d1be44a1-0a18-424b-95cd-cfcf459153c9 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1786-587/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03301-2018-7 Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.16.8; 3.3.1.20; 3.3.18.1.1 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AMP Tranzit“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-308/2019 pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AMP Tranzit“, tretiesiems asmenims V.

A., O. P., M. G. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2013 m. vasario 28 d. papildomo susitarimo prie 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 28 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Daisotra“ (toliau – ir BAB „Daisotra“) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AMP Tranzit“ (toliau – ir UAB „AMP Tranzit“) sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. gegužės 8 d.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 2.1. 1991 metais tretieji asmenys V. A., O. P. ir M. G. kreipėsi su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko trečiųjų asmenų senelio B. G. iki nacionalizacijos valdytÄ 17 ha žemės sklypÄ Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) Alytuje. Dalis Å¡io ploto buvo iÅ¡nuomota bankrutuojančiai AB „Daisotra“ (Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-25-436/2012 pripažino BAB „Daisotra“ veiklÄ pasibaigusia, likvidavus jÄ dėl bankroto).

BAB „Daisotra” kaip bankrutavusi įmonė 2013 m. balandžio 12 d. iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. 2.2. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-87-353/2009 įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ . Pagal parengtÄ detalųjį planÄ valstybei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-252 padalino į du sklypus, iÅ¡ kurių 1,2860 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas bankrutuojančios AB „Daisotra” statiniams eksploatuoti, o nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti tretiesiems asmenims privačios nuosavybės teisėmis pagal detalųjį planÄ buvo suformuotas 1,5336 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje“ Nr. 2S-315, Nr. 2S-316, Nr. 2S-317 tretiesiems asmenims V. A., O. P. ir A. G. atkurtos nuosavybės teisės į jų senelio B. G. turėtÄ Å¾emę ir perduotas nuosavybėn 1,5336 ha valstybinės žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2.3. 1997 m. liepos 30 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N11/97-1440, kuria žemės sklypas laikotarpiui nuo 1997 m. liepos 30 d. iki 2096 m. liepos 30 d. buvo iÅ¡nuomotas AB „Daisotra“. 2013 m. vasario 28 d.

„Papildomo susitarimo prie 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties“ pagrindu jau likviduota BAB „Daisotra“ perleido UAB „ AMP Tranzit“ prie parduoto nekilnojamojo turto – dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v.) žemės sklypo Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), nuomos teises. Tuo metu jau buvo žinoma apie 2010 m. gruodžio 17 d. Alytaus miesto tarybos sprendimÄ Nr. T-252 „Dėl detaliųjų planų tvirtino“ ir 2012 m. birželio 20 d. direktoriaus įsakymÄ Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grÄ Å¾inti piliečiams natÅ«ra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“.

Žemės sklypo jau nebuvo, jis buvo padalintas į du sklypus. 2.4. Atsakovė neginčija, kad BAB „Daisotra“ perleido atsakovei UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į ginčo žemės sklypÄ , negavusi iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo – Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės patikėtinio valdant valstybinę žemę, sutikimo. Å iais veiksmais buvo pažeista CK 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma. 1997 m. liepos 30 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi AB „Daisotra“ nebuvo suteikta teisė perleisti savo teises ir pareigas negavus iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo sutikimo.

Teismo sprendimas dėl BAB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto priimtas 2012 m. spalio 24 d., įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. iki 2013 m. vasario 28 d. Papildomo susitarimo sudarymo, tačiau iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota tik 2013 m. balandžio 12 d. Įmonės, pripažintos pasibaigusia ir likviduotina dėl bankroto, išregistravimas iš Juridinių asmenų registro atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus terminus, įmonė laikantis netgi maksimalių ĮBĮ 32 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų administratoriui ir Juridinių asmenų registrui terminų, iš Juridinių asmenų registro turėjo būti išregistruota iki 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. iki Papildomo susitarimo sudarymo.

Juridinio asmens likvidavimo faktas nulėmė 1997 m. liepos 30 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/97-1440, pagal kuriÄ Å½emės sklypas buvo iÅ¡nuomotas AB „Daisotra“, pasibaigimÄ (CK 6.562 straipsnio 3 punktas). Dėl Å¡ių priežasčių likviduota BAB „Daisotra“, negalėdama bÅ«ti sandorio Å¡alimi, 2013 m. vasario 28 d. sudarydama dviÅ¡alį nuomos teisių į Žemės sklypÄ perleidimo sandorį, pažeidė CK 1.63 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , kad dviÅ¡aliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia. 2.5.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. vasario 28 d. „PapildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties“, kuriuo bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP “Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas -(duomenys neskelbtini)), esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini). 2.6.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos vertinimu 2013 m. vasario 28 d. papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rÅ«Å¡iai, dėl kurio gali bÅ«ti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje Å¡alims tokio pobÅ«džio reikalavimo nepareiÅ¡kus, Å¡iuo aspektu pateiktų bylos dalyvių argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis nevertino.

Neteisingai atsakovė nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susitarimo, kurį ginčija ieÅ¡kovė, teisėtumo klausimÄ iÅ¡sprendė identiÅ¡ku faktiniu ir teisiniu pagrindu. 1997 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės veiklai sutarties Nr. N11/97-1440 nutraukimo teisėtumo klausimas teismine tvarka dar neiÅ¡spręstas, kadangi įsiteisėjusio sprendimo nėra. BÅ«tent Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas turės įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir pareigoms, kadangi atsakovė motyvuoja, kad bÅ«tent Å¡io susitarimo pagrindu turi teisę nuomoti 2,8196 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini)), esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini). 2.7. 2013 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 2VÄ®-(14.2.2.)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių iÅ¡registravimo“ nuspręsta nutraukti 1997 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. N11/97-1440, bei teikti iÅ¡registruoti Žemės sklypÄ , nuomos bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises į žemės sklypÄ .

Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-130-423/2019 vienas iÅ¡ atsakovės UAB „AMP Tranzit“ skundo reikalavimų buvo pripažinti 1997 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės veiklai sutarties Nr. N11/97-1440 nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. 2VÄ®-(14.2.2)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių iÅ¡registravimo“. 2.8.

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinę sistemÄ Liteko matyti, kad minėta byla yra iÅ¡nagrinėta, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu skundas atmestas, 2019 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „AMP Tranzit“ (toliau – ir UAB „AMP Tranzit“) su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 3.1. ieÅ¡kovė netinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisminę gynybÄ . Valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta ir pasibaigusi. 2013 m. liepos 29 d. priimtas pačios ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 2VÄ®-(14.2.2.)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių iÅ¡registravimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti 1997 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. N11/97-1440, bei teikti iÅ¡registruoti Žemės sklypÄ , nuomos bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises į žemės sklypÄ .

Tuo pagrindu iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 16 d. buvo iÅ¡registruota žemės sklypo nuomos sutartis ir pats žemės sklypas. Ginčijamo susitarimo pripažinimas negaliojančiu neturi jokios įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams. IeÅ¡kiniu ginčijamas Å¡iuo metu neegzistuojantis, pasibaigęs teisinis santykis. IeÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kad turi materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. 3.2. Susitarimo, kurį Å¡ioje civilinėje byloje ginčija ieÅ¡kovė, teisėtumo klausimÄ identiÅ¡ku faktiniu ir teisiniu pagrindu iÅ¡sprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018, kurioje dalyvavo tos pačios proceso Å¡alys.

Nutartyje konstatuota, kad analogiÅ¡kos, kaip Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės nurodomos, susitarimo sudarymo aplinkybės nesudaro pagrindo susitarimÄ pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. IeÅ¡kovė neįrodinėjo kitų ginčo sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo, ieÅ¡kinio nepagrindė jokiais naujais įrodymais ar aplinkybėmis. 3.3. IeÅ¡kovės dublike nepaneigta, kad Å¡iuo metu Žemės sklypo nuomos sutartis yra nutraukta. Kol nėra nuginčytas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, laikytina, kad sutarties nutraukimo juridinis faktas yra įvykęs. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad Å¡iai dienai, nepriėmus atsakovei palankaus sprendimo minėtoje administracinėje byloje, ieÅ¡kovės subjektinių teisių pažeidimas nėra realus, o tik hipotetinis.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo metu jokios ieÅ¡kovės subjektinės teisės nebuvo pažeistos, o ieÅ¡kinys, pagrįstas tik hipotetiniu pagrindu, negali bÅ«ti tenkinamas. (Vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinę sistemÄ Liteko matyti, kad minėta byla yra iÅ¡nagrinėta, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu skundas atmestas, 2019 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas t.y. nuomos sutarties nutraukimas nėra nuginčytas). 3.4.

Atsakovė yra žemės sklype esančių statinių savininkė ir teisė naudotis valstybine žeme jai kyla iÅ¡ įstatymo. Net pripažinus susitarimÄ negaliojančiu atsakovė, kaip žemės sklype esančių statinių savininkė, iÅ¡saugotų įstatyme numatytÄ teisę į žemės sklypo nuomÄ , kaip statinių savininko teisę naudotis jų eksploatavimui reikalingu valstybinės žemės sklypu, o ieÅ¡kovė – pareigÄ iÅ¡nuomoti atsakovei valstybinę žemę pagal nuomos sutartį be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). 3.5.

IeÅ¡kinyje nurodytomis BAB „Daisotra“ bankroto procedÅ«rų vykdymo aplinkybėmis, kaip sudarančiomis ieÅ¡kinio pagrindÄ (Susitarimo negaliojimo pagrindÄ ), nėra remiamasi. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas – aplinkybė, jog susitarimÄ sudarė ir nuomos teisę atsakovei perleido jau likviduota įmonė be nuomotojo (Å¡iuo atveju, valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekančios institucijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo. Taip pat ieÅ¡kinyje remiamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsniu, t. y.

Susitarimo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuota, kad susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra priskiriamas nuginčijamų sandorių rūšiai. Teismas tik nurodė, kad dėl nuginčijamo sandorio gali būti keliamas ginčas teisme.

4. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 4.1. 2013 m. vasario 28 d. sudarant ginčijamÄ susitarimÄ perduoti valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v., kurio plotas – 2,8196 ha, sklypo adresas Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teises, pagal VÄ® Registrų centro duomenis bei vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-252 patvirtintu detaliuoju planu, tokio sklypo jau nebuvo.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytuje buvo padalintas į du sklypus, iÅ¡ kurių žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas BAB „Daisotra“ statiniams eksploatuoti, o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas natÅ«ra buvusiems savininkams. 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK1.63 straipsnio 6 dalis), todėl ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nuomos teisių įkeitimo galimas tik valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu, o ne tik BAB „Daisotra“ ir UAB „AMP Tranzit“ valia. 4.2. 2013 m. liepos 29 d. priimtas ieškovės NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 2VĮ- (14.2.2)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių išregistravimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti 1997 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 11/97-1440.

5. Tretieji asmenys V. A., O. P., M. G. su pareikštu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jų nuomone, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra neteisėtas ne tik 2013 m. vasario 28 d. Papildomas susitarimas prie 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties, bet tuo pačiu pagrindu iš dalies yra neteisėta ir 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartis. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu 2013 m. vasario 28 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Daisotra“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AMP Tranzit“ sudarytÄ PapildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. gegužės 8 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Daisotra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „AMP Tranzit“ sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 6.1. 1997 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2,8196 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytus (toliau – ir Žemės sklypas). 1997 m. liepos 30 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N11/97-1440, kuria Žemės sklypas nuo 1997 m. liepos 30 d. iki 2096 m. liepos 30 d. iÅ¡nuomotas AB „Daisotra“. 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi BAB „Daisotra“ perleido UAB „AMP Tranzit“ pastatÄ -dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2247 kv. m. bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje ir 2951/18174 dalį pastato-buitinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18717,40 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje.

Sutartyje pažymėta, jog parduodamas turtas yra valstybinės žemės sklype, kuriam Kauno apygardos teismo nutartimi yra taikomi apribojimai. 2012 m. birželio 14 d. tarp Å¡ių Å¡alių pasiraÅ¡ytas Nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimo-priėmimo aktas. 2013 m. vasario 28 d. Papildomu susitarimu prie 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties (toliau – ir Papildomas susitarimas), BAB „Daisotra“ perleido UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini). 6.2.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-252 patvirtino žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo bei nuosavybės teisių atkÅ«rimui, detalųjį planÄ , kuriuo 2,8196 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus, iÅ¡ kurių 1,2855 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (suteiktas naujas adresas), buvo skirtas AB „Daisotra“ statiniams eksploatuoti. 6.3.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grÄ Å¾inti piliečiams natÅ«ra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“, patvirtino 15336 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, planÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais Nr. 2S-315, Nr. 2S-316, Nr. 2S-317 atkÅ«rė tretiesiems asmenims V. A., O. P. ir A.

G. nuosavybės teises grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypo dalis, esančias 1,5336 ha žemės sklype, adresu (suteiktas naujas adresas) (duomenys neskelbtini), Alytuje. 6.4. BAB „Daisotra“ 2013 m. vasario 28 d. Papildomu susitarimu perleido atsakovei UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į Žemės sklypÄ vadovaudamasi 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi. Byloje nėra ginčijama, kad bankrutuojanti AB „Daisotra“ perleisdama atsakovei UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į žemės sklypÄ , prieÅ¡ tai negavo iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio ieÅ¡kovės sutikimo.

Teismas sprendė, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistas CK 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas. 1997 m. liepos 30 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi akcinei bendrovei „Daisotra“ nebuvo suteikta teisė perleisti savo teises ir pareigas į jos nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ negavus iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo sutikimo. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju kartu yra aktualus klausimas dėl CK 6.394 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymas sudarant PapildomÄ susitarimÄ . 6.5. Pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-643-525/2018 pateiktÄ vertinimÄ , jog 2013 m. vasario 28 d.

Papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rūšiai, dėl kurio gali būti keliamas ginčas teisme. 6.6. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-25-436/2012 dėl BAB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto buvo priimtas 2012 m. spalio 24 d., įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. iki 2013 m. vasario 28 d. Papildomo susitarimo sudarymo. Bendrovė iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota tik 2013 balandžio 12 d., t. y. po Papildomo susitarimo sudarymo.

Teismas sprendė, jog galima konstatuoti, kad bankrutavusi AB „Daisotra“ kaip juridinis asmuo nustojo egzistuoti 2013 m. balandžio 12 d., kai buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 2013 m. vasario 28 d. įmonė veikė, todėl turėjo teisinį pagrindÄ sudaryti nuomos teisių į žemės sklypÄ perleidimo sandorį (PapildomÄ susitarimÄ ). 6.7. Teismas konstatavo, kad 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , sandoris prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms.

Å iuo atveju sudarant PapildomÄ susitarimÄ turėjo bÅ«ti gautas iÅ¡ankstinis ieÅ¡kovės, kaip nuomotojos, sutikimas dėl tokio sandorio sudarymo (CK 6.491 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad tokio iÅ¡ankstinio nuomotojo sutikimo dėl ginčo sandorio sudarymo gavimas pagal savo prasmę nebuvo vien tik formalaus veiksmo neatlikimas. Å iuo atveju taip pat vertintino ir tai, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi informacijÄ apie perleistas nuosavybės teises į statinius, yra suvaržyta dėl kitų nuomininkų pasirinkimo ir nuomos sutarties pratęsimo.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu ginčo atveju sudarant ginčijamÄ sandorį, buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) ir geros moralės principai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi teisę ginčyti tokį sandorį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „AMP Tranzit“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. sprendimu teismas pažeidė res judicata principÄ , nes ignoravo jau anksčiau teismo sprendimu nustatytas aplinkybes kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys. Å ioje byloje ginčijamo Susitarimo galiojimo klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-643-525/20181. Nurodyta teismo nutartimi byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau tik dalyje dėl aplinkybių, susijusių su administracinio pobÅ«džio teisiniais santykiais, iÅ¡tyrimo.

Tuo tarpu aptariamos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas Susitarimo teisėtumo faktas, turi res judicata galiÄ toje byloje dalyvavusiems asmenims, t. y. tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek UAB „AMP Tranzit“, tiek tretiesiems asmenims Å¡ioje byloje. Tai reiÅ¡kia, kad teismo nustatytos aplinkybės Å¡iems asmenims nereikalauja atskiro įrodinėjimo bei negali bÅ«ti tuo pačiu pagrindu kvestionuojamos. Susitarimo teisėtumo klausimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi iÅ¡sprendė identiÅ¡ku faktiniu ir teisiniu pagrindu. 7.2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad Susitarimas sudarytas vykdant tarp BAB „Daisotra“ ir apeliantės sudarytÄ 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį bei įgyvendinant CK 6.394 straipsnyje įtvirtintas pirkėjo teises į žemės sklypÄ . Tokį sandorį pripažinti prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu pripažinti niekiniu, pagrindo nėra, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi CK 6.491 straipsnyje numatyto reikalavimo gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ tokiam sandoriui atlikti. 7.3.

Teismas skundžiamu sprendimu visiškai ignoravo apeliantės argumentus, jog ginčijamas Susitarimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, jo pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, kadangi Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios objektu buvusi Žemės sklypo nuomos teisė apeliantei buvo perleista ginčijamu Susitarimu, yra nutraukta ir pasibaigusi. Ieškiniu ginčijamas šiuo metu neegzistuojantis, pasibaigęs teisinis santykis. Ieškovė nenurodė, kaip Susitarimas pažeidžia jos, kaip Žemės sklypo nuomotojos teises, jei Žemės sklypo nuomos sutartis yra nutraukta.

Vadinasi, ieÅ¡kovė netinkamai įgyvendina CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisminę gynybÄ . 7.4. Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo negavimas nėra vien formalaus veiksmo neatlikimas, tačiau yra pagrindas pripažinti SusitarimÄ , kuriuo apeliantei perleista valstybinės žemės nuomos teisė, negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), neatsižvelgė į tai, kad Susitarimu įgyvendintos CK 6.394 straipsnio 3 dalies imperatyvios nuostatos.

Apeliantė yra Žemės sklype esančių statinių savininkė, todėl teisė naudotis valstybine žeme bet kuriuo atveju jai kyla iÅ¡ įstatymo. Vadinasi, Susitarimo pripažinimas negaliojančiu Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡ esmės neturėtų įtakos apeliantės teisei į Žemės sklypo nuomÄ , nes apeliantė bet kokiu atveju turi įstatymo nustatytÄ statinių savininko teisę naudotis jų eksploatavimui reikalingu valstybinės žemės sklypu, o ieÅ¡kovė – pareigÄ iÅ¡nuomoti apeliantei valstybinę žemę pagal nuomos sutartį be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). 7.5.

Teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu ginčo atveju buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas, yra nepagrįsta. Faktas, kad pasikeitė Žemės sklypo nuomininkas bei duomenys apie jį buvo vieÅ¡ai žinomi iÅ¡ vieÅ¡ame registre paskelbtos informacijos. Å ios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Nacionalinei žemės tarnybai, nes pati Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų nuomos sutarčiai su UAB „AMP Tranzit“ nutraukti bei 2013 m. liepos 29 d. įsakymu jÄ nutraukė. 7.6.

Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte nustatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įraÅ¡omas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygos nekeičiamos.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. ieÅ¡kovė nesutinka su apeliantės motyvu, kad Alytaus apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pažeidė res judicata principÄ , nes ignoravo jau anksčiau teismo sprendimu nustatytas aplinkybes kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys, ir kad Å¡ioje byloje ginčijamo Susitarimo galiojimo klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi pažymėjo, kad 2013 m. vasario 28 d. papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rÅ«Å¡iai, dėl kurio gali bÅ«ti keliamas ginčas teisme, siekiant pripažinti jį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys tokio pobÅ«džio reikalavimo nėra pareiÅ¡kusios, byloje ginčas dėl 2013 m. vasario 28 d. papildomo susitarimo nuginčijimo nevyksta, todėl Å¡iuo aspektu pateikti bylos dalyvių argumentai nevertintini. Todėl neteisingas ir nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad Susitarimo teisėtumo klausimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi iÅ¡sprendė identiÅ¡ku faktiniu ir teisiniu pagrindu. 8.2.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų sprendimas dėl ginčijamo susitarimo pripažinimo negaliojančiu turės įtakÄ ne tik Nacionalinei žemės tarnybai, bet ir savivaldybės bei trečiųjų asmenų O. P., V. A., M. G. teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliantė 2013 m. vasario 28 d. Papildomo susitarimo pagrindu neteisėtai įgijo nuomos teises į žemės sklypÄ , todėl civilinėje byloje svarbu iÅ¡spręsti Papildomo susitarimo teisėtumo klausimÄ . Pažymėjo, kad teismui pripažinus negaliojančiu PapildomÄ susitarimÄ , apeliantė prarastų reikalavimo teisę į administracinėje byloje keliamus reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės priimtų sprendimų panaikinimo. 8.3. 2013 m. vasario 28 d.

„Papildomo susitarimo prie 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties“ pagrindu jau likviduota (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-25-436/2012 AB „Daisotra“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus jÄ dėl bankroto,) BAB „Daisotra“ perleido UAB „ AMP Tranzit“ prie parduoto nekilnojamojo turto – dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v.) žemės sklypo Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), nuomos teises.

Tuo metu jau buvo žinoma apie 2010 m. gruodžio 17 d. Alytaus miesto tarybos sprendimÄ Nr. T-252 „Dėl detaliųjų planų tvirtino“ ir 2012 m. birželio 20 d. direktoriaus įsakymÄ Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grÄ Å¾inti piliečiams natÅ«ra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“. Žemės sklypo jau nebuvo, jis buvo padalintas į du sklypus. Ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant CK 6.562 straipsnyje, 6.548 straipsnio, 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvias teisės normas.

Apie nuomos teisių perleidimÄ Nacionalinė žemės tarnyba sužinojo iÅ¡ žemės sklypo savininkų (trečiųjų asmenų), kurie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad negali įregistruoti nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kadangi įregistruota nuomos sutartis.

9. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. 2013 m. vasario 28 d. sudarant PapildomÄ susitarimÄ perduoti valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v., kurio plotas – 2.8196 ha, sklypo adresas Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teises, pagal VÄ® Registrų centro duomenis bei vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-252 patvirtintu detaliuoju planu, tokio sklypo jau nebuvo.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytuje buvo padalintas į du sklypus, iÅ¡ kurių žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje buvo skirtas BAB „Daisotra“ statiniams eksploatuoti, o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas natÅ«ra buvusiems savininkams. 9.2. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.491 straipsnio 1 dalis, CK1.63 straipsnio 6 dalis), todėl 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja.

Sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nuomos teisių įkeitimo galimas tik valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu, o ne tik BAB „Daisotra“ ir UAB „AMP Tranzit“ valia. 9.3. Ginčijamu sandoriu nuomos santykiai buvo išspręsti žemės savininkui net nežinant, kad ankstesniojo nuomotojo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo nuomos nebuvo suteikusi teisės nuomininkui savo nuožiūra perleisti nuomos teises kitam nuomininkui.

Tokie veiksmai prieÅ¡taravo ir geros moralės principui, kadangi yra bÅ«tina žinoti savininko pozicijÄ numatomo sudaryti sandorio atžvilgiu.

10. Tretieji asmenys V. A., O. P. ir M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. apeliantė iÅ¡plėstai aiÅ¡kina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos motyvus 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-525/20181 (nutarties 109 punktas), kuriuose nurodyta, kad kolegijos vertinimu 2013 m. vasario 28 d. papildomas susitarimas priskirtinas nuginčijamų sandorių rÅ«Å¡iai, dėl kurio gali bÅ«ti keliamas ginčas teisme.

Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje, netyrusi sprendimo naikinamos dalies priėmimo pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių, pasisakė tik teisės taikymo aspektu (žr. 102 punktas). MiÅ¡rius teisinius santykius (civiliniai ir administraciniai) nagrinėjant administracinių bylų teisenos proceso tvarka, atsakovas praktiÅ¡kai neturi procesinių priemonių ginčyti civilinius teisinius santykius. Administracinėje byloje prireikus ginčyti civilinius teisinius santykius galima naudotis tik ABTÄ® instrumentais, nes pagal ABTÄ® 1 straipsnio 2 dalį Civilinio proceso kodekso normomis vadovaujamasi tik, kai ABTÄ® jas tiesiogiai nurodo.

Todėl Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-1533-644/2016 (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų administracinė byla Nr. I-3934-423/2018) ir nevyko civilinio santykio (Susitarimo) nuginčijamas, nes atsakovai neturėjo procesinės galimybės pareikÅ¡ti atitinkamÄ reikalavimÄ . Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai iÅ¡nagrinėję Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kinį ir priėmę skundžiamÄ sprendimÄ res judicata principo nepažeidė. 10.2.

Pagal įstatymÄ sprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės įstatymo 9 straipsnio l dalies 4 punktas), o ne bankroto administratorius. BAB „Daisotra“ bankroto administratorius virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir tuo pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos teisę atlikti jai valstybės deleguotas funkcijas valstybinės žemės valdymo srityje. 10.3.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-643-525/20181 netyrė faktinių aplinkybių, kokiomis sÄ lygomis sudarant SusitarimÄ valstybinės žemės sklypu naudojosi BAB „Daisotra“, kokios naudojimosi žeme sÄ lygos buvo numatytos žemės sklypo nuomos sutartyje, kiek žemės yra reikalinga naudoti pagal paskirtį UAB „AMP Tranzit“ perduodamam nekilnojamajam turtui bei kitų su tuo susijusių faktinių aplinkybių. 10.4.

Ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alys (Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir AB „Daisotra“) prisiėmė įsipareigojimus susijusius su iÅ¡nuomotos žemės grÄ Å¾inimu (sutarties 15 straipsnis) ir nurodė, kad tai bus padaryta „įstatymų nustatyta tvarka“. Kartu Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, kai į Å¡iÄ Å¾emę atkuriamos nuosavybės teisės. Sudarant ginčijamÄ PapildomÄ susitarimÄ apeliantei buvo žinoma apie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, padalinimÄ ir atkuriamas nuosavybės teises teisėtiems savininkams. 10.5.

CK 6.394 straipsnio 3 dalis neriboja Nacionalinės žemės tarnybos teisės spręsti, kokiomis sÄ lygomis ir kokioje apimtyje apeliantė turi teisę naudotis žeme konkrečiu metu ir konkrečiomis sÄ lygomis. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijų savinimasis yra jos teisių pažeidimas, suteikiantis teisę į savo teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ . Todėl Å¡ios bylos kontekste Papildomo susitarimo galiojimo susiejimas su 1997 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. N11/97-1440 galiojimu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes Nacionalinės žemės tarnybos teisės priimti sprendimus dėl naudojimosi valstybine žeme sÄ lygų buvo pažeistos Papildomu susitarimu, o ne žemės sklypo nuomos sutartimi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis – (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ ((duomenys neskelbtini) ir 322 straipsniai).

13. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2,8196 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytus (toliau – ir Žemės sklypas). 1997 m. liepos 30 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N11/97-1440, kuria Å¡is žemės sklypas nuo 1997 m. liepos 30 d. iki 2096 m. liepos 30 d. buvo iÅ¡nuomotas AB „Daisotra“. 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi bankrutuojanti AB „Daisotra“ perleido UAB“AMP Tranzit“ pastatÄ -dirbtuves, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , 2247 kv. m. bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini) Alytus ir 2951/18174 dalį pastato-buitinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18717,40 bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Alytus.

Sutartyje nurodyta, jog parduodamas turtas yra valstybinės žemės sklype, kuriam Kauno apygardos teismo nutartimi yra taikomi apribojimai. 2012 m. birželio 14 d. tarp Å¡ių Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas Nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimo-priėmimo aktas. 2013 m. vasario 28 d. Papildomu susitarimu prie 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties (toliau – Papildomas susitarimas), bankrutavusi AB „Daisotra“ perleido UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į 2,8196 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini).

14. Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-252 antruoju punktu patvirtino žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo bei nuosavybės teisių atkÅ«rimui, detalųjį planÄ , pagal kurį 2,8196 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus, iÅ¡ kurių 1.2855 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)(suteiktas naujas adresas), buvo skirtas AB „Daisotra” statiniams eksploatuoti.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-252 antruoju punktu patvirtintÄ Å¾emės sklypo detalųjį planÄ , 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grÄ Å¾inti piliečiams natÅ«ra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“, patvirtino 15336 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, planÄ . Atsižvelgiant į patvirtintÄ 15336 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, planÄ , Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais Nr. 2S-315, Nr. 2S-316, Nr. 2S-317 atkÅ«rė V. A., O. P. ir A. G. nuosavybės teises grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypo dalis, esančias 1,5336 ha žemės sklype, adresu (suteiktas naujas adresas) (duomenys neskelbtini), Alytuje.

16. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bankrutavusi AB „Daisotra“ Papildomu susitarimu 2013 m. vasario 28 d. perleido atsakovei – UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į žemės sklypÄ , remdamasi 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi. Ä®monių bankroto įstatymo 33 straipsnis nustato bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarkÄ . Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

17. Byloje nėra ginčijama, kad bankrutuojanti AB „Daisotra“ perleisdama UAB „AMP Tranzit“ nuomos teises į žemės sklypÄ , prieÅ¡ tai nebuvo gavusi iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybės patikėtinio valdant valstybinę žemę) sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistas CK 6.491 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad nuomininkas (bankrutuojanti AB „Daisotra“) turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iÅ¡ nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti jÄ kaip turtinį įnaÅ¡Ä ar kitaip jÄ suvaržyti tik gavęs iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį nuomotojo sutikimÄ , jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

18. Kaip matyti iÅ¡ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, 1997 m. liepos 30 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi akcinei bendrovei „Daisotra“ nebuvo suteikta teisė perleisti savo teises ir pareigas į jos nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ kitam asmeniui, negavus iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio nuomotojo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ Å¡iuo atveju kartu yra aktualus klausimas dėl CK 6.394 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo sudarant papildomÄ susitarimÄ , kur Å¡ios normos tam tikra prasme yra prieÅ¡taraujančios CK 6.491 straipsnio normoms dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo ir dėl to Å¡iuo atveju yra svarbi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018 suformuota teisminė praktika sprendžiant apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos administracinio teismo priimto sprendimo administracinėje byloje, kurioje dalyvavo ir Å¡ios bylos Å¡alys tiek dėl teisės perleisti valstybinės žemės nuomÄ , tiek dėl juridinio asmens pabaigos, kur teismas nurodė, kad: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.“<...> „Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo.

Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Ä®vertinus aptartÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ ir LAT pateiktÄ teisminę praktikÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad teisė pirkėjui (UAB „AMP TRANZIT“) naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis žemės sklypu naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėjas BAB „Daisotra“, kyla iÅ¡ įstatymo ir nėra priklausoma nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų. <...> Kolegijos vertinimu tokį sandorį pripažinti prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu pripažinti niekiniu, pagrindo nėra, nepriklausomai nuo to ar buvo laikytasi CK 6.491 straipsnyje numatyto reikalavimo gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ tokiam sandoriui atlikti.

Aplinkybė, ar nebuvo laikytasi CK 6.491 straipsnyje numatyto reikalavimo gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ , galėtų bÅ«ti svarbi sprendžiant ginÄÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei toks reikalavimas bÅ«tų svarstomas teisme. Vertinant kitÄ pirmosios instancijos teismo nurodytÄ ginčo sandorio pripažinimo niekiniu pagrindÄ - kad papildomo susitarimo sudarymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl BAB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto CK 1.63 str. 6 d., apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pagal CK 2.95 str. 3 d. juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Registro tvarkytojo atliktų juridinio asmens iÅ¡registravimo veiksmų atlikimo data laikoma juridinio asmens pabaigos data ir nuo Å¡ios datos juridinis asmuo nustoja teisiÅ¡kai egzistuoti bei praranda visus juridinio asmens požymius, nurodytus CK 2.33 str. VÄ® Registrų centro į bylÄ pateiktas LR Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog AB „Daisotra“ likviduota bankrutavus 2013 04 12 (t. 1 b. l. 140). Taigi, laikytina jog tik nuo Å¡ios datos AB „Daisotra“ kaip juridinis asmuo yra pasibaigęs ir likviduotas.

Tuo tarpu teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto pagal CK 2.106 straipsnį yra juridinio asmens likvidavimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, kad 2013 m. vasario 28 d. papildomÄ susitarimÄ sudarė nebeegzistuojanti įmonė, o tuo pačiu nėra pagrindo teigti, jog minimas susitarimas yra prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.63 str. 6 d. ir tuo pagrindu pripažintinas niekiniu.“ 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų interesÄ .

Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

20. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 32 straipsniu, bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga atitinkama juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis) bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju, teismo sprendimas dėl AB „Daisotra“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto buvo priimtas 2012 m. spalio 24 d., įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 26 d. (Kauno apygardos teismo 2012 m spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-25-436/2012), t. y. iki 2013 m. vasario 28 d.

Papildomo susitarimo sudarymo, o bendrovė iÅ¡ Juridinių asmenų registro įmonė buvo iÅ¡registruota tik 2013 balandžio 12 d., t. y. po Papildomo susitarimo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus šį nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad AB „Daisotra“, kaip bankrutavusi įmonė, buvo iÅ¡registruota 2013 m. balandžio 12 d. ir nuo Å¡ios dienos ji nustojo egzistuoti kaip juridinis asmuo.

Kadangi ji 2013 m. vasario 28 d. dar veikė kaip juridinis asmuo, pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad AB „Daisotra“ turėjo teisinį pagrindÄ sudaryti sandorius, Å¡iuo atveju nuomos teisių į Žemės sklypÄ perleidimo sandorį (PapildomÄ susitarimÄ ).

21. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris, buvo sudarytas pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, ir sandoris Å¡iuo atveju prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms, kur Civilinio kodekso 6.491 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato reikalavimÄ , kad nuomininkas perleisdamas nuomos teises kitam asmeniui turi gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ tokiam sandoriui atlikti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vyraujant vieÅ¡ajam interesui dėl žemės sklypo nuomos sutarties teisių perėjimo tretiesiems asmenims, po pastatų stovinčių ant Å¡io žemės sklypo jiems pardavimo, Civilinio kodekso 6.491 straipsnio 1 dalis yra speciali norma Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tam, kad toks susitarimas galiotų, buvo reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas, todėl pardavus statinius naujoji jų savininkė privalėjo kreiptis į ieÅ¡kovę dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kuri gali bÅ«ti sudaryta naujai įvertinus žemės sklypo dydžio prie eksploatuojamų statinių nuomos reikalingumÄ bei paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota, kad „CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo“, tačiau kolegija sprendžia, kad toks žemės nuomos perleidimas yra daromas tik BAB „Daisotra“ teisėms ir pareigoms apspręsti, tačiau niekaip nėra galiojantis ir imperatyvus ieÅ¡kovės atžvilgiu, nesukuria jai jokių teisių ar pareigų, kai tretieji asmenys susitaria kaip jie valdys ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , IeÅ¡kovės atžvilgiu toks susitarimas yra negaliojantis.

22. Žemės įstatymo 9 straipsnio (Valstybinės žemės išnuomojimas) 6 dalyje nurodoma, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės naudojimo priežiÅ«ros institucija, bei atstovauja valstybei iÅ¡nuomojant valstybinę žemę kitiems asmenims ir Å¡iuo atveju sudarant PapildomÄ susitarimÄ turėjo bÅ«ti gautas iÅ¡ankstinis nuomotojo sutikimas dėl tokio sandorio sudarymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokio iÅ¡ankstinio nuomotojo sutikimo dėl ginčo sandorio sudarymo gavimas pagal savo prasmę nebuvo vien tik formalaus veiksmo neatlikimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra valstybinės žemės naudojimo priežiÅ«ros institucija, kuri kaupia informacijÄ apie valstybinės žemės naudotojus, duomenis dėl pakitimų teritorijų planavime, prižiÅ«ri ar žemės savininkai ir kiti naudotojai žemės sklypus naudoja pagal paskirtį, nustato specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas bei prižiÅ«ri jų laikymÄ si, sprendžia dėl žemės servitutų nustatymo administracine tvarka (Žemės įstatymo 21-23 straipsniai). BÅ«tent gaunant iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ dėl žemės sklypo nuomos perleidimo kitam asmeniui gali bÅ«ti daromi pakeitimai dėl iÅ¡nuomojamo sklypo naudojimo paskirties, sklypo duomenų ar nuomos sÄ lygų, tame tarpe ir nuomos mokesčio.

24. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad neinformuojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apie nuomininko pasikeitimÄ ir negaunant jos iÅ¡ankstinio sutikimo gali bÅ«ti sukuriama situacija, kad valstybinės žemės naudojimo priežiÅ«ros institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neturėtų jokios informacijos apie pasikeitusius žemės sklypo nuomotojus, negalėtų įvertinti, ar žemės sklypas bus naudojamas pagal paskirtį, bei bÅ«tų apsunkintas žemės nuomos mokesčio valstybei tinkamas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Todėl veiksmai, kada valstybinės žemės sklypas buvusio nuomininko perleidžiamas kitam naujam nuomininkui, apie tai neinformavus nuomotojo, valstybinės žemės naudojimo priežiÅ«ros institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir negavus jos iÅ¡ankstinio sutikimo, pažeidė teisinio apibrėžtumo principÄ (CK 1.2 straipsnio 1dalis), kadangi žemės savininkas netgi formaliai nežinojo apie sudaromÄ sandorį dėl jam priklausančio žemės sklypo nuomos teisės perėjimo trečiajam asmeniui, neatsižvelgiant į žemės sklypo savininko nuomonę, ar yra sÄ lygos šį, bÅ«tent tokio dydžio ir tokios paskirties žemės sklypÄ perleisti kitam nuomotojui.

Šiuo ginčijamu sudarytu sandoriu nuomos santykiai buvo išspręsti žemės savininkui nežinant, kai tuo tarpu ankstesniojo nuomotojo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo nuomos, nebuvo suteikusi teisės nuomininkui savo nuožiūra perleisti nuomos teises kitam nuomininkui.

