2017-04-24 Nr. AB-8726-3-61-3-05933-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1663-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05933-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. K3-276 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2013 m. birželio 13 d. dirba Administracijoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiuoju specialistu ir Įsakymu jam buvo nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), nes pareiškėjas nepažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinis nusižengimas negalėjo būti konstatuotas. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio 10–24 d. pavadavo Skyriaus vedėją jo kasmetinių atostogų metu ir 2015 m. rugpjūčio 13–14 d. elektroninių paslaugų portale pamatė, jog gauta nauja byla, tačiau atsiliepimas į ieškinį joje turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. Skyriaus vedėjui grįžus iš kasmetinių atostogų atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo likusios 22 dienos. Pareiškėjo teigimu, tokio pobūdžio bylos (dėl darbuotojų darbo santykių) beveik visuomet buvo pavedamos advokatams ir tik Skyriaus vedėjas su jais tiesiogiai kontaktuoja (šiuo atveju byla ir yra perduota advokatams), todėl užduoties pareiškėjas sąmoningai ir logiškai nepradėjo vykdyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis grįžusį po atostogų Skyriaus vedėją ne kartą žodžiu informavo apie gautą ieškinį, nes pagal Skyriuje nusistovėjusią praktiką užduotys arba atliekami (atlikti) darbai niekada nebuvo įforminami priėmimo–perdavimo aktais, t. y. visada pakakdavo pateikti visą informaciją žodžiu.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įsakyme viena iš nuobaudos skyrimo priežasčių nurodyta tai, jog buvo praleistas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pareiškėjas akcentavo, kad terminas nebuvo praleistas, nes jis Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo atnaujintas, o tai reiškia, jog dėl tariamo pareiškėjo pažeidimo nekilo jokių teisinių pasekmių. Nors Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. P2-1082 sudaryta komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. AP8-482 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad termino praleidimas laikytinas atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas, VTĮ) 301 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nustatančioms baigtinį sunkinančių aplinkybių sąrašą. Be to, nors Komisija Išvadoje nurodo, kad tai ne pirmas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas, tačiau buvusio tarnybinio patikrinimo atveju buvo įrodyta, jog pareiškėjas buvo nekaltas ir nusižengimo nepadarė. Nepagrįsti Komisijos teiginiai rodo siekį diskredituoti pareiškėją.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, teigdama, jog elektroninių ryšių priemonėmis iš teismo gautą dokumentą pareiškėjas turėjo užregistruoti tą pačią dieną, padarė faktinio pobūdžio klaidą, nes Komisija nustatė, kad ne visi dokumentai, kuriuos Administracija gauna per elektroninių paslaugų portalą, yra registruojami. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, teigdama, jog pareiškėjas turėjo informuoti Administracijos direktorių, kad Skyriaus vedėjo atostogų metu gautas dokumentas būtų pradėtas vykdyti, visiškai neatsižvelgė į tai, jog prisijungimą prie elektroninių paslaugų portalo turi 3 Skyriaus darbuotojai, įskaitant ir Skyriaus vedėją. Pareiškėjo teigimu, kiekvienas asmuo, gavęs teismo išduotą prisijungimo paskyrą, yra atsakingas už gautų dokumentų įgyvendinimą, o pagal Skyriuje susiklosčiusią praktiką gautus tam tikrus dokumentus asmenys, turintys paskyras, įgyvendina tiesiogiai, t. y. neinformuodami Administracijos direktoriaus.

Dėl kaltės, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, pareiškėjas paaiškino, kad jo kaltė nustatyta netinkamai, nes pareiškėjo kaltė buvo konstatuota dar nepasibaigus užduoties – atsiliepimo į ieškinį pateikimo – terminui, be to, nekonstatuota, kokias pasekmes pareiškėjas sukėlė, koks priežastinis ryšys tarp kaltės ir sukeltų pasekmių. Skyriaus vedėjas, grįžęs po kasmetinių atostogų, privalėjo tikrinti elektroninių paslaugų portalą ir žinoti, kad tokio pobūdžio byla yra, bei per 22 dienų terminą, likusį atsiliepimui į ieškinį pateikti, dar buvo galimybė tai padaryti, tačiau Skyriaus vedėjas to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, Komisija neatliko įrodymų tyrimo, nes neapklausė ir neprašė pasiaiškinti Skyriaus vedėjo, taip pateikdama subjektyvias ir teisiškai nepagrįstas išvadas, dėl kurių buvo priimtas sprendimas drausminę nuobaudą skirti būtent pareiškėjui. Todėl negalima konstatuoti, kad šiuo atveju Komisija įrodė kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, atsižvelgė į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir tarnybinę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu buvo pripažinta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė (neveikimas) Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytą funkciją organizuoti, planuoti Skyriaus darbą ir netinkamai vykdė (neveikimas) Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją ruošti teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus. Komisija iš pateiktų dokumentų nustatė, kad ginčijamas atsiliepimas į ieškinį nustatytu laiku (iki 2015 m. rugsėjo 14 d.) nebuvo pateiktas teismui, todėl teismas turėjo teisę tokiu atveju priimti sprendimą už akių ir taip būtų atsitikę, jeigu teismas nebūtų pratęsęs šio termino, tačiau termino pratęsimas nebuvo pareiškėjo veiksmų rezultatas. Atsakovas nurodė, kad jis neabejoja Skyriaus vedėjo, dirbančio Administracijoje 16 metų, turinčio didelę darbo patirtį darbe su teismais, aukšta kompetencija, o pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės ir stengdamasis savo darbo trūkumus Skyriaus vedėjo pavadavimo metu perkelti kitiems, elgiasi nesąžiningai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas Skyriaus vedėjo pavadavimo metu turėjo vykdyti visas jo funkcijas.

Atsakovas nurodė, kad prieigas prie elektroninių paslaugų portalo turi tik Administracijos teisininkai, todėl tik nuo jų priklauso dokumento pateikimas registruoti, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dokumentams atspausdinti iš elektroninių paslaugų portalo, neperdavė jų užregistruoti Administracijoje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas neatspausdino dokumento, esančio elektroninių paslaugų portale, ir nepateikė jo registruoti, tai dokumentas Administracijos priimamajame liko neužregistruotas dėl pareiškėjo kaltės, nors pagal Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-747 patvirtintos Trakų rajono savivaldybės administracijos dokumentų rengimo ir apskaitos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 39 ir 41 punktus turėjo būti užregistruotas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su savo pareigybės aprašymu ir turėjo galimybę susipažinti su visais vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais Administracijoje gautų dokumentų valdymą. Pareiškėjo neveikimo subjektyvųjį pagrindą sudarė tai, kad jis turėjo galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, pareigybės aprašymas ir nebuvo jokių faktorių, kurie nepriklausė nuo jo valios.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui drausminė atsakomybė taikyta ne už tai, kad buvo praleistas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, nes tai yra tik jo, kaip valstybės tarnautojo, neveikimo pasekmės, o už veiksmus, kurių jis neatliko, nors privalėjo atlikti, t. y. pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 13–14 d. elektroninių paslaugų portale matydamas, kad gauta nauja civilinė byla, kurioje atsakovu yra Administracija, nesiėmė jokių veiksmų tinkamai užregistruoti teismo nurodymą atsakovui per 30 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, pranešti Administracijos direktoriui ir t. t. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti Komisijos Išvadoje, tarnybinis nusižengimas konstatuotas tinkamai, nustatyta jo sudėtis, todėl naikinti Įsakymo nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda (pastaba) nėra griežta drausminė nuobauda.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą tenkino – panaikino Įsakymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad nusižengimo faktinės aplinkybės yra aprašytos Įsakymo 1 punkte, Įsakymas grindžiamas Išvada, o ginčo šalių nurodyti faktai beveik sutampa, skiriasi tik jų vertinimas bei tai, kad pareiškėjas neigia, jog jis tik 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešė Skyriaus vedėjui apie iš teismo gautus dokumentus, nes pareiškėjas aiškina, kad apie tai jis pranešė keletą kartų anksčiau, kol dar buvo likę pakankamai laiko įvykdyti teismo reikalavimą. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad Išvadoje tinkamai neištirta padaryto nusižengimo sudėtis, ypatingai dėl to, jog nenustatyta kaltės forma, tačiau Išvadoje kaltės forma yra aprašyta, nes nurodyta, kad pareiškėjas nenumatė, jog dėl jo aplaidaus neveikimo gali kilti neigiamų padarinių, tačiau pagal susiklosčiusias aplinkybes turėjo numatyti neigiamas neveikimo pasekmes. Atsižvelgęs į nurodytą formuluotę, teismas sprendė, kad joje suformuluota kaltės forma yra neatsargumas.

Teismas nurodė, kad nors Išvada grindžiama iš esmės tuo, jog įstaigoje patvirtinta Tvarka reikalauja registruoti visus dokumentus, įskaitant ir gautus tam tikromis techninėmis priemonėmis, tačiau Tvarkoje pasisakoma tik apie faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gautus dokumentus (41 p.), be to, tokie dokumentai Tvarkoje vadinami informaciniais, o teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo patvirtinta Tvarka, negalioja nuo 2011 m. liepos 4 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Administracijoje nuo 2011 m. liepos 4 d. nėra vidiniu teisės aktu pakeista dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarka taip, kad ji atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus, ypatingai visiškai nesureguliuotas elektroninių dokumentų tvarkymas ir valdymas, nors to reikalauja Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158, nuostatos, o atsakovas neteigė, kad pareiškėjas būtų jas pažeidęs. Nagrinėjamu atveju netgi Komisija nustatė, kad ne visi per elektroninių paslaugų portalą iš teismų gauti dokumentai yra registruojami.

Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės kaltinamas netinkamai tvarkęs elektroniniu būdu gautą dokumentą, nors įstaigoje bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo patvirtintų nei elektroninių, nei kitų dokumentų tvarkymo, apskaitos ir valdymo taisyklių, kurios atitiktų galiojančius norminius teisės aktus. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir Komisijai pateiktas Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pavaduojančios skyriaus vedėją, Z. P. 2015 m. spalio 14 d. pranešimas Nr. K5-598 „Dėl informacijos pateikimo“.

Teismas, vertindamas atsakovo atliktą pažeidimo kvalifikavimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Komisijos Išvadoje pareiškėjo veikos buvo kvalifikuotos tik kaip pareigybės aprašymų tam tikrų punktų nevykdymas ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nustatytos bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažeidimas, tačiau nebuvo atliktas pareiškėjo veikų tyrimas ir vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymais patvirtintų taisyklių nuostatas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas ar pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintą tvarką, nustatančią, kaip veikia elektroninių paslaugų portalas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pareigybės aprašymo ir Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo pažeidimo buvimas ar nebuvimas galėjo būti konstatuotas tik pateikus pareiškėjo veikų vertinimą pagal konkrečias tam tikrų specialiųjų teisės aktų normas, nes institucijoje nustatyta Tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų ir joje nenustatytas elektroninių dokumentų valdymas, tačiau toks vertinimas Komisijos Išvadoje nebuvo atliktas. Teismas sprendė, kad dėl šių aplinkybių kaltinimai pareiškėjui dėl pareigybės aprašymų pažeidimo negali būti laikomi pagrįstais, todėl turi būti panaikinti. Dėl Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo pažeidimo teismas taip pat darė išvadą, kad nurodyta formuluotė yra labai abstrakti, o Išvadoje konkrečiai nurodoma, kad pareiškėjas neatspausdino iš teismo gautų dokumentų, jų neužregistravo, neperdavė įstaigos vadovui ir pan., tačiau įstaigoje visiškai nėra nustatyta tvarka, kaip reikia elgtis su elektroniniais dokumentais.

Teismas darė išvadą, kad nors atsakovas teigė, jog jis tiki Skyriaus vedėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad per vėlai sužinojo iš pareiškėjo apie gautus dokumentus, tačiau ši aplinkybė nebuvo patikrinta objektyviai, nes elektroninių paslaugų portale yra galimybė patikrinti, kas ir kada tikrino konkrečius dokumentus, tačiau tai nebuvo patikrinta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš teismo gauti per elektroninių paslaugų portalą dokumentai nebuvo tinkamai įregistruoti, apskaityti ir vykdomi tik dėl to, kad įstaigoje nepatvirtinta elektroninių dokumentų valdymo sistema, o pareiškėjas negali būti kaltinamas tuo, kad nevykdė pareigų, kurios apskritai nenustatytos įstaigoje.

Dėl kaltinimo, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimų, teismas nurodė, jog nors iš esmės pareiškėjas galėjo imtis iniciatyvos ir pradėti rengti teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau tam jis turėjo gauti institucijos vadovo pavedimą. Kadangi įstaigoje nėra nustatyta elektroninių dokumentų valdymo tvarka, pareiškėjas taip pat galėjo nuspręsti, kad kai Skyriaus vedėjas grįš iš atostogų, jis dar turės galimybę įvykdyti gautą teismo pavedimą. Nesant elektroninių dokumentų valdymo tvarkos, pareiškėjas galėjo neatspausdinti dokumentų. Dėl šio pareigybės aprašymo punkto netinkamo vykdymo Komisija taip pat netyrė, kokius norminių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas galbūt pažeidė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties – to, kad pareiškėjas pažeidė kokių nors teisės aktų, kuriuos jis privalėjo vykdyti esant nustatytoms ginčo aplinkybėms, reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat pagrįstai teigia, kad nenustatytos visos aplinkybės, kurių reikalauja VTĮ 29 straipsnio 2 dalis, t. y. nenustatytos tarnybinio nusižengimo priežastys, ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neatliko ar netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas dėl savo kaltės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimus, jog jis elgėsi pagal nusistovėjusią tvarką, iš dalies patvirtina faktas, kad įstaigoje per teismų elektroninių paslaugų portalą gauti dokumentai yra beveik neregistruojami, o tai reiškia, jog jie nėra apskaitomi, jų vykdymo tvarka nekontroliuojama ir pan.

III. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. P. skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, jų išsamiai neišnagrinėjo, neatskleidė bylos esmės ir dėl to padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, kad įstaigoje nėra galiojančios dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos, ir kad pareiškėjas nepažeidė tokios tvarkos, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Skyriaus vedėjo kasmetinių atostogų metu (2015 m. rugpjūčio 10–24 d.) jį pavadavo ir vykdė ne tik tiesiogines savo, kaip Skyriaus vyriausiojo specialisto, pareigas, tačiau taip pat vykdė ir Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl Skyriaus vedėjui priskirtų įgaliojimų apimties ir funkcijų įgyvendinimo svarbumo Skyriaus vedėjui (ar jo funkcijas vykdančiam kitam paskirtam asmeniui) keliami aukštesni sąžiningumo, atidumo, rūpestingumo, priskirtų funkcijų (pareigų) tinkamo įvykdymo reikalavimai. Todėl pareiškėjui, kai jis laikinai vykdė Skyriaus vedėjo pareigas, teko pareiga imtis neatidėliotinų veiksmų (priemonių), kad apie teismo persiųstus dokumentus būtų informuotas įstaigos vadovas, kad dokumentai būtų tinkamai registruoti ir paskirtas jų neatidėliotinas vykdymas. Tokios pareigos nagrinėjamu atveju pareiškėjas be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties neįgyvendino, vilkino dokumento vykdymo procesą ir nesiėmė jokių veiksmų, laiku nepranešė apie gautus naujus dokumentus Skyriaus vedėjui ar įstaigos vadovui (tai patvirtino Skyriaus vyriausioji specialistė A. J.) ir dėl to buvo praleistas teismo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, t. y. tokiu būdu pareiškėjas pažeidė jam tenkančią pareigą tinkamai organizuoti Skyriaus darbą, užtikrinti teisės aktų vykdymą ir tinkamą Administracijos interesų atstovavimą teismuose. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino, neatsižvelgė į pareiškėjo tuo metu vykdytų pareigų svarbą, taip pat neatsižvelgė ir neįvertino pareiškėjo pareiginių funkcijų paskirties, nustatytos Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. Pareiškėjas ne pirmą kartą pavadavo Skyriaus vedėją, todėl jam yra žinomos vedėjo vykdomos funkcijos ir jų svarba.

3. Susiklosčiusios teisinės ir faktinės aplinkybės suponavo pareiškėjo pareigą imtis neatidėliotinų priemonių / veiksmų dėl jam žinomo fakto apie elektroninių paslaugų portale naujai gautą bylą ir apie gautus dokumentus tinkamai informuoti Administracijos direktorių, tinkamai užregistruoti dokumentus, pavesti jų vykdymą ar pačiam įgyvendinti teismo nurodymą ir kt. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas neįgyvendino ir pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei tam tikras Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo ir Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas, tai sudarė pakankamą ir teisėtą pagrindą pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad turėjo būti atliktas pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymais patvirtintų taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas ar pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintą tvarką, nustatančią, kaip veikia teismų elektroninių paslaugų portalas.

4. Aplinkybė, kad nuo 2011 m. liepos 4 d. negalioja teisės aktai, kuriais vadovaujantis 2003 metais buvo parengta ir patvirtinta Tvarka, t. y. kad po 2011 m. liepos 4 d. įstaigoje nebuvo priimta nauja Tvarkos redakcija, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įstaigoje apskritai nėra nustatytos tvarkos dėl dokumentų rengimo, tvarkymo ar apskaitos (taip pat ir elektroniniais ryšiais gaunamų dokumentų). Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad galiojančios Tvarkos nuostatos iš esmės prieštarautų nuo 2011 m. liepos 4 d. priimtų Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymų nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įstaigoje nėra dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos. Padarydamas šias išvadas, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Tvarkos nuostatų, įtvirtintų 1, 3, 39, 41 ir kituose punktuose.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad įstaigoje nėra sureguliuotas elektroninių ryšių priemonėmis gaunamų dokumentų valdymas ir tvarkymas, kadangi elektroninių ryšių priemonėmis gaunamų dokumentų registravimas, apskaita yra nustatyti Tvarkoje, o pareiškėjui teko pareiga tinkamai vykdyti Tvarkos nuostatas. Tai, kad pareiškėjas ar kiti įstaigos teisininkai neregistruodavo pagal nustatytą Tvarką dalies elektroninių ryšių priemonėmis gaunamų dokumentų, nepašalina jų pareigų netinkamo vykdymo. Šiuo atveju tik dėl pareiškėjo kaltės ir neveikimo ginčijamas dokumentas nebuvo laiku atspausdintas, užregistruotas, perduotas įstaigos vadovui, nebuvo priimtas sprendimas dėl teismo nurodymo pateikti atsiliepimą į ieškinį vykdymo ir dėl to buvo kilę neigiami padariniai (buvo praleistas teismo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti).

Pareiškėjas T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus visas bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, iš apeliaciniame skunde pateiktų motyvų matyti, kad atsakovas akivaizdžiai bando klaidinti teismą, motyvuodamas atsakomybę ir pareigomis, kurios Administracijoje nėra nustatytos. Pareiškėjas pažymi, kad Administracijoje nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta jokia tvarka, kaip elgtis su procesiniais dokumentais, gautais per elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis tam, jog įrodytų skundo pagrįstumą ir neteisėtą nuobaudos skyrimą, skunde paprašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti: 1) duomenis, kiek per paskutinius 2 mėnesius per elektroninių paslaugų portalą gautų dokumentų buvo iš viso ir kiek iš jų registruota; 2) Administracijos taisykles ar tvarkos aprašą, reglamentuojančius per elektroninių paslaugų portalą gautų dokumentų registravimo tvarką. Tačiau atsakovas nepateikė prašytų įrodymų, nes per elektroninių paslaugų portalą gautų dokumentų neregistravo. Todėl prielaidos, kad gauti bylos dokumentai turėjo būti užregistruoti tą pačią dieną, laikytinos kaip visiškai nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negali būti apkaltintas tuo, kas įstaigoje visiškai nenustatyta.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad klaidingos informacijos pateikimas pasireiškia ir tuo, jog atsakovas pateikia klaidingus A. J., kuri apie gautą bylą žinojo tą pačią bylos gavimo dieną, parodymus, nes ji negalėjo pateikti jokių duomenų dėl pareiškėjo informacijos nepateikimo Administracijai, nes ginčo laikotarpiu atostogavo. Pareiškėjo teigimu, iš atsakovo teiginių logikos matyti, jog jeigu pareiškėjas per elektroninių paslaugų portalą nebūtų tikrinęs, kokie dokumentai yra gauti, t. y. netinkamai atlikęs savo pareigas, būtų sudarytos prielaidos pareiškėjui išvengti tarnybinės atsakomybės, o atsakovui – bylų. Ne pareiškėjo aplaidumas, o būtent jo atsakomybė atliekant visas teisės aktais priskirtas funkcijas lėmė per elektroninių paslaugų portalą gaunamų dokumentų stebėjimą. Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo atveju buvo imtasi visų priemonių informuoti Administraciją apie gautą bylą, Administracija buvo informuota ir žinojo apie gautą bylą, Skyriaus vedėjas dar ieškinio gavimo dieną pats skambino ir teiravosi dėl šios bylos, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką ir siekiant išvengti biurokratizmo apie atliktus darbus, gautas bylas nebuvo pranešta priėmimo–perdavimo aktais.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo pradžia atsakovas laiko dokumento neužregistravimą, tačiau Administracija niekada dokumentų, gautų per elektroninių paslaugų portalą, neregistravo ir nereglamentavo, kaip ir kokiu būdu tai turi būti atliekama. Net jeigu pareiškėjas ir nebūtų informavęs atsakovo apie gautą bylą, atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino praleidimas nėra pareiškėjo veiksmų rezultatas, t. y. šiuo atveju nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjui skirta nuobauda yra neteisėta, nes tuo metu, kai pareiškėjas pavadavo Skyriaus vedėją, terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos dalykas – atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui T. P. (Administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiajam specialistui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui minėta tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis: 2015 m. rugpjūčio 10–24 d., pavaduodamas Skyriaus vedėją A. Č. jo kasmetinių atostogų metu, turėdamas organizuoti, planuoti Skyriaus darbą bei matydamas elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt gautą naują procesinį dokumentą, vilkino dokumento vykdymo procesą ir nesiėmė jokių veiksmų, t. y. ieškinio neatspausdino, nepateikė registruoti, nepranešė Administracijos vadovui, ir dėl to kilo netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo pasekmės – minėtas dokumentas nebuvo paskirtas vykdyti, nebuvo vykdomas (buvo praleistas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti). Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai vykdė (neveikimas) Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytą funkciją organizuoti, planuoti Skyriaus darbą ir Skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją ruošti teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus.

Pareiškėjas ginčijo Įsakymą, teigdamas, kad jis 2015 m. rugpjūčio 13–14 d. pamatė elektroninėje sistemoje e.teismas.lt Trakų rajono apylinkės teismo siųstą ieškinį (atsiliepimas turėjo būti pateiktas teismui iki 2015 m. rugsėjo 14 d.), Skyriaus vedėjui grįžus iš kasmetinių atostogų atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo likusios 22 dienos ir jis ne vieną kartą žodžiu informavo Skyriaus vedėją apie gautą ieškinį, esantį teismų sistemoje e.teismas.lt (pagal susiklosčiusią praktiką informacija pateikiama žodžiu), be to, tokio pobūdžio bylos (dėl darbuotojų darbo santykių) buvo pavedamos advokatams, su kuriais bendrauja tiesiogiai Skyriaus vedėjas A. Č., o kadangi buvo likusios 6 dienos iki Skyriaus vedėjo grįžimo, jis (pareiškėjas) sąmoningai ir logiškai nepradėjo vykdymo proceso. Pareiškėjas skundą grindė aplinkybėmis, kad dokumentai, kuriuos gauna Administracija per sistemą e.teismas.lt, nėra visi registruojami, atsakovas nėra nustatęs kriterijų, pagal kuriuos turi būti registruojami raštai, gauti per šią sistemą, prie elektroninės sistemos prisijungimą turi 3 Skyriaus darbuotojai, iš jų ir Skyriaus vedėjas A. Č..

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra pagrįstas tiek bylos faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis ir tenkintinas, nes atsakovas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties – to, kad pareiškėjas pažeidė kokių nors teisės aktų, kuriuos jis privalėjo vykdyti esant nustatytoms ginčo aplinkybėms, reikalavimus, nenustatytos tarnybinio nusižengimo priežastys, t. y. tai, kad elektroninių dokumentų valdymo sistema Administracijoje nepatvirtinta, o tai turėjo pasekmes – atitinkamą pareiškėjo veikimo būdą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nenustatytos visos aplinkybės, kurių reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kad Administracijoje nėra galiojančios dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos ir kad tokios tvarkos pareiškėjas nepažeidė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ir atsižvelgdama, kad byloje iš esmės yra nesutinkama dėl įrodymų, kuriais atsakovas grindė savo poziciją dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, vertinimu, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne vieną kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo pareiga atspausdinti ieškinį ir jį registruoti pagal Administracijoje galiojančią Administracijos dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką, patvirtintą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-747, nesutinka su atsakovo pozicija, kad pagal šią Tvarką būtent pareiškėjas privalėjo atspausdinti ieškinį ir jį registruoti, nes šios Tvarkos nuostatos nenustato, kad Skyriaus vedėjas, kurio pareigas laikinai vykdė pareiškėjas, privalo atlikti registraciją ar tokias funkcijas turėjo atlikti pareiškėjas, vykdydamas savo nuolatines pareigas.

Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. tokias funkcijas atlikinėjo Skyriaus vedėjas A. Č. ar pareiškėjas. Iš Išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas teigia, jog pareiškėjas turėjo užregistruoti ieškinį ir perduoti Administracijos direktoriui, kuris būtų susipažinęs su dokumentais Tvarkoje nustatytu būdu ir terminais, arba neregistruotus dokumentus būtų pateikęs įstaigos vadovui, tai įstaigos vadovas būtų paskyręs vykdyti pareiškėjui, pavaduojančiam Skyriaus vedėją. Be to, Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas galėjo pavesti vykdyti dokumentus vyriausiajai specialistei A.

J. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. arba vykdyti pats pagal pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas. Tačiau byloje įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui pavestomis funkcijomis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo pavestos tokios funkcijos, kurios nurodomos Išvadoje, ar kad Administracijoje buvo susiklosčiusi tokia praktika. Atsakovo apeliaciniame skunde cituojami Tvarkos 1, 3, 39 bei 41 punktai nenurodo, kad dokumentų registracijos ir jų perdavimo Administracijos vadovui funkcijas atlieka Skyriaus vedėjas (vadovas) ar pareiškėjas.

Be to, byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Tvarka netaikytina dokumentams, gaunamiems per sistemą e.teismas.lt, todėl pagal susiklosčiusią praktiką Skyriuje nėra registruojami apskritai. Komisija Išvadoje nurodė, jog nustatė, kad kai kurie dokumentai Administracijos gautų dokumentų registre AP4 yra registruojami, bet ne visi teismo pranešimai, raštai ir pan., esantys elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt, tačiau byloje nebuvo teikiami konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad Skyriaus vedėjas ar pareiškėjas pagal susiklosčiusią praktiką registruodavo dokumentus, gaunamus per sistemą e.teismas.lt.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad Tvarkoje kalbama tik apie faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais (41 p.) gautus dokumentus, be to, tokie dokumentai Tvarkoje vadinami informaciniais, Administracijos vadovas nėra patvirtinęs ir nustatęs reikalavimų, kaip turi būti tvarkomi ir valdomi elektroniniai dokumentai. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (šiuo metu galioja 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1R-199 redakcija). Tvarkoje apie tokiu būdu gaunamus dokumentus nėra jokių nuorodų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad į pareiškėjo pareigas nepateko Administracijos raštvedybos tvarkymas.

Nagrinėjant bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas, pavaduodamas Skyriaus vedėją, turėdamas organizuoti, planuoti skyriaus darbą bei matydamas elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt gautą naują procesinį dokumentą, vilkino dokumento vykdymo procesą, neinformavo Skyriaus vedėjo apie gautą ieškinį, pažymėtina, kad Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatyta, jog Skyriaus vedėjas organizuoja, planuoja Skyriaus darbą, o Skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybės aprašymo 7.2 p. nustatyta, kad šis specialistas ruošia teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus. Byloje nustatyta, kad atsiliepimas į ieškinį teismui turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. per 30 dienų, iš kurių pareiškėjas vykdė Skyriaus vedėjo pareigas 6 dienas, o Skyriaus vedėjas turėjo 22 dienas tam, kad būtų užtikrintas atsiliepimo į ieškinį pateikimas, be to, Skyriaus vedėjas A. Č. turi prisijungimą prie elektroninės sistemos e.teismas.lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas per 6 dienas galėjo imtis iniciatyvos ir pradėti rengti teismui savivaldybės institucijos (Administracijos direktoriaus) vardu atsiliepimą. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad tokių veiksmų neatlikimas per 6 dienas yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Šiuo atveju buvo likusios 22 dienos, per kurias galėjo būti išspręstas klausimas dėl atsiliepimo parengimo ir pateikimo teismui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tikslinga Skyriaus vadovui palikti spręsti atsiliepimo į ieškinį parengimo vykdymo klausimą, nes pagal nusistovėjusią tradiciją ir tvarką tokio pobūdžio byla, kurioje buvo gautas ieškinys, perduodama advokatams, o tokius pavedimus dėl bylos perdavimo advokatams duoda tik Skyriaus vedėjas A. Č.. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės byloje nebuvo paneigtos.

Atsakovas byloje įrodinėjo aplinkybę, kad dėl pareiškėjo kaltės Skyriaus vedėjas A. Č. apie iš teismo gautus dokumentus sužinojo tik 2015 m. rugsėjo 21 d., t. y. kai jau buvo pasibaigęs terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, nes pareiškėjas neinformavo jo apie gautus dokumentus. Pareiškėjas byloje aiškino, kad jis ne vieną kartą žodžiu informavo Skyriaus vedėją A. Č. apie bylą. Skyriaus vyriausioji specialistė A. J. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas jai ir A. Č. nurodė, jog buvęs Administracijos darbuotojas pateikė ieškinį (b. l. 67), tačiau šios darbuotojos pateikta informacija nepaneigia pareiškėjo paaiškinimų, kad pareiškėjas informavo A. Č. apie gautą ieškinį, kai jis grįžo iš atostogų. Iš minėtos darbuotojos paaiškinimų matyti, kad ji iki 2015 m. rugsėjo 21 d. atostogavo, ir paaiškinime nenurodyta jokių duomenų apie pareiškėjo veiksmus tuo laikotarpiu, kai turėjo būti parengtas atsiliepimas į ieškinį. Byloje nebuvo pateikti duomenys, kaip ir kokia tvarka laikinai ėjęs Skyriaus vedėjo pareigas darbuotojas turi perduoti užduotis, atliekamus (atliktus) darbus. Be to, kaip jau minėta, Skyriaus vedėjas turi prisijungimą prie sistemos e.teismas.lt, tačiau byloje atsakovas nepateikė motyvuotų paaiškinimų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad Skyriaus vedėjas, grįžęs iš atostogų, neturėjo galimybės ir / ar neprivalėjo tikrinti sistemoje e.teismas.lt esančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie nustatytą tvarką ar duotus nurodymus darbuotojams, turintiems prisijungimą prie sistemos e.teismas.lt, tikrinti šią sistemą, domėtis gaunamais dokumentais ir spręsti jų vykdymo klausimą.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Įsakymo nepagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė