2013-10-02 Nr. AB-5686-3-61-3-01401-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-673/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01401-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi su skundu, kurį 2013 m. gegužės 27 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 29 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad šis administracinis ginčas dėl leidimo gaminti elektros energiją, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Nesutikdamas su leidimo dalimi bei nepraleisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, teikia šį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir 2013 m. gegužės 15 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui bei išaiškino, kad pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi. Nustatė, kad ginčas kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomo tarifo. Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ginčus dėl tarifų taikymo privaloma išankstine ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingai, skunde paaiškino, kad nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreipiasi į teismą, vadinasi, patvirtino, kad įstatyme įtvirtinta privaloma ikiteismine tvarka nesinaudojo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas apskritai nenumato jokios privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Šis įstatymas yra lex specialis tiek Elektros energetikos įstatymo, tiek Energetikos įstatymo atžvilgiu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas aiškiai atskleidžia, tarp kokių subjektų ginčai gali būti nagrinėjami neprivaloma ikiteismine tvarka – tai ginčai tarp suinteresuotų asmenų (elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų, kaip kad nagrinėjamu atveju) ir elektros tinklų operatorių, bet ne ginčai tarp Energetikos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, ir elektros gamintojų.

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Lingvistiškai, sistemiškai ir logiškai aiškinant Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 1, 4 dalis, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, darytina neabejotina išvada, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus ir ginčus, kilusius vartojimo bei komerciniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veiklos. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 patvirtinto Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos (1, 8.3, 8.5, 8.7, 26.3, 44, 64 p.). Teisės aktai nustato aiškų subjektų ratą, kurių ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ši komisija. Ji nėra kompetentinga nagrinėti elektros energijos gamintojų ir viešojo administravimo subjekto – Energetikos ministerijos – ginčų.

3. Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra taikoma ginčams dėl fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo. Elektros energetikos įstatymas reglamentuoja tik parduodamos elektros energijos, rezervinės galios, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas bei tarifus. Fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas yra atskiras institutas, kurio šis įstatymas apskritai nereglamentuoja. Fiksuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifą įtvirtina ir jo taikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

4. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės pakeitė bylos teismingumą. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostatas, laikantis teismo nurodytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, vėliau ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Ginčas yra kilęs grynai iš administracinių teisinių santykių – ginčija individualų administracinį aktą (jo dalį) ir prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat laikosi pozicijos, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti šį ginčą. Tai matyti iš šios komisijos 2013 m. balandžio 10 d. rašto Nr. R2-1121. Teismas iš esmės riboja konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti skundą, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Taigi svarbu išsiaiškinti, ar šiam ginčui yra nustatytas privalomas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos pardavimui taikomo tarifo, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas bei įvertinusi šioje administracinėje byloje keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo šioje byloje inicijuojamam ginčui taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Šią išvadą patvirtina sisteminė teisės aktų nuostatų analizė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Energetikos įstatymo (2012 m. birželio 30 d. redakcija) 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Elektros energetikos įstatymo (2013 m. kovo 1 d. redakcija) 78 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir (ar) elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja inter alia vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo dėl Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių kategorijų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju ginčas kilęs dėl saulės energijos gamybos tarifų nustatymo, kurį reglamentuoja ir specialusis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį (2013 m. kovo 1 d. redakcija), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (64 str. 2 d.). Kaip matyti iš nurodytos normos ir kitų šio įstatymo nuostatų, šis įstatymas taip pat nenumato šioje administracinėje byloje inicijuojamo ginčo privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčai, kylantys tarp Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėjo dėl elektros energijos pardavimui taikomo tarifo nustatymo, į ginčų kategoriją, kuriai taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, nepatenka. Be to, pažymėtina, jog įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-148/2013), išplečiant įstatymų numatytą tokių ginčų ratą.

Papildomai pastebėtina, jog tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje skundai ir ginčai nagrinėjami laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 (2012 m. rugsėjo 15 d. redakcija) patvirtinto Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo reikalavimų. Aprašo 1 punktas numato, jog jis inter alia reglamentuoja vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje nagrinėjami pateikti skundai ir kilę ginčai. Skundai − asmenų rašytiniai kreipimaisi į komisiją, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, yra nagrinėjami Aprašo IV skyriaus numatyta tvarka (Aprašo 8.7 p.). Aprašo 8.8 punktas įtvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėjamų ginčų sampratą ir numato, jog tai yra pareiškėjo ir skundžiamos įmonės konfliktas, kuris grindžiamas pažeistais teisiniais interesais. Skundžiama įmonė šiame kontekste suprantama būtent kaip energetikos įmonė, vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonė, dėl kurių veiksmų ar neveikimo yra pateiktas skundas arba kilęs ginčas (Aprašo 8.5 p.). Aprašo V skyrius detalizuoja tokių ginčų sprendimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarką ir įtvirtina, kad asmuo, manantis, kad skundžiama įmonė pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į komisiją, prieš kreipdamasis į ją privalo raštu kreiptis į skundžiamą įmonę, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą (Aprašo 64 p.). Asmuo, gavęs neigiamą ar kitokį jo netenkinantį skundžiamos įmonės atsakymą, per 6 mėnesius nuo skundžiamos įmonės atsakymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pateikdamas prašymą išspręsti ginčą (Aprašo 67 p.).

Aprašo 127 punktas expressis verbis numato, jog kreipimasis į teismą po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, paprastai kylančius iš vartojimo, civilinių teisinių santykių. Tokių ginčų pobūdis lemia ir įtvirtintą jų nagrinėjimo tvarką, kreipimąsi į tam tikros kompetencijos teismą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas inicijuoja ginčą, prašydamas panaikinti administracinį aktą – atsakovo Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; įpareigoti atsakovą Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1595 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčas kyla administracinių teisinių santykių srityje ir inicijuojamas ginčas neatitinka ginčų, kuriuos nagrinėja privaloma ikiteismine tvarka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, sąvokos (Aprašo 8.5, 8.8 p.), t. y. šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjo, fizinio asmens, elektros energijos gamintojo, ir Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas. Tokio pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis neatitinka Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, Apraše numatyto teisinio reguliavimo dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia administracinių ginčų sąvoką, numatant, kad inter alia tai yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas atitinka iš esmės šią sąvoką ir remiantis nurodytais argumentais tokiam ginčui nėra taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šioje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai iš esmės atspindi šiuo klausimu vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 33 straipsnio 4 dalimi, turi vadovautis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-672/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-656/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-637/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-634/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-616/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-612/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-558/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-615/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-618/2013, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-654/2013, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-557/2013, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-561/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-636/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir ja vadovaujasi.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui yra taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, ir, nesant duomenų dėl kreipimosi į ją, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė