d1be9f34-2c31-405a-8aeb-9e193bbdca9b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-499/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L.

S. ir A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria nepatvirtinti ieÅ¡kovų finansiniai reikalavimai bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas bankroto byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi (b. l. 3-5) iÅ¡kėlė atsakovui AB Ūkio bankas bankroto bylÄ , Å¡ios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“ bei nustatė vieno mėnesio terminÄ , skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovai L. S. ir A. S. 2013-11-25 su praÅ¡ymu (b. l. 1516) kreipėsi į atsakovo administratorių, praÅ¡ydami atnaujinti jiems terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti ir pateikti teismui tvirtinti jų kreditorinius reikalavimus: L. S. – 11 530,00 Lt sumai, A. S. – 189 729,00 Lt. Nurodė, jog terminÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ jų įsigytų AB Ūkio bankas vertybinių popierių, pareikÅ¡ti praleido suklaidinti Investuotojų asociacijos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi (b. l. 45-46):

1) atnaujino terminÄ finansiniams ieÅ¡kovų L. S. ir A. S. reikalavimams pareikÅ¡ti ir juos priėmė;

2) atmetė atsakovo BAB Ūkio banko administratorės ginčijamus L. S. ir A. S. finansinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti finansiniai reikalavimai grindžiami įsigytų atsakovo AB Ūkio bankas vertybinių popierių, t.y. paprastųjų vardinių akcijų, verte ir kiekiu. Ä®vertinęs atsakovo bankroto procedÅ«ras reglamentuojančias teisės normas (Banko įstatymo 83 str., 87 str., Ä®monių bankroto įstatymo 3 str., 31 str. 6 d.), teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai negali įgyti kreditorių statusÄ atsakovo bankroto byloje, kadangi jie yra atsakovo akcininkai (savininkai).

Bankrutuojančios įmonės, įskaitytinai ir banko, akcininkų turtinio intereso patenkinimas vykdomas pagal Ä®monių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostatas, t.y. jiems likęs likviduojamos bankrutuojančios įmonės turtas galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas proporcingai turimų akcijų nominaliai vertei tik atsiskaičius su kreditoriais.              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai L. S. ir A. S. atskirajame skunde (b. l. 49-50) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-01-15 nutarties dalį, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl jų kreditorinių reikalavimų, ir įtraukti juos į atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä - L.

S. su 11 530,00 Lt kreditoriniu reikalavimu, o A. S. su 189 729,00 Lt kreditoriniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas, teisingai nustatęs ieÅ¡kovų teisinę padėtį (jie yra atsakovo akcininkai), netinkamai aiÅ¡kino Bankų įstatymo 87 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovai yra paprastieji banko akcininkai ir nepatenka į Bankų įstatymo 87 straipsnio 7 dalyje nurodytų subjektų (kreditorių) ratÄ , todėl jie pripažintini bankrutuojančio banko kreditoriais pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalį.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas akcininkų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principas, kadangi kvalifikuotÄ jÄ banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turintys banko akcininkai, savo valdymu sudarę prielaidas banko bankroto procedÅ«ros inicijavimui, įgytų daugiau teisių, nei banko paprastieji akcininkai. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 61-63) atsakovas BAB Ūkio bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2014-01-15 nutartį nepakeistÄ .

Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai, kaip akcininkai, nepatenka į atsakovo kreditorių ratÄ , kadangi jų reikalavimai kyla ne iÅ¡ prievolinių teisinių santykių. IeÅ¡kovai neteisingai interpretuoja Banko įstatymo 87 straipsnio 7 dalies nuostatas. SeptintÄ jÄ eile tenkinami banko akcininkų, turinčių kvalifikuotÄ jÄ banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, reikalavimai, kurie nėra susiję su banko akcijų verte. Banko įstatymo 87 straipsnio 7 dalis joje nurodytų subjektų atžvilgiu taikoma tais atvejais, kai Å¡ie asmenys pareiÅ¡kia prievolinio pobÅ«džio reikalavimus, pavyzdžiui, dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, turėtų banko produktų (indėlių ir pan.) ir kt.       IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti apeliantų L. S. ir A. S. finansinius reikalavimus BAB Ūkio bankas bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Teismo nutarties dalis, kuria ieÅ¡kovams atnaujintas terminas reikalavimams pareikÅ¡ti, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ioje dalyje priimto teismo procesinio sprendimo nepasisako.              Įmonių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) (1 str. 1 d.).

Ä®BÄ® 1 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡is įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sÄ jungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali bÅ«ti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiÅ«ros tvarkÄ , yra Bankų įstatymas (Bankų įstatymo 1 str. 1 d.).

Å io įstatymo 83 straipsnyje nustatyta, kad Ä®BÄ® nuostatos banko bankroto procedÅ«roms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Bankų įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas. Taigi remiantis Bankų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, apie teismo priimtÄ nutartį iÅ¡kelti bankui bankroto bylÄ , banko kreditoriai informuojami nedelsiant, nustatant terminÄ , per kurį jie turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus. Banko bankroto byloje kreditorių pareikÅ¡ti ir teismo patvirtinti reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintu eiliÅ¡kumu.

Nei Bankų įstatyme, nei Finansų įstaigų įstatyme kreditoriaus sÄ voka nėra apibrėžta, t.y. nėra nustatytas subjektų, pripažintinų banko kreditoriais, ratas. Tai sudaro pagrindÄ remtis Ä®BÄ® nuostatomis. Pagal Ä®BÄ® 3 straipsnio 1 dalį įmonės kreditoriaus statusÄ Ä¯gyja fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles. Vadinasi, teisę pareikÅ¡ti reikalavimus bankroto byloje turi tik tie asmenys, kuriuos su įmone sieja prievoliniai (sutartiniai, deliktiniai ar atsiradę kitais pagrindais) teisiniai santykiai.

Å i nuostata taikytina taip pat ir banko bankroto atveju. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantai turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį bankÄ , jų siejamÄ su vertybinių popierių (akcijų) skaičiumi bei verte. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Akcija laikoma nuosavybės vertybiniu popieriumi, kuri jo turėtojui (akcininkui) suteikia tam tikras turtines teises – gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise įsigyti bendrovės iÅ¡leidžiamų akcijų, iÅ¡skyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atÅ¡aukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (CK1.102 str., Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. ir 16 str.).

Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, vien turimų akcijų verčių suminė iÅ¡raiÅ¡kia pati savaime nelemia jokių prievolinių teisinių santykių susiklostymo tarp įmonės ir jos akcininkų, atitinkamai ir bankrutuojančiai įmonei (ar bankrutuojančiam bankui) neatsiranda jokių prievole grindžiamų kreditorinių įsipareigojimų savo akcininkui. Tik kurios nors turtinės teisės įgijimas sÄ lygotų bankrutuojančios įmonės prievolės akcininkui atsiradimÄ . Antai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 ir 60 straipsnių nuostatas, visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti bendrovės pelnÄ (nuostolius) ir nurodyti pelno dalį, paskirtÄ dividendams iÅ¡mokėti.

Taigi tokia akcininko įgyta teisė (gauti įmonės pelno dalį), jos įstatymo nustatyta tvarka nepaneigus, jau leistų pripažinti prievolinių teisinių santykių susiformavimÄ . Taip pat akcijų turėtojo (savininko) reiÅ¡kiamas reikalavimas bÅ«tų pagrįstas ir tuomet, jeigu įmonės likvidavimo procedÅ«roje, atsiskaičius su jos kreditoriais, liktų įmonės turto, kuris galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intas savininkui (akcininkui). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl taikytinos teisės, t. y. kad ginčo faktinėmis aplinkybėmis taikytinas bÅ«tent Ä®BÄ® 31 straipsnio 6 punkte įtvirtintas reguliavimas, numatantis bankroto administratoriaus pareigÄ grÄ Å¾inti bankrutavusios įmonės savininkams turtÄ , likusį atsiskaičius su kreditoriais, yra visiÅ¡kai teisinga.

Galiojančio Bankų įstatymo normos Å¡io klausimo tiesiogiai neaptaria, nukreipdamos į Ä®BÄ® nustatytÄ reglamentavimÄ . Kita vertus, aplinkybę, jog įstatymo leidėjas siekia analogiÅ¡ko tikslo banko bankroto atveju, patvirtina buvęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas galiojusiame Komercinių (akcinių) bankų įstatyme (Lietuvos Aidas, 1992, Nr. 24-969; neteko galios 1994-12-21 įstatymu Nr. I-720 nuo 1995-01-05). Å io įstatymo 38 straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad likviduojant komercinį bankÄ pirmiausia atsiskaitoma su banko indėlininkais bei kitais kreditoriais (4 d.), ir tik likusieji pinigai paskirstomi tarp akcininkų proporcingai jų turimoms akcijoms (5 d.).

Pasisakytina ir dėl atskirojo skundo argumentų akcininkų teisių lygiateisiÅ¡kumo ir diskriminavimo aspektais. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumas nesuteikia jokių privilegijų bankrutuojančio banko kvalifikuotÄ Ä¯statinio kapitalo dalį turintiems akcininkams prieÅ¡ kitus jo akcininkus. Å i norma, pažymėtina, nėra bankrutuojančio banko prievolės savo akcininkui atsiradimo pagrindas, o kitu pagrindu atsiradusio reikalavimo realizavimo tvarkos iÅ¡imtis, lyginant su bendromis Ä®BÄ® nuostatomis.

Ä®statymų leidėjo valia nustatyti specialiÄ banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę akivaizdi ir iÅ¡ Bankų įstatymo projekto 2003-12-16 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to Nr. IXP-3130. Taigi Bankų įstatymo 87 straipsnio 7 dalies nuostata, jog banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai tenkinami septintÄ ja (paskutiniÄ ja) eile, apriboja minėtų subjektų teisę patenkinti savo, kaip kreditorių, turimus prievolinio pobÅ«džio reikalavimus ta eile, kuri nustatyta įprastam banko kreditoriui (pavyzdžiui, tokio asmens su darbo santykiais siejamas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas pirma eile, kaip kitų kreditorių atveju, ir pan.).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuriÄ apeliantai interpretuoja neteisingai, suteikdamas Å¡iems teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams visai kitÄ reikÅ¡mę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-13 nutartis c. b. Nr. 2-2021/2013; 2012-11-20 nutartis c. b.Nr. 2-1292/2012). Toks banko valdymÄ galinčių įtakoti asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumas atitinka įstatymo leidėjo siekį užtikrinti banko veiklos stabilumÄ ir patikimumÄ , taikant papildomas su banko akcininkų teisių apribojimais susijusias priemones, atsižvelgiant į tai, kad banko akcininkų veiksmai, darantys neigiamÄ Ä¯takÄ banko valdymui, gali pažeisti pakankamai didelės visuomenės dalies (indėlininkų) interesus, taip pat jų teisę į nuosavybę (Bankų įstatymo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, 2003-12-16 Nr. IXP-3130).

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad banko bankroto procesÄ reglamentuojančios materialiosios ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai. Teismo nutartis skundžiamoje dalyje, kuria nepatvirtinti apeliantų L. S. ir A. S. finansiniai reikalavimai AB Ūkio bankas bankroto byloje, paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Dalia Kačinskienė                                                              Kazys Kailiūnas Vigintas Višinskis