A-822-2290-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2290/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (anksčiau Vilniaus 2-ieji pataisos namai), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. skunde ir jo patikslinimuose (b. l. 58–59) prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-11-03 nutarimą dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-23 sprendimą Nr. 2S-3577.

Teismo 2011-07-08 nutartimi buvo priimti tik šie 2 anksčiau išvardyti pareiškėjo skundų reikalavimai, kiti patikslintų skundų reikalavimai nebuvo priimti (b. l. 80-83).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2010-11-03 nutarimu be jokios priežasties buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti asmenų sąrašą. Nei atvykęs į Vilniaus 2-uosius pataisus namus, nei anksčiau nieko neužpuolė, todėl tokiais Vilniaus 2-ųjų pataisos namų veiksmais buvo neteisėtai suvaržyta jo teisinė padėtis. Pareiškėjui nebuvo įteiktas nutarimas dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti asmenų sąrašą ir nebuvo sudarytos sąlygos gintis, nes drausmės komisijoje nedalyvavo nei jis pats, nei jo advokatas, nei liudytojai. Taigi jam buvo atimta teisė naudotis įstatymo nustatytomis garantijomis. Be to, kadangi pareiškėjas yra vegetaras ir į jo maisto racioną neįeina mėsos produktai, Vilniaus 2-ieji pataisos namai neteisėtai jam iki 2010-11-11 netiekė vegetarinio maitinimo ir nuo 2010-10-28 iki 2010-11-11 buvo priverstas badauti. Pareiškėjas skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str., 143 str., 146 str. 1 d. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d. nustato, kad, taikant Bausmių vykdymo kodekso 142 str., atsižvelgiama į nuobaudų kiekį. Toks teisės santykis prieštarauja Konstitucijos 31 str. 5 d., nes pareiškėjas buvo nubaustas už anksčiau padarytus pažeidimus. Pareiškėjo manymu, pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 str. ir 143 str. nuobaudą gali skirti bet kas ir be jokio teisminio proceso. Dėl vieno pažeidimo pareiškėjui buvo taikyta visiška izoliacija, atimta teisė judėti pataisos namų teritorijoje ir draudžiama disponuoti asmeniniu turtu, nes, perkeliant jį į baudos izoliatorių, buvo atimti ir asmeniniai daiktai (laikrodis, skutimosi priemonės, parfumerija ir veidrodis), tai reiškia, kad dėl vieno nusižengimo pareiškėjas baudžiamas daugiau nei du kartus.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 91–92) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad V. K. į linkusiųjų užpulti įskaitą buvo įtrauktas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitą“, atsižvelgus į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto V. M. tarnybinį pranešimą. 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija posėdyje svarstė V. K. palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje klausimą ir buvo nuspręsta tarpininkauti dėl jo palikimo šioje įskaitoje. Drausmės komisijos protokolas yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jo panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 117–119) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, vadovaujasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 138 p. 2010-11-03 drausmės komisijos posėdyje buvo sprendžiama, ar galima pareiškėją išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos. V. K. buvo nuspręsta palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje, nes nuolatos daro įvairius režimo pažeidimus ir nebuvo nė karto paskatintas. Dalis pažeidimų yra susiję su administracijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu ir konfliktų sukėlimu, agresyviu bei įžūliu elgesiu. Anksčiau ir pats pareiškėjas raštu oficialiai buvo pareiškęs, kad jis prieš bet ką gali panaudoti fizinį smurtą arba užpulti kitą asmenį. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, bei yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiuoju pripažintas laisvės atėmimo įstaigos administracijos pareigūnas. Psichologinių išvadų, charakteristikos duomenys patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas neturi motyvacijos keisti savo elgesio, linkęs susireikšminti, agresyvus, be to, neatmetama galimybė, jog gali panaudoti fizinius veiksmus prieš kitus asmenis, į visas auklėjamąsias poveikio priemones reaguoja neigiamai bei impulsyviai, agituoja kitus nuteistuosius nepaklusti administracijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Kalėjimų departamento atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2010-11-03 sprendimo palikti V. K. linkusiųjų užpulti įskaitoje, kuris buvo įformintas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisijos 2010-11-03 protokoliniu nutarimu Nr. 41–201 (b. l. 68–69), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-23 sprendimo Nr. 2S-3577 (b. l. 5–6) teisėtumo ir pagrįstumo.

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugos ir priežiūros tvarką, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą šioje srityje reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Šios Instrukcijos V skyrius nustato suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti ar užpulti priežiūros ypatumus. Remiantis minėtais teisės aktais nustatytu teisiniu reguliavimu, nustačius, kad nuteistasis ar suimtasis turi polinkį į paminėtas veikas, toks asmuo gali būti nustatyta tvarka įrašomas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitas. Įrašymas į šias įskaitas reiškia, kad suimtajam ar nuteistajam, atsižvelgiant į šios įskaitos rūšį, taikomi atitinkami priežiūros ypatumai ir nustatomi papildomi režimo reikalavimai.

Teismas nustatė, kad V. K. į linkusiųjų užpulti įskaitą buvo įtrauktas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitą“ (b. l. 93).

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija, įvertinusi turimus duomenis, 2010-11-03 nutarė tarpininkauti dėl V. K. palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 95–96).

Instrukcijos 138 p. nustato, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisija svarsto kas 6 (šešis) mėnesius. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, psichologinės grupės specialistas – charakteristiką, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, drausmės komisija jį pateikia pasirašyti pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus direktoriui. Šį įsakymą pasirašius tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos direktoriui, tarnybinis pranešimas, išrašas iš posėdžio protokolo ir išrašas iš direktoriaus įsakymo (arba įsakymo ir protokolo kopijos) įdedami į suimtojo arba nuteistojo asmens bylą. Su įsakymu dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinami suimtieji ir nuteistieji, išbraukti iš įskaitos.

Instrukcijos 139 p. nustato, kad suimtąjį arba nuteistąjį perkeliant į kitą tardymo izoliatorių arba pataisos įstaigą, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnai į perkeliamojo asmens bylą įdeda pažymą, kurioje nurodo, dėl kokių priežasčių suimtasis arba nuteistasis buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Nuo tokio suimtojo arba nuteistojo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijoje, vadovaujantis įstaigos vadovo įsakymu, kuriuo suimtasis arba nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems. Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos drausmės komisijoje apsvarstomas visų naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų arba nuteistųjų įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šiame tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti įskaitą, išbraukimas iš įskaitos įforminamas Instrukcijos 138 punkte nustatyta tvarka.

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų–atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas V. M. 2008-01-10 tarnybiniu pranešimu (registruotu Nr. 12-195) Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų–atvirosios kolonijos direktorių informavo, kad nuteistasis V. K. yra linkęs užpulti ir tai įrodo duomenys, esantys V. K. asmens byloje, t. y. 2006-04-26 nutarimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei V. K. rašytinis 2008-01-08 pareiškimas, kuriame jis atvirai grasina administracijai. Įvertinęs šią informaciją, pareigūnas tarnybiniame pranešime pasiūlė pareiškėją įrašyti į linkusių užpulti įskaitą (b. l. 94). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitą“ V. K. buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą (b. l. 93). Kadangi pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kalinimo įstaigą (iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus 2-uosius pataisos namus), jo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumas ir tikslingumas 2010-11-03 buvo naujai svarstomas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisijos posėdyje (Instrukcijos 139 p.), per kurį nutarta tarpininkauti dėl V. K. palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 95–96), todėl jis buvo paliktas įskaitoje. Šis sprendimas buvo įformintas 2010-11-03 posėdžio protokolu Nr. 41-201 (Instrukcijos 139 p.) (b. l. 95–96). Pareiškėjas su minėtu protokoliniu nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai 2010-11-03 (b. l. 96), jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą palikti jį įskaitoje, todėl jis nepagrįstai teigia, kad jam buvo atimta teisė naudotis įstatymo nustatytomis garantijomis. Kadangi pagrindo išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų užpulti įskaitos pagrindo nebuvo, V. K. linkusiųjų užpulti įskaitoje buvo paliktas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad skundžiamas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-11-03 protokolinis nutarimas neprieštarauja teisės aktams, todėl jį panaikinti teisinio pagrindo nėra.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su 2010-11-09 ir 2010-11-11 skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-11-03 protokolinį nutarimą „Dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą“ ir įpareigoti pataisos namus teikti jam vegetarinį maistą bei panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 210 p. reikalavimą, ribojantį nuteistųjų teisę naudotis asmeniniais daiktais (b. l. 120, 121–122).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo minėtus pareiškėjo skundus ir skundžiamame 2010-11-23 sprendime Nr. 2S-3577 konstatavo, kad pareiškėjas į linkusiųjų užpulti sąrašą įtrauktas teisėtai. Bylos duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-23 sprendimu Nr. 2S-3577 pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2010-11-11 jam bus tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, kuris patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-11-13 įsakymu Nr. V-289.

Pagal Instrukcijos 139 p. nuo suimtojo arba nuteistojo atvykimo į kitą kalinimo įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijoje, vadovaujantis įstaigos vadovo įsakymu, kuriuo suimtasis arba nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems. Teismas įvertinęs tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka suimtiesiems arba nuteistiesiems gali būti taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems, daro išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjui iki 2010-11-11 nebuvo tiekiamas vegetarinis maistas, savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą 2010-11-23 sprendimą Nr. 2S-3577 neteisėtu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p., (Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-11-10 nutarimas Nr. 28-992) (b. l. 7), todėl jam buvo skirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 210 p. yra numatyti apribojimai, kurie taikomi nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, t. y. jiems neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastikines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Šiems daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynėlės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam neteisėtai buvo uždrausta naudotis asmeniniais daiktais. Remdamasis anksčiau paminėta Taisyklių 210 p. nuostata, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui pagrįstai buvo laikinai apribota galimybė naudotis asmeniniais daiktais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2010-11-03 sprendimas palikti V. K. linkusiųjų užpulti įskaitoje, kuris buvo įformintas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisijos 2010-11-03 protokoliniu nutarimu Nr. 41–201, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-23 sprendimas Nr. 2S-3577 yra teisėti bei pagrįsti, atitinkantys anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus, todėl, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais, skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str., 143 str., 146 str. 1 d. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes teismui nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl minėtų teisės akto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 171) nesutinka su 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir tenkinti skundą, nurodo šiuos argumentus: jau atmetant dalį reikalavimų skundo priėmimo stadijoje buvo sukurtos palankios aplinkybės priimti šališką sprendimą, teismo posėdžio metu atsakovas savo pozicijos nepagrindė, teigia, kad atvykus į Vilniaus pataisos namus jis įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą be jokių teisėtų priežasčių, atsakovas nepaaiškino, kodėl su juo nedirbo psichologų tarnyba, atsakovo veiksmus vertina kaip sąmoningą pareiškėjo charakteristikos pabloginimą, kas turės įtakos lygtiniam atleidimui nuo bausmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 188-190) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-23 sprendimo Nr. 2S-3577 teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi buvo priimti tik reikalavimai panaikinti minėtus aktus, kiti patikslintų skundų reikalavimai nebuvo priimti (b. l. 80-83). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi minėtą 2011 m. liepos 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ne visi patikslintų skundų reikalavimai buvo priimti nagrinėti, nėra pagrįsti ir šioje nutartyje neaptartini.

Apeliacinio skundo argumentai susiję su bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu atsakovas savo pozicijos nepagrindė ir jis be pagrindo buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą. V. K. į linkusiųjų užpulti įskaitą buvo įtrauktas Pravieniškių 2 -ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitą“ (b. l. 93). Pareiškėją perkėlus į kitą kalinimo įstaigą (į Vilniaus pataisos namus) Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija, įvertinusi turimus duomenis, 2010 m. lapkričio 3 d. nutarė tarpininkauti dėl V.

K. palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 95–96). Pareiškėjas su minėtu protokoliniu nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai 2010 m. lapkričio 3 d. (b. l. 96), vadinasi, jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą palikti jį įskaitoje. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 p. nustatytos tvarkos, pagal kurią „Suimtąjį arba nuteistąjį perkeliant į kitą tardymo izoliatorių arba pataisos įstaigą, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnai į perkeliamojo asmens bylą įdeda pažymą, kurioje nurodo, dėl kokių priežasčių suimtasis arba nuteistasis buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą.

Nuo tokio suimtojo arba nuteistojo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijoje, vadovaujantis įstaigos vadovo įsakymu, kuriuo suimtasis arba nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems. Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos drausmės komisijoje apsvarstomas visų naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų arba nuteistųjų įskaitą,. nebuvusių įrašytų į įskaitą šiame tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. <...> Tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu.

Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo arba nuteistojo asmens bylą.<...>“.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 210 punkte nustatyti apribojimai, kurie taikomi nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Kalėjimų departamentas ir Vilniaus pataisos namai pagrįstai remiasi minėta teisės norma ir tinkamai ją taikė konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimas palikti V. K. linkusių užpulti įskaitoje, kuris buvo įformintas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisijos 2010 m. lapkričio 3 d. protokoliniu nutarimu Nr. 41–201, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 2S-3577 yra teisėti bei pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė