d1b9965e-4d8b-4eb5-ac74-c8e69ddb8c8e · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr.1-47-185-2011-59                                                                      (Proceso Nr. 1-50-1-00323-2010-8)                                                                                   Procesinio dokumento kategorija (S)                                                                           1.2.3.2.2;  2.3.6.4.5.                                                                                                                                                                        N U O S P R E N D I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. kovo 2 d.

                                                       Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujančiojo Prano Å imkaus,teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui adv. Žygimantui Rutkauskui,teismo medicinos ekspertui Narimantui Ratkui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, naÅ¡lys, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N U S T A T Ė: B. S. 2010 m. liepos 24 d., apie 20 val., name, esančiame Amerikos g. 47A, Panevėžyje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė ant lovos sėdėjusiai nukentėjusiajai S. S., gim. 1922-03-02, dėl senatvės ir invalidumo esančiai bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip aÅ¡tuoniolika smÅ«gių į galvos sritį ir ne mažiau kaip aÅ¡tuoniolika smÅ«gių į liemens bei galÅ«nių sritis, tuo padarydamas muÅ¡tines žaizdas kaktos deÅ¡inėje pusėje, kairiame skruoste, smakre, virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodines kraujosruvas pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, kaktoje, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame skruoste, smakre, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, smakre ir kaklo kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje, odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje, kaktoje ir nosyje, kairio skruostikaulio lūžimÄ , kraujosruvas kaktos, pakauÅ¡io, deÅ¡inio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame ir kairiame pusrutuliuose, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje.

Nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju ir minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, įvyko galvos smegenų suspaudimas, dėl ko nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų – S. S..B. S. prisipažino, kad nužudė S. S., tačiau neigia jÄ nužudęs itin žiauriai. NeįgaliÄ senolę iÅ¡ pradžių prižiÅ«rėjo kartu su žmona, o jai mirus, paskutinius du metus – prižiÅ«rėjo kartu su dukra.

Jis ir S. S. gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini) . S. S. viskuo bÅ«davo nepatenkinta, kartais agresyvi. Nuolat priekaiÅ¡taudavo, kad maitina jÄ užnuodytu maistu. 2010 m. liepos 24 d., apie 20 valandÄ Â atnešė S. S. vakarienę ir padėjo jÄ ant spintelės. Ji, kaip ir visuomet, sėdėdama ant lovos, priekaiÅ¡tavo, kad maistas užnuodytas, sakė, kad jo nevalgys. NeiÅ¡laikęs eilę metų susikaupusio pykčio, sudavė apie 5-6 kartus delnais per veidus. Nuo smÅ«gių S. S. smilkinio – pakauÅ¡io sritimi atsitrenkė į medinį lovos kampÄ .

MuÅ¡damas suvokė, kad S. S. dėl senatvės ir neįgalumo, kuris jai suteiktas dėl regos ir klausos sutrikimų, pasiprieÅ¡inti negali. Ar jaučia S. S. skausmÄ tuo metu negalvojo. Nepagalvojo ir apie tai, kad ji gali mirti. Tyčios nužudyti neturėjo, juo labiau – itin žiauriai. Teismo medicinos specialisto konstatuotų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių smÅ«gių paaiÅ¡kinti negali, jų neatsimena, tačiau pripažįsta, kad S. S. mirė tik nuo jo suduotų smÅ«gių. MuÅ¡imas truko apie tris minutes, pagalbos ji neÅ¡aukė, tik pasakė:

„KÄ Äia darai“. Kai smilkinio srityje pasirodė kraujas jis iÅ¡sigando. KraujÄ nuÅ¡luostė rankÅ¡luosčiu, paguldė jÄ ir išėjo iÅ¡ kambario. Nusiraminimui su kaimynu Viliumi iÅ¡gėręs pora butelių alaus, apie 23 val. grįžo pažiÅ«rėti kaip jaučiasi S. S.. Rado ramiai gulinčiÄ , todėl nebekreipė į jÄ dėmesio. Ryte pastebėjo, kad S. S. veidas buvo pamėlęs, nekvėpavo, todėl pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimÄ , tačiau, palietęs Å¡altÄ jos rankÄ , suprato, kad ji mirusi.

Nuėjęs pas seserį, papasakojo kas atsitiko, jos vyras iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Medikai konstatavo S. S. mirtį ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Gailisi nužudęs S. S., savo poelgį vertina labai blogai. Ä®vykio dienÄ , apie 12-13 val. buvo gėręs 5,2 laipsnių stiprumo 2 skardines alaus, tačiau įvykio metu apsvaigęs nebuvo. Kaltinamojo kaltė įrodyta.         Liudytojas A. S., Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos vyresnysis patrulis, parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. 19 min., dirbant kartu su kolega A.

L., iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini). ir sulaikyti įtariamÄ jį. Nuvykus nurodytu adresu, name rado senyvo amžiaus moters lavonÄ su smurto žymėmis, gulintį su naktiniais drabužiais lovoje. Ten buvę medicinos darbuotojai parodė jiems moters sumuÅ¡imu įtariamÄ vyriÅ¡kį. VyriÅ¡kis iÅ¡ karto prisipažino sumušęs pagyvenusiÄ moterį, paaiÅ¡kindamas tai atsibodusiu jos „bambėjimu“. Buvo nustatyta, kad Å¡is vyriÅ¡kis yra B.

S..Liudytojas A. L., Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos patrulis, parodė, kad 2.198,16 yds. liepos 25 d., apie 8 val. iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir sulaikyti įtariamÄ jį nužudymu. Nuvykus į įvykio vietÄ , matė su naktiniais drabužiais lovoje gulinčiÄ sumuÅ¡tÄ negyvÄ moterį. Ten buvęs vyriÅ¡kis iÅ¡ karto prisipažino sumušęs pagyvenusiÄ moterį. Jį sulaikė ir pristatė į Panevėžio apskrities VPK.

Liudytoja Z. L., kaltinamojo sesuo parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ryte pas jÄ Ä¯ namus atėjo brolis B. S.. Tuo metu jis jai atrodė blaivus, buvo labai iÅ¡sigandęs. Brolis pasakė, kad 2010 m. liepos 24 d. vakare primušė tetÄ S. S. ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Sakė, kad jÄ rado ryte pamėlusiÄ , todėl, jo manymu, gali bÅ«ti ir nebegyva. Greitosios med. pagalbos darbuotojai konstatavo S. S. mirtį. Netrukus atvykę policijos pareigÅ«nai B. S. sulaikė.

Brolis yra Å«maus bÅ«do, tačiau nuoÅ¡irdus ir draugiÅ¡kas, nėra mačiusi, kad kÄ nors muÅ¡tų. S. S. yra prižiÅ«rėjusi jos mama, kuri dejuodavo dėl nesugyvenamo S. S. bÅ«do. PaduotÄ valgį stumdavo į Å¡onÄ , sakydama, kad jis užnuodytas, girdėdavo garsus. Mama sakydavo, kad S. S. „nuvarys jÄ Ä¯ kapus“, „baigia iÅ¡vesti iÅ¡ kantrybės“. Po mamos mirties, 2001 metais senolę ėmė globoti B. S. su žmona. PrieÅ¡ 2-3 metus B. S. žmona mirė, todėl S. S. jis prižiÅ«rėjo kartu su savo dukra I.

S..Liudytojas Rimantas K. L. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ryte pas jį į namus atėjo žmonos brolis B. S. ir pasakė, kad sumušė tetÄ ir ji, tikriausia, nebegyva. B. S. atrodė blaivus. Pranešę greitajai medicinos pagalbai, nuvyko į B. S. namus. Medikai konstatavo S. S. mirtį. Matė, kad S. S. veidas buvo mėlynas. B. S. yra draugiÅ¡kas, paslaugus, alkoholį vartojo saikingai. IÅ¡gėręs bÅ«davo linksmas, pykčio protrÅ«kių neteko matyti. Liudytojas M. M. parodė, kad iÅ¡ I.

S. nuomojasi namo, esančio Amerikos g. 47a, Panevėžyje, antrÄ aukÅ¡tÄ . Pirmame aukÅ¡te gyveno B. S. ir jo neįgali teta. B. S. yra ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kas ir paslaugus, alkoholį vartojo saikingai. 2010 m. liepos 24 d., apie 20 val. 30 min., važiuodamas į parduotuvę, matė B. S. kieme sėdintį ir geriantį alų su nepažįstamu vyriÅ¡kiu. Grįžus apie 21 val. 40 min., kiemas jau buvo tuščias. Apie 22 val. užėjo pas kaltinamÄ jį pasiskolinti žarnos sujungėjo. Jų tarpusavio pokalbio metu B.

S. jam pasisakė, kad „prisidirbo“, tačiau kÄ padarė nesakė .Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 364/10 (05) konstatuota, kad S. S. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju, minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius, įvykus galvos smegenų suspaudimui. S. S. mirtis galėjo įvykti 2,5-3 paros iki lavono tyrimo pradžios 2010-07-27 S. S. nustatyti Å¡ie sužalojimai;            a) galvos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs muÅ¡tinėmis žaizdomis kaktos deÅ¡inėje pusėje, kairiame skruoste, smakre, virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinėmis kraujosruvomis pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, kaktoje, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame skruoste, smakre, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, smakre ir kaklo kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje, odos nubrozdinimais virÅ¡ugalvyje, kaktoje ir nosyje, kairio skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis kaktos, pakauÅ¡io, deÅ¡inio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame ir kairiame pusrutuliuose, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į smegenų skilvelius.

Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus pavirÅ¡ius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-07-24, smÅ«giuojant kumščiais bei spardant kojomis, suduodant į galvos sritį ne mažiau 18 smÅ«gių,            b) poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus pavirÅ¡ius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-07-24 smÅ«giuojant kumščiais bei spardant kojomis, suduodant į liemens bei galÅ«nių sritis ne mažiau 18 smÅ«gių.              Nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio ir kairio dilbių, abiejų plaÅ¡takų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose galėjo atsirasti savigynos metu (prisidengiant rankomis). (b.l. 21-25).Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Narimantas Ratkus patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ ir, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad S. S. mirtį sÄ lygojo smÅ«gių visuma į galvos sritį, nesant galimybės iÅ¡skirti konkretų sužalojimÄ , nes sužalojimų galvos srityje konstatuota gana daug.

Kiekvienas sužalojimas yra kontakto su traumuojančiu faktoriumi rezultatas. Neatmetama tikimybė, kad muÅ¡tinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo bÅ«ti padaryta vienu smÅ«giu. Atmestina galimybė, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos kraÅ¡tÄ , kaip tai nurodė kaltinamasis. Buvo smÅ«giuota į veido profilį. Poodinės kraujosruvos pakauÅ¡io ir virÅ¡ugalvio srityje negalėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos briaunÄ ir panaÅ¡iai, jos atsirado buko, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daikto, tačiau neturinčio briaunos veikliojoje dalyje požymių.

Tokias savybes turi kumÅ¡tis ar koja. Kitų kÅ«no sužalojimų mechanizmas yra toks pat. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, nes kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų spalva tapačios. Ankstesnių sužalojimų nepastebėjo. Skausminiai pojūčiai yra gana subjektyvus dalykas ir kiekvienas žmogus tÄ patį traumuojantį poveikį gali pajausti skirtingai, tačiau pagal smÅ«gių lokalizacijÄ matyti, kad jie nebuvo nukreipti į kÅ«no vietas, dėl ko kiltų Å«mus skausminis sindromas, pavyzdžiui, nervinį rezginį.

Po tų smÅ«gių kraujas į smegenis iÅ¡siliejo ne iÅ¡ karto, kraujosruva formavosi lėtai, todėl tam tikrÄ laikÄ ji galėjo bÅ«ti sÄ moninga ir atlikti fizinius veiksmus. Kumščiu muÅ¡tines žaizdas padaryti sunkiau, bet įmanoma, ypač smÅ«giuojant į veido ar į antakio sritį. Ten, kur yra plonas poodinis sluoksnis ir odai esant arčiau kaulo, užtenka odai pramuÅ¡ti ir smÅ«gio jėgos. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio ir kairio dilbių, abiejų plaÅ¡takų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose galėjo atsirasti savigynos metu, prisidengiant rankomis, bet tai tik prielaida.

Nors kaltinamasis nurodė, kad mušė nukentėjusiÄ jÄ tik apie tris minutes, tačiau, įvertinus smÅ«gių skaičių, muÅ¡imas galėjo užtrukti ilgiau - iki keliolikos minučių.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-115/2010 nustatyta, kad B. S. nusikalstamos veikos metu neturėjo psichikos sutrikimų, jų neturi ir dabar. Dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumÄ ir tinkamai juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje.

B. S. gali bÅ«ti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, bÅ«ti apklausiamas teismo posėdyje. Priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonės jam netaikytinos (b.l. 121-122).Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-12-21 sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-08 nutartimi S. S. pripažinta neveiksnia, jai nustatyta globa. Globėja ir turto administratore skirta - I. M. (S.). Sprendimo ir nutarties kopijos pateiktos byloje (b.l. 35, 36 ).PraÅ¡ymo iÅ¡duoti (pakeisti) pasÄ kopijoje nurodyta, kad S. S. yra gimusi 1922-03-02 (b.l. 17).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra.

Kambaryje ant lovos rastas gulintis ant nugaros S. S. lavonas. Ant lavono rankų, veido, kojų bei nugaros matyti tamsiai raudonos - rudos spalvos dėmės. Prie lovos vakarinio kraÅ¡to ant grindų matyti avalynės pėdsako fragmentas bei raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ matyti ant sienos virÅ¡ lovos, ant kilimo, grindų virtuvėje, ant praustuvės ir grindų vonios kambaryje. Vonios kambaryje ant džiovyklos rastas rankÅ¡luostis su raudonos spalvos dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ (b.l. 5-9).

RankÅ¡luosčio apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad daugelyje vietų iÅ¡sidėsčiusios netaisyklingų formų rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (b.l. 15-16).ApžiÅ«rėjus S. S. drabužius, ant džemperio bei marÅ¡kinėlių apykaklių rastos rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (b.l. 28).ApžiÅ«rėti B. S. drabužiai ir avalynė. Ant sportinio deÅ¡inio bato iÅ¡orinio Å¡ono pusės, ant kelnių ­kairės pusės kleÅ¡nės apačios ties vidine siÅ«le, ant marÅ¡kinėlių priekinės pusės ties viduriu ir apačioje matyti rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (b.l. 131 ).

Teisiamojo posėdžio metu B. S. negalėjo paaiÅ¡kinti kaip tos dėmės atsirado ant bato.Paminėti duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais. Kaltinamasis B. S. prisipažino nužudęs S. S., teigė suvokęs, kad ji yra sena ir neįgali dėl regos ir klausos sutrikimų, tačiau neigė, kad nužudė itin žiauriai. Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad S. S. mirtį sÄ lygojo ne mažiau aÅ¡tuoniolikos smÅ«gių kumščiais bei kojomis visuma į galvos sritį.

Nors kaltinamasis prisimena tik 5-6 smÅ«gius rankomis į galvos sritį, tačiau pripažįsta, kad visi ekspertizės akte nurodyti smÅ«giai tiek į galvos sritį, tiek į liemens bei galÅ«nių sritis padaryti bÅ«tent jo. Kaltinamojo versija, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti atsitrenkiant į lovos kraÅ¡tÄ , eksperto kategoriÅ¡kai paneigta teisiamojo posėdžio metu. B. S. parodymus dėl S. S. nužudymo patvirtino ir liudytojais apklausti jo sesuo Zita bei jos vyras Rimantas K. L., pas kuriuos jis atėjo 2010 m. liepos 25 d., apie 8 val. ir pasakė, kad 2010 m. liepos 24 d. vakare primušė tetÄ S. S., o ryte jÄ rado pamėlusiÄ , todėl, jo manymu, gali bÅ«ti nebegyva.

Seka, kad B. S. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė S. S. mirties priežastis, t.y. B. S. nužudė S. S.. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo. (AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­Å¾e­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 4 punk­tas).

Nustatyta, kad B. S. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 36 smÅ«gių, iÅ¡ kurių apie 18, nukreiptų į galvos sritį, sÄ lygojo senolės mirtį. Mušė rankomis ir kojomis, neiÅ¡laikęs susikaupusio pykčio, tačiau tuo metu negalvojo, kad S. S. gali mirti. Konkretaus tikslo nužudyti nebuvimÄ patvirtina kaltinamojo veiksmai, sekę po smÅ«gių sudavimo. IÅ¡sigandęs kÄ padarė, nuÅ¡luostė kraujÄ ir paguldė, o ryte, pamatęs pamėlusį S. S. veidÄ , ėmėsi veiksmų jÄ iÅ¡gelbėti: darė dirbtinį kvėpavimÄ , paprašė sesers iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , manydamas, kad dar jai galima padėti.

Tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nustatė, kad B. S. nusikalstamos veikos metu neturėjo psichikos sutrikimų, dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumÄ ir tinkamai juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje. Taigi, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas ne mažiau aÅ¡tuoniolikos smÅ«gių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonerių metų senolei į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ ir ne mažiau aÅ¡tuoniolikos smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, suprato, kad kelia pavojų jos gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sÄ monėje veikos metu nedetalizavo t.y. veikė tie­sio­gi­ne neapibrėžta ty­Äia.

Esant Å¡iai tyčios rÅ«Å¡iai, vei­ka kva­li­fi­kuotina pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­Å¾u­dy­mas. Seka, kad kaltinamasis B. S. tiesiogine neapibrėžta tyčia nužudė S. S., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnyje. S. S. yra B. S. giminaitė, kuriÄ jis prižiÅ«rėjo eilę metų su žmona, o jai mirus – su dukra I. M. (S). Taigi, nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo S. S. amžių bei negaliÄ . Nors kaltinamasis neigė žinojęs, kad S. S. turi psichikos problemų, tačiau žinojo, kad ji yra invalidė dėl regos ir klausos sutrikimų.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-12-21 sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-08 nutartimi nustatyta, kad S. S. yra pirmos grupės invalidė su visiÅ¡ka negalia, teismo pripažinta neveiksnia. Be abejo, pirmos grupės invalide pripažinta aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonerių metų senolė nusikaltimo metu neturėjo galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti nusikaltimui, t.y. buvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje. Å i aplinkybė laikytina nužudymÄ kvalifikuojančia (BK 129 str. 2 d. 2 p.) B.

S. taip pat kaltinamas itin žiauriu nužudymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. nurodyta, kad nu­Å¾u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tÄ (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­Ä—mi­mo bÅ«­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiÅ¡­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Nu­Å¾u­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bÅ«­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­Äiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iÅ¡ di­de­lio aukÅ¡­Äio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų.

Å iuo at­ve­ju ne­tu­ri reikÅ¡­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų su­kel­tÄ skaus­mÄ . Tačiau nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Nors B. S. nusikalstama veika kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai dėl didelio kÅ«no sužalojimų skaičiaus, tačiau, kolegija pažymi, kad kaltinimÄ pagal minėtÄ nusikaltimo sudėtį bÅ«tina grįsti ne tik objektyviais duomenimis – dideliu kÅ«no sužalojimų skaičiumi, bet ir kaltininko psichiniu santykiu su veikos padarymo bÅ«du (Lietuvos apeliacinio teismo baudž. byla Nr. 1A-383/2008).

Kaltinamojo tyčios kryptingumÄ apibÅ«dina toliau nurodytos aplinkybės. B. S. tiek seseriai Z. ir jos vyrui R. K. L., tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pripažinęs, kad tik jo veiksmais buvo nužudyta S. S., smÅ«gių skaičiaus, jų mechanizmo bei lokalizacijos atsiminti tiksliai negalėjo. Kaltinamojo žodžiais, senolė buvo įtari, viskuo nepatenkinta, kartais agresyvi. Nuolat priekaiÅ¡taudavo, kad yra maitinama užnuodytu maistu. Apie nesugyvenamÄ S. S. charakterį teismui patvirtino ir Z. L. – iki 2001 metų prižiÅ«rėjusi senolę jos mama guosdavosi, kad S. S. „nuvarys jÄ Ä¯ kapus“, „baigia iÅ¡vesti iÅ¡ kantrybės“. Nunešęs įvykio dienÄ jai vakarienę, kaltinamasis iÅ¡girdo nuolat kartojamus priekaiÅ¡tus dėl, senolės manymu, užnuodyto maisto. Šį kartÄ , neiÅ¡laikęs eilę metų susikaupusio pykčio, sudavė smÅ«gius.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. S. konstatuoti apie 36 trauminiai poveikiai, tačiau S. S. mirtį sÄ lygojo smÅ«gių visuma į galvos sritį, kurių apie 18. Taigi, ne visi sužalojimai buvo sunkÅ«s ir pavojingi gyvybei. Byloje nėra duomenų, kad senolė bÅ«tų dejavusi, Å¡aukusi ar kvietusi pagalbos, kaltinamojo žodžiais, ji tik pasakė: „KÄ Äia darai“. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad sÄ monę S. S. prarado jau po kelių pirmų smÅ«gių.

Skausminiai pojūčiai, kaip nurodė ekspertas, yra gana subjektyvus dalykas ir kiekvienas žmogus tÄ patį traumuojantį poveikį gali pajausti skirtingai, tačiau pagal smÅ«gių lokalizacijÄ jie nebuvo nukreipti į tokias kÅ«no vietas, į kurias smÅ«giuojant kiltų Å«mus skausminis sindromas. B. S. teigė, kad mušė apie tris minutes. Nors ekspertas teisiamojo posėdžio metu suabejojo Å¡ia kaltinamojo nurodyta aplinkybe, teigdamas, kad sužalojimai, įvertinus jų kiekį, galėjo bÅ«ti padaryti per keliolika minučių, tačiau ir eksperto nurodyta galima muÅ¡imo trukmė taip pat negali bÅ«ti laikoma labai ilga.

Pamatęs ant smilkinio kraujÄ , kaltinamojo žodžiais, jis iÅ¡sigando. NuÅ¡luostęs kraujÄ rankÅ¡luosčiu, S. S. paguldė. Jautėsi susinervinęs dėl to, kas įvyko, todėl išėjo su kaimynu iÅ¡gerti alaus. Grįžęs apie 23 valandÄ , pasidomėjo kaip jaučiasi S. S.. Ji ramiai gulėjo, todėl nebekreipė dėmesio. Sekantį rytÄ , pastebėjęs pamėlusį S. S. veidÄ , bandė daryti dirbtinį kvėpavimÄ , tačiau, palietęs Å¡altÄ rankÄ , suprato, kad ji gali bÅ«ti mirusi.

Sesuo Z. L., jos vyras R. K. L., o taip pat ir nuomininkas M. M. charakterizavo B. S. kaip draugiÅ¡kÄ ir paslaugų žmogų. Nors Z. L. paminėjo, kad B. S. buvo „greitai užsidegantis“, t.y. Å«maus bÅ«do, tačiau nėra girdėjusi, kad jis bÅ«tų kÄ nors primušęs. Paminėtos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad B. S. nebÅ«dingas polinkis į žiaurumÄ , jo spontaniÅ¡ki, sÄ lygoti staiga kilusio pykčio veiksmai nebuvo nukreipti sukelti S. S. dideles kančias. Medicininiu požiÅ«riu žiauraus nužudymo požymių nenustatė ir teismo medicinos ekspertas. Todėl nužudymÄ kvalifikuojantis, BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas požymis – kankinant ar kitaip itin žiauriai – iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas.Ä®rodyta, kad B.

S. nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų. Å i veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.Kaltinamasis prisipažino, kad 2010 m. liepos 24 d., apie 12-13 val. iÅ¡gėrė dvi skardines 5,2 laipsnių stiprumo alaus, tačiau įvykio metu, apie 20 val. girtas nesijautė ir tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Po įvykio buvo susinervinęs, todėl su kaimynu iÅ¡gėrė dviese dar pora butelių alaus. 2010 m. liepos 25 d., apie 8 valandÄ jį matę sesuo Z. L. ir jos vyras R. K. L. nepastebėjo, kad jis bÅ«tų apsvaigęs. Apie 9 valandÄ policijos pareigÅ«nai B.

S. kraujyje užfiksavo tik 0,18 promilių alkoholio. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad B. S. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl atsakomybę sunkinanti, BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė, iš kaltinimo šalintina. Nors kaltinamasis negalėjo nuosekliai ir išsamiai papasakoti apie suduotus smūgius, tačiau nuo pirmos apklausos tvirtino, kad tik jo smūgiais buvo nužudyta S. S.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.  B. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. SÄ lygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 2 p. sankcijoje, negalima.Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad B.

S. teisiamas pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas tik teigiamai, administracine tvarka nebaustas (b.l. 108, 113), tačiau dėl jo padaryto nusikaltimo kilo nepataisomos pasekmės – nužudytas žmogus. Nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniÅ¡kai, kilus dideliam pykčiui, o tai rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumÄ . Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, B.

S. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, todėl prokuroro nutarimu skirtas laikinas B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį jam priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , apribojimÄ , siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį, naikintinas (b.l. 139). Daiktiniai įrodymai - B.

S. sportiniai batai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini seseriai Z. L.. B. S. marÅ¡kinėliai, džinsai bei rankÅ¡luostis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. S. S. drabužiai: marÅ¡kiniai, džemperis, kelnės, marÅ¡kinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.B. S. ir S. S. biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.Proceso iÅ¡laidų nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 - 305, 307 str., N U S P R E N D Ė:              B.

S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.Laisvės atėmimo bausmę B. S. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 2 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpius nuo 2010 m. liepos 25 d. iki 2011 m. kovo 2 d., iÅ¡bÅ«tus sulaikyme ir suėmime.      KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ B.

S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Prokuroro nutarimu skirtÄ laikinÄ B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį jam priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , apribojimÄ panaikinti. Daiktinius įrodymus - B. S. sportinius batus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti seseriai Z. L.. B. S. marÅ¡kinėlius, džinsines kelnes bei rankÅ¡luostį, S. S. drabužius: marÅ¡kinius, džemperį, kelnes, marÅ¡kinėlius, B.

S. ir S. S. biologinius lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Pirmininkaujantysis                                                                           Pranas Å imkus Teisėjai                                                                                              Sigitas Bagdonavičius                                                                                                     Eligijus Gladutis