d1cbafa5-6eab-40ef-a989-e587786092c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2025-790/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00657-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo mažos, užstatytos baldais, pareiÅ¡kėjas jose buvo laikomas ne vienas. Be to, kameros nebuvo remontuotos, sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiais, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Kamerose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, o dirbtinė Å¡viesa bÅ«davo labai stipri, todėl skaudėjo akis ir galvÄ , nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatÅ«ra, neveikė ventiliacija, patalpos galėjo bÅ«ti iÅ¡vėdinamos tik per langÄ , kuriame buvo įrengtos grotos, ribojančios gryno oro patekimÄ . Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl kamerose laikomi asmenys, norėdami iÅ¡kviesti pareigÅ«nÄ , turėjo belsti į duris. LukiÅ¡kių TI-K nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekcijÄ ir deratizacijÄ , kamerose buvo tarakonų, pelių.

PareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, rankÅ¡luosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinis trikotažas buvo skalbiamas tik tuo atveju, jei asmuo turėjo pakankamai pinigų specialiam skalbimui skirtam maiÅ¡ui įgyti, nebuvo kur džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius. PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, dėl dažno karÅ¡to vandens trÅ«kumo nebuvo sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų.

Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, kol maistÄ atneÅ¡davo į kamerÄ , jis atvėsdavo. PareiÅ¡kėjas galėjo tik vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, juose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, buvo netvarkinga, kiemelių stogas buvo iÅ¡ Å¡iferio, taigi, jame buvo asbesto, be to, asbesto buvo ir sienose, kanalizacijoje. VisÄ sulaikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų, trÅ«ko kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos ir pan. renginių.

Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinių skausmų, bet ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, virÅ¡ijančių kalinimui bÅ«dingas kančias ir sunkumus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 34–47) su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vienam asmeniui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų tik 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. vasario 22 d.

– 2015 m. kovo 24 d., kitais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K kameros atitinka reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose.

Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai kameras vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, t. y. gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K laikomi asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje naudingoje veikloje, turi žodžiu ar raštu pranešti apie tai būrio viršininkui.

Suimtieji ar nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankÅ¡tÄ mankÅ¡tos kambaryje, eilės tvarka iÅ¡vedami į mankÅ¡tos kambarį pagal sudarytÄ grafikÄ nepažeidžiant nuteistųjų dienotvarkės. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims visada yra sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Patalynė iÅ¡duodama pagal teisės aktuose nustatytas normas, yra sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

VirÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėje sÄ skaitoje yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ , be to, asmenys, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį. MinkÅ¡tasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau dalyje kamerų prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi dėl nuteistųjų ar suimtųjų veiksmų.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaromos sÄ lygos ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo organizuojami ilgalaikiai pasimatymai, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , nebuvo numatyta pareiga suteikti tokios rÅ«Å¡ies pasimatymus.

Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nėra konkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas neįrodo, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai padarė tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo siekį pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). Dėl pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros yra perpildytos, todėl tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

IÅ¡ atsakovės atstovo atsilirpime į skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 107 (7,38 kv. m), Nr. 113 (6,43 kv. m), Nr. 128 (7,87 kv.

m) ir Nr. 137 (7,75 kv. m). Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar 1–2 asmenimis. Be to, kamerose įrengta 0,56 kv. m (0,8 m x 0,7 m) ploto sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m) (b. l. 53–58). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa sudaro bendrÄ 1,12 kv. m plotÄ , tačiau gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jame esančių duomenų dėl sanitarinio mazgo patalpos užimamo ploto neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais duomenimis, konstatuotina, kad mažiausias gyvenamosios patalpos plotas pareiÅ¡kėjui teko 2015 m. vasario 20 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 113 su dar vienu asmeniui, ir jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, sudarė 2,94 kv. m, įskaitant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ 3,22 kv. m, bei 2015 m. vasario 22 d.

– 2015 m. kovo 24 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 128 su dviem asmenimis, ir jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, sudarė 2,44 kv. m, įskaitant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ 2,62 kv. m. Taigi, nurodytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. VisÄ kitÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ pareiÅ¡kėjo teisės dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto nebuvo pažeidžiamos.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir kiemelių įrengimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimÄ gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiÅ¡kėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiÅ¡kėjo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi ir nevalomi, juose nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių ir peleninių, pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos pelėsiais.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 18 punktu (2011 m. birželio 14 d. redakcija), tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 19 punktas).

Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 21 punktas). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma) 18.4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra nuolat valomi, esant bÅ«tinumui – barstomi. Pasivaikščiojimo kiemų valymo darbus atlieka kiemsargis, be to, LukiÅ¡kių TI-K kiemelius padeda tvarkyti ir dalis nuteistųjų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų nuotraukų (b. l. 14 – 22) matyti, kad kiemeliai iÅ¡ esmės yra sutvarkyti, juose nesimato Å¡iukÅ¡lių. Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ar netinkamos jų bÅ«klės (b. l. 50), o skunde nenurodo konkrečių kiemelių numerių ir laikotarpių, kai jie nebuvo iÅ¡valyti ir juose buvo priÅ¡iukÅ¡linta, arba, kai jie nebuvo laistomi.

Kartu pastebėtina, kad teisės aktai nenumato Å¡iukÅ¡lių dėžių bei peleninių įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat nenumato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kiemelių stogas yra iÅ¡ Å¡iferio, kuriame yra asbesto, be to, kitose statinio konstrukcijose taip pat yra asbesto, sukėlusio rimtÄ pavojų jo sveikatai ir kiekvienÄ dienÄ jį žalojusio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas.

Be to, byloje nėra duomenų, kad Å¡iferio lakÅ¡tai LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų laužomi, todėl asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Pažymėtina, kad ir pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l. 104–121) nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl asbesto poveikio bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, suteikdama pareiÅ¡kėjui galimybę 1 valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore, nepažeidė teisės aktų nuostatų, byloje nėra nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Dėl kamerų atitikimo Higienos normos reikalavimams Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langus, kuriuos dengė grotos, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Vadovaujantis Higienos normos 22 punktu, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos 23 punktas). Higienos normos 26 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metu periodu turi sudaryti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Vadovaujantis Higienos normos 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vadovaujantis Visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 63–70), kameroje Nr. 137, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., oro temperatūra sudarė 20,1 °C, santykinė oro drėgmė – 54,2 proc., dirbtinė apšvieta – 258 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 11 lx, kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2015 m. vasario 6 d., oro temperatūra buvo 18,9 °C, santykinė oro drėgmė – 47,1 proc., dirbtinė apšvieta patikrinimo metu – 217 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 17 lx, abi kameros gali būti vėdinamos per atidaromus langus, taigi, kameros atitiko Higienos normos reikalavimus.

Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 71–74) nustatyta, kad kameroje Nr. 107 oro temperatūra siekė 22°C, santykinė oro drėgme – 38,3 proc., kamera vėdinama per atidaromos langus, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1369 (b. l. 75 – 78) nustatyta, kad kameroje Nr. 113, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2015 m. vasario 20 d., oro temperatūra siekė 18,6 °C, dirbtinė apšvieta – 249 lx, ir tai atitiko Higienos normos reikalavimus.

Taigi, iÅ¡ paminėtų patikrinimų aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, galimybė iÅ¡vėdinti patalpas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamo apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės (b. l. 50), be to, skunde jis taip pat aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginių iÅ¡dėstymu.

Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kameros dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros buvo neremontuotos, jų lubas ir sienas dengė pelėsiai, ant sienų dažai buvo nusilupę, sienos nepritaikytos valymui. Vadovaujantis Higienos normos 28 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos 56 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos 62 punktas). LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. praneÅ¡ime (b. l. 53–58) nurodyta, kad smulkÅ«s gyvenamųjų kamerų remonto darbai yra atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 107, 113, 128, 137.

Iš pranešimo matyti, kad kamera Nr. 107, buvo remontuota 2005 m., 2008 m., 2013 m., kamera Nr. 113 – 2008 m., kamera Nr. 128 – 2011m., kamera Nr. 137 – 2011 m., 2014 m. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) nustatyta, kad kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 6 d., vizualiai pelėsių požymių nenustatyta, lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-580 (b. l. 71–74).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) nustatyta, kad kameroje Nr. 137, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., lubų ir grindų paviršius buvo lygus, pritaikytas lengvam valymui ir atitiko Higienos normos reikalavimus. Be to, nors šiame patikrinimo akte ir nustatyta, kad minėtoje kameroje prie lango buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsių požymiai, vis dėlto, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3.)-PA-1538 (b. l. 83–84) matyti, kad šis pažeidimas buvo pašalintas, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas, kaip minėta, nuo 2015 m. birželio 23 d., darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu Higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas (b. l. 14–22), kuriose, be kita ko, užfiksuota Lukiškių TI-K kamerų būklė, jų apšvieta. Tačiau iš minėtų nuotraukų negalima nustatyti, kurios konkrečios kameros jose yra užfiksuotos. Skunde pareiškėjas taip pat nenurodo, kurios konkrečios Lukiškių TI-K kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo netvarkingos ir neremontuotos, kuriose kamerose sienas dengė pelėsiai ir pan. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normų reikalavimų, buvo netvarkingos ir neremontuotos, atmestini, kaip neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau dalyje kamerų įrengta prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi, kadangi suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ .

Vadinasi, dalyje LukiÅ¡kių TI-K kamerų nėra veikiančios prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos ir tai neatitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Vis dėlto, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, kadangi skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos nebuvimu, yra abstraktÅ«s – pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai jam dėl tokio trÅ«kumo buvo kilę problemų, nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ , todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių, o LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekcijÄ bei deratizacijÄ . Higienos normos 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas pateikė 2015 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18 (b. l. 94 – 97), iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo atlikti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus). Be to, pastebėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su graužikų ar vabzdžių buvimu LukiÅ¡kių TI-K kamerose, prieÅ¡ingai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) konstatuota, kad buitinių parazitų kamerose vizualiai nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atlikus kamerų dezinfekcijÄ ar deratizacijÄ , nuteistieji iÅ¡ karto buvo vedami į kameras, ir buvo priversti kvėpuoti nuodais užterÅ¡tu oru, tačiau jokių šį teiginį detalizuojančių aplinkybių nepateikė, apsiribodamas tik deklaratyvaus teiginio iÅ¡dėstymu, todėl, teismo vertinimu, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys, jo neindividualizavus ir nepagrindus konkrečiais duomenimis, yra tiek abstraktus, kad taip pat negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, Å¡io pareiÅ¡kėjo teiginio nepatvirtina ir kartu su skundu pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 2 d. pažyma (b. l. 23–25), kurioje konstatuota, kad atliekant vienoje iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kamerų dezinsekcijÄ , nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, kadangi ji nėra susijusiu su pareiÅ¡kėju ir kameromis, kuriose jis buvo laikomas, be to, Seimo kontrolieriaus tirtos aplinkybės vyko 2016 m. sausio 28 d., o pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti žalÄ už pažeidimus, padarytus jo atžvilgiu 2015 m.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl LukiÅ¡kių TI-K kamerų neatitikimo Higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo LukiÅ¡kių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, be to, juose neįrengta atskira oro Å¡alinimo sistema.

Higienos normos 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. praneÅ¡imu (b. l. 53–58), nustatyta, kad dalyje LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos 2017 m., taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m. vasario 4 d.–2015 m. rugpjūčio 5 d.) LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantys sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusio kameros ploto užuolaidomis. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitais asmenimis, be to, buvo stebimas pareigÅ«nų.

Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad 2005 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 21 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kėjas praleido kameroje vienas, todėl Å¡iais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Tuo tarpu vertinant pareiškėjo teiginius dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose, pažymėtina, kad vadovaujantis Higienos normos 2 punktu, Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įsteigta ir veikė dar iki Higienos normos įsigaliojimo, minėti reikalavimai dėl atskiros oro šalinimo sistemos netaikytini įstaigos atžvilgiu, nes tokios sistemos įrengimas būtų galimas tik atlikus pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus.

Vadinasi, atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos įrengimas LukiÅ¡kių TI-K nėra privalomas ir teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė Å¡iuo atveju pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u ir dušų patalpų įrengimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nėra karÅ¡to vandens ir įstaiga neužtikrina jam galimybės kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 1-264, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, bei pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡uose yra nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K yra įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios yra aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, be to, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad Å¡ilto vandens dažnai nebuvo, yra abstraktus, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, todėl nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės atstovo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dušų patalpos neatitiko Higienos normos reikalavimų, buvo neÅ¡varios, praustuvai sulaužyti. Higienos normos 39.1 punkte nustatyta, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; duÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas (Higienos normos 39.3 punktas). DuÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos 39.4 punktas).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo Nr. 24-8215 (b. l. 53–58) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta 13 duÅ¡o patalpų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angÄ . Patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad dušų patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų, nenurodo jokių konkrečių su Å¡iais teiginiais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodo, kurios dušų patalpos ir kokiais laikotarpiais buvo neÅ¡varios, kuriose patalpose buvo sulaužyti praustuvai; be to, pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į įkalinimo įstaigos administracijÄ (b. l. 50).

Dušų patalpų neatitikimo Higienos normos reikalavimams nepagrindžia taip pat ir pareiÅ¡kėjo pateiktos nuotraukos (b. l. 14–22), kadangi iÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, ar ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo prausti Å¡iose patalpose, be to, iÅ¡ Å¡alia nuotraukų esančių užrašų matyti, kad jos darytos ne ginčui aktualiu laikotarpiu, o vėliau – 2016 m. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad niekada nebuvo vedamas į duÅ¡Ä po apsilankymo sporto salėje. Higienos normos 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms.

Kaip minėta, vadovaujantis Higienos normos 2 punktu, Å¡i higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, Higienos normos 30.6 punkto reikalavimai negali bÅ«ti taikomi LukiÅ¡kių TI-K, nes dušų įrengimas neabejotinai sÄ lygotų bÅ«tinybę atlikti pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti duÅ¡u, iÅ¡ karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ .

Pareiškėjui nebuvo trukdžių apsiprausti po sporto kameroje, o vėliau nustatyta tvarka pasinaudoti ir dušu (LVAT 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Taigi, šios aplinkybės nevertintinos kaip aplinkybės, sukėlusios pareiškėjui žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu. Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne, rūbų skalbimo ir džiovinimo tvarkos Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne.

Higienos normos 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija) (toliau – Norma), tardymo izoliatoriuose laikomiems vyrams iÅ¡duodama 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankÅ¡luosčiai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama atsižvelgiant į Normos reikalavimus, savo ruožtu pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo iÅ¡duotas Normoje nurodytas patalynės kiekis, nesikreipė su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamo aprÅ«pinimo patalyne (b. l. 50).

Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo patalyne atmestini. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose lovų čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Vadovaujantis Higienos normos 66 punktu, lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos 66 punktas).

Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 65 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 71–74) nustatyta, jog pirmojo ir antrojo korpuso minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, antklodės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrindavo jam galimybės skalbti drabužius, drabužiai buvo skalbiami tik tuo atveju, jeigu asmuo turėjo sÄ skaitoje pinigų, reikalingų specialiam skalbimo maiÅ¡ui įgyti.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ .

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai iÅ¡skalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat 1 kartÄ per mėnesį ir virÅ¡utinius drabužius, be to, pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius dažniau, sumokėdamas už Å¡ias paslaugas, todėl pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad LukiÅ¡kių TI-K sudarydavo biurokratinių kliūčių asmenims, siekiantiems iÅ¡siskalbti drabužius, yra abstraktus ir nesiejamas su paties pareiÅ¡kėjo padėtimi, t. y. pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija tam tikrais atvejais atsisakydavo skalbti drabužius nemokamai, motyvuodama tuo, kad asmuo anksčiau turėjo sÄ skaitoje lėšų, nenurodo, kad tokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu bei nedetalizuoja, kas ir kada Å¡iuos veiksmus atliko.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nebuvo iÅ¡duodama pakankami tualetinio popieriaus – 2 savaitėms buvo skiriama tik pusė rulonėlio. Vadovaujantis Norma, 1 vyrui skiriamas 1 rulonėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas pagal bendrÄ tvarkÄ 2 kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K, aprÅ«pindama suimtuosius tualetiniu popieriumi, nepažeidė Normos reikalavimų.

Dėl maitinimo Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, be to, maisto buvo tiekiama per mažai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rÅ«Å¡ių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariÅ¡kus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundÄ taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė virÅ¡ijo teisės aktų nustatytÄ minimaliÄ normÄ , o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat virÅ¡ijo minimaliÄ normÄ .

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energinę vertę ir pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l. 104–121) taip pat nėra jokių duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl, jo nuomone, LukiÅ¡kių TI-K tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų ir nenurodė, kuo vadovaudamasis apskaičiavo tiekiamo maisto energinę vertę, taip pat nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo pateikiama mažiau maisto, negu numatyta, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Dėl nuteistųjų užimtumo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas pakankamas kiekis suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų, nepakako kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kitų renginių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos tai 1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo (b. l.

52) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudarytos sÄ lygos lankytis koplyčioje, susitikti su įvairių tikėjimų kunigais, žaisti krepÅ¡inį, tenisÄ , sportuoti mankÅ¡tos kambaryje ir dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse pagal galimybes. Be to, suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys, norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje naudingoje veikloje, turi parodyti iniciatyvÄ , žodžiu ar raÅ¡tu pareikÅ¡ti norÄ , kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinti jo socialiniai poreikiai ir trÅ«ko socialinės reabilitacijos programų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ir jam nebuvo suteikta tokia galimybė. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovė neužtikrino galimybės pareiÅ¡kėjui dalyvauti užimtumo programose. Dėl ilgalaikių pasimatymų PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino jam ilgalaikių pasimatymų su jo sutuoktine.

Iš kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 48 – 49) matyti, kad pareiškėjas buvo suimtas 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K, o 2015 m. rugpjūčio 5 d, paleistas, teismui netenkinus prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo. Taigi, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K jo suėmimo laikotarpiu. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo (b. l.

51) matyti, kad ilgalaikiai pasimatymai pareiÅ¡kėjui nebuvo organizuojami, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , nebuvo numatyta pareiga suteikti tokios rÅ«Å¡is pasimatymus. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi (2012 m. spalio 2 d. redakcija), suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, suimtiesiems asmenims buvo suteikiama teisė tik į trumpalaikius pasimatymus ir Å¡i teisė priklausė nuo ikiteisminį tyrimÄ atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, valios.

Pažymėtina, kad EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendime byloje T. V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), konstatavo kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su Å¡eima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo Å¡velnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymÄ , nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymÄ ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vadinasi, nepaisant to, kad asmuo atlieka kardomÄ jį sulaikymÄ , jis taip pat turi teisę į ilgalaikius pasimatymus. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminėtoje EŽTT iÅ¡nagrinėtoje byloje pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet LukiÅ¡kių TI-K administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nedetalizavo, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine suteikimo, kada ir kokiais motyvais remiantis pasimatymai jam nebuvo suteikti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. (b. l. 50). Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 32 paras pareiÅ¡kėjui tekęs LukiÅ¡kių TI-K kameros plotas neatitiko nei Konvencijos, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto, be to, visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 7 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 380 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 380 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Marius Bajoras