2013-08-05 Nr. AB-4066-3-61-3-03050-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1700/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03050-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1D-6008-(2); 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 2/17D-271 paskirtą 1 167,18 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Paaiškino, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d. jam buvo paskirta 1 167,18 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo sumažinta, todėl 2010 m. liepos 15 d. jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas informuoti, kokiu pagrindu pensija buvo sumažinta nuo 1 167,18 Lt iki 970,63 Lt, ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija savo atsakyme pateikė pensijos sumažinimo formules ir nurodė, kad neturi juridinio pagrindo mokėti visą apskaičiuotą valstybinę pareigūno pensiją. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad dėl prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo, Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino ir neišmokėjo jam skirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 48–49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas, 2010 metais gavęs sumažintą valstybinę pensiją, 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paaiškinti jam paskirtos valstybinės pensijos sumažėjimą. Skundžiamu 2010 m. liepos 30 d. raštu Nr. lD-6008-(2) Vidaus reikalų ministerija išsamiai paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias jo valstybinės pensijos sumažėjimą, nurodė valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinius pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti terminą dėl ministerijos atsakymo apskundimo, atsakovų manymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 6 punktu, ši pareiškėjo skundo dalis nutrauktina. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą valstybinę pensiją. 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios pareiškėjui paskirta valstybinė pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu vieną iš pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mažinimo teisinių pagrindų – Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, kitą – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – neprieštaraujančia. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką (2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai) preziumuojama, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir /ar jo teisėtų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 9–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pagal jo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal šią formulę apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0.8316, pritaikius šį koeficientą V. K. pensijos dydis buvo perskaičiuotas. Pareiškėjas 2010 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuota pensija dar kartą buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pensiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 57–62) pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 12 474,47 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bei įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, priteistą sumą išmokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nutraukė skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1D-6008-(2) panaikinimo (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas) ir atmetė skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo mokėti V. K. visą Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2/17-217 paskirtą 1 167,18 Lt pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2/17-271 (b. l. 14) pareiškėjui V. K. nuo 2003 m. gegužės 1 d. neterminuotai paskirta 1 167,18 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Pareiškėjas 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir užtikrinti visos jam paskirtos valstybinės pensijos už tarnybą mokėjimą (b. l. 42–43). Vidaus reikalų ministerija 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1D-6008-(2) pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 44–45). Sprendime nurodoma, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui V. K. paskirta pensija pagrįstai sumažinta vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, bei pažymima, kad nėra teisinio pagrindo jam mokėti 1 167,18 Lt pensiją ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. 11D (P)-5725 (b. l. 47) patvirtina, kad pareiškėjui V. K. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. spalio mėnesio buvo 1 167,18 Lt (pažymos Nr. 11D (P)-5725 antroji grafa „Paskirta pensija“), todėl per šį laikotarpį jam turėjo būti išmokėta 39 684,12 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija minėtu laikotarpiu sumažinta iki 970,63 Lt. Šiuo pagrindu pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dar kartą buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiškėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Taigi pareiškėjui V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 12 474,47 Lt (turėjo būti išmokėta 31 060,16 Lt, o išmokėta tik 18 585,69 Lt).

Pareiškėjas V. K. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 3 d. (b. l. 1), pensijų ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad jis nėra praleidęs termino teisme ginti pažeistas teises. Sisteminis nurodytų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (12 474,47 Lt) pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) ir atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, įpareigotina išmokėti pareiškėjui 12 474,47 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vertinant pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1D-6008-(2), pritartina atsakovo išdėstytiems argumentams, kad skundžiamas raštas priimtas daugiau nei prieš dvejus metus, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą dėl šio rašto apskundimo, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 6 punktu, ši pareiškėjo skundo dalis nutrauktina.

Vertinant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2/17-217 paskirtą 1 167,18 Lt pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą, dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjui V. K. paskirta 1 167,18 Lt pensija sumažinta iki 970,63 Lt pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą pensiją pritaikęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai, taigi jo veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, šio pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 65–66) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje dėl tenkintų pareiškėjo V. K. skundo reikalavimų ir juos atmesti.

Jeigu šis apeliacinis skundas būtų atmestas, atsakovai prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d. (Konstitucijos 107 straipsnis). Pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Be to, Vidaus reikalų ministerija pagal 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų netaiko.

Sveikatos priežiūros tarnyba 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 11PP(P)-2575 prisidėjo prie atsakovų pateikto apeliacinio skundo (b. l. 70).

Pareiškėjas V. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 71–73) prašo jį atmesti. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. K. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2/17-271 (b. l. 14) pareiškėjui V. K. nuo 2003 m. gegužės 1 d. neterminuotai paskirta 1 167,18 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis sumažintas nuo 1 167,18 Lt iki 970,63 Lt, o taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjui mokamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir sumažintas dar kartą.

Nesutikdamas su paskirtos pensijos mažinimu, V. K. 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką ir ateityje užtikrinti visos jam už tarnybą paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą (b. l. 42), tačiau Vidaus reikalų ministerija 2010 m. liepos 30 d. sprendime Nr. 1D-6008(2) pareiškėjui paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti nustatyto dydžio valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką (b. l. 4–5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 12 474,47 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bei įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, priteistą sumą V. K. išmokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1D-6008-(2) panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.), o skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo pareiškėjui mokėti visą paskirtą pareigūno valstybinę pensiją atmetė.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. Pažymos „Apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ Nr. 11D(P)-5725 (b. l. 6), kurioje pateikti duomenys apie pareiškėjui paskirtos ir mokėtos pensijos dydį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., matyti, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai) pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. taikytas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjo pensijos ribojimą, taikytą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (kuri buvo taikoma perskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) pareiškėjo pensija galėjo būti ribojama tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti išmokėta 31 060,16 Lt (970,63 x 32 = 31 060,16 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo taikymo, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai) iš viso pareiškėjui išmokėta 18 585,69 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 6).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas negavo 12 474,47 Lt (31 060,16 Lt – 18 585,69 Lt = 12 474,47 Lt) jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 992).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją. Šio ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Kadangi valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka priteisiama ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, o pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką pareiškėjui išmokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėjų kolegija netenkina atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniame skunde pateikto prašymo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str.), teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė

Virgilijus Valančius