d1b926f5-065b-4b13-b43c-e0a2ce259faa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-383/2015Teisėjas Raimundas Mikšta                          Proceso Nr. 1-20-1-00209-2014-2                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiojo I.

S. atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Tomui VildžiÅ«nui, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio I.

S. sveikata ir nuteistas 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų (564 EUR) bauda. Priteista A. S. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ 9180 litų (2658,71 EUR) neturtinės žalos atlyginimas ir 2109,67 litų ( 611 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013-10-19 apie 13 val. 5 min., vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ â€žSolaris Urbino 12 CNG“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Kauno autobusai“, ir važiuodamas Kaune, A.

Baranausko gatve nuo Taikos prospekto link Radvilėnų plento, ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir automobilių kolonoje sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A.

S. ir su juo susidÅ«rė dėl ko automobilio „Mitsubishi Colt“ keleivis I. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo skundžiamÄ nuosprendį BPK 328 str. 4 punkte numatytais pagrindais- netinkamai paskirsčius proceso (advokato) iÅ¡laidas bei netinkamai nustačius teisę į priteistÄ neturtinę žalÄ turintį asmenį. PraÅ¡o proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ A.

P., o neturtinę žalÄ priteisti I. S.. Skunde nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji buvo sudarę sutartį su advokatu dėl jų atstovavimo Kauno apylinkės teisme. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas privalėjo vadovautis BPK 106 str. 2 d., kuris nustato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu ir priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å i nuostata yra galiojanti ir įstatyme nėra nustatyta Å¡ios normos taikymo iÅ¡imčių, iÅ¡skyrus tai, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Skunde taip pat nurodyta, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino A. S. naudai. Civilinio atsakovo atstovo teigimu Å¡iuo atveju prievolė atlyginti neturtinę žalÄ kyla iÅ¡ delikto, o teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ yra priskiriama prie neatsiejamai su asmeniu susijusių teisių, kadangi, neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 str. 4 d. įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtÄ tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali bÅ«ti teista, parduota ar kitokiu bÅ«du perleista ar suvaržyta, iÅ¡ Å¡io turto negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal CK 3.186 str. 1 dalies normÄ tėvams draudžiama naudoti vaikų turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti iÅ¡imtinai vaikų interesams.

Atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų prasmę bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, civilinio atsakovo atstovo manymu, neturtinė žala nagrinėjamu atveju, turėjo bÅ«ti priteista ne atstovei pagal įstatymÄ , o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam I. S..Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi civilinio atsakovo atstovÄ praÅ¡iusį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo atstovÄ praÅ¡iusį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ praÅ¡iusius skundÄ atmesti bei prokurorę praÅ¡iusiÄ skundÄ patenkinti, sprendžia, kad civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino A. S. naudai. Taip pat atstovavimo iÅ¡laidų nepagrįsto priteisimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatÄ , taisykles. Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, iÅ¡skyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus.

Ä® tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiuoju pripažino eismo įvykio metu nežymų sveikatos sutrikdymÄ patyrusį I. S.. Civilinis ieÅ¡kinys I. S. interesais buvo pareikÅ¡tas, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, pasekmes, nukentėjusio amžių, gydymo laikotarpį ir rezultatus, sukeltus nepatogumus, teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinei žalai atlyginti priteistina nuo 2000 litų iki 10000 litų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-477/2010, 2K-461/2010),bei kitas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais pagrįstai nustatė 10000 litų I.

S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, neturtinę žalÄ priteisė ne nukentėjusiajam nepilnamečiui I. S., o jo motinai – įstatyminei atstovei A. S. t.y priteisė neturtinę žalÄ ne tam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 str. 1 d. nustato, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali bÅ«ti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, reiÅ¡kia vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtÄ , o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtÄ .

Nepilnametis negali savarankiÅ¡kai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymÄ â€“ tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jam priklausantis žalos atlyginimas negali bÅ«ti priteistas kitiems asmenims.AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, jog atstovo pagal įstatymÄ dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamajam asmeniui teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti tenkinamas atstovaujamojo nepilnamečio naudai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimus, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu. Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas turėjo vadovautis BPK 106 str. 2 d. ir proceso iÅ¡laidas turėjo priteisti iÅ¡ nuteistojo A. P..Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais sutinka ir pažymi, jog pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 2109,67 litų (611 Eurų) teisingai laikė pagrįstomis, tačiau nepagrįstai jas priteisė ne iÅ¡ nuteistojo A. P., o iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK yra numatyta galimybė, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, proceso iÅ¡laidas nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo paslaugoms apmokėti priteisti tik iÅ¡ kaltinamojo, todėl nuosprendis dalyje dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo keistinas priteisiant jas iÅ¡ A.

P.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u s p r e n d ė :Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl priteisimo A. S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 9180 litų (2658,71 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 2109,67 litų (611 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti:- priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) - 9180 litų (2658,71 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti įstatyminei I.

S. atstovei, jo motinai A. S.. -iÅ¡ A. P. priteisti A. S. 2109,67 litų (611 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ A. P. 140 Eurų atstovavimo iÅ¡laidų A. S. apeliacinės instancijos teisme.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                    Valdas Vitunskas                                                                 Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis                                                                       Algirdas Jaliniauskas