d1d32ac4-e6a8-45e8-8bd0-4f490d33064c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13376-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiÅ¡kimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. L. 2019 m. balandžio 2 d. apie 10.29 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir atvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) pastato sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

E. L. Å¡iais savo veiksmas padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai E. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Parodė, kad jis 2019 m. balandžio 2 d., bÅ«damas namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galimai nuo 9 val. vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė 200–300 g degtinės. Po kiek laiko nusprendė nuvažiuoti į KaunÄ aplankyti draugę. Tikslaus laiko, kada iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, nurodyti negali, nes neprisimena.

Išėjęs iÅ¡ namų, jis įsėdo į automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡važiavo į KaunÄ . Važiuodamas jis suklydęs pasuko į vakarinį aplinkkelį. Važiuodamas vakariniu aplinkkeliu, pamatė nuvažiavimÄ , kuriame nusprendė apsisukti ir sugrįžti atgal GariÅ«nų link. Kadangi važiavo dideliu greičiu, todėl, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės, kur kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ . Po kažkiek laiko prie jo privažiavo policijos ekipažas.

Policijos pareigÅ«nų reikalavimu pateikė dokumentus. Policijos pareigÅ«nams įtarus, kad jis gali bÅ«ti neblaivus, papÅ«tė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam pirmÄ kartÄ papÅ«tus į matuoklį, buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o antrÄ kartÄ â€“ didesnis neblaivumas. Su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais visiÅ¡kai sutiko. Transporto priemonė priklauso ne jam, o įmonei, iÅ¡ kurios jÄ nuomoja dirbdamas pavėžėju (b. l. 26). Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 10.26 val. dirbdamas su kolege E. Č. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio–Sietyno g. sankryžoje automobilis Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į elektros stulpÄ . Pranešėjas nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykę į įvykio vietÄ , pastebėjo nurodytÄ automobilį, kuris priekine deÅ¡ine puse buvo kliudęs gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ . Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Priėjęs prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles. IÅ¡ automobilio sklido alkoholio kvapas. Jis paprašė vairuotojo pateikti dokumentus ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nustatė, kad vairuotojas buvo E. L., kuris iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, svirduliavo, kalbėjo neriÅ¡liai.

Paklausus, ar vartojo alkoholį, E. L. atsakė, kad gėrė per naktį degtinę. E. L., atlikdamas neblaivumo nustatymo testÄ , pataikė rodomuoju pirÅ¡tu į nosį ir perėjo tiesia linija pėda po pėdos. Po to E. L. buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu ir buvo nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, po 15 minučių vėl patikrinus vairuotojÄ , buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Su alkotesterio rezultatais E. L. sutiko, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę adresu Vilnius, Minsko pl. 21, (b. l. 33).

Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos Ž. B. 2019 m. balandžio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 6). Alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad E. L. 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 10.58 val. – 2,43 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. L. sutiko su nustatytu neblaivumu. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0964868 kopijÄ , Å¡io alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 7–10).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3140 Eur, o be PVM – 2594 Eur (b. l. 13). VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra V. B. (b. l. 11). Pagal BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į aplinkkelį automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į elektros stulpÄ .

Išlipęs vairuotojas svirduliavo, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 3–4). Dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo buvo patirtos 1,02 Eur išlaidos (b. l. 35–41). Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad E. L., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, automobiliui buvo apgadinti: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 43–44).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktÄ . Tai, kad E. L. vairavo automobilį Toyota Prius, be kita ko, patvirtina liudytojo Ž. B. parodymai ir jo 2019 m. balandžio 2 d. tarnybinis praneÅ¡imas, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuoti duomenys, eismo įvykio vietos planas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokiÄ aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ . Kadangi E. L. nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Prokurorės pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. IV. Bausmės skyrimo motyvai Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – bauda ir jos dydžiu, tačiau praÅ¡o baudÄ mokėti dalimis per dvylika mėnesių (b. l. 60–62).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ E. L. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ta aplinkybė, kad E. L. dėl savo neblaivumo vairuodamas automobilį Toyota Prius kliudė apÅ¡vietimo stulpÄ .

E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 46), baustas administracine tvarka (b. l. 47–49), nedirba (proceso dalyvių asmens duomenų l. 1), byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ .

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«loma 75 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

E. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – deÅ¡imties mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . Nustatyti kaltinamojo praÅ¡omÄ terminÄ (dvylikos mėnesių) nėra pagrindo. V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokurorė pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu praÅ¡o paskirti E. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimÄ trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) iÅ¡ E. L. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3140 Eur (BK 72 straipsnis). BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (gerokai virÅ¡ija 1,51 promilių ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė).

Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas yra nemažas. Be to, kaip minėta, kaltinamojo veiksmų pavojingumÄ rodo tai, kad jis savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, taip kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. balandžio 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑144‑628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo E. L., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamÄ veikÄ panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. IÅ¡ byloje esančio VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra V. B. (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. B., svarstytinas klausimas dėl Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ esmės yra privalomas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ E. L. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo E. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Ä® bylÄ yra pateikta VÅ¡Ä® Emprekis pažyma, kurioje automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 3140 Eur (b. l. 13), tačiau į Å¡iÄ sumÄ Ä¯trauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc.

PVM mokestis, kuris sudaro 546 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 3140 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis E. L., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo E. L. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 2594 Eur. VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. iki 2019 m. balandžio 3 d. 11.28 val. (dvi dienos) (b. l. 17, 30). Å is laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. išlaidos, kurias sudaro 1,02 Eur (b. l. 35–41). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš E. L.. E. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 27–28).

Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų)) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. L. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. iki 2019 m. balandžio 3 d. 11.28 val. (dvi dienos), vienÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 2300 (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų) Eur, dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsnio ir 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Uždraudimo terminÄ skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. balandžio 3 d. – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 2594 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių eurų) – konfiskavimÄ valstybės naudai.

Priteisti iÅ¡ E. L. 1,02 Eur (vieno euro ir dviejų eurocentų) proceso iÅ¡laidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. E. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. L. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡u VÄ® „Regitra“.

Išaiškinti E. L., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytÄ â€“ deÅ¡imties mėnesių – laikotarpį nuo Å¡io įsakymo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

6. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Darius Lukaitis