2022-04-13 Nr. AB-9157-3-62-3-03497-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1933-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03497-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. A. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38467 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento sudarytos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2314 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir prašymas).

2.2. (Duomenys neskelbtini) paliko dėl gresiančio persekiojimo. Pareiškėją persekiojo nežinomi asmenys, persekiojimo priežastis – nužudyto tėvo veikla. Pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) (vėliau ir (duomenys neskelbtini)) buvo karininku. Pareiškėjas keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau, mirus močiutei, grįžo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš kaimyno gavo pranešimą, kad jo namas apsuptas nežinomų žmonių, išsigando dėl persekiojimo ir išvyko iš kilmės šalies.

2.3. Prašyme nurodė individualias aplinkybes, konkrečias priežastis, keliančias pavojų jo sveikatai ir gyvybei, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas, neištyręs grėsmės realumo, nepagrįstai prašymą atmetė. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime ir Komisijos sprendime (toliau kartu – skundžiami sprendimai) nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį.

2.4. Komisija neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam; atsakovas neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, neištaisė Sprendimo trūkumų.

2.5. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) esama grasinimų ir nužudymų dėl užmušto šeimos nario skolų; dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

2.6. Pareiškėjui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo, jog sprendimai teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

4.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

4.3. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas atrodė gana konkretus ir detalus, tačiau tik dėl tėvo profesijos. Pareiškėjas taip pat aiškiai nurodė aplinkybes dėl tėvo mirties, bet teiginiai apie tėvo mirties priežastį buvo bendro pobūdžio, migloti. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo tėvas buvo nužudytas dėl savo profesinės veiklos, tačiau paprašytas pateikti daugiau aktualios ir detalios informacijos, jos nepateikė. Pareiškėjas neįrodė, kad jo brolis dingo 2006-2007 metais dėl tėvo vykdytos veiklos, nes nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kas gali būti atsakingas dėl brolio mirties, kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo daug milicijos grupuočių.

4.4. Pareiškėjas tyrimo metu nenurodė, kad jam yra grasinama mirtimi dėl skolų, todėl šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad tariamai yra persekiojamas dėl mirusio tėvo praeityje padarytų veiksmų. Remiantis kilmės valstybės informacija, nustatyta, kad persekiojimo rizika netgi įprastiniam (duomenys neskelbtini) partijos nariui yra minimali ir priklauso nuo konkrečių individualių aplinkybių.

4.5. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.6. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti.

4.7. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo juos panaikinti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas taip pat pakeitė Komisijos sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.

6.2. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paliko (duomenys neskelbtini) dėl gresiančio persekiojimo. Pareiškėją persekiojo nežinomi asmenys (persekiojimo priežastis – mirusio tėvo praeityje padaryti veiksmai). Apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)) buvo karininku. Prieglobsčio prašytojas keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po to, kai močiutė mirė, grįžo į (duomenys neskelbtini), kad galėtų dalyvauti paveldėjimo procese, ir nusprendė pasilikti. Po kurio laiko prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad iš kaimyno gavo pranešimą, jog jo namas apsuptas nežinomų žmonių. Prieglobsčio prašytojas išsigando ir jam teko išvykti iš kilmės šalies.

6.3. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) persekiojamas dėl tėvo vykdytos karinės veiklos, tėvas buvo oro pajėgų karininkas (duomenys neskelbtini), vykdė (duomenys neskelbtini) politiką. Pareiškėjui kyla reali grėsmė, nes tėvas ir brolis buvo nužudyti, kilmės šalyje pareiškėjas sulaukė grasinimų. Teigė, jog Migracijos departamentas prašymą išnagrinėjo netinkamai, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų.

6.4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo išvykimą iš kilmės valstybės ir prašymą grindžia grėsme kilmės šalyje dėl praeityje vykdytos tėvo karinės politinės veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad tėvas buvo (duomenys neskelbtini) armijos majoras ((duomenys neskelbtini)valdymo metu), 2003 m. (duomenys neskelbtini) kilusio karo metu paliko šalį ir gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki 2009 m. gruodžio mėn. rengė (duomenys neskelbtini) kariuomenę. Pareiškėjo brolis buvo pagrobtas nežinomų asmenų ir nužudytas 2006-2007 m. Pareiškėjas išreiškė baimę, kad tuo atveju, jei jis grįš, milicija jį nužudys, kadangi jo šeima rėmė (duomenys neskelbtini) režimą.

8. Teismas įvertino, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, Migracijos departamente buvo atliktos dvi pareiškėjo apklausos. Pirminė apklausa atlikta 2021 m. rugsėjo 13 d., pakartotinė apklausa atlikta 2021 m. rugsėjo 21 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo apklausas atliko Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ekspertas, kuris 2021 m. spalio 21 d. pateikė ekspertinę nuomonę. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio buvo priimtas remiantis EPPB eksperto surinktais duomenimis, vadovaujantis šios srities žinių turinčio asmens vertinimu, išreikštu 2021 m. spalio 21 d. specialų tyrimą pagrindžiančiu dokumentu (toliau – ir Ekspertinė nuomonė), kuris yra Skundžiamo sprendimo dalis, todėl teismas abejoti juo neturėjo pagrindo.

9. Iš Sprendimo turinio ir 2021 m. spalio 21 d. pateiktos Ekspertinės nuomonės teismas nustatė, kad tyrimo metu buvo pripažinta, jog pareiškėjo pasakojimas dėl dalies nurodytų argumentų, t. y. dėl bendro pobūdžio kilmės šalyje vykstančių konfliktų ir šeiminių aplinkybių pasižymėjo tiek vidiniu, tiek išoriniu nuoseklumu, todėl buvo laikomas tikėtinu. Tačiau, atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat prašytojo asmenines aplinkybes, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme pripažinta nevisiškai pagrįsta.

10. Bylos duomenys patvirtino, kad Migracijos departamentui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo tėvo karinę veiklą, jo šeimos išvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes (tėvo mirties liudijimas, karinis pažymėjimas, leidimai gyventi (duomenys neskelbtini)), kurie pareiškėjo pasakojimo kontekste Migracijos departamento eksperto surinktų duomenų pagrindu įvertinti kaip patikimi, tačiau konstatuota, jog pateiktas pareiškėjo tėvo mirties liudijimas nepatvirtina aplinkybių, jog jo tėvas buvo nužudytas dėl politinės veiklos, nepateikta įrodymų dėl brolio dingimo aplinkybių, o pareiškėjo pasakojimas dėl grasinimo, siejant su jo tėvo veikla, yra abstraktaus pobūdžio, tyrimo metu nenustatyta sąsajų ir nepateikta pakankamai duomenų grėsmei pagrįsti.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, nustatė, kad aplinkybės dėl grasinimo išdėstytos abstrakčiai, neaiškiai, pasakojime trūksta detalių ir tai patvirtinančių įrodymų joms pagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinta 2021 m. vasarį (paskambinta iš nežinomo numerio); tvirtino, jog jis buvo ieškomas nepažįstamų asmenų; 2021 m. birželio mėn. jam paskambino kaimynas ir nurodė negrįžti namo, kadangi prie pareiškėjo namų yra daug automobilių; pareiškėjas buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad detalių duomenų, iš kurių būtų galima bent tikėtinai patikrinti pareiškėjo pasakojimo realumą, pateikta nebuvo. Nėra įrodymų nei apie skambinusius asmenis, nei apie kaimyną (nepateikti jo tapatybės, gyvenamosios vietos duomenys, liudijimas apie įvykį ar panašaus pobūdžio dokumentai). Tokių duomenų pareiškėjas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Todėl, teismo vertinimu, Ekspertinėje nuomonėje buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo atsakymai dėl grasinimo nenuoseklūs ir nekonkretūs.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvas mirė 2009 metais (pareiškėjo tvirtinimu, buvo nužudytas), tačiau situacija nuo to laiko (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi. 2021 m. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamento tyrimo metu pagrįstai padaryta išvada, kad vien tai, jog pareiškėjo tėvas, miręs prieš daug metų, priklausęs (duomenys neskelbtini) partijai, kuriai nuo 1979 m. vadovavo (duomenys neskelbtini), nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl praeityje tėvo vykdytos veiklos. Ši išvada padaryta įvertinus kilmės valstybės informaciją, asmens aspektu, kad jis yra arabų kilmės ir išpažįsta sunitų musulmonų religiją, atsižvelgus į jo asmeninio ir šeiminio gyvenimo aplinkybes. Pareiškėjas galėjo gyventi ir įsikurti (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip pats nurodė, niekas iš jo kaimynų nežinojo apie jo asmeninę situaciją ir jis niekada nepriklausė jokiai partijai ar grupei. Dvi jo seserys niekada neišvyko iš kilmės šalies, o motina grįžo į (duomenys neskelbtini) po vyro mirties (duomenys neskelbtini), ir nei viena jų nesusidūrė su jokiomis problemomis dėl minėtų priežasčių.

13. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad kilmės šalyje jam buvo grasinama dėl tėvo skolų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tyrimo metu aplinkybių dėl tėvo skolų nenurodė, todėl jos Migracijos departamento pagrįstai nebuvo vertinamos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad grėsmė kilo tik dėl tėvo politinės veiklos, jokių skolų tėvas neturėjo ir dėl to jis grasinimų nesulaukė.

14. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos išsamios apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Tyrimo metu padaryta Migracijos departamento išvada dėl prieglobsčio nesuteikimo ir papildomos apsaugos yra pagrįsta patikimu įrodymu ir vertinimu, t. y. Ekspertine nuomone, kurioje konstatuota, jog, atsižvelgiant į individualius prašytojo aspektus ir aplinkybes, remiantis naujausia informacija apie šalį ir santykinai žemu beatodairiško smurto lygiu (duomenys neskelbtini), nėra jokios rimtos ir asmeninės grėsmės pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto. Ypač dėl to, kad prašytojas yra jaunas, sveikas vyras, galintis dirbti ir save išlaikyti, be to, jis turi didelę palaikančią šeimą ir draugų tinklą (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad prašytojui kiltų didesnė rizika dėl beatodairiško smurto ar dėl jo asmeninių aplinkybių, jei jis grįžtų į savo ankstesnę gyvenamąją vietą kilmės šalyje. Šią išvadą paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta.

15. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia realus persekiojimas (Įstatymo 86 str. 1 d.).

16. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remiantis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, taigi, pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, surinkęs duomenis apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga, pagrįstai pareiškėjui nesuteikė ir papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.).

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo skundas Komisijos turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus.

18. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismas pabrėžė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

19. Tačiau, teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga. Taigi, teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės. Persekiojimo priežastis – pareiškėjo tėvo veikla. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didelę įtaką turi radikalios šiitų karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta daugiausiai į demonstrantų bei kitų valdžiai nepritariančių civilių persekiojimą. Šiitų dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas (duomenys neskelbtini) taip pat įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę, t. y. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus (šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia, jo vertinimu, svarbią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas šiitų ir kitų grupuočių, keršijančių pareiškėjui už jo tėvo karinę veiklą, todėl pareiškėjui kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

24. EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, pateikta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn. Taigi, atsakovas turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

25. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas turėtų būti naikinamas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

31. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas aplinkybėmis, kad dėl mirusio tėvo praeityje padarytų veiksmų pareiškėją persekiojo nežinomi asmenys (plačiau žr. šios nutarties 6.2-6.3 p.).

36. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo pareiškėjo persekiojimo, ir dėl to kylančios individualios grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, neaiškus, pareiškėjas nepateikė detalių duomenų, iš kurių būtų galima patikrinti pasakojimo realumą. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų nei apie skambinusius asmenis, nei apie kaimyną (nepateikti jo tapatybės, gyvenamosios vietos duomenys, liudijimas apie įvykį ar panašaus pobūdžio dokumentai). Remiantis vykdytos apklausos duomenimis, matyti, kad pareiškėjas, pasakodamas apie tą dieną, kai kaimynas informavo apie asmenis, kurie ieško pareiškėjo, negalėjo detaliai pagrįsti, kodėl atitinkami asmenys jo ieškojo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, jog yra persekiojamas dėl tėvo vykdytos veiklos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo tėvas buvo nužudytas dėl jo politinės veiklos, o pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo, kaip minėta, yra abstraktaus pobūdžio. Remiantis pareiškėjo pasakojimu, be kita ko, negalima tiksliai patvirtinti, kad jo brolis buvo pagrobtas ir nužudytas dėl priežasčių, susijusių su jo tėvo veikla.

37. Atsižvelgdama į išdėstytą, pritardama, tačiau nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendimu, įvertinęs EPPB pateiktus dokumentus (pirminės apklausos protokolas, EPPB ekspertų atlikta apklausa, EPPB eksperto parengta išvada) pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

38. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, jam aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Bet to, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas yra iš esmės lakoniškas, remiamasi EPPB išvada, tačiau nagrinėjamoje byloje pripažįstama, kad buvo nustatytos būtinos prašymo išnagrinėjimui aplinkybės, kurios buvo tinkamai įvertintos, teisės normos taikytos teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-602/2022).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto laikotarpio proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti sutrumpintas.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančius teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė