d1cd5199-16b6-446d-9223-938f64287c60 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                          Civilinė byla Nr. 2S-421-755/2015Virginija Svirplienė                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08147-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:122.4. (S)   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. G. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas G. Å . ir V. G. Å . bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl kreditorės V. G. Å . kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir ji iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o iÅ¡braukta, n u s t a t ė : Panevėžio apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi iÅ¡ dalies tenkintas pareiÅ¡kėjo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarties patvirtinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankrutuojančių fizinių asmenų G.

Š. ir V. G. Š. bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutartis ir klausimas dėl kreditorių UAB „Kipu“ ir V. G. Š. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kadangi nagrinėjamu atveju 2014-05-27 patikslintame prašyme patvirtinti kreditorių reikalavimus administratorius nurodė, kad sutinka su paskolų suma, tačiau nesutinka su didesnėmis, negu numatyta CK 6.210 str., 6.261 str., palūkanomis, ir V.G.

Å . ir UAB „Kipu“ kreditorinius reikalavimus praÅ¡o tenkinti iÅ¡ dalies, tokius duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaip ginčo kilimÄ , bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti įrodymų reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, taip pat sudaryti suinteresuotiesiems asmenis galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to administratoriaus praÅ¡ymo, o tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi patenkindamas administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų dalių patvirtinimo neiÅ¡aiÅ¡kinęs ir nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų kreditorinių reikalavimų dydžiui, neatskleidė bylos (klausimo) esmės. Tam, kad byloje bÅ«tų padarytos teisingos iÅ¡vados dėl minėtų dviejų galimų kreditorių kreditorinių reikalavimų dydžių, teismas, nepažeisdamas proceso rungtyniÅ¡kumo principo ir kitų proceso taisyklių, turi objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti visus įrodymus, reikÅ¡mingus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, esant pagrindui, pareikalauti pateikti naujus įrodymus, taip pat įvertinti ir pareiÅ¡kėjo UAB „Kipu“ pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo ir jo priėmimo.

Nurodytais motyvais skundžiama nutarties dalis panaikinta ir klausimas perduotas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartimi G. Å . ir V. G. Å . bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl kreditorės V. G. Å . kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atmestas ir V. G. Å . iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o iÅ¡braukta. PareiÅ¡kėjo UAB „Kipu“ atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo priimtas , byla Å¡ioje dalyje nutraukta ir UAB „Kipu“ iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o iÅ¡braukta. Teismas kritiÅ¡kai įvertino byloje pateiktas V.

G. Å . ir G. Å . sudarytas 2003-01-10, 2006-02-01 ir 2007-02-15 paskolos sutartis, nurodydamas, kad Å¡ios sutartys sudarytos tarp sutuoktinių. Taip pat teismas nurodė, kad sutartys nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko teismui nėra objektyvios galimybės įsitikinti jų pagrįstumu, vertinant jų sudarymo laikÄ ar panaudojimÄ . Konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtino fakto, jog V. G. Å . paskolintos lėšos sutuoktiniui yra jos asmeninės ir ji nepaneigė galiojančios sutuoktinių bendro turto prezumpcijos.

Taip pat teismas konstatavo, kad G. Å . ir V. G. Å . bankroto administratorius UAB „Inovestus“ neįrodė V.G. Å . 338320,64 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, teismas nurodė, kad sutuoktiniams iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jos pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas laikomas pasibaigusiu, sutapus kreditoriui ir skolininkui, todėl V. G. Å . kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad bankroto administratoriaus UAB „Inovestus“ praÅ¡ymas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo yra nepagrįstas ir jį atmetė.

V. G. Å . skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartį dalyje, kuria atsisakyta patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ , praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ bankroto byloje. Ji nurodo, jog teismas, kritiÅ¡kai vertindamas paskolos sutartis, nenurodė jokių motyvų, kodėl jos laikytinos negaliojančiomis ir nesukeliančiomis teisinių pasekmių. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad lėšos nebÅ«tų realiai perduotos (paskolintos), todėl teismas, atsisakydamas vertinti paskolos sutartis kaip įrodymÄ , rėmėsi prielaidomis, o ne bylos medžiaga.

V. G. Å . nurodo, jog gavus skundžiamÄ nutartį, kurioje teismas nurodė, kad trÅ«ksta duomenų, jog turtas buvo jos asmeninis, su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus, patvirtinančius paveldėjimo faktÄ ir turto priklausymÄ jai asmeninės nuosavybės teise. Apeliantė nurodo, kad tai, jog vėliau jos asmeninis turtas galėjo bÅ«ti naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, savaime nuosavybės rÅ«Å¡ies nekeičia ir, nesant atskiro sutuoktinio reikalavimo, negali bÅ«ti pripažintas bendru turtu.

Be to, apeliantė nurodo, jog ji nesutinka su tuo, kad sutuoktiniams iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , tarpusavio reikalavimai laikomi pasibaigusiais sutapus kreditoriui ir skolininkui. Tarpusavio reikalavimai yra skirtingo dydžio, kadangi jos kreditoriniai reikalavimai kilo iÅ¡ jos asmeninio turto masės, todėl kreditorius ir skolininkas tarpusavio įsipareigojimų prasme nesutampa. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ V. G. Å . bankroto administratorius praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino kai kuriuos pateiktus įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kai kuriais atvejais klaidingai taikė materialinės teisės normas, todėl, esant procesinėms prielaidoms, teismo nutartis keistina.Nesutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å . tarpusavio paskolos sutartys( pakvitavimai, skolas raÅ¡tai) vertinti „ kritiÅ¡kai“ nes sudarytos tarp sutuoktinių.

Å i aplinkybė pati savaime nerodo jų ydingumo. Teismo nuoroda, jog sutartys nėra patvirtintos tinkama tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, irgi nepagrįsta. Sutarčių sudarymo metu galiojusio CK normos ( CK 1.73 str.,6.871 str.) reikalavo raÅ¡ytinės formos, jeigu Å¡i virÅ¡ija 2000 Lt, laikymosi. Kitokio paskolos sutarčių patvirtinimo įstatymai nenustatė. Tad, vertinant jų įrodomÄ jÄ svarbÄ , svarbu atsižvelgti į iÅ¡plėtototÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje konstatuota, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Dėl 2003-01-10 sutarties Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bylos įrodymai neįrodo, jog V.G.

Š. paskolino 480000 Lt asmeninių lėšų. Pagrindo priešingai teismo padarytai išvadai neduoda ir naujai pateikti įrodymai. Pagal CK 3.89 straipsnį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;

5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iÅ¡skyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalÄ , tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;

7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Sykiu CK 3.88 str. prezumpciÅ¡kai nustačius kas yra bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažįstama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta ir kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė( 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Kaip minėta, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė                      ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Įrodinėdama paskolintų lėšų asmeninę priklausomybę, V.G.

Å . apeliacinės instancijos teismui pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota ,jog ji 2002-12-31 už 481907 Lt pardavė jai nuosavybės teises priklausiusias akcijas. Tokia pat suma tÄ pačiÄ dienÄ jai buvo pervesta į banko sÄ skaitÄ . Ä®rodinėdama, jog beveik visÄ Å¡iÄ sumÄ paskolino G. Å ., ji visų pirma turi paneigti santuokos metu įsigyto turto bendrumo prezumpcijÄ raÅ¡ytiniais įrodymais ( CK 3.89 str. 2 d.). Teismo vertinimu, surinkti įrodymai Å¡ios prezumpcijos nepaneigia.

Nėra ginčo, jog akcijos įgytos Å . santuokos metu. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog akcijos yra jos asmenine nuosavybe. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, jog akcijos priklauso asmeniÅ¡kai V.G. Å .. Nors G. Å . tiesiogiai nenurodytas pardavėju, sutartyje jis pasirašė ir kaip V.G. Å . atstovas, ir kaip pardavėjo sutuoktinis. Pagal CK 3.92 str.4 d., sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.Taigi, G.

Å ., kaip sandorio Å¡alies dalyvavimas sutartį sudarant ir vykdant buvo reikalingas tik bendrosios jungtinės nuosavybės perleidimo atveju. Tai, kad G. Å . kaip pardavėjas irgi dalyvavo sudarant sandorį, rodo, kad jis turtÄ -akcijas vertino kaip bendrÄ turtÄ , akcijas pardavė abu sutuoktiniai.Kadangi gautos už akcijas lėšos buvo bendros sutuoktinių lėšos, jų panaudojimas buvo bendrų, o ne asmeninių lėšų naudojimu. Turto pardavimas nereiÅ¡kia, jog už jį gautos lėšos praranda bendrumo požymį ir tampa lygiomis ar kitokiomis dalimis sutuoktiniams priklausančiomis asmeninėmis lėšomis.

Bendros jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai nustatyti CK 3.100 str. Sutuoktinių jungtinio turto formos pasikeitimas (kaip Å¡iuo atveju akcijos “pavirto“ pinigais ) įstatymu tokiu pagrindu nenustatytas. Teismui nepateikti įrodymai apie turto padalijimÄ ar pan. Tai, kad sutuoktiniai 2003-01-10 surašė skolos kvitÄ teisinės reikÅ¡mės neturi, nes, esant įstatymu nustatytam turto režimui ir nesant reikiamos formos susitarimo dėl Å¡io režimo pakeitimo, turto bendrumo prezumpcijos nepaneigus, skolos kvitas kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviems įstatymų reikalavimams ( CK 3.92 str.4 d.) yra niekinis ir negalioja ( CK 1.80 str. ).

Kasacinio teismo pastebėtga,jog imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.). Pagal CK 1.78 straipsnį, sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas.

Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį, niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2012-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Todėl sandoris, kuris nesukelia teisinių pasekmių, negali turėti jokios įtakos jo šalims ir tuo pačiu bylos šalims ir/ar byloje dalyvaujantiems asmenims.

Juolab, kaip minėta, teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Dėl 2006-02-01 paskolos sutarties Teismo nutartyje jos atskirai nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu , teismas Å¡iuo atveju netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės teiginio apie asmeninių lėšų panaudojimÄ neįrodytumo. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, jog 2006-01-13 apeliantė per atstovÄ Ä¯galiotinį G. Å . pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ už 180000 Lt.

Jos asmeninės priklausomybės faktas nurodytas sutarties 2,5 punktuose ( b.l.31). Å ie duomenys notarės gauti iÅ¡ viešų registrų įraÅ¡ai ,jie nuneigti ir laikomi teisingais ( CK 4.262 str.). Sutartyje nurodyta, jog 9000 Lt pardavėjai sumokėta iki sutarties sudarymo, o 171000 Lt pirkėjo sumokėti pavedimu tiesiogiai G. Å . banko gavus iÅ¡ pastarojo lėšas ( sutarties 3 p.) ( b.l.36). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog lėšos buvo gautos pardavus asmeninį turtÄ - butÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai buvo asmeninės apeliantės lėšos.

Jų perdavimas ( paskolinimas) G. Å . patvirtinamas banko pavedimu, pakvitavimu ( b.l. 35-36) ir aptariama paskolos sutartimi. Nė vienas nurodytų dokumentų nenuginčytas, reikalavimai formai nepažeisti.Dėl 2007-02-15 sutarties Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl 2007-02-15 sutarties dalies. IÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjų V.G. Å ., R.J. C., kuriems žemė nuosavybės teise priklausė paveldėjimo pagrindu, ir pirkėjo UAB “RadviliÅ¡kio egda“ matyti, jog banko pavedimu už žemę tÄ pačiÄ dienÄ G.

Å . pervesta 73800 Lt ( b.l.39-42). Nuosavybės teisė įgijimas paveldėjimo pagrindu suponuoja, kad turtas paveldėjusiam asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise( CK 3.89 str.1 d.2 p.) , nes duomenų apie Å¡io turto perdavimÄ bendron sutuoktinių nuosavybėn pateikta. Dėl Å¡io yra pagrindas iÅ¡vadai, jog buvo paskolintos asmeninės lėšos. Duomenų, jog dalis Å¡ių gautÄ turtÄ pardavus lėšų bÅ«tų buvę perduota R.J. C. ar jo atstovui į bylÄ nepateikta.Tos pačios dienos kita sutartimi tarp pardavėjų Å . ir pirkėjo A.

V. matosi, jog pastarasis už žemę sumokėjo 50000 Lt. Sutartyje žemė nurodyta kaip priklausanti Å . bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise( b.l.43). Å is vieÅ¡o registro įraÅ¡as nenuneigtas. Tai, kad sutuoktiniai 2007-02-15 surašė pakvitavimÄ dėl 50000 Lt asmeninių lėšų paskolinimo teisinės reikÅ¡mės neturi, nes esant įstatymu nustatytam turto režimui ir nesant reikiamos formos susitarimo dėl Å¡io režimo pakeitimo, pakvitavimas kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviems įstatymų reikalavimams yra niekinis ir negalioja ( CK 1. 80 str.).

To motyvai analogiÅ¡ki motyvams nurodytiems dėl 2003-01-10 sutarties, todėl nebekartojami. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės nurodyto naujo teiginio, jog 50000 Lt buvo sukaupti iÅ¡ turėto asmeninio turto konkrečiais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus aukščiau aptartus, neįrodė. Dėl skolininko ir kreditoriaus sutapimo kaip prievolės pabaigos Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Fizinių asmenų bankroto byla gali bÅ«ti keliama atitinkančiam įstatymo keliamas sÄ lygas konkrečiam asmeniui.

Taip yra ir Å¡iuo atveju-viena fizinio asmens bankroto byla iÅ¡kelta G. Å ., o kita- V.G. Å .. Patikrinus Liteko duomenų bazę, matyti, jog G. Å . ir V.G. Å . pateikė atskirus pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos kiekvienam jų iÅ¡kėlimo, o iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d . nutarties matosi ,jog Å¡ios civilinės bylos Nr. 2FB-12-589/2014 ir Nr.2FB-483-223/2014 sujungtos į vienÄ bylÄ CPK 136 str. 4 p. pagrindu. Tai,jog abi bankroto bylos jas sujungus nagrinėjamos viename procese nereiÅ¡kia, jog iÅ¡kelta ir nagrinėjama Fizinių asmenų bankroto įstatyme ( toliau FABÄ®) nenumatyta viena byla sutuoktiniams.ProcedÅ«rinis sprendimas kokiu yra bylų sujungimas negali pakeisti asmenų materialių teisių ir pareigų ar sukurti tokių, kurių kiekvienas atskirai neturėtų.

CK nenustato draudimo sutuoktiniams tarpusavyje sudaryti sutartis, tarp jų ir paskolos. Sutuoktinių solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, iÅ¡skyrus CK 3.109 str.2 d., o turi bÅ«ti įrodyta. Kasacinis teismas plenarinėje sesijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių Å¡alių teisiniu ryÅ¡iu) reikalaudamas, kad jÄ asmeniÅ¡kai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Å io konkretaus ginčo atveju Å . kreditoriai nekėlė abejonių dėl to kokia jų kaip kreditorių ir Å . kaip skolininkų siejančiuose prievolėse yra Å . civilinė atsakomybė – kiekvieno jų asmeninė, bendra ar solidari, tad klausimas teismo nebuvo nagrinėjamas.

Å . solidarios civilinės atsakomybės prieÅ¡ kreditorius pobÅ«dis savaime nereiÅ¡kia, jog tarp jų pačių negali bÅ«ti sudaromi asmeninio pobÅ«džio susitarimai. Vieno iÅ¡ kreditorių UAB“Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ pozicija su kuria sutiko ir teismas, jog galioja sutuoktinių turto prezumpcija iÅ¡ principo yra teisinga, bet ji nepaneigia, įrodžius, ir asmeninio turto , asmeninių prievolių buvimo.Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai kurių paskolų atžvilgiu bendro turto prezumpcija buvo paneigta,sutuoktinių tarpusavio sandoriai nėra draudžiami, solidari ( tÄ Ä¯rodžius) sutuoktinių atsakomybė prieÅ¡ kreditorius neturi reikÅ¡mės sutuoktinių tarpusavio atsakomybės pobÅ«džiui, , teismo nutartis dalinai nepagrįsta.Atsižvelgiant į proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus, iÅ¡tyrus bÅ«tinus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nutartis keistina ,neperduodant klausimo iÅ¡ naujo svarstyti pirmos instancijos teismui( CPK 7 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ tenkinti dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies pirmÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:„G. Å . ir V. G. Å . bankroto administratorius UAB „Inovestus“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorės V. G. Å . kreditorinio reikalavimo tvirtinimo patenkinti dalinai, patvirtinti jos kreditorinius reikalavimus 73505,56 € ( 253800 Lt ) dydžio. KitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti“.Likusias teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjas                                                                Eigirdas Činka