d1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrN U O R A Å A SBaudžiamoji byla Nr. 1-4-526/2012(Proceso Nr.1-30-1-00178-2008-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5; 1.2.14.11.;2.1.15.3.3.3.;2.3.6.4.4. KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. bandžio 13 d.KlaipÄda KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei K. P., vertÄjoms V. R., R. B., B. U., kaltinamųjų gynÄjams adv. M. R., adv. I. D., nukentÄjusiesiems G. V., P. S., civilinio ieÅ¡kovo AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ (KLASCO) atstovui adv.
Legislator headnote
AI generatedd1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas: AB âKlascoâ priklausanÄio 1325505,30 Lt turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukÄlÄ vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padÄjÄjo K. V. mirtį nuo prigÄrimo vandenyje. Kaltinamųjų V. M. ir V. Å . kaltÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama Å¡iais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V. M. kaltu neprisipažino ir parodÄ, kad 2008 m. balandžio 9 d. laivas âMagdalenaâ iÅ¡Äjo iÅ¡ Talino uosto.
Full text
Baudžiamoji byla NrN U O R A Å A SBaudžiamoji byla Nr. 1-4-526/2012(Proceso Nr.1-30-1-00178-2008-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5; 1.2.14.11.;2.1.15.3.3.3.;2.3.6.4.4. KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. bandžio 13 d.KlaipÄda KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei K. P., vertÄjoms V. R., R. B., B. U., kaltinamųjų gynÄjams adv. M. R., adv. I. D., nukentÄjusiesiems G. V., P. S., civilinio ieÅ¡kovo AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ (KLASCO) atstovui adv.
R. G., E. K., civilinių atsakovų ESL HASS HOLDING LTD, ESL Chartering Ltd atstovui adv. V. R., JÅ«rų uosto direkcijos atstovams V. B., adv. I. D., civilinio atsakovo UAB DK âPZU Lietuvaâ atstovui adv. A. S., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,V.M. (W. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, lenkų tautybÄs, vedÄs, gyvenantis ir deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ -(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d.;V.Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gimÄs(duomenys neskelbtini), Lietuvos  Respublikos  pilietis,  vedÄs, vidurinio-techninio iÅ¡silavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d.;Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t Ä :
V. M. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad dÄl neatsargumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atÄmÄ gyvybÄ dviem žmonÄm bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarÄ didelÄs turtinÄs žalos nukentÄjusiam asmeniui: 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val., Lietuvos Respublikoje, KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale, prieÅ¡ais DanÄs upÄs žiotis, prie 26-28 krantinių, bÅ«damas laivo âMagdalenaâ, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojanÄio su Maltos Respublikos vÄliava, kapitonu ir atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkriÄio 11 d.
įsakymu Nr.3-599 patvirtintų âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisykliųâ IV dalies âReikalavimai laivų plaukiojimuiâ 37 punkto reikalavimus: â37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greiÄiu, kad laivas dar bÅ«tų valdomas. Esant bÅ«tinybei maksimalus laivo greitis gali bÅ«ti padidintas konkreÄiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...> Laivo greitis neribojamas, jeigu laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbÄjimo tikslais, ir karo laivams, plaukiantiems atlikti kovinÄs užduoties, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui.
Tie laivai turi pirmumo teisÄ plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanaluâ; ValstybinÄs įmonÄs âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijosâ generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 15d. įsakymu Nr.33 patvirtintų âVilkikų paslaugų teikimo KlaipÄdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisykliųâ, 13, 14 punktų reikalavimus: â13. Užsakovas (laivo kapitonas) privalo iÅ¡ anksto tinkamai parengti savo laivÄ vilkimui.
14. Velkant laivÄ , vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo). Vilkimo metu vilkiko kapitonas privalo vykdyti velkamo laivo kapitono (užsakovo įgalioto asmens) nurodymus; 16 punkto reikalavimus: â16. Velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo) privalo užtikrinti gerÄ su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbÄ bei vilkikų saugumÄ jų darbo metu <...>â; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d.
įsakymu Nr.216 patvirtintų âDarbų saugos laivuose bendrųjų taisykliųâ 106 punkto reikalavimus: â106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>â, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: â1363.1. Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynais plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuoja.1363.2.
Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greiÄiai turi bÅ«ti suvienodinti.â, dÄl ko AkcinÄs bendrovÄs âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ (toliau AB âKlascoâ) priklausanÄiam vilkikui âBartaâ deÅ¡iniuoju bortu 6 metrų atstumu prisiartinus prie laivo âMagdalenaâ iÅ¡ kairiojo borto prie gumbinio laivo priekio, vilkiko âBartosâ jÅ«reivis A. B. 5,35 metrų ilgio kartimi su kabliu užkabino laivo âMagdalenaâ jÅ«reivių iÅ¡ priekinio centrinio kliuzo 2 metrų atstumu nuo vandens pavirÅ¡iaus paduotÄ velklynį, pritraukÄ prie vilkiko âBartaâ ir jį vyr. mechanikas P. S. paÄmÄs rankomis užkabino už buksyravimo kablio vilkiko galiniame denyje, ir žengÄ keletÄ Å¾ingsnių deÅ¡iniuoju bortu vilkiko antstato link, kai vilkiko deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr.36 prisilietÄ prie laivo âMagdalenaâ, plaukianÄio nesaugiu, t.y. nesumažintu iki minimalaus bÅ«tino laivo valomumui užtikrinti, bei virÅ¡ijanÄiu maksimalų 6 mazgų uosto teritorijoje nustatytÄ , greiÄiu, apsuko vilkikÄ statmenai laivo âMagdalenaâ judÄjimo krypÄiai, kuris, stumdamas pirmyn, apvertÄ vilkikÄ per kairįjį bortÄ , perplaukÄ per jį ir nubloÅ¡kÄ Ä¯ deÅ¡inÄ laivo borto pusÄ, padarydamas laivo deÅ¡inio korpuso įlenkimÄ , dugno, veleno linijos pramuÅ¡imÄ , radijo, navigacinÄs, mechanizmų ir kitų sistemų užliejimÄ , t. y.
AB âKlascoâ priklausanÄio 1325505,30 litų turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukÄlÄ vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padÄjÄjo K. V. mirtį nuo prigÄrimo vandenyje.V. Å . Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad dÄl neatsargumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atÄmÄ gyvybÄ dviem žmonÄm bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarÄ didelÄs turtinÄs žalos nukentÄjusiam asmeniui: 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val., Lietuvos Respublikoje, KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale, prieÅ¡ais DanÄs upÄs žiotis, prie 26-28 krantinių, laive âMagdalenaâ, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojanÄio su Maltos Respublikos vÄliava, dirbdamas ValstybinÄje įmonÄje KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija I klasÄs locmanu ir bÅ«damas paskirtas atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos Saugios laivybos Ä®statymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio âLocmanų veiklaâ 21 straipsnio 2-o punkto reikalavimus:
â Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinanÄius saugų laivo vedimÄ , ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimusâ; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 l m. lapkriÄio 11 d. įsakymu Nr.3-599 patvirtintų âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisykliųâ IV dalies âReikalavimai laivų plaukiojimuiâ 37 punkto reikalavimus: â37. Visoje uosto akvatorijoje j nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis.
Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greiÄiu, kad laivas dar bÅ«tų valdomas. Esant bÅ«tinybei, maksimalus laivo greitis gali bÅ«ti padidintas konkreÄiu LET nurodymu,  laivų eismo saugumo sumetimais. <...>â; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.216 patvirtintų âDarbų saugos laivuose bendrųjų taisykliųâ 106 punkto reikalavimus: â106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu.
Paduoti buksyravimo lynÄ Â laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>â, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: â1363.1. l Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuoja; 1363.2. Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greiÄiai turi bÅ«ti suvienodinti.â;
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.299 patvirtintų âLocmanų tarnybos nuostatųâ II dalies 6.1. bei 6.2. punktų reikalavimus: âSvarbiausieji locmanų uždaviniai yra: 6.1. užtikrinti saugų laivų įplaukimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos jÅ«rų uostus <...>; 6.2. teikti vedamojo laivo kapitonui tikslius duomenis apie navigacijos sÄ lygas locmanavimo rajone bei informacijÄ apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimus locmanavimo rajone <...>â, 12punkto reikalavimus:
âLocmanas privalo duoti vedamojo laivo kapitonui patarimus, užtikrinanÄius saugų laivo vedimÄ ir įsitikinti,  kad vedamojo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimusâ, 13 punkto reikalavimus: âJeigu vedamojo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo kiek įmanoma teikti laivo kapitonui duomenis apie  laivybos plaukimo rajone ypatumusâ; ValstybinÄs įstaigos KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr.V-315 patvirtintų i âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano pareiginių nuostatųâ III dalies âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano pareigosâ 13 punkto reikalavimus:
âUžtikrinti efektyvų ir saugų laivų locmanavimÄ ir laivų eismo valdymÄ savo pamainojeâ, V dalies âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano atsakomybÄâ 35, 36, 37, 41 punktų reikalavimus: âI klasÄs locmanas atsako:
35. už visų jam pavestų pareigų tinkamÄ atlikimÄ ;
36. už jo teikiamų nurodymų ir rekomendacijų teisÄtumÄ ir reikalingumÄ ;
37. už su darbu susijusių LR įstatymų, VyriausybÄs nutarimų, susisiekimo ministro, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir uosto kapitono įsakymų vykdymÄ ; <..> 41. už <..> saugos darbe reikalavimų bei Å¡ių pareiginių nuostatų vykdymÄ â, ir vykdant laivo âMagdalenaâ vilkimo operacijÄ ir pastarajam plaukiant nesaugiu, tai yra nesumažintu iki minimalaus bÅ«tino laivo valdomumui užtikrinti bei virÅ¡ijanÄiu maksimalų 6 mazgų uosto teritorijoje nustatytÄ greiÄiu, nekontroliavo laivo greiÄio bei nedavÄ nurodymo jį sumažinti laivo âMagdalenaâ kapitonui, neatsižvelgdamas į nepakrauto laivo gumbinio priekio (forÅ¡tevnio) iÅ¡kilimÄ virÅ¡ vandens, nurodÄ velklynį paduoti per priekinį kliuzÄ , o vilkiko âBartaâ įgulai davÄ komandÄ paimti velklynį, dÄl ko AkcinÄs bendrovÄs âKlaipÄdos jÅ«rų krovimų kompanija" (toliau âKlascoâ) priklausanÄiam vilkikui âBartaâ deÅ¡iniuoju bortu 6 metrų atstumu prisiartinus prie laivo âMagdalenaâ iÅ¡ kairiojo borto prie gumbinio laivo priekio (forÅ¡tevnio), vilkiko âBartosâ jÅ«reivis A.
B. 5,35 metrų ilgio kartimi su kabliu užkabino laivo âMagdalenaâ jÅ«reivių iÅ¡ priekinio centrinio ižo 2 metrų atstumu nuo vandens pavirÅ¡iaus paduotÄ velklynį, pritraukÄ prie vilkiko âBartaâ ir jį vyr. mechanikas P. S., paÄmÄs rankomis, užkabino už buksyravimo kablio vilkiko galiniame denyje ir žengÄ keletÄ Å¾ingsnių deÅ¡iniuoju bortu vilkiko antstato link, kai vilkiko deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr. 36 prisilietÄ prie laivo âMagdalenaâ, kuris apsuko vilkikÄ statmenai laivo âMagdalenaâ judÄjimo krypÄiai bei, stumdamas pirmyn, apvertÄ vilkikÄ per kairįjį bortÄ , perplaukÄ per jį ir nubloÅ¡kÄ Ä¯ deÅ¡inÄ laivo borto pusÄ, padarydamas laivo deÅ¡inio korpuso įlenkimÄ , dugno, veleno linijos pramuÅ¡imÄ , radijo, navigacinÄs, mechanizmų ir kitų sistemų užliejimÄ , t. y.
AB âKlascoâ priklausanÄio 1325505,30 Lt turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukÄlÄ vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padÄjÄjo K. V. mirtį nuo prigÄrimo vandenyje. Kaltinamųjų V. M. ir V. Å . kaltÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama Å¡iais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V. M. kaltu neprisipažino ir parodÄ, kad 2008 m. balandžio 9 d. laivas âMagdalenaâ iÅ¡Äjo iÅ¡ Talino uosto.
Jis buvo tuÅ¡Äias ir plaukÄ paimti krovinio į KlaipÄdÄ . Ä® KlaipÄdos uostÄ jie atplaukÄ balandžio 10 d. apie 17 val. Kaip ir priklauso, apie 17.20 val. laivas ryÅ¡io priemonių pakalba susisiekÄ su VTS KlaipÄda. Buvo perduota visa informacija apie laivÄ . VTS patvirtino gautÄ informacijÄ , o taip pat patvirtino, kad greitai atvyks locmanas. Apie 17.50 val. ant laivo borto pakilo locmanas, kuriam jis padavÄ visas laivo charakteristikas, kurios charakterizuoja laivo manevringumÄ . IÅ¡ locmano sužinojo, kokios oro sÄ lygos uoste - vÄjas, srovÄ ir panaÅ¡iai.
Taip pat sužinojo, kad uosto akvatorijoje leistinas maksimalus greitis yra 6 mazgai. Locmanas susisiekÄ su VTS devintu kanalu. VTS patvirtino, kad laivas gali įeiti į uostÄ . VÄjas buvo Å¡iaurÄs rytų. Reide gÅ«siai buvo 12-13, o tai lÄmÄ ir laivo greitį. Kadangi laivas buvo nepakrautas, tai apsunkino jo valdomumÄ , todÄl minimalus laivo greitis, kuriam esant laivas bÅ«tų valdomas, turÄjo bÅ«ti apie 6 mazgus. Su Å¡iuo laivu jis plaukÄ Ä¯ antrÄ reisÄ , todÄl žinojo, kad esamomis sÄ lygomis labiau sumažinti greitį, kad saugiau bÅ«tų galima laivÄ valdyti, buvo rizikinga.
Su locmanu buvo aptartas planas kaip bus iÅ¡dÄstyti vilkikai. Nors tokio laivo Å¡vartavimui pakako dviejų vilkikų, locmanas pasiÅ«lÄ paimti papildomÄ vilkikÄ . Su Å¡ia rekomendacija jis sutiko ir apsidraudžiant užsakÄ dar vienÄ vilkikÄ . Pats stipriausias vilkikas stovÄjo gale. Lynas vilkikui yra paduodamas iÅ¡ vilkiko į laivÄ . Antrasis buksyras lynÄ iÅ¡ laivo priekio turÄjo paimti į vilkikÄ , o treÄias buksyras turÄjo, esant reikalui, iÅ¡ deÅ¡inio borto spausti laivÄ , todÄl kad vÄjas pÅ«tÄ Ä¯ kairįjį bortÄ .
Plaukiant laivybos kanalu, atsižvelgiant į posÅ«kius, buvo iÅ¡laikomas greitis, koks yra leidžiamas KlaipÄdos uoste. Pradžioje greitis buvo 6 mazgai, o po to mažÄjo. Netoli vilkikų pasitikimo vietos jis liepÄ Ä¯gulai užimti savo vietas. Laivo priekyje buvo antrasis padÄjÄjas su kuriuo bendravo trumpųjų bangų racija. IÅ¡ locmano gavo nurodymÄ iÅ¡leisti lynÄ du metrus virÅ¡ vandens. TÄ nurodymÄ jis perdavÄ antrajam padÄjÄjui į laivo priekį. Po kurio laiko antrasis padÄjÄjas praneÅ¡Ä, kad lynas yra iÅ¡leistas du metrai virÅ¡ vandens.
Viskas vyko pagal iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ . Lyno padavimo bÅ«das buvo normalus, standartinis. Staiga antrasis padÄjÄjas per radijo stotį šūktelÄjo, kad vilkikas skÄsta. Tada jis tiltelyje davÄ komandÄ âstop varikliamsâ. Vairininkas praneÅ¡Ä, kad jie praranda kursÄ ir nebevaldo laivo, todÄl jis davÄ komandÄ laivÄ Ä¯ priekį. Per radijo ryšį savo įgulai davÄ nurodymÄ iÅ¡mesti gelbÄjimo ratus. Jis papraÅ¡Ä locmano, kad Å¡is kitiems vilkikams praneÅ¡tų, kad jie pagelbÄtų apvirtusiam vilkikui.
Po to papraÅ¡Ä locmano iÅ¡kviesti kitus vilkikus, nes laivas buvo be jokios pagalbos. Neužilgo atplaukÄ nauji vilkikai ,ir jie judÄjo prie krantinÄs. Apie 19.30 val. laivas jau buvo priÅ¡vartuotas prie krantinÄs. Locmanas su vilkikų įgulomis kalbÄjo lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai, o komunikacija tarp jo ir locmano vyko anglų kalba, todÄl buvo suprantama. Jis ir jo vadovaujamo laivo įgula padarÄ viskÄ , kad laivas saugiai eitų į uostÄ . JÅ«roje jis jau dirba 30 metų ir savo kaltÄs Å¡iame įvykyje nemato.     Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V.
Å . kaltu neprisipažino ir parodÄ, kad 2008 m. balandžio 10 d. buvo gauta paraiÅ¡ka įvesti laivÄ âMagdalenaâ. LaivÄ âMagdalenaâ reikÄjo priÅ¡vartuoti prie 103 krantinÄs. Jį informavo eismo tarnyba, kad pagalbÄ suteiks âKLASCOâ vilkikai. Jis su locmaniniu kateriu nuvyko prie priÄmimo doko, iÅ¡silaipino laive âMagdalenaâ ir pradÄjo plaukti, praneÅ¡Ä kapitonui apie oro sÄ lygas. Su kapitonu jie suderino ir aptarÄ visas laivo Å¡vartavimo sÄ lygas. Jis rekomendavo kapitonui 6 mazgų greitį, nes laivas valdÄsi blogai, kadangi buvo vÄjuota, o laivas plaukÄ balaste, buvo didelis diferentas.
Pokalbiai su eismo tarnyba vyko devintame kanale. Su vilkikais yra dirbama Å¡eÅ¡tame kanale, o jei Å¡is užimtas, tada aÅ¡tuntame. VÄjas buvo Å¡iaurÄs rytų. Jis iÅ¡sikvietÄ vilkikus âStumbrÄ â, âBizonÄ â, âBartaâ. IÅ¡ vilkiko âBizonasâ atÄjo žinia, kad jis negalÄs atlikti užduotos operacijos. Jam visi trys vilkikai buvo gerai žinomi. Vilkikai âBartaâ, âBizonasâ neturÄjo velklynių, todÄl jie visada imdavo lynÄ iÅ¡ laivo. IÅ¡ laivapriekio buvo vilkikas âBartaâ.
Tada jis pasakÄ, kad âStumbrasâ paduos savo lynÄ per âcentrinįâ. Vilkikas âBartaâ yra nemanevringas, jam geriausia bÅ«ti laivapriekyje, kai lynas duodamas per centrinį kliuzÄ . Vilkikui âBartaâ jis pasakÄ â âgreitis 6 mazgai, ar galÄsite paimti lynÄ â. IÅ¡ vilkiko âBartaâ buvo atsakyta, kad greiÄiausiai galÄs tai padaryti. Galingas vilkikas linÄ pritvirtina iÅ¡ galo, kad esant reikalui galÄtų stabdyti laivÄ , o kiti iÅ¡ Å¡onų. Å oninis vilkikas per radijo ryšį girdi, kada galinis vilkikas jau yra prisikabinÄs. Jis tik davÄ nurodymÄ vilkiko âBartaâ kapitonui pasižiÅ«rÄti ir įvertinti situacijÄ , ar jis galÄs paimti lynÄ .
Po to laivas kryptelÄjo į deÅ¡inÄ pusÄ. Kapitonas pasakÄ, kad vilkikas âBartaâ apvirto. Po įvykio juos priÅ¡vartuoti atplaukÄ kiti vilkikai. Jis vilkikui rekomenduoja, bet nurodymų neduoda. Apie Å¡vartuojamo laivo greitį jis informavo vilkiko âBartaâ įgulÄ . Vilkiko kapitonas, vietoje pats įvertinÄs situacijÄ , turÄjo nusprÄsti, kÄ toliau daryti. Jis galÄjo praÅ¡yti kiek įmanoma dar labiau sulÄtinti Å¡vartuojamo laivo greitį. Po Å¡ios avarijos kitas atplaukÄs vilkikas paÄmÄ lynÄ lygiai taip pat kaip bandÄ tai padaryti ir vilkikas âBartaâ.
Dažniausiai vilkiko kapitonas pasako, kad tvirtinti lynÄ . Jo manymu vilkikas âBartaâ viskÄ darÄ skubotai, nes vilkikas turi priÄjÄs prie laivo derinti greitį, o ne laivas prie vilkiko. Vilkikas âBartaâ, matydamas situacijÄ , galÄjo neimti lyno ir eiti toliau.NukentÄjusysis P. S. parodÄ, kad jis dirbo vilkike âBartaâ vyr. mechaniku. TÄ dienÄ , apie 17 val. 50 min., iÅ¡ budinÄio kapitono padÄjÄjo gavo nurodymÄ ruoÅ¡ti laivo jÄgainÄ darbui. Su jÅ«reiviu-motoristu B nusileido į maÅ¡inų skyrių ir paleido variklius.
Kai iÅ¡Äjo iÅ¡ maÅ¡inų skyriaus ant denio, pamatÄ, kad vilkikas jau buvo priartÄjÄs prie âMagdalenaâ priekio, o jÅ«reivis stovÄjo pasiruoÅ¡Äs su kabliu imti kabinį. JÅ«reivis užkabino velklynį, jie priÄjo iÅ¡ kairiojo borto. Velklynis buvo nuleistas ties gumbinÄs aukÅ¡Äiu, jį buvo lengva pasiekti. Jis nežino, kokiu greiÄiu jie priartÄjo prie laivo. Jų vilkikas buvo ties laivo nosimi. Jis pamatÄ, kaip uždÅ«mino kaminai, tada juos staigiai susuko ir apvoÅ¾Ä ant Å¡ono.
Jis atsidÅ«rÄ vandenyje, po to iÅ¡nÄrÄ iÅ¡ vandens, matÄ apverstÄ laivÄ ir užsikorÄ ant kliuzo. Kai ÄmÄ lynÄ , virÅ¡uje matÄ laivo âMagdalenaâ jÅ«reivius. Lynas turÄjo pakankamai laisvumo, todÄl jį paimti ir užkabinti nebuvo jokių sunkumų. Ant vilkiko jis dirbo jau aÅ¡tuonis metus. Per tÄ laikÄ yra buvÄ visokių situacijų, kad nepaimdavo lyno iÅ¡ pirmo karto, todÄl tekdavo iÅ¡ kelių kartų paimti. Jis buvo su Å¡almu, pirÅ¡tinÄmis ir darbine apranga.
JÅ«reivis taip pat buvo be liemenÄs. LiemenÄ jis užsidÄdavo jÅ«roje, vartuose arba audringu oru, kadangi jos buvo nepatogios dirbti. Velklynis buvo nuleistas ties bulba, bet jis nebuvo nukrypÄs nuo centro. Ant vilkiko âBartaâ yra keturios valdymo rankenos, du sraigtai, du vairai, ant sraigto yra užmovas. Vilkiko âBartaâ valdymas yra kaip vikÅ¡rinio traktoriaus, matomumas iÅ¡ vairinÄs yra blogas, jis vairuoja į priekį, o žiÅ«ri atgal. Iki uždedant velklynį jokių keistų garsų nepastebÄjo.
Laivas valdomas dviem rankom. DÅ«mingumas reiÅ¡kia, kad duota apkrova laivo varikliams. Už kiekvieno įgulos nario saugumÄ atsako laivo kapitonas. Jis reiÅ¡kia 30000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. NukentÄjusioji G. V. parodÄ, kad jos vyras dirbo KLASCO kapitono padÄjÄju. Jai paskambino draugÄ ir pasakÄ, kad atsitiko nelaimÄ, kurios metu žuvo jos vyras. IÅ¡ vyro darbovietÄs ji gavo 50000 Lt turtinÄs žalos atlyginimui. Taip pat ji reiÅ¡kia 80000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas D. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodÄ, kad gavo paraiÅ¡kÄ darbams ir susisiekÄ su laivu âMagdalenaâ per ten buvusi locmanÄ . Viso buvo užsakyti trys vilkikai, kuriuos locmanas paskirstÄ Ä¯ darbo vietas. Jis buvo vilkiko âBizonasâ kapitonu. Visai operacijai vadovavo locmanas, todÄl komandas jie gaudavo iÅ¡ jo. Pagal numatytÄ planÄ iÅ¡ laivagalio buvo vilkikas âStumbrasâ, iÅ¡ laivapriekio vilkikas âBartaâ, o âBizonasâ iÅ¡ deÅ¡inio âMagdalenosâ Å¡ono.
Laivo âMagdalenaâ greitis buvo 6 mazgai. GirdÄjo kaip âBartaâ kapitonas Å¡nekÄjo su âMagdalenaâ laive esanÄiu locmanu, kuris ir pasakÄ, kad jų greitis 6 mazgai ir ar âBartaâ sugebÄs paimti lynÄ . Visos komandos buvo siunÄiamos radijo ryÅ¡io 6 kanalu. Daugiau pokalbio su âBartaâ jis negirdÄjo. âBizonasâ nuplaukÄ Ä¯ jam nurodytÄ vietÄ prie deÅ¡inio âMagdalenaâ borto, o âBartaâ palei kairįjį bortÄ nuplaukÄ prie laivapriekio.
Po to jis pamatÄ apvirtusį vilkikÄ âBartaâ. Viskas įvyko labai greitai. Tai pamatÄs, jis per radijÄ praneÅ¡Ä laivui âMagdalenaâ. Po to 9 kanalu apie įvykį praneÅ¡Ä eismo tarnybai. MatÄ, kad vilkikas âBartaâ yra apvirtÄs aukÅ¡tyn kyliu, o už kylio laikosi vilkiko mechanikas P. S.. Tada jis paskelbÄ pavojų, nurodydamas, kad žmogus už borto. Neužilgo pamatÄ gelbÄjimo laivÄ âŽaibasâ, kuris plaukÄ nuo âSmeltÄsâ pusÄs. GelbÄjimo valtis priplaukÄ prie vilkiko âBartaâ ir iÅ¡gelbÄjo P. S., o âBizonasâ pasitraukÄ Ä¯ Å¡alį, kad netrukdytų.
LaivÄ âMagdalenaâ turÄjo buksyruoti trys vilkikai. IÅ¡ anksto buvo nurodyta, koks buksyras kur stovÄs. Kokie vilkikai konkreÄiai dalyvaus operacijoje, paskirsto dispeÄerÄ, o kÄ tie vilkikai darys, nurodo locmanas. Jeigu locmanui ar laivo kapitonui pasirodo, kad per mažai vilkikų, jis gali užpraÅ¡yti daugiau. Tuo metu klimatinÄs oro sÄ lygos leido dirbti. SrovÄ buvo nedidelÄ. Buksyravimo operacija prasidÄjo prieÅ¡ais KlaipÄdos laivų remonto krantinÄ. Buksyravimo metu jie bendravo 6 kanalu, kitų pokalbių jis negirdÄjo.
Operacijos metu jie bendravo valstybine kalba. Kai jie plaukÄ link laivo âMagdalenaâ, tada locmanas juos ir paskirstÄ kaip jie turÄs stovÄti iÅ¡sidÄstÄ aplinkui. Locmanas vilkiko âBartaâ kapitonui pasakÄ, kad jų greitis 6 mazgai, ar sutinka paimti, o âBartaâ kapitonas patvirtino, kad sutinka. Kad vilkimo trosas yra paduodamas per laivapriekį, tai įprasta operacija. Buksyravimo lyno perdavimo momento vilkikui âBartaâ jis nematÄ. Vilkikas âBizonasâ yra pusantro karto galingesnis už vilkikÄ âBartaâ ir vilkiko âBizonasâ gabaritai yra didesni.
Antstato konstrukcija yra identiÅ¡ka abiejų vilkikų. Kai reikia, jis pastoviai paima velklynį tokiu bÅ«du kaip tai turÄjo padaryti âBartaâ - iÅ¡ laivo priekio. Vilkikas âBartaâ galÄjo plaukti didžiausiu 9 mazgų greiÄiu. Jo praktikoje ir ankÅ¡Äiau yra pasitaikÄ, kai laivas plaukdavo 6 mazgų greiÄiu, o jie paimdavo tempimo lynÄ . Jis, kaip vilkiko kapitonas, gali atsisakyti paimti lynÄ , jei mato, kad negalÄs to padaryti. TÄ dienÄ laivas âMagdalenaâ buvo be krovinio. Jei jis mato, kad negali paimti lyno, ar laivo greitis per didelis, jis tada lyno ir neima arba grÄ Å¾ina atgal.
Yra buvÄ ir taip, kad praÅ¡ydavo sumažinti laaivo greitį, kad galÄtų paimti lynÄ . LaivÄ âMagdalenaâ jie turÄjo priÅ¡vartuoti prie 103 krantinÄs. Lyno perdavimo bÅ«dÄ Ä¯vertindavo vilkiko kapitonas. IÅ¡ kurios pusÄs pasiimti velklynį, nusprendžia vilkikas. TÄ dienų visų vilkikų visi mechanizmai veikÄ nepriekaiÅ¡tingai. Galingiausias vilkikas buvo âBizonasâ, todÄl jį visÄ laikÄ statydavo prie laivagalio. Å vartuojant laivus yra vartojami anglų kalbos terminai.
Jeigu yra locmanas, anglų kalba nevartojama ir yra klabama valstybine kalba. Plaukiant dideliu greiÄiu, atplaukus prie tos vietos, kur reikia paimti buksyro lynÄ , bÅ«na atvejų, kai laivÄ pritraukia prie velkamo laivo Å¡ono ir jeigu jau prisiÅ¡liejo vienas laivas prie kito, tai atsitraukti esant dideliam greiÄiui praktiÅ¡kai neįmanoma. Vilkikus darbui paskiria KLASCO dispeÄeris, taÅ¡iau jiss nereguliuoja vilkikų iÅ¡dÄstymo. Su KLASCO dispeÄeriu jie bendrauja 14 kanalu ir jis yra pastoviai įjungtas. Vilkike âBizonasâ buvo viena racija, o dabar yra trys racijos, o vilkike âBartaâ dvi racijos.
BÅ«na ir taip, kad kapitonas pamirÅ¡ta perjungti radijo kanalus, bet kiti kolegos tuoj pat suranda ir jį įspÄja. TÄ dienÄ âBizonasâ gavo komandÄ dirbti prispaudimu. Jo nuomone tÄ dienÄ visi vilkikai buvo teisingai iÅ¡dÄstyti. VidinÄje akvatorijoje Å¡vartojamo laivo bulbÄ geriausiai mato tiktai buksyro kapitonas. Locmanas tokios galimybÄs neturi. Vilkikas ir laivas iÅ¡ pradžių turi plaukti vienas Å¡alia kito, kad įvertintų greitį ir galimybÄ pabÄgti. Jis nežinojo laivo âMagdalenaâ techninių galimybių, taÅ¡iau vilkikas âStumbrasâ, esant reikalui, galÄjo stabdyti laivÄ iÅ¡ laivagalio, todÄl dažniausiai priimami vilkimo trosai iÅ¡ laivagalio, nors gali ir abu kartu priimti.
Liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodÄ, kad įvykio dienÄ jiems paskambino ir praneÅ¡Ä, kad apsivertÄ vilkikas ir ten yra trys žmonÄs. Jis dirbo uosto direkcijoje narų brigadininku. Susirinko visi į jų laivÄ ir plaukÄ gelbÄti žmonių. AtplaukÄ prisiÅ¡vartavo SmiltynÄje, vienÄ troso galÄ užvedÄ Ä¯ buksyro âBartaâ pusÄ. Tada jis nÄrÄ po vandeniu ir ten rado žmogaus lavonÄ , kurį iÅ¡kÄlÄ Ä¯ viršų. LavonÄ jis rado buksyro viduryje.
Ar žmogus buvo su gelbÄjimosi liemene, neprisimena. Liudytojas A. P. parodÄ, kad jis tÄ dienÄ dirbo vilkike âStumbrasâ mechaniko pareigose. GavÄ užsakymÄ , paleido variklius, atsiÅ¡vartavo nuo kranto ir pasitiko laivÄ âMagdalenaâ ties dvylikta krantine. Jiems buvo duota užduotis paduoti savo lynÄ iÅ¡ laivo galo. Jie priÄjo prie laivo galo, pradÄjo padavinÄti lynÄ ir staiga pajuto, kad sudrebÄjo laivas âMagdalenaâ. Buvo labai keista, nes niekada tokių dalykų nebÅ«davo.
Per racijÄ iÅ¡girdo, kad apsivertÄ vilkikas âBartaâ. Tuo pat metu jis pamatÄ apsivertusį vilkikÄ âBartaâ ir ant jo stovintį mechanikÄ P. S.. Tada jie pradÄjo Å¡aukti, kad atiduotų lynÄ nuo laivo âMagdalenaâ. Susivyniojo lynÄ atgal, iÅ¡jungÄ variklius, nes bijojo, kad nebÅ«tų žmonių vandenyje. Paties momento kaip apsivertÄ vilkikas âBartaâ jis nematÄ, nes jų laivas buvo laivugalyje prekybinio laivo. Ä®vykio metu jis buvo ir vairinÄje, ir lauke, bet prieÅ¡ paduodant lynÄ , jis stovÄjo vairinÄje.
Oro sÄ lygos tÄ dienÄ buvo geros. Locmanas pasako, kÄ koks buksyras veiks. TÄ dienÄ vilkikas âBartaâ buvo iÅ¡ priekio, vilkikas âStumbrasâ iÅ¡ laivo galo, o vilkikas âBizonasâ iÅ¡ Å¡ono. Jiems viskas buvo praneÅ¡ama radijo ryÅ¡io pagalba. Vilkike âStumbrasâ jis jau dirba apie 10 metų. âStumbrasâ niekada neimdavo lyno iÅ¡ laivo priekio. Jis negirdÄjo pokalbio tarp vilkiko âBartaâ ir locmano. Pats tiesiogiai su locmanu nebendravo. PrieÅ¡ paduodant velklynį, laivas turi sumažinti greitį, paduoti lyno prailgintojÄ , paskui jį saugiai su kabliu pasiimti, pririÅ¡ti ir paduoti jÅ«reiviams traukti.
Laivas turi plaukti 6 mazgų greiÄiu uoste. Vilkikas âBartaâ turi kintamo žingsnio sraigtÄ , o vilkike âStumbrasâ yra kitokia konstrukcija. Vilkikas âStumbrasâ dirbo iÅ¡ galo, nes jam taip patogiausia. Vilkikas âStumbrasâ paduoda savo lynÄ , tada jÅ«reiviai laive užmeta jį ant knechtų ir paskui jiems parodo sukryžiavÄ rankas, kad lynas jau yra užtvirtintas. Kiekvienas laivavedys turi žinoti savo laivo galimybes. Laivo âMagdalenaâ kapitonas ir locmanas neturÄjo galimybių matyti visų priartÄjusių prie laivo vilkikų.
Vilkiko âStumbrasâ įgulÄ sudaro trys žmonÄs â mechanikas, laivavedys, jÅ«reivis. Varikliai yra laivo apaÄioje. VarinÄs anstato durys visada bÅ«na uždarytos. Jie turi dirbti su liemene ir Å¡almu, ir tai yra privalomas dalykas. Liemenių spalva yra oranžinÄ. Liudytojas A. V. parodÄ, kad jis dirba vilkike âBizonasâ mechaniku. Jis tikrino mechanizmų darbÄ , kai pasigirdo aliarmo signalas. Tuomet pakilo į denį, iÅ¡girdo kapitono komandÄ , kad žmogus yra už borto ir pamatÄ apsivertusį buksyrÄ âBartaâ, o ant jo stovintį mechanikÄ P. S..
Radijo ryÅ¡io jis neklausÄ, nes tai neįeina į jo pareigas. Kapitonas patikrina ar jie dÄvi Å¡almus, liemenes. Nuo atsiÅ¡vartavimo nuo kranto momento jie visada dÄvi darbines liemenes. Vilkiko kapitonas tariasi su locmano kaip geriau paimti metlynį. Visos laivo durys visada bÅ«na uždarytos, jie patys prižiÅ«ri ar jos yra uždarytos ar ne. Liudytojas A. U. parodÄ, kad tuo metu jis Äjo gelbÄjimo katerio kapitono pareigas. TÄ dienÄ jis buvo budÄjime, buvo įsijungÄs Å¡eÅ¡tÄ kanalÄ ir iÅ¡girdo apie avarijÄ .
Pirmiausia jis iÅ¡girdo vilkiko âBizonasâ kapitono žodžius âstop engineâ, âBartaâ apsivertÄâ. SupratÄs, kad įvyko avarija, užsivedÄ gelbÄjimo katerį ir iÅ¡skubÄjo į pagalbÄ . Po 4 minuÄių jau buvo įvykio vietoje. AtvykÄs pamatÄ apvirtusį vilkikÄ âBartaâ ir mechanikÄ P. S. užsiropÅ¡tusį ant vilkiko. Jis nukÄlÄ jį nuo vilkiko, o tada pradÄjo vilkikÄ âBartaâ tempti link âsmiltynÄsâ, kad jis nenuskÄstų.
TÄ dienÄ jis įjungÄ Å¡eÅ¡tÄ kanalÄ , nes jo sÅ«nus buvo tik pradÄjÄs dirbti vilkike âStumbrasâ, todÄl norÄjo pasiklausyti kaip jam sekasi. P. S. neturÄjo nei liemenÄs, nei Å¡almo. AnksÄiau jis yra dirbÄs ir vilkikuose âBizonasâ, âStumbrasâ bei kituose. Jis girdÄjo, kad locmanas klausÄ vilkiko âBartaâ laivavedžio V ar jis ims lynÄ , o V atsakÄ, kad bandys. Paskutiniai V žodžiai, kuriuos jis girdÄjo buvo âduokite laisvumo lynuiâ. Jo nuomone V viskÄ atliko teisingai.
Lynas yra sintetinis, negavo iÅ¡ laivo âMagdalenaâ laisvumo, todÄl viska taip ir įvyko. Ir anksÄiau, kai jis dirbo vilkikuose,visÄ laikÄ lynÄ iÅ¡ laivo imdavo su kabliu. Mano, kad vilkiko kapitonas turi sprÄsti, ar jam saugus greitis atlikti darbÄ ar ne. Kiekvienas kapitonas atsako už savo laivÄ , žmones, todÄl pats viskÄ turi sprÄsti. Patarimus kapitonas gauna iÅ¡ locmano, nes locmanas yra kapitono patarÄjas. Liudytojas A. U. parodÄ, kad tÄ dienÄ jis dirbo vilkike âStumbrasâ kapitono padÄjÄju.
Kai įvyko su âBartaâ nelaimÄ, jis padavinÄjo lynÄ laivui âMagdalenaâ iÅ¡ jo laivagalio. MatÄ jau apvirtusį vilkikÄ âBartaâ. Per radijo ryšį girdÄjo kaip vilkiko âBartaâ kapitonas suÅ¡aukÄ rusiÅ¡kai âduok daugiauâ ir tuo metu nutrÅ«ko ryÅ¡ys. Tada iÅ¡ vilkiko âBizonasâ iÅ¡girdo kitÄ praneÅ¡imÄ , kad vilkikas âBartaâ apsivertÄ ir praÅ¡Ä, kad sustabdytų laivas âMagdalenaâ variklį. Darbus jiems paskirsto KLASCO dispeÄerinÄ, o po tie jie iÅ¡eina į užsakytÄ vietÄ .
Devintu kanalu susisiekia su locmanu, kuris yra laive, kurį reikia Å¡vartuoti, o Å¡is paskirsto konkreÅ¡ius darbus. TÄ dienÄ locmanas jo vilkikui paskyrÄ dirbti laivugalyje, vilkikui âBartaâ - iÅ¡ priekio, o vilkikas âBizonasâ turÄjo bÅ«ti iÅ¡ Å¡ono ant prispaudimo. Vilkikas âStumbrasâ visada atlikdavo buksyravimÄ iÅ¡ galo, kadangi tuo metu Å¡is vilkikas buvo pats moderniausias ir turÄjo daugiausia galios. Tuo metu, kai jie padavinÄjo lynÄ , nežiÅ«rÄjo į prietaisus, nes jiems svarbus yra orientacijos taÅ¡kas, todÄl jie žiÅ«ri į objektÄ .
Jiems Å¡vartuojamo laivo greitis nÄra svarbus, nes jie jį vejasi, o ne atvirkÅ¡Äiai. Jis girdÄjo pokalbį tarp locmano ir vilkiko dÄl laivo greiÄio. Locmanas klausÄ, ar galÄs vilkikas âBartaâ priimti lynÄ , dar pasakÄ, kad jų greitis 6 mazgai, o vilkiko âBartaâ kapitonas atsakÄ, kad tikriausia taip. Be jų daugiau niekas Å¡eÅ¡tu kanalu nebendravo. VÄliau vilkiko âBartaâ kapitonas pasakÄ â âduokite laisvumo lynuiâ. Jo nuomone, kai âBartaâ priÄmÄ lynÄ , norÄjo atsiplÄÅ¡ti nuo laivo, bet negavo lyno laisvumo, ko pasekoje lynas truktelÄjo vilkikÄ link âMagdalenosâ ir tuo momentu laivas jį pervažiavo.
Vilkiko âBartaâ kapitono balsas buvo pilnas panikos, jis Å¡aukÄ. Po įvykio jie bandÄ padÄti vilkikui âBartaâ, bet tuo metu priplaukÄ gelbÄjimo laivas âŽaibasâ, kuris nukÄlÄ nukentÄjusįjį P. S.. Tuo metu jie dÄvÄjo oranžines liemenes. Å turmanas neprivalo dÄvÄti liemenÄs. Atliekant lynų paÄmimÄ , Å¡vartuojamas laivas visiÅ¡kai negali sustosi, nes tai kenktų laivo manevringumui ir sukeltų pavojų kitiems laivams. Manevruoti yra lengviau, kai laivo greitis yra didesnis, bet tai priklauso ir nuo srovÄs. Jeigu plauki prieÅ¡ srovÄ, tai automatiÅ¡kai reikia mažesnio greiÄio.
Greitį turi nustatyti pats laivo kapitonas, kuris įplaukia. Vilkiko kapitonas turi teisÄ papraÅ¡yti, kad bÅ«tų sumažintas velkamo laivo greitis. BÅ«na atvejų, kai tokie praÅ¡ymai yra iÅ¡sakomi. Å iuo atveju tokio praÅ¡ymo nebuvo pareikÅ¡ta. Visai operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. âMagdalenaâ yra platus ir didelis laivas, todÄl jo kapitonas ir locmanas negalÄjo matyti, kas dÄjosi priekyje. Jis mano, kad ant laivo âMagdalenaâ užstrigo lynas, todÄl ir įvyko tokia avarija, nors jo praktikoje atvejo, kad užstrigtų lynas, nÄra buvÄ.
Kokio ilgio lynÄ iÅ¡sitempti, sprendžia buksyro kapitonas, o kai jis nusprendžia, kad jam to lyno ilgio užteks, jis duoda komandÄ locmanui, kad pritvirtintų lynÄ , praneÅ¡a, kad jis pasiruoÅ¡Äs darbui. Tada locmanas turi patvirtinti, kad lynas yra užtvirtintas. Abiejų laivų kapitonai turi komunikuoti. Lyno laisvumÄ velkamo laivo denyje reguliuoja įgula, kuri yra ant laivo priekio. Liudytojas J. V. (J. W.) parodÄ, kad dirbo įmonÄje âEuroAfricaâ, laive âMagdalenaâ kapitono padÄjÄju.
Laivui einant į KlaipÄdos uostÄ , jo budÄjimas pasibaigÄ apie 16.00 val. Po 17 val. jis buvo informuotas apie Å¡vartavimosi ypatumus. GavÄs žiniÄ apie Å¡vartavimo pradžiÄ , jis nuÄjo į laivo priekį vadovauti operacijai bei paruoÅ¡ti Å¡vartavimo lynus. IÅ¡ laivo kapitono gavo nurodymÄ per vidurinį kliuzÄ nuleisti lynÄ du metrai virÅ¡ vandens. Tai padarius, priplaukÄ buksyras prie laivo priekio. Vilkike buvÄs jÅ«reivis turÄjo kablio pagalba paimti lynÄ . Jis privalÄjo stebÄti jÅ«reivį, esantį buksyre, kÄ ir darÄ.
Tuo momentu, kai jÅ«reivis paÄmÄ lynÄ , jis davÄ nurodymÄ savo jÅ«reiviams dar labiau atlaisvinti lynÄ . Jis pamatÄ, kad buksyras jau yra visiÅ¡kai laivo priekyje, o iÅ¡ savo kairiojo borto semia vandenį. Tai pastebÄjÄs šūktelÄjo, kad buksyras skÄsta. Tuo metu buksyro galas buvo apsemtas vandens. Lynas nebuvo užtvirtintas, jis buvo paruoÅ¡tas atlaisvinimui. Lynas buvo atlaisvinamas rankomis. Nurodymas atlaisvinti lynÄ buvo duotas. Buksyras pasako, kiek jam reikia lyno, todÄl ir privalo paduoti lyno kiek reikia.
Yra keturi knechtai, ant kurių gali bÅ«ti tvirtinamas lynas. Lynas tuo metu nebuvo ant knechtu. Jis buvo sudÄtas laisvai ir paruoÅ¡tas paduoti. Laivas âMagdalenaâ buvo tuÅ¡Äias, be krovinio. Laivo gumbas, bulba matÄsi virÅ¡ vandens. Su kapitonu jie bendravo trumpųjų bangų stotele, o su vilkiku â bÅ«davo rodomi rankų gestai. Buksyras paruoÅ¡tÄ lynÄ gali iÅ¡traukti kiek nori. Vilkiko jÅ«reivis stovi su kabliu ant savo denio ir rodo, kad duoti lynÄ . JÅ«reiviai lynÄ paduoda rankomis be jokio įrankio.
Lynas kaip spiralÄ yra sudÄtas į krÅ«velÄ ir guli. Momento, kai lynas buvo užkabintas ant vilkiko jis nematÄ. Kai pamatÄ, kad vilkike yra vandens, matÄ kaip vienas jÅ«reivis įkrito į vandenį, pastebÄjo iÅ¡ vilkiko sklindanÄius dÅ«mus, kurių buvo labai daug. Apie situacijÄ nedelsiant jis praneÅ¡Ä laivo kapitonui. Lyno padavimas buvo eilinis standartinis ir nesudÄtingas manevras, t.y. laisvas padavimas, o ne per knechtÄ . Joks mazgas negalÄjo susidaryti paduodant lynÄ . Vilkikas âBartaâ priartÄjo prie laivo âMagdalenaâ nedideliu kampu, kad prisigretintų.
Jis mano, kad vilkikas âBartaâ buvo per daug iÅ¡sikiÅ¡Äs į priekį, todÄl ir įvyko Å¡i avarija. Vilkiko antstato durys buvo atidarytos, o jÅ«reivis ant vilkiko buvo be liemenÄs. Su locmanu jis nebendravo. Laive jis yra atsakingas už navigacijÄ . Koks buvo maksimalus laivo âMagdalenaâ greitis jis nepamena. Su laivu âMagdalenaâ jis plaukiojo apie keturis mÄnesius. Laivo vidutinis greitis jÅ«roje yra keturiolika mazgų, o pats minimaliausias greitis yra tris ar keturi mazgai. JÅ«roje jis dirba trisdeÅ¡imt du metus.
Specialistas V. P. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodÄ, kad jis dirba(duomenys neskelbtini), yra profesorius. Pats laivas turi prietaisus, fiksuojanÄius greitį. Laivų eismo reguliavimo tarnyboje laivų greitis fiksuojamas radiolokatoriaus pagalba. Laive yra greiÄio matavimo įrenginys â lagas arba gali bÅ«ti palydovinÄs sistemos. Lagas laivo greitį fiksuoja tiksliai, o greitis pagal radiolokatorių nÄra tikslus. Tuo metu laivo âMagdalenaâ greitis buvo apie Å¡eÅ¡is mazgus.
Tikslų greitį iÅ¡laikyti yra labai sunku, nes tai didelis laivas. VÄjas tuo metu buvo iÅ¡ Å¡iaurÄs rytų. VÄjas taip pat galÄjo turÄti įtakos laivo valdomumui. Kai blogÄja laivo valdomumas, reikia laikyti kuo didesnį greitį. Paimant lynÄ iÅ¡ laivo yra naudojamas kobinys. Per daug didelis priartÄjimas prie kito laivo yra pavojingas. Vilkikas įsirÄmÄ Ä¯ laivÄ , nes laivas pavijo vilkikÄ . Ä®vykio metu laivo âMagdalenaâ greitis buvo apie Å¡eÅ¡is mazgus, o vilkiko âBartaâ â 6-7 mazgai.
Vilkikas apvirto labai greitai. Viskas įvyko maždaug per keturias sekundes. Vilkikas âBartaâ davÄ maksimalų greitį apie septynis mazgus. IÅ¡laikyti pastovų laivo greitį yra sunku. Å iuo atveju vilkiko âBartaâ galimybÄs buvo labai ribotos. Laivo kapitonas pasirenka bÅ«dÄ kaip bus paduotas lynas. Å iuo atveju lynas buvo paduodamas iÅ¡ laivo, nors geriau bÅ«tų paduodamas metlyniu. Locmanas praeina mokymus. Locmanas yra tik patarÄjas, o viskÄ sprendžia laivo kapitonas. Kapitonas turi žinoti bendrÄ tvarkÄ uoste, o locmanas turi patarti dÄl bendro greiÄio ir kitų aplinkybių.
Simuliatorius yra įdiegtas jÅ«reivystÄs mokykloje, taÄiau pirma yra daromi skaiÄiavimai, o po to viskas yra patikrinama simuliatoriumi. Kobinys buvo pradÄtas naudoti laivuose, nes buvo sumažintas žmonių, dirbanÄių laive, skaiÄius. Pirmoji dalis lyno yra iÅ¡dÄstoma ant žemÄs - aÅ¡tuoniukÄmis. Galima lyno ir neuždÄti ant knechtų. Laivo kapitonas dažniausiai užsako vilkikus ir jų kiekį per savo agentÄ . Locmano rekomendacijos tiek vilkiko, tiek ir velkamojo laivo kapitonams nÄra privalomos.
Tam, kad vilkikas neapsiverstų, esant avarinei situacijai, užkabintas lynas automatiÅ¡kai atsikabina. Locmanas komunikuoja su vilkikų kapitonais, taÄiau jie, įvertinÄ situacijÄ , locmano rekomendacija gali nesinaudoti. Vilkiko âBartaâ kapitonas galÄjo papraÅ¡yti, kad bÅ«tų paduodamas metlynis, bet jis to nepadarÄ. Kokiu bÅ«du paimti lynÄ nusprendžia vilkiko kapitonas. Vilkiko antstato durys buvo atidarytos, o vairinÄ praleidžia vandenį. Vilkiko âBartaâ manevravimo galimybÄs esamoje situacijoje buvo labai ribotos.
Kiekviena vykdoma operacija yra unikali, todÄl bet koks netikslumas gali privesti prie tokios avarijos. Lyno paÄmimo momentu abu laivai plaukÄ lygiagreÄiai, bet vilkikÄ âBartaâ veikÄ hidrodinaminÄs jÄgos. Atsilikdamas vilkikas bÅ«tų atsirÄmÄs į laivo âMagdalenaâ korpusÄ ir avarija galimai bÅ«tų neįvykusi. Trijų vilkikų Å¡iai operacijai užteko, kadangi oro sÄ lygos buvo geros. Laivo âMagdalenaâ kapitonui nebuvo galimybÄs žiÅ«rÄti į vilkikus. Vilkikų kapitonai patys turÄjo žiÅ«rÄti ir vertinti kaip saugiau atlikti manevrus.
Laivybos kanalo plotis avarijos vietoje yra 125 metrai. Kanale mažinti laivo greitį yra labai rizikinga. Maksimalus leistinas greitis KlaipÄdos uoste yra Å¡eÅ¡i mazgai. Å vartuojamo laivo greitis yra mažinamas dÄka laivagalinio vilkiko. Jo nuomone vilkikas âBartaâ apvirto, nes jam pritrÅ«ko galios atsiplÄÅ¡ti nuo laivo âMagdalenaâ. Specialistas S.Ž. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodÄ, kad Å¡iuo metu jis dirba valstybinÄje jÅ«rų uosto direkcijoje. PrieÅ¡ tai jis dirbo jÅ«rų prekybos uoste radijo specialistu.
Uostas turi tris radiolokacines stotis. Taikinių sekimo sistema veikia normaliai. RadiolokacinÄ Ä¯ranga yra naudojama ATLAS elektronik. RadiolokacinÄ stotis yra impulsinio tipo, magnetinÄ, dirbanti 25 KW galingumo, jos pilnai užtenka uosto pažvalgai ir jo prieigoms. Ä®vykio metu taikinių sekimo sistema veikÄ normaliai. TÄ sistemÄ valdo speciali tarnyba. Tarnyba mato laivų greitį ir, jei laivai virÅ¡ija maksimalų greitį, juos perspÄja. Uostas sparÄiai užstatinÄjamas, todÄl atsiranda ir įvairÅ«s trikdžiai.
Jeigu mažesni vilkikai yra netoli didesnio sekamo laivo, tada yra rodomas vienas taÅ¡kas. Kursorius prisiriÅ¡a prie aukÅ¡Äiausio laivo taÅ¡ko. Radiolokatorius Å¡vieÄia visur. Kursorius gali Å¡okinÄti. Prie radiolokacinio pulto dirba trys locmanai. Jie tik gali parekomenduoti, patarti. Radiolokatoriaus paklaida yra 18 metrų. Markerio Å¡okinÄjimo užfiksuotame įraÅ¡e nesimato. Laivo âMagdalenaâ ilgis yra apie 150 metrų. Radaras fiksuoja laivų greitį. Laivo ilgis radaro parodymams reikÅ¡mÄs neturi.
Vilkikas âBartaâ buvo laivo âMagdalenaâ fone. Kursorius gali Å¡okinÄti nuo laivo pradžios iki laivo pabaigos. Jei laivas virÅ¡ija greitį, jis yra perspÄjamas, o tÄ dienÄ niekas nebuvo perspÄtas. Didesnį laivÄ radaras visada greiÄiau iÅ¡skiria. Kursorius yra tam, kad matytų sekamÄ objektÄ . Kursorius yra uždedamas ant taikinio, užfiksuojamas ir jis kartu su taikiniu keliauja. Jis yra dirbÄs deÅ¡imt metų pamainoje ir puikiai žino tÄ sistemÄ , kaip ji matuoja. Yra daug laivų matÄs ir stebÄjÄs, kaip visa tai yra daroma.
Joks didesnis laivas negali staiga padidinti greitį kaip sprinteris. Kursorius pririÅ¡a objektÄ , kad jį bÅ«tų galima lengviau sekti, bet tai nÄra tas taÅ¡kas, nuo kurio skaiÄiuojamas greitis. Radaras tÄ pririÅ¡imÄ daro tik kas ketvirtÄ savo apsisukimÄ , todÄl kursorius ir trÅ«kÄioja. Didesnį laivÄ kursorius iÅ¡skirs greiÄiau nei mažesnį. TeoriÅ¡kai kursorius turÄtų sekti vienÄ laivÄ , bet yra didelÄ tikimybÄ, kad kursorius gali perÅ¡okti ant kito laivo ir sekti jį. Specialistas A.
A. parodÄ, kad kiekvieno laivo kapitonas atsako už laivo, laivo įgulos ir krovinio saugumÄ . Kiekvienas kapitonas asmeniÅ¡kai turi įvertinti visas aplinkybes. Å iuo atveju vilkiko âBartaâ kapitonas sprendimÄ paimti lynÄ priÄmÄ mažiau nei per dvi minutes, o tai nebuvo pakankamai laiko, kad tinkamai įvertinti esamÄ situacijÄ . 18.26 val. Vilkikas âBartaâ priplaukÄ prie laivo âMagdalenaâ, o jau už dviejų minuÄių buvo pradÄta lyno Ämimo operacija. Locmanas bendradarbiauja, patarinÄja laivo kapitonui, taÄiau visus galutinius sprendimus priima laivų kapitonai.
Å iuo atveju vilkiko âBartaâ kapitonas turÄjo priimti sprendimÄ , ar galÄs saugiai priimti lynÄ ar ne. Kai laivas įplaukia į uostÄ , jis stovÄti negali. Laivas plaukia kanalu, kur jam į pagalbÄ , kad jis galÄtų saugiai prisiÅ¡vartuoti, ateina vilkikai. Vilkimo lynÄ paduoti galima su kabliu arba su metlyniu. Pats vilkiko kapitonas turÄjo įvertinti savo galimybes ir pareikalauti tokio lyno padavimo bÅ«do, koks esmoje situacijoje bÅ«tų saugus. Radijo ryÅ¡is yra palaikomas devintu kanalu, o Å¡eÅ¡tu kanalu naudojasi vilkikai ir velkamasis laivas.
Jei laivas uoste virÅ¡ija greitį, jam duodamas įspÄjimas. Laivas âMagdalenaâ greiÄio nevirÅ¡ijo, todÄl jam nebuvo duotas įspÄjimas. Specialistas R. J. parodÄ, kad techninių gedimų vilkikuose nebuvo nustatyta. IÅ¡ âBartaâ tiltelio buvo blogas matomumas, bet tai nereiÅ¡kia, kad laivas negalÄjo vykdyti savo funkcijų. TÄ dienÄ srovÄ buvo iÅ¡ marių. Laivas âMagdalenaâ buvo nepakrautas. Kadangi laivas buvo tuÅ¡Äias, tai kapitono matomumas buvo apribotas. DÄl vÄjo velklynis buvo nupÅ«stas nuo laivo plokÅ¡tumos į deÅ¡inį Å¡onÄ .
IÅ¡ centrinio kliuzo vilkikas gali tempti laivÄ tiek į kairÄ, tiek į deÅ¡inÄ pusÄ. Buvo dienos metas ir visi turÄjo matyti laivo balastinį diferentÄ . Vilkimo operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. Po įvykio jie buvo nuvykÄ prie laivo âMagdalenaâ, kur paÄmÄ kensografo ir reversogramos parodymus. Reversograma fiksuoja priklausomybÄ nuo veleno apsukų ir ji fiksuoja visÄ laikÄ , kai greitis kinta. Velklynis yra fiksuojamas ant knechtų. Laivo âMagdalenaâ ir vilkiko âBartaâ greiÄiai nebuvo suvienodinti.
Laivas âMagdalenaâ galÄjo sumažinti greitį iki 4 mazgų. Locmanas kapitonui privalo padÄti saugiai vesti laivÄ . Ä®vykio metu locmanas buvo ant tiltelio. Locmanai žino vilkikų galimybes ir jie skirsto darbÄ vilkikams. SaugumÄ reglamentuoja teisÄs aktai. IÅ¡vada buvo priimama kolegialiai. Darbų saugos taisyklÄs yra taikomos ir užsienio laivams. Avarija gali įvykti ir plaukiant mažesniu nei 6 mazgų greiÄiu. Specialistas L. K. parodÄ, kad tvirtina iÅ¡vadas, kurios nurodytos jo pasiraÅ¡ytame akte.
Tyrimas, kurį jie atliko, buvo prevencinio pobÅ«džio. Radaro vaizdo įraÅ¡as buvo atliktas dalyvaujant uosto kapitono tarnybai. Jie filmavo tokia technika, kokia turÄjo. Atlikdami tyrimÄ jie papraÅ¡Ä pateikti jiems įraÅ¡Ä iÅ¡ uosto kapitono tarnybos. Devintu kanalu vyksta ne tik Å¡vartavimo operacijos. Å eÅ¡tu kanalu galima vesti ir asmeninius pokalbius. Vilkimo operacija buvo pradÄta vilkikams iÅ¡Äjus iÅ¡ âŽiemos uostoâ. Vilkikai laivÄ âMagdalenaâ pasitiko prie DanÄs žioÄių.
Laivas âMagdalenaâ turÄjo Å¡vartuotis 103 krantinÄje. IÅ¡vadas galima daryti pasižiÅ«rÄjus į reversogramÄ . TyrimÄ darÄ ne jie vieni, taip pat ir darbo inspekcija. Vilkikai, turÄjÄ priÅ¡vartuoti laivÄ âMagdalenaâ, po įvykio pasiliko įvykio vietoje, o laivui priÅ¡vartuoti buvo iÅ¡kviesti kiti vilkikai. Vilkiko kapitonas, priplaukÄs prie laivo, mato konkreÄiÄ situacijÄ . Tarp vilkikų ir laivo âMagdalenaâ buvo bendraujama Å¡eÅ¡tu kanalu. Jie gavo tuos įraÅ¡us, kuriuos jiems pateikÄ uosto tarnybos.
Ä® locmano paklausimÄ vilkiko âBartaâ kapitonas atsakÄ âtaip, tikriausiai paimsimeâ. Darbų saugos taisyklÄse yra nurodyti du bÅ«dai, kuriuos naudojant galima paimti lynÄ . Locmanas informuoja vilkikus apie laivo greitį. Velkant laivÄ , pagrindinį darbÄ atlieka vilkikai, o Å¡vartuojant laivas plaukia pats. Vilkikai lynų pagalba tik pristabdo laivÄ ir padeda jam manevruoti. Kapitonas užsako vilkikų skaiÄių, jis priima arba nepriima locmano patarimus. Vilkimo-Å¡vartavimo operacija yra padidinto pavojaus veikla, Å¡i operacija yra sudÄtinga, joje dalyvauja daug asmenų.
Vilkikas âBartaâ turÄjo pasivyti laivÄ âMagdalenaâ ir suvienodinti greitį. Pagal duomenis, kuriuos jie turÄjo, jie vertino sraigto apsisukimų skaiÄių. Jie turÄjo reversogramÄ ir iÅ¡ jos darÄ iÅ¡vadas. Laivo âMagdalenaâ greitis nuo Å¡eÅ¡ių mazgų iki aÅ¡tuonių su puse mazgų, kaip užfiksuota radaro, negalÄjo padidÄti taip greitai. PrieÅ¡ pat įvykį laivo greitis kito ir tolygiai mažÄjo. Derinimas tarp vilkiko âBartaâ kapitono ir locmano dÄl laivo greiÄio buvo.
Apvirtus vilkikui âBartaâ, kablys atsikabino. Jie savo iÅ¡vadose rekomendavo, kad laivų greitis bÅ«tų mažinamas. IÅ¡ laivo priekio vilkikai neturÄtų bÅ«ti naudojami. Vilkikų paskirstymas priklauso nuo laivo dydžio, oro sÄ lygų. Laivo greitis paduodant lynÄ vilkikui turi bÅ«ti sumažintas iki minimalus. Po įvykio laivas âMagdalenaâ plaukÄ mažesniu greiÄiu nei prieÅ¡ įvykį.       Liudytojas M. G. parodÄ, kad jis dirba KlaipÄdos apskrities prieÅ¡gaisrinio gelbÄjimo valdybos pirmoje komandoje vyresniuoju gelbÄtoju.
GelbÄjimo tarnyba gavo praneÅ¡imÄ , kad skÄsta laivas. Atvykus į įvykio vietÄ pamatÄ, kad ant Å¡ono guli pasvirÄs vilkikas. Jie nuleido motorinÄ valtį, nuplaukÄ iki vietos. Vilkiko kapitono kajutÄje aptiko žmogaus lavonÄ . Neužilgo atplaukÄ JÅ«rų uosto centro narai ir prisitvirtinÄ, kad nedreifuotų jų plaukiojimo priemonÄ, panardino savo narÄ , kuris iÅ¡traukÄ dar vienÄ nuskendusį žmogų. Liudytojas A. B. parodÄ, kad jis daug metų dirbo su vilkiku âBartaâ.
Uosto teritorijoje greitis yra 6 mazgai. Vilkikas gauna komandÄ iÅ¡ laivo tiltelio. Vilkiko laivavedys pats sprendžia, kada paimti lynÄ . Lynas paprastai yra paimamas su kabliu. Su vilkiku âBartaâ jis dirbo 12 metų. Lynas yra paduodamas įvairiai. Tai priklauso nuo esamų sÄ lygų, ir iÅ¡ centrinio kliuzo, ir iÅ¡ priekinio kairio, ir iÅ¡ priekio deÅ¡inio. Kai įvyko įvykis, jis dirbo locmanu. Reikia labai žiÅ«rÄti, kad vilkiko laivugalis neprisiliestų prie velkamo laivo gumbo. Laivo âBartaâ greitis yra reguliuojamas vairalazdÄmis, keiÄiant menÄių kampÄ .
Dirbant âBartojeâ, jam yra tekÄ paimti lynÄ iÅ¡ įvairių pozicijų, Å¡vartuojamam laivui plaukiant 6 mazgų greiÄiu ir net greiÄiau. Lynas dažniausiais yra paduodamas per priekinį kliuzÄ . Operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas, o jam pataria locmanas. Å iuo atveju jis bÅ«tų pastatÄs vilkikus taip pat kaip buvo sustatÄs laivo âMagdalenaâ kapitonas. TeisÄs aktams neprieÅ¡tarauja nuostata, kad velklynis bÅ«tų paimamas prie 6 mazgų greiÄio. Dvi minutÄs yra mažas laiko tarpas, kad galÄtum nusprÄsti, ar gali saugiai paimti lynÄ iÅ¡ laivo.
Negali bÅ«ti atsakymo âgal paimsimâ. Reikia žinoti ar gali saugiai įvykdyti užduotį ar ne. Specialistas E. N. parodÄ, kad savo iÅ¡vadÄ jis tvirtina ir nurodÄ, kad laivas âMagdalenaâ plaukÄ normaliomis sÄ lygomis. Visai operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. KlaipÄdos uostas kiekvienais metais tampa avaringesnis. Å iose situacijose nebuvo laikomasi teisÄs aktų, o buvo vadovaujamasi nusistovÄjusia praktika, nors taip neturÄtų bÅ«ti. Å iuo atveju laivo greitis galÄjo bÅ«ti apie 10 mazgų.
VirÅ¡ytas greitis yra viena iÅ¡ avarijos priežasÄių. Apsukų padidinimas nereiÅ¡kia, kad buvo padidintas laivo greitis. Yra faktinis laivo greitis ir skaiÄiuojamas laivo greitis. Yra laivo specifikacija, kur nurodyti visi laivo duomenys. Vilkikas gali saugiai paimti lynÄ , kai velkamo laivo eiga yra minimali. Locmanas nekontroliavo laivo âMagdalenaâ greiÄio. 2008-04-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad SmiltynÄje, prie Kurhauzo, l KlaipÄdos m., nuo senosios perkÄlos 100 m į kairÄ Ä¯rengtoje prieplaukoje 10 ir 4 metrų nuo betoninÄs krantinÄs kraÅ¡to aptikti paguldyti A.
B., gim. 1948, bei K. V., gim. 1945 m., kÅ«nai. 50 metrų atstumu nuo kÅ«nų KurÅ¡ių mariose aptiktas apvirtÄs ir ¾ korpuso apsemtas vilkiko âBartaâ korpusas (t. 1, b. 1. 6-11).2008-04-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto KlaipÄdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 345/08 (03) nurodyta, kad A. B. mirÄ nuo prigÄrimo vandenyje.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 925/08 (03) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mirusiojo A. B. kraujÄ dujinÄs chromatografijos metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 16-18). 2008-04-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto KlaipÄdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 343/08 (03) nurodyta, kad K.
V. mirÄ nuo paskendimo vandenyje.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 924/08 (03) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mirusiojo K. V. kraujÄ dujinÄs chromatografijos metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 19-21). Vilkiko âBartaâ 2008-04-14 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog vilkike âBartaâ, stovinÄiame ant vandens prie 52 krantinÄs laivapriekiu į pietinÄ pusÄ, kairiajame borte 4 metrų atstumu nuo laivo nosies aptiktas 1,3x1 m dydžio įlinkis prie užraÅ¡o âBARTAâ. Denyje įprastiniai įrenginiai, grandinÄs, virvÄs. ArÄiau laivapriekio - patalpa, per kuriÄ patenkama į vilkiko valdymo patalpas: vairinÄ ir maÅ¡inų skyrių.
Palipus laipteliais yra 4m2 vairinÄ, kurios kairÄje į laivapriekio pusÄ - valdymo pultas. VirÅ¡ jo ant laido kybantis lokatorius 30x30 cm dydžio, greta pulto apversta kÄdÄ. VairinÄs durys Å¡iuo metu praviros, per pusÄ durų esantis dvigubas stiklas įdaužiÄ s. VirÅ¡ vairinÄs metalinis apie 8 cm diametro vilkiko stiebas su navigacine įranga nulaužtas, pasvirÄs ant Å¡ono. Už laivo antstato, denyje ties viduriu, sumontuotas įrenginys su kabliu apie 1,3 metro ilgio, skirtas lyno užkabinimui velkant kitÄ laivÄ , l metro atstumu nuo jo link laivagalio skersai nuo vieno borto iki kito 1.5 m aukÅ¡tyje yra metalinÄ pertvara su sutvirtinimais (t. 1, b.1. 22-26).
Vilkiko âBartaâ 2008-04-18 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog vilkikas âBartaâ iÅ¡keltas į dokÄ AB âKlaipÄdos laivų remontasâ, Pilies g. 4, KlaipÄda, teritorijoje. Laivagalyje - du sraigtai su velenų apsaugine juosta 24 cm ploÄio (metaline) ir apie l m ploÄio pagrindine apsauga (metaline). Å iuo metu sraigto apaÄioje stebimas veleno apsauginÄs juostos (24 cm) atitrÅ«kimas nuo horizontalios veleno apsaugos. DeÅ¡iniajame borte, dugne, 2 m atstumu nuo sraigto 1,23x1,39 cm plote matosi suvirinimo žymÄs. 50 cm nuo Å¡ių suvirinimo žymių į deÅ¡inÄ aptiktos 45x70 cm suvirinimo žymÄs. VirÅ¡ pastarojo pažeidimo aukÅ¡tyn matomas korpuso įlinkimas - plaÄiojoje dalyje apie 30 cm, kylant korpusu į viršų jis susiaurÄja ir ties dugno atžyma (rudos ir žalios spalvos sankirta) iÅ¡nyksta.
Kairiajame borte dugno apaÄioje 2 m atstumu nuo sraigto, veleno iÅ¡Äjimo iÅ¡ korpuso apaÄioje matosi 1,76x1,10 plote suvirinimo žymÄs. Kairiau Å¡ių suvirinimo žymių trÅ«ksta laivo stabilizatoriaus 230 cm ilgio ir 28 cm ploÄio, trÅ«kstamoje vietoje matosi suvirinimo žymÄs (t. 1, b.1. 27-34). 2009-05-21 daikto apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rÄtas AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ naudojamas kablys vilkimo lynui paimti - 5,05 m ilgio, viename jo gale įkiÅ¡tas medinis kaiÅ¡tis, kitame gale privirintas 30 cm ilgio kablys, už kurio kabinama vilkimo lyno Ä sa.
Bendras vilkimo kablio ilgis - 5,35 cm (t. 1, b.1. 35-37).Motorlaivio âMAGDALENAâ įgulos nariu sÄ raÅ¡u bei laivo žurnalo kopijomis, patvirtintomis įmonÄs âESL-CHARTERING LIMITEDâ antspaudu (t. 1, b.1. 49-60, t. 6, b.1. 120). Lietuvos saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo iÅ¡vadomis Nr. LS-33 dÄl vilkiko âBARTAâ avarijos KlaipÄdos uoste 2008-04-10, kuriose nurodytos priežastys: Velklynio paÄmimo operacija iÅ¡ plaukianÄio laivo âMAGDALENAâ laivapriekio į vilkikÄ âBARTA" buvo atliekama laivams judant nesaugiu greiÄiu.
Darbo saugos  laivuose  taisyklių reikalavimų vykdant vilkimo  darbus  uoste  nesilaikymas. Maksimaliu leistinu greiÄiu uosto akvatorijoje plaukianÄio aptarnaujamo laivo âMAGDALENAâ eiga velklynio paÄmimo metu nebuvo sumažinta iki minimalios, bÅ«tinos laivo valdomumui užtikrinti. Vilkikas âBARTAâ dÄl vairinÄs konstrukcijos, neužtikrinanÄios visapusiÅ¡ko aplinkos stebÄjimo, nÄra pritaikytas tokioje padÄtyje paimti velklynio, kadangi vilkiko laivavedys, jį valdydamas iÅ¡ valdymo vietos vairinÄje, negali tinkamai valdyti vilkiko nematydamas, kas darosi aplinkui.
Vilkiko valdymo klaida - per arti prisiartino prie 6 mazgų greiÄiu judanÄio laivo âMAGDALENAâ laivapriekio. Neturint pakankamai greiÄio atsargos ir tinkamai nekontroliuojant atstumo iki laivo korpuso bei vilkiko judÄjimo krypties aptarnaujamo laivo judÄjimo atžvilgiu, buvo visiÅ¡kai suvaržytos vilkiko valdymo galimybÄs; veiksniai, prisidÄjÄ prie laivo avarijos (t. 1, b.1. 64-87).ValstybinÄs darbo inspekcijos KlaipÄdos skyriaus 2008-10-23 Nelaimingo atsitikimo darbe aktais Nr.5 ir Nr.6 bei tyrimo medžiagomis, kuriuose nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:
1. buksyravimo lyno iÅ¡ m/1 ,Magdalenaâ į vilkikÄ âBartaâ padavimas, o vilkiko âBartaâ priÄmimas, esant nesaugiam, nesumažintam iki minimalios eigos greiÄiui. Tuo pažeistas âDarbų saugos laivuose bendrųjų taisykliųâ 1363 p. reikalavimas: âUosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuojaâ (t. 1, b.1. 88-153, 154-197, t. 2, b.1. 1-33). 2008-04-22 VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos raÅ¡tu Nr. UD-11.1.2-1446, kuriuo pateiktas 2008-04-10 pokalbių įraÅ¡ai dÄl laivo âMagdalenaâ Å¡vartavimo uosto krantinÄje (t. 2, b.1. 40, 90).
Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2009-02-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2880 (08), kurioje atliktas fonoskopinis objektų tyrimas - UTB 6-to ir 9-to kanalų stenograma (t. 2, b.1. 48-58). AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ 2008-10-21 raÅ¡tu Nr.0300-23-1361, kuriuo pateiktas VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (toliau LET) radiolokacinÄs stoties archyvo vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti m/1 âMagdalenaâ plaukimo parodymai, tarp jų kintantys: laikas, buvimo vietos, greiÄio (t. 2, b.1. 92-93). 2010-03-15 daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rÄti VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos bei AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ pateikti radiolokacinio archyvo video įraÅ¡ai, kurie sujungti į vienÄ sudarant bendrÄ radiolokacinÄs stoties fiksuojamų prietaisų ir m/1 âMagdalenaâ bei vilkikų judÄjimo laivybos kanalų vaizdÄ (t. 2, b.1. 94-102).ABâKlaipÄdos jÅ«rų kroviniu kompanijaâ 2009-03-20 raÅ¡tas Nr.0300-26-1999, kuriuo pateiktas 2008-04-29 avarijos tyrimo aktas, kuriame nurodomos avarijos iÅ¡vados:
Motorlaivio âMagdalena" kapitonui W.M., bÅ«nant pilnai atsakingam už laivo vilkimo darbų organizavimÄ ir saugų vilkikų darbo užtikrinimÄ , grubiai pažeidus KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto taisyklių reikalavimus, leidžiant vilkimo operacijÄ vykdyti laivui âMagdalenaâ virÅ¡ijant ne tik saugų minimalų, bet ir maksimalų leistinÄ greitį, buvo sudarytos sÄ lygos avarijai įvykti, kas ir tapo esmine jos priežastimi; VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba, matydama, kad laivas âMagdalenaâ, pažeisdamas saugios laivybos taisykles virÅ¡ija leistinÄ maksimalų 6 mazgų greitį uosto akvatorijoje ir ruoÅ¡iasi pradÄti Å¡vartavimo darbus, nesiÄmÄ jokių prevencinių veiksmų, kad laivas sumažintų greitį ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo tikimybÄs. Remiantis liudytojų parodymais ir pirmine vilkiko apžiÅ«ra po avarijos nustatyta, kad vilkiko įgula dÄjo visas pastangas susidariusiai avarinei situacijai likviduoti - atitrÅ«kti nuo artÄjanÄio m/1 âMagdalenaâ, taÄiau neteisingai laive užtvirtintas ir pagal vilkiko reikalavimÄ nepailgintas velklynis tapo dar viena esmine avarijos priežastimi;
Remiantis vilkikų paslaugų teikimo KlaipÄdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisyklių 28 punktu, kuris sako: âAtsakomybÄ už vilkimo metu padarytÄ Å¾alÄ , kai velkamo laivo kapitonas vadovauja vilkikų darbui, tenka užsakovui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltÄs nebuvoâ, atsakomybÄ už avarijos pasekmes tenka laivo âMagdalenaâ kapitonui ir jo savininkams (t. 2, b.1. 103-119). PažymÄjimu 2007-09-18 Nr. KP-332, kuriame nurodyta, jog A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) suteikta jÅ«reivio kvalifikacija (t. 3, b.1.
25) Liudijimu Nr.163/2004, kuriame nurodyta, jog A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) baigÄ specialius asmeninio gelbÄjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminÄs medicininÄs pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinÄs atsakomybÄs kursus (iÅ¡duotas 2004-02-09, galioja iki 2009-02-05) (t. 3, b.1. 26). Vilkiko âBartaâ pagrindiniai duomenimis, kuriuose nurodytas laivo ilgis - 29,27 m, atstumas tarp statmenų - 26,98, plotis - 8,28 m, borto aukÅ¡tis (iki pagrindinio denio) - 4,30 m., laivo bendrosios vandentalpos grimzlÄ (gramzda): vidutinÄ - 3,39 m., galaunÄs (laivagalio) - 3,51 m, laivo laisvosios eigos greitis - 11,80 mazgo, vilkimo kablio trauko jÄga - 20 j. t. (t. 3, b.1. 31). 2003-11-26 Lietuvos saugios laivybos administracijos iÅ¡duotu Laivo įgulos minimumo liudijimu, kuriame nurodyta, jog laivo - vilkiko âBARTAâ, kurio TJO numeris 8853910, bendrasis tonažas -182, pagrindinių variklių galingumas - 1180 kW, minimali saugi laivo įgula - kapitonas (diplomas 11/3), jÅ«reivis-motoristas (diplomas II/4, UI/4), vyresnysis mechanikas (UI/3) (t. 3, b.1. 32).
Diplomu Nr.03289, kuriame nurodyta, jog P. S., gim. 1947-01-18, 2004-04-06 įgijo budinÄio mechaniko laivų, kurių eigos variklių galingumas 750 kw ir daugiau, kvalifikacijÄ (III/1) (t. 3, b.1. 33-34). Liudijimu Nr. 146/2007, kuriame nurodyta, jog P. S. baigÄ specialius asmeninio gelbÄjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminÄs medicininÄs pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinÄs atsakomybÄs kursus (iÅ¡duotas 2007-01-23, galioja iki 2012-01-18) (t. 3, b.1. 36). Liudijimu Nr.60/2007, kuriame nurodyta, jog P. S. baigÄ specialius kovos su gaisrais kursus (iÅ¡duotas 2007-01-16, galioja iki 2012-01-11) (t. 3, b.1. 37).
PažymÄjimu 2007-03-21 Nr. KP-120, kuriame nurodyta, jog K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) baigÄ GlobalinÄs jÅ«rų nelaimÄs atvejų ir saugos sistemos ribotų operatorių pakartotinÄ mokymo programÄ ir jam suteikta GJNASS riboto operatoriaus kvalifikacija (t. 3, b.1. 38). Diplomu Nr.03266, kuriame nurodyta, jog K. V. 2004-03-15 įgijo vyresniojo kapitono padÄjÄjo laivų, kurių BT 3000 ir daugiau, kvalifikacijÄ (II/2) (t. 3, b.1. 39-40).Liudijimu Nr. 149/2007,  kuriame  nurodyta, jog  K.
V. baigÄ  specialius asmeninio gelbÄjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminÄs medicininÄs pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinÄs atsakomybÄs kursus (iÅ¡duotas 2007-01-23, galioja iki 2012-01-18) (t. 3, b.1. 41). Ä®monÄs âCrewman Sp. z. o.o.â 2010-01-07 raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog darbdavÄs Sandra Shipmanagement Ltd, 229, Archbishop Makarios IIIAvenue, Meliza Court, 4 th Floor, 3105, Kipras vardu, kaip tarpininkaujantis agentas, sudarÄ darbo sutartį su kapitonu Ž.W.W.
M. 2007-10-31 (t. 6, b.1. 154-155, 165, 171, 172-173, 177-180).VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«sų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr. V-315 patvirtintais Laivų eismo tarnybos I klasÄs locmano pareiginiais nuostatais, su kuriais V. Å . supažindintas 2008-03-03 (t. 9, b.1. 17-18). Locmano liudijimu Nr.04/07, kuriame nurodoma, jog nuo 2007 m. balandžio 26 iki 2012 m. balandžio 26 d. V. Å . suteikta locmano kvalifikacija (t. 9, b.1. 23). 2008 m. vasario 29 d. VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«sų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-56, kuriame nurodyta, jog V.
Å . nuo 2008 m. kovo l d. perkeltas į l klasÄs locmano pareigas (t. 9, b.1. 24-25). IÅ¡analizavus ir įvertinus visus Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus ir aukÅ¡Äiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad V. M. ir V. Å . nepadarÄ veikų, turinÄių LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymių. V. M. ir V. Å . buvo kaltinami tuo, kad jie, esant neatsargiai kaltÄs formai, pažeidÄ teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dÄl ko atÄmÄ gyvybÄ dviems žmonÄms bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarÄ didelÄ turtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiam asmeniui.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senatas 2004-06-18 nutarimo Nr.46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 26 str. nurodÄ, kad Baudžiamoji atsakomybÄ už gyvybÄs atÄmimÄ dÄl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikÄjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Kvalifikuodami veikÄ pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltÄs rūšį. Neatsargus gyvybÄs atÄmimas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Esant nusikalstamam pasitikÄjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dÄl kito žmogaus gyvybÄs, taÄiau tikisi gyvybÄs atÄmimo iÅ¡vengti. Kaltininko tikÄjimas turi bÅ«ti paremtas aplinkybÄmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti keliÄ kito žmogaus gyvybÄs atÄmimui.
Å ios aplinkybÄs turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio. TikÄjimas abstrakÄiomis aplinkybÄmis - sÄkme, pranaÅ¡ystÄmis ar pan., kurios neturi objektyvaus pagrindo ir iÅ¡ esmÄs negali užkirsti kelio žalingiems padariniams atsirasti, nelaikomas tikÄjimu, kaip nusikalstamo pasitikÄjimo kaltÄs elementu. PasitikÄjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rÄmÄsi darydamas veikÄ , ir tos aplinkybÄs objektyviai negalÄjo užkirsti kelio kito žmogaus mirÄiai...
Neatsargus gyvybÄs atÄmimas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatÄ, kad jo veika gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turÄjo ir galÄjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. TurÄjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ .
Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnÄs veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. GalÄjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinÄio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybÄ konkreÄioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinÄs kaltininko asmenines savybes - patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klÄ ir pan.
Jei asmuo darydamas veikÄ nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatÄ Å¡ių padarinių ir neturÄjo ar negalÄjo jų numatyti arba numatÄ tokius padarinius, bet, jų nenorÄdamas, ÄmÄsi atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengtų kito žmogaus mirties, taÄiau ji įvyko dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybÄn dÄl kilusių padarinių. 29 str. Veika kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybÄ, pažeisdamas įstatymais ir kitais teisÄs aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
GyvybÄs atÄmimas dÄl neatsargumo pažeidus teisÄs aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles kvalifikuojamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininko veikoje nÄra požymių, numatytų kitoje specialioje normoje, kuri šį padarinį - neatsargų gyvybÄs atÄmimÄ Å¾mogui (žmonių žūtį, nukentÄjusiojo mirtį) - laiko kvalifikuojamuoju požymiu (pvz., BK 275 straipsnio 2 dalis, 276 straipsnio 2 dalis, 280 straipsnio 2 dalis ir pan.). Norint kaltinamuosius pripažinti kaltais įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 132 str. 3d. ir 188 str. 2 d., reikalinga abiem atvejais nustatyti ar buvo padaryta kalta veika, ar dÄl Å¡ios kaltos veikos atsirado pasekmÄs â pirmu atveju buvo atimta dviejų žmonių gyvybÄ, o antru atveju buvo sugadintas svetimas turtas, padarÄs didelÄ turtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiam asmeniui, ar yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių.
Kiekvienu konkreÄiu atveju taip pat bÅ«tina nustatyti ar buvo pažeistos teisÄs aktų nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklÄs.IÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , neginÄijamai nustatyta, kad 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val. Lietuvos Respublikoje, KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale prieÅ¡ais DanÄs upÄs žiotis, prie 26-28 krantinių, V. M., bÅ«damas laivo âMagdalenaâ, plaukiojanÄio su Maltos Respublikos vÄliava, kapitonu, o V.
Å . â locmanu, vykdant laivo âMagdalenaâ Å¡vartavimo operacijÄ , vilkiko âBartaâ jÅ«reiviui A. B. kartimi su kabliu užkabinus iÅ¡ laivo âMagdalenaâ nuleistÄ velklynį bei vilkiko âBartaâ vyr. mechanikui P. S. šį lynÄ užkabinus už buksyravimo kablio, vilkiko âBartaâ deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr. 36 prisilietÄ prie laivo âMagdalenaâ, pasisuko statmenai laivo judÄjimo krypÄiai, dÄl ko vilkikas âBartaâ apvirto per kairįjį bortÄ .
Taip pat nustatyta, kad apvirtus vilkikui âBartaâ, paskendo du Å¡io vilkiko įgulos nariai, o pats vilkikas buvo stipriai sugadintas, todÄl laivo savininkui buvo padaryta didelÄ turtinÄ Å¾ala. Kaip matyti iÅ¡ V. M. pareikÅ¡to kaltinimo, jis, bÅ«damas laivo âMagdalenaâ, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojanÄio su Maltos Respublikos vÄliava, kapitonu ir atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidÄ Å¡ias teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-11-11 įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisykliųâ IV dalies âReikalavimai laivų plaukiojimuiâ 37 punkto reikalavimus:
â37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greiÄiu, kad laivas dar bÅ«tų valdomas. Esant bÅ«tinybei maksimalus laivo greitis gali bÅ«ti padidintas konkreÄiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...> Laivo greitis neribojamas, jeigu laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbÄjimo tikslais, ir karo laivams, plaukiantiems atlikti kovinÄs užduoties, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui.
Tie laivai turi pirmumo teisÄ plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanaluâ. IÅ¡nagrinÄjus byloje esanÄius įrodymus, negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad šį reikalavimÄ V. M. pažeidÄ. Patys kaltinamieji V. M. ir V. Å . parodÄ, kad jiems buvo žinoma apie didžiausiÄ leistinÄ greitį, todÄl buvo sutarta, kad laivas plauks ne didesniu kaip 6 mazgų greiÄiu. Toks greitis laivo âMagdalenaâ greiÄių lentelÄje nurodytas kaip âlÄtas greitisâ. Liudytojai D. B. - vilkiko âBizonasâ kapitonas, A.
U. ir A. U. patvirtina, kad per racijÄ girdÄjo kaip laivo âMagdalenaâ locmanas prieÅ¡ pat įvykį praneÅ¡Ä, kad laivo âMagdalenaâ greitis 6 mazgai. IÅ¡ prieÅ¡ pat įvykį užfiksuotų laivo âMagdalenaâ variklio apsukų, palyginus su pridedama greiÄių lentele, prie tokių apsukų laivas galÄjo plaukti apie 6.1 mazgo, neatsižvelgiant į buvusiÄ prieÅ¡prieÅ¡inÄ srovÄ, kuri realiai mažino tikrÄ laivo greitį. Specialistas V. P. patvirtino, kad laivo âMagdalenaâ greitis įvykio metu buvo apie 6 mazgus.
Specialistas Steponas Žemgulys patvirtino, kad jei uoste laivas plaukia didesniu nei leistina greiÄiu, jis yra perspÄjamas, o tÄ dienÄ nei vienas laivas nebuvo perspÄtas. Teismo posÄdžio metu buvo peržiÅ«rÄti radaro įraÅ¡ai, kurie fiksavo laivo âMagdalenaâ greiÄio vidurkį ir iÅ¡ kurių matyti, kad laivo greitis, įplaukus į uostÄ , tolygiai mažÄjo, o prieÅ¡ pat įvykį Å¡okinÄjo nuo 5,5 iki 7 mazgų ir daugiau, taÄiau visi byloje apklausti specialistai parodÄ, kad tokio didelio laivo greitis fiziÅ¡kai negali per kelias sekundes padidÄti nuo 5,5 mazgų iki 8 mazgų ir daugiau, todÄl Å¡ioje situacijoje įvertinami specialisto Stepono Žemgulio parodymai, kad greiÄio parodymų Å¡uolį radaro ekrane galima paaiÅ¡kinti tuo, kad radaras prieÅ¡ įvykį fiksavo laivo âMagdalenaâ greitį bei jo fone buvusio vilkiko âBartaâ greiÄio padidÄjimÄ .
Å is paaiÅ¡kinimas logiÅ¡kas, nes vilkikas âBartaâ, norÄdamas pasivyti laivÄ âMagdalenaâ ir priplaukti prie jo priekinÄs dalies, turÄjo plaukti žymiai didesniu greiÄiu. Saugios laivybos administracijos iÅ¡vados bei apklausti specialistai taip pat patvirtina faktÄ , kad laivas âMagdalenaâ, įplaukÄs į uosto akvatorijÄ , visÄ laikÄ tolygiai mažino greitį.
2. ValstybinÄs įmonÄs âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijosâ generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 15d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų âVilkikų paslaugų teikimo KlaipÄdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisykliųâ, 13, 14 punktų reikalavimus: â13. Užsakovas (laivo kapitonas) privalo iÅ¡ anksto tinkamai parengti savo laivÄ vilkimui.
14. Velkant laivÄ , vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo). Vilkimo metu vilkiko kapitonas privalo vykdyti velkamo laivo kapitono (užsakovo įgalioto asmens) nurodymus; 16 punkto reikalavimus: â16. Velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo) privalo užtikrinti gerÄ su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbÄ bei vilkikų saugumÄ jų darbo metu <...>â. Vertinant ar V. M. nesilaikÄ Å¡ių taisyklių punktų reikalavimų, reikalinga įrodyti, kad laivo kapitonas iÅ¡ anksto tinkamai neparengÄ laivo vilkimui ir vilkikų kapitonams davÄ neteisÄtus, pavojingus ir nepasvertus nurodymus, kuriuos pastarieji privalomai bet kokia kaina turÄjo įvykdyti.
Bylos medžiagoje tokių duomenų surinkta nÄra. AtvirkÅ¡Äiai, nustatyta, kad laivo âMagdalenaâ kapitonas, prieÅ¡ įplaukdamas į KlaipÄdos uosto akvatorijÄ , sutvarkÄ reikalingus formalumus, sulaukÄ locmano bei įvykdÄ visus keliamus reikalavimus. Siekdamas dar labiau apsidrausti, kad užtikrinti saugų laivo Å¡vartavimo manevrÄ , sutikdamas su locmano rekomendacija V. M. papildomai užsakÄ dar vienÄ vilkikÄ . Nustatyta, kad iki pat įvykio laivas plaukÄ vienodu kursu tolygiai mažindamas greitį, laivo įgula iÅ¡ anksto paruoÅ¡Ä laivo Å¡vartavimui reikalingus lynus, buvo savo darbo vietose.
Å ias aplinkybes patvirtina âMagdalenaâ antrasis kapitono padÄjÄjas, vilkiko âStumbrasâ įgulos nariai, kad lyno padavimo iÅ¡ vilkiko laivui operacija vyko laiku ir sklandžiai bei paties nukentÄjusiojo P. S. parodymai, kad laivo âMagdalenaâ įgula vizualiai komunikavo su juo, padavÄ reikiamo ilgio lynÄ , jį atlaisvino, kad laisvai galima bÅ«tų užtvirtinti vilkike âBartaâ. Nekelia abejonių aplinkybÄ, kad velkant laivÄ , vilkimui vadovavo ir buvo atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas, taÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo klasikinis laivo vilkimas, o vyko laivo Å¡vartavimo procedÅ«ra, kurios esminis skirtumas nuo vilkimo yra tas, kad Å¡vartuojamas laivas plaukia savo eiga, o vilkikai reikalingi tik esant reikalui pristabdyti laivÄ , padÄti jam manevruoti plaukiant mažesniu greiÄiu, kai laivo valdomumas sumažÄja, o taip pat betarpiÅ¡kai priÅ¡vartuoti laivÄ prie krantinÄs. Tokiu atveju Å¡vartuojamas laivas negali sustoti ar visiÅ¡kai sumažinti greiÄio, nes tada prarastų valdomumÄ ir sukeltų didelį pavojų uosto akvatorijai.3.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.216 patvirtintų âDarbų saugos laivuose bendrųjų taisykliųâ 106 punkto reikalavimus: â106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>â, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: â1363.1. Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynais plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuoja. 1363.2.
Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greiÄiai turi bÅ«ti suvienodinti.â Vertinant ar laivo kapitonas V. M. pažeidÄ Å¡io akto reikalavimus, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad taisyklÄs nedraudÄ paduoti buksyravimo lynÄ ir tiesiai iÅ¡ laivo be metlynio. Kaip paaiÅ¡kino byloje apklausti liudytojai ir specialistai, stovÄdamas laivas laivybos kanale taptų nevaldomas, todÄl susidarytų avarinis atvejis. DÄl Å¡ios priežasties laivų Å¡vartavimo operacija vykdoma ir lynas paduodamas visada tik laivui plaukiant.
Taisyklių II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimuose numatytos sÄ lygos, kurias gali įvykdyti tik vilkikų kapitonai, nes konkreÄiai nurodyta, kad uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynus iÅ¡ plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuoja. Tai reiÅ¡kia, kad vilkiko kapitonas pats turi įvertinti esamÄ situacijÄ ir, esant reikalui, atsisakyti priimti lynÄ iÅ¡ laivo, pareikalauti jį paduoti metlyniu arba praÅ¡yti sumažinti velkamo laivo greitį.
Kad vilkikų kapitonai turi tokiÄ teisÄ, bylos nagrinÄjimo metu patvirtino ir vilkikų âBizonasâ bei âStumbrasâ kapitonai, kiti liudytojai bei specialistai. V. M. parodÄ, kad jis vykdÄ reikalavimÄ plaukti minimalia eiga, kuri bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, nes 6 mazgai tuÅ¡Äiam laivui âMagdalenaâ yra ta riba, kai laivas gali saugiai plaukti ir iÅ¡laikyti kursÄ pats be vilkikų pagalbos. Ä®rodymų, paneigianÄių Å¡iuos kaltinamojo parodymus, byloje surinkta nÄra. Kaip parodÄ apklausti specialistai, savo laivÄ ir jo galimybes geriausiai žino to laivo kapitonas.
Jokios techninÄs dokumentacijos, paneigianÄios kaltinamojo parodymus dÄl jo nurodyto minimalaus saugaus laivo greiÄio, byloje surinkta nÄra. Akivaizdu, kad aptariamoje situacijoje reikalavimÄ suvienodinti vilkiko ir aptarnaujamo laivo greiÄius turi vykdyti vilkiko kapitonas, nes ne Å¡vartuojamas laivas turi taikytis prie vilkiko greiÄio, o atvirkÄiai, vilkikas turi pasivyti aptarnaujamÄ laivÄ ir suvienodinti greitį, nes kitu atveju negalÄtų paimti ir užtvitinti pas save vilkimo lyno.Tokiu bÅ«du nenustatyta, kad V.
M. pažeidÄ bent vienÄ iÅ¡ jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų aktų reikalavimų.V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad laive âMagdalenaâ, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojanÄio su Maltos Respublikos vÄliava, dirbdamas ValstybinÄje įmonÄje KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija I klasÄs locmanu ir bÅ«damas paskirtas atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidÄ Å¡ias teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:1. Lietuvos Respublikos Saugios laivybos Ä®statymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio âLocmanų veiklaâ 21 straipsnio 2-o punkto reikalavimus:
â Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinanÄius saugų laivo vedimÄ , ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimusâ. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. Å . davÄ vedamo laivo kapitonui patarimus, kÄ patvirtino ir laivo âMagdalenaâ kapitonas, kuris teisingai suprato locmano patarimus ir laikÄsi jo rekomendacijų.
2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkriÄio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisykliųâ IV dalies âReikalavimai laivų plaukiojimuiâ 37 punkto reikalavimus: â37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greiÄiu, kad laivas dar bÅ«tų valdomas. Esant bÅ«tinybei, maksimalus laivo greitis gali bÅ«ti padidintas konkreÄiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...>â;
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų âDarbų saugos laivuose bendrųjų taisykliųâ 106 punkto reikalavimus: â106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ Â laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>â, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: â1363.1. l Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukianÄio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovÄs arba vÄjo, arba dreifuoja; 1363.2.
Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greiÄiai turi bÅ«ti suvienodinti.â Å ių normatyvinių aktų normų laikymasis buvo aptartas aukÅ¡Äiau, vertinant laivo âMagdalenaâ kapitono veiksmus. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Å¡iuose aktuose locmanų veikla ir funkcijos neapraÅ¡ytos.
3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų âLocmanų tarnybos nuostatųâ II dalies 6.1. bei 6.2. punktų reikalavimus: âSvarbiausieji locmanų uždaviniai yra: 6.1. užtikrinti saugų laivų įplaukimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos jÅ«rų uostus <...>; 6.2. teikti vedamojo laivo kapitonui tikslius duomenis apie navigacijos sÄ lygas locmanavimo rajone bei informacijÄ apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimus locmanavimo rajone <...>â, 12 punkto reikalavimus:
âLocmanas privalo duoti vedamojo laivo kapitonui patarimus, užtikrinanÄius saugų laivo vedimÄ ir įsitikinti, kad vedamojo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimusâ, 13 punkto reikalavimus: âJeigu vedamojo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo kiek įmanoma teikti laivo kapitonui duomenis apie  laivybos plaukimo rajone ypatumusâ; ValstybinÄs įstaigos KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr. V-315 patvirtintų âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano pareiginių nuostatųâ III dalies âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano pareigosâ 13 punkto reikalavimus:
âUžtikrinti efektyvų ir saugų laivų locmanavimÄ ir laivų eismo valdymÄ savo pamainojeâ, V dalies âLaivų eismo tarnybos I klasÄs locmano atsakomybÄâ 35, 36, 37, 41 punktų reikalavimus: âI klasÄs locmanas atsako:
35. už visų jam pavestų pareigų tinkamÄ atlikimÄ ;
36. už jo teikiamų nurodymų ir rekomendacijų teisÄtumÄ ir reikalingumÄ ;
37. už su darbu susijusių LR įstatymų, VyriausybÄs nutarimų, susisiekimo ministro, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir uosto kapitono įsakymų vykdymÄ ; <..> 41. už <..> saugos darbe reikalavimų bei Å¡ių pareiginių nuostatų vykdymÄ â. Å iose nuostatų punktuose iÅ¡vardintos bendrosios locmanų pareigos bei uždaviniai. Byloje nenustatyta, kad locmanas neužtikrino saugaus laivo įplaukimo į Lietuvos jÅ«rų uostÄ , nesuteikÄ informacijos apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimÄ , nedavÄ vedamojo laivo kapitonui patarimų.
Be to, kaip parodÄ ir specialistas V. P., locmanas gali atsakyti tik už sÄ moningai klaidinanÄių patarimų kapitonui davimÄ , kadangi visi jo patarimai yra tik rekomendacinio pobÅ«džio ir laivų kapitonams nÄra privalomi.Tokiu bÅ«du nenustatyta, kad locmanas V. Å . padarÄ jam inkriminuotus normatyvinių aktų bei taisyklių pažeidimus.LR BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas. Tikslus teisÄs norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminÄ teisinio reguliavimo sÄ lyga.
Tai bÅ«tina, nes kiekvienas teisÄs norminis aktas yra tam tikru laiku iÅ¡leidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. TeoriÅ¡kai ir praktiÅ¡kai itin svarbus yra temporalinis teisÄs norminių aktų galiojimas, t.y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu. TeisÄs teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Å is principas yra iÅ¡vedamas iÅ¡ Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai.
Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulÄje įtvirtintu teisinÄs valstybÄs principu, vienu iÅ¡ jį sudaranÄių elementu â teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisÄs principas taikomas visose teisÄs sistemos posistemÄse (teisÄs Å¡akose). Visi kaltinamajame akte nurodyti teisÄs aktai veikos padarymo metu galiojo. Nustatyta, kad veika padaryta 2008-04-10, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-11-11 Nr. 3-599 įsakymas dÄl âKlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisyklių patvirtinimoâ neteko galios nuo 2008-09-24 (2008 09 10 įsakymu Nr. 3-327, Žin., 2008, Nr. 109-4169), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d.
įsakymas Nr. 299 âDÄl locmanų tarnybos nuostatų patvirtinimoâ neteko galios nuo 2008-07-13 (2008 07 08 įsakymu Nr. 3-258, Žin., 2008, Nr. 79-3115). Sprendžiant kaltinamųjų V. M. ir V. Å . baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , nustatyta, kad jie nepažeidÄ kaltinamajame akte nurodytų teisÄs aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, todÄl nei V. M., nei V. Å ., darydami veikÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ tiesioginių ir abiems įprastų jų darbinių funkcijų vykdymu, nesuprato ir negalÄjo suprasti, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ar turtui, nenumatÄ Å¡ių padarinių ir neturÄjo bei negalÄjo jų numatyti.
Žmonių mirtis ir turto sugadinimas įvyko dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo kaltininkų valios, todÄl tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn dÄl kilusių padarinių, nes jo veikoje nÄra kaltÄs, o taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių.Byloje dÄl kilusios avarijos iÅ¡ esmÄs nebuvo vertinami ir analizuojami kitų asmenų veiksmai, kurie galimai turÄjo įtakos Å¡io įvykio kilimui. VilkikÄ âBartaâ valdžiusio pamaininio kapitono padÄjÄjas K.
V., kaip laivo kapitonas, bÅ«damas atsakingu už vilkiko ir visos komandos saugumÄ , abejodamas ar gali esamoje situacijoje atlikti darbÄ , kas matyti iÅ¡ jo praneÅ¡imo locmanui, kad bandys paimti lynÄ ir tikriausiai jį paims, suprasdamas, kad negali to saugumo užtikrinti, turÄjo teisÄ neimti lyno, praÅ¡yti sumažinti laivo greitį ir tÄ lynÄ paimti vÄliau. Teismo posÄdžio metu apklausti liudytojai A. P., A. U., A. B. patvirtino, kad kiekvienas laivavedys turi žinoti savo laivo galimybes, o dviejų minuÄių laiko tarpas įvertinti, ar tu galÄsi paimti lynÄ yra labai mažas ir vilkiko kapitonas turÄjo visas galimybes dÄl ilgos savo darbo patirties numatyti situacijos pavojingumÄ ir pasielgti atsakingai.
Be to, nagrinÄjant bylÄ teisiamÄ jame posÄdyje nustatyta, kad paskendÄ Ä¯gulos nariai nevilkÄjo gelbÄjimosi liemenių, tuo pažeisdami normatyvinių aktų reikalavimus.PažymÄtina, kad specialistų iÅ¡vados bylose turi didelÄ reikÅ¡mÄ, taÄiau vadovaujantis LR BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra iÅ¡skirtinÄ teismo prerogatyva, teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Specialisto iÅ¡vadose esantys duomenys, atitinkantys LR BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis paÄiomis taisyklÄmis kaip ir kiti įrodymai. Å iuo atveju, vertinant specialisto E. N. pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei jo parodymus teisme, teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad specialistas iÅ¡vadÄ rengÄ, bÅ«damas susijÄs darbo santykiais su žalÄ patyrusiu asmeniu (KLASCO) bei įvertinant aplinkybÄ, kad specialistas neturi praktinio darbo civiliniame laivyne patirties, konstatuotina, kad specialisto iÅ¡vadoje dauguma iÅ¡dÄstytų teiginių vertintini kritiÅ¡kai, nes jie paneigti kitais byloje esanÄiais įrodymais (pvz., kad laivo âMagdalenaâ greitis įvykio metu buvo iki 10 mazgų) arba padarytos iÅ¡vados, neparemtos jokiais faktiniais duomenimis (pvz. neteisingai laive užtvirtintas ir pagal vilkiko reikalavimÄ nepailgintas velklynis tapo dar viena esmine avarijos priežastimi), arba vienaÅ¡aliÅ¡kai vertinami laivo âMagdalenaâ kapitono veiksmai, visiÅ¡kai tuo paÄiu aspektu nevertinant laivo âBartaâ kapitono veiksmų.
PažymÄtina, kad specialistas A. A. parodymus davÄ bÅ«damas atsakingas už saugiÄ laivybÄ KlaipÄdos uosto akvatorijoje. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .Vadovaujantis aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryÅ¡io analize, konstatuotina, kad V. M. ir V. Å . veikoje nÄra nusikaltimų sudÄÄių, numatytų LR BK 132 str. 3d., 188 str. 2d. požymių, todÄl V.
M. ir V. Å . dÄl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų iÅ¡teisintini ir dÄl jų, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Kadangi V. M. ir V. Å . iÅ¡teisinti tuo pagrindu, kad nepadarÄ minÄtų nusikaltimų sudÄties požymių turinÄių nusikalstamų veikų, nesant jų kaltÄs, nukentÄjusiųjų G. V., P. S., civilinių ieÅ¡kovų AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ, UADB âIndustrijos garantasâ pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinÄtais.
Vadovaudamasis LR BPK 301-306 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. M. (W. M.) pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d., iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinÄių Å¡ių nusikaltimų sudÄties požymių. V. Å . pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinÄių Å¡ių nusikaltimų sudÄties požymių.V. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikinti. NukentÄjusiųjų G.
V., P. S., civilinių ieÅ¡kovų AB âKlaipÄdos jÅ«rų krovinių kompanijaâ, UADB âIndustrijos garantasâ pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinÄtais. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui per šį teismÄ . TeisÄjas   /pas./  E.AntanauskasNuoraÅ¡as tikras:                                                                                  TeisÄjas