2019-08-14 Nr. AB-15567-3-61-3-02503-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1103-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankrotas“ (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. V4-106 (toliau – ir Įsakymas) ir perduoti klausimą Tarnybai spręsti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Pagal UAB „Global Petroleum“ (toliau – ir skundą padavusi bendrovė) skundą buvo pradėtas Administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas dėl veiksmų administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procesą. Skundą padavusi bendrovė skundė Administratoriaus veiksmus dėl to, kad vietoje reikalavimo teisės nurašymo ją pardavinėjo ir kad, neva, neteikė informacijos apie bankroto bylos eigą.

Skundą padavusi bendrovė taip pat kreipėsi ir į Įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą siekdamas nuginčyti reikalavimo teisės pardavimą nurodydamas, jog šis pardavimas pažeidžia 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1448-436/2017 skundą padavusios bendrovės ieškinį atmetė ir nurodė, jog pardavimas buvo teisėtas, o informacija kreditoriams teikiama. 2017 m. birželio 2 d. šis sprendimas įsiteisėjo. Priešingai nei teigiama Tarnybos išvadoje, Administratorius nepripažino tvarkos nesilaikymo.

Administratorius nurodė, jog visas nurašytinas įmonės turtas nurašomas vienu metu. 2015 m. gruodžio 11 d. kreditoriai nutarimą priėmė neturėdami lūkesčių, jog reikalavimo teisė bus parduota. Be to, Įmonė turėjo ir kito pardavinėjamo turto, tarp jų materialaus, vyko civilinių bylų nagrinėjimas. Kauno apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad Administratoriaus elgesys sudarant reikalavimo perleidimo sutartį nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, kas reiškia, jog 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nutarimu nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga įvykdyti turto nurašymą per dvi savaites.

Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, pagal kurią kreditorių komiteto nutarimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į ekonominį naudingumą, o kreditorių ir įmonės interesai gauti kuo daugiau lėšų – sutampa. Tarnybos išvadoje klaidingai nurodoma, kad Įmonės likvidacinis balansas patvirtintas 2015 m. liepos mėn. Jis patvirtintas 2017 m. kovo 6 d. kreditorių komiteto posėdyje. Tarnybos išvadoje teigiama, jog Administratorius Įmonės resursais atliko skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimą, tačiau Tarnyba nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė tokią išvadą apie įmonės resursų naudojimą.

Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto priimami individualūs administravimo aktai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti pagrįsti faktais ir teisės normomis. Tarnybos teiginys neatitinka tikrovės. Įmonės kreditorių komitetas nustatė fiksuotą administravimo išlaidų dydį. Dokumentų patikrinimui atskiros lėšos išskirtos nebuvo, todėl dokumentų patikrinimas Įmonei papildomai nekainavo. Išvadoje nenurodoma kaip kreditorių interesus pažeidė aplinkybė, jog Administratorius veikdamas pagal įstatymą atliko skolininko dokumentų patikrinimą.

Išvadoje nepagrįstai teigiama esą Kauno apygardos teismo sprendimu buvo išspręstas tik reikalavimo perleidimo teisėtumas, bet nebuvo nagrinėjami Administratoriaus veiksmai vykdant 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nustatytą tvarką. Administratoriaus vertinimu, Kauno apygardos teismas tikrino, ar buvo laikomasi 2015 m. gruodžio 11 d. nustatytos pardavimo tvarkos, išsamiai tai išanalizavo ir priėjo išvados, jog Administratorius nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Tarnyba to neįvertino ir tokiu būdu pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.).

3. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos išvados teiginiu, jog 100 Eur, kuriuos Įmonė gavo už parduotas reikalavimo teises, yra nereikšmingi, o kreditorių komiteto nutarimu nustatyta tvarka nebuvo tinkamai įvykdyta. Akivaizdu, jog lėšų gavimas yra naudingesnis nei turto nurašymas. Tarnybos pozicija akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybai buvo pateikta Įmonės informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka, kuri patvirtinta 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komiteto posėdžio metu. Pagal šią tvarką, jeigu skundą padavusios bendrovės netenkino iš Administratoriaus gautas atsakymas, ji turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Administratorių arba į kreditorių komitetą, arba į teismą, tačiau ji nesilaikė kreditorių komiteto nustatytos informacijos teikimo tvarkos, kuri yra privaloma. Tarnybos kompetencijai nėra priskirta teisė aiškinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normas, bei spręsti Administratoriaus atsakyme pateiktos informacijos pakankamumą ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 21 straipsnio 3 dalies prasme. Šį klausimą spręsti kompetentingas kreditorių komitetas arba teismas. Dėl to nėra pagrindo laikyti administratorių neįvykdžiusiu pareigos kreditoriams teikti informaciją, kol nėra priimtas atitinkamas kreditorių komiteto ir/ ar teismo sprendimas.

5. Tarnyba visiškai neatsižvelgė ir neaptarė šių svarbių Administratoriaus nurodytų aplinkybių: UAB „Global Petroleum“ yra smulkus kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 0,46 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų; UAB „Global Petroleum“ (100 proc. akcijų savininkė V. P.) yra susijusi su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ (buvęs direktorius/ savininkas V. P. sutuoktinis V. P.), į kurią Administratorius pardavė reikalavimo teisę. Skundas Tarnybai dėl parduotos reikalavimo teisės į susijusią įmonę vertintinas kaip kerštas Administratoriui; kreditorių komitetas 2017 m. kovo 6 d. posėdyje patvirtino Administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 27 d., kurioje aptartas reikalavimo teisės pardavimas. Šio nutarimo neskundė nei skundą padavusi bendrovė, nei kiti kreditoriai. Kauno apygardos teismas sprendimu konstatavo, jog vietoj turto nurašymo realiai gavo lėšas, kurios buvo paskirstytos kreditoriams (tarp jų skundą padavusiai bendrovei), Įmonės ir jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, tai, jog reikalavimo teisė buvo parduota vėliau nei po 2 savaičių, laikytina tik formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo. Kauno apygardos teismas neįžvelgė Administratoriaus neteisėtų veiksmų, o skundą padavusi bendrovė teismo sprendimo neskundė.

6. Ginčijamame Įsakyme neaptarta, kokia ir kam buvo sukelta žala, jos dydis ar kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir tuo pagrindu turi būti panaikinta. Be to, Tarnybos išvada neproporcinga/neadekvati atsižvelgiant į Administratoriaus elgesį. Nepaisydama Kauno apygardos teismo sprendimo Tarnyba viršijo savo kompetenciją.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu Tarnyba skyrė pareiškėjai nuobaudą, kadangi jis, administruodamas Įmonę, pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, t. y. nesilaikė 2015 m. gruodžio 11 d. Įmonės kreditorių komiteto nustatytos tvarkos per dvi savaites nepardavus Įmonės reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, jas nurašyti, o, pažeisdama kreditorių komiteto nustatytą tvarką, toliau vykdė turto pardavimą ir reikalavimo teises pardavė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., be to, Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą bei kreditorių patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 2 punktą, kadangi vienam iš kreditorių nepateikė jo prašomos informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatė, jog administratoriaus elgesys sudarant reikalavimo perleidimo sutartį nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, yra teisiškai nereikšmingas – Tarnybos atliekamos kontrolės objektas yra aiškiai apibrėžtas ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje – įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba kiti pažeidimai, nustatyti tikrinant administratoriaus veiklą ir būtent tokį pareiškėjo veiksmų vertinimą Tarnyba atliko, tuo metu Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu iš esmės vertino ne pareiškėjo veiksmų, o reikalavimo perleidimo sandorių atitikimą imperatyvioms teisės normoms.

10. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vykęs Įmonės kreditorių komiteto posėdis pirmu darbotvarkės klausimu pagal Administratoriaus pateiktą projektą, be kita ko, nusprendė 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti dvi savaites, o nepardavus – nurašyti. Analogiškai kreditorių komitetas nusprendė ir dėl 30 411,10 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ (negrąžinta paskola). Kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto protokole, minėtam kreditorių komiteto posėdžiui Administratorius pateikė informaciją apie turto pardavimą pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto patvirtintą tvarką ir kainas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonės turtui įsigyti paraiškos nepateikė nei vienas pirkėjas, šis klausimas buvo sprendžiamas dar kartą, todėl 2015 m. gruodžio 11 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje nuspręsta patvirtinti minėtų reikalavimo teisių realizavimo tvarką.

11. Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp Įmonės, atstovaujamos Administratoriaus, ir naujojo kreditoriaus UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Šia sutartimi Administratorius naujajam kreditoriui perleido 36 375,53 Eur bei 994 866,25 Eur finansinį reikalavimą (iš viso: 1 031 241,78 Eur) į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ už 100 Eur. 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje Įmonę pakeitė naujuoju kreditoriumi UAB „Šančių prekybos centras“.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors kreditorių komitetas Įmonės turto pardavimo tvarką buvo nustatęs 2015 m. gruodžio 11 d. ir pats pardavimas turėjęs vykti dvi savaites, tačiau Administratorius reikalavimo teises į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pardavė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams, kuomet buvo pasibaigęs terminas pardavinėti minėtas reikalavimo teises, ir kuomet turėjo būti imtasi veiksmų dėl reikalavimo teisių nurašymo. Be kita ko, Administratorius, pasinaudodamas turimu statusu bei jam suteiktomis teisėmis, Įmonės lėšomis atliko skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimą bei Įmonės vardu kreipėsi dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgiant į tokio veiksmo sukeliamas pasekmes, kreditorių lūkesčiai parduoti Įmonės reikalavimo teises iš esmės pakito, tačiau Administratorius nesuteikė jiems galimybės priimti kitokius sprendimus turto pardavimo atžvilgiu. Tokiais veiksmais Administratorius akivaizdžiai nesilaikė 2015 m. gruodžio 11 d. vykusio kreditorių komiteto posėdyje patvirtintos reikalavimo teisių realizavimo (nurašymo) tvarkos, galbūt pažeisdamas kreditorių ir suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, Administratorius, veikdamas kaip savo srities profesionalas, bei norėdamas toliau vykdyti reikalavimo teisių pardavimą, matydamas, jog nėra tikslinga nurašyti reikalavimo teisių, turėjo galimybę pasinaudoti turimomis teisėmis bei šį klausimą turėjo dar kartą pateikti svarstyti kreditorių komitetui (susirinkimui), kad pastarasis patvirtintų naują turto realizavimo (nurašymo) tvarką. Administratoriaus pateiktas argumentas, jog Įmonė, užuot nurašiusi turėtas reikalavimo teises, jas pardavė bei gavo iš to naudos 100 Eur, vertintini, kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi minėta suma, kuri buvo gauta pardavus reikalavimo teises, neturėjo didelės įtakos tenkinant kreditorių reikalavimus (iš pateiktos galutinės ataskaitos matyti, kad bankroto procese liko nepatenkinta 6 878,84 Eur kreditorių reikalavimų). Be to, tai nepaneigia aplinkybės, kad kreditorių komiteto nutarimu nustatyta turto pardavimo (nurašymo) tvarka nebuvo tinkamai įvykdyta.

13. Atsakovo teigimu, informacijos gavimas kreditoriams turi lemiamos įtakos jų teisėms bankroto procese. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. Kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų. Tai reiškia, kad tokia teisė įgyvendinama kreditorių nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui (komitetui) deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

Patikrinimo metu nustatyta, jog 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta Įmonės informacijos apie bankroto bylos eigą tvarka. Joje, be kita ko, numatyta, jog asmuo, pageidaujantis gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, prašyme raštu turi nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama, kokiu tikslu. Administratorius 2016 m. lapkričio 21 d. gavo 2016 m. lapkričio 10 d. kreditoriaus prašymą dėl informacijos apie bankroto bylos eigą pateikimo. Šiame prašyme kreditorius pageidavo gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie tai, kokia tvarka buvo pasirinkta bendrovė (UAB „Šančių prekybos centras“), kuriai buvo perleista reikalavimo teisė į skolą iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“, taip pat už kokią kainą buvo perleista minėta reikalavimo teisė, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras“ yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Be to, kreditorius prašė Administratoriaus pateikti reikalavimo sutarties perleidimo kopiją bei mokėjimo dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kopijas. Nustatyta, jog Administratorius kreditoriui 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė atsakymą Nr. 16/21. Minėtame atsakyme Administratorius nurodė, kad reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduotos 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto patvirtinta tvarka, o už reikalavimo teises buvo pilnai atsiskaityta. Be to, Administratorius dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopijos pateikimo nurodė, jog, jo manymu, teisinis reguliavimas nesudaro galimybių kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma nesiekia ĮBĮ numatytos minimalios 10 procentų ribos, gauti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir kitą informaciją ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Administratorius kreditoriaus prašymą dėl informacijos pateikimo neteisėtai atmetė, motyvuodamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši nuostata yra taikytina atvejams, kuomet kreditoriai ar kreditorių grupė siekia pasinaudoti teise kreiptis į teismą, prašydami savomis lėšomis atlikti bankrutavusios (bankrutuojančios) įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, siekiant ginčyti nutarimus, sandorius ar nustatyti tyčinio bankroto požymius, tačiau ne siekiant gauti tam tikrą informaciją apie bankroto bylos eigą.

Administratorius tinkamai neatliko jam priklausančios pareigos pateikti kreditoriui informaciją apie bankroto bylos eigą, juolab, kad tokios informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bankrotas“ skundą tenkino ir Tarnybos 2016 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. V4-106 panaikino.

15. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 2 savaites, o nepardavus – nurašyti. 2016 m. lapkričio 10 d. UAB „Global Petroleum“ kreipėsi į UAB „Bankrotas“ įgaliotą asmenį M. K. su prašymu pateikti informaciją apie tai, kokia tvarka buvo parinkta bendrovė, kuriai buvo perleista reikalavimo teisė, už kokią kainą reikalavimo teisė buvo perleista, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras“ yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Taip pat paprašė pateikti reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei mokėjimo dokumentų kopijas. 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 16/21 UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo M. K. informavo UAB „Global Petroleum“, jog reikalavimo teisės pardavimas buvo vykdomas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, apie turto pardavimą buvo skelbiama viešai spaudoje ir internetinėse svetainėse. Atsakyme taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pardavimo kainą ir tvarką 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtino BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkimas.

Patvirtino, kad už reikalavimo teises pilnai atsiskaityta ir trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl reikalavimo pateikti teisių perleidimo pardavimo sutarties kopijas, nurodė, kad ĮBĮ nesudaro galimybių kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma nesiekia įstatyme numatytos minimalios 10 proc. ribos, išvengti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto imperatyvo ir gauti 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus bei kitą informaciją. Darbuotojų atstovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komitete V.

K. 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu prašydamas įvertinti bankroto administratoriaus įgalioto atstovo M. K. veiksmus parduodant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupės“ reikalavimo teises į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ už 1 109 350,19 Eur. UAB „Global Petroleum“ 2017 m. sausio 16 d. Tarnybai pateikė skundą, prašydamas atlikti neplaninį UAB „Bankrotas“ veiklos patikrinimą. 2017 m. birželio 19 d. Tarnyba, atlikusi UAB „Bankrotas“ veikos neplaninį patikrinimą, administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, nustatė, kad UAB „Bankrotas“ pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi nesilaikė 2015 m. gruodžio 11 d.

BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nustatytos tvarkos per dvi savaites nepardavus reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, jas nurašyti, o pažeisdama kreditorių komiteto tvarką, toliau vykdė pardavimą ir reikalavimo teises pardavė 2016 m. rugpjūčio 12 d. Išvadoje konstatuotas ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto pažeidimas nepateikiant UAB „Global Petroleum“ prašomos informacijos apie bankroto bylos eigą. 2017 m. birželio 22 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-106 už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų, 31 straipsnio 2 punkto ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punkto pažeidimus bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“ paskirta nuobauda – įspėjimas.

16. Teismas konstatavo, kad bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V4-106 teisėtumas bei pagrįstumas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų, 31 straipsnio 2 punkto ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punkto pažeidimus.

17. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, nustatančios bankroto administratoriaus teises ir pareigas, 15, 20 punktais, ĮBĮ 31 straipsniu.

18. Teismas nurodė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtinta Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka (toliau – ir Informacijos teikimo tvarka), kurios 2 punkte nustatyta, kad informacija apie įmonės bankroto bylos eigą teikiama kreditoriams, kurie Kauno apygardos teismo nutartimi (sprendimu) įtraukti į kreditorių sąrašus įmonės bankroto byloje ir įgaliotam įmonės akcininkų atstovui.

19. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo teisių perleidimo, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 2 savaites, o nepardavus – nurašyti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas aptariamą reikalavimo teisę 2016 m. rugpjūčio 12 d. sandoriu, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms, perleido UAB „Šančių prekybos centras“ už 100 Eur.

20. Tarnyba, vertindama šią faktinę aplinkybę, dėl kurios ginčo tarp proceso šalių nėra, sprendė, kad toks bankroto administratoriaus elgesys reiškia ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą.

21. Teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kas ginčijamą sprendimą Tarnyba, be kita ko, grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuluotais išaiškinimais taikant ĮBĮ nuostatas, jog bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Tarnyba pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tokio veiksmo sukeliamas pasekmes, kreditorių lūkesčiai parduoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises iš esmės pakito, tačiau administratorius nesuteikė jiems galimybės priimti kitokius sprendimus turto pardavimo atžvilgiu. Tokiais veiksmais administratorius akivaizdžiai nesilaikė 2015 m. gruodžio 11 d. vykusio kreditorių komiteto posėdyje patvirtintos reikalavimo teisių realizavimo (nurašymo) tvarkos, galbūt pažeisdamas kreditorių ir suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus.

22. Teismas, vertindamas šiuos atsakovo argumentus, atkreipė dėmesį, kad nei ginčijamame sprendime, nei Išvadoje, nei teisminio nagrinėjimo metu Tarnyba neatskleidė, kuo, išskyrus formalus reikalavimo teisių perleidimo termino praleidimas, pasireiškė pareiškėjo netinkama veikla, t. y. kokie kreditorių lūkesčiai ir/ar teisėti interesai konkrečiu atveju buvo pažeisti, kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad administratorius šiuo atveju veikė nesąžiningai, ar buvo ir kokia žala padaryta pačiai bankrutuojančiai įmonei ir/arba jos kreditoriams ar kitiems asmenims.

ĮBĮ taikymo prasme svarbiausias kreditoriaus lūkestis yra jo kreditorinių reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi. Tuo metu nei skundą Tarnybai pateikęs UAB „Global Petroleum“, nei Tarnyba nenurodė, o ir nagrinėjant bylą nenustatyta jokių pagrindų konstatuoti, kad reikalavimo teisių 1 109 350,19 Eur sumai nurašymas būtų labiau atitikęs kreditorių teisėtus interesus. Nors Tarnyba Išvadoje neigia Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 2-1448-436/2017 teisinę reikšmę, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas civilinis ginčas iš esmės tarp tų pačių šalių (UAB „Global Petroleum“ ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“), nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas neabejotinai yra reikšmingas ir juo turėtų būti taip pat vadovaujamasi.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Global Petroleum“ ieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sandorio nuginčijimo, kaip prieštaraujančio kreditoriaus interesams bei sudaryto pažeidžiant kreditorių komiteto nustatytą tvarką, konstatavo, kad bankroto administratorius (pareiškėjas nagrinėjamoje byloje) apie numatomą parduoti turtą 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. laiku pagal kreditorių komiteto patvirtintą tvarką, paskelbė dienraštyje „Lietuvos žinios“. Nėra duomenų, kad per dvi savaites buvo atsiradęs reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pirkėjas.

Pirmoji ir vienintelė pageidaujanti pirkti reikalavimo teisę į bankroto administratorių 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi atsakovas UAB „Šančių prekybos centras“. Nustatyta, kad ginčijamu sandoriu reikalavimo teisė į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo perleista atlygintinai – už 100 Eur. Kauno apygardos teismas, vertindamas šį sandorį kreditorių interesų apsaugos požiūriu, konstatavo, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų (tarp jų ir ĮBĮ) pažeidimo nėra pagrindo.

Nustatyta, kad reikalavimo teisės buvo perleistos atlygintinai, nors ir už nedidelę kainą. Gautos piniginės lėšos skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti. Įrodymų, jog reikalavimo teisė galėjo būti perleista už didesnę kainą, nebuvo pateikta.

23. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo (reikalavimo teisių nesavalaikio perleidimo, kaip tai buvo nustatyta kreditorių komiteto) jokia žala nekilo (byloje nenustačius, jog sandorį sudarius per dvi savaites, jis būtų buvęs sudarytas kreditoriams palankesnėmis sąlygomis), taip pat neįrodžius, jog reikalavimo teisių nurašymas būtų labiau atitikęs bankrutuojančios įmonės ir/arba kreditorių interesus, o Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2-1448436/2017 patvirtinus sudaryto sandorio teisėtumą (patikrinus, be kita ko, ir jo atitiktį kreditorių teisių apsaugos aspektu) ir atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidimas pripažintinas išskirtinai formaliu ir mažareikšmiu, už kurį, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skirta.

24. Teismas, pasisakydamas dėl informacijos teikimo, nurodė, kad ginčijamu sprendimu nuobauda pareiškėjui paskirta ir už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto bei Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto pažeidimus.

25. Teismas nustatė, kad UAB „Global Petroleum“ 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą, t. y. informaciją apie tai, kokia tvarka buvo parinkta bendrovė, kuriai buvo perleista reikalavimo teisė, už kokią kainą reikalavimo teisė buvo perleista, kokia buvo nustatyta atsiskaitymo už reikalavimo teisės perleidimą tvarka bei ar UAB „Šančių prekybos centras“ yra visiškai atsiskaitęs pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Taip pat paprašyta pateikti reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei mokėjimo dokumentų kopijas. 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 16/21 informacija kreditoriui buvo pateikta.

26. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto blanketinė norma, nustatanti pareigą bankroto administratoriui teikti kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, nagrinėjamu atveju analizuotina kartu su Informacijos teikimo tvarka.

27. Teismas pažymėjo, kad Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto nuostatos apibrėžia informacijos gavėjų ratą, tačiau nereglamentuoja informacijos teikimo sąlygų ir apimties. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti išvadą kad pareiškėjas pažeidė Informacijos teikimo tvarkos 2 punktą, t. y. informacija buvo pateikta ir pateikta buvo tinkamam subjektui.

28. Teismas pabrėžė, kad Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, jog kreditorių nusiskundimus dėl teikiamos informacijos apie bankroto bylos eigą nagrinėja administratorius, kreditorių komitetas ir teismas. Į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų, jog UAB „Global Petroleum“ Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta tvarka būtų kreipęsis dėl pateiktos informacijos netinkamumo, neobjektyvumo ir/arba nepakankamumo, nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo padarytą pažeidimą.

29. Teismas vertino kaip nepagrįstą Tarnybos atsiliepimo argumentą, kad informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams. Visų pirma, tam tikros apimties informacija kreditoriui jo prašymu buvo pateikta, dalies informacijos nepateikimas paremtas teisės aktų nuostatomis (ĮBĮ 21 str.). Informacijos pateikimo/nepateikimo teisėtumas nėra patikrintas kreditorių komiteto ir/arba teismo (Informacijos teikimo tvarkos 5 p.). Antra – Tarnybos prielaida, jog informacijos nepateikimas gali turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams, nelaikytina pakankama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto ir Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto pažeidimui konstatuoti ir, juolab, skirti pareiškėjui už tai nuobaudą.

30. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, panaikino Tarnybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. V4-106 kaip neteisėtą.

III. 31. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismo argumentas, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo jokia žala nekilo, yra teisiškai nereikšmingas – ĮBĮ 171 straipsnio 1 dalyje bei kituose lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta, kad Tarnybos atliekamos priežiūros objektas yra įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės ūktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas <...>, nustatytas tikrinant administratoriaus veiklą, taigi, padarytų pažeidimų pasekmių (padarytos žalos) vertinimo teisės aktai nereikalauja. Tiek pareiškėjas, tiek teismas iš esmės sutiko, kad pažeidimas buvo padarytas.

31.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ĮBĮ atskiriems bankroto proceso dalyviams suteikia skirtingas kompetencijas, t. y. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkto ir 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos įtvirtina, kad bankroto proceso metu nustatyti ir tvirtinti turto pardavimo kainą ir tvarką kompetenciją suteikia kreditorių susirinkimui. Tuo metu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas numato, kad bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas nustato, kad bankroto administratorius, likviduojant bankrutavusią įmonę, ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pažeisdamas kreditorių susirinkimo nutarimą, neturėdamas tokios teisės, savo iniciatyva ėmėsi nustatyti ir tvirtinti turto pardavimo kainą ir tvarką, todėl viršijo savo įgaliojimus bankroto procese ir toks pažeidimas Tarnybos negalėjo būti pripažintas formaliu ir mažareikšmiu.

31.3. Tarnyba buvo atkreipusi teismo dėmesį, kad pareiškėjas, per visą turtinių teisių realizavimo laiką, atlikdamas Įmonės bankroto administratoriaus funkcijas, pasinaudodamas turimu statusu bei jam suteiktomis teisėmis, Įmonės lėšomis atliko skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ (debitoriaus) dokumentų patikrinimą bei Įmonės vardu kreipėsi dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tokio veiksmo sukeliamas pasekmes, kreditorių lūkesčiai parduoti reikalavimo teises į bankrutavusių įmonę iš esmės pakito, tačiau pareiškėjas nesuteikė galimybės kreditoriams priimti kitokius sprendimus turto pardavimo atžvilgiu. Tarnyba nei patikrinimo išvadoje, nei sprendime nėra teigusi, kad turto nurašymas yra naudingesnis nei pardavimas, priešingai, Tarnyba pabrėžia, kad pareiškėjas šioje situacijoje, veikdamas kaip savo srities profesionalas, bei norėjęs toliau vykdyti Įmonės reikalavimo teisių pardavimą, matydamas, jog nėra tikslinga nurašyti Įmonės reikalavimo teisių, turėjo galimybę pasinaudoti turimomis teisėmis ir šį klausimą dar kartą pateikti svarstyti Įmonės kreditorių komitetui (susirinkimui), kad pastarasis patvirtintų naujų turto realizavimo tvarką, tačiau to nepadarė.

31.4. LAT praktikoje bankroto bylose pripažįstama, jog tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų. Kreditoriams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai (pvz. 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Tokios pozicijos laikosi ir Tarnyba, ir tai nelaikytina „Tarnybos prielaida“, kaip teigia teismas skundžiamame sprendime.

31.5. Tarnybos atliekamo patikrinimo metu buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija kreditoriui buvo itin neinformatyvi, iš esmės nesuteikianti jokios informacijos į pateiktus klausimus, be to, pareiškėjas prašymą dėl kitos informacijos pateikimo atmetė, motyvuodamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Minėta ĮBĮ nuostata yra taikytina atvejams, kuomet kreditoriai ar kreditorių grupė turi teisę kreiptis į teismą, prašydami savomis lėšomis atlikti bankrutavusios (bankrutuojančios) įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, siekiant ginčyti nutarimus, sandorius ar nustatyti tyčinio bankroto požymius, tačiau ne siekiant gauti tam tikrą informaciją apie bankroto bylos eigą, todėl minėta nuostata šiuo atveju negali būti grindžiamas pareiškėjo atsisakymas teikti kreditoriui tam tikrą informaciją. Teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju dalies informacijos nepateikimas buvo paremtas teisės aktų nuostatomis (ĮBĮ 21 str.), yra nepagrįstas ir prieštaraujantis ĮBĮ reikalavimams.

31.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (pvz. 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1030/2014), taigi Tarnybos direktorius, įvertinęs patikrinimo išvadą, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjai įspėjimą. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

32. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialiosios teisės bei procesinės teisės normas. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde priešingai galiojantiems įstatymams aiškinama, kad priežiūros institucijai vertinant bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą teisiškai nereikšminga, ar jais buvo padaryta žalos. Toks aiškinimas prieštarauja proporcingumo principui. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 223 punktą, mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris: (i) nėra kartotinis; (ii) truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų; (iii) tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų; (iv) neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui; (v) neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams.

Šiuo atveju pareiškėjo elgesys nėra kartotinis; gali būti traktuojamas nebent kaip formaliai neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kadangi administratoriaus veiksmai buvo nukreipti pasiekti bankroto proceso tikslus; neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui, kadangi procesas negalėjo būti užbaigtas anksčiau dėl kitų teisminių ginčų; neturėjo jokios įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams, nes administratoriaus dėka buvo gauta daugiau pajamų bankroto procese, nei kad būtų gauta elgiantis priešingai; nebuvo padaryta žala nei bankrutavusiai įmonei, nei jos kreditoriams.

Dėl to įspėjimo skyrimas tokioje situacijoje akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo. Taisyklių 30 punktas numato administratoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovas pats nustatė šiuo atveju egzistuojant tokias lengvinančias aplinkybes: anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo; administratorius bendradarbiauja su priežiūros institucija patikrinimo metu. Apibendrinant išvardintas teisės normas ir aplinkybes akivaizdu, jog atsakovui priimant skundžiamą sprendimą turėjo būti vadovaujamasi proporcingumo principu, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad administratoriaus veiksmų sukeltos pasekmės teisiškai nereikšmingos.

34. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde itin formaliai ir atsietai nuo faktinių aplinkybių visumos aiškinamas 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nutarimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu. Bankroto proceso tikslai yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Atsakovas kildina administratoriaus pareigų pažeidimą iš fakto, kad suėjus 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nutarimu nustatytam terminui reikalavimo teisė nebuvo nurašyta, nors tai ir neatneštų ekonominės naudos bankrutuojančiai įmonei (užkirstas kelias gauti pajamas iš reikalavimo teisės realizavimo, nepaspartėja bankroto procedūros dėl vykstančių teisminių ginčų). Pareiškėjas kaip savo srities profesionalas siekdamas kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo toliau stengėsi realizuoti reikalavimo teisę, nes tai nesukūrė jokių papildomų sąnaudų, bet galėjo duoti pajamų. Kaip pareiškėjas nurodė savo paaiškinimuose atsakovui, visas nurašytinas įmonės turtas nurašomas vienu metu bankroto procedūrų pabaigoje. Taigi, pareiškėjas elgėsi taip kaip reikalauja principinės ĮBĮ nuostatos.

35. Pareiškėjo teigimu, atsakovo aiškinimas apie tariamą kreditorių lūkesčių dėl reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pardavimo pasikeitimą dėl jos dokumentų patikrinimų prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Kreditorių komiteto pirmininkas AB „Montuotojas“ Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime į UAB „Global Petroleum“ ieškinį aiškiai nurodė, kad pareiškėjo elgesys atitiko 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nutarimą. Nei vienas kreditorius (neskaitant į pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu reaguojančio su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ direktoriumi ir akcininku V. P. susijusio UAB „Global Petroleum“ ir V. K.) nereiškė administratoriaus atžvilgiu pretenzijų. Akivaizdu, jog pareiškėjo, kaip administratoriaus, elgesys atitiko įmonės ir kreditorių visumos interesus.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nemotyvuotai nurodo, kad pareiškėjas atliko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimą iš bankrutuojančios įmonės lėšų. Pirma, atsakovas nenurodė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nenurodė, kodėl teismo motyvai šiuo klausimu vertintini kritiškai. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Antra, nėra ginčo, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas yra nustatęs fiksuoto dydžio administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, kurioje nėra išskirta lėšų kitų įmonių dokumentų patikrinimui. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į tuo metu galiojusią ĮBĮ 36 straipsnio redakciją pareiškėjas negali pretenduoti į papildomas administravimo išlaidas, be kita ko, su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimu susijusias sąnaudas. Kitaip sakant, pareiškėjas savo rizika atliko šiuos veiksmus kaip dalį administratoriaus pareigos patikrinti įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo.

37. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pozicija, jog pareiškėjas neteikė informacijos kreditoriams, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pirma, rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog administratorius raštu atsakė į kreditoriaus užklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip tai numato 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komiteto nustatyta informacijos teikimo tvarka. UAB „Global Petroleum“ pakartotinai nesikreipė į administratorių dėl informacijos ir nesiskundė kreditorių komitetui ir/ar teismui kaip numatyta 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komiteto patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte. Dėl to galima manyti, jog tuo metu gautas atsakymas tenkino UAB „Global Petroleum“. Antra, administratorius raštu kreditoriui UAB „Global Petroleum“ pateiktos informacijos apimtis, atsižvelgiant į ĮBĮ 23 straipsnio 3 ir 11 punktus, 24 straipsnio 5 dalį, patenka į kreditorių surinkimo/komiteto kompetenciją ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo kontrolę. Taigi, atsakovui nėra priskirta teisė aiškinti ĮBĮ normas bei spręsti administratoriaus atsakyme pateiktos informacijos pakankamumą ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies prasme. Dėl to nėra pagrindo laikyti administratorių neįvykdžiusiu pareigos kreditoriams teikti informaciją, kol nėra priimtas atitinkamas kreditorių komiteto ir/ar teismo sprendimas. Trečia, apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, jog pareiškėjo kreditoriui pateikta informacija buvo itin neinformatyvi. Apeliantas nepaaiškina, kokie konkrečiai ir kodėl duomenys turėjo būti perduoti kreditoriui atitinkamomis aplinkybėmis. Dėl to apeliantas nepagrįstai kaltina pareiškėją informacijos kreditoriams neteikimu.

38. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo direktorius iš esmės turi neribotą diskrecijos teisę spręsti skirti/neskirti nuobaudą. Toks aiškinimas prieštarauja tiek teisinės valstybės principui, tiek proporcingumo principui. Vadovaujantis teisinės valstybės ir proporcingumo principais, atsakovas spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo/neskyrimo turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir taikyti poveikio priemones tik tuo atveju, jeigu egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V4-106 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiklos patikrinimo“, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Nuobauda paskirta už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų, 31 straipsnio 2 punkto nuostatų ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupės“ bankroto procesą, patikrinimą pagal UAB „Global Petroleum“ ir V. K. skundus.

40. Tarnybos skundžiamame 2017 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. V4-106 buvo konstatuoti padaryti pažeidimai, paminėti Tarnybos 2017 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. D4-777 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiksmų, administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupės“ bankroto procesą“ (toliau – ir Išvada), t. y. kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi nesilaikė 2015 m. gruodžio 11 d. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nustatytos tvarkos per dvi savaites nepardavus Įmonės reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, jas nurašyti, o pažeisdamas kreditorių komiteto tvarką, toliau vykdė turto pardavimą ir reikalavimo teises pardavė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., taip pat bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punktą, kadangi nepateikė UAB „Global Petroleum“ prašomos informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą.

41. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo tenkino.

42. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pažeisdamas kreditorių susirinkimo nutarimą, neturėdamas tokios teisės, savo iniciatyva ėmėsi nustatyti ir tvirtinti turto pardavimo kainą ir tvarką, todėl viršijo savo įgaliojimus bankroto procese ir toks pažeidimas Tarnybos negalėjo būti pripažintas formaliu ir mažareikšmiu, taip pat Tarnybos atliekamo patikrinimo metu buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija kreditoriui buvo itin neinformatyvi, iš esmės nesuteikianti jokios informacijos į pateiktus klausimus.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, byloje surinktus įrodymus, nesutinka su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas.

44. ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais; bankroto administratorius taip turi pareigą vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.).

45. ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkte numatyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams.

46. ĮBĮ 117 straipsnio, reglamentuojančio administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirtas įspėjimas. Iš šio įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Tarnyba, atlikdama administratoriaus veiklos priežiūrą, gali atlikti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą tais aspektais, kurie nurodyti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje.

47. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo teisių perleidimo, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 2 savaites, nepardavus – nurašyti, taip pat, kad pareiškėjas aptariamą reikalavimo teisę 2016 m. rugpjūčio 12 d. sandoriu, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms, perleido UAB „Šančių prekybos centras“ už 100 Eur, nesutiko su Tarnybos išvada, toks bankroto administratoriaus elgesys reiškia ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nei ginčijamame Įsakyme, nei Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, Tarnyba neatskleidė, kuo, išskyrus formaliu reikalavimo teisių perleidimo termino praleidimu, pasireiškė pareiškėjo netinkama veikla.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba, vertindama aplinkybes dėl reikalavimo teisių perleidimo, turėjo ne tik formaliai konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė kreditorių komiteto tvarką, bet ir įvertinti, ar toks tvarkos nesilaikymas (per dvi savaites nepardavus Įmonės reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, toliau vykdė turto pardavimą ir reikalavimo teises pardavė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d.), atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Įmonės reikalavimo teisių perleidimo, laikytinas ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto reikalavimų vykdyti kreditorių komiteto sprendimus ir ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams pažeidimu.

50. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1448-436/2017, kurioje buvo išnagrinėtas civilinis ginčas iš esmės tarp tų pačių šalių (UAB „Global Petroleum“ ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“) dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudaryto reikalavimo teisių perleidimo sandorio nuginčijimo, kaip prieštaraujančio kreditoriaus interesams bei sudaryto pažeidžiant kreditorių komiteto nustatytą tvarką, ir konstatuota, kad aplinkybė, jog reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nepardavus per dvi savaites, šis turtas nebuvo nurašytas, o vėliau buvo parduotas už 100 Eur, jokiu būdu nepažeidžia kreditorių interesų, tarp jų ir UAB „Global Petroleum“, todėl BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo nėra pagrindo.

51. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas sudaryto sandorio teisėtumas (patikrinta, be kita ko, ir jo atitiktis kreditorių teisių apsaugos aspektu), byloje nenustatęs, jog sandorį sudarius per dvi savaites, jis būtų buvęs sudarytas kreditoriams palankesnėmis sąlygomis, taip pat neįrodžius, jog reikalavimo teisių nurašymas būtų labiau atitikęs bankrutuojančios įmonės ir/arba kreditorių interesus, pažeidimą pripažino išskirtinai formaliu ir mažareikšmiu, už kurį, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skirta.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas administracinės bylos aplinkybes, įvertinusi skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, administruojant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupės“ bankroto procesą, 2015 m. gruodžio 11 d. Įmonės kreditorių komiteto nustatytos tvarkos nesilaikymą (Įmonės reikalavimo teisių nesavalaikį perleidimą, kaip tai buvo nustatyta kreditorių komiteto) vertina kaip mažareikšmį pažeidimą, nesudarantį pagrindo nuobaudai taikyti.

53. Tarnybos Išvadoje taip pat konstatuota, kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ informacijos apie bankroto bylos eigą tvarkos 2 punktą, kadangi nepateikė UAB „Global Petroleum“ prašomos informacijos apie Įmonės bankroto bylos eigą. Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 16/21 suteiktą informaciją, kurios buvo paprašyta UAB „Global Petroleum“ 2016 m. lapkričio 10 d. prašymu pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą (konkrečiai apie Įmonės reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ perleidimo aplinkybes bei susijusių dokumentų pateikimą).

54. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte numatyta, kad administratorius kreditoriams teikia kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą, o 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

55. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas informacijos teikimo UAB „Global Petroleum“ aplinkybes, pažymėjo, kad Informacijos teikimo tvarkos 2 punkto nuostatos apibrėžia tik informacijos gavėjų ratą, tačiau nereglamentuoja informacijos teikimo sąlygų ir apimties, todėl teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Informacijos teikimo tvarkos 2 punktą, t. y. informacija buvo pateikta ir pateikta buvo tinkamam subjektui, o dalis informacijos nepateikta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Be to, teismas, spręsdamas dėl atsakomybės taikymo už nurodomą pažeidimą nepagrįstumą, akcentavo kad Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad kreditorių nusiskundimus dėl teikiamos informacijos apie bankroto bylos eigą nagrinėja administratorius, kreditorių komitetas ir teismas. Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų, jog UAB „Global Petroleum“ Informacijos teikimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta tvarka būtų kreipęsis dėl pateiktos informacijos netinkamumo, neobjektyvumo ir/arba nepakankamumo, nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo padarytą pažeidimą.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Global Petroleum“ 2016 m. lapkričio 10 d. prašymo dėl informacijos apie bankroto bylos eigą turinį, 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 16/21 suteiktą informaciją, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Informacijos teikimo tvarkos 2, 5 punktus, Administratoriaus informacijos teikimo UAB „Global Petroleum“ aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas tinkamai neatliko jam priklausančios pareigos pateikti UAB „Global Petroleum“ informaciją apie Įmonės bankroto bylos eigą ir Tarnybos Išvadoje nurodyti argumentai iš esmės dėl neišsamios informacijos nesuteikimo nesudaro pagrindo nuobaudai taikyti.

57. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė