Legislator Case Law & Legislation
d1bf7909-ede9-4454-acab-d47390f4f5cd AI generated

d1bf7909-ede9-4454-acab-d47390f4f5cd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d1bf7909-ede9-4454-acab-d47390f4f5cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

, trečiasis asmuo A. M. , dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. S. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. 163 326 Lt skolos, 3 205 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas E. S. , atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo A. M. , kaip bendraskoliai 2007-05-10 su Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas – AB Sampo bankas) (toliau – bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. KVR2015070440 su vėlesniais pakeitimais, pagal kuriÄ iÅ¡ banko gavo 2 000 000 Lt paskolÄ Å¾emės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, pirkimui.

Legislator headnote

AI generated

d1bf7909-ede9-4454-acab-d47390f4f5cd · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priklausančios mokėti prievolės dalį, nes visi trys bendraskoliai įmokas bankui mokėjo nesilaikydami kiekvienam jų tenkančios palÅ«kanų, grÄ Å¾intino kredito dalies ir terminų, ir savo įsipareigojimus sumokėti bankui palÅ«kanas ir kredito dalį mokėjimų grafike nustatytais terminais jie suvokė ir vykdė kaip bendrÄ lygių dalių prievolę iki jos įvykdymo termino pabaigos. Jie nesusitarė, kad didesnę pinigų dalį įmokėjęs bendraskolis, bÅ«tų atleidžiamas nuo įsipareigojimo pagal sutartį toliau mokėti skaičiuojamas palÅ«kanas ir/ar paskolos grÄ Å¾inimo įmokas iki prievolė pasibaigs.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1039/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1811-436/2013 pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. , trečiasis asmuo A. M. , dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. S. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. 163 326 Lt skolos, 3 205 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas E. S. , atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo A. M. , kaip bendraskoliai 2007-05-10 su Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas – AB Sampo bankas) (toliau – bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. KVR2015070440 su vėlesniais pakeitimais, pagal kuriÄ iÅ¡ banko gavo 2 000 000 Lt paskolÄ Å¾emės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, pirkimui.

Sklypas 2007-01-01 buvo nupirktas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam pirkėjui po 1/3 dalį turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, o paskolos grÄ Å¾inimo laikotarpį su kredito sutartimi susijusios lėšos buvo mokamos į jų vardu banko atidarytas sÄ skaitas jų bendru susitarimu – bet kurio iÅ¡ jų. Atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo A. M. iÅ¡ prievolės iÅ¡stojo remiantis 2010-02-19 susitarimu Nr. KVR2015070440-P-4 (toliau susitarimas Nr. P-4), likusiÄ negrÄ Å¾into kredito dalį – 210 042,99 EUR (725 236,44 Lt) perėmė jis.

Bankas 2013-04-04 raÅ¡tu nurodė, kad iÅ¡ viso yra sumokėta 2 584 288,80 Lt. Teigė, kad po Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo, jis bankui sumokėjo 2 514,78 Lt, bendrai visi bendraskoliai bankui yra sumokėję 2 581 774 Lt, kiekvienas iÅ¡ jų privalėjo sumokėti po 860 059 Lt. Taigi iki 2010-02-19 visų jų skola bankui buvo vienoda ir visi turėjo mokėti sutartines palÅ«kanas ir kitus mokėjimus, tuo tarpu atsakovas yra sumokėjęs tik 697 265 Lt. Todėl jis, sumokėjęs už atsakovÄ 163 326 Lt, įgijo regreso teisę reikalauti, jog Å¡is grÄ Å¾intų minėtas lėšas.IeÅ¡kovas teigė, jog 2012-11-07 raÅ¡tu pranešė atsakovui atliksiÄ s 162 496 Lt vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , nes pagal vekselį pastarajam buvo skolingas.

Tačiau atsakovas su Å¡iuo įskaitymu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas gera valia jam negrÄ Å¾ino už jį bankui sumokėtų pinigų, todėl privalo mokėti palÅ«kanas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jam iÅ¡ atsakovo R. P. 18 715,31 Lt skolos, nuo Å¡ios sumos priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 476 Lt žyminio mokesčio ir 330 Lt turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo E. S. valstybės naudai priteisė 22,30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pagal 2007-05-10 sudarytÄ Kreditavimo sutartį Nr. KVR2015070440 kredito gavėjai ieÅ¡kovas E. S. , atsakovas R. P. bei trečiasis asmuo A. M. iÅ¡ Danske Bank 15 metų gavo 2 000 000 Lt dydžio kreditÄ Å¾emės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, pirkimui, o 2007-06-01 pirkimo–pardavimo sutartimi jie iÅ¡simokėtinai lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį nupirko 0,9100 ha ploto minėtÄ Å¾emės sklypÄ ; kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokių atskirų raÅ¡ytinių susitarimų, kaip bus grÄ Å¾inamas kreditas, iÅ¡skyrus tai, kad, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡alys žodžiu buvo susitarę, jog kas kiek galės mokės į Danske Bank A/S Lietuvos filiale atidarytas dvi tranzitines sÄ skaitas kredito dengimui; kad kredito gavėjai visÄ kreditÄ bankui padengė 2010-04-19, kartu su palÅ«kanomis ir kitomis netesybomis sumokėję 2 584 288,80 Lt (ieÅ¡kovas E. S. – 1 109 607,64 Lt, atsakovas R.

P. – 697 265 Lt, trečiasis asmuo A. M. – 777 416,16 Lt); kad 2010-01-13 tarp banko ir bendraskolių buvo sudarytas susitarimas Nr. KVR2015070440-P-3 (toliau susitarimas Nr. P-3), kuriuo bankas sutiko, kad bÅ«tų parduotas jam įkeistas bendraskolių nupirktas žemės sklypas su sÄ lyga, kad už šį turtÄ gautos visos lėšos bus nukreiptos kredito grÄ Å¾inimui, padengiant ne mažesnę kaip 805 000 Lt dydžio kredito dalį, tuomet bus duotas sutikimas, kad bendraskoliai R. P. ir A. M. iÅ¡stotų iÅ¡ prievolės pagal kreditavimo sutartį; kad banko bendraskoliai 2010-01-08 pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė minėtÄ Å¾emės sklypÄ , o 2010-02-19 d. susitarimu Nr. KVR2015070440-P-4 (toliau susitarimas Nr. P-4) iÅ¡ prievolės pagal kredito sutartį iÅ¡stojo atsakovas R.

P. ir trečiasis asmuo A. M. , o visas likęs negrÄ Å¾intas kreditas perkeltas vienam iÅ¡ skolininkų – ieÅ¡kovui E. S. ; kad atsakovas R. P. iki 2009 m. pabaigos į banko tranzitines sÄ skaitas jau buvo sumokėjęs daugiau kaip trečdalį kiekvienam bendraskoliui tenkančios įneÅ¡ti skolos dalies, tuo tarpu ieÅ¡kovas E. S. per tÄ patį laikotarpį buvo įnešęs tik 187 339,10 Lt; kad pagal skolos bankui grÄ Å¾inimo grafikÄ likusiÄ skolos dalį ieÅ¡kovas padengė po to, kai banko sutikimu buvo parduotas nurodytas turtas ir jam perkelta negrÄ Å¾inta kredito dalis; kad ieÅ¡kovas didesnę pinigų sumÄ , nei jam tenkanti dalis, sumokėjo bankui paskaičiavus palÅ«kanas ir netesybas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, kurios mažiausiÄ dalį iki 2009-12-12 buvo įnešęs bÅ«tent ieÅ¡kovas; kad atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu vienarūšių reikalavimų įskaitymu, nurodęs, jog praÅ¡oma įskaityti suma yra papildomai banko paskaičiuotos palÅ«kanos ir netesybos, už kurias Å¡alių susitarimu perkėlus prievolę ieÅ¡kovui jis pats buvo atsakingas.

Remdamasis paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas laikė, kad Å¡iam ginčui, kilusiam tarp dviejų kredito gavėjų (bendraskolių), dėl atgręžtinių reikalavimų, taikytinos dalinės prievolės taisyklės ir vadovaudamasis CK 6.5 straipsniu, 6.6 straipsnio 6 dalimi, 6.9 straipsnio 1 dalimi, Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 54 punktu, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo argumentų, kad atsakovas privalėjo sumokėti bankui ne tik 1/3 dalį jam tenkančios skolos, bet ir papildomai paskaičiuotas palÅ«kanas bei netesybas nuo kiekvienam iÅ¡ bendraskolių tenkančios 1/3 kredito dalies – nepaisant to, kad jis buvo įnešęs pinigų daugiausiai iÅ¡ visų bendraskolių.

Teismas nurodė, kad atsakovas, paskaičiavęs jam priklausančiÄ mokėti palÅ«kanų dalį nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, sutiko, jog ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas iÅ¡ dalies priteisiant 18 715,31 Lt sumÄ , susidedančiÄ iÅ¡ 1/3 dalies paskolos – 666 667 Lt, bei 1/3 dalies mokėtinų palÅ«kanų – 48 387,93 Lt, ir bendra jo mokėtina suma sudarytų 715 054,93 Lt; kad bankui jis yra sumokėjęs 697 265 Lt, todėl likusi jam tenkanti grÄ Å¾inti kredito dalis sudaro 17 789,93 Lt, o palÅ«kanos nuo jos sudaro 925,38 Lt, – sprendė, kad iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistina ieÅ¡kovui 18 715,31 Lt skolos, kuriÄ Å¡is sumokėjo bankui pagal 2007-05-10 kredito sutartį.Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , grindžiamÄ CK 6.53, 6.210 straipsnių normomis, priteisti jam iÅ¡ atsakovo 3 205 Lt įstatyminių kompensuojamųjų palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo tada, kai Å¡is atsisakė įskaityti vienarūšį reikalavimÄ .

Nustatė, kad Å¡alys jokių raÅ¡ytinių susitarimų dėl prievolės vykdymo bankui nebuvo sudariusios, o atsakovui atsisakius įskaityti vienarūšius reikalavimus, ieÅ¡kovas neatsižvelgė į Å¡io pastabas ir nepatikslino savo 2012-11-07 pareiÅ¡kimo, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡alys tuo metu viena kitai turėjo neginčijamus vienarūšius skolinius reikalavimus (CK 6.130 str.). Teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas, remdamasis tuo, kad ieÅ¡kinys patenkintas 11 procentų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 476 Lt žyminio mokesčio, 330 Lt už suteiktas teisines paslaugas, o valstybės naudai 22,30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas E. S. praÅ¡o pakeisti paminėtÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ , panaikinti jo dalį, kuria atmesta jo ieÅ¡kininio reikalavimo dalis, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai patenkinti jo ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo 144 610, 69 Lt skolos, 3 205 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 144 610, 69 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o priimti su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinybė, jo teigimu, iÅ¡kilo tik teismui priėmus sprendimÄ (CPK 314 str.). Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.5 straipsnio bei CK 6.9 straipsnio normas, reglamentuojančias skolininkų daugetÄ , jų prievoles, bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus. Atsakovas neįrodė, jog Å¡alys buvo susitarę dėl prievolės įvykdymo nevienodomis dalimis, todėl pastarasis privalėjo mokėti jam priklausančiÄ visÄ kredito su priskaičiuotomis palÅ«kanomis dalį iki prievolės pabaigos, o teismas turėjo regreso tvarka priteisti iÅ¡ jo visÄ reikalaujamÄ sumÄ .

2. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priklausančios mokėti prievolės dalį, nes visi trys bendraskoliai įmokas bankui mokėjo nesilaikydami kiekvienam jų tenkančios palÅ«kanų, grÄ Å¾intino kredito dalies ir terminų, ir savo įsipareigojimus sumokėti bankui palÅ«kanas ir kredito dalį mokėjimų grafike nustatytais terminais jie suvokė ir vykdė kaip bendrÄ lygių dalių prievolę iki jos įvykdymo termino pabaigos. Jie nesusitarė, kad didesnę pinigų dalį įmokėjęs bendraskolis, bÅ«tų atleidžiamas nuo įsipareigojimo pagal sutartį toliau mokėti skaičiuojamas palÅ«kanas ir/ar paskolos grÄ Å¾inimo įmokas iki prievolė pasibaigs.