25. Pagal CK 394 straipsnio 2 dalį sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti. Minimu atveju 2012 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartis buvo sudaryta neaptarus pastatų pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , tačiau ji nebuvo tvirtinama notaro, todėl nėra imperatyvo, kad ji yra negaliojanti, byloje ji nėra ginčijama. Tačiau kadangi pastatų pirkėjo teisės į žemės sklypÄ su žemės sklypo nuomotoju nebuvo aptartos, jos aptartos tik žymiai vėliau – 2013 m. vasario 28 d. papildomu susitarimu ir neįgaliotų tam asmenų, todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie veiksmai prieÅ¡taravo ne tik minėtiems teisės aktams bei vyraujančiam vieÅ¡ajam interesui bet ir geros moralės principui, kadangi sudarant sandorius dėl savininko turto, yra bÅ«tina žinoti savininko pozicijÄ numatomo sudaryti sandorio atžvilgiu, t. y. ar savininkas pritaria tokiam sandoriui ar nepritaria, kas savo ruožtu iÅ¡ anksto eliminuotų galimus ginčus dėl buvusio nuomininko teisės perleisti nuomos teises kitam nuomininkui.

Å iuo atveju neinformuojant apie bÅ«simÄ sandorį dėl nuomininko pasikeitimo, valstybinės žemės sklypas galėtų bÅ«ti perleidžiamas asmenims, kurie gali turėti prieÅ¡iÅ¡kų valstybei interesų ar sklype vykdyti veiklÄ , kuri prieÅ¡tarautų LR įstatymų nustatytiems draudimams. Tokiu bÅ«du iÅ¡ankstinis valstybinės žemės naudojimo priežiÅ«ros institucijos informavimas ir Å¡iuo atveju leidimo gavimas yra bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų apsaugoti valstybės interesai susiję su tinkamu valstybinės žemės naudojimu.

26. Atmestinas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmos instancijos teismas pažeidė res judicata principÄ , ne ignoravo jau anksčiau teismo sprendimu nustatytas aplinkybes kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys kaip ir Å¡ioje civilinėje byloje. Minėta byla yra cituojama pirmos instancijos teismo sprendime bei Å¡ioje nutartyje. Joje nėra nustatytos aplinkybės, kad ginčo sutartis negali bÅ«ti nuginčijama, joje konstatuota tik tai, kad nėra pagrindo pripažinti jos niekine.

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, kad teisė pirkėjui UAB „AMP Tranzit“ naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėjas BAB „Daisotra“ kyla iÅ¡ įstatymo ir nėra priklausomas nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų, nepaneigia aplinkybės, kad ginčijamas susitarimas tarp UAB „AMP Tranzit“ ir BAB „Daisotra“ galėjo bÅ«ti sudarytas tik ieÅ¡kovės sutikimu.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau minėta, ginčijamas susitarimas buvo sudarytas ne paties nekilnojamųjų daiktų pardavimo be varžytynių sutarties sudarymo metu, o žymiai vėliau, po 9 mėnesių, taigi jis buvo sudarinėjamas ne kaip imperatyvus, sandorio metu privalomas susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad susitarimas dėl žemės teisinio statuso prie naudojamų statinių yra privalomas, tačiau jis turi bÅ«ti sudarytas dalyvaujant ieÅ¡kovei, kaip Å¡aliai, atstovaujančiai valstybę žemės nuomos santykiuose bei ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Kaip jau minėta ieškovei kyla pareiga sudaryti, pratęsti, pakeisti, nutraukti žemės nuomos sutartis, bei kontroliuoti ar tinkamai išnuomota žemė yra naudojama, tikrinti kitas su žemės nuoma susijusias aplinkybes.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytu argumentu, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas netyrė faktinių aplinkybių, kokiomis sÄ lygomis sudarant susitarimÄ naudojosi BAB „Daisotra“, kokios naudojimosi žeme sÄ lygos buvo numatytos žemės sklypo nuomos sutartyje, kiek žemės pagal paskirtį yra reikalinga naudoti UAB „AMP Tranzit“ parduotam nekilnojamajam turtui naudoti, kaip yra pasikeitę žemės naudojimo sÄ lygos. Tokius faktus turi vertinti ieÅ¡kovė, duodama sutikimÄ Å¾emės tolimesniam naudojimui ar nuomai.

Taigi, nors šiuo atveju pirkėjui teisė naudotis žeme kyla iš įstatymo, tačiau žemės nuomos sutartys turi būti sudaromos, keičiamos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant valstybės ir viešojo intereso, ieškovė turi teisę žinoti kokiu tikslu pirkti statiniai, kokia veikla užsiims UAB „AMP Tranzit“, kokio žemės sklypo ploto prie statinių jai reikės, kokia bus žemės naudojimo paskirtis ir kita. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė privalėjo dalyvauti susitarimo sudaryme, kadangi jai perduota valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja funkcija, ir naujasis pastatų savininkas turi kreiptis į ieškovę dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

28. Be to Å¡ios bylos nagrinėjimo metu Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-130-423/2019 vienas iÅ¡ atsakovės UAB „AMP Tranzit“ skundo reikalavimų buvo pripažinti 1997 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės veiklai sutarties Nr. N11/97-1440 nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. 2VÄ®-(14.2.2)-970 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Alytaus mieste, nuomos ir patikėjimo teisių iÅ¡registravimo“.

29. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinę sistemÄ Liteko matyti, kad minėta byla yra iÅ¡nagrinėta, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu skundas atmestas, 2019 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi ginčijamu susitarimu perleista ginčo žemės nuoma yra nutraukta.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

32. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, visapusiÅ¡kai juos iÅ¡tyrė, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Edvardas paliokas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė