d1c629eb-87ae-4696-9593-e8f3579ecd52 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-621-383/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, nerengdama teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. M. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-03-09 nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos,   n u s t a t ė : A. M., nuteistas 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., taikant LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., laisvės atėmimu 13 metų, konfiskuojant 1000 Lt (nuosprendis įsiteisėjo 2009-01-16). Bausmės pradžia – 2007-04-18, bausmės pabaiga – 2020-04-18. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2009-12-29. 2016-03-09 Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam A.

M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A.

M. iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi, A. M. Kauno apygardos teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė, panaikinti skundžiamÄ nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai tenkino prokurorės skundÄ ir netaikė jam lygtinio paleidimo. Prokurorės praÅ¡ymas atmesti Komisijos teikimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ yra deklaratyvus ir iÅ¡ principo neatitinka Komisijos iÅ¡vadų, kadangi pataisos namų darbuotojai yra kompetentingesni spręsti apie nuteistųjų asmenybių charakteristikas bausmės atlikimo metu.

Komisija atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, pataisos namuose už gerÄ elgesį bei dalyvavimÄ sportiniuose renginiuose skatintas 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, mokosi profesinio rengimo centre suvirintojo specialybės, darbinė motyvacija gera, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pagrįstai sprendė, jog tikslinga A. M. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis teismo praÅ¡o, peržiÅ«rėti Komisijos teikimÄ dėl lygtinio atleidimo nuo likusios bausmės, likusiÄ bausmės dalį paskiriant atlikti ne izoliuotam nuo visuomenės ir skirti jam įstatymu numatytus apribojimus.Nuteistojo A.

M. skundas atmetamas.2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Ä®vertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad, A. M. priklauso vidutinės rizikos grupei (43 balai), dėl ko Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ (programÄ ), tačiau vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (43 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu A. M. nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, buvo tris kartus pažeidęs nustatytÄ tvarkÄ ir režimo reikalavimus ir baustas drausmine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iÅ¡ karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, iniciatyvÄ Ä¯sidarbinti parodė tik 2016-02-17, likus nepilnam mėnesiui iki jo praÅ¡ymo svarstymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

O tai rodo gana maÅ¾Ä perspektyvÄ efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad LR BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Savo ruožtu LR BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Vis dėlto A. M. požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

BÅ«tina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikaltimai ir rėžimo pažeidimai (anksčiau teistas penkis kartus, seniau neiÅ¡buvo lygtinio paleidimo termino, tačiau vėliau buvo paleistas lygtinai du kartus ir terminus iÅ¡buvo). SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju A. M. mÄ stymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindÄ manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 12 kartų buvo paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo tekintojo, elektros įrengimų remontininko ir siuvinių gamintojo specialybes, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta.Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus A.

M. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedÅ«rinių pažeidimų priimant nutarimÄ nepadaryta. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A.

M. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,              n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. M. skundÄ ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas             Valdas Vitunskas Teisėjai             Darius Kantaravičius              Gytis Večerskas