d1cb26b0-eb31-491e-9e93-6ce56b4e82f2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-795/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21029-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

G. ir jo gynėjai advokatei Marijai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ ir byla jam nutraukta.

A. G. perduotas laiduotojos K. U. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Laidavimo terminas nustatytas vieneri metai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones. Å ios poveikio priemonės taikymo terminÄ nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 21 d. A. G. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajono) prokurorės V. L. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimÄ , kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. G. automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. 12.44 val. Klaipėdos rajone, kelyje A13 (Klaipėda–Liepoja) nuo Bruzdeilyno kaimo iki Girkalių kaimo, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,97 promilės neblaivumas.

2. Apeliantas skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir sutrumpinti paskirtÄ vienerių metų teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimo terminÄ nors iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra bÅ«tina, nes jis yra neįgalus, gyvena kaime, kompiuteriu naudotis nemoka. Gali savimi pasirÅ«pinti ir nuvykti pas gydytojÄ ar į parduotuvę, tačiau tam reikalinga teisė vairuoti automobilį. Dėl netekto 70 proc. darbingumo sunkiai vaikÅ¡to. Ligas ir traumas patvirtina byloje pateikti oficialÅ«s medicininiai duomenys.

3. Teismo posėdžio metu gynėja advokatė ir apeliantas nurodė papildomÄ skundo motyvÄ , kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatyta tvarka asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ , bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs, norėdami susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi bÅ«ti iÅ¡laikę vairavimo egzaminÄ . Apeliantas yra senyvo amžiaus, nesinaudoja kompiuteriu, todėl jam iÅ¡laikyti vairavimo egzaminÄ bÅ«tų sunku ar net neįmanoma. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki vienerių metų, jam nereikėtų laikyti vairavimo egzamino, kad galėtų susigrÄ Å¾inti Å¡iÄ teisę.

4. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nuosprendį vertina kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ . Kvestionuojama baudžiamojo poveikio priemonė, prokuratÅ«ros nuomone, yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra sergantis, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, todėl pagrįstai sprendė, jog konfiskuoti automobilį netikslinga ir apeliantÄ Ä¯ gydymo įstaigas galės nuvežti artimieji. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas skundu siekia, jog bÅ«tų sutrumpintas nuosprendžiu paskirto vienerių metų teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimo terminas. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ minimaliam vienerių metų laikotarpiui, tokiÄ baudžiamojo poveikio priemonę parinko tinkamai, proporcingumo principo nepažeidė.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis Å¡iomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, be kita ko, nustačius, kad kaltininkas vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliantas, siekdamas trumpesnio baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino, kritiÅ¡kai neįvertina ir apskritai nutyli teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ padaryto nusikaltimo kelyje pavojingumo laipsnį atskleidžiančiÄ aplinkybę, o bÅ«tent tai, kad jis dienos metu magistraliniame kelyje vairavo didesnio pavojaus Å¡altinį – automobilį, bÅ«damas neblaivus. Apelianto dėmesio nukreipimas vien į savo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, ligas, traumas, nedarbingumo lygį, gyvenamosios vietos ir susisiekimo galimybių aspektus leidžia manyti, jog jis kratosi Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo neigiamų pasekmių. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltÄ asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų. Taigi siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pataisyti asmenį nusveria apelianto patiriamus nepatogumus, juolab kad Å¡ie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

8. Apylinkės teismas, įvertinęs kaltininko A. G. asmenybę, jo gyvenimiÅ¡kas aplinkybes ir kartu padarytos veikos pavojingumÄ , jau vienÄ kartÄ taikė jo teisinę padėtį Å¡velninantį institutÄ , numatytÄ BK VI skyriuje, ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais apeliantui skirto, beje, minimalaus termino ir vienintelės baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiÄ ja teise – Å¡velninimas neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principo. Akcentuotina, jog baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiÅ¡kinti negali, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Taigi skundo praÅ¡ymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ negali bÅ«ti tenkinamas, o apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

9. Remiantis besiformuojančia teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – ar taikant Å¡iÄ poveikio priemonę trumpesnį terminÄ nei įstatyme nustatytas minimalus terminas, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebÅ«tų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – paskyrimas minimaliam – vienerių metų – terminui neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ . Apelianto gynėjos advokatės nurodyta aplinkybė, kad A.

G., norėdamas susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, turės iÅ¡laikyti vairavimo egzaminÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

10. Apeliantas sÄ moningai pasirinko pavojingÄ ir prieÅ¡ingÄ teisei elgesį kelyje, todėl turi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Veiksmingiausiai bausmės tikslai bus pasiekti jam įvykdžius kvestionuojamÄ poveikio priemonę ir Å¡i priemonė, teisėjų kolegijos manymu, sulaikys jį nuo panaÅ¡aus nusikalstamo elgesio ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , atves į socialiai atsakingÄ gyvenimo keliÄ . Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , todėl skundas atmetamas, o nuosprendis (jo dalis) paliekamas galioti nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Kristina BaÅ¡kienė Regina BertaÅ¡ienė Zigmas Pocius