d1b3dbd4-4fa9-424b-9e26-e2367ad36a03 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-4549-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas pateiktu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 12 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (1 t. b. l. 1-17; 95-111). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. birželio 25 d., buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kamerose Nr. 244, 379, 385, 207, 383, 205, 377, 125, 376, 112 nežmoniÅ¡komis jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teigia, kad nebuvo užtikrinta galimybė naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais, tualetas nebuvo tinkamai atitvertas, praustuvė įrengta už skiriamosios sienelės, jautėsi stebimas kamerose esančių kitų kalinamųjų, pareigÅ«nų, įskaitant pareigÅ«nes moteris, kurioms matant turėjo naudotis sanitariniu mazgu ir klozetu. Mano, kad nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, normalus judėjimas, netinkamai įrengtos kalinimo patalpos, netinkamai iÅ¡dėstytas inventorius patalpose.

Pažymi, kad buvo suteikta teisė tik vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo higiena, Å¡varia aplinka. Nebuvo iÅ¡duodama pakankamai higienos priemonių, be to, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas praustis kameroje. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas neveikė aliarmo mygtukas. Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, tai sukėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Dėl minėtų pažeidimų patyrė nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , diskomfortÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (1 t .b. l. 123-137) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus PN) kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Pažymi, kad nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam suaugusiam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Paaiškina, kad kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä paaiÅ¡kina, kad duÅ¡uose nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Kiekvienam nuteistajam ir suimtajam kaskart einant praustis į duÅ¡Ä buvo iÅ¡duodama po 30 g. muilo, duÅ¡inėse įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai. Dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl užimtumo paaiÅ¡kina, kad nuteistiesiems visada buvo teikiama informacija apie galimybę dalyvauti įvairiose programose, Å¡is dalyvavimas buvo savanoriÅ¡kas.

Taip pat pažymi, kad gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadino Å¡iÄ signalizacijÄ . Nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, kartu su atsiliepimu pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Pažymi, kad pasivaikščiojimai gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, Apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems (nuteistiesiems) pasivaikščioti gryname ore.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Žalos dydis taip pat nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Akcentuoja, jog nagrinėjimu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). Vadovaujantis atsakovės atstovo Vilniaus PN atsiliepimo duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 11 d. buvo atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 224, plotas – 5,33 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 12 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 379, kurios plotas – 6,94 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 379 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 16 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 385, kurios plotas – 6,79 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 385 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 2 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 3 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 207, kurios plotas – 6,80 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 4 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 383, kurios plotas 7,22 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 7 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių. PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 9 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 205, kurios plotas – 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 205 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 11 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., buvo laikomas kameroje Nr. 377 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 16 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 21 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125, plotas – 6,48 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 376, kurios plotas 7,35 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 376 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 1 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių. PareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas – 6,34 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 6 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 373, kurios plotas – 7,25 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 373 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 8 d. buvo iÅ¡vežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 29 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125, kurios plotas 6,48 m2 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 30 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 365, kurios plotas 6,48 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 365 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 2 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 373, kurios plotas 7,25 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 373 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 13 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 383, kurios plotas 7,22 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 23 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 25 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 215, kurios plotas 6,96 m2, (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 360, kurios plotas – 6,59 m2, (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 360 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 29 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 371, kurios plotas 7,18 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 371 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 6 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. vasario 7 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 217, kurios plotas – 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 373, kurios plotas – 7,25 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 380, kurios plotas 7,35 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 380 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 13 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. vasario 15 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 220, kurios plotas – 6,90 m2, (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 379, kurios plotas – 6,94 m2, (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 379 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 23 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių. PareiÅ¡kėjas 2018 m. vasario 27 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 218, kurios plotas 6,83 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 218 (1 asmuo kameroje); 2018 m. kovo 1 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 379, plotas – 6,94 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 379 (1 asmuo kameroje); 2018 m. kovo 9 d. buvo iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 7 d. buvo atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 8 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 287, kurios plotas 7,70 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 380, kurios plotas 7,35 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. kovo 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 380 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 12 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 296, kurios plotas – 8,03 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 296 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 296 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 7 d. buvo pervežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 9 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 217, kurios plotas – 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 10 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 298, kurios plotas – 8,03 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. birželio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 298 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 10 d. buvo iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių. PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 13 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. birželio 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 298, kurios plotas 8,03 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 298 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 25 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių.

Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas iš viso 221 paras, iš kurių – 142 buvo laikomas vienas. Pareiškėjas šių duomenų neginčija. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus patalpų ploto reikalavimus. Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 m2 plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius. Ä®vertinus Vilniaus PN nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes sekcijoje pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,675 m2 iki 7,35 m2, taigi visose kameros pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių 1–3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai yra padengti Å¡iferio lakÅ¡tais, tačiau jie nėra laužomi (sveikatai nekenkia), o asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu.

Atkreipė dėmesį į tai, jog pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimais visiÅ¡kai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ), kurios bÅ«tų vertinusios asbesto galimÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir tokie sveikatos negalavimai bÅ«tų nustatyti. Teismo vertinimu, skunde nurodyti teiginiai dėl asbesto yra hipotetiniai, nepagrįsti ir neįrodyti, juos paneigia atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitu asmeniu.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu (2 t. b. l. 13-15). Kaip nurodė Vilniaus PN atsiliepime, tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo pozicija, nes pagal formuojamÄ LVAT praktikÄ tuo atveju, kai pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietos neprivalo sanitarinio mazgo įrengti atskirose patalpose (patalpos kapitaliai neremontuotos ar neatlikta rekonstrukcija), jos nėra atleidžiamos nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Vadovaujantis teismų praktika, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr.

LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis, kad tam tikrose patalpose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose ginčo laikotarpiu laikomas nebuvo. Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Vilniaus PN veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

Vilniaus PN neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas visÄ parÄ buvo stebimas pareigÅ«nų, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais suimtaisiais ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. Pažymėtina, kad net ir tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas, tačiau jo privatumas taip pat buvo pažeidžiamas, nes sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida nuo įėjimo nelaikytinas tinkamu privatumo užtikrinimu.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 79 paras buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jo teisės į privatumÄ , tačiau, priteisiant neturtinės žalos dydį, pažeidimo intensyvumÄ mažinančia aplinkybe pripažįstama, jog pareiÅ¡kėjas 142 paras buvo laikomas vienas. PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčo laikotarpiu buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis (oro trÅ«kumas, netinkama temperatÅ«ra ir kt.). Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –Higienos norma), kurios 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose buvo teikiamas nešvarus vanduo. Tačiau iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

KarÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, o pareiÅ¡kėjas Å¡io reikalavimo nekonkretizuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡i aplinkybė pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trÅ«kumus, nedetalizuoja kuriose konkrečiai patalpose jie galimai buvo, be to, iÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normų pažeidimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose neveikė aliarmo mygtukai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad visose įstaigos gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl aliarminių mygtukų įrengimo yra abstraktÅ«s, jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės iÅ¡sikviesti pagalbÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam buvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti po duÅ¡u tik kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. TÄ patvirtina ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde teismui. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K yra įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas higienos priemonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) vyrams išduodamas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), 2 vnt. rankšluosčių, vienam mėnesiui išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus.

Atsakovės atstovas atsiliepime teismui patvirtino, kad minėtų teisės aktų reikalavimų Vilniaus PN laikėsi. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ su nusiskundimais dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių. Nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų Vilniaus PN administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertina juos kaip neįrodytus. Pabrėžtina, jog laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotÄ kiekį buitinių (higieninių) reikmenų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovės atstovas nesudarė pakankamai sÄ lygų suimtiesiems daugiau laiko praleisti už kameros ribų – pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d.) 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nėra reglamentuota. Byloje nenustatyta, kad įstaigos vadovas bÅ«tų priėmęs atskirÄ Ä¯sakymÄ dėl pasivaikščiojimo trukmės. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas turėdavo galimybę pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kiemelyje, neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Kadangi galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, jam trÅ«ko užimtumo. Atsiliepime į skundÄ Vilniaus PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kaip ir kitiems suimtiesiems dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 1371 straipsniais. Pažymėtina, kad vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. N-64 „Dėl socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Atsakovės atstovas teismui teiktame atsiliepime pažymėjo, kad buvo vykdomos įvairios programas. Gyvenamosiose kamerose buvo iÅ¡kabinama informacija apie kalinimo sÄ lygas nuteistųjų teises ir pareigas. Vykdavo Å v. MiÅ¡ios, koncertai, renginiai ir kt. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.

Be to, pažymėjo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra grindžiamas savanoriškumo principu, o ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas neturi pagrindo šiais atsakovės atstovo argumentais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įstaigos administracijai būtų teikęs atitinkamus prašymus dėl lankymosi užimtumo vietose, o administracija būtų atsisakiusi pareiškėjo prašymu tenkinti.

Pareiškėjas skunde tik nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas, tačiau kokių konkrečiai renginių pareiškėjui trūko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, nedetalizavo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse yra pagrįstas savanoriškumo principu, o tai reiškia, kad nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, tačiau jis pats vengė tai daryti, be to, byloje nėra jo teiktų praÅ¡ymų dalyvauti įvairiose užimtumo programose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio, neįrodantys jo teisių pažeidimo. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus PN) 79 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumÄ naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo Vilniaus PN sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę – pareiÅ¡kėjui 79 paras nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, taigi, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad dalį laiko, t. y. 142 paras pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas.

Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 12 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 110 Eur suma. Proceso dalyviai iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados.

Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 110 Eur (vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė