d1bddcf3-e6e4-4032-b9bb-568d493776c9 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-401-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22078-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 2.6.8.11.5.; 2.6.11.6.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rasos Urbanavičiūtės ir Linos Žemaitienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovų atstovui S. J., advokatei A.

V., atsakovų atstovui D. G., advokatei N. Ž., trečiojo asmens AB „A. G.“ atstovei advokatei S. B. Å ., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. J. ir H. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. J. ir H. J. ieÅ¡kinį atsakovams I. G. ir D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MTARCH“, akcinė bendrovė „A.

G.“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. S. J. ir H. J. ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieÅ¡kovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4027); taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti po ½ dalį žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteisti po 13 000 Eur; priteisti ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovų 5 179,41 Eur patirtas iÅ¡laidas; priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad po ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog žemės sklype, kurį ieÅ¡kovai įsigijo gyvenamojo namo statybai, statyba yra negalima. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad ilgus metus gyveno Jungtinėse A. V., tačiau planavo grįžti į LietuvÄ , todėl pradėjo ieÅ¡koti žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. IeÅ¡kovams atvykus į LietuvÄ , ieÅ¡kovo tėvo pažįstamas D. G. pasiÅ«lė ieÅ¡kovui apžiÅ«rėti ir įsigyti vienÄ iÅ¡ jo sklypų (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau – registruoto jo motinos vardu). IeÅ¡kovams apžiÅ«rėjus sklypÄ , kitÄ dienÄ D. G. persiuntė detalųjį planÄ , kadastrinį žemėlapį, privažiavimo žemėlapį ir žemės sklypo planÄ , tačiau apie statybų ribojimus nieko nenurodė.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į architektÄ ir parodė jam elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ pardavėjų gautus dokumentus. Architektas atkreipė dėmesį, kad tiek Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, tiek detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas neturi specialiųjų apribojimų, iÅ¡skyrus želdinių ir elektros linijų apsaugos zonas, taip pat nurodė, jog statybÄ reikės derinti su trečiuoju asmeniu AB „A. G.“ (buvusia AB „Lietuvos dujos“), kadangi Å¡alia eina magistralinis dujotiekis.

Kitų žemės sklypo trÅ«kumų nei pardavėjai, nei specialistai, su kuriais konsultavosi ieÅ¡kovas ir jo atstovas, nenurodė. Po sklypo įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad į magistralinio dujotiekio pirmosios vietovės klasės vieneto tankį įskaičiuotini pastatai jau virÅ¡ija 10 pastatų, o leistinų statyti pastatų skaičius Å¡ioje vietovėje virÅ¡ijo 10 jau tada, kai buvo derinamas detalusis planas. Anot ieÅ¡kovų, atsakovai, kaip pardavėjai, apie tai žinojo arba turėjo žinoti, nes jie buvo detaliojo plano užsakovai ir apie tokį parduodamo sklypo trÅ«kumÄ nežinoti negalėjo.

Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudarė suklysdami, nes, žinodami, kad perkamame žemės sklype gyvenamojo namo statyba negalima, tokio sandorio jie nebūtų sudarę.

4. A. I. G. ir D. M. 2019 m. sausio 28 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų S. J. ir H. J. ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad sutartį ieÅ¡kovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal jÄ . IeÅ¡kovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamÄ jį namÄ prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo už kuriuos patys yra atsakingi. IeÅ¡kovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieÅ¡kovai neįrodė ir kitų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovų iniciatyva 2009 metais buvo parengtas žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563. Detaliuoju planu buvo suplanuota minėtus du atsakovams priklausiusius žemės sklypus padalinti į aštuonis žemės sklypus, iš kurių vienas yra ginčo sklypas, plane pažymėtas numeriu 7, jame nurodyta statybinė zona.

Detaliuoju planu nustatyta minėto sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, sklypų naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Detaliajame plane taip pat pažymėtas aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio iÅ¡sidėstymas, aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. IeÅ¡kovams susidomėjus ginčo sklypu, atsakovai iki ieÅ¡kovų sprendimo pirkti sklypÄ priėmimo ir sutarties sudarymo sudarė jiems visas galimybes jį apžiÅ«rėti bei pateikė jiems visus turimus dokumentus, iÅ¡ kurių matyti sklypo dislokacija, taikytinos apsaugos zonos, reglamentai ir t.t.

Be to, patys ieÅ¡kovai neneigia, jog prieÅ¡ įsigydami sklypÄ jie kreipėsi į savo pasitelktÄ specialių žinių turintį asmenį - projektuotojÄ (architektÄ ) ir aiÅ¡kinosi apie galimybes jame vykdyti statybas. Pasitelktas projektuotojas - kvalifikuotas asmuo statybų srityje, todėl ieÅ¡kovai turėjo visas galimybes prieÅ¡ sutarties sudarymÄ nustatyti ir įvertinti aplinkybę apie esamÄ aukÅ¡to slėgio magistralinį dujotiekį ir kokiÄ tai įtakÄ gali turėti galimybėms vykdyti statyboms ginčo sklype.

Atsakovai nuo ieÅ¡kovų neslėpė, jog sklypas patenka į aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijÄ , tai buvo aiÅ¡kiai matyti ir detaliajame plane, nes jame pažymėtas aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio iÅ¡sidėstymas, jo apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. Be to, ieÅ¡kovų pasitelktas architektas jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sklypas patenka į Å¡iÄ zonÄ , todėl statybos techninį projektÄ reikės derinti su aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio valdytoju (tuo metu - AB „Lietuvos dujos“, o vėliau pastarojo teises perėmė AB „A.

G.“). Todėl laikė, jog ieÅ¡kovai sprendimÄ Ä¯sigyti ginčo sklypÄ priėmė laisva valia, žinodami (ir turėdami žinoti) faktinę aplinkybę apie tai, kad sklypas patenka į aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijÄ , nesant suklydimo. Taip pat akcentavo, jog sutarties sudarymo metu reali galimybė statyti ginčo sklype gyvenamÄ jį namÄ buvo, o ja ieÅ¡kovai nepasinaudojo ir Å¡iÄ galimybę prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo. Detaliuoju planu buvo suformuoti iÅ¡ viso aÅ¡tuoni atskiri žemės sklypai, kurie visi parduoti.

IeÅ¡kovai patys yra pateikę duomenis apie tai, kad detaliojo plano zonoje nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo iÅ¡duoti penki statybos leidimai septyniems pastatams (penkiems gyvenamiesiems ir dviems Å«kiniams pastatams). Todėl parduodami sklypai ne tik galėjo bÅ«ti, bet ir buvo panaudoti pagal nustatytÄ jų tiesioginę paskirtį. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad patys ieÅ¡kovai 2016 m. birželio 28 d. buvo gavę specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus gyvenamojo pastato statybai. Todėl ieÅ¡kovams reikėjo tik pasirengti projektÄ , susiderinti ir pradėti statybas.

Kai buvo parengtas detalusis planas, tuo metu buvo galimybės statyti po vienbutį gyvenamÄ jį namÄ kiekviename iÅ¡ suplanuotų sklypų, įskaitant ir ginčo sklypÄ . Atsakovai negalėjo kontroliuoti pastatų skaičiaus didėjimo aukÅ¡to slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, nes tai nuo jų nepriklausė. Be to nurodė, kad atsakovai nėra ir negali bÅ«ti atsakingi už teisės aktų pasikeitimus, kurie bus atlikti po sutarties sudarymo ir tai, kaip jie įtakos statybos galimybes sklype ar kitus niuansus.

Energetikos ministro įsakymas „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ 2017 m. liepos 1 d. buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio teisės akto pasikeitimo išdavoje sugriežtėjo reikalavimai ir normatyvai taikytini statyboms magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Po šio pasikeitimo detalizavus reikalavimus aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, buvo pradėta skaičiuoti maksimalus leistinas ten esančių pastatų kiekis vienete.

Pasisakydami dėl ieÅ¡kovų reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsakovai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl atsakovų kaltės, galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovai neteko dėl savo pačių kaltės, todėl nei ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigÄ jas atlyginti, todėl ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo prašė atmesti.

5. Trečiasis asmuo AB „A. G.“ 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų S. J. ir H. J. ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinio (ne)tenkinimo klausimÄ spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog AB „A. G.“, vadovaudamasi Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis, teisėtai ir pagrįstai 2018 metais atsisakė iÅ¡duoti derinimus, pritarimus, sutikimus, kitus dokumentus, susijusius su pastato (-ų) ginčo žemės sklype statyba.

6. Trečiasis asmuo UAB „MTARCH“ 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų S. J. ir H. J. ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nėra tinkamai įvertintos esminės bylos aplinkybės. M. T. individualios įmonės parengti 2008 m. spalio mėn. gyvenamosios paskirties statinių iÅ¡dėstymo specialusis planas „Karčiupio kaimo teritorijos (apimančios RumÅ¡iÅ¡kių k. v. 7 bloko dalį), tame tarpe žemės Å«kio paskirties sklypai: (duomenys neskelbtini)(ir 2009 m. rugsėjo „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo“ detalusis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, todėl sprendžiant dėl galimybių vykdyti statybas privalu vadovautis jų sprendiniais.

Ä® Å¡iuos sprendinius privalėjo atsižvelgti ir AB „A. G.“, kurios pirmtakas AB „Lietuvos dujos“ suderino minėtų dokumentų sprendinius ir sukÅ«rė savininkams lÅ«kesčius statyti juose suplanuotÄ pastatų kiekį. To nedarant pažeidžiami asmenų teisėti lÅ«kesčiai, be to, teritorijų planavimo procesas tampa beprasme veikla, tuščiu lėšų ir laiko Å¡vaistymu, neigiama teisės normose numatyta valstybės bei vietos savivaldos institucijų kompetencija, įskaitant ir savivaldybės savarankiÅ¡kÄ jÄ funkcijÄ â€“ planuoti teritorijas, įgyvendinti savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinius (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir AB „A. G.“. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai net dvigubai buvo suderinti atsakingų institucijų (įskaitant ir AB „Lietuvos dujos“, kurių teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „A. G.“), t. y. magistralinio dujotiekio valdytojas suderino tiek specialųjį planÄ , tiek detalųjį planÄ . Abiejuose teritorijų planavimo dokumentuose yra suplanuotos statybos ginčo žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

Derinant abu teritorijų planavimo dokumentus AB „Lietuvos dujos“, kaip kompetentingas subjektas, vertino atitinkamÄ 1-os klasės vietovės vienetÄ , į kurį patenka planuojama teritorija, įskaitant ginčo sklypÄ ir konstatavo, kad statybos planuojamoje teritorijoje nevirÅ¡ytų leistino maksimalaus statinių skaičiaus ir kt. Detalusis planas yra neriboto galiojimo planavimo dokumentas, tame tarpe ir keičiantis teisės aktų reglamentavimui, po santykinai ilgo laikotarpio nuo planavimo dokumento patvirtinimo, yra svarbu visomis vieÅ¡ai prieinamomis priemonėmis (konsultacijomis AB „A.

G.“, vietos savivalda ir pan.) gauti kvalifikuotÄ informacijÄ , ar konkrečiame žemės sklype einamuoju laikotarpiu galima įgyvendinti statytojo teises ir tikslus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo H. J. ir S. J. atsakovams I. G. ir D. M. kiekvienam po 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir trečiajam asmeniui AB „A. G.“ kiekvieno ieÅ¡kovo H. J. ir S. J. po 1 358,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai, prieÅ¡ įsigydami žemės sklypÄ , jį apžiÅ«rėjo, gavo detaliojo plano brėžinį ir dėl žemės sklypo konsultavosi su specialiųjų žinių turinčiu specialistu – architektu. Tarp sklypo apžiÅ«rėjimo ir sandorio sudarymo praėjo apie 3 savaitės. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai, nors ir gyvendami užsienyje, turėjo pakankamai laiko iÅ¡analizuoti žemės sklypo dokumentus ir pasikonsultuoti su specialistais.

9. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo sklypÄ , analizavo Nekilnojamojo turto registro duomenis, detalųjį planÄ rodė architektui, o Å¡is jiems nurodė, jog statybas reikės derinti su trečiuoju asmeniu AB „A. G.“. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai ieÅ¡kovams pateikė sklypo dokumentacijÄ , o detaliojo plano pagrindinio brėžinio 9 punkte buvo nurodyta informacija, jog projektuojamojoje teritorijoje nustatomos Å¡ios magistralinio dujotiekio apsaugos priemonės: planuojamoje teritorijoje nustatoma ne daugiau kaip 10 statinių žmonėms bÅ«ti (skaičiuojant 1 butÄ kaip 1 statinį), kurie nustatomi vadovaujantis magistralinio dujotiekio pirmosios vietovės klasės apribojimais, apimančiais žemės juostÄ 200 metrų į abi puses nuo dujotiekio aÅ¡ies ir 1600 metrų ruože iÅ¡ilgai vamzdyno aÅ¡ies.

Rengiantis statyti bet kokius statinius ar įrenginius arčiau nei 350 metrų nuo dujotiekio ašies, priešprojektiniai pasiūlymai ir projektinė dokumentacija privalo būti derinami su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia organizacija.

10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentais, kad atsakovai nuo ieÅ¡kovų nuslėpė aplinkybę, jog žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje ribojamas statinių kiekis ir tankumas. Teismas sutiko su trečiojo asmens AB „A. G.“ argumentais, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, iÅ¡ detaliojo plano buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kovai privalės statybÄ derinti su tuometiniu magistralinio dujotiekio valdytoju, tačiau iki sandorio sudarymo ieÅ¡kovai į trečiÄ jį asmenį AB „A. G.“ nesikreipė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo sklype statyba galima. Anot teismo, tai pagrindžia, kad ieÅ¡kovai neveikė sÄ Å¾iningai ir apdairiai.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad visi byloje dalyvavę asmenys pripažino, jog iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas, t. y. teisės aktu nebuvo aiÅ¡kiai nustatyta metodika, kaip privalo bÅ«ti nustatomas vietovės klasės vienetas; nebuvo apibrėžta, pagal kuriuos kriterijus trečiasis asmuo AB „A. G.“ turi priimti sprendimÄ ; nebuvo aiÅ¡kiai nustatyta, kokie pastatai turi bÅ«ti laikomi pastatais, skirtais žmonėms bÅ«ti; taip pat nebuvo nuostatos, kad priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į iÅ¡duotus leidimus pastatams statyti. Teismas nusprendė, kad tik vėlesniuose teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms bÅ«ti, samprata, todėl reglamentavimas tapo aiÅ¡kesnis ir konkretesnis, o trečiajam asmeniui AB „A. G.“ nebeliko galimybės interpretuoti ir savo nuožiÅ«ra spręsti bei vertinti pastatus kaip skirtus žmonėms bÅ«ti.

12. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktos ieÅ¡kovų rengtos schemos, ortofoto medžiaga bei Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog detaliojo plano teritorijoje statinių yra daugiau nei 10, tačiau kurie iÅ¡ Å¡ių pastatų sandorio sudarymo metu trečiojo asmens AB „A. G.“ buvo vertinami kaip pastatai, skirti žmonėms bÅ«ti, nėra žinoma. Be to, teismas sutiko su trečiojo asmens AB „A. G.“ argumentais dėl į bylÄ pateiktos schemos trÅ«kumų, todėl teismas Å¡ios schemos nelaikė tinkamu įrodymu.

13. Anot teismo, detalusis planas buvo suderintas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, o iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad po ginčo sandorio sudarymo detaliojo plano teritorijoje buvo iÅ¡duotas leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ . Todėl teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog sandorio sudarymo dienÄ egzistavo faktinės aplinkybės, dėl kurių statyba ginčo sklype nebuvo galima. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog galimybė statyti gyvenamÄ jį namÄ sklype iÅ¡nyko po 2017 m. birželio 28 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, o atsakovai negali bÅ«ti atsakingi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir iÅ¡nykusios galimybės ginčo sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ . Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai buvo detaliojo plano rengėjai, taip pat nesudaro pagrindo preziumuoti jų kaltės.

14. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti su sandoriu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentais, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo bÅ«ti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima arba galimai bus negalima, ir jie tÄ aplinkybę nutylėjo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nusprendė, kad grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima, buvo iÅ¡vieÅ¡inta ieÅ¡kovams, o pastarieji turėjo tris savaites pasikonsultuoti su specialistais, kreiptis į magistralinio dujotiekio eksploatavimÄ vykdančiÄ institucijÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kintų galimybes statyti gyvenamÄ jį namÄ ginčo sklype, tačiau ieÅ¡kovai to nedarė. Todėl teismas nurodė, kad, nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, taip pat nenustačius, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl atsakovų kaltės, nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai iÅ¡laidų, susijusių su sandoriu, atlyginimÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jei teismas bÅ«tų pripažinęs sandorį negaliojančiu, ne visų ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų atlyginimas galėtų bÅ«ti priteisiamas. Teismas nustatė, kad 1060 Eur skola UAB Santakos architektÅ«ros studijai nėra sumokėta, todėl konstatavo, jog Å¡ios iÅ¡laidos nėra patirtos. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, veikdami sÄ Å¾iningai ir protingai, neturėjo tęsti projektavimo darbų, kelti projekto į IS „Infostatyba“ nuo to momento, kai 2018 m. balandžio mėn. sužinojo, jog trečiasis asmuo AB „A.

G.“ neiÅ¡duos planavimo sÄ lygų. Todėl reikalavimo dalį priteisti iÅ¡laidų už po 2018 m. balandžio mėn. UAB Santakos architektÅ«ros studijos atliktus projektavimo darbus atlyginimÄ teismas pripažino nepagrįsta. Taip pat su sandoriu nesusijusiomis teismas laikė ir sklypo perplanavimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai S. J. ir H. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å iame procesiniame dokumente ieÅ¡kovai taip pat prašė paskirti byloje teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovai vertina, apskųstasis teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas ne tik netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialinės teisės normas, bet ir pažeidžiant procesines teisės normas. SprendimÄ priėmęs teismas netaikė pardavėjo pareigas reguliuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, netinkamai nustatė pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių balansÄ ir veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu.

Taip pat teismo skundžiamo sprendimo argumentai yra netinkama įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo iÅ¡dava, kuri prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams bei iÅ¡aiÅ¡kėjusioms faktinėms aplinkybėms. 1.2. Teismas, pažeisdamas pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių nustatymo taisykles, pirkėjo valiai susiformuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neįvertino, kad pardavėjai ginčo žemės sklypu disponavo beveik deÅ¡imtmetį, buvo planavimo organizatoriai, kurie, kaip reglamentuoja teritorijų planavimÄ reguliuojantys teisės aktai, buvo iÅ¡samiai įsigilinę į žemės sklypo vietovės specifikÄ bei jos apribojimus.

IÅ¡ atsakovo D. M. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad jis aiÅ¡kinosi ir tyrė Vieneto užstatymo reglamentavimÄ ir žinojo jo pasekmes bei iÅ¡ to kylančius parduodamo daikto paslėptus trÅ«kumus. Pirkėjai, gi, tuo tarpu, turėjo tris savaites laiko, per kurias atliko visus apdairiam bei rÅ«pestingam pirkėjui deramus veiksmus – susipažino su dokumentacija, konsultavosi su specialistais, tačiau, kaip tapo akivaizdu iÅ¡ bylos nagrinėjimo eigos, negalėjo turėti nei prielaidų sužinoti, nei galimybių nustatyti, kad nusipirktame sklype statyba bus iÅ¡ viso negalima.

Byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip metai laiko, byloje dalyvavo ir teisininkai, ir teritorijų planavimo specialistai ir magistralinio dujotiekio valdytojo atstovai. Nei vienas iÅ¡ bylos dalyvių negalėjo pateikti argumentuoto paaiÅ¡kinimo, kokius konkrečius veiksmus ieÅ¡kovai turėjo atlikti, siekdami įsivertinti iki ginčo sandorio, kad perkamame žemės sklype statyba bus iÅ¡ viso negalima. IeÅ¡kovams jau vėliau, paaiÅ¡kėjus apie virÅ¡ytÄ užstatymo tankį vienete ir kreipusis į savivaldybę, informacijos apie visus statinius vienete taip pat nepavyko gauti. 1.3.

NeaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad galbÅ«t ieÅ¡kovams prieÅ¡ sudarant sandorį reikėjo kreiptis į trečiÄ jį asmenį AB „A. G.“ ir taip sužinoti perkamo daikto trÅ«kumus. Å i institucija tokios informacijos preliminariai neteikia, tai nėra numatyta jos funkcijose ir teismas niekuo nepagrindė tokio savo teiginio. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje ieÅ¡kovų atstovė prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „A. G.“ raÅ¡ytinius įrodymus (praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo - DOK-35658), teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pareikalavo informacijos iÅ¡ AB „A.

G.“, tačiau vykdydamas teismo nutartį Å¡is valstybės valdomas subjektas į teismo užduotus klausimus iÅ¡ esmės neatsakė (I tomas, b. l. 185-186), o bendrai tiek teismui, tiek visame susiraÅ¡inėjime su ieÅ¡kovais nurodė, kad vienete esančių pastatų skaičių galima nustatinėti remiantis vieÅ¡ai prieinama informacija, AB „A. G.“ nei teikti, nei saugoti tokios informacijos prievolės neturi. Todėl teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡taraujančias byloje esantiems įrodymams iÅ¡vadas, kad sÄ Å¾iningas pirkėjas, susipažinęs su nekilnojamojo turto registro informacija bei detaliojo plano brėžiniu, galėjo kaip nors sužinoti ar suprasti, kad jo įsigytame žemės sklype statyba bus negalima, nors net bylÄ nagrinėjusiam teismui nepavyko gauti jį dominusios informacijos, kai jis kreipėsi į AB „A.

G.“. IeÅ¡kovų atstovė taip pat bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į AB „A. G.“ su labai konkrečiais klausimais apie vieneto užstatymo tankio skaičiavimÄ , tačiau konkrečių atsakymų iÅ¡ Å¡io subjekto negavo. Todėl nepaaiÅ¡kinama, kokiu bÅ«du teismas galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai galėjo gauti juos dominusiÄ informacijÄ dėl statybos galimumo. Taigi, teismas savo motyvus grindė prielaidomis, prieÅ¡taraujančiomis byloje esantiems įrodymams. 1.4. Skundžiamo sprendimo motyvai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo bÅ«ti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima, arba galimai bus negalima ir tÄ aplinkybę nutylėjo. Teismas nesutiko su Å¡iais argumentais, nes atsakovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai.

Dėl Å¡ios priežasties grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima, buvo iÅ¡vieÅ¡inta ieÅ¡kovams. Taigi, teismas laikė, kad atsakovai galimai žinojo apie statybos negalimumÄ , tačiau savo prievolę pilnai įvykdė pateikdami detalaus plano brėžinį. Tokiu bÅ«du teismas visiÅ¡kai netinkamai vertino pardavėjo pareigas, pažeisdamas pirkimo – pardavimo santykius reguliuojančias materialines teisės normas bei teismų praktikos taisykles, pasisakančias apie pardavėjo sÄ Å¾iningumo svarbÄ , pareigas nustatė vien tik pirkėjui ir jam uždėjo nepagrįstai aukÅ¡tÄ sÄ Å¾iningo, protingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , nors turėjo tokį standartÄ nustatyti pardavėjui. 1.5.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė atsakovų rolę teritorijų planavimo procese, nes jie buvo ne detaliojo plano rengėjai, o organizatoriai. Be to, atsižvelgdamas į atsakovų kaip pardavėjų pareigas, numatytas įstatyme, teismas turėjo vertinti, kad kaip planavimo organizatoriai pardavėjai privalėjo įspėti pirkėjus apie faktinę situacijÄ ir tai, jog galimybė statytis gyvenamÄ jį namÄ ketinamame įsigyti žemės sklype gali kisti laike priklausomai nuo kitų statybų vienete.

Apie tai pardavėjai pirkėjų neįspėjo, nors Å¡iuos daikto trÅ«kumus žinojo arba privalėjo žinoti. Tokio pobÅ«džio informacija turi esminę reikÅ¡mę sutarčiai sudaryti, nes Å¡ios informacijos atskleidimas parodo kokios rizikos sandorį pirkėjai ketino sudaryti. Å ie pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktÄ (su daikto naudojimu pagal paskirtį susijusiÄ rizikÄ ) neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trÅ«kumus pažeidimas. 1.6.

Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo daug aplinkybių, iÅ¡ kurių buvo akivaizdu, kad jau rengiant specialųjį ir detalųjį planus, magistralinio dujotiekio I klasės vienete statinių žmonėms bÅ«ti skaičius virÅ¡ijo 10, Å¡ie įrodymai byloje buvo akivaizdÅ«s bei nenuginčyti, tačiau pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atmetė. 1.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino suklydimo objektÄ , nurodydamas, jog sutiktina ir su trečiojo asmens AB „A. G.“ atstovės argumentais, jog ieÅ¡kovai tokiu bÅ«du suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių.

Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta dėl to, kad suklydimas dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių turėtų reikÅ¡mės tik tokiu atveju, jei ieÅ¡kovai sklypÄ bÅ«tų įsigiję iÅ¡ perpardavėjų, kurie neturėjo prievolės nei domėtis, nei stebėti teisės aktų, susijusių su galimybe naudoti parduodamÄ sklypÄ pagal paskirtį, o taip pat žinoti faktines aplinkybes apie statinių žmonėms bÅ«ti vienete skaičių. 1.8. Skundžiamame sprendime nurodomas sunkiai suprantamas ir visiÅ¡kai neteisėtas teismo argumentavimas dėl atsakovų atsakomybės eliminavimo neva pasikeitus įstatymų reglamentavimui po ginčo sandorio sudarymo.

Tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga, nes ieÅ¡kovai nesutiko, kad iki 2017 m. birželio 28 d. ir po to teisinis reglamentavimas buvo reikÅ¡mingas ginčo santykiui, nes, ieÅ¡kovų manymu, teisės akto pakeitimai iÅ¡ esmės nepakeitė nei vieneto teritorijos, nei skaičiuotinų pastatų pobÅ«džio, nei vieneto nustatymo metodo. Be to, tokia teismo iÅ¡vada yra paneigianti teismo pareigÄ ginčo sprendimui taikyti įstatymus tiesiogiai, o ne remtis kitų asmenų pamÄ stymais apie įstatyminį reglamentavimÄ .

Tokiu bÅ«du teismas, remdamasis ne įstatymu, o bylos dalyvių nekonkrečiais pamÄ stymais apie įstatymų pakeitimus, padarė nepagrįstÄ , abstrakčiÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ . 1.9. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra aiÅ¡ku, kurie iÅ¡ ieÅ¡kovų ir jų atstovės pateiktuose skaičiavimuose esančių pastatų sandorio sudarymo metu AB „Amber grid“ buvo vertinami kaip pastatai skirti žmonėms bÅ«ti, rėmėsi abstrakčiais teiginiais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo padaryti tik visiÅ¡kai nenagrinėjęs ir nevertinęs į bylÄ pateiktų raÅ¡yti įrodymų.

Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje dalyvaujantys asmenys suinteresuoti byloje paaiÅ¡kinimus teikti taip, kad jiems ateityje nekiltų atsakomybė ir Å¡ių asmenų procesinis elgesys nerodė noro iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje tiesÄ . 1.10. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieÅ¡kovai sandorį sudarė dėl suklydimo. Byloje buvo bÅ«tina nustatyti, ar statyba ginčo žemės sklype buvo galima sandorio sudarymo metu. Teismas rėmėsi tik atsakovų teikta informacija, neva patvirtinančia, kad statyba ginčo sandorio sudarymo metu yra galima.

Atmesdamas ieÅ¡kovų teiktus ir byloje nenuginčytus įrodymus, o pasiremdamas vien tik atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginiais, teismas netinkamai vadovavosi įrodymų viseto vertinimo taisykle, jÄ taikė neiÅ¡samiai, neteisingai ir tik teoriÅ¡kai. Teismas vertino ieÅ¡kovų teiktus raÅ¡ytinius įrodymus su kitų bylos dalyvių samprotavimais, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ formavo ne remdamasis pilnu visų įrodymų turiniu, o tik tam tikromis įrodymų dalimis, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas byloje ir priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų byloje tiesai nustatyti bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovų teiktas vieneto brėžinys nėra tinkamas, bet ir pareikalauti iÅ¡ Å¡alių papildomų įrodymų arba pats surinkti reikiamus papildomus įrodymus. Bylos esmės atskleidimas reikalavo specialių žinių, nes ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ daikto trÅ«kumų, kurių atsiradimo laikas byloje yra ginčijamas atsižvelgiant į specifinį teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimÄ , specialius skaičiavimus.

Atmesdamas be pagrindo ieÅ¡kovų teiktus įrodymus ir byloje nesant kitų, teismas ne tik savo iniciatyva nenusprendė skirti ekspertizės Å¡ioje civilinėje byloje, bet ir nepasiÅ«lė tokio praÅ¡ymo pateikti Å¡alims, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines bylai aplinkybes nuo kurių priklauso bylos baigtis. Todėl ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ paskirti teismo ekspertizę, kad įvertinti reikÅ¡mingus bylai teritorijų planavimo dokumentus. 1.11. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiojo asmens AB „A.

G.“ naudai jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodant, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra patvirtintos įrodymais, protingo dydžio, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Palyginus trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir atvykimÄ Ä¯ vienÄ posėdį, jos sudarė dvigubai daugiau, nei per visus metus bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrė atsakovai, tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir, priteisdamas neproporcingai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui, pažeidė teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.

Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, jog trečiasis asmuo AB „A. G.“ yra valstybės valdoma įmonė, turinti teisės skyrių (https://www.ambergrid.lt/lt/apie mus/valdymas/organizacine - struktūra), todėl šiame ginče teismui įtraukus AB „A. G.“ trečiuoju asmeniu dėl ekspertinės nuomonės teikimo, trečiasis asmuo turėjo visas galimybes naudoti įmonės teisininkus, ir nesamdyti išorinių, nes byloje nagrinėjami klausimai susiję su trečiojo asmens funkcijų vykdymu ir jų aiškinimu.

17. A. I. G. ir D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinti apeliantų praÅ¡ymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Atsiliepime atsakovai nurodo Å¡iuos argumentus: 2.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, kad sutartį ieÅ¡kovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal jÄ , todėl pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia nėra.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad sklypas yra nekokybiÅ¡kas daiktas, ir nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis daiktų kokybę, kokybės trÅ«kumų atskleidimÄ ir pan., ir apskritai Å¡ias teisines nuostatas interpretuoja neteisingai. Sutartį pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai ginčijo esminio suklydimo pagrindu, o ne tuo, kad jiems buvo parduotas tariamai nekokybiÅ¡kas daiktas. PastarÄ jį pagrindÄ ieÅ¡kovai pirmÄ kartÄ nurodė tik apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovų argumentai dėl sklypo kokybės yra už bylos nagrinėjimo ir apeliacinio proceso ribų, todėl nėra vertintini. 2.2. Teisės nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl visi ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad jie sutarties sudarymo metu tariamai nežinojo apie sklypui keliamus reikalavimus, kad atsakovai tariamai neatskleidė kažkurių tokių reikalavimų, kad ieškovai nebūtų pirkę sklypo, jei būtų juos žinoję, yra atmestini kaip nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi. 2.3.

IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai sutarties sudarymo metu žinojo apie tariamÄ gyvenamojo namo statybų negalimumÄ sklype. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad gyvenamojo namo statybos sklype tapo negalimos jau po sutarties sudarymo - dėl įvykusio teisinio reglamentavimo pasikeitimo. IeÅ¡kovai galimybės statyti ginčo sklype pastatus neteko dėl savo pačių laisva valia priimto sprendimo neginti savo teisių nuo kitų asmenų ir institucijų daromų pažeidimų.

Šios aplinkybės priklausė tik nuo pačių ieškovų, atsakovai už jas nėra atsakingi, jų negalėjo kontroliuoti, be to, jos atsirado jau po sutarties sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia. 2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad sutarties sudarymo metu sklype jau nebuvo galima gyvenamojo namo statyba dėl aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje tariamai pasiekto maksimalaus leistino pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus.

Teismas pagrįstai sutiko su AB „A. G.“ iÅ¡sakytais ieÅ¡kovų pateiktos tariamos 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos schemos trÅ«kumais ir dėl Å¡ios priežasties pagrįstai nelaikė Å¡ios schemos tinkamu įrodymu. 2.5. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad nei AB „A. G.“ atstovas, nei liudytojas V. N., nei liudytojas architektas M. T., nei liudytoja L. P. negalėjo pateikti teismui dokumentų, įrodančių, kaip rengiant detalųjį planÄ buvo apibrėžtas vietovės klasės vienetas ir kurie pastatai buvo vertinami kaip skirti žmonėms bÅ«ti, tačiau visi patvirtino, jog tokie skaičiavimai buvo atliekami.

IeÅ¡kovai nepagrįstai remiasi Energetikos ministerijos nuomone dėl pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičiavimo, iÅ¡dėstyta 2018 m. raÅ¡te. Kaip teisingai iÅ¡aiÅ¡kino teismas, tiek 2016, tiek ir 2018 metais tik AB „A. G.“, o ne Energetikos ministerija turėjo kompetencijÄ priimti sprendimus, ar nėra virÅ¡ytas statinių, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičius vietovės klasės vienete. Be to, kaip teisingai sprendime iÅ¡dėstė teismas, iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas - nebuvo teisės aktu aiÅ¡kiai nustatyta metodika, kaip privalo bÅ«ti nustatomas vietovės klasės vienetas, nebuvo apibrėžta, pagal kuriuos kriterijus AB „A.

G.“ turi priimti sprendimÄ , teisės aktais nebuvo aiÅ¡kiai nustatyta, kokie pastatai turi bÅ«ti laikomi pastatais, skirtais žmonėms bÅ«ti, nebuvo nuostatos, jog priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į iÅ¡duotus leidimus pastatams statyti. Tik nuo 2017 m. teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms bÅ«ti, samprata. 2.6. IeÅ¡kovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamÄ jį namÄ prarado po sutarties sudarymo dėl savo pačių veiksmų bei neveikimo, už kuriuos patys yra atsakingi, ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl po sutarties sudarymo pasikeitusio teisinio reglamentavimo.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad AB „A. G.“ jau sutarties sudarymo metu laikė, kad aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičius jau yra pasiektas. Tokių įrodymų pateikta nebuvo todėl, kad jų nėra, nes nebuvo ir pačios minėtos aplinkybės. O byloje atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad AB „A. G.“ dar kurį laikÄ po sutarties sudarymo derino naujų gyvenamųjų namų statybas aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje.

Taigi, akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo dar buvo galimybė statyti sklype gyvenamÄ jį namÄ . 2.7. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinius bei reiÅ¡kia pretenzijas atsakovams dėl specialiojo plano ir detaliojo plano parengimo. Pabrėžia, kad Å¡ie teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, o ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia reikalavimų dėl jų tvirtinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl argumentai dėl specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinių tariamo netinkamumo, Å¡ių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedÅ«ros, atsakovų statuso planavimo procese ir kt. nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra vertintini.

Todėl atsakovai mano, jog Å¡ie ieÅ¡kovų argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 2.8. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami naikinti visÄ sprendimÄ , apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento dėl jo nepagrįstumo, o bÅ«tent, kodėl jis nepagrįstas dalyje dėl nuostolių priteisimo. Todėl laikytina, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovai pirmosios instancijos teismo sprendimo apskritai neginčija. IeÅ¡kovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieÅ¡kovai neįrodė ir kitų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti.

Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovai suklydo dėl atsakovų kaltės. Galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovai neteko dėl savo pačių kaltės. Todėl nei ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigÄ jas atlyginti. Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovų nurodomos iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos ir protingos, jos yra nesusijusios priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovų veiksmais. 2.9.

IeÅ¡kovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jiems galimybių teikti praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teisme tokį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kia, siekdami patikrinti ne teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o pamėginti iÅ¡ naujo įrodyti tai, kas jiems nepavyko bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Trečiasis asmuo AB „A. G.“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantų apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat netenkinti apeliantų praÅ¡ymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Atsakovams, kaip detaliojo plano organizatoriams ir jame suplanuotos teritorijos vystytojams, buvo žinoma, jog pastatų statybos žemės sklype galimybė yra ribota ir priklauso nuo pastatų skaičiaus visame magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete.

Todėl jokio pagrindo neturi atsakovų teiginiai, esÄ jie manė, kad detaliuoju planu suplanuota 8 sklypų teritorija ir yra magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas bei bÅ«tent suplanuotuose 8 sklypuose gali bÅ«ti 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti. Tokia pozicija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, teisiniam reguliavimui, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, net ir logikai, nes tokiu atveju taip ir liktų neaiÅ¡ku, kodėl planuoti 8, o ne 10 ar daugiau žemės sklypų. 3.2.

Byloje pateikti įrodymai ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad buvo iÅ¡vieÅ¡inta ir apeliantams taip pat turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė, jog statybos žemės sklype galimybė yra ribota bei priklauso nuo pastatų skaičiaus magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete. Abi ginčo Å¡alys pripažino bei apeliaciniame skunde nėra neigiama, kad dar iki sutarties sudarymo apeliantai žinojo, jog žemės sklypas yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijoje. Žinant, kad žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijÄ , jau vien iÅ¡ teisinio reguliavimo galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma, jog 1 600 m ilgio ir 400 m pločio Å¡ios teritorijos atkarpoje (t. y. vietovės klasės vienete) negali bÅ«ti daugiau nei 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti.

Kaip pagrįstai nustatė teismas, statinių statybos ribojimai (įskaitant ir maksimalų leistinÄ 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičių) buvo nurodyti ir detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kurį apeliantai gavo dar iki sutarties sudarymo. Statybos žemės sklype ribojimai nurodyti ir vieÅ¡ai prieinamame specialiajame plane. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, esÄ nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta aplinkybė dėl statybos žemės sklype ribojimų, prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui. 3.3.

Nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi yra apeliacinio skundo teiginiai, esÄ derinimo su bendrove pareigÄ kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo supranta ne kaip statybos galimybės apskritai, o tik kaip tam tikrų statybos sÄ lygų suderinimÄ . Teiginiai, esÄ atsakovai manė, kad ne daugiau kaip 10 pastatų gali bÅ«ti detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, o ne magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete, leidžia teigti, jog buvo ignoruoti tiek detaliojo plano sprendiniai, tiek ir aktualus teisinis reguliavimas bei nesielgta protingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai.

Teismas pagrįstai nustatė, jog detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo nurodytas ne konkretus, o maksimalus leistinas 10 pastatų skaičius. Pozicija, esÄ vien detaliojo plano galiojimas reiÅ¡kia statybos sklype galimumÄ , neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. 3.4. Nėra pagrįsti bei bylos duomenų neatitinka apeliantų teiginiai, kuriais ginčijama teismo iÅ¡vada dėl galimybės kreiptis į bendrovę dėl informacijos gavimo (statybos galimumo iÅ¡siaiÅ¡kinimo). Teismo iÅ¡vada dėl kreipimosi į bendrovę galimybės dar prieÅ¡ sutarties sudarymÄ yra paremta paaiÅ¡kinimais, teiktais teismo posėdžių metu.

Apeliantų teiginius, esÄ bendrovė neteikia informacijos dėl statybos magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijoje galimybių, paneigia ir byloje esantys bendrovės raÅ¡tai. 3.5. Teismas pagrįstai nepripažino apeliantų užsakymu parengtos magistralinio dujotiekio vietovės klasės vieneto schemos tinkamu įrodymu, o tokiÄ iÅ¡vadÄ kritikuojantys apeliacinio skundo teiginiai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio / bylos dalykui bei byloje esantiems įrodymams. Tikrovės neatitinka apeliantų teiginys, esÄ bendrovė kritikavo ne schemÄ , o kitÄ dokumentÄ , ir todėl esÄ teismas negalėjo pasiremti bendrovės įvardintais jos trÅ«kumais.

