d1af83da-cde7-4178-974d-3efa1185366f · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina BaškienėBaudž. byla Nr. 1A-57-174/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00041-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.8.1.1.; 2.1.7.4.; 2.1.14. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2016 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. atstovui advokatui Ričardui Noreikai,išteisintajai R.

B.,iÅ¡teisintosios R. B. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas; praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamosios R.

B. 300 Eur jo atstovavimo iÅ¡laidų atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. B. buvo kaltinama tuo, kad ji į civilinę bylÄ Nr. 2-976-793/2015, kuri nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu Daukanto g. 8, Klaipėda, pateikė procesinius dokumentus, kurių turinys įžeidžia, taip pat kad pateiktuose dokumentuose skleidžiama apie S. V. tikrovės neatitinkanti informacija, paniekinanti ir pažeminanti bei pakertanti pasitikėjimÄ S. V.:– 2015-01-06 atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas           2015-02-06, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R.

B. rašė: „Priežastys yra tame, kad eilę metu jų atstovas S. V. nuo 2009 m., apsimetęs pastogės savininku A. Ž., darė man spaudimÄ , reikalaudamas parduoti mano dalį pastogės, klaidindamas ir melagingais pažadais neaiÅ¡kindamas tikrosios padėties, prisidengdamas renovacija, restauracija, reikalavo paraÅ¡u, kad leistume įsirengti butus“; „Taip pat inicijuoti tyrimÄ prieÅ¡ pilietį S. V. kuris kartu su A. S., o vėliau apsimesdamas A. Ž. darė man spaudimÄ ir grasino, tai yra nuo 2008–2013 m. laikotarpiu, tokiu bÅ«du sukeldamas ilgalaikį sveikatos sutrikdymÄ .“;– pareiÅ¡kime dėl teisėjo Petro Mineikio nuÅ¡alinimo ir teismo nepasitikėjimo, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas 2015-03-02, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R.

B. rašė: „Tas asmuo, kuris įvardijamas kaip S. V., nuo 2008 m. iki 2014 m. mulkino, apgaudinėjo namo gyventojus, pasisavinęs A. Ž. tapatybę, apsimesdamas A. Ž.. Kad tai kitas asmuo, iÅ¡ryÅ¡kėjo tik teismo proceso metu 2014 metais. Galiu drÄ siai teigti, kad S. V. tai aukščiausios klasės sukčius, kuris 6 metus sugebėjo apsimesti A. Ž. ir mulkinti namo gyventojus.“;– 2015-03-16 atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas 2015-03-16 (informacija matoma per Lietuvos elektroninių paslaugų portalÄ ), tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R.

B. rašė: „Galiu drÄ siai teigti, kad panaÅ¡aus plauko sukčiai kaip A. S., A. Ž., S. V. stengdamiesi apeiti įstatymus, pasinaudodami Teismo svertais (kadangi įstatymuose yra nemažai spragų), įtakingais advokatais, pažintimis ir kitomis juodomis technologijomis praturtėja gyventojų sÄ skaita.“;– 2015-04-07 atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas  2014-04-07, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R. B. rašė: „Noriu iÅ¡aiÅ¡kinti nuosekliai dėl savo dalies pastogės pardavimo.

Kaip buvo pareikÅ¡ta pirmame teismo posėdyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį (2015-01-06), kad nuo 2008 m. S. V. kartu su A. S. grasindami įvairiais bÅ«dais ir darydami spaudimÄ , o nuo 2009 m. S. V. pasisavinęs A. Ž. tapatybę (pareikÅ¡damas, kad A. S. atidavė pastogę už skolas) įvairiais bÅ«dais vertė, reikalavo parduoti pastogę.“;– 2015-04-20 praÅ¡yme, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas 2014-04-20, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R. B. rašė: „Teismo byloje nėra jokių raÅ¡ytinių parodymų S. V. ir per visÄ laikotarpį kol vyksta teismo procesas nebuvo atvestas ir apklausta, nors jo veikla yra labiausiai susijusi Å¡ioje byloje dėl pastogės atsidalijimo.

Ir jo veiksmai, veikla nuo 2008–2013 m. kvepia kriminaline potekste (apie tai buvo minima byloje mano atsiliepime).“R. B., paraÅ¡ydama ir pateikdama Klaipėdos miesto apylinkės teismui į civilinę bylÄ dokumentus, kuriuose buvo anksčiau nurodyti teiginiai, pažemino, įžeidė, apÅ¡meižė S. V..Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu R. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis S. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir pripažinti R. B. kalta dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bei paskirti jai 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymÄ pusantrų metų laikotarpiui; priteisti iÅ¡ R. B. nukentėjusiajam S. V. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur advokato padėjėjo iÅ¡laidų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R.

B. iÅ¡teisinimo pagal BK BK 154 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl ieÅ¡kinio dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikimo nenagrinėto bei 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisimo turi bÅ«ti panaikinta dėl to, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, ir dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.Pirmosios instancijos teismas priėmė R. B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, šį savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, jog iÅ¡analizavus ir įvertinus duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad kaltinamosios R.

B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, iÅ¡ R. B. pareiÅ¡kimų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 2-976-793/2015, ir kaltinamosios R. B. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu matyti, kad ji nepakankamai aiÅ¡kiai supranta atstovavimo institutÄ ir palėpės pirkėju A. Ž. ji laiko įgaliotÄ atstovÄ S. V., o tokiais vaizdingais žodžiais ji tik iÅ¡reiÅ¡kia savo emocinę bÅ«senÄ . Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009, nurodydamas, jog inkriminuojant Å¡meižimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , visada bÅ«tina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei pasireiÅ¡kimÄ yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, taip pat nurodydamas, jog tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sÄ lygomis iÅ¡sakyti nemalonÅ«s žodžiai ar atlikti nedraugiÅ¡ki veiksmai.

Su šiais teismo motyvais S. V. nesutinka dėl toliau nurodomų argumentų.Visų pirma, apeliantas pažymi, jog teismo cituojamoje LAT nutartyje faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje, t. y. kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl vieno epizodo, t. y. stresinėje situacijoje buvusio asmens išsakytų žodžių STT pareigūnams, o šioje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinama intensyviai šmeižusi jį, S. V., šmeižikiškus žodžius paskleidusi daugiau nei 5 kartus skirtinguose rašytiniuose dokumentuose.Antra, cituojamoje kasacinio teismo nutartyje kaltinamasis išsakė galbūt šmeižiamojo pobūdžio žodžius ne rašytine, bet žodine forma.

Akivaizdu, jog kai žmogus yra stresinėje situacijoje, žodžiu iÅ¡sakyti Å¡meižikiÅ¡ki žodžiai gali bÅ«ti neinkriminuojami kaip Å¡meižimas BK prasme, tačiau kai asmuo, Å¡iuo atveju kaltinamoji R. B., iÅ¡ esmės visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė Å¡meižiančius nukentėjusįjį žodžius, kurie buvo raÅ¡omi 6 mėnesių laikotarpiu ir raÅ¡omi iki Å¡ios dienos, jie negali bÅ«ti pripažinti kaip iÅ¡sakyti esant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sÄ lygomis.

Todėl teismo motyvas, jog R. B., iÅ¡sakydama Å¡iuos žodžius, tik iÅ¡reiÅ¡kė savo emocinę bÅ«senÄ , yra neteisėtas ir nepagrįstas.Trečia, yra visiÅ¡kai nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai, jog R. B. veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, nes ji Å¡meižiančius žodžius paskelbė vieÅ¡ai, t. y. procesiniuose dokumentuose, su kuriais gali susipažinti ir tretieji asmenys, taip pat veikė epizodiÅ¡kai ir intensyviai, be to, nėra jokio pagrindo teigti, jog veikoje nėra tokio pavojingumo laipsnio, kadangi iÅ¡ esmės kaltinamosios veika galėtų bÅ«ti vertinama netgi pagal kvalifikuojančius požymius, t. y. ne pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, o Å¡io straipsnio 2 dalį, kadangi, pasak S. V., R.

B. jį Å¡meižė neva jis padarė sunkų nusikaltimÄ , kaip antai: sunkus sveikatos sutrikdymas, sukčiavimas ir kt.Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, jog iÅ¡sakydama Å¡iuos žodžius ir suraÅ¡ydama juos savo procesiniuose dokumentuose keliose civilinėse bylose kaltinamoji R. B. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie jo, S. V., elgesį. Pasak teismo, kaltinamoji, siekdama apsiginti nuo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio civilinėje byloje, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo nuomonę apie ieÅ¡kovo A.

Ž. atstovo S. V. darbÄ ir elgesį derybų dėl pastogės įsigijimo metu. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino R. B. atliktus neteisėtus veiksmus ir byloje pateiktus įrodymus, pripažindamas kaltinamosios veiksmus nuomone.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir R. B. pasisakymų teismo posėdžių metu, akivaizdu, jog kaltinamoji paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Tai patvirtina ir kaltinamosios negalėjimas tiksliai pasakyti, dėl ko ji Å¡iÄ informacijÄ paskleidė, kuo remiasi.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs LAT 2005-11-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645, baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Apelianto S. V. teigimu, informacijos paskleidimo faktÄ aiÅ¡kiai patvirtina prie privataus kaltinimo skundo pateikti ir iÅ¡tirti R. B. raÅ¡yti procesiniai dokumentai su juose aiÅ¡kiai identifikuota tikrovės neatitinkančia informacija.Teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad R. B. pateikė ne faktus ar žinias, o tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, tačiau, apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji R.

B. paskleidė informacijÄ , turinčiÄ konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, neturėdama tos informacijos tikrumÄ patvirtinančių duomenų. Be to, byloje pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog R. B. iÅ¡sakyta informacija yra neteisinga.R. B. procesiniuose dokumentuose nurodyti ir minimi faktai įvardijami kaip nukentėjusiojo padarytos nusikalstamos veikos ar kitokie baustini poelgiai („terorizavimas, turto prievartavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas“ ir kt.), apie nukentėjusiojo asmenines savybes pasisakoma vartojant aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančius apibÅ«dinimus („apsimesdamas, melagingais pažadais klaidindamas, mulkino, stengdamasis apeiti įstatymus, prisidengdamas juodomis technologijomis“ ir pan.), neteisingus asmenybę apibÅ«dinančius duomenis („aukščiausios klasės sukčius, jo veikla kvepia kriminaline potekste“ ir kt.), todėl, S. V. vertinimu, akivaizdu, jog R.

B. iÅ¡sakė ne savo subjektyviÄ nuomonę, bet tikrovės neatitinkančius faktus, kurie yra Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio.Pats teismas iÅ¡ esmės patvirtino, jog kaltinamosios iÅ¡sakyti Å¡meižiantys žodžiai neatitinka tikrovės, yra melagingi, t. y. teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog R. B. teiginiai yra hiperbolizuoti ar net provokuojantys, tačiau vis tiek yra pripažįstami subjektyvia nuomone, nors Å¡iuose Å¡meižiančiuose teiginiuose nėra jokių vertinamųjų, realius faktus vertinančių teiginių.Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino to, ar R.

B. savo procesiniuose dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir ar ji gali paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų. Å ie požymiai yra svarbÅ«s nustatant veikos buvimÄ . Be to, nukentėjusysis S. V. pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į jo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis prisistatė kaltinamajai, taigi jai puikiai buvo žinoma, kas jis yra. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. paskleistos žinios apie tai, kad jis, S. V. yra „aukščiausios klasės sukčius, apgavikas jÄ terorizavo ir padarė ilgalaikius sveikatos sutrikdymus“, yra tikrovės neatitinkanti informacija, nes ji nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka teismo posėdyje.S. V. nuomone, jis įrodė visas aplinkybes, reikalingas kaltinimui pagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK normÄ , numatančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡meižimÄ .Nukentėjusiojo S. V. vertinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne visos nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos ir motyvuotai įvertintos bendrame bylos duomenų kontekste.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl tarpusavio santykių įtakos R. B. duotiems parodymams, liudytojo A. S. parodymų patikimumo ir jų vertinimo, jo, nukentėjusiojo S. V., ir jo atstovo viso bylos proceso metu akcentuotų aplinkybių, kad R. B. laisvanoriÅ¡kai sudarė pastogės dalies pirkimo–pardavimo sutartį, bent nuo to momento, kai Å¡iÄ sutartį pasirašė pas notarÄ , žinojo, jog jis, S. V., nėra A. Ž., bet vis tiek atliko Å¡iuos neteisėtus veiksmus. Be to, liudytojo A. S. parodymai, jog „kaltinamoji bijojo, kad S. V. jos nenuvežtų į miÅ¡kÄ ir neužkastų“, apelianto nuomone, yra nepagrįsti, jų nepatvirtina jokios kitos bylos aplinkybės, todėl jie turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Teismas Å¡ių teiginių pagrįstumo netikrino. Teismui neiÅ¡sprendus Å¡ių klausimų, negalima teigti, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant R. B. kaltės klausimÄ , buvo nustatytos teisingai, o priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas.Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl R. B. nurodytų aplinkybių, iÅ¡sakytų žodžių teisingumo. R. B. visiÅ¡kai neįrodė iÅ¡sakytų žodžių, jog jis, S. V. „darė R. B. spaudimÄ , reikalavo parduoti dalį pastogės, klaidino melagingais pažadais, nepaaiÅ¡kino tikrosios padėties, stengėsi apeiti įstatymus, pasinaudodamas teismo svertais, įtakingais advokatais, pažintimis ir kitomis juodomis technologijomis, turtėja gyventojų sÄ skaita“ ir kt., pagrįstumo.IÅ¡dėstytos aplinkybės, S. V. teigimu, rodo, kad teismo motyvai dėl R.

B. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, nurodant, kad ji iÅ¡sakė tik subjektyviÄ nuomonę, o ne pateikė žinias ar faktus, yra neteisėti.Å meižimu skleidžiamos žinios turi bÅ«ti melagingos, prasimanytos ir žeminančios. Skleidžiami prasimanymai apie neigiamas žmogaus savybes, netinkamÄ elgesį apskritai apie konkretų poelgį – nusikalstamÄ , amoralų, neetiÅ¡kÄ ir pan. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-190/2012).

S. V. teigimu, R. B. paskleidė informacijÄ neva S. V. darė jai spaudimÄ , tai, pastarosios teigimu, sukėlė jai sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikdymų, tačiau apeliantas pažymi, kad į teisėsaugos institucijas dėl neva jo atliktų veiksmų R. B. kreipėsi tik bylos nagrinėjimo metu, nėra jokios konkrečios informacijos, kad dėl jo, S. V., atliktų veiksmų R. B. bÅ«tų sutrikusi sveikata. Taip pat R. B. nurodė, kad jis, S. V., neva apsimetė A. Ž. ir tokiu bÅ«du darė jai spaudimÄ , kad Å¡i parduotų savo neįrengtos pastogės dalį, klaidino jÄ melagingais pažadais neiÅ¡aiÅ¡kindamas tikrosios tiesos.

Tačiau Å¡i melaginga ir Å¡meižianti informacija paneigiama tuo, jog R. B. pati laisva valia, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį pas notarÄ , pardavė savo dalį neįrengtos pastogės.Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. S. V. įsitikinimu, neabejotina, kad kaltinamoji, apibÅ«dindama jį ir jo veiksmus kaip terorÄ , apgaulę, grasinimus bei sukčiavimÄ , įvardydama jį kaip aukščiausios klasės sukčių, pateikė ne asmens vertinimÄ , bet konstatavo jo neteisėtus veiksmus, kurių jis neatliko, vartojo kriminalinius iÅ¡sireiÅ¡kimus „sužalojimai, sukčius, apgavystė“ ir pan., o tai yra kaltinimas nepadarytais nusikaltimais.

Toks R. B. veiksmų intensyvumas, S. V. nuomone, patvirtina jos siekį pažeminti ir apÅ¡meižti jį visais įmanomais bÅ«dais.Jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sÄ Å¾iningai klydo, Å¡i aplinkybė Å¡alina jo atsakomybę. Tačiau, S. V. nuomone, nagrinėjamu atveju R. B. negalėjo sÄ Å¾iningai klysti. LAT praktikoje nurodoma, jog nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.

IÅ¡ byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog R. B. pati negalėjo tiksliai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus jis, S. V., prieÅ¡ jÄ atliko. Be to, R. B. sÄ moningai iÅ¡kreipė duomenis, t. y. nors ji puikiai supranta ir jai yra žinoma, kad jis, S. V., atstovavo A. Ž., nes bÅ«tent pastarasis pasirašė jos pastogės dalies pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nepaisant to, R. B. skleidžia apie jį, S. V., tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra Å¡meižiamojo pobÅ«džio.Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog R.

B. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie jo, S. V., elgesį. Tačiau teismas nepasisakė ir nevertino esminių aplinkybių vertindamas asmens tyčiÄ , t. y. kad Å¡iuos veiksmus R. B. atliko itin intensyviai, be to, net baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pastaroji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl A. Ž. neteisėtų veiksmų, procesiniuose dokumentuose toliau Å¡meiždama jį, S. V., nors jis prieÅ¡ jÄ jokių neteisėtų veiksmų neatliko.Å meižimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.

IÅ¡ bylos medžiagos ir kaltinamosios pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad kaltinamoji suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , suprato, kad Å¡i informacija žemina jo garbę ir orumÄ , ir akivaizdu, kad to siekė. S. V. teigimu, nusikalstamos veikos intensyvumas patvirtina, kad R. B. siekė Å¡meižti jį, pateikti apie jį neigiamÄ informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės. Vartojamų teiginių ir žodžių pobÅ«dis turi reikÅ¡mės vertinant tiesioginės tyčios buvimÄ (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-76-655/12), o Å¡iuo atveju R.

B., vadindama jį, S. V., nusikaltėliu, aukščiausio lygio sukčiumi, apgaviku ir kitais itin neigiamÄ prasmę visuomenėje turinčiais žodžiais, akivaizdžiai veikė tyčia.Be to, S. V. pažymi, jog civilinė byla Nr. 2-976-793/2015, kurios medžiaga buvo perkelta į baudžiamÄ jÄ bylÄ , yra iÅ¡kelta visiÅ¡kai dėl kito dalyko, skirtingai, nei nurodė R. B. teismo posėdžio metu, t. y. dėl pastogės atidalijimo, tačiau Å¡ioje byloje nėra reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos ar reikalavimai dėl R.

B. pastogės dalies, kuriÄ ji pardavė laisva valia ir už kuriÄ jai buvo teisingai sumokėta. Tai taip pat patvirtina, kad Å¡iuos Å¡meižikiÅ¡kus žodžius R. B. iÅ¡sakė ne atsikirsdama į pareikÅ¡tus reikalavimus civilinėje byloje, bet siekdama asmenį apÅ¡meižti.Taigi, S. V. teigimu, R. B., neturėdama jokiais realiais faktais patvirtintų duomenų apie jos paskleistų žinių tikrumÄ , suvokė, kad Å¡ios žinios pažemins jį kaip asmenį, kaip verslininkÄ . R. B. tai padarė suvokdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimÄ juo, neigiamai paveikti jo tolesnę veiklÄ , ir to siekė.

Paskleisdama informacijÄ , kad jis, S. V., gyventojų sÄ skaita praturtėjo, apgavo namo gyventojus ir yra sukčius, R. B. nesistengė patikrinti informacijos tikrumo. Visi R. B. Å¡meižiantys pasisakymai nėra paremti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, faktais, pastaroji Å¡ių faktų taip pat nebandė patikrinti, todėl akivaizdu, jog ji tyčia siekė pažeminti jį, S. V., intensyviai skleisdama žeminančiÄ , Å¡meižiančiÄ , garbę ir orumÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ .Tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo motyvai, kuriuos nurodė R.

B., veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi – pakanka, kad asmuo suvokė, kad tokia tikrovės neatitinkanti informacija paniekins, pažemins asmenį ir pakirs pasitikėjimÄ juo (LAT 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-596/2005). R. B. žinojo, kad vieÅ¡ai raÅ¡ydama informacijÄ , kuri yra melaginga ir Å¡meižianti, tokiÄ informacijÄ paskleidė, neturėdama ir nenurodydama jokių faktų, dėl to, S. V. teigimu, jis buvo paniekintas ir pažemintas prieÅ¡ kitus asmenis, ypač prieÅ¡ tuos asmenis, su kuriais sieja verslo, dalykiniai santykiai, o asmens reputacija ir pasitikėjimas juo yra itin svarbÅ«s.Apelianto įsitikinimu, R.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėtis buvo visiÅ¡kai įrodyta byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, todėl skundžiamas teismo nuosprendis, kuriuo R. B. iÅ¡teisinta, yra neteisingas ir nepagrįstas dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų. Nukentėjusiojo manymu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. B. padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji Å¡ios veikos požymiai.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nes bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai: teismo išvados dėl tyčios apšmeižti jį, S. V., išteisintosios R. B. veiksmuose nebuvimo ir objektyvaus pavojingumo jos veiksmuose nebuvimo paremtos nenuosekliu, vienpusišku, selektyviu ir paviršutinišku įrodymų viseto vertinimu.Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, jog pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės, t. y. civilinio ieškinio pareiškimas pagal CK 2.24 straipsnį.

Tačiau atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, kurias ne kartÄ cituoja teismas skundžiamame sprendime, R. B. veikė itin intensyviai, net iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ pastaroji ir toliau jį, S. V., Å¡meižė. Atsižvelgiant į minėtus bendruosius teisės principus ir baudžiamosios teisės principus, tikslÄ nubausti neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį, siekiant užkardyti asmenį nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ateityje, svarbiausia Å¡ioje byloje ne neturtinės žalos atlyginimo priteisimo faktas, o nusikalstamų veikų uždraudimas ir jų užkardymas, o Å¡iuo atveju teismas pateisino R.

B. atliekamus neteisėtus veiksmus, sistemingÄ ir intensyvų Å¡meižimÄ , priimdamas R. B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.IÅ¡dėstyti argumentai, apelianto nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nuosprendis dėl R. B. iÅ¡teisinimo priimtas tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, netinkamai įvertinus kaltinamosios R. B. neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai kaltinamÄ jÄ iÅ¡teisinus.Atsiliepimu iÅ¡teisintoji R. B. praÅ¡o atmesti S. V. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. atstovas advokatas R.

Noreika praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintoji R. B. ir jos gynėjas advokatas A. Kvaščevičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Kaip matyti iÅ¡ privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. apeliacinio skundo, pastarasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl R.

B. iÅ¡teisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, taip pat su teismo sprendimu palikti nenagrinėtÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. BÅ«tent dėl Å¡ių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Dėl R. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalįR. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai.Nors privatus kaltintojas ir nukentėjusysis S. V. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , padaryta iÅ¡vada, kad R.

B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. iÅ¡teisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ . BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimÄ . Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.Teisėjų kolegijos nuomone, teismas atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, iÅ¡tyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

B. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nuosprendyje aptartu bylos duomenų vertinimu, tuo pagrindu padaryta iÅ¡vada dėl bÅ«tinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo R. B. veikoje ir Å¡ios iÅ¡vados motyvacija.S. V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstÄ aplinkybių suvokimÄ , iÅ¡dėstė teorines žinias apie Å¡meižimo nusikaltimÄ , teigė, kad iÅ¡teisintosios veikoje yra nusikaltimo požymių, kad R.

B. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė ne savo nuomonę, o tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , nenurodydama jokių konkrečių faktų, kuri paniekino ir pažemino jį kaip asmenį, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, jo nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.Vertinant iÅ¡teisintosios R. B. teismui pateiktų procesinių dokumentų (2015-01-06 atsiliepimo į ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-10155-793/2014 (b. l. 6–8), 2015-03-02 pareiÅ¡kimo dėl teisėjo Petro Mineikio nuÅ¡alinimo ir teismo nepasitikėjimo civilinėje byloje Nr. 2-10155-792/2014 (b. l. 9–16); 2015-03-16 atsiliepimo į ieÅ¡kinį 2015-03-16 (b. l. 17–19); 2015-04-07 atsiliepimo į ieÅ¡kinį (b. l. 20–22) ir 2015-04-20 praÅ¡ymo civilinėje byloje Nr. 2-10155-793/2014 (b. l. 23–25) tekstų turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar iÅ¡sakyta nuomonė, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais.

Ar informacija pažeidžia žmogaus garbę ir orumÄ , koks jos pobÅ«dis, gali bÅ«ti nustatyta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių, kuriomis ji buvo iÅ¡sakyta, visumÄ , t. y. įvertinus socialinį kontekstÄ , tarpusavio santykius ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visumÄ , į R. B. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų teiginių kontekstÄ .Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp abiejų proceso Å¡alių – R.

B. ir S. V. – santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir tai yra susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-976-793/2015, kurioje pagal ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, atsakove buvo patraukta ir R. B.. Nors paminėtoje civilinėje byloje S. V. nėra proceso Å¡alis, tačiau pagal įgaliojimÄ jis atstovavo ieÅ¡kovui A. Ž. įsigyjant R. B. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 5-1, esančios adresu (duomenys neskelbtini), – dalį, ir R.

B., gindamasi nuo jai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, įvairiuose procesiniuose dokumentuose – atsiliepimuose, pareiÅ¡kime dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, praÅ¡yme – nurodydama, kad S. V. apsimetė pastogės savininku A. Ž., reikalaudamas parduoti dalį pastogės, darė jai spaudimÄ , klaidino melagingais pažadais, nepaaiÅ¡kino tikrosios padėties, mulkino, apgaudinėjo namo gyventojus, stengėsi apeiti įstatymus; S. V. tai aukščiausios klasės sukčius, panaÅ¡aus plauko sukčiai, kaip S. V., pasinaudodami teismo svertais, įtakingais advokatais, pažintimis ir kitomis juodomis technologijomis, praturtėja gyventojų sÄ skaita;

S. V. veiksmai kvepia kriminaline potekste, apygardos teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡dėstė savo subjektyviÄ nuomonę apie S. V. ir jo elgesį derybų įsigyjant R. B. pastogės dalį metu. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tiek iÅ¡ R. B. teismui į civilinę bylÄ Nr. 2-976-793/2015 pateiktų minėtų procesinių dokumentų, tiek iÅ¡ jos pačios paaiÅ¡kinimų matyti, kad R. B. nepakankamai aiÅ¡kiai supranta atstovavimo institutÄ ir palėpės pirkėju A.

Ž. ji laiko jo įgaliotÄ atstovÄ S. V., o tokiais vaizdingais žodžiais ji tik iÅ¡reiÅ¡kė savo emocinę bÅ«senÄ , iÅ¡dėstė subjektyvų požiÅ«rį į santykius su juo, pateikė tik realaus jo elgesio (S. V. neprisistatė, neparodė įgaliojimo, todėl R. B. klaidingai jį palaikė kitu asmeniu, vyko į R. B. darbo vietÄ , derėjosi dėl pastogės kainos ir kt.) vertinimÄ ir subjektyviÄ nuomonę, kuriai, beje, netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir jÄ argumentuodama tam tikru faktiniu pagrindu neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės reikÅ¡ti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡teisintosios paskleisti teiginiai apie S. V. neatitinka tikrovės, kad pavieÅ¡inta informacija žemina jo garbę ir orumÄ .

Minėta, kad skleidžiamai informacijai taikomas tiesos kriterijus. Nuomonė turi vertinamÄ jį pobÅ«dį, todėl vertinamieji teiginiai yra subjektyvÅ«s, tačiau ir jie turi bÅ«ti pagrįsti faktais. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatyta, kokiais objektyviai egzistuojančiais faktais remdamasi R. B. pateikė apie S. V. savo požiÅ«rį, kritikavo jo veiksmus.Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti ir tai, kad, prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, R.

B. neÅ¡meižė S. V. ir to nesiekė. Byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežastis, dėl kurių iÅ¡teisintoji bÅ«tų turėjusi interesÄ ar asmeninį nusistatymÄ skleisti pramanytÄ informacijÄ apie S. V..Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. B. tikslo apÅ¡meižti S. V. neturėjo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl to, kad R. B. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia skleisti informacijÄ , kuri žemintų S. V. garbę ir orumÄ .

Taigi R. B. veikoje nesant bÅ«tinųjų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, nagrinėjamu atveju subjektyviosios pusės elemento – tyčinės kaltės, negalima ir jos baudžiamoji atsakomybė.Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ ir faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintoji R.

B. neatliko jokių baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veiksmų. Todėl nėra teisinio pagrindo privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. apeliacinio skundo argumentais naikinti iÅ¡teisinamojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir R. B. priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡teisinti R. B., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo priimtas sprendimas S. V. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo R. B. priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas nenagrinėtinas, nes šiuo atveju tai yra civilinės teisės normų reguliuojamas klausimas.Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis S. V. prašo priteisti iš R. B. jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Toks S. V. prašymas netenkintinas, nes pagal BPK nuostatas proceso išlaidų priteisimas galimas tik iš nuteistojo.

Å iuo atveju paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo R. B. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, todėl nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos negali bÅ«ti priteistos.Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamosios R. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 40,53 Eur advokato užmokestis (b. l. 157). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo R. B. iÅ¡teisinta, todėl atsižvelgiant į tai, kad turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ nuteisto asmens, bei įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintosios R. B. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Aurelija Sadauskaitė Remigijus Preikšaitis