d1bc0fa3-baff-45d9-a339-6971714871af · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2YT-5701-1008/2022Civilinė byla Nr. e2YT-5701-1008/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02295-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 29 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Daiva Maneikienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys:

R. D. ir valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja D. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. O. D., po sutuoktinio A. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir valdė faktiniu valdymu. PareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D.. PareiÅ¡kėja priėmė senelės palikimÄ pagal 2018 m. rugsėjo 20 d.

Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kadangi paveldėjimo teises pareiÅ¡kėjai padovanojo motina E. G.. Nurodo, kad 2022 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kėjos motina E. G. gavo VÄ® „Turto bankas“ raÅ¡tÄ , jog po jos tėvo A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), liko nepriimtas palikimas. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D. nebuvo priėmusi mirusio sutuoktinio palikimo, pareiÅ¡kėjai iki tol nebuvo žinoma. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos motina E. G. po tėvo A. D. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinusi, kad palikimÄ priėmė jos motina A.

O. D.. PareiÅ¡kėjos motinos E. G. brolis R. D. dėl tėvo palikimo į notarÄ nesikreipė ir jokių pretenzijų niekada neturėjo. Nurodo, jog po pareiÅ¡kėjos senelio A. D. mirties bute liko gyventi pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D., o po jos mirties butu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėja. Nurodo, kad nors pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D. buvo praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, tačiau ji priėmė palikimÄ , likusį po sutuoktinio A. D. mirties faktiniu valdymu iÅ¡ karto po jo mirties pradėdama turtÄ valdyti.

Ginčų dėl paveldimo turto nėra ir niekada nebuvo. PareiÅ¡kėja po senelės mirties rÅ«pinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) – sutvarkė jį, pasirÅ«pino, kad bute bÅ«tų atliktas einamasis remontas, mokėjo už komunalines paslaugas ir administravimÄ , butas visada buvo rÅ«pestingai prižiÅ«rimas. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad VÄ® „Turto bankas“ yra gavusi praneÅ¡imÄ apie galimÄ palikėjo A. D. palikimo perėjimÄ valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra iÅ¡duotas.

Taigi, VÄ® „Turto bankas“ yra pradėjusi, bet dar nebaigusi palikėjo A. D. palikimo perėjimo valstybei procedÅ«ros. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. O. D. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. D., t. y. pareiÅ¡kėjos senelis. A. D. su A. O. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Po A. D. mirties liko palikimas, o bÅ«tent: ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Likusi ½ minėto buto dalis priklausė pareiÅ¡kėjos senelei A. O. D.. Po palikėjo A. D. mirties pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D. liko toliau gyventi minėtame bute. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos senelė A.

O. D., kurios palikimÄ pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį priėmė pareiÅ¡kėja. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjos senelio A. D. mirties dėl atsiradusio palikimo niekas į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju neabejotina, kad atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu užvaldė pareiÅ¡kėjos senelė ir A. D. sutuoktinė A. O. D., likusi gyventi ir visiÅ¡kai tvarkytis bÅ«ste, kurio ½ dalis priklausė sutuoktiniui A.

D.. Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų:

įpėdiniui faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Paminėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ . Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo A. D. mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos senelė A.

O. D., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, buvo priėmusi savo sutuoktinio A. D. palikimÄ . Teismas neturi jokių duomenų apie galimus ginčus dėl paveldimo turto po pareiÅ¡kėjos senelio A. D. mirties. Taip pat, byloje nėra duomenų, apie tai, kad pareiÅ¡kėjos senelė A. O. D. nebÅ«tų mokėjusi su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu susijusius mokesčius, tenkančius palikėjo A. D. bÅ«sto daliai, todėl spręstina, kad A. O. D. su, po sutuoktinio A. D. mirties, atsiradusiu palikimu, t. y. ½ dalimi buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), elgėsi kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymams, be to, ginčo Å¡ioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad bÅ«tų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kėjos D. M. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, buvo priėmusi savo sutuoktinio A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Daiva Maneikienė