Legislator Case Law & Legislation
d1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d AI generated

d1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. S., trečiajam asmeniui notarei A. K. dėl ½ dalies testamento pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė   IeÅ¡kovė M. Z. prašė pripažinti negaliojančia ½ dalį I. E. B. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yto testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarės A.

Legislator headnote

AI generated

d1c746ff-c134-4ea6-90c3-60545fdd6e2d · Vilniaus apygardos teismas: Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 straipsnio 3 dalis numatė, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais. T. y. Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatė Lietuvos piliečio teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , tačiau tokios teisės nesuteikė Lietuvos piliečio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos piliečiui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-297-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16852-2011-2                                           Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. S., trečiajam asmeniui notarei A. K. dėl ½ dalies testamento pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė   IeÅ¡kovė M. Z. prašė pripažinti negaliojančia ½ dalį I. E. B. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yto testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarės A.

K., registro Nr. 7-986, kuriuo testatorė visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei Ž. S.. IeÅ¡kovė nurodė, kad testatorė I. E. B. mirė (duomenys neskelbtini). 1994-03-03 testamentu ji visÄ asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai Ž. S.. Nurodo, kad palikėja I. E. B. yra ieÅ¡kovės motinos N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), motina. IeÅ¡kovė teigia, kad ji, bÅ«dama apie pusantro mėn. amžiaus, buvo atiduota į vaikų namus.

Jos tėvas A. Z. su motina negyveno, jos, ieÅ¡kovės, neprižiÅ«rėjo ir mirė (duomenys neskelbtini). ½ dalies I. E. B. testamento pripažinimo negaliojančia pagrindas yra tas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje su N. B., ir testatorei priklausė tik ½ buto dalis. Palikėjos ir N. B. santuoka buvo nutraukta 1994-11-02. Nuo to laiko N. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), pretenzijų į turėtÄ butÄ nepareiÅ¡kė. Palikėjos ir N. B. santuoka nutraukta praėjus 7 mėnesiams po testamento sudarymo, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, I.

E. B. neturėjo teisės buto dalies palikti 1994-03-03 testamentu. E. B. į LietuvÄ grįžo 1992 m., pilietybė jai buvo suteikta 1992-04-24, todėl pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), negalėjo. Tai reiÅ¡kia, kad testatorė butÄ Ä¯gijo gyvendama santuokoje su N. B.. I. E. B., sudarydama testamentÄ dėl viso buto, pažeidė N. B. teises, nes ji nebuvo viso buto savininke, jai priklausė tik pusė buto. Nurodo, kad į buto dalį paveldėjimas atsiranda pagal įstatymÄ , teisę paveldėti bÅ«tų turėjusi ieÅ¡kovės motina N. S., jeigu bÅ«tų gyva palikėjos mirties dienÄ .

Kadangi ji mirė anksčiau, ieÅ¡kovės teigimu, ji įgijo teisę paveldėti palikėjos buto dalį. Atsakovė Ž. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 32 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad palikėjai butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė nuo 1992-07-07. Testatorės I. E. B. vyrui N. B. niekada nepriklausė 1/2 dalis buto. N. B. buvo Baltarusijos Respublikos pilietis, palikėja nuo pat gimimo buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turėjo vienodas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, iÅ¡skyrus gyvenamųjų patalpų įsigijimÄ .

Trečiasis asmuo notarė A. K. su ieÅ¡kiniu nesutinko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kada minėtas butas buvo įsigytas testatorės, todėl ieÅ¡kovės teiginiai dėl buto nuosavybės teisių priklausymo testatorei jos mirties dienÄ ir N. B., nepagrįsti. IeÅ¡kovė nepateikė dokumentų, nurodančių I. E. B. ir N. B. santuokos sudarymo faktÄ . Å is faktas turi esminės reikÅ¡mės nustatant, ar minėto testamento sudarymo metu testamentu paliktas butas priklausė testatorei asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė palikėjai ir jos sutuoktiniui, vertintina, ar jis nustatyta tvarka buvo padalintas. IeÅ¡kovės teiginys, kad testatorė neturėjo teisės sudaryti testamento dėl viso buto, nepagrįstas, nes testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikėjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpėdiniams ir įstatyminiams palikėjo įpėdiniams. Po palikėjo mirties įpėdiniams paskirstomas tas paveldimas turtas, kuris yra iÅ¡likęs ir palikėjui priklauso palikėjo mirties dienÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.   Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numatė, kad užsienio piliečiai turi vienodas naudojimosi (iÅ¡skyrus įsigijimÄ ) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, o gyvenamųjų namų (butų) įsigijimo tvarkÄ užsienio piliečiams nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 straipsnio 3 dalis numatė, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais. T. y. Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatė Lietuvos piliečio teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , tačiau tokios teisės nesuteikė Lietuvos piliečio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos piliečiui.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad N. B. pagal galiojusį buto įsigijimo metu teisinį reglamentavimÄ nebuvo suteikta teisė įsigyti buto. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju butas buvo parduotas I. E. B., nors nebuvo sudaryto sutuoktinių notarinės formos susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Vertintina, kad I. E. B. butÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. Buto privatizavimo metu ji turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.Matyti, kad I.

E. B. ir N. B. santuokÄ nutraukė civilinės metrikacijos įstaigoje abiejų sutuoktinių sutikimu. Tai reiÅ¡kia, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl bendro turto pasidalinimo nekilo. Po santuokos nutraukimo trejų metų terminu N. B. reikalavimų dėl buto nepareiÅ¡kė (galiojusio SÅ K 23, 37 straipsnis). PrieÅ¡ingai, dar Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1995-11-13 sprendimu N. B. pripažintas netekusiu teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini). Testamentas – vienaÅ¡alis, testatoriaus laisva valia sudaromas sandoris dėl testatoriui priklausančio ir jo mirties dienÄ priklausysiančio turto padalijimo įpėdiniams.

Esminė testamento sudarymo sÄ lyga – aiÅ¡kus ir laisvas valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Vadovaujantis ginčijamo testamento turiniu akivaizdu, kad testatorės valia dėl turto padalijimo po jos mirties iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai. Sutiktina su trečiojo asmens notarės A. K. argumentais, kad testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikėjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpėdiniams ir įstatyminiams palikėjo įpėdiniams. Po palikėjo mirties įpėdiniams paskirstomas tas paveldimas turtas, kuris yra iÅ¡likęs ir palikėjui priklauso palikėjo mirties dienÄ .

Kaip minėta, testamento sudarymo metu butas testatorei priklausė asmeninės nuosavybės teise, be to, ir testatorės mirties dienÄ butas nuosavybės teise priklausė testatorei. Nenustatyta jokių kitų asmenų, be palikėjos, kurie buvo įgiję nuosavybės teisę į butÄ palikimo atsiradimo metu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.          IeÅ¡kovė, nurodydama jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas rėmėsi ne tais įstatymais, kuriais reikėjo remtis, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo galiojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Mirusioji I.E. B. nė vienos Å¡ių sÄ lygų neatitiko. Ä® LietuvÄ kartu su vyru N. B. ji atvyko tik 1992 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini)(Baltarusija). Lietuvos Respublikos pilietybė jai suteikta tik po atvykimo. Bute (duomenys neskelbtini), kartu su vyru N. B. ji apsigyveno Vilniaus miesto valdybos iÅ¡duoto apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis su kita valstybe pagrindu. Nurodymas 1992-07-27 Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kad yra vadovaujamasi Butų privatizavimo įstatymu yra formalus, kadangi dėl anksčiau iÅ¡dėstytų motyvu, juo negalima buvo remtis.          2) Iki atvykimo į Lietuvos RespublikÄ I.E. B. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl neturėjo galimybės gauti valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, kuriomis buvo apmokėta didžioji buto kainos dalis.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ias iÅ¡mokas sutuoktiniai B. įsigijo iÅ¡ bendrų lėšų iÅ¡ trečiųjų asmenų. Taigi, butas sutuoktinių buvo įgytas, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso nuostatomis kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Ž. S. praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad I.E. B. neatitiko nei vienos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatytos sÄ lygos.

Tai I.E. B. sutuoktinis, N. B., neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, buvo Baltarusijos pilietis. 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sudarymo metu galiojusio Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 str. 4 d. numatė, kad užsienio piliečiai turi vienodas naudojimosi (iÅ¡skyrus įsigijimÄ ) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, o gyvenamųjų namų (butų) įsigijimo tvarkÄ užsienio piliečiams nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sudarant 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 4 str. 3 d. numatė, kad pagal šį įstatymÄ Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į LietuvÄ iÅ¡ buvusios SSRS Respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, turi teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , kurį įgijo pasikeisdami su Lietuvos gyventojais.

Butų privatizavimo įstatymas Å¡iuo atveju numatė Lietuvos piliečio teisę pirkti nuomojamÄ butÄ , tačiau tokios teisės nesuteikė Lietuvos piliečio Å¡eimos nariui, ne Lietuvos piliečiui. Todėl darytina iÅ¡vada, kad N. B. pagal galiojusį buto įsigijimo metu teisinį reglamentavimÄ nebuvo suteikta teisė įsigyti buto. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju butas buvo parduotas I.E. B., nors nebuvo sudaryto sutuoktinių notarinės formos susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.

Vertintina, kad I.E. B. butÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovės minima 1992-07-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad butÄ I.E. B. įsigijo atitikdama visas įstatyme numatytas sÄ lygas ir valdė jį asmeninės nuosavybės teise. Testatorė panaikino visus savo anksčiau sudarytus testamentus ir tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl po jos mirties liksiančio turto atitekimo konkretiems įpėdiniams, tai yra atsakovei.

IeÅ¡kovė neteisingai vertina palikėjos teisė sudaryti testamentÄ dėl viso buto, nes testamento turinys tampa aktualus po testatoriaus mirties, skirstant palikėjo mirties dienÄ iÅ¡likusį paveldimÄ turtÄ testamentu paskirtiems įpėdiniams. Å iuo atveju, testamento sudarymo metu butas testatorei priklausė asmeninės nuosavybės teise. Taip pat ir jos mirties dienÄ butas nuosavybės teise priklausė testatorei. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.Byloje nustatyta, kad I.

E. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). I. E. B. 1994-03-03 sudarė testamentÄ , kuriuo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukrai Ž. S. (b. l. 14). I. E. B. su N. B. sudarė santuokÄ 1987-04-04 (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje (b. l. 43-44). I. E. B. sutuoktinis N. B. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, buvo Baltarusijos Respublikos piliečiu (b. l. 26). Vilniaus m. valdyba 1992-02-21 iÅ¡davė orderį I. E. B., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę įsikelti apsikeitimo bÅ«du į butÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46). 1992-07-27 sudaryta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis, pagal kuriÄ minėtÄ butÄ savo vardu įsigijo I.

E. B. už 1048 rub. grynais pinigais ir 7549 rub. valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 25). I. E. B. ir N. B. santuoka nutraukta 1994-11-02 (b. l. 27), o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1995-11-13 sprendimu N. B. pripažintas netekusiu teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. nustato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 5.16 str. nustato testamento ar jo dalių negaliojimo pagrindus, iÅ¡ kurių vienas yra testamento turinio neteisėtumas ar nesuprantamumas.

Taip pat, CK 5.18 str. 2 d. nurodo, jog testamento galiojimui neturi reikÅ¡mės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar iÅ¡nyko, jeigu iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia yra aiÅ¡ki. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog paveldimas yra turtas toks, koks jis yra iÅ¡likęs ir palikėjui priklauso mirties dienÄ . Nuo testamento sudarymo iki palikimo atsiradimo ir testamento vykdymo dienos paliekamo daikto padėties pasikeitimas testamento teisėtumui įtakos neturi, svarbu, kad paveldimas daiktas teisėtai testatoriaus mirties dienÄ bÅ«tų jo asmeninė nuosavybė.

Todėl ta aplinkybė, kad palikėja testamentÄ , kuriuo savo butÄ paliko atsakovei, sudarė dar iki santuokos nutraukimo, įtakos palikimo atsiradimo metu paveldimo turto egzistuojančiam teisiniam statusui neturi. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamo testamento turinys yra teisėtas, kadangi paveldimas butas palikėjos mirties dienÄ nuosavybės teise priklausė testatorei, ir nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie bÅ«tų įgiję nuosavybės teisę į butÄ palikimo atsiradimo metu.Apeliaciniame skunde faktiÅ¡kai yra ginčijamos buto įgijimo ir jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ aplinkybės, teigiant, jog butas buvo įgytas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.CK 4.262 str. numato, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registre paveldimas butas nuo 1992-07-27 yra registruotas kaip palikėjos nuosavybė pagal 1992-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374 (b.l. 17; 24). Minėta sutartis, pagal kuriÄ nuosavybės teises į paveldimÄ butÄ Ä¯gijo testatorė, niekada nebuvo ginčijama, todėl pripažintina teisėta ir galiojančia. Po I. E. B. ir N. B. santuokos nutraukimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1995-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1323/95 pripažino, jog N. B. neteko teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini) (b.l. 47).

Å is teismo sprendimas taip pat nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra įsiteisėjęs. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad palikimo atsiradimo metu paveldimas butas buvo tik palikėjos asmeninė nuosavybė ir jos buvęs sutuoktinis jokių turtinių teisių į šį butÄ nebeturėjo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius