2026-02-18 Nr. AB-3751-3-61-3-04163-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2026-02-18 Nr. AB-3751-3-61-3-04163-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-726-520/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04163-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 24S251205, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti advokatės įgaliojimus atstovauti pareiškėjui patvirtinančius dokumentus – advokatės su pareiškėju pasirašytą sutartį ar sutarties išrašą arba paties pareiškėjo pasirašytą apeliacinį skundą, išaiškino, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis procesas bus nutrauktas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu apeliacinį skundą padavė ir jį pasirašė advokatė Renata Janušytė ir kaip dokumentą, patvirtinantį įgaliojimus atstovauti pareiškėjui, pateikė advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės, atstovavusios pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2025 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą perįgaliojimą, kuriuo advokato padėjėja perleidžia advokatei Renatai Janušytei advokato padėjėjai suteiktus įgaliojimus pagal 2025 m. liepos 8 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/07/25. Pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 4 dalies reikalavimų: kadangi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaitą, t. y. įgaliotas asmuo (šiuo atveju – advokato padėjėjas), pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme, negali perįgaliotam asmeniui perduoti teisių, kurių jis pats neturi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 2.145 str. 1 d.), todėl advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė negalėjo perįgalioti advokatės Renatos Janušytės atstovauti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nutraukė, nustatęs, kad pareiškėjas iki nustatyto termino nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.
Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 18 d. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų administracinis teismas jau buvo priėmęs jo apeliacinį skundą, atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą ir skundas buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl jis negalėjo tikėtis, kad apeliacinis procesas bus nutrauktas dėl tos priežasties, kad nebuvo pasirašyta tiesioginė teisinių paslaugų sutartis su advokate. Pareiškėjo vertinimu, tarp šalių buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis, kuri iš esmės nedraudžia advokato padėjėjai perduoti jai duotus įgaliojimus tretiesiems asmenims, todėl buvo pasirašytas perįgaliojimas, kuris leido advokatei pateikti apeliacinį skundą teismui. Pareiškėjas yra užsienietis, Lietuvoje negyvena, ne visada turi prieigą prie interneto ryšio, jis yra trečiosios šalies pilietis, jo telefono numeris keitėsi, taip pat elektroninių paslaugų sistema ginčo laikotarpiu neveikė tinkamai, todėl nepavyko teismo nustatytu laiku į bylą pateikti tiesioginės pareiškėjo ir advokatės Renatos Janušytės pasirašytos teisinių paslaugų sutarties. Jeigu teismas manė, kad pareiškėjui negali atstovauti advokatė Renata Janušytė, tai jis turėjo pareigą siųsti pranešimą pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu, nurodydamas, kad apeliacinis skundas nėra tinkamai pateiktas ir suteikti jam terminą skundo trūkumams ištaisyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodęs, kad advokatė nėra įgaliota atstovauti pareiškėjui, paties pareiškėjo apie susiklosčiusią situaciją neinformavo ir visus procesinius dokumentus siuntė advokatei.
Pareiškėjo teigimu, apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksnių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. A. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Teismas konstatavo, kad ABTĮ nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, kai šį klausimą išsprendė apeliacinės instancijos teismas. Teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais (ABTĮ 48 str. 3 d.).
III. Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – tenkinti jo (pareiškėjo) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis atsisako atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nors teismas nurodo, kad ABTĮ nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, kai šį klausimą išsprendė apeliacinės instancijos teismas, tačiau, pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė termino atnaujinimo klausimo.
Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad advokatė turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie tai, jog turi būti pasirašyta teisinių paslaugų sutartis su advokate, kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad advokatė neturėjo įgaliojimų atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas, kai tik pavyko su juo susisiekti, buvo informuotas apie tai, kad turi būti pasirašyta tiesioginė teisinių paslaugų su advokate sutartis. Pareiškėjas gyvena trečiojoje šalyje, komunikacija su juo nėra nuolatinė, kai tik pavyko su juo susisiekti, į byla buvo pateikta pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Pareiškėjo atstovė taip pat pateikė įrodymus, kad dėl EPP sistemos techninių nesklandumų negalėjo į bylą pateikti jokio procesinio dokumento. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog advokatė neturėjo įgaliojimų atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo atstovė net negalėjo pateikti į bylą prašymo pratęsti terminą, teisinių paslaugų sutarčiai paduoti. Pats pareiškėjas apie apeliacinės instancijos teismo nustatytus trūkumus nebuvo informuotas. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai apribojo jo teisę į apeliaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavęs kad ABTĮ nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, kai šį klausimą išsprendė apeliacinės instancijos teismas, taip nutartyje nurodyta, kad netenkinamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.
Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2665-556/2025 nutarė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nutraukti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-81-442/2025 pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2665-556/2025 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinti jo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių ir priėmė nemotyvuotą nutartį.
Teisėjų kolegija, tikrindama, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad atsisakymo priimti apeliacinį skundą pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu: 1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, nenurodė nei vieno iš ABTĮ įtvirtintų pagrindų, o rėmėsi tik tuo, kad ABTĮ nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, kai šį klausimą išsprendė apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą nutartį, t. y. nutartyje nurodė, kad jis negali pakartotinai spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, tačiau apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendė, t. y. apeliacinio skundo nepriėmė, kartu nurodydamas, kad netenkina prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nėra susieti su nutarties rezoliucine dalimi ir nepagrindžia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti pakartotinai paduotą apeliacinį skundą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2665-556/2025 apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjas iki nustatyto termino nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nepateikė advokatės įgaliojimus atstovauti pareiškėjui patvirtinančių dokumentų (advokatės su pareiškėju pasirašytos sutarties ar sutarties išrašo) arba paties pareiškėjo pasirašyto apeliacinio skundo.
ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.
Pagal ABTĮ 138 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Pažymėtina, kad ABTĮ nenustato draudimo pakartotinai paduoti apeliacinį skundą tuo atveju, kai apeliacinis procesas nutraukiamas dėl to, jog proceso šalis nepašalina apeliacinio skundo trūkumų, susijusių su atstovo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų nepateikimu. Akcentuotina, kad draudimas paduoti pakartotinai apeliacinį skundą yra nurodytas ABTĮ 136 straipsnio 3 dalyje (kai apeliantas atsisako pradinio apeliacinio skundo).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad apeliacinio proceso nutraukimas ABTĮ 138 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. tuo atveju, kai pareiškėjas nepašalina apeliacinio skundo trūkumų, susijusių su dokumentų, patvirtinančių atstovo įgaliojimus, pateikimu, neužkerta kelio proceso šaliai iš naujo kreiptis į teismą su pakartotiniu apeliaciniu skundu, jei šie trūkumai yra pašalinami.
Taigi, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad apeliacinis procesas buvo nutrauktas pareiškėjui nepašalinus apeliacinės instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nepateikus advokatės įgaliojimus atstovauti pareiškėjui patvirtinančių dokumentų (advokatės su pareiškėju pasirašytos sutarties ar sutarties išrašo) arba paties pareiškėjo pasirašyto apeliacinio skundo, nesuteikia pagrindo vertinti, kad pareiškėjas neturi teisės pakartotinai paduoti apeliacinį skundą ir prašyti atnaujinti šio skundo padavimo terminą, kai nėra praleistas ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų mėnesių terminas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje esant susiklosčius tokio pat pobūdžio situacijai sprendžiama dėl pakartotinio apeliacinio skundo priėmimo ir kartu nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-789/2021).
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat, nors ir nurodė netenkinantis prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau šio klausimo iš esmės nenagrinėjo ir jokių tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų nenurodė.
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodytų argumentų, t. y. iš esmės neišsprendė šio prašymo, o apeliacinio skundo priėmimo klausimą turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą nutartyje nurodytais motyvais, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio A. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Regionų administracinis teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė