d1b59416-e3d4-438a-a2c6-aa54071815af · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Nuorašas                                                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-963-807/2012         Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00595-2012-3 Procesinio sprendimo kat.: 4.4; 6.1; 11.1; 11.5.1; 99.5; 113.1; 114.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.11; 116.1; 116.4; 128.2 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  Lietuvos Respublikos vardu 2012 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė,sekretoriaujant B.

S.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos L. G. atstovei advokatei J. R.,suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,             n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar - VieÅ¡oji įstaiga "LAAT Patikėtinių Taryba") (b.l. 1-2).           Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 19-20).2012-09-18 pareiÅ¡kėja pateikė teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kurio prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar - VieÅ¡oji įstaiga "LAAT Patikėtinių Taryba") ir jos darbo užmokestis buvo 450 Lt per mėnesį (b.l. 46).Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja prie patikslinto pareiÅ¡kimo neprideda dokumentų, patvirtinančių jos darbÄ Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biure laikotarpiu nuo 1994-03-02 iki 1998-04-22 bei įrodančių jos gautÄ darbo užmokestį ir prašė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 51-53).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja L.

G. palaikė patikslintame pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad dėl savo problemų su alkoholiu ji kreipėsi į Anoniminių alkoholikų draugijÄ pagalbos, kurios dėka ji nebevartoja alkoholio jau 19 metų. 1993 m. tuometiniai draugijos lyderiai R. M. ir R. O. pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai sekretorės darbÄ draugijoje, nes ji turėjo pedagoginį iÅ¡silavinimÄ ir, pasak jų, tinkamų charakterio bruožų dirbti tÄ darbÄ . Tuo metu pareiÅ¡kėjai klausimas ar ji dirbs draugijoje oficialiai bei turės visus draudimus, buvo labai aktualus, nes santaupų iÅ¡ mokytojos atlyginimo ji neturėjo.

Todėl pareiÅ¡kėja su R. M. ir R. O. labai ilgai aptarinėjo kokiomis sÄ lygomis ji dirbs ir kÄ darys. PareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji turės organizuoti konferencijas ir suvažiavimus, atsiliepti telefonu ir teikti žmonėms pagalbÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad ji dirbo visas dienas be iÅ¡eiginių, nes iÅ¡eiginėmis buvo savanore, t. y. važinėjo po LietuvÄ , steigdavo grupes. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai buvo nustatytas darbo laikas nuo 10 iki 17 valandos, o nuo 13 iki 14 val. buvo pietų pertrauka ir tuo metu kai ji dirbo draugijoje, buvo vienintelė samdoma darbuotoja.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad įsidarbinant savo darbo knygelę padavė R. M., kuris tvarkė personalo dokumentus. Be to, pareiÅ¡kėja teigia, kad už gautÄ atlyginimÄ , patvirtindama jo gavimÄ , pasiraÅ¡ydavo paprastame sÄ siuvinyje. PareiÅ¡kėja nežino, kur galėtų bÅ«ti įraÅ¡ai, kurie buvo daromi sÄ siuvinyje, patvirtinantys jos darbo užmokesčio gavimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad gaudavo 300 Lt atlyginimÄ atskaičius mokesčius. Be to, pareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad jai kas du metus keldavo atlyginimÄ , t. y. 1995, 1996, 1997 m. atlyginimas buvo nuo 450 Lt iki 500 Lt, o 2000 m. iÅ¡augo iki 1000 Lt.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad kiekvienais metais jos gaunamas darbo užmokestis nevirÅ¡ijo minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet buvo nemažesnis kaip minimalus. PareiÅ¡kėja teigia, kad jai tikrai nekilo abejonių, jog kažkas su įsidarbinimu nevisai sutvarkyta, nes tai paaiÅ¡kėjo tik kai jai registruojantis darbo biržoje perskaičiavo jos darbo staÅ¾Ä . Be to, pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad su tuometine Anoniminių alkoholikų draugijos direktore apsilankė pas Sodros juristę poniÄ V. ir teiravosi kaip draugija gali sumokėti Sodrai už jos draugijoje iÅ¡dirbtus metus.

PareiÅ¡kėjai ponia V. pasakė, kad vienintelis kelias jai yra kreiptis į teismÄ , kad teismas patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja ten dirbo. PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė J. R. palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus bei papildomai paaiÅ¡kino, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, o iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Taip pat pareiÅ¡kėjos atstovė paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę nustatymo, įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl jeigu pareiÅ¡kėja turėtų tiesioginių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ dėl faktų nustatymo. PareiÅ¡kėjos atstovė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio Darbo įstatymo kodekso, kuris galiojo iki 2003 metų, 23 straipsnį, darbo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, o pagal 24 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis buvo laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitardavo dėl darbo sutarties sÄ lygų arba nuo to momento, kai buvo nustatyta darbo sutartimi. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu darbininkui arba tarnautojui buvo leista dirbti, tai darbo sutartis buvo laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbÄ nebuvo tinkamai įformintas, o pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 17 straipsnį, už tinkamÄ dokumentų įforminimÄ , registravimÄ ir atitinkamÄ duomenų perdavimÄ atitinkamoms institucijoms buvo atsakingas darbdavys, o už netinkamÄ Å¡ių pareigų vykdymÄ jis galėjo bÅ«ti traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, pareiÅ¡kėjos atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad iÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Anoniminių alkoholikų draugija buvo įsteigta 1990-12-07. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J. B. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Suinteresuoto asmens atstovė atkreipia dėmesį, kad 1994-01-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 4 nuo 1994-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo nustatytas tik 50 Lt, 1994-03-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 231 nuo 1994-04-01 - 53 Lt, 1994-04-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 331 nuo 1994-05-01 – 56 Lt, 1994-09-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 907 nuo 1994-10-01 – 65 Lt, 1995-01-04 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 6 nuo 1995-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo tik 85 Lt, 1995-02-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 189 nuo 1995-02-01 – 100 Lt, 1995-04-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 567 nuo 1995-05-01 – 120 Lt, 1995-06-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 874 nuo 1995-07-01 – 150 Lt, 1995-09-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1212 nuo 1995-10-01 – 180 Lt, 1995-12-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1635 nuo 1996-01-01 -210 Lt, 1996-08-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1004 nuo 1996-09-01 – 300 Lt, 1997-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 60 nuo 1997-02-01 – 330 Lt, 1997-04-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 337 nuo 1997-05-01 – 400 Lt, 1998-05-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nuo 1998-06-01 -430 Lt ir tik nuo 2009-09-01 Lietuvoje buvo nustatytas 450 Lt minimalus darbo užmokesčio dydis.

Todėl, pasak suinteresuoto asmens atstovės, toks atlyginimas negalėjo pareiÅ¡kėjai bÅ«ti mokamas. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad Apdraustųjų socialiniu draudimu įskaitos taisyklių, patvirtintų 1991-12-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 584, kurios įsigaliojo nuo 1992 metų ir kurių 6 punktas numatė, kad darbdavys priima samdomÄ darbuotojÄ Ä¯ darbÄ bei praneÅ¡a Fondo valdybos teritoriniams skyriui, o kaip minėta atsiliepime, darbdavio praneÅ¡imas, jog L.

G. yra priimta į darbÄ , buvo pateiktas tik 1998 metais. Suinteresuoto asmens atstovė mano, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinis faktas.Liudytojas A. J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta nuo 1993 metų, nes jie yra tos pačios Anoniminių alkoholikų bendrijos nariais. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad 1994 metais jis pradėjo dirbti Vilniaus priklausomybės ligų cente, o ne už ilgo po to L. G. to paties pastato 2 aukÅ¡te pradėjo dirbti Anoniminių alkoholikų draugijos sekretore.

Atsakovas patvirtino, kad Anoniminių alkoholikų draugija buvo įsikūrusi mažame kabinete antrame Priklausomybės ligų centro pastato aukšte, esančiame adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kur pareiškėja dirbo sekretore ir tvarkė įvairiausius draugijos reikalus, t. y. atsakinėdavo į skambučius, organizuodavo suvažiavimus, konferencijas. Liudytojas teigia, kad toje draugijoje pareiškėja dirbo nuo 1994 iki 2000 metų. Tuo metu draugijos pirmininkas buvo J. M., o bendrijos įkūrėju buvo R.

O.. Liudytojas parodė, kad jis minėtoje draugijoje iÅ¡ pradžių buvo kaip patikėtinis, o nuo 2001 iki 2005 metų kaip pirmininkas. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad patikėtiniai dirbo savo noru, jie nebuvo samdomais darbuotojais, todėl jokia sutartis pasiraÅ¡oma nebuvo. Liudytojas tvirtina, kad L. G. buvo samdoma darbuotoja ir iÅ¡ pradžių jos alga buvo 300-350 Lt, po to, laikui bėgant, jos alga didėjo. Liudytojas manė, kad draugija moka visus mokesčius, bet kai 1998 metais pareiÅ¡kėja ėjo į poliklinikÄ , tada liudytojas sužinojo, kad pareiÅ¡kėja yra nedrausta.Liudytojas T.

M. teismo posėdžio metu parodė, kad 1994 metų spalio mėnesį jis atsigulė į Priklausomybės ligų ligoninę, pastato 4 aukÅ¡te. Besigydant, skyriaus vedėja jam pasakė, kad yra Anoniminių alkoholikų draugija, kuri padeda turintiems problemų su alkoholiu. Taip pat liudytojui paaiÅ¡kino, kad Anoniminių alkoholikų draugija yra to paties pastato antrame aukÅ¡te. Ten dirbo pareiÅ¡kėja, o ant durų buvo paraÅ¡yta „AA draugijos sekretorė“. Liudytojas teigia, kad jis gydėsi 7 savaites bei į savaitę bent du kartus užeidavo pasikalbėti pas pareiÅ¡kėjÄ .

Liudytojas tvirtino, kad pareiÅ¡kėjos darbo laikas buvo nuo 10 iki 17 valandos. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažystÄ pareiÅ¡kėjÄ , kuri buvo įdarbinta sekretore Narkologiniame skyriuje Gerosios Vilties g. 3 administracinio pastato antrame aukÅ¡te. Tada pareiÅ¡kėjai buvo skirtas kambariukas ant kurio durų buvo paraÅ¡yta „Anoniminių alkoholikų draugija“ ar „Sekretorė“ ir nustatytas darbo laikas nuo 10 iki 17 val. Liudytoja tvirtina, kad pareiÅ¡kėja ten dirbo iki 2000 ar 2001 metų, nes 2001 metais ji į 2-Ä jį Priklausomybės ligų skyrių atėjo dirbti kaip socialine darbuotoja.

Liudytoja teigia, kad jai pačiai siÅ«lė sekretorės darbÄ Anoniminių alkoholikų draugijoje ir žadėjo mokėti 300 Lt atlyginimo.Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad L. G. pažįsta nuo 1993 metų, kai susutiko su jÄ Anoniminių alkoholikų grupėje. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad nuo 1998 iki 2002 metų buvo Å¡ios Draugijos pirmininku. Liudytojas teigia, kad nuo 1994 metų draugija pradėjo plėstis, didėjo grupių skaičius draugijoje, atsirado pareigos ir darbo vieta, todėl L.

G. buvo priimta į darbÄ sekretorės pareigoms. Tada L. G. buvo suteikta darbo vieta Priklausomybės ligų centre, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje. Liudytojas teigia, kad pareiÅ¡kėjai buvo įrengtas kabinetas, kurį daktaras E. S. lengvatinėmis sÄ lygomis buvo suteikęs, ir mokamas atlyginimas. Liudytojas negali pasakyti kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas L. G., tačiau mano, kad L. G. buvo mokamas artimas minimaliam arba minimalus darbo užmokestis. Liudytojas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos darbo sutartis Nr. 2 buvo pildyta ne jo ranka, bet paraÅ¡as joje yra jo.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.).

Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, bÅ«tų pagrįsta, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civ. byl.

Nr. 3K-3-147/2005).PareiÅ¡kėja tvirtina, kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar – VÄ® "LAAT Patikėtinių Taryba") ir jos darbo užmokestis buvo 450 Lt per mėnesį. Šį faktÄ ji praÅ¡o nustatyti tam, kad bÅ«tų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažas gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijÄ .Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 p. nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 55 str. 2 d. 3 p. nurodytų asmenų - nuo 1995 m. sausio 1 d.

įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra - steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K­3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K­3-513/2004). Prie pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėja prideda darbo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos, ir darbo sutarčių registracijos žurnalo kopijÄ .

PareiÅ¡kėjos pateikta darbo sutartis Nr. 2 yra be sudarymo datos ir be pareiÅ¡kėjos paraÅ¡o. Å i sutartis Darbo sutarčių registracijos žurnale registruota po 2001 m. liepos 2 d. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos darbo sutartis jai pradėjus dirbti nebuvo raÅ¡tu tinkamai sudaryta. Tačiau pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 23 str. darbo sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma tiek žodine, tiek raÅ¡ytine forma. Tokiu atveju kokia forma sudaryti darbo sutartį paprastai spręsdavo darbo sutarties Å¡alys, o raÅ¡ytinės sutarties forma buvo bÅ«tina tik įstatyme specialiai nustatytais atvejais.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 24 str. 2 d. nurodoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta kai Å¡alys susitaria dėl darbo sutarties sÄ lygų, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodo, jeigu darbininkui ar tarnautojui faktiÅ¡kai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbÄ nebuvo reikiamai įformintas. Teismo posėdyje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad pareiÅ¡kėja L. G. pradėjo dirbti Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore nuo 1994 m., kad turėjo konkrečiÄ darbo vietÄ ir net patvirtino, kokias darbo funkcijas ji atlikdavo.

Atkreiptinas kad pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 17 str., už tinkamÄ dokumentų įforminimÄ , registravimÄ ir atitinkamÄ duomenų perdavimÄ atitinkamoms institucijoms buvo atsakingas darbdavys, o už netinkamÄ Å¡ių pareigų vykdymÄ jis galėjo bÅ«ti traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad darbo sutartis su pareiÅ¡kėja buvo sudaryta ir ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kimas yra laikytinas įrodytu.Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Lietuvos anoniminių alkoholikų draugija buvo įsteigta 1990-12-07.

Liudytojas P. R., kuris nuo 1998 iki 2002 metų buvo Å¡ios draugijos pirmininku, teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti kokio dydžio atlyginimÄ pareiÅ¡kėja gaudavo. Jis teigė, kad tai buvo artimas minimaliam arba minimalus darbo užmokestis. Liudytojai A. J. B. ir A. J. teigė, kad pareiÅ¡kėjai buvo mokama 300-350 Lt darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Pati pareiÅ¡kėja teismo posėdyje tvirtino, kad jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris kas kažkiek laiko buvo didinamas. Darbo sutartyje, kuriÄ buvo pasirašęs liudytojas P. R. nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai buvo mokamas 450 Lt atlyginimas.

Tačiau suinteresuotas savo atsiliepime nurodė, kad remiantis pareiÅ¡kėjos socialinio draudimo pažymėjimo Nr. 0150335 įraÅ¡u Nr. 2 (1994-03-01 atleista iÅ¡ Vilniaus 58 vidurinės mokyklos estetikos mokytojos pareigų) ir įraÅ¡u Nr. 3 (1998-04­-22 priimta į Lietuvos Anoniminiu Alkoholikų Tarybos biuro sekretorės pareigas), už pareiÅ¡kėjÄ nuo 1994-03-01 iki 1998-04-22 nebuvo priskaičiuotos ar mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1994-01-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 4 nuo 1994-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo nustatytas tik 50 Lt, po to jis buvo keliamas ir tik nuo 2009-09-01 Lietuvoje buvo nustatytas 450 Lt minimalus darbo užmokesčio dydis.

Tokiu atveju, nesant duomenų, kuriais teismas galėtų pareiÅ¡kėjos gautÄ atlyginimÄ prilyginti kito tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant Lietuvos Anoniminių alkoholikų draugijÄ laikotarpyje nuo 1994-03-02 iki 1998-04-22, todėl teismo manymu, Å¡iuo atveju svarbios Å¡iai bylai yra suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus nurodytos aplinkybės. Konstatavęs, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kurio pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti reikiamais dokumentais, pareiÅ¡kėjos ne visiÅ¡kai įrodytas, teismas pareiÅ¡kimÄ tenkina iÅ¡ dalies (CPK 444 str. 2 d. 5 p., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 197, 259, 444 - 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja L. G., (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore.LikusiÄ reikalavimo dalį atmesti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas L.

G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .            Teisėja                                                                                           Diana Savickienė