Legislator Case Law & Legislation
d1b4fe64-d092-434f-ab9a-367f94b2e23c AI generated

d1b4fe64-d092-434f-ab9a-367f94b2e23c · Kauno apygardos teismas

Case Number d1b4fe64-d092-434f-ab9a-367f94b2e23c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016 pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovėms N. G. ir Kauno 5-ojo notarų biuro notarei R. P., trečiajam asmeniui Z. T. dėl testamento panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. K. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti sandorį – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintÄ A. L., a. k (duomenys neskelbtini) testamentÄ (reg.

Legislator headnote

AI generated

d1b4fe64-d092-434f-ab9a-367f94b2e23c · Kauno apygardos teismas: PaaiÅ¡kinti tokio įraÅ¡o gydytoja negalėjo, o apie (ne)sÄ moningÄ ligonio bÅ«senÄ teiktus parodymus grindė ne tvirtu žinojimu, o manymu bei loginiu mÄ stymu. Komentuodama A. L. sÄ monės bÅ«klę pagal kitų gydytojų įraÅ¡us, liudytoja D. S. parodė įraÅ¡Ä , kad paciento „sÄ monė sutrikusi“, tačiau nusakyti A. L. sÄ monės sutrikimo laipsnio pacientui 2015 m. spalio 1 d. patekus į ligoninę liudytoja negalėjo. Apeliantės teigimu, teismo iÅ¡vados dėl testatoriaus nesÄ moningumo visÄ laikÄ nuo klinikinės mirties 2014 m. spalio 15 d. iki savo biologinės mirties (duomenys neskelbtini) yra nepatikimos, kaip ir teismo nustatyta aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-278-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02076-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.5.4.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Å imonio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių N. G. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R.

P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016 pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovėms N. G. ir Kauno 5-ojo notarų biuro notarei R. P., trečiajam asmeniui Z. T. dėl testamento panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. K. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti sandorį – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintÄ A. L., a. k (duomenys neskelbtini) testamentÄ (reg.

Nr. 5-2-6278), kuriuo visÄ savo turtÄ A. L. paliko N. L.. Atsakovės N. G. (buvusi pavardė L.) ir Kauno 5-ojo notarų biuro notarė R. P. atsiliepimais prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atsakovės N. G. atžvilgiu patenkino, o atsakovės Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R. P. atžvilgiu atmetė. Teismas pripažino negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R.

P. patvirtintÄ A. L. testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ A. L. paliko N. L.. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės N. G. ieÅ¡kovei M. K. 41,60 Eur žyminio mokesčio, 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 7,70 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. 5-ojo notarų biuro notarė R. P. patvirtino A. L. vardu sudarytÄ ir pastarajam dėl ligos negalint pasiraÅ¡yti, pil. Z. T. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo jis visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, paliko N. L..

Testamentas pasiraÅ¡ytas dalyvaujant liudytojoms A. V. ir R. L.. Testamente notarė pažymėjo, jog testatoriaus veiksnumu įsitikino. Notarė R. P. taip pat nurodė, kad testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ patikrino, ar A. L. nėra įraÅ¡ytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ . Teismas nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d. A. L. iÅ¡tiko neaiÅ¡kios kilmės klinikinė mirtis, o jį reanimuojant, buvo atstatyta tik kvėpavimo funkcija ir Å¡irdies veikla. 2015 m. birželio 17 d. N. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl sutuoktinio A.

L. pripažinimo neveiksniu bei globos nustatymo. Atlikus psichiatrinę ekspertizę, A. L. konstatuotas psichikos sutrikimas. Pagal tuo metu buvusiÄ psichinę bÅ«klę A. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismo duomenimis iki biologinės mirties (duomenys neskelbtini), A. L. buvo komos bÅ«senoje ir niekada iÅ¡ jos nebuvo išėjęs. Šį faktÄ patvirtino byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: medicininiai dokumentai, ekspertizės ir specialisto iÅ¡vados, liudytojais apklausti A. L. gydę ir prižiÅ«rėję gydytojai, kurie nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvyko negrįžtamas procesas ir joks sÄ monės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas, o aÅ¡aros, mimika, kÅ«no traukuliai, tam tikri kojų ar rankų judesiai, kurie epizodiÅ¡kai galėjo bÅ«ti matomi buvo tik sÄ monės refleksai, bet ne sÄ moninga veikla.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad A. L. testamento sudarymo metu dėl sunkios ligos ne tik negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo jos suformuoti. Teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu, nes jį sudarant nebuvo visų sandorio bÅ«tinųjų elementų – subjekto valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo. Teismas atsakovių N. G. ir R. P. bei trečiojo asmens Z. T. paaiÅ¡kinimus apie A. L. sveikatos pagerėjimÄ bei reagavimÄ Ä¯ aplinkÄ tokiais veiksmais, kaip rankos paspaudimas, galvos palenkimas, Å¡ypsojimasis, pritariamas mirksėjimas ar frazės „nome“ iÅ¡tarimas, įvertino kritiÅ¡kai.

Teismas rėmėsi prieÅ¡ mėnesį iki testamento sudarymo atlikta psichiatrine ekspertize, kurioje konstatuota, kad A. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi jo psichinė bÅ«sena žuvusioms smegenų lÄ stelėms toliau nykstant tik blogėjo, tai įgalina daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. L. ir toliau iÅ¡liko nesÄ moningas. Jo galimi nesÄ moningi refleksai, pasireiÅ¡kę tam tikrais judesiais, tam tikrų asmenų galėjo bÅ«ti suprasti kaip nesÄ moninga veikla. Tačiau nėra pagrindo tikėti, kad tokie veiksmai sutapo su testamento tvirtinimo metu užduotais notarės klausimais ir galėjo bÅ«ti įvertinti kaip testatoriaus valios iÅ¡reiÅ¡kimas konkliudentiniais veiksmais.

Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012, sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai notarę įtraukė dalyvauti byloje atsakove, todėl ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmetė. Teismas pažymėjo, kad notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentÄ dėl galimo žalos atlyginimo yra susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmÄ , todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, notaro procesinė padėtis trečiojo asmens.

Kadangi įpėdinis pagal testamentÄ turi tiesioginį teisinį interesÄ testamentÄ iÅ¡saugoti, pagal savo esmę ginčas dėl testamento galiojimo yra ginčas tarp jį inicijavusio įpėdinio ir įpėdinio pagal testamentÄ . Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė N. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria M. K. ieÅ¡kinys atsakovės N. G. atžvilgiu patenkintinas ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R.

P. patvirtintas A. L. testamentas pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės N. G. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus medicininius dokumentus bei liudytojais apklaustų gydytojų parodymus. Teismas nevertino, kad Å¡ie duomenys atspindi ne ginčo testamento patvirtinimo dienÄ , o ankstesniu arba vėlesniu laikotarpiu buvusiÄ A.

L. sveikatos ir sÄ monės bÅ«klę. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad informacija apie A. L. sÄ monės bÅ«klę Respublikinės Kauno ligoninės iÅ¡raÅ¡uose yra prieÅ¡taringa. 2016 m. liepos 4 d. posėdžio metu duodama parodymus liudytoja gydytoja D. S., vadovaudamasi A. L. ligos istorija, nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 7 d. dienos intensyvios terapijos skyriuje gydyto A. L. bÅ«sena buvo apibÅ«dinta kaip „koma“. Tačiau ligos istorijoje yra neurologo įraÅ¡as, kad ligonis sÄ moningas.

PaaiÅ¡kinti tokio įraÅ¡o gydytoja negalėjo, o apie (ne)sÄ moningÄ ligonio bÅ«senÄ teiktus parodymus grindė ne tvirtu žinojimu, o manymu bei loginiu mÄ stymu. Komentuodama A. L. sÄ monės bÅ«klę pagal kitų gydytojų įraÅ¡us, liudytoja D. S. parodė įraÅ¡Ä , kad paciento „sÄ monė sutrikusi“, tačiau nusakyti A. L. sÄ monės sutrikimo laipsnio pacientui 2015 m. spalio 1 d. patekus į ligoninę liudytoja negalėjo. Apeliantės teigimu, teismo iÅ¡vados dėl testatoriaus nesÄ moningumo visÄ laikÄ nuo klinikinės mirties 2014 m. spalio 15 d. iki savo biologinės mirties (duomenys neskelbtini) yra nepatikimos, kaip ir teismo nustatyta aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d.

A. L. negalėjo suvokti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, kad A. L. reagavo į aplinkÄ ir bendravo atlikdamas tam tikrus veiksmus. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog Å¡ie veiksmai galėjo sutapti, kai A. L. atsakinėjo į notarės pateiktus klausimus ginčo testamento tvirtinimo metu. Teismas nevertino liudytojo L. Å¡eimos draugo R. Å . paaiÅ¡kinimų, kad aplankęs A. L. po jį iÅ¡tikusios nelaimės, jį kalbino, prašė jį atsakyti rankos paspaudimu ar kitais judesiais, jam susidarė vaizdas, jog A.

L. supranta jį. Taip pat teismas nevertino 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės L. S.-R. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡dėstytų liudytojo L. Å¡eimos draugo A. P. paaiÅ¡kinimų, jog 2015 m. rudenį aplankęs A. L., A. P. priėjo prie jo, kalbino, o A. L. kelis kartus spustelėjo ranka bei mirktelėjo. Mirktelėjimus taip pat patvirtino ir P. P., kuris ginčo testamento sudarymo dienÄ 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo atvykęs į L. namus.

Jam papraÅ¡ius A. L. sumirksėti du kartus, pastarasis tai padarė. Teismas netenkino 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje atsakovės teikto praÅ¡ymo byloje apklausti P. P. liudytoju. Dėl Å¡ios priežasties teismas, neiÅ¡tyręs ir/ar neįvertinęs minėtų įrodymų bei atsisakęs liudytoju apklausti duomenų apie testatoriaus bÅ«klę bÅ«tent testamento sudarymo dienÄ galintį suteikti asmenį, aplinkybę dėl A. L. neveiksnumo nustatė vadovaudamasis atskirais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visetu.

Teismas nevertino ir netyrė 2016 m. gegužės 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ užfiksuotų liudytojo A. P. parodymų apie anksčiau A. L. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl testamento suraÅ¡ymo žmonos N. G. naudai. Pasak A. P., pokalbio metu A. L. užsiminė, kad jis norėtų turtÄ palikti žmonai. Taip pat nurodė, kad A. L. yra sukrėstas mamos poelgiu palikti tėvÄ ir iÅ¡eiti pas kitÄ vyrÄ .Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp į bylÄ pateiktų įrodymų apie 2015 m. rugpjūčio 31 d. testamento pasiraÅ¡ymo dienos faktines aplinkybes.

Sudarant ginčo testamentÄ , dalyvavo trys liudytojos: Z. T., A. V. ir R. L.. A. V. teigė, kad testamento sudarymo metu A. L. buvo visiÅ¡kai nesÄ moningas, į aplinkÄ nereagavo, testamento turinio jam niekas negarsino, o ji testamente pasirašė nesuvokdama, kur ir kodėl pasiraÅ¡o. Z. T. paaiÅ¡kinimai buvo prieÅ¡ingi. Teismas, nepavykus įteikti teismo Å¡aukimų ir A. L. neatvykus į teismo posėdį, jos neapklausė. Dėl Å¡ios priežasties teismas nepaÅ¡alino minėtų prieÅ¡taravimų ir nenustatė tikrųjų testamento sudarymo aplinkybių.

Teismo išvada, kad testamento surašymo metu A. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami įvairiomis priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Apeliantė praÅ¡o teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ tikslu apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojais neapklaustus asmenis.Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. P. praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius: „tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ iÅ¡tarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdÅ«s testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigÄ iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti iÅ¡samiau testatoriaus sveikatos bÅ«kle;

įraÅ¡as testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga; nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog notarė R. P. pagal procesinę padėtį turėjo bÅ«ti trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jai bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį patenkinus, nepriteistinos“.

Apeliantė taip pat praÅ¡o teismo priteisti Kauno apylinkės teisme bei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė procesinės įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių notarės teiginius apie A. L. elgsenÄ , kuri leido notarei suvokti testatoriaus valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , t.y. vienodas akių mirksėjimo tempas, galvos linksėjimas, rankos spustelėjimai, garsai, kurie notarei asocijavosi su tarimu frazės „nome“ (testatoriaus sutuoktinės N. G. vardo tarimas).

Tokie veiksmai atitinka bet kurio kito asmens, turinčio fizinę negaliÄ , nerefleksinius veiksmus, kuriais asmuo iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ . Apeliantės teigimu, trečiasis nesuinteresuotas asmuo Z. T. A. L. veiksmus ir reakcijÄ suprato lygiai taip pat kaip ir notarė. Apeliantė nurodo, kad Z. T. parodymai byloje yra neÅ¡aliÅ¡ki, nes jos nesieja jokie asmeniniai ryÅ¡iai su L. Å¡eima. Teismas nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų, darydamas iÅ¡vadas apie testatoriaus veiksnumÄ . Vertindamas testatoriaus valiÄ ir priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas nurodė, kad tokia neveiksnaus asmens reakcija yra neįmanoma.

Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitai teismo iÅ¡vadai, kad veiksmai (refleksiniai judesiai) galėjo bÅ«ti suprasti kaip sÄ moninga veikla. Taigi, pats teismas pripažino, kad testatoriaus veiksmus buvo galima suprasti ir kaip testatoriaus sÄ moningumÄ . Teismas neįvertino fakto, kad notarė ligonį matė tik vienintelį kartÄ , tvirtinant testamentÄ . Notarė, nebÅ«dama medike, negalėjo nustatyti, kad testatoriaus testamento tvirtinimo metu atlikti veiksmai buvo tik refleksai, o ne sÄ moninga veikla. Be to, artimieji apie tokį veiksmų refleksiÅ¡kumÄ notarės neinformavo.

Pirmosios instancijos teismas testatoriaus valios nebuvimÄ iÅ¡ esmės grindžia medicininiais duomenimis apie testatoriaus smegenų bÅ«klę, kurie notarei tapo žinomi tik bylos eigoje. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. L. diagnozė suponavo notarės pareigÄ iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle, nes Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra suteikta teisė ir įgalinimai notarui pačiam tiesiogiai gauti informacijÄ apie ligonio sveikatos bÅ«klę, todėl notarė R.

P., tvirtindama testamentÄ , rėmėsi tik savo vidiniu įsitikinimu. Teismas neteisingai sprendė, kad notarės įraÅ¡as testamente dėl įsitikinimo testatoriaus veiksnumu yra nepagrįstas. Notarui sprendžiant dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo, suteikta teisė naudotis valstybės įsteigtu Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registru. Tvirtindama A. L. testamentÄ notarė teigia įsitikinusi, kad minėtame registre nebuvo jokių duomenų apie testatoriaus A. L. neveiksnumÄ ar ribotÄ veiksnumÄ , tÄ patvirtina notarės pateikti duomenys iÅ¡ registro.

Atsakovės teigimu, tik teismas gali spręsti dėl asmens veiksnumo bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Notarui nėra suteikta teisė be įsiteisėjusio teismo sprendimo konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad notarė byloje turėjo dalyvauti ne atsakove, o trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje. Notarės nesieja jokie ryšiai su atsakove, ji neturi jokio suinteresuotumo atsakovės naudai, neinicijavo testamento tvirtinimo, jokio susitarimo su atsakove nėra sudariusi.

Faktas, jog testamentÄ testatorius norįs sudaryti atsakovės (tuometinės jo sutuoktinės) naudai abejonių nekėlė, nes tai artimais giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys, gyvenę kartu ir tai yra įprasta praktika tarp asmenų, gyvenusių santuokoje. Be to, sutuoktinė ligoniu rÅ«pinosi, slaugė, todėl notarė tokia testatoriaus valia nesuabejojo. AukÅ¡tos teisinės kvalifikacijos brandaus amžiaus testatoriaus valia palikti turtÄ tik vienai iÅ¡ galimų įpėdinių, t. y. juo besirÅ«pinančiai sutuoktinei, suponavo didesnį pasitikėjimÄ jo valia ir tvirtinant testamentÄ sudarė pagrindÄ nekilti abejonėms testatoriaus artimųjų nesÄ Å¾iningumu.

Atsiliepimu į N. G. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. K. praÅ¡o jį atmesti ir iÅ¡ atsakovės N. G. priteisti ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ dėl ginčo testamento sudarymo padarė nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių įrodymų ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjęs byloje įrodinėtų aplinkybių. Pagal A. L. nustatytÄ diagnozę Kauno klinikose, jis negalėjo sÄ moningai spausti rankos, mirksėti ar atlikti kitus veiksmus, nes tai buvo negrįžtamas procesas, o pagerėjimas nebuvo galimas.

Gydytojai, byloje kviesti liudyti, patvirtino, kad A. L. buvo komos bÅ«klės, nesÄ moningas, jo smegenų lÄ stelės buvo žuvę, o matomos aÅ¡aros, mimika, kÅ«no traukuliai, buvo tik sÄ monės refleksai, bet ne sÄ moninga veikla. Å ie argumentai patvirtina faktÄ , kad testamento suraÅ¡ymo dienÄ A. L. sÄ monės bÅ«klė negalėjo pagerėti, nes jo smegenų lÄ stelės jau buvo žuvę. Apeliantės N. G. argumentai, kad teismas neįvertino ir netyrė prokurorės nutarime užfiksuotų liudytojo A.

P. parodymų apie dar sveiko A. L. valiÄ visÄ turtÄ palikti žmonai yra nepagrįsti, nes A. L., puikiai iÅ¡manęs teisę, dar bÅ«damas sveikas galėjo sudaryti testamentÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ palikti visÄ turtÄ Å¾monai. IeÅ¡kovė M. K. sutinka su apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl testatoriaus valios pagarbos, ko reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, tačiau pažymėtina, kad nurodytos kasacinės bylos aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės: nurodytoje nutartyje pomirtinis testatoriaus ekspertizės aktas patvirtino, kad testatoriaus psichinė bÅ«klė buvo normali ir jis gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę, jokių kitų įrodymų apie jo sveikatos sutrikimus nebuvo.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tiek pomirtinėje A. L. specialisto iÅ¡vadoje, tiek psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog A. L. negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, jo smegenų veikla blėso, iÅ¡sivystė vegetacinė bÅ«klė, jis buvo gilioje komoje ir negalėjo nieko suvokti. Atsiliepimu į atsakovės notarės R. P. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. K. praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė skunde nurodo, kad A. L. nevalingus veiksmus kaip jo valios iÅ¡raiÅ¡kÄ suprato taip pat kaip ir trečiasis asmuo Z.

T., kurios parodymai yra nepatikimi, nes ji nurodė supratusi A. L. sÄ moningumÄ , pamačius jį apsiaÅ¡arojus. Tačiau Å¡i reakcija, medikų teigimu, yra vienas iÅ¡ nevalingų veiksmų, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ moningumas. Apeliantė R. P. nepagrįstai ginčija teismo motyvus, susijusius su didesnio atidumo reikalavimu notarams, įsitikinant testatoriaus valia. Pagal Notariato įstatymÄ notarei kilo pareiga iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle. IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad testamento patvirtinimo metu A.

L. buvo absoliučiai nesÄ moningas, komos bÅ«klėje, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nebuvo galimybės apsirikti dėl jo sÄ moningumo ar suvokimo lygio – ligonis buvo apskritai nesÄ moningas, negalintis jokia forma iÅ¡reikÅ¡ti savo valios ir objektyviai dėl ligos jos nebegalintis turėti. Atsakovė N. G. teismo posėdžio metu yra patvirtinusi, jog notarei suteikė informacijÄ apie A. L. komos bÅ«klę. Dėl Å¡ios priežasties apeliantė R. P. privalėjo atsisakyti sudaryti testamentÄ . Atsakovė 2015 m. inicijavo civilinę bylÄ dėl A.

L. pripažinimo neveiksniu, kuri 2015 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pačiai atsakovei praÅ¡ant, buvo nutraukta. Å i informacija buvo iÅ¡vieÅ¡inta LITEKO sistemoje, tačiau apeliantė notarė R. P. dėl aplaidumo Å¡ios informacijos neįvertino.Teismas pagrįstai nustatė notarės procesinę padėtį kaip trečiojo asmens atsakovės pusėje, nes iki A. L. mirties ji nėra su juo bendravusi, testamentÄ sudarė remdamasi vien tik atsakovės N. G. žodžiais, iÅ¡reikÅ¡dama ne A.

L., o N. G. norÄ ir valiÄ . Jeigu notarė bÅ«tų rÅ«pestingai ir atidžiai atlikusi savo pareigas, tinkamai įvertinusi A. L. bÅ«klę ir atsisakiusi tvirtinti ginčo testamentÄ , Å¡i civilinė byla nebÅ«tų iÅ¡kelta ir Å¡alys nebÅ«tų patyrę bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl Å¡ios priežasties, akivaizdu, kad tarp apeliantės R. P. veiksmų ir nagrinėjamos bylos yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsiliepimu į atsakovės N. G. apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R.

P. praÅ¡o jį tenkinti. Notarė nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini.Atsiliepimu į atsakovės R. P. apeliacinį skundÄ atsakovė N. G. praÅ¡o jį tenkinti iÅ¡ dalies, paÅ¡alinant iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius: „tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ iÅ¡tarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdÅ«s testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigÄ iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti iÅ¡samiau testatoriaus sveikatos bÅ«kle;

įraÅ¡as testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga“. Atsakovė N. G. praÅ¡o tenkinti notarės R. P. apeliacinio skundo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Notarė nepagrįstai nesutinka su teismo nustatyta jos procesine padėtimi – trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, nes notarės byloje iÅ¡reikÅ¡ta procesinė pozicija (nesutikimas su ieÅ¡kiniu praÅ¡ant jį atmesti) patvirtina, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog notarė byloje turi dalyvauti kaip savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kiantis trečiasis asmuo atsakovės pusėje.

Apeliaciniame skunde notarė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nenurodo, iÅ¡ kurio proceso dalyvio reikalauja bylinėjimosi iÅ¡laidų. BÅ«tų pagrįsta bylinėjimosi iÅ¡laidas notarei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K., kurios iniciatyva notarė dalyvauti byloje atsakove buvo įtraukta nepagrįstai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija, spręsdama apeliantės N. G. praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė) forma.

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė N. G. praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio nagrinėjimo tvarka grindžia bÅ«tinybe apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme: P. P., kuris patvirtintų, jog testatorius testamento suraÅ¡ymo dienÄ buvo sÄ moningas, A. L. ligos istorijoje įraÅ¡us atlikusius Kauno Respublikinės ligoninės gydytojus, nes jų atlikti įraÅ¡ai apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę yra prieÅ¡taringi, testamento liudytojÄ R.

L., kuri dalyvavo suraÅ¡ant testamentÄ , nes testamento patvirtinime dalyvavusių liudytojų Ž. T. ir A. V. parodymai yra prieÅ¡ingi. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.PraÅ¡ymÄ apklausti liudytoju P. P. atsakovė N. G. teismui pateikė tik paskutiniojo 2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, o liudytojos R.

L. nei atsakovė, nei jÄ atstovaujanti advokatė apklausti neprašė (2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 11 min. 20 sek. – 13 min. 30 sek.). Teismas, iÅ¡klausęs Å¡alių ir jų atstovų nuomones, priėmė protokolinę nutartį P. P. liudytoju neapklausti, nes sprendė, kad praÅ¡ymas pateiktas pavėluotai ir užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 16 min. 30 sek. – 17 min. 14 sek.). Atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymo dėl P. P. apklausos netenkino pagrįstai, nes pateiktų įrodymų buvo pakankamai priimti teismo sprendimÄ ir objektyviÄ tiesÄ , be to praÅ¡ymas buvo pateiktas pavėluotai.

Kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta apeliantės praÅ¡ymÄ liudytojais apklausti A. L. ligos istorijoje įraÅ¡us atlikusius Kauno Respublikinės ligoninės gydytojus, nes pirmosios instancijos teisme dėl įrašų A. L. ligos istorijoje liudytoja buvo apklausta Kauno Respublikinės ligoninės gydytoja D. S.. Kitų Å¡ios gydymo įstaigos gydytojų atsakovė apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme neprašė. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nenurodama, kokius konkrečiai Å¡ios gydymo įstaigos gydytojus bÅ«tina apklausti liudytojais.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nenustatė pagrindų apklausti byloje naujus liudytojus ar pakartoti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų apklausÄ . Taip pat kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturės galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl testamento, kaip sudaryto asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, pripažinimo negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 – 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. dėl neaiškios priežasties A. L. ištiko klinikinė mirtis. Jis buvo gydomas tiek medicinos įstaigose, tiek slaugomas namuose.

A. L. (duomenys neskelbtini) mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. IeÅ¡kovė M. K. yra mirusiojo motina, atsakovė N. G. – mirusiojo sutuoktinė. IeÅ¡kovė, bÅ«dama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, po sÅ«naus A. L. mirties kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad A. L. visÄ savo turtÄ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytu testamentu paliko sutuoktinei atsakovei N. L. (G.). IeÅ¡kovės vertinimu, A. L. dėl labai sunkios sveikatos bÅ«klės akivaizdžiai nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas patvirtintas atsakovei N. G. piktavaliÅ¡kai susitarus su oficialiu valstybės pareigÅ«nu – notaru, todėl toks testamentas CK 1.89 straipsnio, 1.91 straipsnio 1 punkto, 5.16 straipsnio pagrindais turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad A. L. testamento sudarymo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d., dėl sunkios ligos ne tik negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti negalėjo jos net ir suformuoti, todėl ginčijamÄ testamentÄ pripažino negaliojančiu.Pažymėtina, kad teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytÄ asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ .

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012). Dėl atsakovės N. G. apeliacinio skundo. Apeliantė N. G. skunde nurodo, kad ginčijamo testamento sudarymo dienÄ jos sutuoktinis buvo sÄ moningas ir suprato, jog testamentu visÄ savo turtÄ palieka atsakovei N. G., tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepaÅ¡alino tarp jų esančius prieÅ¡taravimus, neteisingai vertino į bylÄ pateiktus medicininius dokumentus bei gydytojų parodymus.

Teismas nevertino, kad Å¡ie duomenys atspindi A. L. sveikatos ir sÄ monės bÅ«klę buvusiÄ ne ginčo testamento patvirtinimo dienÄ , o ankstesniu arba vėlesniu laikotarpiu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Å iame straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016). Tinkamas bylos aplinkybių nustatymas grindžiamas visumos svarbių bylos aplinkybių ir visų įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš visų gydymo įstaigų, kuriose buvo gydomas ir slaugomas mirusysis A.

L. iÅ¡reikalavo medicininius dokumentus. Teismui yra pateikta A. L. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-4161212 (2014 m.), iÅ¡ kurios matyti, kad A. L. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių hospitalizuotas 2014 m. spalio 15 d. Paciento bÅ«klė buvo apibÅ«dinta kaip labai sunki, ligonis buvo nesÄ moningas. Å iame skyriuje A. L. gydytas 306 dienas ir iÅ¡raÅ¡ytas 2015 m. rugpjūčio 17 d. IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad A. L. bÅ«klė toksinė, diagnozuota postanoksinė encefalopatija, vegetacinė bÅ«klė, sÄ monės lygis – 5-6 balai pagal Glazgow komų skalę, neurologinė bÅ«klė nesikeitė jau nuo 2015 m. kovo 30 d., todėl taikytina intensyvi slauga.

Å ioje ligos kortelėje ligonio iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ gydytoja nurodė, kad bendra bÅ«klė ta pati (vegetacinė). Kvėpuoja savarankiÅ¡kai per tracheostominį vamzdelį (ligos istorijos lapas 73). Prognozė – nepatenkinama. Ligonis iÅ¡raÅ¡ytas, nes perkeliamas tolimesnei slaugai į Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninę (t. 2, b. l. 16). Tas pačias aplinkybes raÅ¡tu patvirtino ir Kauno klinikų Kardiologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovė G. B. (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015, b. l. 62–63).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologinės intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas V. D., gydęs A. L., patvirtino, kad iÅ¡raÅ¡ant A. L. iÅ¡ Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas sÄ monės lygis pagal Glazgow skalę 5-6 balai reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ smegenų sunykimÄ , sunkiÄ komÄ , vegetacinę bÅ«senÄ , kai žmogus nevalingai tuÅ¡tinasi, Å¡lapinasi, pats nevalgo. A. L. buvo tokios bÅ«klės, jog tik kvėpavo ir nevalingai mirkčiojo.

Gydytojas paaiÅ¡kino, jog postanoksinė encefalopatija reiÅ¡kia, kad smegenyse nelieka jokios veiklos, žmogus negali sÄ moningai nei rankos paspausti, nei atlikti jokių kitų veiksmų. Tai buvo negrįžtamas procesas ir joks sveikatos pagerėjimas nebuvo įmanomas (2016 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1 val. 29 min. – 1 val. 49 min.).Pažymėtina, kad apeliantė N. G., dar A. L. esant Kauno klinikose, 2015 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl A. L. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo (civilinė byla Nr. 2-17286-800/2015).

Byloje teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi buvo paskirta A. L. psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs 2015 m. liepos 10 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. ekspertizę akte Nr. 83TPK-309/2015 padarė iÅ¡vadÄ , kad A. L. bÅ«klė vegetacinė, koma, postanoksinė ir toksinė encefalopatija. Jo padėtis gulima, jis negeba užtikrinti savo bÅ«tinųjų poreikių įgyvendinimo, valdyti bei suvoki savo veiksmų, nekontroliuoja dubens organų funkcijos, pats nevalgo, maitinamas per suformuotÄ gastrostomÄ , jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, verbalinis kontaktas su tiriamuoju neįmanomas, kalbinamas nereaguoja, į klausimus neatsako, paliepimų nevykdo, todėl pagal esamÄ psichinę bÅ«klę A.

L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (civ. bylos Nr. 2-17286-800/2015, b. l. 38–39). Teismo nutartis dėl A. L. pripažinimo neveiksniu nepriimta, nes N. L. (G.) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kimo atsiėmimo ir Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi šį jos praÅ¡ymÄ patenkino bei pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtu. Vėliau Kauno apygardos prokuratÅ«ra, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2015 m. lapkričio 9 d. inicijavo pakartotinį procesÄ dėl A. L. pripažinimo neveiksniu (t. 1, b. l. 50–53).Tarp ieÅ¡kovės M.

K. ir atsakovės N. L. (G. iÅ¡kilus ginčui dėl A. L. lankymo, priežiÅ«ros, M. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos su A. L. nustatymo (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015). Byloje esančiame VšĮ „Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ 2015 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡te nurodyta, kad A. L. Panemunės ligoninėje nebuvo stacionarizuotas, iÅ¡ Panemunės ligoninės jį iÅ¡sivežė sutuoktinė, kategoriÅ¡kai atsisakiusi ligoninės paslaugų, todėl ligoninės atstovai įvertinti paciento sveikatos bÅ«klę negalėjo (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015, b. l. 39).

A. L. asmens sveikatos istorijoje Nr. L230 gydytoja V. Ž. 2015 m. rugpjūčio 25 d. padarė įraÅ¡Ä , kad žmona parsivežė ligonį iÅ¡ slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės teigdama, kad vyrÄ prižiÅ«rės namuose, nes turi kvalifikuotÄ slaugytojÄ . TÄ dienÄ gydytoja sveikatos istorijoje taip pat įrašė, kad A. L. yra komos bÅ«klėje. Ta pati gydytoja vizituodavo A. L. kas kelias dienas. Gydytojos apsilankymo namuose 2015 m. rugpjūčio 27, 28, 31 dienomis padaryti įraÅ¡ai patvirtina, jog A.

L. bÅ«klė – koma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentus, kad testamento sudarymo dienÄ A. L. buvo sÄ moningas, nes teismas nevertino A. L. sveikatos bÅ«klės testamento sudarymo dienÄ , paneigia byloje esantys įrodymai – medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įraÅ¡ai, teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad A. L. sveikatos bÅ«klė visÄ jo gydymo Kauno klinikose laikotarpį iki jo iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) ir iki testamento sudarymo dienos (2018 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo pagerėjusi – jis visÄ laikÄ buvo komos bÅ«senoje.

Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas gydytojas S. J. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo atvykęs į L. namus pagal N. L. iÅ¡kvietimÄ , iÅ¡rašė iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , kuriame nurodė, jog A. L. bÅ«klė kintanti (t. 1, b. l. 103–104). Liudytojas paaiÅ¡kino, kad dirba Psichikos sveikatos centre ir pagal sutartį aptarnauja Vilijampolės sveikatos centrÄ , kuriame gydėsi A. L.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent N. L. jis buvo papraÅ¡ytas įvertinti ligonio bÅ«klę.

Vizito metu kontakto su ligoniu nebuvo, ligonio bÅ«klę vertino tik pagal žmonos paaiÅ¡kinimus, psichikos pažeidimas matėsi akivaizdžiai. Žodžius „bÅ«klė kintanti“ įrašė iÅ¡ žmonos žodžių, tačiau posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡i sÄ voka neturi nieko bendro su žmogaus sÄ moningumu ar suvokimu, nes žmogaus bÅ«klė gali bÅ«ti arba stabili, arba kintanti. Komoje esantis žmogus negali suprasti savo veiksmų. Ä®raÅ¡as „Nepatikslintas psichikos pažeidimas esant galvos smegenų pažeidimui“ reiÅ¡kia psichikos pažeidimÄ , tačiau nei pažeidimo lygio, nei sprendimo bÅ«do nustatyti trumpo apsilankymo metu neturėjo galimybės. Jam nebuvo žinoma, kad buvo rengiamasi raÅ¡yti testamentÄ , taip pat nurodė, kad pažyma, kuriÄ jis iÅ¡davė žmonai praÅ¡ant, notarui yra niekinė.

Testamentui sudaryti reikalingÄ pažymÄ iÅ¡duoti praÅ¡o pats notaras. Dėl diagnozės – gili postanoksinė encefalopatija paaiÅ¡kino, kad tai yra smegenų pažeidimas (teismo posėdžio 2016 m. liepos 18 d. garso įraÅ¡as 1 val. 57 min. – 2 val. 22 min.).Atsakovės N. G. atstovės praÅ¡ymu teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas L. Å¡eimos draugas R. Å .. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad A. L. matė, kai jis vasarÄ buvo parvežtas iÅ¡ ligoninės į namus. Nurodė, kad kalbino A.

L., bet jis nekalbėjo, todėl prašė jį atsakyti rankos paspaudimu ar kitais judesiais. Jam atrodė, kad jis jį supranta (teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 18 d. garso įrašas 2 val. 27 min. – 2 val. 40 min.).Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti kvalifikuotų medikų įrašais A. L. medicininiuose dokumentuose ir jų paaiškinimais, kad A. L. ištikusi sveikatos būklė buvo negrįžtamas procesas ir joks sveikatos pagerėjimas nebuvo įmanomas. Be to, visi medicininiai įrašai patvirtina, kad tokios būsenos A.

L. negalėjo valdyti bei suvokti savo veiksmų, nekontroliavo dubens organų funkcijos, negalėjo pats valgyti, joks verbalinis kontaktas su juo nebuvo įmanomas, kalbinamas nereagavo, į klausimus neatsakinėjo, paliepimų nevykdė, tik nevalingai mirkčiojo. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių kvalifikuotų medikų iÅ¡vadas apie A. L. sveikatos bÅ«klę. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, jog testamento patvirtinimo dienÄ â€“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. A. L. gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir suprasti savo veiksmų esmę, nėra pagrindo.

A. L. sveikatos būklė negerėjo ir po testamento sudarymo. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A15-11091 nurodyta, kad A. L. 2015 m. spalio 1 d. atvežtas į ligoninę skubos tvarka ir paguldytas į Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus Pulmonologijos poskyrį dėl oksigenacijos ir karščiavimo. Šioje ligos istorijoje nurodyta, kad nusiskundimų A. L. negalėjo išreikšti dėl komos, todėl anamnezė surinkta iš žmonos paaiškinimų. A. L. iš ligoninės išrašytas 2015 m. spalio 7 d. apeliantei N. L. (G.) prašant.

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų gydytojai nurodė, kad bendra ligonio bÅ«klė sunki, pacientas nekontaktiÅ¡kas dėl komos, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, tačiau esant stabiliai bÅ«klei ir artimiesiems pageidaujant, pacientas tolimesniam gydymui iÅ¡leistas ambulatoriniam gydymui į namus. Minėtoje ligos istorijoje 2015 m. spalio 5 d. yra neurologo įraÅ¡as, kad ligonis skundų dėl komos neiÅ¡sako, sÄ moningas, tačiau paliepimų nevykdo, akių obuoliai pakelti į viršų ir deÅ¡inę pusę, liežuvio neiÅ¡kiÅ¡a.

Galutinė diagnozė – encefalopatine postanoxica (ligos istorijos Nr. A15-11091, lapas 53). Teismo posėdyje liudytoja apklausta Respublikinės Kauno ligoninės intensyvios terapijos skyriaus gydytoja D. S. paaiÅ¡kino, kad A. L. ligoninėje ji gydė 2015 m. spalio mėnesį. Ligonis buvo perkeltas iÅ¡ vidaus ligų skyriaus esant Å¡okui ir plaučių uždegimui. Gydytoja patvirtino, kad A. L. buvo nesÄ moningas, komos bÅ«senos. Dėl neurologo įraÅ¡o, kad pacientas sÄ moningas, paaiÅ¡kino, jog esant diagnozei postanoksinė encefalopatija, komai žmogus negali bÅ«ti sÄ moningas.

IÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninės A. L. ir toliau iÅ¡liko komos bÅ«senoje (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įraÅ¡as 2 val. 2 min. – 2 val. 5 min.). Apeliantė N. G. skunde nurodė, kad liudytojos D. S. paaiÅ¡kinimai nepaÅ¡alina prieÅ¡taravimų dėl neurologo įraÅ¡o, kad A. L. buvo sÄ moningas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka, nes juos paneigia liudytojais apklaustų ir kitų A. L. ilgÄ laikÄ gydžiusių gydytojų paaiÅ¡kinimai. Beveik vienerius metus Kauno klinikose A.

L. gydęs gydytojas V. D., kaip ir gydytoja D. S. patvirtino, jog esant postanoksinei encefalopatijai žmogus negali bÅ«ti sÄ moningas, nes smegenyse nelieka jokios veiklos, žmogus negali sÄ moningai nei rankos spausti nei atlikti jokių kitų sÄ moningų veiksmų ir Å¡is procesas yra negrįžtamas. AnalogiÅ¡kai mirusiojo A. L. sveikatos bÅ«senÄ apibÅ«dino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Kauno klinikinės ligoninės suaugusių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriaus gydytojas K. V..

Liudytojas patvirtino, kad A. L. 2015 metų rudenį buvo gydomas reanimacijoje, jo bÅ«klė buvo sunki dėl postanoksinės encefalopatijos, t. y. jis buvo sunkioje komoje, po praeityje įvykusios klinikinės mirties, kurios metu žūsta žmogaus smegenys. Liudytojas taip pat dalyvavo A. L. skrodime, kurio metu pasitvirtino, kad jo smegenys buvo žuvę dėl ilgai trukusio gaivinimo. Smegenų autoreguliacija buvo visiÅ¡kai sutrikusi po klinikinės mirties, nutrÅ«kus kraujotakai į smegenis, smegenų lÄ stelės žuvo, nes po klinikinės mirties pavyko atstatyti tik Å¡irdies ir kvėpavimo organų veiklÄ .

PaaiÅ¡kino, kad emocija, aÅ¡aros, mimika, kÅ«no traukuliai, kojų, rankų judesiai, kurie epizodiÅ¡kai galėjo bÅ«ti matomi, buvo tik pasÄ monės refleksai, bet ne sÄ moninga veikla (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įraÅ¡as 2 val. 7 min. – 2 val. 14 min.). A. L. iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ Respublikinės Kauno ligoninės, apeliantės praÅ¡ymu ligonį namuose 2015 m. spalio 28 d. apžiÅ«rėjo UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ gydytojas A. P.. Teismo posėdžio metus liudytoju apklaustas jis patvirtino, kad A.

L. jo vizito metu buvo vegetuojantis, komos bÅ«senoje, kuri reiÅ¡kia, jog buvo sunykusios jo gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, Å¡irdies veikla, nebuvo valingos protinės veiklos. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ ligoninės iÅ¡rašų buvo matyti, jog A. L. niekada nebuvo atgavęs sÄ monės (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įraÅ¡as 1 val. 50 min. – 1 val. 54 min.).A. L. 2015 m. lapkričio 19 d. buvo dar kartÄ atvežtas į tÄ pačiÄ respublikinę Kauno ligoninę skubos tvarka ir paguldytas į Terapijos klinikos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių dėl Å«mios dehitratacijos.

VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A15-13167 nurodyta, kad nusiskundimų ligonis negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti dėl komos, todėl anamnezė surinkta iÅ¡ žmonos paaiÅ¡kinimų. A. L. iÅ¡ ligoninės iÅ¡raÅ¡ytas 2015 m. lapkričio 25 d. ir tolimesniam gydymui perkeltas į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui po A. L. mirties ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pavedė atlikti tyrimÄ . Specialistai 2015 m. gruodžio 16 d. padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

L. mirties priežastis – gili postanoksinė encefalopatija po neaiškios kilmės klinikinės mirties, įvykusios 2014 m. spalio 15 d., kuomet reanimuojant buvo atstatyta tik kvėpavimo funkcija ir širdies veikla. Nuo tada progresuojamai blėso smegenų veikla, išsivystė vegetacinė būklė su neadekvačiu kvėpavimu <...> ir progresuojant dauginių organų disfunkcijai 2015 m. gruodžio 14 d. ištiko biologinė mirtis (t. 2, b. l. 7–13). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi visus A.

L. gydžiusių medikų padarytus įraÅ¡us asmens sveikatos istorijose, iÅ¡klausiusi teismo posėdžio metu duotus gydytojų paaiÅ¡kinimus, įvertinusi specialistų iÅ¡vadas, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad A. L. po neaiÅ¡kios kilmės klinikinės mirties 2014 m. spalio 15 d., kai jį reanimuojant buvo atstatyta tik kvėpavimo funkcija ir Å¡irdies veikla, iki pat savo biologinės mirties (duomenys neskelbtini), buvo komos bÅ«senoje ir niekada, t.y. nei iki testamento sudarymo, nei jo sudarymo dienÄ 2015 m. rugpjūčio 31 d., nei vėliau iÅ¡ jos nebuvo išėjęs. Be to, gydytojai patvirtino, kad tai buvo negrįžtamas procesas ir joks sÄ monės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas, o aÅ¡aros, mimika, kÅ«no traukuliai, tam tikri kojų ar rankų judesiai, kurie epizodiÅ¡kai galėjo bÅ«ti matomi, buvo tik sÄ monės refleksai, bet ne sÄ moninga A.

L. veikla.Apeliantė N. G. savo skunde nurodo, kad teismas nevertino liudytojų R. Å ., A. P. paaiÅ¡kinimų, kad A. L. prieÅ¡ testamento patvirtinimÄ buvo sÄ moningas. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti P. P., galintį patvirtinti, jog A. L. prieÅ¡ testamento patvirtinimÄ gebėjo sÄ moningai bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas Å¡iuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymi, kad prieÅ¡ tai teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatė, jog medicininiai dokumentai, gydytojų paaiÅ¡kinimai ir kvalifikuotų specialistų iÅ¡vados neabejotinai patvirtino, kad A.

L. nuo 2014 m. spalio 15 d., kai jį iÅ¡tiko koma, iki pat savo biologinės mirties 2015 m. gruodžio 14 d., buvo komos bÅ«senoje ir niekada iÅ¡ jos nebuvo išėjęs. Tai buvo negrįžtamas procesas, joks sÄ monės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas dėl žuvusių smegenų. Tai, kad apeliantės nurodyti asmenys matė A. L. akių mirksėjimÄ , aÅ¡aras, rankų judesius, kurie buvo tik jo pasÄ monės refleksai, bet ne sÄ moninga veikla, negali paneigti iÅ¡vados, jog A. L. testamento patvirtinimo metu gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę gali bÅ«ti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, gydytojų iÅ¡raÅ¡ais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad A. L. testamento sudarymo metu – 2015 m. rugpjūčio 31 d., nors ir nebuvo teismo nutartimi pripažintas neveiksniu, tačiau dėl labai sunkios bÅ«senos (komos) ne tik negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti negalėjo jos net ir suformuoti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdÅ«s testatoriaus valios nebuvimo įrodymai.

Tai reiÅ¡kia, kad sudarant ginčijamÄ sandorį nebuvo visų testamentui sudaryti bÅ«tinųjų elementų – subjekto valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo (CK 1.89 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. vardu 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytÄ testamentÄ pripažinto negaliojančiu. Dėl atsakovės Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. apeliacinio skundo Atsakovė Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R.

P. savo apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, paÅ¡alinant iÅ¡ jos kai kuriuos argumentus ir teismo padarytas iÅ¡vadas. Apeliantė nepraÅ¡o pakeisti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, iÅ¡skyrus jo dalį, kuria nebuvo patenkintas jos praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokiÄ aktualiÄ teismų praktikai teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos iÅ¡vados ir iÅ¡dėstyti motyvai savarankiÅ¡kai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų bÅ«ti suteikta galimybė skundu kvestionuoti Å¡ias motyvuojamosios dalies iÅ¡vadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).

Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo motyvuojamosios dalies iÅ¡vados, kad „tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ iÅ¡tarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdÅ«s testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigÄ iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti iÅ¡samiau testatoriaus sveikatos bÅ«kle;

įrašas testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga;“ padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens Z. T. paaiškinimų, kurie sutapo su notarės paaiškinimais apie A.

L. veiksmus testamento suraÅ¡ymo metu. Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytomis iÅ¡vadomis, kad testamento sudarymo dienÄ A. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes buvo nesÄ moningas, o notarė netinkamai atlikdama savo pareigas, testamentÄ patvirtino.Teisėjų kolegija nustatė, kad tokie apeliantės R. P. argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ tai Å¡ioje nutartyje jau yra nustatyta, jog dėl labai sunkios sveikatos bÅ«senos (komos) A.

L. testamento sudarymo dienÄ â€“ 2015 m. rugpjūčio 31 d., ne tik negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo jos net ir suformuoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. vardu 2015 m. rugpjūčio 31 d. testamentÄ pasirašė Z. T.. Testamentas pasiraÅ¡ytas dalyvaujant dviem liudytojoms – A. V. ir R. L. (t. 1, b. l. 13–14).Trečiasis asmuo Z. T. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dalyvavo sudarant testamentÄ papraÅ¡yta atsakovės N. G. ir pasirašė kaip liudytoja.

Patvirtino, kad A. L. nekalbėjo, notarė jį laikė už rankos ir prašė patvirtinti atsakymus akių judesiais ir rankų paspaudimu. IeÅ¡kovės ir atsakovės N. L. (G.) tarpusavio santykiais nesidomėjo, testamente pasirašė papraÅ¡yta N. L.. TestamentÄ pasirašė ne A. L. akivaizdoje, o kitame kambaryje. Daugiau reikÅ¡mingų bylai aplinkybių patvirtinti negalėjo (teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 18 d. garso įraÅ¡as 1 val. 28 min. – 1 val. 54 min.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A.

V. paaiÅ¡kino, kad yra mirusio A. L. tėvo pusseserė ir dažnai lankydavosi pas A. L., jį slaugė, kai jis buvo parvežtas iÅ¡ ligoninės. Nurodė, kad A. L., bÅ«damas namuose, į aplinkÄ nereagavo. Dėl testamento pasiraÅ¡ymo aplinkybių paaiÅ¡kino, jog jai iÅ¡ vakaro paskambino N. G. (L.) ir paprašė atsivežti pasÄ , kam jis reikalingas, nepaaiÅ¡kino. KitÄ rytÄ N. G. (L.) draugė atvežė liudytojÄ Ä¯ L. namus. A. L. gulėjo lovoje ir į aplinkÄ nereagavo. Atvykus notarei, liudytoja, papraÅ¡yta N. G. (L.), pasirašė dokumente, neskaičiusi jo turinio.

Išėjus notarei, N. G. (L.) garsiai pareiÅ¡kė, kad A. L. jai viskÄ paliko testamentu. Tuomet liudytoja suprato, kad pasiraÅ¡ydama suklydo, nes A. L. nieko nesuprato, į aplinkÄ nereagavo (2016 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 2 val. 16 min. – 2 val. 45 min.).Taigi, nustatyta, kad atsakovių N. G., notarės R. P., trečiojo asmens Z. T. paaiÅ¡kinimai apie testamento sudarymo aplinkybes prieÅ¡tarauja liudytojos A. V. paaiÅ¡kinimams. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos A. V. paaiÅ¡kinimais, nes jie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nutartyje iÅ¡tirtiems bylos įrodymams – 2015 m. liepos 10 d.

– 2015 m. rugpjūčio 3 d. psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadai, liudytojais apklaustų gydytojų paaiÅ¡kinimams, jog A. L. smegenys buvo pažeistos negrįžtamai, joks smegenų veiklos pagerėjimas nebuvo įmanomas, pagal nustatytÄ diagnozę A. L. buvo gilioje komoje ir dėl žuvusių smegenų lÄ stelių nieko negalėjo suvokti. Tokioje bÅ«senoje A. L. buvo ir testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ tai iÅ¡analizuoti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai paneigia apeliantės R.

P. argumentus, kad sudarant testamentÄ ji tinkamai atliko savo pareigas.Apeliaciniame skunde notarė R. P. nurodo, kad ji nėra medikė ir negalėjo įvertinti A. L. sveikatos bÅ«klės. Be to, ji vadovavosi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, iÅ¡ kurių nustatė, kad A. L. į šį registrÄ nebuvo įraÅ¡ytas. Notariato įstatymo 31 straipsnyje (akto redakcijoje, galiojusioje testamento tvirtinimo metu) nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų asmens tapatybę.

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentÄ , notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Notarė R. P. ginčijamame testamente nurodė, kad testatoriaus veiksnumu įsitikino. Tačiau liudytoja A. V. nurodė, jog notarė, N. G. (L.) ir Z. T. pasiraÅ¡ant testamentÄ buvo kitame kambaryje, notarė testamento teksto A. L. garsiai neperskaitė, o liudytojai buvo nurodyta tik pasiraÅ¡yti, net nepaaiÅ¡kinus, kokiame dokumente.

Tokie notarės veiksmai visiÅ¡kai neatitiko Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimų, notaro profesinės veiklos standartų ir Notariato įstatymo 2 straipsnyje numatytų pareigų užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai nesielgė kaip asmuo, atliekantis valstybės jai pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga, todėl įraÅ¡Ä testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu pagrįstai pripažino neteisingu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos iÅ¡vados, kad:

„tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ iÅ¡tarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdÅ«s testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigÄ iÅ¡samiau pasidomėti testatoriaus sveikatos bÅ«kle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti iÅ¡samiau testatoriaus sveikatos bÅ«kle;

įrašas testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga;“ yra pagrįstos byloje tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, todėl nešalinamos iš sprendimo motyvuojamosios dalies.Apeliantė notarė R.

P. skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡ skundžiamos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti teismo iÅ¡vadÄ : „nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog notarė R. P. pagal procesinę padėtį turėjo bÅ«ti trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jai bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį patenkinus, nepriteistinos“ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu notarės R. P. įgaliotas asmuo A. R. P. prašė notarės procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, tačiau ieÅ¡kovės atstovas nesutiko (teismo posėdžio 2016 m. balandžio 5 d. garso įraÅ¡as 12 min. 45 sek. – 14 min. 30 sek.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentÄ yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmÄ (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens.Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir jos atstovas nesutiko, kad notarė R.

P. vietoje atsakovo byloje bÅ«tų įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį atsakovės notarės R. P. atžvilgiu atmetė. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. BÅ«tent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , sukeliantį teisinius padarinius. IeÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryÅ¡ys.

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.V. v.

Kamajų žemės Å«kio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbHv. UAB „Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81-2004). Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ , asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . ir kt. v. antstolis M.

P., bylos Nr. 3K-7-149/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011).Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėta suformuota kasacinio teismo praktika notarė R. P. turėjo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės N. G. pusėje, nes notarės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį sutapo bÅ«tent su atsakovės N. G. teisiniu materialiniu suinteresuotumu – jos abi prašė ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstÄ atmesti.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta iÅ¡vada, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog notarė R. P. pagal procesinę padėtį turėjo bÅ«ti trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jai bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį patenkinus, nepriteistinos“ yra pagrįsta, todėl neÅ¡alinama iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , jų pakankamumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl pagrįstai Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R.

P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintÄ A. L. testamentÄ (reg. Nr. 5-2-6278), kuriuo A. L. visÄ savo turtÄ paliko N. L., pripažino negaliojančiu. Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovių N. G. ir notarės R. P. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R.

P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas A. L. testamentas (reg. Nr. 5-2-6278) pripažintas negaliojančiu konstatavus, jog notarė neįsitikino testatoriaus A. L. veiksnumu, nutaria į notarės padarytus įstatymų reikalavimų pažeidimus reaguoti atskirÄ ja nutartimi (CPK 332 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovė M. K. atsiliepimuose į atsakovių apeliacinius skundu praÅ¡o priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, sudaro 5,16 Eur, todėl iÅ¡ atsakovių N. G. ir notarės R. P. priteistina po 2,58 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovių N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. po 2,58 Eur (du eurus 58 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi iÅ¡laidos“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                   Diana Labokaitė                                                                                    Arūnas Rudzinskas                                                                                    Mindaugas Šimonis