Pinigų įneÅ¡imas į bendras bendraskolių tranzitines sÄ skaitas nėra laikomas kredito grÄ Å¾inimu ir dėl to palÅ«kanos nėra mažinamos, todėl teismas neteisingai vertino faktÄ , jog atsakovo į Å¡iÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta didesnė pinigų suma nei mokėtini įsipareigojimai pagal kredito sutartyje nustatytus terminus, lėmė tai, kad jis turi bÅ«ti atleidžiamas nuo dalies palÅ«kanų, delspinigių ir kitų mokėjimų pagal sutartį mokėjimo. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek tarp Å¡alių sudarytai kredito sutarčiai, tiek Å¡alių tikrajai valiai sudarant sutartį, tiek teisės normoms, reglamentuojančioms skolininkų daugetÄ prievolėje.3.

Teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ , kuri neatitinka atsakovui priklausančios mokėti dalies, netgi darant prielaidÄ , kad atsakovas neturėtų mokėti palÅ«kanų dėl didesnės anksčiau laiko grÄ Å¾intos pinigų dalies bankui. Teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų: nepagrįstai rėmėsi iÅ¡skirtinai atsakovo 2013-11-11 teismo posėdyje pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir sutiko su juose paskaičiuota atsakovui priklausančia mokėti suma dalinėje prievolėje, kuri sudaro tik kredito dalies grÄ Å¾inimÄ ir nedidelę dalį palÅ«kanų.4.

Teismas nevertino ir be pagrindo nepriteisė iÅ¡ atsakovo bendraskolių patirtų 19 970,75 Lt iÅ¡laidų dėl kredito sutarties sudarymo ir jos vykdymo: 7 500 Lt sutarties sudarymo / pakeitimų mokesčių; 5 014 Lt netesybų už iÅ¡ankstinį kredito grÄ Å¾inimÄ ; 110 Lt mokesčio už hipotekÄ ; 7 318,53 Lt delspinigių; 27,5 Lt komisinių mokesčių. Atsakovui tenkanti Å¡ių iÅ¡laidų dalis yra 6 656 Lt. Bendra delspinigių suma bankui yra 7 318,53 Lt, tačiau teismas nenustatė, kokia jų dalis priklauso mokėti skolininkams atskirai.

Vien tik tai, kad į paskolos tranzitines sÄ skaitas ieÅ¡kovas buvo įnešęs mažiau pinigų nei atsakovas, nereiÅ¡kia, kad jis pažeidė prievolės įvykdymo terminus ir dėl to turi mokėti visus banko priskaičiuotus delspinigius.

5. Ne visos į Å¡ias sÄ skaitas įneÅ¡tos lėšos buvo skiriamos palÅ«kanoms pagal sutartį mokėti ir kreditui grÄ Å¾inti: 2007-07-02 – 2007-07-04 laikotarpyje pervesta bendraskolių 230 000 Lt buvo panaudoti ne paimtos paskolos grÄ Å¾inimui, bet atsiskaitymui už perkamÄ Å¾emę pagal pirkimo– pardavimo sutartį, todėl ji nelaikytina paskolos grÄ Å¾inimu, kuris mažina atsakovo mokėtinas palÅ«kanas. Bankui jie privalėjo įkeisti 121 000 Lt, įmokėdami į kredito aptarnavimo sÄ skaitÄ , nuo kurios 12 mėn. turėjo bÅ«ti nuraÅ¡omos mokėtinos palÅ«kanos (sutarties specialiosios dalies 4 p., bendrosios dalies 14, 14.1 p.). Taigi jie turėjo įmokėti po 40 333Lt. Todėl atsakovo įneÅ¡ti pinigai: 2007-07-03 – 80 665 Lt, 2007-07-04 – 124 000 Lt, 2007-07-04 – 16 900 Lt, nebuvo iÅ¡ankstinis kredito grÄ Å¾inimas, nes dėl Å¡ių lėšų bankas nebuvo sumažinęs mokėtinų palÅ«kanų.

5. Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo mažinti reikalaujamas iÅ¡ atsakovo priteisti lėšas dėl to, kad Å¡iam įmokėjus didesnę pinigų dalį, jo įsipareigojimai prieÅ¡ kitus bendraskolius buvo įvykdyti. Pažymėtina, jog pardavus atsakovo vardu registruotÄ Å¾emės sklypo dalį Nr. 4, gautos lėšos 2008-07-21 buvo nukreiptos į bendraskolių tranzitinę sÄ skaitÄ banke, 2008-07-28 jis dar įmokėjo už žemę gautus 181 400 Lt, ir tada banko praÅ¡yta leisti padengti anksčiau nustatyto termino 268 005 Lt kredito dalį, 2008-07-25 padengti 180 674 Lt kredito dalį. Bankas jas įskaitė kaip kredito grÄ Å¾inimÄ lygiomis teisėmis visiems bendraskoliams, nes bendraskoliai tarpusavyje nebuvo susitarę, kad bÅ«tų mažinami tik vieno kurio nors bendraskolio įsipareigojimai.

6. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas likusiÄ sumÄ kredito dengimui įnešė po to, kai banko sutikimu buvo parduoti žemės sklypai ir visas negrÄ Å¾intas kreditas perkeltas ieÅ¡kovui; kad ieÅ¡kovui teko sumokėti didesnę pinigų sumÄ todėl, kad bankas paskaičiavo palÅ«kanas ir netesybas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, kurios mažiausiÄ dalį iki 2009-12-12 buvo įnešęs bÅ«tent ieÅ¡kovas. Tačiau ieÅ¡kovas į bendraskolių kreditui aptarnauti skirtÄ sÄ skaitÄ reguliariai įnešė pinigų sumas, reikalingas kredito ir palÅ«kanų dengimui, o paskolÄ grÄ Å¾inti anksčiau laiko jis nebuvo įsipareigojęs. Po 2009-12-12 dienos tarp banko ir bendraskolių pasiraÅ¡yto susitarimo P-3 žemę pardavė ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kitas bendraskolis trečiasis asmuo A.

M. . IÅ¡ žemės pardavimo gauti pinigai buvo pervesti į bendraskolių sÄ skaitas ir tik 2010-02-04 (568 935 Lt, 35 516,99 Lt, 198 547,05 Lt) Å¡ios lėšos pagal 2010-02-01 jų praÅ¡ymÄ banko buvo įskaitytos 2010-02-04 kaip jų paskolos grÄ Å¾inimas.

7. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuo 2009-12-12 palÅ«kanas už paimtÄ kreditÄ ir delspinigius už kredito negrÄ Å¾inimÄ laiku turi mokėti tik jis, o ne visi bendraskoliai. Jie iÅ¡ prievolės iÅ¡stojo tik 2010-02-19, o delspinigiai už kredito negrÄ Å¾inimÄ ir palÅ«kanų nemokėjimÄ buvo nuraÅ¡omi ir 2008 m., 2009 m.; 2009-12-12 susitarime P-3 nebuvo ieÅ¡kovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ anksčiau laiko bei sumokėti visas palÅ«kanas ir delspinigius už neapibrėžtÄ laikÄ .

8. Teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovas iki iÅ¡stojimo iÅ¡ prievolės jau buvo grÄ Å¾inęs bankui 1/3 paskolos sumos ir beveik 1/3 palÅ«kanų.

9. Teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas nuo 2012-11-28 – pripažinęs, kad atsakovas yra skolingas jam 18 715,31 Lt, nuo Å¡ios sumos turėjo priteisti reikalaujamas 5 procentų palÅ«kanas.

10. Priimdamas sprendimÄ teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. nepagrįstai priėmė atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir jais vadovavosi. Tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡kėlė naujÄ pozicijÄ , kuri iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ ir ribas: pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, naujus įrodymus, paskaičiavimus; teigė, jog jam priklausanti mokėti dalis turėtų bÅ«ti mažinama dėl to, kad savo dalį kredito grÄ Å¾ino anksčiau už kitus bendraskolius, todėl turi bÅ«ti atleidžiamas nuo palÅ«kanų pagal sutartį mokėjimo dalijant skolÄ tarp bendraskolių.

Tuo tarpu jis neturėjo galimybės iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti savo pozicijos Å¡iais klausimais. Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie motyvai:1. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.5 ir 6.9 straipsnių normas. Å alys žemę pirko lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį, kreditÄ Å¾emės pirkimui iÅ¡simokėtinai iÅ¡ banko paėmė taip pat lygiomis dalimis, todėl teismas pagrįstai nenustatė priežasčių, kurios galėjo lemti susitarimÄ dėl skirtingų įmokų dalių nustatymo.

Nėra ginčo dėl to, kad iki 2009-06-10 atsakovas jau buvo įnešęs didesnę dalį jam priklausančios mokėti kredito dalies, t. y. 697 265 Lt, tuo tarpu, ieÅ¡kovas per tÄ patį laikotarpį buvo įnešęs tik 187 339,10 Lt, o likusiÄ sumÄ kredito dengimui įnešė po to, kai banko sutikimu buvo parduoti žemės sklypai ir visas negrÄ Å¾intas kreditas perkeltas jam (b. 1. 35). Didesnę pinigų sumÄ jam teko sumokėti, nes bankas paskaičiavo palÅ«kanas, netesybas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, kurios mažiausiÄ dalį iki 2009-12-12 jis buvo įnešęs. Todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas privalėjo sumokėti bankui ne tik 1/3 dalį jam tenkančios skolos, bet ir nepaisant, jog buvo įnešęs pinigų daugiausiai iÅ¡ visų bendraskolių, turėjo sumokėti papildomai paskaičiuotas palÅ«kanas bei netesybas nuo kiekvienam iÅ¡ bendraskolių tenkančios 1/3 kredito dalies.2.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas jam priteisė per maÅ¾Ä sumÄ , nes nuo 2009-12-21 už visas papildomai susikaupusias netesybas bei palÅ«kanas, laikydamas, jog už tai yra atsakingas tik jis. Tačiau bÅ«tent Å¡iuo pagrindu vėlesniu laikotarpiu, tai yra iki 2010-04-19, kai buvo padengta visa likusi kredito dalis, jis atliko didesnes įmokas bankui bendro kredito dengimui, papildomų netesybų bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimui.3. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisę.

Atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų tik, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise teikti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu ir raÅ¡tu, 2013-11-12 teismo posėdyje pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, suraÅ¡ytus vadovaujantis iÅ¡imtinai iki tol civilinėje byloje surinkta medžiaga, t. y. raÅ¡tu iÅ¡dėstė tikslius paskaičiavimus ir pateikė jų teisinį įvertinimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumo. Be to, su minėtais dokumentais buvo ieÅ¡kovui suteikta galimybė susipažinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.).

Taigi byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalu patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylÄ nagrinėja neperžengdama ieÅ¡kovo E. S. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Teisėjų kolegija, prieÅ¡ imdamasi nagrinėti skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagÄ bei skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotus nurodymus dėl CPK normų aiÅ¡kinimo bei taikymo.

Pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, Å¡is teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, nes tik iÅ¡ įrodymų visumos, be kita ko, įrodymų, apibÅ«dinančių teisinių santykių Å¡alių galimybę / gebėjimÄ tinkamai įvertinti jų veiksmų / neveikimo galimas teisines pasekmes, jų rizikos laipsnį etc., – galima daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje bankroto byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarti, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

Å io teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ; kad taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista nagrinėjamos bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Remdamasi pirmiau paminėtais iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei skunde teigia ieÅ¡kovas E. S. ,  pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs įrodymus tinkamai nustatė nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, taikytinas materialiosios teisės normas, teisingai jas iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė, taip pat tinkamai pritaikė aktualios teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, ir, iÅ¡ dalies patenkinęs jo ieÅ¡kinį – priteisęs jam iÅ¡ atsakovo R.

P. 18 715,31 Lt skolos, bei 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetęs, paskirstęs bylinėjimosi iÅ¡laidas, – priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.5 straipsnio, 6.9 straipsnio normas, reglamentuojančias skolininkų daugetÄ , jų prievoles, bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismas teisingai apibrėžė nagrinėjamos bylos faktinį bei teisinį pagrindÄ , konstatavęs, jog Å¡is ginčas yra kilęs ne tarp kredito davėjo – banko, ir kredito gavėjų, o tarp dviejų kredito gavėjų – bendraskolių ieÅ¡kovo bei atsakovo, kai pirmasis, kaip solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas, remiasi teise regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių – Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovo, lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį.

Teismas teisingai nurodė, kad jų tarpusavio santykiams, tai yra jo atgręžtiniam reikalavimui, taikytinos dalinės prievolės taisyklės (CK 6.9 str. 1 d.). Nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, jog bendraskoliai iki to, kai tarp banko ir bendraskolių buvo pasiraÅ¡ytas 2010-02-19 susitarimas Nr. P-4 prie kredito sutarties, bÅ«tų buvę susitarę, kokiomis dalimis bus grÄ Å¾inamas kreditas, kad žemę jie pirko lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po vienÄ trečiÄ jÄ dalį, teismas sprendė, jog nėra priežasčių, kurios galėjo lemti taip pat ir susitarimÄ dėl skirtingų įmokų dalių nustatymo.

Å ia taisykle teismas vadovavosi spręsdamas dėl bendraskolių dalies vykdant solidariÄ jÄ prievolę bei ieÅ¡kovo regreso teisės apimties, tai yra jo reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjant apelianto teiginius, kad teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, jog bendraskolis atsakovas bankui sumokėjęs daugiau pinigų, atleidžiamas nuo įsipareigojimo pagal sutartį toliau mokėti skaičiuojamas palÅ«kanas ir/ar paskolos grÄ Å¾inimo įmokas iki prievolė pasibaigs – yra svarbu pažymėti tai, kad pagal bylos medžiagÄ visi bendraskoliai yra beveik vienodo amžiaus fiziniai asmenys, valdantys ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , turintys patirtį sudarant su tokiu, be kita ko didelės vertės, turtu susijusius, o taip pat kitus sandorius (pirkimas–pardavimas, hipoteka, banko kreditas, vekselių iÅ¡raÅ¡ymas etc.), taigi suprantantys / galintys suprasti sandoriuose formuluojamų sÄ lygų tikslus, esmę, tinkamo jų formulavimo svarbÄ , o taip pat prisiimamų įsipareigojimų teisinę reikÅ¡mę ir pasekmes (CPK 6.193 str.).

Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas turi taip pat ir teisminės patirties ginant savo teises bei teisėtus interesus (CPK 185 str.).Atsižvelgdama taip pat ir į Å¡ias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė tarp kreditoriaus bei visų trijų bendraskolių 2010-02-19 pasiraÅ¡yto susitarimo Nr. P-4 sÄ lygas, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turi esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl minėtų apelianto argumentų bei teismo sprendimo pagrįstumo (1 t., b. l. 27).

IÅ¡ Å¡io susitarimo turinio matyti, kad visos minimo sandorio Å¡alys susitarė, jog iÅ¡ prievolės pagal kredito sutartį Nr. KVR2015070440 su visais pakeitimais bei papildymais, iÅ¡stoja R. P. (atsakovas) ir A. M. (trečiasis asmuo); kreditorius (bankas) įsipareigojo nedelsiant sudaryti ir nustatyta tvarka įregistruoti hipotekos lakÅ¡to, užtikrinusio jo interesus, pakeitimus, atsižvelgiant į skolininko pasikeitimÄ , o taip pat atsisakė E. P. bei D. M. laidavimų jo naudai; Å¡alys nustatė, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ bankui negrÄ Å¾inta kredito suma sudaro 210 042,99 EUR; kredito gavėjas E. S. įsipareigojo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo metu pateikti bankui laiduotojos R.

S. sutikimÄ laiduoti pagal pakeistas Kredito sutarties sÄ lygas.Teisėjų kolegijos sprendimu, minėtos susitarimo Nr. P-4 sÄ lygos, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas E. S. , vienareikÅ¡miai patvirtina tiek atsakovo R. P. teiginius, pateiktus jo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas minimu susitarimu bankui įsipareigojo padengti visÄ likusiÄ skolos dalį (negrÄ Å¾intas kreditas, paskaičiuotos palÅ«kanos bei delspinigiai), ir tokio dydžio įsipareigojimÄ visiÅ¡kai paaiÅ¡kina teismo nustatyti duomenys apie ieÅ¡kovo, atsakovo, trečiojo asmens iki susitarimo Nr. P-4 bankui faktiÅ¡kai sumokėtų lėšų dydis bei jų analizė (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas, tiek nesutikdamas su ieÅ¡kovo atliktu, jo teigimu, galiojančių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, tiek su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nuosekliai tvirtino, kad ieÅ¡kovo nurodomÄ jo skolÄ sudaro banko paskaičiuotos palÅ«kanos ir netesybos, už kurias, Å¡alims susitarus dėl prievolės perkėlimo ieÅ¡kovui, yra atsakingas jis pats asmeniÅ¡kai. Be to, teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus, jog atsakovas privalo jam regreso tvarka atlyginti už palÅ«kanas, netesybas, kurias jis bankui sumokėjo iki 2010-04-19, tai yra visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal kredito sutartį, teisingai rėmėsi taip pat ir kredito sutarties Nr. KVR2015070440 bendrųjų sÄ lygų 54 punkto norma, pagal kuriÄ kredito gavėjui savo iniciatyva grÄ Å¾inus prieÅ¡ terminÄ dalį kredito, laikoma, kad kredito gavėjas grÄ Å¾ino dalį kredito, kuria sumažinamas kredito likutis, o mokėjimų grafikas perskaičiuojamas proporcingai sumažinant visas likusias kredito grÄ Å¾inimo įmokas atitinkamai ir palÅ«kanas (CK 6.5 str.).Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, kurie grindžiami bendraskolių, taip pat ir jo paties mokėjimais bankui, atliktais iki susitarimo Nr. P-4 sudarymo (piniginis užstatas, lėšų, gautų pardavus žemę, mokėjimas ir kt.), o taip pat su iÅ¡laidų, susijusių su kredito sutarties, hipotekos lakÅ¡to, etc., sudarymu, pažymi, kad visų pirma jau minėtos aplinkybės, apibÅ«dinančios Å¡alių asmenines savybes, o taip pat civiliniame procese taikytina įrodymų pakankamumo taisyklė leidžia spręsti, kad bendraskoliai, pasiraÅ¡ydami pirmiau paminėtus susitarimus ir apibrėždami ieÅ¡kovui atitenkančios skolos bankui dydį, įvertino / turėjo įvertinti taip pat ir Å¡ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes.

Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime, kuris CPK nustatyta tvarka nebuvo nei keičiamas ar tikslinamas, pats ieÅ¡kovas, formuluodamas reikalavimÄ atsakovui, nesirėmė Å¡iais mokėjimais (CPK 141 str.).Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas neteisingai atmetė jo praÅ¡ymÄ priteisti įstatymines kompensacines palÅ«kanas nuo patenkintos jo ieÅ¡kininių reikalavimų dalies, kaip minimalių jo nuostolių atlyginimÄ , skaičiuotinÄ nuo atsakovo atsisakymo įskaityti vienarūšius reikalavimus – 2012-11-28 (CK 6.53 str., 6.210 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai nurodė, jog pats ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių patikslinti savo 2012-11-07 pareiÅ¡kimo, etc., todėl nėra pagrindo spręsti, kad minimu laikotarpiu Å¡alys viena kitai turėjo neginčijamus vienarūšius skolinius reikalavimus (CK 6.130 str.). Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl proceso teisės pažeidimo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Visų pirma teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota duomenų, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, bÅ«tų teikęs teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl bÅ«tinumo susipažinti su atsakovo pateiktais naujais įrodymais ir paruoÅ¡ti atsikirtimus į juos ar keisti savo ieÅ¡kininę pozicijÄ .

PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio protokolas liudija, kad ieÅ¡kovas teigė, jog atidėti bylos nagrinėjimÄ nėra bÅ«tina (CPK 12 str., 13 str., 42 str., 169 str., 162 str.). Antra, ieÅ¡kovas pasinaudojo teise į apeliacijÄ .   Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai atskleidė bylos esmė ir, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Atsakovas R. P. prašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie tokių iÅ¡laidų turėjimÄ nepateikė (CPK 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Rasa GudžiÅ«nienė Egidijus Žironas                     Â