2023-03-08 Nr. AB-5411-3-62-3-03431-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-280-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03431-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2021 m. kovo 14 d. buvo laikomas Marijampolės PN 2 lokalinio sektoriaus 4 būryje neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Antrame aukšte apgyvendinti 3 ir 4 būriai, nuo 100 iki 120 nuteistųjų. Nurodė, kad unitazai buvo atskirti tik iš šono 2 metrų sienele, durų nebuvo. Dėl tokių sąlygų tarp nuteistųjų galėjo kilti smurtinis konfliktas, todėl tualetu tekdavo naudotis tik naktimis. Nurodė, kad jo būryje vietoj praustuvių buvo įrengtas pailgas „lovys“, kuriame įmontuoti 6 kranai. Prausykla neatitiko teisės aktų reikalavimų. Praustuve naudojosi 6 asmenys, dėl to jis jautė didelį diskomfortą. Prie praustuvių turi būti sumontuoti muilo bakeliai, kurių nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2016 m. birželio mėn. iki skundo padavimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d., nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo įrenginiais, kurie buvo atskirti 195 cm sienele. Prie dušų nebuvo kilimėlių, grotelių, veidrodžių, lentynėlių susidėti higienos priemonėms. Pareiškėjas nurodė, kad 4 būrio 7 sekcijoje buvo sukandžiotas blakių, kurių uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ nepavyko išnaikinti, nes patalpose yra senų medinių baldų. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasinėmis kančiomis, sveikatos sutrikimais.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; prašė taikyti 3 metų sutrumpintą senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN 3 ir 4 būriai priklauso 2 lokaliniam sektoriui, jie yra viename antro aukšto gyvenamajame nuteistųjų pastate. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. kovo 14 d. 3–4 būriuose iš viso buvo iki 134 nuteistųjų. Marijampolės PN 3–4 būrių nuteistieji naudojasi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose yra po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių. Vienoje prausykloje yra 7 vandens kranai, kitoje 6 vandens kranai, iš viso 13 vandens kranų. Atsakovo įsitikinimu, 3–4 būrių sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, todėl pareiškėjo teiginys, kad trūko sanitarinių mazgų, yra nepagrįstas.

5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Teisės aktai nenurodo privalomai įrengti sanitariniuose mazguose atskyrimus tarp unitazų ir pisuarų. Teisės aktai nereglamentuoja prausykloje privalomai įrengti muilo dozatorius, prausyklos patalpos yra įrengtos pagal teisės aktus. Marijampolės PN nuolat tinkamai prižiūri ir esant reikalui savarankiškai atlieka inventoriaus remonto darbus. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušinėse yra įrengtos pertvaros, kurios nors pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomos, tačiau administracija, gerindama nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jas įrengė nuo 2018 m. liepos 10 d. Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, atkreipė dėmesį, kad dušo patalpoje yra stalų, ant kurių nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, gali susidėti higienos priemones, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio.

7. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė, tarakonai ir blakės atsiranda nešvariose patalpose ar daiktuose, kur lieka maisto trupinių, kurie nėra sutvarkomi. Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje taip pat atliekamas daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Patikrinus dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalą, duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų atnešęs minkštąjį inventorių dezinfekuoti, nėra. Atsakovo atstovas anksčiau buvo sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, šiuo metu su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir prireikus atlieka parazitų naikinimo darbus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė galbūt patirtos žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

10. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 14 d., esant atsakovo atstovo prašymui taikyti senaties terminą, pareiškėjo reikalavimui dėl 2016 m. birželio mėn. – 2018 m. gruodžio 13 d. laikotarpio taikė ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.)) ir skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetė. Teismas sprendė ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetai buvo atskirti 2 metrų sienele, be durų, pisuarai neatskirti sienelėmis (nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. kovo 14 d.), vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 7.6 punktu, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerose, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-210-556/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-222-552/2020 ir kt.).

12. Teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenumato, kad pisuarai turėtų būti atskirti sienelėmis. Vadovaujantis Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 punktais, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 praustuvė – taip pat ne daugiau kaip 15 asmenų. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad prausyklomis galėjo naudotis 180 nuteistųjų. Pagal Aprūpinimo normų 7.1–7.3 punktus, prausykloje turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms, po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės; sieninė pakaba; bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių; sieninis veidrodis, po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės. Teisės aktai nenumato, kad prausyklose turėtų būti sumontuoti muilo bakeliai, kaip ir Aprūpinimo normos nenumato, jog praustuvė turi būti keraminė.

13. Įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, o sanitariniai mazgai (tualeto ir kitos patalpos) įrengti atskirai, ne gyvenamosiose patalpose, į LVAT praktiką, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, taip pat jų kiekio, būklės, aprūpinimo inventoriumi ginčo laikotarpiu yra nepagrįsti.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo įrenginiais, kurie buvo atskirti 195 cm sienele (nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.), prie dušų nebuvo kilimėlių, grotelių, veidrodžių, lentynėlių susidėti higienos priemonėms, nurodė, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad dušai vienas nuo kito atskirti pertvaromis; atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad administracija, gerindama nuteistųjų gyvenimo sąlygas, pertvaras įrengė nuo 2018 m. liepos 10 d., t. y. ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi dušais su įrengtomis sienelėmis. Teismas pažymėjo, kad pagal vyraujančią vėliausią LVAT praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021). Teismas, įvertinęs Aprūpinimo normų 13 punktą, byloje esančias fotonuotraukas, nustatė, kad Marijampolės PN dušinė yra aprūpinta pagal teisės aktus numatytu inventoriumi. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, į LVAT praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės į privatumą naudojantis dušais pažeidimo, taip pat jų būklės, aprūpinimo inventoriumi ginčo laikotarpiu yra nepagrįsti.

15. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose, kur jis atliko bausmę (4 būrio 7 sekcijoje), veisėsi blakės ir jį kandžiojo, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punktu, įvertino 2018 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28, 2019 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. 27-10-130, kad Marijampolės PN buvo sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“, o nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. sudaryta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis su AB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo 2021 m. sausio 25 d. pažyma patvirtina, jog ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, blakių sukandimų pareiškėjas į medikus nesikreipė. Vis dėlto teismas pažymėjo, jog minėti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu 4-ame būryje, kuriame atliko bausmę pareiškėjas, buvo užfiksuota blakių ir jos naikintos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Nors pareiškėjas dėl blakių įkandimų į medicinos darbuotojus nesikreipė, teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.

16. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie kreipimąsi dėl to į medikus ir dėl šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Teismas netenkindamas jo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais pažeidė jo teises bei teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepagrįstai įvertino aplinkybes dėl tinkamai įrengtų sanitarinių mazgų. Sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, iš šonų atskirti metaline sienele, o iš priekio atviri, dėl ko jam besinaudojant tualetu kiti asmenys jį stebėdavo. Teismo vertinimas, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo užtikrintas, yra nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad prausykla buvo įrengta netinkamai, per mažas skaičius vandens kranų, dėl ko pareiškėjas laukdavo eilėje kol galės nusiprausti. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjas taip pat negalėdavo normaliai ilsėtis nakties metu, nes kūną kandžiodavo blakės. Pasivaikščiojimo kiemas buvo įrengtas netinkamai, jis per mažas ir neužtikrino laisvo ploto jo judėjimui.

19. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 14 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio 13 d., atlyginimo netenkino taikęs ieškinio senatį; pripažino, kad nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl ko pareiškėjas galėjo būti sukandžiotas blakių), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, dušu, blakių naikinimo neužtikrinimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad prausykla ir pasivaikščiojimo kiemas buvo įrengti netinkamai.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pertvaros dušo patalpose iš šonų buvo įrengtos, apie tai teigiama ir pareiškėjo skunde, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo.

25. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose neužtikrinimo aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl netinkamai įrengtos prausyklos, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo skundo argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas (ABTĮ 56 str. 7 d.), kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais abstrakčiais teiginiais nėra pagrindo.

27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo kiemo netinkamo įrengimo, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija šių aplinkybių nenagrinėja (ABTĮ 134 str. 6 d.).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl ko nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių, dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018 ir kt.).

29. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

31. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, ir tai truko visą ginčo laikotarpį (t. y. 3 metus), nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl blakių sukandimo, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

32. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. S. (J. S.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys