Legislator Case Law & Legislation
d1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b AI generated

d1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number d1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrN U O R A ŠA SBaudžiamoji byla Nr. 1-4-526/2012(Proceso Nr.1-30-1-00178-2008-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5; 1.2.14.11.;2.1.15.3.3.3.;2.3.6.4.4. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. bandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei K. P., vertėjoms V. R., R. B., B. U., kaltinamųjų gynėjams adv. M. R., adv. I. D., nukentėjusiesiems G. V., P. S., civilinio ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) atstovui adv.

Legislator headnote

AI generated

d1d17110-4d0f-48d6-90e1-5f2a87c4e68b · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: AB „Klasco“ priklausančio 1325505,30 Lt turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukėlė vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padėjėjo K. V. mirtį nuo prigėrimo vandenyje. Kaltinamųjų V. M. ir V. Å . kaltė Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama Å¡iais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. laivas „Magdalena“ išėjo iÅ¡ Talino uosto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrN U O R A ŠA SBaudžiamoji byla Nr. 1-4-526/2012(Proceso Nr.1-30-1-00178-2008-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5; 1.2.14.11.;2.1.15.3.3.3.;2.3.6.4.4. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. bandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei K. P., vertėjoms V. R., R. B., B. U., kaltinamųjų gynėjams adv. M. R., adv. I. D., nukentėjusiesiems G. V., P. S., civilinio ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) atstovui adv.

R. G., E. K., civilinių atsakovų ESL HASS HOLDING LTD, ESL Chartering Ltd atstovui adv. V. R., JÅ«rų uosto direkcijos atstovams V. B., adv. I. D., civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui adv. A. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,V.M. (W. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ -(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d.;V.Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos  Respublikos  pilietis,  vedęs, vidurinio-techninio iÅ¡silavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d.;Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė :

V. M. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę dviem žmonėm bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui: 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val., Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale, prieÅ¡ais Danės upės žiotis, prie 26-28 krantinių, bÅ«damas laivo „Magdalena“, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojančio su Maltos Respublikos vėliava, kapitonu ir atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr.3-599 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių“ IV dalies „Reikalavimai laivų plaukiojimui“ 37 punkto reikalavimus: „37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas. Esant būtinybei maksimalus laivo greitis gali būti padidintas konkrečiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...> Laivo greitis neribojamas, jeigu laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais, ir karo laivams, plaukiantiems atlikti kovinės užduoties, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui.

Tie laivai turi pirmumo teisę plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanalu“; Valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos“ generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 15d. įsakymu Nr.33 patvirtintų „Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisyklių“, 13, 14 punktų reikalavimus: „13. Užsakovas (laivo kapitonas) privalo iÅ¡ anksto tinkamai parengti savo laivÄ vilkimui.

14. Velkant laivÄ , vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo). Vilkimo metu vilkiko kapitonas privalo vykdyti velkamo laivo kapitono (užsakovo įgalioto asmens) nurodymus; 16 punkto reikalavimus: „16. Velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo) privalo užtikrinti gerÄ su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbÄ bei vilkikų saugumÄ jų darbo metu <...>“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr.216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 106 punkto reikalavimus: „106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>“, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: „1363.1. Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynais plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja.1363.2.

Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greičiai turi bÅ«ti suvienodinti.“, dėl ko Akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ (toliau AB „Klasco“) priklausančiam vilkikui „Barta“ deÅ¡iniuoju bortu 6 metrų atstumu prisiartinus prie laivo „Magdalena“ iÅ¡ kairiojo borto prie gumbinio laivo priekio, vilkiko „Bartos“ jÅ«reivis A. B. 5,35 metrų ilgio kartimi su kabliu užkabino laivo „Magdalena“ jÅ«reivių iÅ¡ priekinio centrinio kliuzo 2 metrų atstumu nuo vandens pavirÅ¡iaus paduotÄ velklynį, pritraukė prie vilkiko „Barta“ ir jį vyr. mechanikas P. S. paėmęs rankomis užkabino už buksyravimo kablio vilkiko galiniame denyje, ir žengė keletÄ Å¾ingsnių deÅ¡iniuoju bortu vilkiko antstato link, kai vilkiko deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr.36 prisilietė prie laivo „Magdalena“, plaukiančio nesaugiu, t.y. nesumažintu iki minimalaus bÅ«tino laivo valomumui užtikrinti, bei virÅ¡ijančiu maksimalų 6 mazgų uosto teritorijoje nustatytÄ , greičiu, apsuko vilkikÄ statmenai laivo „Magdalena“ judėjimo krypčiai, kuris, stumdamas pirmyn, apvertė vilkikÄ per kairįjį bortÄ , perplaukė per jį ir nubloÅ¡kė į deÅ¡inę laivo borto pusę, padarydamas laivo deÅ¡inio korpuso įlenkimÄ , dugno, veleno linijos pramuÅ¡imÄ , radijo, navigacinės, mechanizmų ir kitų sistemų užliejimÄ , t. y.

AB „Klasco“ priklausančio 1325505,30 litų turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukėlė vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padėjėjo K. V. mirtį nuo prigėrimo vandenyje.V. Å . Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę dviem žmonėm bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui: 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val., Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale, prieÅ¡ais Danės upės žiotis, prie 26-28 krantinių, laive „Magdalena“, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojančio su Maltos Respublikos vėliava, dirbdamas Valstybinėje įmonėje Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija I klasės locmanu ir bÅ«damas paskirtas atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Saugios laivybos Ä®statymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio „Locmanų veikla“ 21 straipsnio 2-o punkto reikalavimus:

„ Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimÄ , ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 l m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.3-599 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisyklių“ IV dalies „Reikalavimai laivų plaukiojimui“ 37 punkto reikalavimus: „37. Visoje uosto akvatorijoje j nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis.

Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas. Esant būtinybei, maksimalus laivo greitis gali būti padidintas konkrečiu LET nurodymu,  laivų eismo saugumo sumetimais. <...>“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 106 punkto reikalavimus: „106. <...> Buksyravimo lynas turi būti paduodamas metlyniu.

Paduoti buksyravimo lynÄ Â laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>“, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: „1363.1. l Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja; 1363.2. Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greičiai turi bÅ«ti suvienodinti.“;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.299 patvirtintų „Locmanų tarnybos nuostatų“ II dalies 6.1. bei 6.2. punktų reikalavimus: „Svarbiausieji locmanų uždaviniai yra: 6.1. užtikrinti saugų laivų įplaukimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos jÅ«rų uostus <...>; 6.2. teikti vedamojo laivo kapitonui tikslius duomenis apie navigacijos sÄ lygas locmanavimo rajone bei informacijÄ apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimus locmanavimo rajone <...>“, 12punkto reikalavimus:

„Locmanas privalo duoti vedamojo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimÄ ir įsitikinti,  kad vedamojo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus“, 13 punkto reikalavimus: „Jeigu vedamojo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo kiek įmanoma teikti laivo kapitonui duomenis apie  laivybos plaukimo rajone ypatumus“; Valstybinės įstaigos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr.V-315 patvirtintų i „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano pareiginių nuostatų“ III dalies „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano pareigos“ 13 punkto reikalavimus:

„Užtikrinti efektyvų ir saugų laivų locmanavimÄ ir laivų eismo valdymÄ savo pamainoje“, V dalies „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano atsakomybė“ 35, 36, 37, 41 punktų reikalavimus: „I klasės locmanas atsako:

35. už visų jam pavestų pareigų tinkamÄ atlikimÄ ;

36. už jo teikiamų nurodymų ir rekomendacijų teisėtumÄ ir reikalingumÄ ;

37. už su darbu susijusių LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir uosto kapitono įsakymų vykdymÄ ; <..> 41. už <..> saugos darbe reikalavimų bei Å¡ių pareiginių nuostatų vykdymÄ â€œ, ir vykdant laivo „Magdalena“ vilkimo operacijÄ ir pastarajam plaukiant nesaugiu, tai yra nesumažintu iki minimalaus bÅ«tino laivo valdomumui užtikrinti bei virÅ¡ijančiu maksimalų 6 mazgų uosto teritorijoje nustatytÄ greičiu, nekontroliavo laivo greičio bei nedavė nurodymo jį sumažinti laivo „Magdalena“ kapitonui, neatsižvelgdamas į nepakrauto laivo gumbinio priekio (forÅ¡tevnio) iÅ¡kilimÄ virÅ¡ vandens, nurodė velklynį paduoti per priekinį kliuzÄ , o vilkiko „Barta“ įgulai davė komandÄ paimti velklynį, dėl ko Akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovimų kompanija" (toliau „Klasco“) priklausančiam vilkikui „Barta“ deÅ¡iniuoju bortu 6 metrų atstumu prisiartinus prie laivo „Magdalena“ iÅ¡ kairiojo borto prie gumbinio laivo priekio (forÅ¡tevnio), vilkiko „Bartos“ jÅ«reivis A.

B. 5,35 metrų ilgio kartimi su kabliu užkabino laivo „Magdalena“ jÅ«reivių iÅ¡ priekinio centrinio ižo 2 metrų atstumu nuo vandens pavirÅ¡iaus paduotÄ velklynį, pritraukė prie vilkiko „Barta“ ir jį vyr. mechanikas P. S., paėmęs rankomis, užkabino už buksyravimo kablio vilkiko galiniame denyje ir žengė keletÄ Å¾ingsnių deÅ¡iniuoju bortu vilkiko antstato link, kai vilkiko deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr. 36 prisilietė prie laivo „Magdalena“, kuris apsuko vilkikÄ statmenai laivo „Magdalena“ judėjimo krypčiai bei, stumdamas pirmyn, apvertė vilkikÄ per kairįjį bortÄ , perplaukė per jį ir nubloÅ¡kė į deÅ¡inę laivo borto pusę, padarydamas laivo deÅ¡inio korpuso įlenkimÄ , dugno, veleno linijos pramuÅ¡imÄ , radijo, navigacinės, mechanizmų ir kitų sistemų užliejimÄ , t. y.

AB „Klasco“ priklausančio 1325505,30 Lt turto sugadinimÄ , bei avarijos metu sukėlė vilkiko denyje buvusio jÅ«reivio A. B. bei vilkikÄ valdžiusio pamaininio kapitono padėjėjo K. V. mirtį nuo prigėrimo vandenyje. Kaltinamųjų V. M. ir V. Å . kaltė Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama Å¡iais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. laivas „Magdalena“ išėjo iÅ¡ Talino uosto.

Jis buvo tuščias ir plaukė paimti krovinio į KlaipėdÄ . Ä® Klaipėdos uostÄ jie atplaukė balandžio 10 d. apie 17 val. Kaip ir priklauso, apie 17.20 val. laivas ryÅ¡io priemonių pakalba susisiekė su VTS Klaipėda. Buvo perduota visa informacija apie laivÄ . VTS patvirtino gautÄ informacijÄ , o taip pat patvirtino, kad greitai atvyks locmanas. Apie 17.50 val. ant laivo borto pakilo locmanas, kuriam jis padavė visas laivo charakteristikas, kurios charakterizuoja laivo manevringumÄ . IÅ¡ locmano sužinojo, kokios oro sÄ lygos uoste - vėjas, srovė ir panaÅ¡iai.

Taip pat sužinojo, kad uosto akvatorijoje leistinas maksimalus greitis yra 6 mazgai. Locmanas susisiekė su VTS devintu kanalu. VTS patvirtino, kad laivas gali įeiti į uostÄ . Vėjas buvo Å¡iaurės rytų. Reide gÅ«siai buvo 12-13, o tai lėmė ir laivo greitį. Kadangi laivas buvo nepakrautas, tai apsunkino jo valdomumÄ , todėl minimalus laivo greitis, kuriam esant laivas bÅ«tų valdomas, turėjo bÅ«ti apie 6 mazgus. Su Å¡iuo laivu jis plaukė į antrÄ reisÄ , todėl žinojo, kad esamomis sÄ lygomis labiau sumažinti greitį, kad saugiau bÅ«tų galima laivÄ valdyti, buvo rizikinga.

Su locmanu buvo aptartas planas kaip bus iÅ¡dėstyti vilkikai. Nors tokio laivo Å¡vartavimui pakako dviejų vilkikų, locmanas pasiÅ«lė paimti papildomÄ vilkikÄ . Su Å¡ia rekomendacija jis sutiko ir apsidraudžiant užsakė dar vienÄ vilkikÄ . Pats stipriausias vilkikas stovėjo gale. Lynas vilkikui yra paduodamas iÅ¡ vilkiko į laivÄ . Antrasis buksyras lynÄ iÅ¡ laivo priekio turėjo paimti į vilkikÄ , o trečias buksyras turėjo, esant reikalui, iÅ¡ deÅ¡inio borto spausti laivÄ , todėl kad vėjas pÅ«tė į kairįjį bortÄ .

Plaukiant laivybos kanalu, atsižvelgiant į posÅ«kius, buvo iÅ¡laikomas greitis, koks yra leidžiamas Klaipėdos uoste. Pradžioje greitis buvo 6 mazgai, o po to mažėjo. Netoli vilkikų pasitikimo vietos jis liepė įgulai užimti savo vietas. Laivo priekyje buvo antrasis padėjėjas su kuriuo bendravo trumpųjų bangų racija. IÅ¡ locmano gavo nurodymÄ iÅ¡leisti lynÄ du metrus virÅ¡ vandens. TÄ nurodymÄ jis perdavė antrajam padėjėjui į laivo priekį. Po kurio laiko antrasis padėjėjas pranešė, kad lynas yra iÅ¡leistas du metrai virÅ¡ vandens.

Viskas vyko pagal iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ . Lyno padavimo bÅ«das buvo normalus, standartinis. Staiga antrasis padėjėjas per radijo stotį šūktelėjo, kad vilkikas skęsta. Tada jis tiltelyje davė komandÄ â€žstop varikliams“. Vairininkas pranešė, kad jie praranda kursÄ ir nebevaldo laivo, todėl jis davė komandÄ laivÄ Ä¯ priekį. Per radijo ryšį savo įgulai davė nurodymÄ iÅ¡mesti gelbėjimo ratus. Jis paprašė locmano, kad Å¡is kitiems vilkikams praneÅ¡tų, kad jie pagelbėtų apvirtusiam vilkikui.

Po to paprašė locmano iÅ¡kviesti kitus vilkikus, nes laivas buvo be jokios pagalbos. Neužilgo atplaukė nauji vilkikai ,ir jie judėjo prie krantinės. Apie 19.30 val. laivas jau buvo priÅ¡vartuotas prie krantinės. Locmanas su vilkikų įgulomis kalbėjo lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai, o komunikacija tarp jo ir locmano vyko anglų kalba, todėl buvo suprantama. Jis ir jo vadovaujamo laivo įgula padarė viskÄ , kad laivas saugiai eitų į uostÄ . JÅ«roje jis jau dirba 30 metų ir savo kaltės Å¡iame įvykyje nemato.     Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ V.

Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. balandžio 10 d. buvo gauta paraiÅ¡ka įvesti laivÄ â€žMagdalena“. LaivÄ â€žMagdalena“ reikėjo priÅ¡vartuoti prie 103 krantinės. Jį informavo eismo tarnyba, kad pagalbÄ suteiks „KLASCO“ vilkikai. Jis su locmaniniu kateriu nuvyko prie priėmimo doko, iÅ¡silaipino laive „Magdalena“ ir pradėjo plaukti, pranešė kapitonui apie oro sÄ lygas. Su kapitonu jie suderino ir aptarė visas laivo Å¡vartavimo sÄ lygas. Jis rekomendavo kapitonui 6 mazgų greitį, nes laivas valdėsi blogai, kadangi buvo vėjuota, o laivas plaukė balaste, buvo didelis diferentas.

Pokalbiai su eismo tarnyba vyko devintame kanale. Su vilkikais yra dirbama Å¡eÅ¡tame kanale, o jei Å¡is užimtas, tada aÅ¡tuntame. Vėjas buvo Å¡iaurės rytų. Jis iÅ¡sikvietė vilkikus „StumbrÄ â€œ, „BizonÄ â€œ, „Barta“. IÅ¡ vilkiko „Bizonas“ atėjo žinia, kad jis negalės atlikti užduotos operacijos. Jam visi trys vilkikai buvo gerai žinomi. Vilkikai „Barta“, „Bizonas“ neturėjo velklynių, todėl jie visada imdavo lynÄ iÅ¡ laivo. IÅ¡ laivapriekio buvo vilkikas „Barta“.

Tada jis pasakė, kad „Stumbras“ paduos savo lynÄ per „centrinį“. Vilkikas „Barta“ yra nemanevringas, jam geriausia bÅ«ti laivapriekyje, kai lynas duodamas per centrinį kliuzÄ . Vilkikui „Barta“ jis pasakė – „greitis 6 mazgai, ar galėsite paimti lynÄ â€œ. IÅ¡ vilkiko „Barta“ buvo atsakyta, kad greičiausiai galės tai padaryti. Galingas vilkikas linÄ pritvirtina iÅ¡ galo, kad esant reikalui galėtų stabdyti laivÄ , o kiti iÅ¡ Å¡onų. Å oninis vilkikas per radijo ryšį girdi, kada galinis vilkikas jau yra prisikabinęs. Jis tik davė nurodymÄ vilkiko „Barta“ kapitonui pasižiÅ«rėti ir įvertinti situacijÄ , ar jis galės paimti lynÄ .

Po to laivas kryptelėjo į deÅ¡inę pusę. Kapitonas pasakė, kad vilkikas „Barta“ apvirto. Po įvykio juos priÅ¡vartuoti atplaukė kiti vilkikai. Jis vilkikui rekomenduoja, bet nurodymų neduoda. Apie Å¡vartuojamo laivo greitį jis informavo vilkiko „Barta“ įgulÄ . Vilkiko kapitonas, vietoje pats įvertinęs situacijÄ , turėjo nuspręsti, kÄ toliau daryti. Jis galėjo praÅ¡yti kiek įmanoma dar labiau sulėtinti Å¡vartuojamo laivo greitį. Po Å¡ios avarijos kitas atplaukęs vilkikas paėmė lynÄ lygiai taip pat kaip bandė tai padaryti ir vilkikas „Barta“.

Dažniausiai vilkiko kapitonas pasako, kad tvirtinti lynÄ . Jo manymu vilkikas „Barta“ viskÄ darė skubotai, nes vilkikas turi priėjęs prie laivo derinti greitį, o ne laivas prie vilkiko. Vilkikas „Barta“, matydamas situacijÄ , galėjo neimti lyno ir eiti toliau.Nukentėjusysis P. S. parodė, kad jis dirbo vilkike „Barta“ vyr. mechaniku. TÄ dienÄ , apie 17 val. 50 min., iÅ¡ budinčio kapitono padėjėjo gavo nurodymÄ ruoÅ¡ti laivo jėgainę darbui. Su jÅ«reiviu-motoristu B nusileido į maÅ¡inų skyrių ir paleido variklius.

Kai išėjo iš mašinų skyriaus ant denio, pamatė, kad vilkikas jau buvo priartėjęs prie „Magdalena“ priekio, o jūreivis stovėjo pasiruošęs su kabliu imti kabinį. Jūreivis užkabino velklynį, jie priėjo iš kairiojo borto. Velklynis buvo nuleistas ties gumbinės aukščiu, jį buvo lengva pasiekti. Jis nežino, kokiu greičiu jie priartėjo prie laivo. Jų vilkikas buvo ties laivo nosimi. Jis pamatė, kaip uždūmino kaminai, tada juos staigiai susuko ir apvožė ant šono.

Jis atsidÅ«rė vandenyje, po to iÅ¡nėrė iÅ¡ vandens, matė apverstÄ laivÄ ir užsikorė ant kliuzo. Kai ėmė lynÄ , virÅ¡uje matė laivo „Magdalena“ jÅ«reivius. Lynas turėjo pakankamai laisvumo, todėl jį paimti ir užkabinti nebuvo jokių sunkumų. Ant vilkiko jis dirbo jau aÅ¡tuonis metus. Per tÄ laikÄ yra buvę visokių situacijų, kad nepaimdavo lyno iÅ¡ pirmo karto, todėl tekdavo iÅ¡ kelių kartų paimti. Jis buvo su Å¡almu, pirÅ¡tinėmis ir darbine apranga.

Jūreivis taip pat buvo be liemenės. Liemenę jis užsidėdavo jūroje, vartuose arba audringu oru, kadangi jos buvo nepatogios dirbti. Velklynis buvo nuleistas ties bulba, bet jis nebuvo nukrypęs nuo centro. Ant vilkiko „Barta“ yra keturios valdymo rankenos, du sraigtai, du vairai, ant sraigto yra užmovas. Vilkiko „Barta“ valdymas yra kaip vikšrinio traktoriaus, matomumas iš vairinės yra blogas, jis vairuoja į priekį, o žiūri atgal. Iki uždedant velklynį jokių keistų garsų nepastebėjo.

Laivas valdomas dviem rankom. DÅ«mingumas reiÅ¡kia, kad duota apkrova laivo varikliams. Už kiekvieno įgulos nario saugumÄ atsako laivo kapitonas. Jis reiÅ¡kia 30000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji G. V. parodė, kad jos vyras dirbo KLASCO kapitono padėjėju. Jai paskambino draugė ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, kurios metu žuvo jos vyras. IÅ¡ vyro darbovietės ji gavo 50000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Taip pat ji reiÅ¡kia 80000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas D. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad gavo paraiÅ¡kÄ darbams ir susisiekė su laivu „Magdalena“ per ten buvusi locmanÄ . Viso buvo užsakyti trys vilkikai, kuriuos locmanas paskirstė į darbo vietas. Jis buvo vilkiko „Bizonas“ kapitonu. Visai operacijai vadovavo locmanas, todėl komandas jie gaudavo iÅ¡ jo. Pagal numatytÄ planÄ iÅ¡ laivagalio buvo vilkikas „Stumbras“, iÅ¡ laivapriekio vilkikas „Barta“, o „Bizonas“ iÅ¡ deÅ¡inio „Magdalenos“ Å¡ono.

Laivo „Magdalena“ greitis buvo 6 mazgai. Girdėjo kaip „Barta“ kapitonas Å¡nekėjo su „Magdalena“ laive esančiu locmanu, kuris ir pasakė, kad jų greitis 6 mazgai ir ar „Barta“ sugebės paimti lynÄ . Visos komandos buvo siunčiamos radijo ryÅ¡io 6 kanalu. Daugiau pokalbio su „Barta“ jis negirdėjo. „Bizonas“ nuplaukė į jam nurodytÄ vietÄ prie deÅ¡inio „Magdalena“ borto, o „Barta“ palei kairįjį bortÄ nuplaukė prie laivapriekio.

Po to jis pamatė apvirtusį vilkikÄ â€žBarta“. Viskas įvyko labai greitai. Tai pamatęs, jis per radijÄ pranešė laivui „Magdalena“. Po to 9 kanalu apie įvykį pranešė eismo tarnybai. Matė, kad vilkikas „Barta“ yra apvirtęs aukÅ¡tyn kyliu, o už kylio laikosi vilkiko mechanikas P. S.. Tada jis paskelbė pavojų, nurodydamas, kad žmogus už borto. Neužilgo pamatė gelbėjimo laivÄ â€žÅ½aibas“, kuris plaukė nuo „Smeltės“ pusės. Gelbėjimo valtis priplaukė prie vilkiko „Barta“ ir iÅ¡gelbėjo P. S., o „Bizonas“ pasitraukė į Å¡alį, kad netrukdytų.

LaivÄ â€žMagdalena“ turėjo buksyruoti trys vilkikai. IÅ¡ anksto buvo nurodyta, koks buksyras kur stovės. Kokie vilkikai konkrečiai dalyvaus operacijoje, paskirsto dispečerė, o kÄ tie vilkikai darys, nurodo locmanas. Jeigu locmanui ar laivo kapitonui pasirodo, kad per mažai vilkikų, jis gali užpraÅ¡yti daugiau. Tuo metu klimatinės oro sÄ lygos leido dirbti. Srovė buvo nedidelė. Buksyravimo operacija prasidėjo prieÅ¡ais Klaipėdos laivų remonto krantinę. Buksyravimo metu jie bendravo 6 kanalu, kitų pokalbių jis negirdėjo.

Operacijos metu jie bendravo valstybine kalba. Kai jie plaukė link laivo „Magdalena“, tada locmanas juos ir paskirstė kaip jie turės stovėti iÅ¡sidėstę aplinkui. Locmanas vilkiko „Barta“ kapitonui pasakė, kad jų greitis 6 mazgai, ar sutinka paimti, o „Barta“ kapitonas patvirtino, kad sutinka. Kad vilkimo trosas yra paduodamas per laivapriekį, tai įprasta operacija. Buksyravimo lyno perdavimo momento vilkikui „Barta“ jis nematė. Vilkikas „Bizonas“ yra pusantro karto galingesnis už vilkikÄ â€žBarta“ ir vilkiko „Bizonas“ gabaritai yra didesni.

Antstato konstrukcija yra identiÅ¡ka abiejų vilkikų. Kai reikia, jis pastoviai paima velklynį tokiu bÅ«du kaip tai turėjo padaryti „Barta“ - iÅ¡ laivo priekio. Vilkikas „Barta“ galėjo plaukti didžiausiu 9 mazgų greičiu. Jo praktikoje ir ankščiau yra pasitaikę, kai laivas plaukdavo 6 mazgų greičiu, o jie paimdavo tempimo lynÄ . Jis, kaip vilkiko kapitonas, gali atsisakyti paimti lynÄ , jei mato, kad negalės to padaryti. TÄ dienÄ laivas „Magdalena“ buvo be krovinio. Jei jis mato, kad negali paimti lyno, ar laivo greitis per didelis, jis tada lyno ir neima arba grÄ Å¾ina atgal.

Yra buvę ir taip, kad praÅ¡ydavo sumažinti laaivo greitį, kad galėtų paimti lynÄ . LaivÄ â€žMagdalena“ jie turėjo priÅ¡vartuoti prie 103 krantinės. Lyno perdavimo bÅ«dÄ Ä¯vertindavo vilkiko kapitonas. IÅ¡ kurios pusės pasiimti velklynį, nusprendžia vilkikas. TÄ dienų visų vilkikų visi mechanizmai veikė nepriekaiÅ¡tingai. Galingiausias vilkikas buvo „Bizonas“, todėl jį visÄ laikÄ statydavo prie laivagalio. Å vartuojant laivus yra vartojami anglų kalbos terminai.

Jeigu yra locmanas, anglų kalba nevartojama ir yra klabama valstybine kalba. Plaukiant dideliu greičiu, atplaukus prie tos vietos, kur reikia paimti buksyro lynÄ , bÅ«na atvejų, kai laivÄ pritraukia prie velkamo laivo Å¡ono ir jeigu jau prisiÅ¡liejo vienas laivas prie kito, tai atsitraukti esant dideliam greičiui praktiÅ¡kai neįmanoma. Vilkikus darbui paskiria KLASCO dispečeris, taÅ¡iau jiss nereguliuoja vilkikų iÅ¡dėstymo. Su KLASCO dispečeriu jie bendrauja 14 kanalu ir jis yra pastoviai įjungtas. Vilkike „Bizonas“ buvo viena racija, o dabar yra trys racijos, o vilkike „Barta“ dvi racijos.

BÅ«na ir taip, kad kapitonas pamirÅ¡ta perjungti radijo kanalus, bet kiti kolegos tuoj pat suranda ir jį įspėja. TÄ dienÄ â€žBizonas“ gavo komandÄ dirbti prispaudimu. Jo nuomone tÄ dienÄ visi vilkikai buvo teisingai iÅ¡dėstyti. Vidinėje akvatorijoje Å¡vartojamo laivo bulbÄ geriausiai mato tiktai buksyro kapitonas. Locmanas tokios galimybės neturi. Vilkikas ir laivas iÅ¡ pradžių turi plaukti vienas Å¡alia kito, kad įvertintų greitį ir galimybę pabėgti. Jis nežinojo laivo „Magdalena“ techninių galimybių, taÅ¡iau vilkikas „Stumbras“, esant reikalui, galėjo stabdyti laivÄ iÅ¡ laivagalio, todėl dažniausiai priimami vilkimo trosai iÅ¡ laivagalio, nors gali ir abu kartu priimti.

Liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio dienÄ jiems paskambino ir pranešė, kad apsivertė vilkikas ir ten yra trys žmonės. Jis dirbo uosto direkcijoje narų brigadininku. Susirinko visi į jų laivÄ ir plaukė gelbėti žmonių. Atplaukę prisiÅ¡vartavo Smiltynėje, vienÄ troso galÄ užvedė į buksyro „Barta“ pusę. Tada jis nėrė po vandeniu ir ten rado žmogaus lavonÄ , kurį iÅ¡kėlė į viršų. LavonÄ jis rado buksyro viduryje.

Ar žmogus buvo su gelbėjimosi liemene, neprisimena. Liudytojas A. P. parodė, kad jis tÄ dienÄ dirbo vilkike „Stumbras“ mechaniko pareigose. Gavę užsakymÄ , paleido variklius, atsiÅ¡vartavo nuo kranto ir pasitiko laivÄ â€žMagdalena“ ties dvylikta krantine. Jiems buvo duota užduotis paduoti savo lynÄ iÅ¡ laivo galo. Jie priėjo prie laivo galo, pradėjo padavinėti lynÄ ir staiga pajuto, kad sudrebėjo laivas „Magdalena“. Buvo labai keista, nes niekada tokių dalykų nebÅ«davo.

Per racijÄ iÅ¡girdo, kad apsivertė vilkikas „Barta“. Tuo pat metu jis pamatė apsivertusį vilkikÄ â€žBarta“ ir ant jo stovintį mechanikÄ P. S.. Tada jie pradėjo Å¡aukti, kad atiduotų lynÄ nuo laivo „Magdalena“. Susivyniojo lynÄ atgal, iÅ¡jungė variklius, nes bijojo, kad nebÅ«tų žmonių vandenyje. Paties momento kaip apsivertė vilkikas „Barta“ jis nematė, nes jų laivas buvo laivugalyje prekybinio laivo. Ä®vykio metu jis buvo ir vairinėje, ir lauke, bet prieÅ¡ paduodant lynÄ , jis stovėjo vairinėje.

Oro sÄ lygos tÄ dienÄ buvo geros. Locmanas pasako, kÄ koks buksyras veiks. TÄ dienÄ vilkikas „Barta“ buvo iÅ¡ priekio, vilkikas „Stumbras“ iÅ¡ laivo galo, o vilkikas „Bizonas“ iÅ¡ Å¡ono. Jiems viskas buvo praneÅ¡ama radijo ryÅ¡io pagalba. Vilkike „Stumbras“ jis jau dirba apie 10 metų. „Stumbras“ niekada neimdavo lyno iÅ¡ laivo priekio. Jis negirdėjo pokalbio tarp vilkiko „Barta“ ir locmano. Pats tiesiogiai su locmanu nebendravo. PrieÅ¡ paduodant velklynį, laivas turi sumažinti greitį, paduoti lyno prailgintojÄ , paskui jį saugiai su kabliu pasiimti, pririÅ¡ti ir paduoti jÅ«reiviams traukti.

Laivas turi plaukti 6 mazgų greičiu uoste. Vilkikas „Barta“ turi kintamo žingsnio sraigtÄ , o vilkike „Stumbras“ yra kitokia konstrukcija. Vilkikas „Stumbras“ dirbo iÅ¡ galo, nes jam taip patogiausia. Vilkikas „Stumbras“ paduoda savo lynÄ , tada jÅ«reiviai laive užmeta jį ant knechtų ir paskui jiems parodo sukryžiavę rankas, kad lynas jau yra užtvirtintas. Kiekvienas laivavedys turi žinoti savo laivo galimybes. Laivo „Magdalena“ kapitonas ir locmanas neturėjo galimybių matyti visų priartėjusių prie laivo vilkikų.

Vilkiko „Stumbras“ įgulÄ sudaro trys žmonės – mechanikas, laivavedys, jÅ«reivis. Varikliai yra laivo apačioje. Varinės anstato durys visada bÅ«na uždarytos. Jie turi dirbti su liemene ir Å¡almu, ir tai yra privalomas dalykas. Liemenių spalva yra oranžinė. Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba vilkike „Bizonas“ mechaniku. Jis tikrino mechanizmų darbÄ , kai pasigirdo aliarmo signalas. Tuomet pakilo į denį, iÅ¡girdo kapitono komandÄ , kad žmogus yra už borto ir pamatė apsivertusį buksyrÄ â€žBarta“, o ant jo stovintį mechanikÄ P. S..

Radijo ryÅ¡io jis neklausė, nes tai neįeina į jo pareigas. Kapitonas patikrina ar jie dėvi Å¡almus, liemenes. Nuo atsiÅ¡vartavimo nuo kranto momento jie visada dėvi darbines liemenes. Vilkiko kapitonas tariasi su locmano kaip geriau paimti metlynį. Visos laivo durys visada bÅ«na uždarytos, jie patys prižiÅ«ri ar jos yra uždarytos ar ne. Liudytojas A. U. parodė, kad tuo metu jis ėjo gelbėjimo katerio kapitono pareigas. TÄ dienÄ jis buvo budėjime, buvo įsijungęs Å¡eÅ¡tÄ kanalÄ ir iÅ¡girdo apie avarijÄ .

Pirmiausia jis iÅ¡girdo vilkiko „Bizonas“ kapitono žodžius „stop engine“, „Barta“ apsivertė“. Supratęs, kad įvyko avarija, užsivedė gelbėjimo katerį ir iÅ¡skubėjo į pagalbÄ . Po 4 minučių jau buvo įvykio vietoje. Atvykęs pamatė apvirtusį vilkikÄ â€žBarta“ ir mechanikÄ P. S. užsiropÅ¡tusį ant vilkiko. Jis nukėlė jį nuo vilkiko, o tada pradėjo vilkikÄ â€žBarta“ tempti link „smiltynės“, kad jis nenuskęstų.

TÄ dienÄ jis įjungė Å¡eÅ¡tÄ kanalÄ , nes jo sÅ«nus buvo tik pradėjęs dirbti vilkike „Stumbras“, todėl norėjo pasiklausyti kaip jam sekasi. P. S. neturėjo nei liemenės, nei Å¡almo. Anksčiau jis yra dirbęs ir vilkikuose „Bizonas“, „Stumbras“ bei kituose. Jis girdėjo, kad locmanas klausė vilkiko „Barta“ laivavedžio V ar jis ims lynÄ , o V atsakė, kad bandys. Paskutiniai V žodžiai, kuriuos jis girdėjo buvo „duokite laisvumo lynui“. Jo nuomone V viskÄ atliko teisingai.

Lynas yra sintetinis, negavo iÅ¡ laivo „Magdalena“ laisvumo, todėl viska taip ir įvyko. Ir anksčiau, kai jis dirbo vilkikuose,visÄ laikÄ lynÄ iÅ¡ laivo imdavo su kabliu. Mano, kad vilkiko kapitonas turi spręsti, ar jam saugus greitis atlikti darbÄ ar ne. Kiekvienas kapitonas atsako už savo laivÄ , žmones, todėl pats viskÄ turi spręsti. Patarimus kapitonas gauna iÅ¡ locmano, nes locmanas yra kapitono patarėjas. Liudytojas A. U. parodė, kad tÄ dienÄ jis dirbo vilkike „Stumbras“ kapitono padėjėju.

Kai įvyko su „Barta“ nelaimė, jis padavinėjo lynÄ laivui „Magdalena“ iÅ¡ jo laivagalio. Matė jau apvirtusį vilkikÄ â€žBarta“. Per radijo ryšį girdėjo kaip vilkiko „Barta“ kapitonas suÅ¡aukė rusiÅ¡kai „duok daugiau“ ir tuo metu nutrÅ«ko ryÅ¡ys. Tada iÅ¡ vilkiko „Bizonas“ iÅ¡girdo kitÄ praneÅ¡imÄ , kad vilkikas „Barta“ apsivertė ir prašė, kad sustabdytų laivas „Magdalena“ variklį. Darbus jiems paskirsto KLASCO dispečerinė, o po tie jie iÅ¡eina į užsakytÄ vietÄ .

Devintu kanalu susisiekia su locmanu, kuris yra laive, kurį reikia Å¡vartuoti, o Å¡is paskirsto konkreÅ¡ius darbus. TÄ dienÄ locmanas jo vilkikui paskyrė dirbti laivugalyje, vilkikui „Barta“ - iÅ¡ priekio, o vilkikas „Bizonas“ turėjo bÅ«ti iÅ¡ Å¡ono ant prispaudimo. Vilkikas „Stumbras“ visada atlikdavo buksyravimÄ iÅ¡ galo, kadangi tuo metu Å¡is vilkikas buvo pats moderniausias ir turėjo daugiausia galios. Tuo metu, kai jie padavinėjo lynÄ , nežiÅ«rėjo į prietaisus, nes jiems svarbus yra orientacijos taÅ¡kas, todėl jie žiÅ«ri į objektÄ .

Jiems Å¡vartuojamo laivo greitis nėra svarbus, nes jie jį vejasi, o ne atvirkščiai. Jis girdėjo pokalbį tarp locmano ir vilkiko dėl laivo greičio. Locmanas klausė, ar galės vilkikas „Barta“ priimti lynÄ , dar pasakė, kad jų greitis 6 mazgai, o vilkiko „Barta“ kapitonas atsakė, kad tikriausia taip. Be jų daugiau niekas Å¡eÅ¡tu kanalu nebendravo. Vėliau vilkiko „Barta“ kapitonas pasakė – „duokite laisvumo lynui“. Jo nuomone, kai „Barta“ priėmė lynÄ , norėjo atsiplėšti nuo laivo, bet negavo lyno laisvumo, ko pasekoje lynas truktelėjo vilkikÄ link „Magdalenos“ ir tuo momentu laivas jį pervažiavo.

Vilkiko „Barta“ kapitono balsas buvo pilnas panikos, jis Å¡aukė. Po įvykio jie bandė padėti vilkikui „Barta“, bet tuo metu priplaukė gelbėjimo laivas „Žaibas“, kuris nukėlė nukentėjusįjį P. S.. Tuo metu jie dėvėjo oranžines liemenes. Å turmanas neprivalo dėvėti liemenės. Atliekant lynų paėmimÄ , Å¡vartuojamas laivas visiÅ¡kai negali sustosi, nes tai kenktų laivo manevringumui ir sukeltų pavojų kitiems laivams. Manevruoti yra lengviau, kai laivo greitis yra didesnis, bet tai priklauso ir nuo srovės. Jeigu plauki prieÅ¡ srovę, tai automatiÅ¡kai reikia mažesnio greičio.

Greitį turi nustatyti pats laivo kapitonas, kuris įplaukia. Vilkiko kapitonas turi teisę paprašyti, kad būtų sumažintas velkamo laivo greitis. Būna atvejų, kai tokie prašymai yra išsakomi. Šiuo atveju tokio prašymo nebuvo pareikšta. Visai operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. „Magdalena“ yra platus ir didelis laivas, todėl jo kapitonas ir locmanas negalėjo matyti, kas dėjosi priekyje. Jis mano, kad ant laivo „Magdalena“ užstrigo lynas, todėl ir įvyko tokia avarija, nors jo praktikoje atvejo, kad užstrigtų lynas, nėra buvę.

Kokio ilgio lynÄ iÅ¡sitempti, sprendžia buksyro kapitonas, o kai jis nusprendžia, kad jam to lyno ilgio užteks, jis duoda komandÄ locmanui, kad pritvirtintų lynÄ , praneÅ¡a, kad jis pasiruošęs darbui. Tada locmanas turi patvirtinti, kad lynas yra užtvirtintas. Abiejų laivų kapitonai turi komunikuoti. Lyno laisvumÄ velkamo laivo denyje reguliuoja įgula, kuri yra ant laivo priekio. Liudytojas J. V. (J. W.) parodė, kad dirbo įmonėje „EuroAfrica“, laive „Magdalena“ kapitono padėjėju.

Laivui einant į Klaipėdos uostÄ , jo budėjimas pasibaigė apie 16.00 val. Po 17 val. jis buvo informuotas apie Å¡vartavimosi ypatumus. Gavęs žiniÄ apie Å¡vartavimo pradžiÄ , jis nuėjo į laivo priekį vadovauti operacijai bei paruoÅ¡ti Å¡vartavimo lynus. IÅ¡ laivo kapitono gavo nurodymÄ per vidurinį kliuzÄ nuleisti lynÄ du metrai virÅ¡ vandens. Tai padarius, priplaukė buksyras prie laivo priekio. Vilkike buvęs jÅ«reivis turėjo kablio pagalba paimti lynÄ . Jis privalėjo stebėti jÅ«reivį, esantį buksyre, kÄ ir darė.

Tuo momentu, kai jÅ«reivis paėmė lynÄ , jis davė nurodymÄ savo jÅ«reiviams dar labiau atlaisvinti lynÄ . Jis pamatė, kad buksyras jau yra visiÅ¡kai laivo priekyje, o iÅ¡ savo kairiojo borto semia vandenį. Tai pastebėjęs šūktelėjo, kad buksyras skęsta. Tuo metu buksyro galas buvo apsemtas vandens. Lynas nebuvo užtvirtintas, jis buvo paruoÅ¡tas atlaisvinimui. Lynas buvo atlaisvinamas rankomis. Nurodymas atlaisvinti lynÄ buvo duotas. Buksyras pasako, kiek jam reikia lyno, todėl ir privalo paduoti lyno kiek reikia.

Yra keturi knechtai, ant kurių gali bÅ«ti tvirtinamas lynas. Lynas tuo metu nebuvo ant knechtu. Jis buvo sudėtas laisvai ir paruoÅ¡tas paduoti. Laivas „Magdalena“ buvo tuščias, be krovinio. Laivo gumbas, bulba matėsi virÅ¡ vandens. Su kapitonu jie bendravo trumpųjų bangų stotele, o su vilkiku – bÅ«davo rodomi rankų gestai. Buksyras paruoÅ¡tÄ lynÄ gali iÅ¡traukti kiek nori. Vilkiko jÅ«reivis stovi su kabliu ant savo denio ir rodo, kad duoti lynÄ . JÅ«reiviai lynÄ paduoda rankomis be jokio įrankio.

Lynas kaip spiralė yra sudėtas į krÅ«velę ir guli. Momento, kai lynas buvo užkabintas ant vilkiko jis nematė. Kai pamatė, kad vilkike yra vandens, matė kaip vienas jÅ«reivis įkrito į vandenį, pastebėjo iÅ¡ vilkiko sklindančius dÅ«mus, kurių buvo labai daug. Apie situacijÄ nedelsiant jis pranešė laivo kapitonui. Lyno padavimas buvo eilinis standartinis ir nesudėtingas manevras, t.y. laisvas padavimas, o ne per knechtÄ . Joks mazgas negalėjo susidaryti paduodant lynÄ . Vilkikas „Barta“ priartėjo prie laivo „Magdalena“ nedideliu kampu, kad prisigretintų.

Jis mano, kad vilkikas „Barta“ buvo per daug iÅ¡sikišęs į priekį, todėl ir įvyko Å¡i avarija. Vilkiko antstato durys buvo atidarytos, o jÅ«reivis ant vilkiko buvo be liemenės. Su locmanu jis nebendravo. Laive jis yra atsakingas už navigacijÄ . Koks buvo maksimalus laivo „Magdalena“ greitis jis nepamena. Su laivu „Magdalena“ jis plaukiojo apie keturis mėnesius. Laivo vidutinis greitis jÅ«roje yra keturiolika mazgų, o pats minimaliausias greitis yra tris ar keturi mazgai. JÅ«roje jis dirba trisdeÅ¡imt du metus.

Specialistas V. P. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad jis dirba(duomenys neskelbtini), yra profesorius. Pats laivas turi prietaisus, fiksuojančius greitį. Laivų eismo reguliavimo tarnyboje laivų greitis fiksuojamas radiolokatoriaus pagalba. Laive yra greičio matavimo įrenginys – lagas arba gali būti palydovinės sistemos. Lagas laivo greitį fiksuoja tiksliai, o greitis pagal radiolokatorių nėra tikslus. Tuo metu laivo „Magdalena“ greitis buvo apie šešis mazgus.

Tikslų greitį iÅ¡laikyti yra labai sunku, nes tai didelis laivas. Vėjas tuo metu buvo iÅ¡ Å¡iaurės rytų. Vėjas taip pat galėjo turėti įtakos laivo valdomumui. Kai blogėja laivo valdomumas, reikia laikyti kuo didesnį greitį. Paimant lynÄ iÅ¡ laivo yra naudojamas kobinys. Per daug didelis priartėjimas prie kito laivo yra pavojingas. Vilkikas įsirėmė į laivÄ , nes laivas pavijo vilkikÄ . Ä®vykio metu laivo „Magdalena“ greitis buvo apie Å¡eÅ¡is mazgus, o vilkiko „Barta“ – 6-7 mazgai.

Vilkikas apvirto labai greitai. Viskas įvyko maždaug per keturias sekundes. Vilkikas „Barta“ davė maksimalų greitį apie septynis mazgus. IÅ¡laikyti pastovų laivo greitį yra sunku. Å iuo atveju vilkiko „Barta“ galimybės buvo labai ribotos. Laivo kapitonas pasirenka bÅ«dÄ kaip bus paduotas lynas. Å iuo atveju lynas buvo paduodamas iÅ¡ laivo, nors geriau bÅ«tų paduodamas metlyniu. Locmanas praeina mokymus. Locmanas yra tik patarėjas, o viskÄ sprendžia laivo kapitonas. Kapitonas turi žinoti bendrÄ tvarkÄ uoste, o locmanas turi patarti dėl bendro greičio ir kitų aplinkybių.

Simuliatorius yra įdiegtas jÅ«reivystės mokykloje, tačiau pirma yra daromi skaičiavimai, o po to viskas yra patikrinama simuliatoriumi. Kobinys buvo pradėtas naudoti laivuose, nes buvo sumažintas žmonių, dirbančių laive, skaičius. Pirmoji dalis lyno yra iÅ¡dėstoma ant žemės - aÅ¡tuoniukėmis. Galima lyno ir neuždėti ant knechtų. Laivo kapitonas dažniausiai užsako vilkikus ir jų kiekį per savo agentÄ . Locmano rekomendacijos tiek vilkiko, tiek ir velkamojo laivo kapitonams nėra privalomos.

Tam, kad vilkikas neapsiverstų, esant avarinei situacijai, užkabintas lynas automatiÅ¡kai atsikabina. Locmanas komunikuoja su vilkikų kapitonais, tačiau jie, įvertinę situacijÄ , locmano rekomendacija gali nesinaudoti. Vilkiko „Barta“ kapitonas galėjo papraÅ¡yti, kad bÅ«tų paduodamas metlynis, bet jis to nepadarė. Kokiu bÅ«du paimti lynÄ nusprendžia vilkiko kapitonas. Vilkiko antstato durys buvo atidarytos, o vairinė praleidžia vandenį. Vilkiko „Barta“ manevravimo galimybės esamoje situacijoje buvo labai ribotos.

Kiekviena vykdoma operacija yra unikali, todėl bet koks netikslumas gali privesti prie tokios avarijos. Lyno paėmimo momentu abu laivai plaukė lygiagrečiai, bet vilkikÄ â€žBarta“ veikė hidrodinaminės jėgos. Atsilikdamas vilkikas bÅ«tų atsirėmęs į laivo „Magdalena“ korpusÄ ir avarija galimai bÅ«tų neįvykusi. Trijų vilkikų Å¡iai operacijai užteko, kadangi oro sÄ lygos buvo geros. Laivo „Magdalena“ kapitonui nebuvo galimybės žiÅ«rėti į vilkikus. Vilkikų kapitonai patys turėjo žiÅ«rėti ir vertinti kaip saugiau atlikti manevrus.

Laivybos kanalo plotis avarijos vietoje yra 125 metrai. Kanale mažinti laivo greitį yra labai rizikinga. Maksimalus leistinas greitis Klaipėdos uoste yra šeši mazgai. Švartuojamo laivo greitis yra mažinamas dėka laivagalinio vilkiko. Jo nuomone vilkikas „Barta“ apvirto, nes jam pritrūko galios atsiplėšti nuo laivo „Magdalena“. Specialistas S.Ž. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad šiuo metu jis dirba valstybinėje jūrų uosto direkcijoje. Prieš tai jis dirbo jūrų prekybos uoste radijo specialistu.

Uostas turi tris radiolokacines stotis. Taikinių sekimo sistema veikia normaliai. Radiolokacinė įranga yra naudojama ATLAS elektronik. Radiolokacinė stotis yra impulsinio tipo, magnetinė, dirbanti 25 KW galingumo, jos pilnai užtenka uosto pažvalgai ir jo prieigoms. Ä®vykio metu taikinių sekimo sistema veikė normaliai. TÄ sistemÄ valdo speciali tarnyba. Tarnyba mato laivų greitį ir, jei laivai virÅ¡ija maksimalų greitį, juos perspėja. Uostas sparčiai užstatinėjamas, todėl atsiranda ir įvairÅ«s trikdžiai.

Jeigu mažesni vilkikai yra netoli didesnio sekamo laivo, tada yra rodomas vienas taškas. Kursorius prisiriša prie aukščiausio laivo taško. Radiolokatorius šviečia visur. Kursorius gali šokinėti. Prie radiolokacinio pulto dirba trys locmanai. Jie tik gali parekomenduoti, patarti. Radiolokatoriaus paklaida yra 18 metrų. Markerio šokinėjimo užfiksuotame įraše nesimato. Laivo „Magdalena“ ilgis yra apie 150 metrų. Radaras fiksuoja laivų greitį. Laivo ilgis radaro parodymams reikšmės neturi.

Vilkikas „Barta“ buvo laivo „Magdalena“ fone. Kursorius gali Å¡okinėti nuo laivo pradžios iki laivo pabaigos. Jei laivas virÅ¡ija greitį, jis yra perspėjamas, o tÄ dienÄ niekas nebuvo perspėtas. Didesnį laivÄ radaras visada greičiau iÅ¡skiria. Kursorius yra tam, kad matytų sekamÄ objektÄ . Kursorius yra uždedamas ant taikinio, užfiksuojamas ir jis kartu su taikiniu keliauja. Jis yra dirbęs deÅ¡imt metų pamainoje ir puikiai žino tÄ sistemÄ , kaip ji matuoja. Yra daug laivų matęs ir stebėjęs, kaip visa tai yra daroma.

Joks didesnis laivas negali staiga padidinti greitį kaip sprinteris. Kursorius pririÅ¡a objektÄ , kad jį bÅ«tų galima lengviau sekti, bet tai nėra tas taÅ¡kas, nuo kurio skaičiuojamas greitis. Radaras tÄ pririÅ¡imÄ daro tik kas ketvirtÄ savo apsisukimÄ , todėl kursorius ir trÅ«kčioja. Didesnį laivÄ kursorius iÅ¡skirs greičiau nei mažesnį. TeoriÅ¡kai kursorius turėtų sekti vienÄ laivÄ , bet yra didelė tikimybė, kad kursorius gali perÅ¡okti ant kito laivo ir sekti jį. Specialistas A.

A. parodė, kad kiekvieno laivo kapitonas atsako už laivo, laivo įgulos ir krovinio saugumÄ . Kiekvienas kapitonas asmeniÅ¡kai turi įvertinti visas aplinkybes. Å iuo atveju vilkiko „Barta“ kapitonas sprendimÄ paimti lynÄ priėmė mažiau nei per dvi minutes, o tai nebuvo pakankamai laiko, kad tinkamai įvertinti esamÄ situacijÄ . 18.26 val. Vilkikas „Barta“ priplaukė prie laivo „Magdalena“, o jau už dviejų minučių buvo pradėta lyno ėmimo operacija. Locmanas bendradarbiauja, patarinėja laivo kapitonui, tačiau visus galutinius sprendimus priima laivų kapitonai.

Å iuo atveju vilkiko „Barta“ kapitonas turėjo priimti sprendimÄ , ar galės saugiai priimti lynÄ ar ne. Kai laivas įplaukia į uostÄ , jis stovėti negali. Laivas plaukia kanalu, kur jam į pagalbÄ , kad jis galėtų saugiai prisiÅ¡vartuoti, ateina vilkikai. Vilkimo lynÄ paduoti galima su kabliu arba su metlyniu. Pats vilkiko kapitonas turėjo įvertinti savo galimybes ir pareikalauti tokio lyno padavimo bÅ«do, koks esmoje situacijoje bÅ«tų saugus. Radijo ryÅ¡is yra palaikomas devintu kanalu, o Å¡eÅ¡tu kanalu naudojasi vilkikai ir velkamasis laivas.

Jei laivas uoste virÅ¡ija greitį, jam duodamas įspėjimas. Laivas „Magdalena“ greičio nevirÅ¡ijo, todėl jam nebuvo duotas įspėjimas. Specialistas R. J. parodė, kad techninių gedimų vilkikuose nebuvo nustatyta. IÅ¡ „Barta“ tiltelio buvo blogas matomumas, bet tai nereiÅ¡kia, kad laivas negalėjo vykdyti savo funkcijų. TÄ dienÄ srovė buvo iÅ¡ marių. Laivas „Magdalena“ buvo nepakrautas. Kadangi laivas buvo tuščias, tai kapitono matomumas buvo apribotas. Dėl vėjo velklynis buvo nupÅ«stas nuo laivo plokÅ¡tumos į deÅ¡inį Å¡onÄ .

IÅ¡ centrinio kliuzo vilkikas gali tempti laivÄ tiek į kairę, tiek į deÅ¡inę pusę. Buvo dienos metas ir visi turėjo matyti laivo balastinį diferentÄ . Vilkimo operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. Po įvykio jie buvo nuvykę prie laivo „Magdalena“, kur paėmė kensografo ir reversogramos parodymus. Reversograma fiksuoja priklausomybę nuo veleno apsukų ir ji fiksuoja visÄ laikÄ , kai greitis kinta. Velklynis yra fiksuojamas ant knechtų. Laivo „Magdalena“ ir vilkiko „Barta“ greiėiai nebuvo suvienodinti.

Laivas „Magdalena“ galėjo sumažinti greitį iki 4 mazgų. Locmanas kapitonui privalo padėti saugiai vesti laivÄ . Ä®vykio metu locmanas buvo ant tiltelio. Locmanai žino vilkikų galimybes ir jie skirsto darbÄ vilkikams. SaugumÄ reglamentuoja teisės aktai. IÅ¡vada buvo priimama kolegialiai. Darbų saugos taisyklės yra taikomos ir užsienio laivams. Avarija gali įvykti ir plaukiant mažesniu nei 6 mazgų greičiu. Specialistas L. K. parodė, kad tvirtina iÅ¡vadas, kurios nurodytos jo pasiraÅ¡ytame akte.

Tyrimas, kurį jie atliko, buvo prevencinio pobÅ«džio. Radaro vaizdo įraÅ¡as buvo atliktas dalyvaujant uosto kapitono tarnybai. Jie filmavo tokia technika, kokia turėjo. Atlikdami tyrimÄ jie paprašė pateikti jiems įraÅ¡Ä iÅ¡ uosto kapitono tarnybos. Devintu kanalu vyksta ne tik Å¡vartavimo operacijos. Å eÅ¡tu kanalu galima vesti ir asmeninius pokalbius. Vilkimo operacija buvo pradėta vilkikams išėjus iÅ¡ „Žiemos uosto“. Vilkikai laivÄ â€žMagdalena“ pasitiko prie Danės žiočių.

Laivas „Magdalena“ turėjo Å¡vartuotis 103 krantinėje. IÅ¡vadas galima daryti pasižiÅ«rėjus į reversogramÄ . TyrimÄ darė ne jie vieni, taip pat ir darbo inspekcija. Vilkikai, turėję priÅ¡vartuoti laivÄ â€žMagdalena“, po įvykio pasiliko įvykio vietoje, o laivui priÅ¡vartuoti buvo iÅ¡kviesti kiti vilkikai. Vilkiko kapitonas, priplaukęs prie laivo, mato konkrečiÄ situacijÄ . Tarp vilkikų ir laivo „Magdalena“ buvo bendraujama Å¡eÅ¡tu kanalu. Jie gavo tuos įraÅ¡us, kuriuos jiems pateikė uosto tarnybos.

Ä® locmano paklausimÄ vilkiko „Barta“ kapitonas atsakė „taip, tikriausiai paimsime“. Darbų saugos taisyklėse yra nurodyti du bÅ«dai, kuriuos naudojant galima paimti lynÄ . Locmanas informuoja vilkikus apie laivo greitį. Velkant laivÄ , pagrindinį darbÄ atlieka vilkikai, o Å¡vartuojant laivas plaukia pats. Vilkikai lynų pagalba tik pristabdo laivÄ ir padeda jam manevruoti. Kapitonas užsako vilkikų skaičių, jis priima arba nepriima locmano patarimus. Vilkimo-Å¡vartavimo operacija yra padidinto pavojaus veikla, Å¡i operacija yra sudėtinga, joje dalyvauja daug asmenų.

Vilkikas „Barta“ turėjo pasivyti laivÄ â€žMagdalena“ ir suvienodinti greitį. Pagal duomenis, kuriuos jie turėjo, jie vertino sraigto apsisukimų skaičių. Jie turėjo reversogramÄ ir iÅ¡ jos darė iÅ¡vadas. Laivo „Magdalena“ greitis nuo Å¡eÅ¡ių mazgų iki aÅ¡tuonių su puse mazgų, kaip užfiksuota radaro, negalėjo padidėti taip greitai. PrieÅ¡ pat įvykį laivo greitis kito ir tolygiai mažėjo. Derinimas tarp vilkiko „Barta“ kapitono ir locmano dėl laivo greičio buvo.

Apvirtus vilkikui „Barta“, kablys atsikabino. Jie savo iÅ¡vadose rekomendavo, kad laivų greitis bÅ«tų mažinamas. IÅ¡ laivo priekio vilkikai neturėtų bÅ«ti naudojami. Vilkikų paskirstymas priklauso nuo laivo dydžio, oro sÄ lygų. Laivo greitis paduodant lynÄ vilkikui turi bÅ«ti sumažintas iki minimalus. Po įvykio laivas „Magdalena“ plaukė mažesniu greičiu nei prieÅ¡ įvykį.       Liudytojas M. G. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinio gelbėjimo valdybos pirmoje komandoje vyresniuoju gelbėtoju.

Gelbėjimo tarnyba gavo praneÅ¡imÄ , kad skęsta laivas. Atvykus į įvykio vietÄ pamatė, kad ant Å¡ono guli pasviręs vilkikas. Jie nuleido motorinę valtį, nuplaukė iki vietos. Vilkiko kapitono kajutėje aptiko žmogaus lavonÄ . Neužilgo atplaukė JÅ«rų uosto centro narai ir prisitvirtinę, kad nedreifuotų jų plaukiojimo priemonė, panardino savo narÄ , kuris iÅ¡traukė dar vienÄ nuskendusį žmogų. Liudytojas A. B. parodė, kad jis daug metų dirbo su vilkiku „Barta“.

Uosto teritorijoje greitis yra 6 mazgai. Vilkikas gauna komandÄ iÅ¡ laivo tiltelio. Vilkiko laivavedys pats sprendžia, kada paimti lynÄ . Lynas paprastai yra paimamas su kabliu. Su vilkiku „Barta“ jis dirbo 12 metų. Lynas yra paduodamas įvairiai. Tai priklauso nuo esamų sÄ lygų, ir iÅ¡ centrinio kliuzo, ir iÅ¡ priekinio kairio, ir iÅ¡ priekio deÅ¡inio. Kai įvyko įvykis, jis dirbo locmanu. Reikia labai žiÅ«rėti, kad vilkiko laivugalis neprisiliestų prie velkamo laivo gumbo. Laivo „Barta“ greitis yra reguliuojamas vairalazdėmis, keičiant menčių kampÄ .

Dirbant „Bartoje“, jam yra tekę paimti lynÄ iÅ¡ įvairių pozicijų, Å¡vartuojamam laivui plaukiant 6 mazgų greičiu ir net greičiau. Lynas dažniausiais yra paduodamas per priekinį kliuzÄ . Operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas, o jam pataria locmanas. Å iuo atveju jis bÅ«tų pastatęs vilkikus taip pat kaip buvo sustatęs laivo „Magdalena“ kapitonas. Teisės aktams neprieÅ¡tarauja nuostata, kad velklynis bÅ«tų paimamas prie 6 mazgų greičio. Dvi minutės yra mažas laiko tarpas, kad galėtum nuspręsti, ar gali saugiai paimti lynÄ iÅ¡ laivo.

Negali bÅ«ti atsakymo „gal paimsim“. Reikia žinoti ar gali saugiai įvykdyti užduotį ar ne. Specialistas E. N. parodė, kad savo iÅ¡vadÄ jis tvirtina ir nurodė, kad laivas „Magdalena“ plaukė normaliomis sÄ lygomis. Visai operacijai vadovauja velkamo laivo kapitonas. Klaipėdos uostas kiekvienais metais tampa avaringesnis. Å iose situacijose nebuvo laikomasi teisės aktų, o buvo vadovaujamasi nusistovėjusia praktika, nors taip neturėtų bÅ«ti. Å iuo atveju laivo greitis galėjo bÅ«ti apie 10 mazgų.

VirÅ¡ytas greitis yra viena iÅ¡ avarijos priežasčių. Apsukų padidinimas nereiÅ¡kia, kad buvo padidintas laivo greitis. Yra faktinis laivo greitis ir skaičiuojamas laivo greitis. Yra laivo specifikacija, kur nurodyti visi laivo duomenys. Vilkikas gali saugiai paimti lynÄ , kai velkamo laivo eiga yra minimali. Locmanas nekontroliavo laivo „Magdalena“ greičio. 2008-04-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad Smiltynėje, prie Kurhauzo, l Klaipėdos m., nuo senosios perkėlos 100 m į kairę įrengtoje prieplaukoje 10 ir 4 metrų nuo betoninės krantinės kraÅ¡to aptikti paguldyti A.

B., gim. 1948, bei K. V., gim. 1945 m., kÅ«nai. 50 metrų atstumu nuo kÅ«nų KurÅ¡ių mariose aptiktas apvirtęs ir ¾ korpuso apsemtas vilkiko „Barta“ korpusas (t. 1, b. 1. 6-11).2008-04-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 345/08 (03) nurodyta, kad A. B. mirė nuo prigėrimo vandenyje.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 925/08 (03) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mirusiojo A. B. kraujÄ dujinės chromatografijos metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 16-18). 2008-04-11 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 343/08 (03) nurodyta, kad K.

V. mirė nuo paskendimo vandenyje.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 924/08 (03) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mirusiojo K. V. kraujÄ dujinės chromatografijos metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 19-21). Vilkiko „Barta“ 2008-04-14 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog vilkike „Barta“, stovinčiame ant vandens prie 52 krantinės laivapriekiu į pietinę pusę, kairiajame borte 4 metrų atstumu nuo laivo nosies aptiktas 1,3x1 m dydžio įlinkis prie užraÅ¡o „BARTA“. Denyje įprastiniai įrenginiai, grandinės, virvės. Arčiau laivapriekio - patalpa, per kuriÄ patenkama į vilkiko valdymo patalpas: vairinę ir maÅ¡inų skyrių.

Palipus laipteliais yra 4m2 vairinė, kurios kairėje į laivapriekio pusę - valdymo pultas. VirÅ¡ jo ant laido kybantis lokatorius 30x30 cm dydžio, greta pulto apversta kėdė. Vairinės durys Å¡iuo metu praviros, per pusė durų esantis dvigubas stiklas įdaužiÄ s. VirÅ¡ vairinės metalinis apie 8 cm diametro vilkiko stiebas su navigacine įranga nulaužtas, pasviręs ant Å¡ono. Už laivo antstato, denyje ties viduriu, sumontuotas įrenginys su kabliu apie 1,3 metro ilgio, skirtas lyno užkabinimui velkant kitÄ laivÄ , l metro atstumu nuo jo link laivagalio skersai nuo vieno borto iki kito 1.5 m aukÅ¡tyje yra metalinė pertvara su sutvirtinimais (t. 1, b.1. 22-26).

Vilkiko „Barta“ 2008-04-18 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog vilkikas „Barta“ iÅ¡keltas į dokÄ AB „Klaipėdos laivų remontas“, Pilies g. 4, Klaipėda, teritorijoje. Laivagalyje - du sraigtai su velenų apsaugine juosta 24 cm pločio (metaline) ir apie l m pločio pagrindine apsauga (metaline). Å iuo metu sraigto apačioje stebimas veleno apsauginės juostos (24 cm) atitrÅ«kimas nuo horizontalios veleno apsaugos. DeÅ¡iniajame borte, dugne, 2 m atstumu nuo sraigto 1,23x1,39 cm plote matosi suvirinimo žymės. 50 cm nuo Å¡ių suvirinimo žymių į deÅ¡inę aptiktos 45x70 cm suvirinimo žymės. VirÅ¡ pastarojo pažeidimo aukÅ¡tyn matomas korpuso įlinkimas - plačiojoje dalyje apie 30 cm, kylant korpusu į viršų jis susiaurėja ir ties dugno atžyma (rudos ir žalios spalvos sankirta) iÅ¡nyksta.

Kairiajame borte dugno apačioje 2 m atstumu nuo sraigto, veleno išėjimo iÅ¡ korpuso apačioje matosi 1,76x1,10 plote suvirinimo žymės. Kairiau Å¡ių suvirinimo žymių trÅ«ksta laivo stabilizatoriaus 230 cm ilgio ir 28 cm pločio, trÅ«kstamoje vietoje matosi suvirinimo žymės (t. 1, b.1. 27-34). 2009-05-21 daikto apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ naudojamas kablys vilkimo lynui paimti - 5,05 m ilgio, viename jo gale įkiÅ¡tas medinis kaiÅ¡tis, kitame gale privirintas 30 cm ilgio kablys, už kurio kabinama vilkimo lyno Ä sa.

Bendras vilkimo kablio ilgis - 5,35 cm (t. 1, b.1. 35-37).Motorlaivio „MAGDALENA“ įgulos nariu sÄ raÅ¡u bei laivo žurnalo kopijomis, patvirtintomis įmonės „ESL-CHARTERING LIMITED“ antspaudu (t. 1, b.1. 49-60, t. 6, b.1. 120). Lietuvos saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo iÅ¡vadomis Nr. LS-33 dėl vilkiko „BARTA“ avarijos Klaipėdos uoste 2008-04-10, kuriose nurodytos priežastys: Velklynio paėmimo operacija iÅ¡ plaukiančio laivo „MAGDALENA“ laivapriekio į vilkikÄ â€žBARTA" buvo atliekama laivams judant nesaugiu greičiu.

Darbo saugos  laivuose  taisyklių reikalavimų vykdant vilkimo  darbus  uoste  nesilaikymas. Maksimaliu leistinu greičiu uosto akvatorijoje plaukiančio aptarnaujamo laivo „MAGDALENA“ eiga velklynio paėmimo metu nebuvo sumažinta iki minimalios, būtinos laivo valdomumui užtikrinti. Vilkikas „BARTA“ dėl vairinės konstrukcijos, neužtikrinančios visapusiško aplinkos stebėjimo, nėra pritaikytas tokioje padėtyje paimti velklynio, kadangi vilkiko laivavedys, jį valdydamas iš valdymo vietos vairinėje, negali tinkamai valdyti vilkiko nematydamas, kas darosi aplinkui.

Vilkiko valdymo klaida - per arti prisiartino prie 6 mazgų greičiu judančio laivo „MAGDALENA“ laivapriekio. Neturint pakankamai greičio atsargos ir tinkamai nekontroliuojant atstumo iki laivo korpuso bei vilkiko judėjimo krypties aptarnaujamo laivo judėjimo atžvilgiu, buvo visiškai suvaržytos vilkiko valdymo galimybės; veiksniai, prisidėję prie laivo avarijos (t. 1, b.1. 64-87).Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2008-10-23 Nelaimingo atsitikimo darbe aktais Nr.5 ir Nr.6 bei tyrimo medžiagomis, kuriuose nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1. buksyravimo lyno iÅ¡ m/1 ,Magdalena“ į vilkikÄ â€žBarta“ padavimas, o vilkiko „Barta“ priėmimas, esant nesaugiam, nesumažintam iki minimalios eigos greičiui. Tuo pažeistas „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 1363 p. reikalavimas: „Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja“ (t. 1, b.1. 88-153, 154-197, t. 2, b.1. 1-33). 2008-04-22 VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos raÅ¡tu Nr. UD-11.1.2-1446, kuriuo pateiktas 2008-04-10 pokalbių įraÅ¡ai dėl laivo „Magdalena“ Å¡vartavimo uosto krantinėje (t. 2, b.1. 40, 90).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-02-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2880 (08), kurioje atliktas fonoskopinis objektų tyrimas - UTB 6-to ir 9-to kanalų stenograma (t. 2, b.1. 48-58). AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ 2008-10-21 raÅ¡tu Nr.0300-23-1361, kuriuo pateiktas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (toliau LET) radiolokacinės stoties archyvo vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti m/1 „Magdalena“ plaukimo parodymai, tarp jų kintantys: laikas, buvimo vietos, greičio (t. 2, b.1. 92-93). 2010-03-15 daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėti VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos bei AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ pateikti radiolokacinio archyvo video įraÅ¡ai, kurie sujungti į vienÄ sudarant bendrÄ radiolokacinės stoties fiksuojamų prietaisų ir m/1 „Magdalena“ bei vilkikų judėjimo laivybos kanalų vaizdÄ (t. 2, b.1. 94-102).AB“Klaipėdos jÅ«rų kroviniu kompanija“ 2009-03-20 raÅ¡tas Nr.0300-26-1999, kuriuo pateiktas 2008-04-29 avarijos tyrimo aktas, kuriame nurodomos avarijos iÅ¡vados:

Motorlaivio „Magdalena" kapitonui W.M., bÅ«nant pilnai atsakingam už laivo vilkimo darbų organizavimÄ ir saugų vilkikų darbo užtikrinimÄ , grubiai pažeidus Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto taisyklių reikalavimus, leidžiant vilkimo operacijÄ vykdyti laivui „Magdalena“ virÅ¡ijant ne tik saugų minimalų, bet ir maksimalų leistinÄ greitį, buvo sudarytos sÄ lygos avarijai įvykti, kas ir tapo esmine jos priežastimi; VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba, matydama, kad laivas „Magdalena“, pažeisdamas saugios laivybos taisykles virÅ¡ija leistinÄ maksimalų 6 mazgų greitį uosto akvatorijoje ir ruoÅ¡iasi pradėti Å¡vartavimo darbus, nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad laivas sumažintų greitį ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo tikimybės. Remiantis liudytojų parodymais ir pirmine vilkiko apžiÅ«ra po avarijos nustatyta, kad vilkiko įgula dėjo visas pastangas susidariusiai avarinei situacijai likviduoti - atitrÅ«kti nuo artėjančio m/1 „Magdalena“, tačiau neteisingai laive užtvirtintas ir pagal vilkiko reikalavimÄ nepailgintas velklynis tapo dar viena esmine avarijos priežastimi;

Remiantis vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisyklių 28 punktu, kuris sako: „Atsakomybė už vilkimo metu padarytÄ Å¾alÄ , kai velkamo laivo kapitonas vadovauja vilkikų darbui, tenka užsakovui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo“, atsakomybė už avarijos pasekmes tenka laivo „Magdalena“ kapitonui ir jo savininkams (t. 2, b.1. 103-119). Pažymėjimu 2007-09-18 Nr. KP-332, kuriame nurodyta, jog A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) suteikta jÅ«reivio kvalifikacija (t. 3, b.1.

25) Liudijimu Nr.163/2004, kuriame nurodyta, jog A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) baigė specialius asmeninio gelbėjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminės medicininės pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės kursus (išduotas 2004-02-09, galioja iki 2009-02-05) (t. 3, b.1. 26). Vilkiko „Barta“ pagrindiniai duomenimis, kuriuose nurodytas laivo ilgis - 29,27 m, atstumas tarp statmenų - 26,98, plotis - 8,28 m, borto aukštis (iki pagrindinio denio) - 4,30 m., laivo bendrosios vandentalpos grimzlė (gramzda): vidutinė - 3,39 m., galaunės (laivagalio) - 3,51 m, laivo laisvosios eigos greitis - 11,80 mazgo, vilkimo kablio trauko jėga - 20 j. t. (t. 3, b.1. 31). 2003-11-26 Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotu Laivo įgulos minimumo liudijimu, kuriame nurodyta, jog laivo - vilkiko „BARTA“, kurio TJO numeris 8853910, bendrasis tonažas -182, pagrindinių variklių galingumas - 1180 kW, minimali saugi laivo įgula - kapitonas (diplomas 11/3), jūreivis-motoristas (diplomas II/4, UI/4), vyresnysis mechanikas (UI/3) (t. 3, b.1. 32).

Diplomu Nr.03289, kuriame nurodyta, jog P. S., gim. 1947-01-18, 2004-04-06 įgijo budinčio mechaniko laivų, kurių eigos variklių galingumas 750 kw ir daugiau, kvalifikacijÄ (III/1) (t. 3, b.1. 33-34). Liudijimu Nr. 146/2007, kuriame nurodyta, jog P. S. baigė specialius asmeninio gelbėjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminės medicininės pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės kursus (iÅ¡duotas 2007-01-23, galioja iki 2012-01-18) (t. 3, b.1. 36). Liudijimu Nr.60/2007, kuriame nurodyta, jog P. S. baigė specialius kovos su gaisrais kursus (iÅ¡duotas 2007-01-16, galioja iki 2012-01-11) (t. 3, b.1. 37).

Pažymėjimu 2007-03-21 Nr. KP-120, kuriame nurodyta, jog K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) baigė Globalinės jÅ«rų nelaimės atvejų ir saugos sistemos ribotų operatorių pakartotinÄ mokymo programÄ ir jam suteikta GJNASS riboto operatoriaus kvalifikacija (t. 3, b.1. 38). Diplomu Nr.03266, kuriame nurodyta, jog K. V. 2004-03-15 įgijo vyresniojo kapitono padėjėjo laivų, kurių BT 3000 ir daugiau, kvalifikacijÄ (II/2) (t. 3, b.1. 39-40).Liudijimu Nr. 149/2007,  kuriame  nurodyta, jog  K.

V. baigė  specialius asmeninio gelbėjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminės medicininės pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės kursus (išduotas 2007-01-23, galioja iki 2012-01-18) (t. 3, b.1. 41). Įmonės „Crewman Sp. z. o.o.“ 2010-01-07 raštu, kuriame nurodyta, jog darbdavės Sandra Shipmanagement Ltd, 229, Archbishop Makarios IIIAvenue, Meliza Court, 4 th Floor, 3105, Kipras vardu, kaip tarpininkaujantis agentas, sudarė darbo sutartį su kapitonu Ž.W.W.

M. 2007-10-31 (t. 6, b.1. 154-155, 165, 171, 172-173, 177-180).VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr. V-315 patvirtintais Laivų eismo tarnybos I klasės locmano pareiginiais nuostatais, su kuriais V. Š. supažindintas 2008-03-03 (t. 9, b.1. 17-18). Locmano liudijimu Nr.04/07, kuriame nurodoma, jog nuo 2007 m. balandžio 26 iki 2012 m. balandžio 26 d. V. Š. suteikta locmano kvalifikacija (t. 9, b.1. 23). 2008 m. vasario 29 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-56, kuriame nurodyta, jog V.

Å . nuo 2008 m. kovo l d. perkeltas į l klasės locmano pareigas (t. 9, b.1. 24-25). IÅ¡analizavus ir įvertinus visus Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad V. M. ir V. Å . nepadarė veikų, turinčių LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymių. V. M. ir V. Å . buvo kaltinami tuo, kad jie, esant neatsargiai kaltės formai, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl ko atėmė gyvybę dviems žmonėms bei sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelę turtinę žalÄ nukentėjusiam asmeniui.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-06-18 nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 str. nurodė, kad Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Kvalifikuodami veikÄ pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo iÅ¡vengti. Kaltininko tikėjimas turi bÅ«ti paremtas aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti keliÄ kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Å ios aplinkybės turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio. Tikėjimas abstrakčiomis aplinkybėmis - sėkme, pranaÅ¡ystėmis ar pan., kurios neturi objektyvaus pagrindo ir iÅ¡ esmės negali užkirsti kelio žalingiems padariniams atsirasti, nelaikomas tikėjimu, kaip nusikalstamo pasitikėjimo kaltės elementu. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veikÄ , ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai...

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ .

Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes - patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan.

Jei asmuo darydamas veikÄ nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė Å¡ių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių. 29 str. Veika kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę, pažeisdamas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo pažeidus teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles kvalifikuojamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kai kaltininko veikoje nėra požymių, numatytų kitoje specialioje normoje, kuri šį padarinį - neatsargų gyvybės atėmimÄ Å¾mogui (žmonių žūtį, nukentėjusiojo mirtį) - laiko kvalifikuojamuoju požymiu (pvz., BK 275 straipsnio 2 dalis, 276 straipsnio 2 dalis, 280 straipsnio 2 dalis ir pan.). Norint kaltinamuosius pripažinti kaltais įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 132 str. 3d. ir 188 str. 2 d., reikalinga abiem atvejais nustatyti ar buvo padaryta kalta veika, ar dėl Å¡ios kaltos veikos atsirado pasekmės – pirmu atveju buvo atimta dviejų žmonių gyvybė, o antru atveju buvo sugadintas svetimas turtas, padaręs didelę turtinę žalÄ nukentėjusiam asmeniui, ar yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių.

Kiekvienu konkrečiu atveju taip pat bÅ«tina nustatyti ar buvo pažeistos teisės aktų nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės.IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 18.25 val. iki 18.28 val. Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos laivybos kanale prieÅ¡ais Danės upės žiotis, prie 26-28 krantinių, V. M., bÅ«damas laivo „Magdalena“, plaukiojančio su Maltos Respublikos vėliava, kapitonu, o V.

Å . – locmanu, vykdant laivo „Magdalena“ Å¡vartavimo operacijÄ , vilkiko „Barta“ jÅ«reiviui A. B. kartimi su kabliu užkabinus iÅ¡ laivo „Magdalena“ nuleistÄ velklynį bei vilkiko „Barta“ vyr. mechanikui P. S. šį lynÄ užkabinus už buksyravimo kablio, vilkiko „Barta“ deÅ¡inysis bortas tarp midelio ir laivagalio ties Å¡pangautu Nr. 36 prisilietė prie laivo „Magdalena“, pasisuko statmenai laivo judėjimo krypčiai, dėl ko vilkikas „Barta“ apvirto per kairįjį bortÄ .

Taip pat nustatyta, kad apvirtus vilkikui „Barta“, paskendo du Å¡io vilkiko įgulos nariai, o pats vilkikas buvo stipriai sugadintas, todėl laivo savininkui buvo padaryta didelė turtinė žala. Kaip matyti iÅ¡ V. M. pareikÅ¡to kaltinimo, jis, bÅ«damas laivo „Magdalena“, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojančio su Maltos Respublikos vėliava, kapitonu ir atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidė Å¡ias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-11-11 įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos taisyklių“ IV dalies „Reikalavimai laivų plaukiojimui“ 37 punkto reikalavimus:

„37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas. Esant būtinybei maksimalus laivo greitis gali būti padidintas konkrečiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...> Laivo greitis neribojamas, jeigu laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais, ir karo laivams, plaukiantiems atlikti kovinės užduoties, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui.

Tie laivai turi pirmumo teisę plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanalu“. IÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad šį reikalavimÄ V. M. pažeidė. Patys kaltinamieji V. M. ir V. Å . parodė, kad jiems buvo žinoma apie didžiausiÄ leistinÄ greitį, todėl buvo sutarta, kad laivas plauks ne didesniu kaip 6 mazgų greičiu. Toks greitis laivo „Magdalena“ greičių lentelėje nurodytas kaip „lėtas greitis“. Liudytojai D. B. - vilkiko „Bizonas“ kapitonas, A.

U. ir A. U. patvirtina, kad per racijÄ girdėjo kaip laivo „Magdalena“ locmanas prieÅ¡ pat įvykį pranešė, kad laivo „Magdalena“ greitis 6 mazgai. IÅ¡ prieÅ¡ pat įvykį užfiksuotų laivo „Magdalena“ variklio apsukų, palyginus su pridedama greičių lentele, prie tokių apsukų laivas galėjo plaukti apie 6.1 mazgo, neatsižvelgiant į buvusiÄ prieÅ¡prieÅ¡inę srovę, kuri realiai mažino tikrÄ laivo greitį. Specialistas V. P. patvirtino, kad laivo „Magdalena“ greitis įvykio metu buvo apie 6 mazgus.

Specialistas Steponas Žemgulys patvirtino, kad jei uoste laivas plaukia didesniu nei leistina greičiu, jis yra perspėjamas, o tÄ dienÄ nei vienas laivas nebuvo perspėtas. Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėti radaro įraÅ¡ai, kurie fiksavo laivo „Magdalena“ greičio vidurkį ir iÅ¡ kurių matyti, kad laivo greitis, įplaukus į uostÄ , tolygiai mažėjo, o prieÅ¡ pat įvykį Å¡okinėjo nuo 5,5 iki 7 mazgų ir daugiau, tačiau visi byloje apklausti specialistai parodė, kad tokio didelio laivo greitis fiziÅ¡kai negali per kelias sekundes padidėti nuo 5,5 mazgų iki 8 mazgų ir daugiau, todėl Å¡ioje situacijoje įvertinami specialisto Stepono Žemgulio parodymai, kad greičio parodymų Å¡uolį radaro ekrane galima paaiÅ¡kinti tuo, kad radaras prieÅ¡ įvykį fiksavo laivo „Magdalena“ greitį bei jo fone buvusio vilkiko „Barta“ greičio padidėjimÄ .

Å is paaiÅ¡kinimas logiÅ¡kas, nes vilkikas „Barta“, norėdamas pasivyti laivÄ â€žMagdalena“ ir priplaukti prie jo priekinės dalies, turėjo plaukti žymiai didesniu greičiu. Saugios laivybos administracijos iÅ¡vados bei apklausti specialistai taip pat patvirtina faktÄ , kad laivas „Magdalena“, įplaukęs į uosto akvatorijÄ , visÄ laikÄ tolygiai mažino greitį.

2. Valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos“ generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 15d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų „Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste taisyklių“, 13, 14 punktų reikalavimus: „13. Užsakovas (laivo kapitonas) privalo iÅ¡ anksto tinkamai parengti savo laivÄ vilkimui.

14. Velkant laivÄ , vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo). Vilkimo metu vilkiko kapitonas privalo vykdyti velkamo laivo kapitono (užsakovo įgalioto asmens) nurodymus; 16 punkto reikalavimus: „16. Velkamo laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo) privalo užtikrinti gerÄ su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbÄ bei vilkikų saugumÄ jų darbo metu <...>“. Vertinant ar V. M. nesilaikė Å¡ių taisyklių punktų reikalavimų, reikalinga įrodyti, kad laivo kapitonas iÅ¡ anksto tinkamai neparengė laivo vilkimui ir vilkikų kapitonams davė neteisėtus, pavojingus ir nepasvertus nurodymus, kuriuos pastarieji privalomai bet kokia kaina turėjo įvykdyti.

Bylos medžiagoje tokių duomenų surinkta nėra. Atvirkščiai, nustatyta, kad laivo „Magdalena“ kapitonas, prieÅ¡ įplaukdamas į Klaipėdos uosto akvatorijÄ , sutvarkė reikalingus formalumus, sulaukė locmano bei įvykdė visus keliamus reikalavimus. Siekdamas dar labiau apsidrausti, kad užtikrinti saugų laivo Å¡vartavimo manevrÄ , sutikdamas su locmano rekomendacija V. M. papildomai užsakė dar vienÄ vilkikÄ . Nustatyta, kad iki pat įvykio laivas plaukė vienodu kursu tolygiai mažindamas greitį, laivo įgula iÅ¡ anksto paruošė laivo Å¡vartavimui reikalingus lynus, buvo savo darbo vietose.

Å ias aplinkybes patvirtina „Magdalena“ antrasis kapitono padėjėjas, vilkiko „Stumbras“ įgulos nariai, kad lyno padavimo iÅ¡ vilkiko laivui operacija vyko laiku ir sklandžiai bei paties nukentėjusiojo P. S. parodymai, kad laivo „Magdalena“ įgula vizualiai komunikavo su juo, padavė reikiamo ilgio lynÄ , jį atlaisvino, kad laisvai galima bÅ«tų užtvirtinti vilkike „Barta“. Nekelia abejonių aplinkybė, kad velkant laivÄ , vilkimui vadovavo ir buvo atsakingas už vilkimo operacijÄ velkamo laivo kapitonas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo klasikinis laivo vilkimas, o vyko laivo Å¡vartavimo procedÅ«ra, kurios esminis skirtumas nuo vilkimo yra tas, kad Å¡vartuojamas laivas plaukia savo eiga, o vilkikai reikalingi tik esant reikalui pristabdyti laivÄ , padėti jam manevruoti plaukiant mažesniu greičiu, kai laivo valdomumas sumažėja, o taip pat betarpiÅ¡kai priÅ¡vartuoti laivÄ prie krantinės. Tokiu atveju Å¡vartuojamas laivas negali sustoti ar visiÅ¡kai sumažinti greičio, nes tada prarastų valdomumÄ ir sukeltų didelį pavojų uosto akvatorijai.3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 106 punkto reikalavimus: „106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>“, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: „1363.1. Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynais plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja. 1363.2.

Å iuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greičiai turi bÅ«ti suvienodinti.“ Vertinant ar laivo kapitonas V. M. pažeidė Å¡io akto reikalavimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad taisyklės nedraudė paduoti buksyravimo lynÄ ir tiesiai iÅ¡ laivo be metlynio. Kaip paaiÅ¡kino byloje apklausti liudytojai ir specialistai, stovėdamas laivas laivybos kanale taptų nevaldomas, todėl susidarytų avarinis atvejis. Dėl Å¡ios priežasties laivų Å¡vartavimo operacija vykdoma ir lynas paduodamas visada tik laivui plaukiant.

Taisyklių II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimuose numatytos sÄ lygos, kurias gali įvykdyti tik vilkikų kapitonai, nes konkrečiai nurodyta, kad uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynus iÅ¡ plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja. Tai reiÅ¡kia, kad vilkiko kapitonas pats turi įvertinti esamÄ situacijÄ ir, esant reikalui, atsisakyti priimti lynÄ iÅ¡ laivo, pareikalauti jį paduoti metlyniu arba praÅ¡yti sumažinti velkamo laivo greitį.

Kad vilkikų kapitonai turi tokiÄ teisę, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir vilkikų „Bizonas“ bei „Stumbras“ kapitonai, kiti liudytojai bei specialistai. V. M. parodė, kad jis vykdė reikalavimÄ plaukti minimalia eiga, kuri bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, nes 6 mazgai tuščiam laivui „Magdalena“ yra ta riba, kai laivas gali saugiai plaukti ir iÅ¡laikyti kursÄ pats be vilkikų pagalbos. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos kaltinamojo parodymus, byloje surinkta nėra. Kaip parodė apklausti specialistai, savo laivÄ ir jo galimybes geriausiai žino to laivo kapitonas.

Jokios techninės dokumentacijos, paneigiančios kaltinamojo parodymus dėl jo nurodyto minimalaus saugaus laivo greičio, byloje surinkta nėra. Akivaizdu, kad aptariamoje situacijoje reikalavimÄ suvienodinti vilkiko ir aptarnaujamo laivo greičius turi vykdyti vilkiko kapitonas, nes ne Å¡vartuojamas laivas turi taikytis prie vilkiko greičio, o atvirkčiai, vilkikas turi pasivyti aptarnaujamÄ laivÄ ir suvienodinti greitį, nes kitu atveju negalėtų paimti ir užtvitinti pas save vilkimo lyno.Tokiu bÅ«du nenustatyta, kad V.

M. pažeidė bent vienÄ iÅ¡ jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų aktų reikalavimų.V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad laive „Magdalena“, kurio IMO Nr.8302234, plaukiojančio su Maltos Respublikos vėliava, dirbdamas Valstybinėje įmonėje Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija I klasės locmanu ir bÅ«damas paskirtas atsakingu už laivo vilkimo operacijÄ , pažeidė Å¡ias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:1. Lietuvos Respublikos Saugios laivybos Ä®statymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio „Locmanų veikla“ 21 straipsnio 2-o punkto reikalavimus:

„ Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimÄ , ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus“. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. Å . davė vedamo laivo kapitonui patarimus, kÄ patvirtino ir laivo „Magdalena“ kapitonas, kuris teisingai suprato locmano patarimus ir laikėsi jo rekomendacijų.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių“ IV dalies „Reikalavimai laivų plaukiojimui“ 37 punkto reikalavimus: „37. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas. Esant būtinybei, maksimalus laivo greitis gali būti padidintas konkrečiu LET nurodymu, laivų eismo saugumo sumetimais. <...>“;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 106 punkto reikalavimus: „106. <...> Buksyravimo lynas turi bÅ«ti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lynÄ Â laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais. <...>“, II dalies 1363.1, 1363.2 punktų reikalavimus: „1363.1. l Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lynÄ iÅ¡ plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra bÅ«tina laivo valdomumui užtikrinti, jei Å¡is laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra neÅ¡amas srovės arba vėjo, arba dreifuoja; 1363.2.

Šiuo atveju vilkiko ir aptarnaujamo laivo greičiai turi būti suvienodinti.“ Šių normatyvinių aktų normų laikymasis buvo aptartas aukščiau, vertinant laivo „Magdalena“ kapitono veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose aktuose locmanų veikla ir funkcijos neaprašytos.

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų „Locmanų tarnybos nuostatų“ II dalies 6.1. bei 6.2. punktų reikalavimus: „Svarbiausieji locmanų uždaviniai yra: 6.1. užtikrinti saugų laivų įplaukimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos jÅ«rų uostus <...>; 6.2. teikti vedamojo laivo kapitonui tikslius duomenis apie navigacijos sÄ lygas locmanavimo rajone bei informacijÄ apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimus locmanavimo rajone <...>“, 12 punkto reikalavimus:

„Locmanas privalo duoti vedamojo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimÄ ir įsitikinti, kad vedamojo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus“, 13 punkto reikalavimus: „Jeigu vedamojo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo kiek įmanoma teikti laivo kapitonui duomenis apie  laivybos plaukimo rajone ypatumus“; Valstybinės įstaigos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymu Nr. V-315 patvirtintų „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano pareiginių nuostatų“ III dalies „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano pareigos“ 13 punkto reikalavimus:

„Užtikrinti efektyvų ir saugų laivų locmanavimÄ ir laivų eismo valdymÄ savo pamainoje“, V dalies „Laivų eismo tarnybos I klasės locmano atsakomybė“ 35, 36, 37, 41 punktų reikalavimus: „I klasės locmanas atsako:

35. už visų jam pavestų pareigų tinkamÄ atlikimÄ ;

36. už jo teikiamų nurodymų ir rekomendacijų teisėtumÄ ir reikalingumÄ ;

37. už su darbu susijusių LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir uosto kapitono įsakymų vykdymÄ ; <..> 41. už <..> saugos darbe reikalavimų bei Å¡ių pareiginių nuostatų vykdymÄ â€œ. Å iose nuostatų punktuose iÅ¡vardintos bendrosios locmanų pareigos bei uždaviniai. Byloje nenustatyta, kad locmanas neužtikrino saugaus laivo įplaukimo į Lietuvos jÅ«rų uostÄ , nesuteikė informacijos apie navigacinių sÄ lygų pasikeitimÄ , nedavė vedamojo laivo kapitonui patarimų.

Be to, kaip parodė ir specialistas V. P., locmanas gali atsakyti tik už sÄ moningai klaidinančių patarimų kapitonui davimÄ , kadangi visi jo patarimai yra tik rekomendacinio pobÅ«džio ir laivų kapitonams nėra privalomi.Tokiu bÅ«du nenustatyta, kad locmanas V. Å . padarė jam inkriminuotus normatyvinių aktų bei taisyklių pažeidimus.LR BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sÄ lyga.

Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Teoriškai ir praktiškai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t.y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Visi kaltinamajame akte nurodyti teisės aktai veikos padarymo metu galiojo. Nustatyta, kad veika padaryta 2008-04-10, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-11-11 Nr. 3-599 įsakymas dėl „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ neteko galios nuo 2008-09-24 (2008 09 10 įsakymu Nr. 3-327, Žin., 2008, Nr. 109-4169), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. spalio 23 d.

įsakymas Nr. 299 „Dėl locmanų tarnybos nuostatų patvirtinimo“ neteko galios nuo 2008-07-13 (2008 07 08 įsakymu Nr. 3-258, Žin., 2008, Nr. 79-3115). Sprendžiant kaltinamųjų V. M. ir V. Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nustatyta, kad jie nepažeidė kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, todėl nei V. M., nei V. Å ., darydami veikÄ , kuri pasireiÅ¡kė tiesioginių ir abiems įprastų jų darbinių funkcijų vykdymu, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ar turtui, nenumatė Å¡ių padarinių ir neturėjo bei negalėjo jų numatyti.

Žmonių mirtis ir turto sugadinimas įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, todėl tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių, nes jo veikoje nėra kaltės, o taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių.Byloje dėl kilusios avarijos iÅ¡ esmės nebuvo vertinami ir analizuojami kitų asmenų veiksmai, kurie galimai turėjo įtakos Å¡io įvykio kilimui. VilkikÄ â€žBarta“ valdžiusio pamaininio kapitono padėjėjas K.

V., kaip laivo kapitonas, bÅ«damas atsakingu už vilkiko ir visos komandos saugumÄ , abejodamas ar gali esamoje situacijoje atlikti darbÄ , kas matyti iÅ¡ jo praneÅ¡imo locmanui, kad bandys paimti lynÄ ir tikriausiai jį paims, suprasdamas, kad negali to saugumo užtikrinti, turėjo teisę neimti lyno, praÅ¡yti sumažinti laivo greitį ir tÄ lynÄ paimti vėliau. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. P., A. U., A. B. patvirtino, kad kiekvienas laivavedys turi žinoti savo laivo galimybes, o dviejų minučių laiko tarpas įvertinti, ar tu galėsi paimti lynÄ yra labai mažas ir vilkiko kapitonas turėjo visas galimybes dėl ilgos savo darbo patirties numatyti situacijos pavojingumÄ ir pasielgti atsakingai.

Be to, nagrinėjant bylÄ teisiamÄ jame posėdyje nustatyta, kad paskendę įgulos nariai nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, tuo pažeisdami normatyvinių aktų reikalavimus.Pažymėtina, kad specialistų iÅ¡vados bylose turi didelę reikÅ¡mę, tačiau vadovaujantis LR BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Specialisto iÅ¡vadose esantys duomenys, atitinkantys LR BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai. Å iuo atveju, vertinant specialisto E. N. pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei jo parodymus teisme, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas iÅ¡vadÄ rengė, bÅ«damas susijęs darbo santykiais su žalÄ patyrusiu asmeniu (KLASCO) bei įvertinant aplinkybę, kad specialistas neturi praktinio darbo civiliniame laivyne patirties, konstatuotina, kad specialisto iÅ¡vadoje dauguma iÅ¡dėstytų teiginių vertintini kritiÅ¡kai, nes jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., kad laivo „Magdalena“ greitis įvykio metu buvo iki 10 mazgų) arba padarytos iÅ¡vados, neparemtos jokiais faktiniais duomenimis (pvz. neteisingai laive užtvirtintas ir pagal vilkiko reikalavimÄ nepailgintas velklynis tapo dar viena esmine avarijos priežastimi), arba vienaÅ¡aliÅ¡kai vertinami laivo „Magdalena“ kapitono veiksmai, visiÅ¡kai tuo pačiu aspektu nevertinant laivo „Barta“ kapitono veiksmų.

Pažymėtina, kad specialistas A. A. parodymus davė bÅ«damas atsakingas už saugiÄ laivybÄ Klaipėdos uosto akvatorijoje. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Vadovaujantis aukščiau aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryÅ¡io analize, konstatuotina, kad V. M. ir V. Å . veikoje nėra nusikaltimų sudėčių, numatytų LR BK 132 str. 3d., 188 str. 2d. požymių, todėl V.

M. ir V. Š. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisintini ir dėl jų, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtinas išteisinamasis nuosprendis.Kadangi V. M. ir V. Š. išteisinti tuo pagrindu, kad nepadarė minėtų nusikaltimų sudėties požymių turinčių nusikalstamų veikų, nesant jų kaltės, nukentėjusiųjų G. V., P. S., civilinių ieškovų AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, UADB „Industrijos garantas“ pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Vadovaudamasis LR BPK 301-306 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. M. (W. M.) pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d., iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių. V. Å . pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių.V. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nukentėjusiųjų G.

V., P. S., civilinių ieÅ¡kovų AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“, UADB „Industrijos garantas“ pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas   /pas./  E.AntanauskasNuoraÅ¡as tikras:                                                                                  Teisėjas