Legislator Case Law & Legislation
d1c1bc39-2989-46ea-9a09-1df802fde9a5 AI generated

d1c1bc39-2989-46ea-9a09-1df802fde9a5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number d1c1bc39-2989-46ea-9a09-1df802fde9a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

d1c1bc39-2989-46ea-9a09-1df802fde9a5 · Kauno apygardos administracinis teismas: Su Nutarimu pareiÅ¡kėjas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jame iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka. PasiaiÅ¡kinime (b. l.

Keywords

AI generated
psychiatric impairment deportation despite health issues psychological trauma unpaid security deposit safe return commitment to a psychiatric hospital
AI generated
8d4646af-b54a-4410-a645-4a25d7f6b3fe
?Administracinė byla Nr.
5e7dd3fc-dd0b-4749-909d-3c071c6eaffe
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr.
99e89fae-b66b-47e1-801e-8b25360f16a9
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
b2da919f-90fc-461e-aa5c-19d34ea83297
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
4c864705-a1f4-4a5b-85e5-cc25fa8e06ce
Administracinė byla Nr. I-1705-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01583-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1135-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00170-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. skundu ir jo patikslinimu (b. l. 5-7, 15-16; toliau – ir skundas) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo garbės ir orumo pažeminimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d., jam grįžtant iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo į savo bÅ«rį, buvo padaryta pilna krata, kÅ«no apžiÅ«ra ir kÅ«no ertmių apžiÅ«ra. IÅ¡ pradžių jis nenorėjo sutikti su kÅ«no ertmių apžiÅ«ra ir paaiÅ¡kino, jog yra kitų bÅ«dų ieÅ¡koti uždraustų daiktų (iÅ¡situÅ¡tinimas, rentgenas), bet jo niekas neklausė ir po ilgų diskusijų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas jam pagrasino, jog nesutinkant, jis bus uždarytas į baudos izoliatorių už pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , t. y. nepaliko jam kitos iÅ¡eities, kaip sutikti.

Atlikus kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ draudžiamų daiktų rasta nebuvo. ApžiÅ«ros metu jautė skausmÄ ir pasiÅ¡lykÅ¡tėjimÄ , gėdÄ , baimę. Rytojaus dienÄ apie jam vykdytÄ procedÅ«rÄ Å¾inojo visi Marijampolės PN nuteistieji ir bÅ«ryje prasidėjo patyčios, taip papuolė į nuskriaustųjų kastÄ , tapo psichologiÅ¡kai sutrikęs, aplanko mintys apie savižudybę. Dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie LR teisingumo ministerijos, tačiau Å¡is atsakė, kad viskas buvo teisėta, nes kÅ«no ertmių apžiÅ«ra buvo vykdoma jam sutikus, tačiau sutikime jis parašė, jog yra priverstas sutikti, kad nebÅ«tų uždarytas į baudos izoliatorių arba nuraÅ¡ytas į drausmės grupę.

PaaiÅ¡kino, suprantantis ir Marijampolės pataisos namų darbuotojus, nes anksčiau jo žmona buvo pagauta su narkotikais, kuriuos vežė jam į asmeninį pasimatymÄ . Prašė skundÄ tenkinti, nes buvo pažeistos jo, kaip asmenybės, teisės, garbė ir orumas, patyrė patyčias bei smurtÄ . Nurodė, jog dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-20) nurodė, jog atlikti pareiÅ¡kėjo kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ buvo nuspręsta dėl to, kad pas pareiÅ¡kėjo žmonÄ ne kartÄ buvo rasti draudžiami daiktai, kuriuos ketinta perduoti pareiÅ¡kėjui. Tarp nuteistųjų esančių subkultÅ«rų nepalaiko, o teisėti pareigÅ«nų reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi. Marijampolės PN pareiga užtikrinti, kad draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai jokiais bÅ«dais nepatektų į pataisos namus. Asmens krata ir kÅ«no ertmių apžiÅ«ra buvo numatyta Marijampolės PN 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu bei vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktu.

Reikalavimas įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklų 111 punkte numatytÄ kratÄ ir kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ yra teisėtas pareigÅ«nų reikalavimas, už kurio nevykdymÄ , vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, gali bÅ«ti paskirta nuobauda. PareiÅ¡kėjas galėjo atsisakyti apžiÅ«ros, prisiimdamas atsakomybę už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ . Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl jo moralinių iÅ¡gyvenimų, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi gali bÅ«ti kÅ«no ertmių apžiÅ«ra – į Psichologinę tarnybÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, skausmų ar kitokių neigiamų pojūčių, atlikus kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ jis nesikreipė.

Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo veiksmų, susijusių su kÅ«no ertmių apžiÅ«ra 2016 m. gruodžio 14 d., jam grįžtant iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo su žmona.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėjui A. S. grįžtant iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo su žmona, kilus įtarimui, kad jam galėjo bÅ«ti perduotos narkotinės medžiagos ir jis galėjo bandyti jas įneÅ¡ti į Marijampolės PN, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 146 punktu, buvo priimtas Nutarimas „Dėl kÅ«no ertmių apžiÅ«ros“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta pareiÅ¡kėjui atlikti kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ (b. l. 21).

Su Nutarimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pasiaiškinime (b. l.

22) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tai žemina jo orumÄ , bet yra priverstas sutikti su kÅ«no ertmių apžiÅ«ra, nes kitu atveju bus uždarytas į baudos izoliatorių dėl pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo. PareiÅ¡kėjas dėl pareigÅ«nų veiksmų, atliekant kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ , kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), nurodydamas, kad tokiais veiksmais buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Kalėjimų departamentas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡te Nr. 2S-234 (b. l. 23-24) pareiÅ¡kėjui nurodė priimto Nutarimo motyvus, teisės aktus, reglamentuojančius tokio Nutarimo priėmimo tvarkÄ , subjektus galinčius atlikti kÅ«no ertmių apžiÅ«ros procedÅ«ras ir konstatavo, jog faktinių duomenų apie tai, kad Marijampolės PN administracija pažeistų teisės aktus, nenustatyta.PareiÅ¡kėjas teigia suprantantis kÅ«no ertmių apžiÅ«ros motyvo (anksčiau jo žmona buvo pagauta su narkotikais, kuriuos vežė jam į pasimatymÄ ) reikÅ¡mę, tačiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo, o toks veiksmas žemino jo garbę ir orumÄ , jis buvo pažemintas kitų nuteistųjų ir pateko į nuskriaustųjų kastÄ .

Su kÅ«no ertmių apžiÅ«ra buvo priverstas sutikti, nes prieÅ¡ingu atveju jam grėsė nuobauda už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ . Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo teisėtumo principas, pagal kurį nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. BVK 110 straipsnis nustato specialiÄ sias nuteistųjų pareigas ir draudimus.

Nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu ir sukuria bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad iš ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedamiems nuteistiesiems atliekamos asmens kratos. Kratų atlikimo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija).

Instrukcijos 148 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos ar areštinės teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 151 p.).

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines (Instrukcijos 152 p.). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 153.5. p.). Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra.

SprendimÄ atlikti suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ priima laisvės atėmimo vietos direktorius, priimdamas nustatytos formos nutarimÄ , kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlikti prieÅ¡ suimtojo ar nuteistojo valiÄ (Instrukcijos 154. p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiÅ¡kindamas Instrukcijos 154 punkto turinį, yra nurodęs, kad draudimas kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlikti prieÅ¡ suimtojo ar nuteistojo valiÄ vertintinas kaip pareigÅ«nų pareiga nenaudoti prievartos atliekant kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ , jeigu nuteistasis tokiam veiksmui prieÅ¡tarauja.

Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas prievartos draudimas, tačiau ne nuteistojo teisė atsisakyti kÅ«no ertmių apžiÅ«ros. PareiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimas ar nesutikimas su jo kÅ«no ertmių apžiÅ«ra negali bÅ«ti suprantamas kaip jo teisė, kuriÄ jis gali laisvai realizuoti. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo atsisakymas kÅ«no ertmių apžiÅ«ros, nėra teisinė ir teisėta priemonė, kuriÄ nuteistasis gali pasinaudoti gindamas savo tariamai pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-406-662/2017).

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmeninių laisvių ir teisių suvaržymai yra neišvengiami. Nuteistieji privalo paklusti teisės aktais reglamentuotai pataisos įstaigos vidaus tvarkai, taip pat privalo vykdyti pataisos namų administracijos ir jos pareigūnų reikalavimus. Nuteistojo ertmių apžiūrai atlikti, pakanka pagrindo manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės (Instrukcijos 154 p.).

PareiÅ¡kėjas sutinka, kad pareigÅ«nams galėjo kilti įtarimų, jog jis po ilgalaikio pasimatymo su žmona gali turėti Instrukcijos 154 punkte nurodytų draudžiamų daiktų. Ginčo byloje dėl kÅ«no ertmių apžiÅ«ros motyvo ar jį galėjusio atlikti subjekto (kÅ«no ertmių apžiÅ«ra atliko Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas) byloje nėra. NutarimÄ skirti pareiÅ¡kėjui kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ (b. l.

50) priėmė atsakovo atsakingas pareigÅ«nas. Kalėjimų departamentas 2017 m. sausio 13 d. atsakyme pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino visuminės kratos ir kÅ«no ertmių apžiÅ«ros procedÅ«rų reglamentavimÄ , teismas pareiÅ¡kėjui 2017 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l.

13) pasiÅ«lė skunde nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas galėjo pažeisti atlikdamas tokius veiksmus, tačiau pareiÅ¡kėjas teisės aktų ar atliktos kratos procedÅ«rų pažeidimų nenurodė. Dėl nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, teismas vertina, kad atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas Instrukcijoje nustatytos kratų atlikimo tvarkos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, jog nuteistojo kÅ«no ertmių apžiÅ«ros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas, pažeidžiantis teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ , reikalavimus.

Nors Instrukcijos 154 punkte įtvirtintas draudimas pareigÅ«nams atlikti nuteistojo kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ prieÅ¡ jo valiÄ , tačiau nuteistojo atsisakymas kÅ«no ertmių apžiÅ«ros nepateisina nuteistojo atsisakymo vykdyti teisėtus administracijos nurodymus bei vertintinas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte neteisėtas nuteistojo pareigos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, nevykdymas. Todėl pareigÅ«nai pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯spėjo, jog nesutikimas leisti atlikti kÅ«no ertmių apžiÅ«ra bus traktuojamas kaip pareigos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, nevykdymas.Akcentuotina, kad pagal BVK 70 straipsnio 1 dalį, nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Vidaus tvarkos taisyklės bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68. BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Taigi, pareiÅ¡kėjas turi teisę bet kada pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, nurodydamas svarbias izoliavimo priežastis. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog po kÅ«no ertmių apžiÅ«ros patiria kitų nuteistųjų pažeminimÄ , smurtÄ , tačiau argumentų, kad kreipėsi į atsakovÄ dėl jo izoliavimo, o Å¡is atsisakė jį izoliuoti, skunde nenurodė ir tokių duomenų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas skunde minimas aplinkybės patyrė, arba atsakovas jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

PareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, jog patyrė patyčias bei smurtÄ , tapo psichologiÅ¡kai sutrikęs, aplanko mintys apie savižudybę, nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylÄ pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymÄ (b. l.

27) ir Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 26), kuriose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas minėtų tarnybų specialistams nei po kÅ«no ertmių apžiÅ«ros, nei vėliau jokių nusiskundimų neturėjo, dėl 2016 m. gruodžio 14 d. įvykio nesikreipė. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti kÅ«no ertmių apžiÅ«ros pasekmėmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti.           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                          Rimantas Giedraitis