2018-12-12 Nr. AB-22834-3-61-3-01684-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-993-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui D. M. (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, komisija) 2016 m kovo 31 d. sprendimą Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) (toliau – ir VAGK Sprendimas), kuriuo VAGK tenkino pareiškėjo D. M. skundą – panaikino Agentūros 2016 m vasario 9 d. sprendimą Nr. KM-78 (10.6.1.E) (toliau – ir Agentūros Sprendimas) ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

2. Agentūra paaiškino, kad skundžiamu Agentūros Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 30 d. kvietimo paraiškų bendra prašoma paramos suma sudarė 239 143 860 Eur ir viršijo 2015 metams skirtų lėšų sumą. Pareiškėjo paraiška pateikta 2015 m. birželio 29 d., Agentūra, vadovaudamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras, ŽŪIKVC) informacinės sistemos 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, nustatė, kad jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (toliau – ir VED) yra 1 234,69 Eur. Vadovaudamasi minėtais duomenimis, NMA įvertino, kad pareiškėjo paraiška surinko 45 atrankos balus, ir atsisakė ją vertinti, kadangi ji surinko mažiau nei 60 balų.

3. Atsakovas teigė, kad VAGK Sprendime rėmėsi pareiškėjo pateikta Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos 2015 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 5S-58 (toliau – ir Seniūnijos pažyma), kurioje nustatyta, jog pareiškėjo žemės ūkio VED yra 18 103,01 Eur. Paaiškino, kad Agentūra Seniūnijos pažyma nesivadovavo, nes savivaldybė negalėjo apskaičiuoti pareiškėjo žemės ūkio VED, taip pat seniūnija negalėjo išduoti pažymos, nes ataskaitinis laikotarpis (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 29 d.) dar nebuvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nebuvo pagrindo.

4. Pareiškėjas D. M. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, VAGK Sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo ūkio priskyrimo prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos, nustatomo pagal paraiškos pateikimo metu esantį žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte. Teigė, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, rėmėsi netinkamais duomenimis dėl jo žemės ūkio valdos ekonominio dydžio nustatymo. Pareiškėjas manė, kad žemės ūkio VED turi būti vertinamas ne pagal ankstesnių metų duomenis, o pagal paraiškos teikimo metu buvusius aktualius duomenis, todėl Agentūra nepagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo paraiška Agentūrai buvo pateikta 2015 m birželio 29 d., jo žemės ūkio VED turi būti skaičiuojamas pagal Centro pateiktus 2015 m. sausio 1 d. duomenis. Agentūra rėmėsi išimtinai Centro pateiktais praėjusių, t. y. 2014 metų pareiškėjo žemės ūkio VED duomenimis, tačiau pareiškėjas su paraiška pateikė ir 2015 m. birželio 15 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos pažymą Nr. 5S-58, kurioje nurodyta, kad pagal jo 2015 metų pasėlių deklaravimo paraišką už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkio VED yra 18 103,01 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad NMA teiginiai neigiant seniūnijų teisę išduoti pažymas dėl žemės ūkio VED prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatams (toliau – ir Nuostatai) ir faktiškai susiklosčiusiai situacijai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime nurodė, kad produkcijos standartinė verte išreikštas žemės ūkio VED apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 patvirtintu Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – ir Programa). Pabrėžė, kad, siekiant įgyvendinti Programos priemonę, VED apskaičiuojamas 2 kartus per metus: sausio 1 d. VED apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. Nurodė, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras yra atsakingas už VED dydžio apskaičiavimą ir apskaičiuotų duomenų pateikimą valstybės institucijoms ir žemės ūkio valdų valdytojams.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką Nr. 17VM-KM-15-1-05096-PR001 (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, kad paraiškos pateikimo dieną jo žemės ūkio valdos VED yra didesnis kaip 8 000 Eur (VAGK bylos b. 1. 18–35). Agentūra 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. KM-1707(10.6.1.E) nustatė, jog Paraiška yra nevertinama, kadangi ji iš nurodytų 65 balų surinko 45 balus (VAGK bylos b. 1. 121–123). Agentūra nustatė, kad pareiškėjo žemės ūkio VED 2015 m. sausio 1 d. buvo 1 234,89 Eur, todėl jis neatitiko smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos, Agentūra rėmėsi Centro pateiktais pareiškėjo žemės ūkio VED 2014 metų duomenimis. Pareiškėjas vadovavosi Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos 2015 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 5S-58 (toliau – ir Seniūnijos pažyma), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo žemės ūkio VED yra 18 103,01 Eur, t. y. jis atitinka smulkiojo ar vidutinio ūkio kriterijų (VAGK bylos b. l. 113). Ministerija 2015 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 31N-M-2087-1656 nurodė, jog pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis 2015 m. liepos 1 d. yra 20 855,25 Eur. Ministerija atkreipė Agentūros dėmesį, jog, vertinant pareiškėjų paraiškas, pateiktas iki liepos 1 d., turėtų būti atsižvelgta į prie paraiškos pridėtus dokumentus, kurie pagrindžia paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą, ir pažymėjo, jog realu, kad VED nuo 2015 m. sausio 1 d. iki Paraiškos pateikimo dienos galėjo pasikeisti (VAGK bylos b. 1. 129–131). Ministerija prašė Agentūros įvertinti pareiškėjo Paraišką iš naujo, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, ir priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą teisingą sprendimą. Skundžiamame Agentūros Sprendime nurodyta, įvertinusi Ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 31N-M-2087-1656 NMA nusprendė, kad Paraiška yra nevertinama dėl lėšų trūkumo, kadangi jos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 45 balais, ir kad ankstesnis Agentūros 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KM-1707(10.6.1.E) paliekamas galioti (VAGK bylos b. 1. 114–116).

9. Įvertinęs ginčui spręsti aktualų teisinį reglamentavimą teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad Centras turi išimtines teises apskaičiuoti ir teikti informaciją apie apskaičiuotą VED, šią funkciją gali atlikti ir kiti subjektai. Atsižvelgęs į Nuostatų 9.2, 15.5 punktus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikta Seniūnijos pažyma buvo tinkamas įgalioto subjekto išduotas dokumentas, todėl ji turėjo būti vertinama Paraiškos pateikimo metu.

10. Teismas atkreipė dėmesį į Ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 31N-M-2087-1656, kuriame nurodyta, kad Agentūra, vertindama pareiškėjų paraiškas, pateiktas iki liepos 1 d., turėtų atsižvelgti į prie paraiškos pridėtus dokumentus, kurie pagrindžia paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą, turėtų sutikrinti duomenis su Centre atnaujintais registro duomenimis ir nustačiusi, kad paraiškos ir prie jos pridėtų dokumentų duomenys sutampa su Centro atnaujintais registro duomenimis, iš kurių matyti, kad paraiškos pateikimo metu pareiškėjo VED jau buvo pasikeitęs, turėtų priimti naujus sprendimus ir vertinti paraiškas iš naujo, atsižvelgdama į visas faktines aplinkybes.

11. Teismas nurodė, kad Agentūra Sprendimą nevertinti pareiškėjo Paraiškos grindė formaliais paraiškos trūkumais ir nesiekė paneigti aplinkybės, jog Seniūnijos pažymoje pateikta informacija apskaičiuojama kitokiu būdu, nei skaičiuoja Centras, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Seniūnijos pažymos netikslumus. Teismas pažymėjo, kad Paraiškoje reikalaujama Pareiškėjo nurodyti VED paraiškos pateikimo metu, būtent tokius duomenis pareiškėjas ir siekė pateikti Agentūrai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikta ir Centro 2015 m. liepos 1 d. pažyma, iš kurios duomenų matyti, kad Seniūnijos pateiktoje pažymoje pareiškėjo žemės ūkio VED yra nustatytas iš esmės teisingai ir Paraiškos pateikimo metu atitiko smulkiojo ir vidutinio ūkio kriterijus.

III. 12. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Apeliacinis skundas, be atsakovo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ministerijos rekomendacinio pobūdžio nuomonę, pateiktą 2015 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 31N-M-2087-1656, traktuoja kaip privalomą Agentūrai. Būtent Agentūrai yra suteikta teisė, o tuo pačiu ir nustatyta pareiga, atlikti paraiškų atrankos vertinimą, tikrinti paraiškose pateiktos informacijos teisingumą, vadovaudamasi teisės aktais.

13.2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Agentūra neprivalėjo aiškintis ir gilintis, kokiu būdu kartu su Paraiška pateiktoje Seniūnijos pažymoje yra apskaičiuotas valdos VED ir kodėl jis skiriasi nuo oficialiuose registruose esančios informacijos. Agentūra, turėdama skirtingus duomenis, elgėsi taip, kaip nurodyta teisės aktuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Agentūrai nustatė pareigą atlikti tyrimą dėl VED skaičiavimo. Už VED apskaičiavimą atsakingas Centras.

13.3. Agentūra vadovavosi galiojančiais teisės aktais, objektyvumo, lygiateisiškumo principais ir nesutiktina su teismo vertinimu, kad NMA neužtikrino gero viešo administravimo principo, kadangi teisės aktų laikymasis būtent ir užtikrina gero viešo administravimo principo laikymąsi.

14. Pareiškėjas D. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjo atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Seniūnijos pažymoje pateikti duomenys neprieštaravo Centro duomenims, jie tik buvo pateikti už skirtingus laikotarpius. Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnija ne pati nustatė tam tikrus duomenis, o pateikė Žemės ūkio ir kaimo verslo registre tuo metu buvusius duomenis. Taigi, jie buvo gauti iš to paties registro, iš kurio duomenis naudoja Centras, todėl niekaip negalėjo prieštarauti tame pačiame registre esantiems duomenims. Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kad Seniūnijos pažymoje nurodyti duomenys neatitiktų tikrovės ar prieštarautų Centro duomenims. Agentūros pateikti 2015 m. sausio 1 d. duomenys niekaip negali paneigti Seniūnijos pažymoje nurodytų 2015 m. birželio 15 d. duomenų.

15.2. Atlikdama pateiktų paramos paraiškų vertinimą Agentūra privalo laikytis teisės aktuose nustatytų vertinimo procedūrų ir kriterijų. Agentūra, atlikdama pateiktų paramos paraiškų vertinimą, taip pat taiko teisės aktus, kurių leidėjas yra Ministerija. Todėl kilus ginčui dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, svarbi ir šių teisės aktų leidėjo valia.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos Centras teikė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

18. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m vasario 9 d. sprendimu Nr. KM-78 (10.6.1.E) atsisakė vertinti pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. pateiktą Agentūrai paraišką Nr. 17VM-KM-15-1-05096-PR001 dėl jos tinkamumo skirti paramą, paraiškai surinkus nepakankamai vertinimo balų.

19. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2016 m kovo 31 d. sprendimu Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2016 m vasario 9 d. sprendimą Nr. KM-78 (10.6.1.E) bei įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

20. Pirmosios instancijos teismas ši sprendimą paliko galioti nepakeistą.

21. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl teisės normų, reguliuojančių ginčo santykius, aiškinimo bei jų taikymo.

22. Nesant ginčo dėl faktinių aplinkybių teismas remiasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikto apeliacinio skundo ribose patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo teisinį pagrindą.

23. Šio ginčo atveju paramos suteikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3d-302 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2015 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. kovo 31 d.).

24. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 16 punktą pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šiame Taisyklių punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

25. Atsakovas savo Sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjo valdomas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine verte (toliau – ir VED), pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau tekste ŽŪIKVC) duomenis yra 1 234,89 Eur, tai yra, mažesnis nei numatyta Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punkte, pagal kurį ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (paramos paraiškos pateikimo metu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur).

26. Ši aplinkybė lėmė tai, kad pareiškėjo paraišką buvo atsisakyta teikti vertinimui dėl tinkamumo skirti paramą, nes skirtų lėšų paramai skirti pakako pagal pirmumą toms paraiškoms pagal Priemonę, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 60 iki 100 balų, o pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 45 balais.

27. Pareiškėjas nesutikimą dėl paraiškos įvertinimo rezultatų grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai nesirėmė Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos 2015 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 5S-58, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo žemės ūkio VED yra 18 103,01 Eur, ir jis atitinka smulkiojo ar vidutinio ūkio kriterijų. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė būtų lėmusi jam palankų atsakovo sprendimą.

28. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus be teisinio pagrindo įvertino pareiškėjo naudai.

29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 patvirtinto Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 20 punktu nustatyta (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.), kad už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC, o 21 punktu nustatyta, kad ŽŪIKVC, šio Aprašo nustatyta tvarka apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo valdos VED.

30. Aprašo 3 punktu nustatyta, kad siekiant įgyvendinti Programos priemonę, VED apskaičiuojamas 2 kartus per metus: už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (3.1 p.) ir už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (3.2 p.).

31. Įgyvendinimo taisyklių 15 punktu nustatyta, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

32. Šio sprendimo 30–31 punktuose išdėstytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi ŽŪIKVC duomenimis, kadangi apskaičiuoti VED dydį yra kompetentingas ŽŪIKVC, šiuos duomenis jis teikia Agentūra, kuri privalėjo šiais duomenimis remtis, kol jie nėra nustatyta tvarka paneigti, ir neprivalėjo vadovautis Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos 2015 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 5S-58, kurios duomenys skyrėsi nuo ŽŪIKVC duomenų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią išvadą grindžia ir tuo, kad ŽŪIKVC apskaičiuotas VED už atitinkamą laikotarpį sudaro sąlygas pretendentams vienodomis sąlygomis už tą patį laikotarpį, kurį lemia paraiškos pateikimo data, dalyvauti atrankoje dėl paramos skyrimo. Priešingai būtų paneigtos Aprašo nuostatos dėl VED apskaičiavimo tvarkos ir pareiškėjai pagal laikotarpį būtų skirtingose pozicijose.

34. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m vasario 9 d. sprendimas Nr. KM-78 (10.6.1.E), kuriuo buvo atsisakyta vertinti pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. pateiktą Agentūrai paraišką Nr. 17VM-KM-15-1-05096-PR001 dėl jos tinkamumo skirti paramą, yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m kovo 31 d. sprendimas Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriais buvo pripažinta priešingai, naikintini.

35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pareiškėjo D. M. skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m kovo 31 d. sprendimą Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius