d1d1c8d7-cee2-4d85-a9a3-dea9b3f8f3d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1067/2012Procesinio sprendimo kategorija: 122.5.;130.1.4.;(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo valstybinės akcinės bendrovės Tarptautinio oro uosto „Ryga“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirÄ jį skundÄ dėl 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria atmestas praÅ¡ymas atsisakyti jurisdikcijos Latvijos Respublikos teismų naudai, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-230-881/2012 pagal ieÅ¡kovo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieÅ¡kinį atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinei akcinei bendrovei Tarptautiniam oro uostui „Ryga“, tretieji asmenys su savarankiÅ¡kais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė „ŽIA valda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „VA REALS“, valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,      n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinės akcinės bendrovės Tarptautinio oro uosto „Ryga“ (toliau – oro uostas „Ryga“) veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje neteisėtais ir prieÅ¡taraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81, 82 straipsniams; priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 199 830 000 Lt nuostolių.

Atsakovas oro uostas „Ryga“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ atsisakyti jurisdikcijos Latvijos Respublikos teismų naudai, motyvuodamas tuo, kad abu atsakovai yra Europos SÄ jungos narės, todėl teismingumui nustatyti turi bÅ«ti taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Briuselis I). Briuselio I 2 straipsnis, kuris numato, kad pagal šį reglamentÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Tiek teisės doktrinoje, tiek Europos Teisingumo Teismo praktikoje dėl Briuselio Konvencijos bei Briuselio I taikymo pažymima, jog nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ ieÅ¡kiniai pareiÅ¡kiami pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę, galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, numatytais Briuselio I 5 – 7 straipsniuose. Europos Teisingumo Teismas Group Jossi (Group Josi Reinsurance Company Å A. Universa General Insurance Company (UGIC), Bylos Nr. C-412/98) sprendime nurodė, kad teismo suformuotos teismingumo taisyklės, kurių pagrindu nukrypstama nuo Briuselio I 2 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės, gali bÅ«ti taikomos tik ypatingais atvejais, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tais Briuselis I reglamente.

Å iuo atveju nėra pagrindo taikyti specialiÄ sias jurisdikcijos taisykles. Briuselio I 16 straipsnio 1 dalis netaikoma, nes nė vieno iÅ¡ atsakovų nuolatinio buvimo vieta nėra Lietuvoje; Europos Teisingumo Teismas yra ne kartÄ atkreipęs dėmesį, kad Briuselio I 6 straipsnio 1 dalimi negalima remtis vien tik turint tikslÄ iÅ¡vengti konkretaus teismo jurisdikcijos ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauti; Briuselis I nesuteikia ieÅ¡kovui teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio tos valstybės narės, kur jam kilo netiesioginiai nuostoliai, pasireiÅ¡kiantys finansiniu iÅ¡tekliu sumažėjimu, teismuose;

Å¡ioje byloje nagrinėjami vieninteliai oro uosto ,,Ryga“ atlikti veiksmai – nuolaidų oro vežėjams taikymas, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti iÅ¡imtinai Latvijos Respublikos teritorijoje, todėl net ir darant prielaidÄ , kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation“ A/S atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, pastarasis neturėjo pagrindo Lietuvos Respublikos teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio atsakovui oro uostui ,,Ryga“; viena iÅ¡imtinio teisingumo taisyklė negali suteikti teisės taikyti kitos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės – bylos nagrinėjimo keliems atsakovams pagal nuostolių atsiradimo vietÄ , jeigu vienas iÅ¡ atsakovų nuostolių atsiradimo vietos valstybėje neatliko jokių veiksmų;

Briuselio I 5 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ginčai, susiję su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veikla, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose, tačiau šioje situacijoje minėta teisės norma neturi būti taikoma, nes pagrindinis reikalavimas tam, kad byla atsakovui galėtų būti keliama atsakovo filialo, agentūros arba kitokio padalinio veiklos vietos valstybės narės teismuose, yra tas, kad ginčas turi būti išimtinai susijęs su to atsakovo padalinio veikla, tuo tarpu šioje byloje ieškovo reikalavimai susiję ne išimtinai su „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje veikla.

Byla yra susijusi su Latvijos Respublikos vieÅ¡Ä ja teise, nes, ieÅ¡kovo nuomone, neteisėtai suteiktos nuolaidos, kurias atsakovas oro uostas ,,Ryga“ taikė atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S, buvo nustatytos Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 991, todėl Å¡i byla susijusi su Latvijos valstybės vieÅ¡Ä ja tvarka, o spręsti dėl Latvijos Respublikos valstybės valdžios organų priimamų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo turi teisę tik Latvijos teismai.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos naudai, motyvuodamas tuo, kad jurisdikcijos klausimas Å¡ioje byloje jau iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, revizuojant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , bet ir kilusį ginÄÄ Å¡ioje byloje Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 ir 5 punkto pagrindu. (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Atsakovas oro uostas „Ryga“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2012 m. vasario 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos naudai. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo oro uosto „Ryga“ atskirÄ jį skundÄ dėl 2012 m. vasario 9 d. nutartis dalies, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos naudai, motyvuodamas tuo, kad dėl skundžiamos nutarties dalies negali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas, nes Å¡i nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas oro uostas „Ryga“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti atsakovo oro uosto „Ryga“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos teismų naudai. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Draudimas pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl praÅ¡ymo atsisakyti jurisdikcijos prieÅ¡tarauja teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo ir betarpiÅ¡kumo principams.

Teismas, atsisakydamas priimti atskirÄ jį skundÄ , neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 9 d. nutartyje teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo atsakovo argumentų, susijusių su atsisakymu nuo jurisdikcijos, todėl pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam principus. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl teismingumo Å¡ioje byloje, nes jo pateikti argumentai nebuvo vertinti. Teismas nė karto Å¡ioje byloje nėra pasisakęs dėl atsakovo praÅ¡ymo motyvų atsisakyti jurisdikcijos Latvijos Respublikos teismų naudai, todėl atsakovui neturėtų bÅ«ti užkirtas kelias teikti atskirÄ jį skundÄ dėl 2012 m. vasario 9 d. nutarties.  2.

Teismas, atsisakydamas priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ , netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu instituto, taikytino Å¡ioje situacijoje, ypatybes, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Tinkamas teisės normų, susijusių su jurisdikcija, pritaikymas siejamas ne su bendru ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto instituto aiÅ¡kinimu, o su galimybe apskritai ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Byla turi tarptautinį elementÄ , todėl joje privalo bÅ«ti taikomas CPK 782 straipsnio nuostatos.

Tuo atveju, kai teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Teismas bylos nagrinėjimo metu privalės nurodyti motyvus ir atitinkamas teisės normas, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina ar nepripažintina teisminga Lietuvos Respublikos teismui, todėl galima situacija, kad teismui tik baigiamajame procesiniame dokumente iÅ¡siaiÅ¡kinus ir tinkamai pritaikius teismingumÄ reglamentuojančias teisės normas bus pripažinta, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismui ir turi bÅ«ti nagrinėjama kitos valstybės teisme.

Tinkamas teismingumo klausimo iÅ¡sprendimas pradinėje proceso stadijoje (o ne priimant baigiamÄ jį teismo procesinį dokumentÄ ) užtikrina ne tik proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, bet ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes teismai iÅ¡nagrinėja ne tik ieÅ¡kovo, pasirinkusio teismo vietÄ , bet ir atsakovo argumentus.3.Teismas pažeidė LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

Å i nuostata yra taikoma ir tuomet, kai nustatoma, kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi, faktas, kad byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, t. y. Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti konkrečiÄ bylÄ pagal minėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas, yra kliÅ«tis tokiÄ bylÄ nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme ir yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, o jeigu jis yra priimtas - ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Å ioje byloje atsakovas prašė iÅ¡spręsti bylos teismingumo klausimÄ , kuris yra kliÅ«tis bylos nagrinėjimui, ir pirmosios instancijos teismui netinkamai jį iÅ¡sprendus, atsakovas turi teisę į apeliacijÄ .4. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į teismÄ , kurios vienas iÅ¡ aspektų yra galimybė į jį kreiptis, nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama, tačiau visais atvejais konstatuojama, kad nustatyti apribojimai neturi bÅ«ti tokio masto, kad bÅ«tų paneigta teisės į teismÄ esmė (Golderv. the United Kingdom judgment of 21 February 1975, Series A no. 18, p. 18, § 36, Ashingdane v. the United Kingdom judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, pp. 24-25, §57).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ioje byloje priimtomis nutartimis, kurios bylos Å¡alims yra privalomos ir reiÅ¡kia, kad tam tikri praÅ¡ymai yra iÅ¡spręsti. Visi atsakovo argumentai jau buvo pateikti atsakovų 2008 m. lapkričio 21 d. atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Å¡ios bylos teismingumo klausimÄ ir, atsakydamas į atsakovų atskirųjų skundų argumentus, konstatavo, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, yra įsiteisėjusi, todėl turi prejudicinę galiÄ bylos Å¡alims.2. IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai buvo aptarti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo.3. Atsakovas nenurodo jokių teisės normų, kurios jam leistų pasinaudoti apeliacijos teise skųsti 2012 m. vasario 22 d. nutartį.

4. Bylos nagrinėjimas nėra baigtas, ji bus nagrinėjama iÅ¡ esmės ir atsakovas iÅ¡saugo visas teises į apeliacijÄ , todėl nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista atsakovo teisė į apeliacijÄ ir nepagrįstai remiasi abstrakčia Europos žmogaus teisių teismo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir atsakovo oro uosto „Ryga“ atskirÄ jį skundÄ tenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė teisės bÅ«ti iÅ¡klausytu, rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo ir betarpiÅ¡kumo principus.2. Teismas nenagrinėjo atsakovo argumentų dėl jurisdikcijos atsisakymo, kurie buvo pateikti po ieÅ¡kinio priėmimo dienos, o savo nutartį grindė vienintele aplinkybe - ieÅ¡kinio priėmimo faktu, o tai reiÅ¡kia, kad teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo pateiktus argumentus.3. CPK 782 straipsnyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi, bylos teismingumo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir po ieÅ¡kinio priėmimo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad keliamas klausimas dėl teismingumo jau buvo iÅ¡spręstas ir papildomai negali bÅ«ti nagrinėjamas.

4. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje teisė į apeliacijÄ siejama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į teisingÄ teismÄ . Teisė į apeliacijÄ yra viena pagrindinių procesinių teisių, įtvirtintų konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose. Asmuo visada turi teisę į apeliacijÄ , nebent tokios teisės ribojimas yra objektyviai pagrįstas ir bÅ«tinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria atmestas atsakovų praÅ¡ymas dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos teismų naudai.

Å ie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Atsakovas oro uostas „Ryga” pateikė teismui praÅ¡ymÄ atsisakyti jurisdikcijos Latvijos Respublikos teismų naudai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje jau yra iÅ¡spręstas jurisdikcijos klausimas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė.

Atsakovas oro uostas „Ryga“ pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, tačiau teismas atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, kad Å¡i nutartis nėra skundžiama. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.              Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: CPK numatytais atvejais; kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, jurisdikcijos klausimas yra iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad draudimas pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl praÅ¡ymo atsisakyti jurisdikcijos Latvijos Respublikos teismų naudai, prieÅ¡tarauja rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, betarpiÅ¡kumo ir teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principams.

Apelianto nuomone, po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieÅ¡kovas tikslino savo reikalavimus ir paÅ¡alino iÅ¡ atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S filialÄ Lietuvoje, todėl nebeliko teisinio pagrindo ginÄÄ nagrinėti Lietuvos teismuose ir teismas turėjo iÅ¡ naujo spręsti jurisdikcijos klausimÄ . Tuo tarpu, 2012 m. vasario 9 d. nutartimi teismas formaliais pagrindais atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl jurisdikcijos atsisakymo Latvijos Respublikos teismų naudai, o vėlesne, 2012 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad jurisdikcijos klausimas Å¡ioje byloje jau iÅ¡spręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje iÅ¡samiai pasisakius ne tik dėl jurisdikcijos, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje veiklos, tačiau ir dėl jurisdikcijos, kai reikalavimai reiÅ¡kiami Latvijos bendrovėms oro uostui „Ryga“ ir „Air Baltic Corporation“ A/S. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad <... ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti nuostolius, kuriuos jis patiria Vilniaus tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų.

Todėl, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, Å¡iuo atveju bylos teismingumui nustatyti taikytina Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisyklė, numatanti, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali bÅ«ti iÅ¡kelta vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme (Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 3 p.). Europos Teisingumo Teismas sprendime, priimtame byloje Handelskwekerij G.

J. Bier BV v. Mines de potasse d‘Alsace SA (bylos Nr. 21/76), iÅ¡aiÅ¡kino, jog Å¡i nuostata turi bÅ«ti suprantama kaip apimanti tiek vietÄ , kurioje atsirado žala, tiek ir jÄ sukėlusio įvykio vietÄ . Neigdamas Å¡ios specialiosios jurisdikcijos taisyklės taikymo galimybę, atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S atskirajame skunde remiasi Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje, atsakovo nuomone, laikomasi nuostatos, jog Reglamentas nesuteikia teisės ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tos valstybės narės, kurioje jam kilo netiesioginiai nuostoliai, pasireiÅ¡kiantys finansinių iÅ¡teklių sumažėjimu, teismuose.

Pagrįsdamas šį teiginį, atsakovas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu byloje Dumez France SA and Tracoba SARL v. Hessische Landesbank and others (bylos Nr. C-220/88). Tačiau teisėjų kolegijos nustatė, kad atsakovas neteisingai interpretuoja Teisingumo Teismo praktikÄ , nes Å¡ioje byloje ir minėtoje byloje ratio decidendi skiriasi (tokia faktinė minėtos bylos situacija yra susijusi su regresinio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimu), todėl minėta Teisingumo Teismo praktika, kaip precedentu nėra pagrindo remtis.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog taikyti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ alternatyvaus teismingumo taisyklę yra pagrindas ne tik žalÄ sukėlusio įvykio vietoje, bet ir vietoje, kurioje žala atsirado. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje bÅ«tent ir nurodo, jog jam atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais nesÄ Å¾ininga konkurencija, padaryta žala atsirado Lietuvoje. Todėl pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti kilusį ginÄÄ ir Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto pagrindu…>.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmų pripažinimo neteisėtais bei prieÅ¡taraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams savo esme yra ieÅ¡kovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais, bÅ«tų nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti skolininkų veiksmai, kuriÄ Ä¯rodyti privaloma tuo atveju, jeigu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CK 6.246 str.).

Kolegija nustatė, kad Lietuvos teismas yra kompetentingas nagrinėti žalos atlyginimo bylÄ , kurioje žalos atsiradimas siejamas su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių pažeidimu, neiÅ¡vengiamai turės pasisakyti dėl Å¡ių Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimo fakto. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį Å«kio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnius ar kitais Å¡io įstatymo draudžiamais konkurencijÄ ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir padarytos žalos atlyginimo.

Tai yra speciali rÅ«Å¡inio iÅ¡imtinio teismingumo taisyklė, reiÅ¡kianti, jog visi su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimu susiję ginčai, tai yra tiek nacionaliniai ginčai, tiek ginčai, turintys tarptautinį (užsienio) elementÄ , jeigu jie priskirtini Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Tokį teisinį reguliavimÄ suponuoja ir tiesioginio Europos Bendrijos teisės taikymo imperatyvas, kuris reiÅ¡kia, kad Europos SÄ jungos teisė pripažįstama nacionalinės teisinės sistemos dalimi ir užtikrina asmenims galimybę kreiptis į nacionalinius teismus, norint įgyvendinti Europos SÄ jungos teisės Å¡altiniuose įtvirtintas jų teises ir pareigas.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003, priimto 2002 m. gruodžio 16 d., dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo įžanginės dalies 7 punkte nurodoma, kad ,,nacionaliniams teismams tenka svarbus vaidmuo taikant Bendrijos konkurencijos taisykles. Spręsdami privačių asmenų ginčus, jie gina subjektyviÄ sias teises, kurios yra apibrėžtos Bendrijos teisės, pavyzdžiui, priteisdami atlyginti žalÄ nukentėjusiesiems nuo pažeidimų. Taip nacionaliniai teismai papildo valstybių narių konkurencijos institucijų veiklÄ .

Todėl jiems turėtų bÅ«ti leidžiama taikyti visas Sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatas“. Reglamento Nr. 1/2003 6 straipsnis tiesiogiai nustato, jog nacionaliniai teismai turi teisę taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatas…>“. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad vykdė Latvijos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, ir kelia klausimÄ , susijusį su Latvijos Respublikos vieÅ¡Ä ja teise, t. y. kad spręsti dėl Latvijos Respublikos valstybės valdžios organų priimamų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo turi teisę tik Latvijos teismai.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje yra pasisakęs ir Å¡iuo klausimu - <...bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas turės vertinti ne aplinkybę, ar atsakovai veikė Latvijos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, bet tai, ar tokie veiksmai atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties ir Reglamento Nr. 1/2003, kurie tiesioginio taikymo efektÄ turi taip pat ir Latvijos Respublikoje, nuostatas...>. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi pagal Å¡ios sutarties 81 straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai, todėl atmetė atsakovų argumentus dėl Latvijos Respublikos suvereniteto pažeidimo Lietuvos teismams svarstant Latvijos valstybės valdžios institucijų priimtų vieÅ¡osios teisės aktų teisėtumo klausimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad ginčo dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro ne Latvijos Respublikos norminių teisės aktų teisėtumo vertinimas, bet konkrečių Å«kinės veiklos subjektų (atsakovų) veiksmų atitikties Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimams vertinimas. Vertinant apeliantų argumentÄ , jog pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnį tik Europos Teisingumo Teismas gali spręsti, ar Latvijos Respublika, kaip valstybė, pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, priimdama Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ Nr. 991, teisėjų kolegija pažymėjo, kad jis bÅ«tų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu ginčas bÅ«tų kilęs tarp Lietuvos ir Latvijos valstybių.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnyje yra numatyta garantija valstybei narei, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Å¡iÄ Sutartį, kreiptis dėl to į Europos Teisingumo TeismÄ . Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp privačių subjektų, todėl minėtos Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos nėra aktualios. Taigi, į visus atsakovų argumentus dėl jurisdikcijos atsisakymo yra iÅ¡samiai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jurisdikcijos klausimas yra iÅ¡spręstas nagrinėjamoje byloje ir atsakovai nepagrįstai jį kelia pakartotinai bei teikia atskirÄ jį skundÄ dėl 2012 m. vasario 9 d. nutarties.IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirÄ jį skundÄ , palikti nepakeistÄ , nes 2012 m. vasario 9 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir bylos jurisdikcijos klausimas yra iÅ¡spręstas ankstesne aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                             Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                       Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                Rimvydas Norkus