d1cfe7d9-fa25-49dd-bfdb-bfd0bd114b8b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3662-1154/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25262-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė, sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. J., pareiÅ¡kėjų V. Ma. ir N. J. atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei, suinteresuotam asmeniui A. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. Ma. ir N. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. Ma. ir pareiÅ¡kėja N. J. po savo motinos T. M., mirusios 2003 m. liepos 23 d., mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti nuo palikimo atsiradimo momento. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jų motina mirė bÅ«dama iÅ¡situokusi su pareiÅ¡kėjo V. Ma. tėvu V. M., o iÅ¡ pirmosios santuokos pareiÅ¡kėjų motina turėjo dvi dukras – pareiÅ¡kėjÄ N. J. ir suinteresuotÄ asmenį A.

M.. T. M. testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. T. M. ir V. M. santuokos metu buvo įgyti du butai, kurių vienas iki Å¡iol registruotas T. M., o kitas – V. M. vardu. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad valiÄ priimti motinos palikimÄ jie iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais – pareiÅ¡kėjas V. Ma. liko gyventi su tėvu tėvų santuokos metu įgytame bute Gerovės g. 45-19, Vilniuje, o pareiÅ¡kėja N. J. po motinos mirties liko gyventi kitame T. M. ir V. M. santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi ir rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

Be to, pareiškėjas V. Ma. padėjo pareiškėjai N. J. rūpintis butu, kartais jame gyvendavo, turėjo savo kambarį. Šiuo metu pareiškėjas V. Ma. reguliariai rūpinasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, organizuoja jo einamojo remonto darbus. Pareiškėjų teigimu, visu po palikėjos T. M. likusiu turtu pareiškėjai naudojosi kaip savu.

2. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo patenkinimui, jei iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos bus galima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Jodita Rapalavičienė prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjai yra pirmos eilės įstatyminiai T. M. įpėdiniai. Nors pareiÅ¡kėjas V. M. motinos mirties dienÄ buvo nepilnametis, tačiau po motinos mirties pasiėmė jos daiktus, gyveno ir viename, ir kitame palikėjos T. M. santuokos su V. M. metu įgytame bute, padėjo juos iÅ¡laikyti. Advokatė paaiÅ¡kino, kad po motinos mirties vaikams buvo didelis sukrėtimas, be to, jie galvojo, kad palikimui priimti taikomas 6 mėnesių terminas, todėl į notarÄ kreipėsi pavėluotai.

5. PareiÅ¡kėja N. J. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė. PareiÅ¡kėja nurodė, kad motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo, po motinos mirties liko jame gyventi. Brolis (pareiÅ¡kėjas V. Ma.) po motinos mirties liko gyventi su tėčiu bute (duomenys neskelbtini), tačiau kartais gyvendavo ir pas jÄ bute (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pasiėmė motinos daiktus, padėjo prižiÅ«rėti, remontuoti butÄ . Vėliau iÅ¡važiavo į AnglijÄ , bet visÄ laikÄ padėjo, sumokėjo motinos skolas.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad po motinos mirties kreipėsi į notarÄ , bet sužinojo, kad palikimo priėmimo terminas yra praleistas. PareiÅ¡kėja teigė, kad poreikis nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktÄ kilo tuomet, kai reikėjo sudaryti sutartį su dėl elektros energijos tiekimo, nes tuomet paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėja neturi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentų, butas buvo registruotas motinos T. M. vardu. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, abu pareiÅ¡kėjai motinos paliktÄ turtÄ kartu prižiÅ«rėjo, jame gyveno.

6. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti. A. M. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai mirė jos ir pareiÅ¡kėjų motina T. M., ji buvo jau iÅ¡tekėjusi ir gyveno atskirai. Motinos mirtis visus vaikus labai sukrėtė. PareiÅ¡kėja N. J. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjas V. Ma. – kitame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu, bet dažnai bÅ«davo ir pas seserį bute (duomenys neskelbtini), padėjo jį prižiÅ«rėti.

Suinteresuoto asmens teigimu, po motinos mirties jie kreipėsi į notarÄ , tačiau jau buvo pasibaigęs palikimo priėmimo terminas. Notaras paaiÅ¡kino, kad bet kuriuo metu galima kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto, kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, nustatymo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas, ir patvirtina visas pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, patvirtinančias palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai atliktais veiksmais.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo V. Ma. tėvas V. M. niekur nedirba, už butÄ (duomenys neskelbtini), yra susidariusios skolos, brolis siunčia pinigus skoloms apmokėti.

7. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai V. Ma. ir N. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po savo motinos T. M. mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedami jį valdyti.

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

12. IÅ¡ byloje esančios 2022 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14639 nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai V. Ma. ir N. J. bei suinteresuotas asmuo A. M. yra T. M., mirusios 2003 m. liepos 23 d., vaikai. Daugiau vaikų palikėja neturėjo. 1987 m. kovo 31 d. iÅ¡duotas santuokos liudijimas patvirtina, kad T. M. 1980 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi santuokÄ su P. J., santuoka nutraukta 1988 m. gruodžio 16 d., tai patvirtina 1989 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas. 1989 m. liepos 27 d.

T. M. sudarė santuokÄ su V. M. (pareiÅ¡kėjo V. Ma. tėvu), santuoka nutraukta 2000 m. spalio 31 d. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti 1989 m. liepos 27 d. santuokos liudijimas ir 2000 m. spalio 31 d. iÅ¡tuokos liudijimas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų matyti, kad T. M. ir V. M. santuokos metu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas T. M. vardu, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. M. vardu. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad T.

M. palikimo niekas nėra priėmęs, taip pat nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. PareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Jodita Rapalavičienė, pareiÅ¡kėja N. J. ir suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad pareiÅ¡kėja N. J. po motinos mirties liko gyventi ir rÅ«pinosi butu (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjas V. Ma. – kartu su tėvu bute (duomenys neskelbtini), tačiau kurį laikÄ gyveno ir bute (duomenys neskelbtini), be to, pareiÅ¡kėjai pasiėmė ir naudojosi palikėjos T. M. daiktais, rÅ«pinosi butais, mokėjo komunalinius mokesčius. Å ias aplinkybes patvirtina ne tik byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, bet ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie pareiÅ¡kėjos N. J. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus vandenys“ pažyma, kad N. J. neturi įsiskolinimų už į butÄ (duomenys neskelbtini) tiekiamÄ vandenį ir nuotekų tvarkymÄ .

14. PareiÅ¡kėjas V. Ma. palikėjos T. M. mirties dienÄ buvo nepilnametis (11 metų). Palikimo priėmimui faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikÅ¡mę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiÅ¡kai atlikti negali (mokesčių mokėjimas ir pan.); tokius veiksmus gali atlikti vaiko atstovas pagal įstatymÄ . Kita vertus, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties liko gyventi su tėvu V. M. bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas T.

M. ir V. M. santuokos metu; tai įgalina spręsti, kad pareiÅ¡kėjo tėvas atliko teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimÄ sÅ«naus vardu (V. M. ir T. M. santuoka buvo nutraukta, taigi pats V. M. nebuvo įstatyminis T. M. įpėdinis). Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ be iÅ¡ankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ . Taigi tiek palikimo priėmimas, tiek palikimo atsisakymas nepilnamečio vardu galimas tik gavus teismo leidimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. M. bÅ«tų kreipęsis į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo leidimÄ atsisakyti priimti palikimÄ savo sÅ«naus (pareiÅ¡kėjo) V. Ma. vardu, o Testamentų registre, kaip minėta, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų. PareiÅ¡kėja N. J. ir suinteresuotas asmuo A. M. (pareiÅ¡kėjo V. Ma. seserys) patvirtino, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Be to, valiÄ paveldėti motinos turtÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino ir tapęs pilnamečiu; tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti suinteresuoto asmens A.

M. pateikti mokėjimo dokumentai ir paaiÅ¡kinimai, kad pareiÅ¡kėjas pervedinėjo jai pinigus, skirtus butui iÅ¡laikyti. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjų nurodomomis aplinkybėmis ir dėstomais argumentais, kad jie priėmė motinos palikimÄ ir ėmė šį turtÄ valdyti kaip savo.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai aktyviais veiksmais priėmė po savo motinos T. M. mirties atsiradusį palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, kadangi jie po savo motinos mirties likusį turtÄ priėmė ir prižiÅ«rėjo kaip savo, taip iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Suinteresuotas asmuo A. M. (T. M. dukra) prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti, o duomenų apie kitus galimus palikėjos T. M. įpėdinius byloje nėra.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

17. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai V. Ma. ir N. J. po savo motinos T. M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradedami jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. Ma. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) T.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. liepos 23 d., mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedami jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jo kopijÄ Testamentų registrui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Navickytė