d1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. S., treÄiajam asmeniui notarei A. K. dÄl ½ dalies testamento pripažinimo negaliojanÄia.TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ Â Â IeÅ¡kovÄ M. Z. praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia ½ dalį I. E. B. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yto testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarÄs A.
Legislator headnote
AI generatedd1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d · Vilniaus apygardos teismas: Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 straipsnio 3 dalis numatÄ, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos pilieÄiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais. T. y. Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatÄ Lietuvos pilieÄio teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , taÄiau tokios teisÄs nesuteikÄ Lietuvos pilieÄio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos pilieÄiui.
Full text
CivilinÄ byla Nr            CivilinÄ byla Nr. 2A-297-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16852-2011-2                                           Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsÄjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimos GerasiÄkinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KaÄinskienÄs, Dainiaus RinkeviÄiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs M.
Z. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. S., treÄiajam asmeniui notarei A. K. dÄl ½ dalies testamento pripažinimo negaliojanÄia.TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ Â Â IeÅ¡kovÄ M. Z. praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia ½ dalį I. E. B. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yto testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarÄs A.
K., registro Nr. 7-986, kuriuo testatorÄ visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei Ž. S.. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad testatorÄ I. E. B. mirÄ (duomenys neskelbtini). 1994-03-03 testamentu ji visÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai Ž. S.. Nurodo, kad palikÄja I. E. B. yra ieÅ¡kovÄs motinos N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), motina. IeÅ¡kovÄ teigia, kad ji, bÅ«dama apie pusantro mÄn. amžiaus, buvo atiduota į vaikų namus.
Jos tÄvas A. Z. su motina negyveno, jos, ieÅ¡kovÄs, neprižiÅ«rÄjo ir mirÄ (duomenys neskelbtini). ½ dalies I. E. B. testamento pripažinimo negaliojanÄia pagrindas yra tas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje su N. B., ir testatorei priklausÄ tik ½ buto dalis. PalikÄjos ir N. B. santuoka buvo nutraukta 1994-11-02. Nuo to laiko N. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), pretenzijų į turÄtÄ butÄ nepareiÅ¡kÄ. PalikÄjos ir N. B. santuoka nutraukta praÄjus 7 mÄnesiams po testamento sudarymo, todÄl, ieÅ¡kovÄs nuomone, I.
E. B. neturÄjo teisÄs buto dalies palikti 1994-03-03 testamentu. E. B. į LietuvÄ grįžo 1992 m., pilietybÄ jai buvo suteikta 1992-04-24, todÄl pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), negalÄjo. Tai reiÅ¡kia, kad testatorÄ butÄ Ä¯gijo gyvendama santuokoje su N. B.. I. E. B., sudarydama testamentÄ dÄl viso buto, pažeidÄ N. B. teises, nes ji nebuvo viso buto savininke, jai priklausÄ tik pusÄ buto. Nurodo, kad į buto dalį paveldÄjimas atsiranda pagal įstatymÄ , teisÄ paveldÄti bÅ«tų turÄjusi ieÅ¡kovÄs motina N. S., jeigu bÅ«tų gyva palikÄjos mirties dienÄ .
Kadangi ji mirÄ anksÄiau, ieÅ¡kovÄs teigimu, ji įgijo teisÄ paveldÄti palikÄjos buto dalį. AtsakovÄ Å½. S. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 32 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad palikÄjai butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausÄ nuo 1992-07-07. TestatorÄs I. E. B. vyrui N. B. niekada nepriklausÄ 1/2 dalis buto. N. B. buvo Baltarusijos Respublikos pilietis, palikÄja nuo pat gimimo buvo Lietuvos Respublikos pilietÄ. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, užsienio pilieÄiai ir asmenys be pilietybÄs turÄjo vienodas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos pilieÄiais, iÅ¡skyrus gyvenamųjų patalpų įsigijimÄ .
TreÄiasis asmuo notarÄ A. K. su ieÅ¡kiniu nesutinko. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų apie tai, kada minÄtas butas buvo įsigytas testatorÄs, todÄl ieÅ¡kovÄs teiginiai dÄl buto nuosavybÄs teisių priklausymo testatorei jos mirties dienÄ ir N. B., nepagrįsti. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ dokumentų, nurodanÄių I. E. B. ir N. B. santuokos sudarymo faktÄ . Å is faktas turi esminÄs reikÅ¡mÄs nustatant, ar minÄto testamento sudarymo metu testamentu paliktas butas priklausÄ testatorei asmeninÄs ar bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise.
Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad butas bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausÄ palikÄjai ir jos sutuoktiniui, vertintina, ar jis nustatyta tvarka buvo padalintas. IeÅ¡kovÄs teiginys, kad testatorÄ neturÄjo teisÄs sudaryti testamento dÄl viso buto, nepagrįstas, nes testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikÄjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpÄdiniams ir įstatyminiams palikÄjo įpÄdiniams. Po palikÄjo mirties įpÄdiniams paskirstomas tas paveldimas turtas, kuris yra iÅ¡likÄs ir palikÄjui priklauso palikÄjo mirties dienÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ.   Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numatÄ, kad užsienio pilieÄiai turi vienodas naudojimosi (iÅ¡skyrus įsigijimÄ ) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos pilieÄiais, o gyvenamųjų namų (butų) įsigijimo tvarkÄ užsienio pilieÄiams nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 straipsnio 3 dalis numatÄ, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos pilieÄiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais. T. y. Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatÄ Lietuvos pilieÄio teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , taÄiau tokios teisÄs nesuteikÄ Lietuvos pilieÄio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos pilieÄiui.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad N. B. pagal galiojusį buto įsigijimo metu teisinį reglamentavimÄ nebuvo suteikta teisÄ Ä¯sigyti buto. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktinÄ aplinkybÄ, kad nagrinÄjamu atveju butas buvo parduotas I. E. B., nors nebuvo sudaryto sutuoktinių notarinÄs formos susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Vertintina, kad I. E. B. butÄ Ä¯sigijo asmeninÄs nuosavybÄs teise. Buto privatizavimo metu ji turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ.Matyti, kad I.
E. B. ir N. B. santuokÄ nutraukÄ civilinÄs metrikacijos įstaigoje abiejų sutuoktinių sutikimu. Tai reiÅ¡kia, kad tarp sutuoktinių ginÄo dÄl bendro turto pasidalinimo nekilo. Po santuokos nutraukimo trejų metų terminu N. B. reikalavimų dÄl buto nepareiÅ¡kÄ (galiojusio SÅ K 23, 37 straipsnis). PrieÅ¡ingai, dar Vilniaus m. 3 apylinkÄs teismo 1995-11-13 sprendimu N. B. pripažintas netekusiu teisÄs naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini). Testamentas â vienaÅ¡alis, testatoriaus laisva valia sudaromas sandoris dÄl testatoriui priklausanÄio ir jo mirties dienÄ priklausysianÄio turto padalijimo įpÄdiniams.
EsminÄ testamento sudarymo sÄ lyga â aiÅ¡kus ir laisvas valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Vadovaujantis ginÄijamo testamento turiniu akivaizdu, kad testatorÄs valia dÄl turto padalijimo po jos mirties iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai. Sutiktina su treÄiojo asmens notarÄs A. K. argumentais, kad testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikÄjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpÄdiniams ir įstatyminiams palikÄjo įpÄdiniams. Po palikÄjo mirties įpÄdiniams paskirstomas tas paveldimas turtas, kuris yra iÅ¡likÄs ir palikÄjui priklauso palikÄjo mirties dienÄ .
Kaip minÄta, testamento sudarymo metu butas testatorei priklausÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise, be to, ir testatorÄs mirties dienÄ butas nuosavybÄs teise priklausÄ testatorei. Nenustatyta jokių kitų asmenų, be palikÄjos, kurie buvo įgijÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ palikimo atsiradimo metu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ M. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti.          IeÅ¡kovÄ, nurodydama jog Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas rÄmÄsi ne tais įstatymais, kuriais reikÄjo remtis, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisÄ asmenys, kurie iki 1989 m. lapkriÄio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo galiojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
Mirusioji I.E. B. nÄ vienos Å¡ių sÄ lygų neatitiko. Ä® LietuvÄ kartu su vyru N. B. ji atvyko tik 1992 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini)(Baltarusija). Lietuvos Respublikos pilietybÄ jai suteikta tik po atvykimo. Bute (duomenys neskelbtini), kartu su vyru N. B. ji apsigyveno Vilniaus miesto valdybos iÅ¡duoto apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis su kita valstybe pagrindu. Nurodymas 1992-07-27 Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kad yra vadovaujamasi Butų privatizavimo įstatymu yra formalus, kadangi dÄl anksÄiau iÅ¡dÄstytų motyvu, juo negalima buvo remtis.          2) Iki atvykimo į Lietuvos RespublikÄ I.E. B. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietÄ, todÄl neturÄjo galimybÄs gauti valstybÄs vienkartinių iÅ¡mokų, kuriomis buvo apmokÄta didžioji buto kainos dalis.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ias iÅ¡mokas sutuoktiniai B. įsigijo iÅ¡ bendrų lÄšų iÅ¡ treÄiųjų asmenų. Taigi, butas sutuoktinių buvo įgytas, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso nuostatomis kaip bendra jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Å½. S. praÅ¡o ieÅ¡kovÄs skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . NurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ klaidina teismÄ teigdama, kad I.E. B. neatitiko nei vienos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatytos sÄ lygos.
Tai I.E. B. sutuoktinis, N. B., neturÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄs, buvo Baltarusijos pilietis. 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sudarymo metu galiojusio Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 str. 4 d. numatÄ, kad užsienio pilieÄiai turi vienodas naudojimosi (iÅ¡skyrus įsigijimÄ ) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos pilieÄiais, o gyvenamųjų namų (butų) įsigijimo tvarkÄ užsienio pilieÄiams nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 str. 3 d. numatÄ, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos pilieÄiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS Respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais.
Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatÄ Lietuvos pilieÄio teisÄ pirkti nuomojamÄ butÄ , taÄiau tokios teisÄs nesuteikÄ Lietuvos pilieÄio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos pilieÄiui. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad N. B. pagal galiojusį buto įsigijimo metu teisinį reglamentavimÄ nebuvo suteikta teisÄ Ä¯sigyti buto. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktinÄ aplinkybÄ, kad nagrinÄjamu atveju butas buvo parduotas I.E. B., nors nebuvo sudaryto sutuoktinių notarinÄs formos susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.
Vertintina, kad I.E. B. butÄ Ä¯sigijo asmeninÄs nuosavybÄs teise. IeÅ¡kovÄs minima 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginÄyta ir galiojanti. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad butÄ I.E. B. įsigijo atitikdama visas įstatyme numatytas sÄ lygas ir valdÄ jį asmeninÄs nuosavybÄs teise. TestatorÄ panaikino visus savo anksÄiau sudarytus testamentus ir tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ dÄl po jos mirties liksianÄio turto atitekimo konkretiems įpÄdiniams, tai yra atsakovei.
IeÅ¡kovÄ neteisingai vertina palikÄjos teisÄ sudaryti testamentÄ dÄl viso buto, nes testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikÄjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpÄdiniams. Å iuo atveju, testamento sudarymo metu butas testatorei priklausÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise. Taip pat ir jos mirties dienÄ butas nuosavybÄs teise priklausÄ testatorei. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
TeisÄjų kolegija nagrinÄjamoje byloje nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisÄtai sprendimu atmetÄ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį.Byloje nustatyta, kad I.
E. B. mirÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). I. E. B. 1994-03-03 sudarÄ testamentÄ , kuriuo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukrai Ž. S. (b. l. 14). I. E. B. su N. B. sudarÄ santuokÄ 1987-04-04 (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje (b. l. 43-44). I. E. B. sutuoktinis N. B. neturÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄs, buvo Baltarusijos Respublikos pilieÄiu (b. l. 26). Vilniaus m. valdyba 1992-02-21 iÅ¡davÄ orderį I. E. B., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisÄ Ä¯sikelti apsikeitimo bÅ«du į butÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46). 1992-07-27 sudaryta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis, pagal kuriÄ minÄtÄ butÄ savo vardu įsigijo I.
E. B. už 1048 rub. grynais pinigais ir 7549 rub. valstybinÄmis vienkartinÄmis iÅ¡mokomis bei tikslinÄmis kompensacijomis (b. l. 25). I. E. B. ir N. B. santuoka nutraukta 1994-11-02 (b. l. 27), o Vilniaus m. 3 apylinkÄs teismo 1995-11-13 sprendimu N. B. pripažintas netekusiu teisÄs naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. nustato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikÄjo mirties momentas. CK 5.16 str. nustato testamento ar jo dalių negaliojimo pagrindus, iÅ¡ kurių vienas yra testamento turinio neteisÄtumas ar nesuprantamumas.
Taip pat, CK 5.18 str. 2 d. nurodo, jog testamento galiojimui neturi reikÅ¡mÄs testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybÄ ar padÄtis pasikeitÄ ar iÅ¡nyko, jeigu iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia yra aiÅ¡ki. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog paveldimas yra turtas toks, koks jis yra iÅ¡likÄs ir palikÄjui priklauso mirties dienÄ . Nuo testamento sudarymo iki palikimo atsiradimo ir testamento vykdymo dienos paliekamo daikto padÄties pasikeitimas testamento teisÄtumui įtakos neturi, svarbu, kad paveldimas daiktas teisÄtai testatoriaus mirties dienÄ bÅ«tų jo asmeninÄ nuosavybÄ.
TodÄl ta aplinkybÄ, kad palikÄja testamentÄ , kuriuo savo butÄ paliko atsakovei, sudarÄ dar iki santuokos nutraukimo, įtakos palikimo atsiradimo metu paveldimo turto egzistuojanÄiam teisiniam statusui neturi. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ginÄijamo testamento turinys yra teisÄtas, kadangi paveldimas butas palikÄjos mirties dienÄ nuosavybÄs teise priklausÄ testatorei, ir nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie bÅ«tų įgijÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ palikimo atsiradimo metu.Apeliaciniame skunde faktiÅ¡kai yra ginÄijamos buto įgijimo ir jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ aplinkybÄs, teigiant, jog butas buvo įgytas kaip bendra jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ.CK 4.262 str. numato, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginÄijami įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registre paveldimas butas nuo 1992-07-27 yra registruotas kaip palikÄjos nuosavybÄ pagal 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374 (b.l. 17; 24). MinÄta sutartis, pagal kuriÄ nuosavybÄs teises į paveldimÄ butÄ Ä¯gijo testatorÄ, niekada nebuvo ginÄijama, todÄl pripažintina teisÄta ir galiojanÄia. Po I. E. B. ir N. B. santuokos nutraukimo Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismas 1995-11-13 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-1323/95 pripažino, jog N. B. neteko teisÄs naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini) (b.l. 47).
Å is teismo sprendimas taip pat nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todÄl yra įsiteisÄjÄs. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendÄ, kad palikimo atsiradimo metu paveldimas butas buvo tik palikÄjos asmeninÄ nuosavybÄ ir jos buvÄs sutuoktinis jokių turtinių teisių į šį butÄ nebeturÄjo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas atskleidÄ bylos esmÄ, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginÄo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui bylos aplinkybes ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                                                        Laima GerasiÄkinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Dalia KaÄinskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Dainius RinkeviÄius