Tikrovės neatitinka ir apeliantų teiginiai, esÄ bendrovė teismo posėdžio metu nebepalaikė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų argumentų dėl schemos ir susijusių dokumentų trÅ«kumų. 3.6. Apeliantų teiginiai, kuriais neigiamas 2017 m. liepos 1 d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijų reguliavimas, nėra konkretÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Specialiojo plano ir detaliojo plano rengimo metu (2008 - 2010 m.), sutarties sudarymo metu (2016 m.) ir veiklos galimybių žemės sklype vertinimo metu (2018 m.) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas nebuvo visiÅ¡kai tapatus.

Kaip teisingai konstatavo teismas, 2017 m. liepos 1d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas galėjo turėti įtakos kitokiam situacijos vertinimui, nei iki minėtos datos. Teismas teisingai nustatė, kad bendrovė išdavė pritarimus statinių statybai detaliuoju planu suplanuotojoje teritorijoje po šio plano patvirtinimo ir po sutarties sudarymo. 3.7. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstas ekspertizės skyrimo pagrindas ir poreikis, o suformuluoti klausimai negalėtų būti ekspertizės šioje byloje dalyku.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai svarstė ekspertizės skyrimo klausimÄ , tačiau galiausiai Å¡io praÅ¡ymo savo valia neteikė. Apeliantai nepagrindė nei ekspertizės byloje poreikio, nei specialių žinių poreikio ir jų pobÅ«džio, nei to, kad bÅ«tent Å¡ias žinias turi jų siÅ«loma ekspertė. Apeliantų suformuluoti klausimai yra teisės klausimai, kuriais ekspertizė negalima. Klausimas dėl statybos detaliojo plano rengimo metu visoje Å¡iuo planu suplanuotoje teritorijoje peržengia ieÅ¡kinio / bylos dalyko ribas ir yra nekorektiÅ¡kas teisine prasme. 3.8.

Teisinio reguliavimo, teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų neatitinka apeliantų teiginiai dėl esÄ nepagrįstai bendrovės naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bendrovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ne tik nevirÅ¡ijo, bet ir buvo kelis kartus mažesnės nei maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio už advokato paslaugas dydis. Jokio pagrindo neturi ir apeliantų teiginiai dėl priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos neatitikties protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. 2016 m. balandžio 4 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų po 13 000 Eur, o atsakovams priteisė (grÄ Å¾ino) po 1/2 dalį žemės sklypo, taip pat priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai 5179,41 Eur nuostolių atlyginimÄ , kaip su sandoriu susijusias iÅ¡laidas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti Kauno apygardos teismui iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, atsakovams praÅ¡ant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų praÅ¡ymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio.

Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos (CPK 217 straipsnio) pažeidimÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovams nuostolių atlyginimÄ pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, Å¡io ieÅ¡kovų reikalavimo nevertino pagal visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei nuostolių.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuostolių atlyginimÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteisė nenustatęs visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrino, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir tokių nenustatė.

22. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis).

23. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. jie nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)Nupirkto daikto paskirtis sutartyje nurodyta kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. IeÅ¡kovo gyvenamojo namo projektuotojas kreipėsi į AB „A. G.“ dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo ginčo sklype, tačiau 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 7-211-375 trečiasis asmuo AB „A. G.“ atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas argumentuodama, kad esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ieÅ¡kovų sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms bÅ«ti skirtų pastatų skaičius, todėl galimybės statyti ieÅ¡kovų sklype pastatus nėra.

24. Sutarties 9.1 p. pardavėjai (atsakovai) garantavo, kad nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nupirkto sklypo paskirtis buvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentais: specialiuoju planu ir detaliuoju planu. Specialusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr.V1-470. Detalusis planas buvo patvirtintas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPÄ®)17 straipsnio 2 dalis nustato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kuriÄ patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba Å¡ie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios Å¡io įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.

25. Dar daugiau, TPÄ® 50 straipsnis nustato teritorinio planavimo sprendinių tęstinumo principÄ , neleidžiantį be teisinių procedÅ«rų nepaisyti galiojančių žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai, iki sandorio sudarymo nesikreipdami į AB „Amber grid“ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo sklype galima statyba, neveikė sÄ Å¾iningai ir apdairiai, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga. Esant iki Å¡io momento galiojančiam detaliajam planui, nustatančiam sklypo paskirtį mažaaukÅ¡tei statybai, ieÅ¡kovai neturėjo jokio pagrindo kreiptis į „A.

G.“ ir pakartotinai klausinėti apie galimÄ statybÄ , atitinkamai atmestini ir atsakovų bei trečiojo asmens argumentai, kad ieÅ¡kovai per ilgai delsė pradėti projektavimo procesÄ , kol, anot jų, pasikeitė teisinis reguliavimas. Kaip minėta, detaliojo plano galiojimas yra neterminuotas, todėl ieÅ¡kovams nėra nustatyti jokie terminai pradėti projektavimÄ .

26. Atsakovai ir tretieji asmenys bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje argumentavo, kad teritorijų planavimo dokumentai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, jie nėra ginčijami, todėl teismas iÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų aiÅ¡kindamasis ginčo sklypo planavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta ir pažymi, kad ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios faktinės aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos aiÅ¡kiai ir suprantamai, kad ieÅ¡kovai nusipirko sklypÄ namo statybai, galiojantis detalusis planas leido manyti, kad sklypas statybai tinkamas, tačiau statyti namo tame sklype negali, todėl mano, kad buvo suklaidinti dėl daikto paskirties, žinodami, kad statyba negalima, to sklypo apskritai nebÅ«tų pirkę.

Ieškinį nagrinėjančio teismo uždavinys yra išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių, nuo kurio momento ir dėl kieno kaltės nupirktas daiktas yra netinkamas tai paskirčiai, kuriai buvo pirktas. Aiškinantis šias aplinkybes yra aktualios teritorijų planavimo dokumentų parengimo, tikrinimo ir tvirtinimo aplinkybės.

27. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys gali patys įstoti į bylÄ arba bÅ«ti teismo įtraukti, jeigu priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Ä® Å¡iÄ bylÄ trečiaisiais asmenimis jau yra įtraukta AB „A. G.“ ir UAB „Mtarch“ (ankstesnis pavadinimas „Torrau architects“), t. y. bendrovė, kuri atsakovų užsakymu rengė ginčo sklypo ir kitų 7 atsakovų sklypų detalųjį planÄ â€“ atsakovų žemės Å«kio paskirties sklypÄ paskirstė į aÅ¡tuonis sklypus mažaaukÅ¡tei statybai.

Vadinasi, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas jau yra pripažinęs, kad tiek ieÅ¡kinio patenkinimo, tiek ir ieÅ¡kinio atmetimo atveju, kažkuri iÅ¡ Å¡alių įgis teisę į žalos atlyginimÄ dėl to, kad buvo suformuotas sklypas statybai, kuriame statyti negalima, kitaip tariant, sukurtas pagrįstas lÅ«kestis dėl sklypo paskirties, kuris, pasirodo, yra neįgyvendinamas. Tiek specialųjį planÄ , tiek ir detalųjį planÄ patvirtino KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija, todėl ji turi bÅ«ti įtraukta į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.

Tačiau apeliacinėje instancijoje įtraukus trečiÄ jį asmenį ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų pažeistos civilinio proceso normos, garantuojančios bet kuriam asmeniui teisę bent vienÄ kartÄ apskųsti priimtÄ sprendimÄ aukÅ¡tesniajam teismui (CPK 301 straipsnis). Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 4 p.).

28. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo turi bÅ«ti patikrintos Å¡alių pateikiamos skirtingos versijos, atsakančios į klausimÄ , kuriuo momentu ginčo sklypas tapo netinkamas mažaaukÅ¡tei statybai: ar detaliojo plano patvirtinimo momentu, ar vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo 2020 m. kovo13 d. sprendime vienareikÅ¡miai į šį klausimÄ neatsakė, nes sprendė, kad ieÅ¡kovai turėjo jau iÅ¡ detaliojo plano akivaizdžiai suprasti, kad statybos galimybę reikės derinti su dujotiekį valdančia įmone, suprask, statybos galimybė akivaizdžiai buvo abejotina, tačiau kitoje sprendimo vietoje jau teigė, kad iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo neapibrėžtas, neaiÅ¡kus, trečiasis asmuo „A.

G.“ nežinojo, pagal kokius kriterijus priimti sprendimÄ . Jeigu jau „A. G.“ buvo neaiÅ¡ku, kaip skaičiuoti pastatus ginčo vietovėje, tai ieÅ¡kovų kreipimasis į „A. G.“ jų situacijos sklypo pirkimo metu nebÅ«tų pakeitęs.

29. Pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į 2020 m. birželio 30 d. Seimo kontrolieriaus pažymÄ Nr. 4D-2019/1-1375, kurios 9 dalyje yra cituojama R. U., įraÅ¡ytos į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , 2020 m. gegužės 4 d. tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad jau rengiant ginčo teritorijos specialųjį planÄ pagrindiniame brėžinyje buvo nepažymėti (duomenys neskelbtini)esantys pastatai, (duomenys neskelbtini)statomas namas, Å¡ios planuojamos teritorijos mėgėjiÅ¡kų sodų žemėje ne mažiau kaip 14 pastatų žmonėms bÅ«ti.

Be to, specialiojo plano ribos buvo mažesnio ploto, negu kad magistralinio dujotiekio 1 klasės vieneto teritorijos ribos, kas leido specialiojo plano rengėjui nurodyti, kad pastatų yra mažiau, negu kad yra MD 1 klasės vieneto teritorijoje, ir Å¡is teritorijų nesutapimas nebuvo nurodytas specialiojo plano aiÅ¡kinamojoje dalyje. Toks teritorijų nesutapimas leido sudaryti klaidingÄ specialųjį planÄ ir atitinkamai sudaryti klaidingÄ detalųjį planÄ . Pasitvirtinus Å¡iam klaidos atsiradimo mechanizmui, reikėtų įvertinti, kieno naudai buvo sudarytas ir patvirtintas klaidingas detalusis planas.

30. Taip pat atsižvelgtina į Kauno apygardos teismo paskirtos ekspertizės aktÄ , pateiktÄ 2020 m. rugsėjo 14 d. Å iame ekspertizės akte į klausimÄ , ar detaliojo plano patvirtinimo metu buvo teisėta galimybė suformuotame ieÅ¡kovų nupirktame sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ , ekspertė D. V.-Matusevičė atsakė analogiÅ¡kai, kaip ir ekspertė R. U., kad tokios galimybės nebuvo jau detaliojo plano suformavimo ir patvirtinimo momentu. Atsakovai dėl Å¡ios ekspertizės reikalingumo, pateiktų iÅ¡vadų teisingumo, prašė iÅ¡kviesti ir apklausti teismo posėdyje ekspertę D. V.-Matusevičę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje taip pat nurodė, kad ekspertė turėtų bÅ«ti apklausta teismo posėdyje, Å¡alims ir tretiesiems asmenims suteiktos galimybės pateikti klausimus (CPK 217 straipsnis).

31. Atsakovai ir trečiasis asmuo „A. G.“, kaip minėta, iÅ¡kėlė versijÄ , kad statyba ginčo sklype buvo galima iki 2017 m. liepos 1 d., o vėliau pasikeitė MD 1 klasės vieneto teritorijos teisinis reguliavimas, ir galimybė statyti iÅ¡nyko. Pasikeitusį teisinį reguliavimÄ trečiojo asmens „A. G.“ atstovė advokatė įrodinėjo pateikdama palyginamÄ jÄ lentelę (DOK 53956, priedas 2), kurioje lyginamos trijų teisės aktų nuostatos:

1) Ūkio ir Aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.86/146 patvirtintos taisyklės „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, galioję detaliojo plano tvirtinimo metu;

2) Energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.1-12 patvirtintos Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklės, galioję ginčo sklypo pirkimo sutarties sudarymo metu; ir 3) Energetikos ministro 2017 birželio 28 d. įsakymu Nr.1-169 patvirtinta pakeista ankstesnio 2014-01-28 įsakymo Nr.1-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ Å¡i pasikeitusio teisinio reguliavimo versija turi bÅ«ti iÅ¡tirta ir įvertinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos ministro įsakymo Nr.1-169, 30.6 p. įpareigoja nustatant pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti skaičių, vertinti ir galiojančius detaliuosius planus bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriems magistralinio dujotiekio savininkas yra iÅ¡davęs pritarimÄ (juos suderinęs).

Kaip nustatyta šioje byloje, AB „Lietuvos dujos“ (teisių ir pareigų perėmėjas „A. G.“) atstovai, dalyvaudami savivaldybės nuolatinės statybų komisijos (NSK) posėdyje, 2008 m. lapkričio 5 d. pritarė ginčo teritorijos specialiajam planui, o 2010 m. vasario 3 d. pritarė detaliajam planui.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bet kuriuo atveju gali turėti įtakos KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, todėl Å¡is asmuo turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 47 straipsnis), nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, Å¡alių iÅ¡keltas prieÅ¡ingas versijas, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

33. Bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje stadijoje neskirstomos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Rasa UrbanavičiÅ«tė Lina Žemaitienė