Legislator Case Law & Legislation
d1ad784e-6ad2-4ee1-94ef-159b2a9bec8a AI generated

d1ad784e-6ad2-4ee1-94ef-159b2a9bec8a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d1ad784e-6ad2-4ee1-94ef-159b2a9bec8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

leisti ieÅ¡kovei L. R. iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. R. ir M. R. tvarkos nustatymo ir nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡vykus su sÅ«numi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini):

Legislator headnote

AI generated

d1ad784e-6ad2-4ee1-94ef-159b2a9bec8a · Vilniaus miesto apylinkės teismas: iÅ¡ atsakovo M. R. priteisti ieÅ¡kovei L. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. IeÅ¡kovė nurodo, kad nori su nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi ilgÄ laikÄ artimai bendrauja su savo gyvenimo partneriu A. R., kuris iÅ¡ Lietuvos yra emigravęs į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su vaikais praleidžia atostogas (duomenys neskelbtini), kur Å¡eima nuomojasi trijų kambarių gyvenamÄ jį bÅ«stÄ - apartamentus (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini)).

Keywords

AI generated
important family reasons change of residence child of migrant family and professional life deportation of family return of the child
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-623-897/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11425-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1.;3.2.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Lilijai Miftachovai, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. R., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovui M. R., atsakovo atstovei advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

R. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl teismo leidimo iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo vaikams iÅ¡vykus su motina nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo M. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Teismas n u s t a t ė: ieškovė prašo teismo:

1) leisti ieÅ¡kovei L. R. iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. R. ir M. R. tvarkos nustatymo ir nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡vykus su sÅ«numi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini):

1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vienÄ mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ . Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, iÅ¡skyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laikÄ ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau Å¡alys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali bÅ«ti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko Å¡iame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sÅ«numi Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sÅ«numi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sÅ«numi dienos raÅ¡tu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečiÄ bendravimo su vaiku pradžios datÄ , trukmę ir vietÄ . Bendravimo su sÅ«numi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymÄ . Tėvas, atvykęs bendrauti su sÅ«numi į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sÅ«numi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 19.15 val. iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaikÄ paimdamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį nuo 18.45 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. Motinai iÅ¡vykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sÅ«naus užimtumÄ ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos bÅ«klę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vienÄ savaitgalio dienÄ su sÅ«numi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokiÄ nuotolinio ryÅ¡io programÄ ne ilgiau kaip trisdeÅ¡imt minučių per parÄ . Å is bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku.

Bendravimas naudojant „Skype“ programÄ nevyksta motinos su sÅ«numi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimÄ bendrauti su sÅ«numi Å¡iame punkte nurodytomis dienomis tėvas raÅ¡tu (SMS žinute) praneÅ¡a vaiko motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvienÄ gautÄ tėvo praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 1 valandÄ atsakyti raÅ¡tu (SMS žinute) nurodant laikÄ , kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryÅ¡ys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sÅ«numi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus;

5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi atostogų ir Å¡venčių laikotarpiais, tiek vaikui bÅ«nant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimÄ nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motinÄ prieÅ¡ dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios;

6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvÄ apie konkrečių sÅ«naus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ /grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios;

7. SÅ«naus kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina;

3) pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui M. R. priteisimo, padidinant nepilnamečiam sÅ«nui mokamo iÅ¡laikymo dydį ir nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iÅ¡ atsakovo M. R. priteisti nepilnamečiui sÅ«nui M. R. iÅ¡laikymÄ mokamÄ po 250 EUR kas mėnesį iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovę L. R. paskirti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. PriteistÄ iÅ¡laikymÄ indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) iÅ¡ atsakovo M. R. priteisti ieÅ¡kovei L. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. IeÅ¡kovė nurodo, kad nori su nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi ilgÄ laikÄ artimai bendrauja su savo gyvenimo partneriu A. R., kuris iÅ¡ Lietuvos yra emigravęs į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su vaikais praleidžia atostogas (duomenys neskelbtini), kur Å¡eima nuomojasi trijų kambarių gyvenamÄ jį bÅ«stÄ - apartamentus (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini)).

Vaikui tai yra pažįstama aplinka, kadangi kiekvienais metais Å¡eima vyksta į (duomenys neskelbtini). SÅ«nus galės mokytis netoli (duomenys neskelbtini) esančioje mokykloje K. G., ieÅ¡kovė ketina dirbti pagal turimÄ profesijÄ virėja individualios veiklos pagrindu. Prognazuojamos ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį apie 1700 Eur. IeÅ¡kovės draugas A. R. dirba (duomenys neskelbtini) valstybei priklausančioje energetikos įmonėje “H. K.” inžinieriumi, jo gaunamos pajamos sudaro 3000 Eur per mėnesį.

M. R. jau kurį laikÄ nuosekliai ruoÅ¡iamas vykti į (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) kalbÄ (duomenys neskelbtini), įsisavinti (duomenys neskelbtini) kalbos žinias padeda ir mamos draugas A. R.. Tėvo ir vaiko bendravimo negalima pavadinti maksimaliu, atsakovas sÅ«nui paskambina vis rečiau, vienÄ kartÄ per mėnesį, tėvas ne visada laiku pasveikina vaikÄ su gimtadieniu, vėluoja į susitikimus, po susitikimų vaikas jaučiasi nelaimingas, skundžiasi, kad su tėvu sudėtinga bendrauti, nes tėvas iÅ¡reiÅ¡kia aiÅ¡kų savo prieÅ¡iÅ¡kumÄ , nevengdamas įžeidinėti vaiko mamÄ .

Ä® tokį elgesį ypatingai jautriai reaguoja vyresnioji dukra G. R.. Tėvas nepaiso vaiko interesų. IeÅ¡kovė ketindama iÅ¡vykti į užsienio valstybę, (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui su vaiku, siekia pagerinti vaiko gyvenimo sÄ lygas bei jį tinkamai materialiai aprÅ«pinti, užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę, nepažeisdama jo tėvo interesų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vaikui aplinka jau yra pažįstama, ten jis turi draugų. SÅ«nus yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su motina, kad ir kur bebÅ«tų jos nuolatinė gyvenamoji vieta.

Siekiant užtikrinti atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku, nustatytina ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka, taip nebus padaryta žala nepilnamečio vaiko ir tėvo tarpusavio ryÅ¡iui. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovė, prieÅ¡taraudama atsakovui, pažymėjo, kad niekada nėra vaikų nuteikinėjusi dėl jų bendravimo su tėvu, prieÅ¡ingai, visada vaikų ir tėvo bendravimÄ skatindavo bei palaikydavo.

Atsakovo bendravimas su vaikais niekada nebuvo ribojamas. Pats atsakovas savo elgesiu nulėmė situacijÄ , kad vaikų ir jo ryÅ¡ys yra atÅ¡alęs, kadangi tėvas negeba atliepti vaikų emocinių poreikių, kurie vaikams yra ypač svarbÅ«s. Tėvas visada bÅ«davo kviečiamas į su vaikais susijusias Å¡ventes, tačiau atvykęs visada atrodydavo nepatenkintas ir suirzęs. Atsakovas nėra ieÅ¡kovės ir jos gyvenimo draugo A. R. santykių ekspertas, kad apie juos daryti vienokias ar kitokias iÅ¡vadas. IeÅ¡kovės ir vaikų ryÅ¡ys su A.

R. yra labai stiprus. Atsakovas niekada nedėjo pastangų iÅ¡laikyti ryšį su dukra ir sÅ«numi, prieÅ¡ingai griovė ir toliau griauna savo ir vaikų santykius. BÅ«tent ieÅ¡kovė ir jos gyvenimo draugas sprendžia visas kasdienias problemas, tarp jų ir vaikų iÅ¡laikymo, kadangi tėvo teikiamas iÅ¡laikymas yra itin mažas, o pats jis jau daugelį metų iki Å¡io ieÅ¡kinio padavimo teismui nesusiprato jo padidinti vaikams. IeÅ¡kovė po santuokos nutraukimo kiekvienÄ kartÄ bendraudama su atsakovu patirdavo moralinį smurtÄ , dėl to ir neprašė iÅ¡ jo jokios pagalbos ar pinigų.

Akcentavo, kad tėvas visiÅ¡kai nesidomi vaikų gyvenimu, jų pasiekimais, nežino su kuo vaikai bendrauja ir kokia aplinka juos apsupa. IeÅ¡kovės darbas sekretore įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų laikinas, kol ieÅ¡kovė iÅ¡moks (duomenys neskelbtini) kalbÄ . IeÅ¡kovė 11 metų yra dirbusi banke, turi patirtį bei įgÅ«džius dirbti su dokumentais, gerai kalba anglų ir rusų kalbomis. IÅ¡mokusi (duomenys neskelbtini) kalbÄ , ji galės įsidarbinti jos itin mėgiamoje ir žinomoje maisto gaminimo srityje, praktikuotis Å¡ioje sferoje ir įgyti naujų žinių apie Å¡ios Å¡alies maitinimo kultÅ«rÄ . (duomenys neskelbtini), kaip ir visame pasaulyje, yra labai populiaru gyventi nuomojamame bute ar name, vėliau ieÅ¡kovė su gyvenimo draugu ketina įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ .

Pažymėjo, jog tėvo ir vaikų jokio ilgesnio bendravimo iki ieÅ¡kinio padavimo teismui nėra buvę, atsakovas matydavosi su vaikais retai, daugiau nei metus vaikai nėra nakvoję pas tėvÄ . Atsakovas niekada nesikreipė į teismÄ , kad bÅ«tų pakeista nustatyta bendravimo tvarka, kadangi niekada maksimaliai su vaikais nebendraudavo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. R. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad su nauju draugu ir vaikais nori kurti gyvenimÄ (duomenys neskelbtini).

Prašė buvusio vyro leisti iÅ¡vykti jai su vaikais į (duomenys neskelbtini), bet jis nesutiko. Nori ir toliau vaikais rÅ«pintis, todėl nepalieka jų nei močiutėms, nei kitiems asmenims, nori į (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuoti kartu su vaikais. Vaikų ryÅ¡ys su nauju draugu yra geras, nes jau Å¡eÅ¡ti metai pažįstami, kartu keliauja, kartu leidžia laikÄ . Dėl iÅ¡laikymo ginčo nebėra, ji sutinka pasiraÅ¡yti Å¡ioje dalyje taikos sutartį. Dukra yra pilnametė, o sÅ«nui ji ne tik nedraudžia, bet ir ragina bendrauti su tėvu, tÄ ketina ir toliau palaikyti.

Å iuo metu ryÅ¡io priemonės leidžia palaikyti ryšį ir bendrauti iÅ¡ bent kurios pasaulio valstybės. Vaikai pas biologinį tėvÄ savaitgaliais nesiveržia. Per metus iki karantino du tris kartus organizuodavo atostogas su nauju draugu ir vaikais. Keliaudavo ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir į VokietijÄ , Å veicarijÄ , ItalijÄ važiavo. Naujas draugas (A. R.) dirba inžinieriumi didelėje kompanijoje, turi bÅ«stÄ , gauna stabilų atlyginimÄ , yra paaukÅ¡tintas pareigose. A. R. yra buvęs klasiokas, bet mokyklos laikais didelių jausmų vienas kitam nepuoselėjo.

Kai jau buvo porÄ metų iÅ¡siskyrusi, per klasės susitikimÄ susitiko ir pradėjo bendrauti. RyÅ¡ys abiejų yra tvirtas, nes jau galėjo iÅ¡siskirti, ypač kai vienas yra vienoje valstybėje, o kitas - kitoje. Jie planuoja tuoktis ir susilaukti bendrų vaikų. Savo vaikų A. R. neturi, todėl galvoja dar turėti bendrus vaikus. Vieta (duomenys neskelbtini) prie pat pakrantės, vieta rami, nameliai dviejų aukÅ¡tų, netoli yra mokykla. Kaimynai labai malonÅ«s, bendraujantys žmonės. Mokykla yra labai plataus profilio, vaikus aplinkui visi labai myli.

Buvo nuvykę į mokyklÄ , apžiÅ«rėjo visÄ teritorijÄ . SÅ«nus pusiau angliÅ¡kai, rusiÅ¡kai kalbėjosi su tos mokyklos mokiniais, kurie smalsavo, kas jie tokie ir ko atvažiavo. Vaikai ten vakarais bÅ«na aikÅ¡telėse, todėl labai lengvai ir greitai susibendravo, turi jau draugų ten. Jokių sunkumų (duomenys neskelbtini) nepatyrė ir jų ten nėra, nes visi labai pozityvÅ«s, priima svetimÅ¡alius labai svetingai. Vaikai net ir vasaros metu bÅ«na užimti užklasinėmis veiklomis. Daug kÅ«rybos ir protinės veiklos bÅ«relių vaikams.

Sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) neturėjo, bet žino, kad ten sveikatos priežiÅ«ra yra labai aukÅ¡tame lygyje. Arabų tame mieste ((duomenys neskelbtini)) nėra, pavojų taip pat, miestas pakankamai ramus ir saugus. Su atsakovu vaikai bendravo per Viber, kol jie bÅ«davo (duomenys neskelbtini). Vaikai jos praÅ¡ymu stengiasi bendrauti su tėvu, bet kartas nuo karto jie sugalvoja priežasčių, kad nereikėtų bendrauti su tėvu. Be bendravimo telekomunikacinėmis ryÅ¡io priemonėmis, vasaros laikotarpiu vaikai gali grįžti į LietuvÄ , kad pabendrautų ne tik su tėvu, bet ir su seneliais.

Per Kalėdas taip pat galima tartis, kad vaikai leistų su tėvu. Neprisimena, kad sÅ«nus bÅ«tų atostogavęs su atsakovu, savaitgaliais atsakovo bendravimas su sÅ«numi bÅ«davo be nakvynių. Atlyginimas - 12000 Å¡egelių, 2800 Å¡egelių bÅ«sto nuoma, 400 Å¡egelių komunaliniai mokesčiai. Mokykla yra kelių korpusų, vienas korpusas yra vadinamas demokratijos, kur vaikai bÅ«na laisvi ir elgtis gali, kaip nori, jos sÅ«nus eitų į kitÄ tos mokyklos korpusÄ , kuris yra progimnazija. Dėstoma (duomenys neskelbtini) kalba, bet iÅ¡ pradžių derinasi prie vaiko mokamos kalbos.

VaikÄ Ä¯ mokyklÄ vežios automobiliu A., nes jam ta mokykla yra pakeliui. Grįžti iÅ¡ mokyklos gali ir su A., ir su mokyklos autobusiuku, yra daug marÅ¡rutinių autobusų. BÅ«reliai parenkami pagal vaiko norus, kur vaikas norės, ten ir lankys. Å iuo metu vaikas lanko baseinÄ ir karate. Miestas nuolat labai plečiasi, atsiranda naujų veiklų. Ji pati nori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), kurti ten savo gyvenimÄ . Dukra nori mokytis (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nėra niekur įstojusi. Ji pati yra virėja, bet per karantinÄ veikla nutrÅ«ko, dabar daugiau dirba su reklamomis.

Å iuo metu jai (duomenys neskelbtini) yra surasta sekretorės darbo vieta, o vėliau, patobulinus kalbos įgÅ«džius, ieÅ¡kos darbo maitinimo srityje. Be vizos ji (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti 3 mėnesius, bet jie planuoja tuoktis ir gyventi ten, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio žmona. Darbo vizÄ gauti užtrunka apie du mėnesius. Jie jau planavo Lietuvoje tuoktis, bet jei bÅ«tų susituokę – tai labiau bÅ«tų kliudę iÅ¡vykti į I(duomenys neskelbtini), nes vaiko pavardė skirtųsi ir t.t. ir pan., todėl nusprendė Lietuvoje nesituokti.

Bendravimo tvarkos nesilaiko nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė. Atsakovas iki jos minties iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) nereiÅ¡kė didelio noro bendrauti su vaiku. Nemato problemos kompensuoti atsakovui bendravimo laiko, jei dėl kokių nors priežasčių bendravimas numatytu laiku neįvyksta. Kai sÅ«nus sulauks pilnametystės, galės rinktis, kur jis norės gyventi. Mokantis aÅ¡tuntoje klasėje, vaikas gali pasirinkti profesijÄ ir likti dirbti profesijoje, o ne eiti kariauti. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Renata Narbutienė paaiÅ¡kino, kad ginčo apimtys sumažėjo, nes Å¡alių dukra G.

R. sulaukė pilnametystės, o dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo Å¡alys susitarė taikiai, liko iÅ¡spręsti klausimÄ dėl leidimo ieÅ¡kovei su nepilnamečiu Å¡alių sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Paskutinius Å¡eÅ¡erius metus ieÅ¡kovė bendrauja su buvusiu bendraklasiu (duomenys neskelbtini) gyvenančiu A. R.. IeÅ¡kovė su vaikais daug kartų per atostogas buvo iÅ¡vykusi pas A. R., pastarasis taip pat ne kartÄ lankėsi Lietuvoje. Gyvenimo sÄ lygos (duomenys neskelbtini) pas A.

R. yra geros, atitinkančios ir ieÅ¡kovės, ir nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus M. R. interesus. Leidus ieÅ¡kovei su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenimo sÄ lygos ir ateities perspektyvos pagerėtų. VaikÄ su A. R. sieja stiprÅ«s ir geri ryÅ¡iai, jis pagarbus, atsakingas, rÅ«pestingas, stabilias ir pakankamai geras pajamas gaunantis asmuo. Vaiko ryÅ¡ys su tėvu po Å¡alių santuokos nutraukimo silpnėjo, bendravimas buvo minimalus, atsakovas minimaliai domėjosi sÅ«naus ugdymo procesu ir pan.

Patys vaikai teisme patvirtino, kad tarp jų ir tėvo nėra pagarbaus ir artimo ryÅ¡io. KokybiÅ¡ko ir produktyvaus sÅ«naus ir tėvo bendravimo nėra, pats berniukas patvirtino, kad nenorėtų nuolat gyventi su tėvu. Atsakovo nenoras iÅ¡leisti vaikÄ su mama gyventi į (duomenys neskelbtini) neatitinka geriausių vaiko interesų, atsakovas nesutikdamas iÅ¡leisti sÅ«naus su motina gyventi į (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelia savo interesus aukščiau už sÅ«naus, be to, tai panaÅ¡u į kerÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, o ne siekį apsaugoti nepilnamečio sÅ«naus interesus.

Šalių nepilnametis sūnus gerai sutaria su A. R., kuris rūpinasi ne tik vaiko ugdymu, bet ir užklasinėmis veiklomis, berniukas jau turi draugų (duomenys neskelbtini), numatyta mokykla ir popamokiniai užsiėmimai. (duomenys neskelbtini), kaip ir bet kurioje valstybėje, žmonės gyvena ir saugumas ten yra labai gerai užtikrintas. Liudytoja apklausta atsakovo sugyventinė patvirtino, kad atsakovas labai daug dirba, gal net per daug, todėl sūnui dėmesio gali skirti mažiau, dėl ko emocinis ryšys berniuko su tėvu yra silpnas, likti vaikui nuolat gyventi su tėvu Lietuvoje neįmanoma, tai prieštarautų berniuko interesams.

Atsakovo argumentas, kad tai yra jo vieninteliai vaikai, todėl jie turi likti prie jo Lietuvoje, neturėtų bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kinį. IÅ¡vykus ieÅ¡kovei su sÅ«numi gyventi į (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė siÅ«lo tokiÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kokia apimtimi atsakovas niekada nėra bendravęs sÅ«nui esant Lietuvoje, t.y. tiek daug ir tiek plačiai su sÅ«numi atsakovas nėra bendravęs. IeÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas pilna apimtimi ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovas priešieškiniu prašo:

1) tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam M. R. priteisimo, padidinant nepilnamečiam vaikui mokamo iÅ¡laikymo dydį ir iÅ¡ atsakovo M. R., a/k (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡laikymo dydis bus pakeistas, įsiteisėjimo dienos priteisti nepilnamečiui sÅ«nui M. R. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; ieÅ¡kovę L. R. paskirti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. PriteistÄ iÅ¡laikymÄ indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

2) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus leisti jai iÅ¡vežti nepilnametį sÅ«nų nuolatiniam gyvenimui į užsienį - (duomenys neskelbtini) valstybę bei pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ieÅ¡kovei iÅ¡vykus su vaikais nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), atmesti;

3) nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.;

2. kiekvienÄ antradienį paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančios dienos ryte nuvežant jį į mokyklÄ (iÅ¡skyrus antradienius vaiko mokyklinių ar vasaros atostogų metu, kuomet atostogaujama su motina);

3. pusę vaikų pavasario, rudens ir žiemos atostogų, konkrečias dienas suderinant su vaiko motina elektroniniu paštu arba sms žinute ne vėliau kaip prieš 3 d. iki vaiko atostogų pradžios;

4. vienÄ mėnesį vaikų vasaros atostogų metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atostogų laikÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute suderinęs su vaikų motina;

5. sÅ«naus gimimo dienÄ nuo 17 iki 18.30 val.;

6. Tėvo dienÄ - nuo 14 val. iki 17 val., 14 val. paimdamas jį iÅ¡ gyvenamosios vietos ir 17 val. grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

7. tėvo gimimo dienÄ tėvas bendrauja su sÅ«numi nuo 17 iki 19 val.; 17 val. paimdamas jį iÅ¡ gyvenamosios vietos ir 19 val. grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

8. Šventes sūnus leis su motina ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.) poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 21 val.): neporiniais metais su motina, poriniais - su tėvu; Šv. Velykas - (nuo Šv. Velykų pirmos dienos 17 val. iki Šv. Velykų antros dienos 21 val.): poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu; kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka;

9. Vaikų gimtadienius (kalendorinę jų gimimo dienÄ ) tėvas praleidžia su jais nuo 17 val. iki 20 val., paimant sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.

10. Tėvas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kiekvienÄ dienÄ , kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus;

11. sÅ«nui susirgus, tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu vaikas yra, įsipareigoja nedelsiant informuoti kitÄ ;

4) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, jog atsakovas neduodamas sutikimo ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, negalvoja apie vaiko ateitį ir jo galimybes, savo buvusios Å¡eimos narius laiko įkaitais, ribodamas jų judėjimo laisvę, tenkindamas savo asmenines ambicijas ir įgyvendindamas kerÅ¡to planus prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę, bÅ«tent nepilnamečio vaiko interesais ir rÅ«pinasi, nes mano, jog vaikų iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis visiÅ¡kai neatitinka vaiko interesų ir pažeidžia atsakovo kaip tėvo teises.

Pažymėjo, kad su asmeniu A. R., pas kurį ketinama vykti ir, kuris įvardijamas ieškovės gyvenimo partneriu, ieškovė kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, ir nors jie yra pažįstami seniai, kaip nurodo pati ieškovė, jie bendrauja tik 4 metus ir tai tik atostogų metu bei pakankamai trumpai. Akivaizdu, kad bendravimas atostogų metu, kuomet atvykstama pailsėti, pabendrauti, kuomet nereikia spręsti kasdienių problemų, jų tarpe ir įvairių klausimų, susijusių ir su vaikais, skiriasi nuo nuolatinio gyvenimo kartu, todėl abejotina, kad A.

R. ir ieÅ¡kovę sieja rimti santykiai, o su nepilnamečiu vaiku ieÅ¡kovės draugÄ A. R. sieja artimas ir stiprus ryÅ¡ys. NeaiÅ¡ku, kokį bÅ«stÄ nuomojasi ieÅ¡kovės draugas, teismui nepateikta bÅ«sto nuomos sutartis, neaiÅ¡kus apartamentų dydis, vieta, nuomos mokesčio dydis, nuomininkas, nuomos sutarties sÄ lygos ir trukmė. Akivaizdu, kad A. R. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Lietuvoje ieÅ¡kovės su vaiku gyvenimo sÄ lygos yra ženkliai geresnės nei bÅ«tų (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pažymėjo, kad gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, Å¡iame name gyvena ir ieÅ¡kovės tėvai bei brolio Å¡eima, visos trys Å¡eimos turi atskirus butus, o ieÅ¡kovė naudojasi dviejų kambarių butu, už kurį mokėti nereikia, iÅ¡skyrus mokesčius už komunalines paslaugas – iÅ¡ viso apie 60 Eur per mėnesį trims asmenims.

Tokiu bÅ«du vaiko gyvenimo sÄ lygos ir geresnė gyvenimo kokybė jau yra užtikrinta bÅ«tent Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) neturėtų ten darbo, o teisės dirbti įgijimas, individualios veiklos steigimas ir veiklos pradėjimas bei nuolatinių pajamų, iÅ¡ kurių ji ketina užtikrinti saugų ir ramų gyvenimÄ vaikui, tinkamai jį materialiai aprÅ«pinti, gavimas neabejotinai užtruktų neapibrėžtÄ laikÄ , jau nekalbant apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų ir Lietuvos gyventojų mityba yra visiÅ¡kai skirtinga, todėl ieÅ¡kovei tektų papildomai mokytis gaminti ir tai užtruktų, tad ieÅ¡kovė su vaiku bÅ«tų visiÅ¡kai priklausoma nuo A.

R.. Vaikas, nors pasak ieÅ¡kovės, ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ vykti į (duomenys neskelbtini), apie bÅ«simÄ gyvenimÄ ten gali spręsti tik pagal Å¡ioje valstybėje praleistas atostogas. IeÅ¡kovės nurodoma mokykla (duomenys neskelbtini) yra kitame mieste, todėl vaikui kiekvienÄ dienÄ tektų vykti į pakankamai nuo ieÅ¡kovės nurodomos gyvenamosios vietos nutolusiÄ mokyklÄ . Nauja aplinka kardinaliai skirsis nuo vaikui įprasto gyvenimo Lietuvoje – tradicijos, papročiai, gyvenimo bÅ«das, kalba, religija, kultÅ«ra, maistas, visiÅ¡kai kitoks klimatas.

Be to, (duomenys neskelbtini) saugumo padėtis įvairiuose miestuose yra nestabili. Taigi, ieÅ¡kovę su (duomenys neskelbtini) sieja tik joje gyvenantis asmuo, su kuriuo ji keletÄ metų atostogavo, ir su kuriuo pradėjus kartu gyventi, santykiai gali ir nesusiklostyti. IeÅ¡kovė Å¡ioje valstybėje nėra įsikÅ«rusi, neturi nei giminaičiu, nei draugų, nekilnojamojo turto, darbo, neįsteigusi jokio verslo, negauna jokių pajamų, nepateikė jokių duomenų apie galimybę užsiimti virėjos veikla, nemoka ir nesimoko (duomenys neskelbtini) kalbos, taigi ieÅ¡kovė ir vaikas nėra integravęsi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi ieÅ¡kovė jau dabar varžo atsakovo teisę bendrauti su vaiku, siÅ«loma tvarka yra ydinga, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, siÅ«loma tvarka yra minimali, ir neatitinka tėvo ir vaiko intereso bendrauti maksimaliai. Atsakovas praÅ¡o nustatyti jo prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. paaiÅ¡kino, kad nemano, jog vaikams bus geriau gyventi svetur, nes čia yra jų giminaičiai, seneliai, jiems čia yra įprastinė vieta.

Mokykla yra netoli, susisiekimas yra daug geresnis nei (duomenys neskelbtini), čia yra vaikų draugai. Draugus sieja bendri pomėgiai. Gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiks vaiko interesų. SÅ«nus lanko plaukimo treniruotes ir kovos menus, kurių (duomenys neskelbtini) gali nebÅ«ti. Tradicijos, papročiai, maistas, klimatas, kalba ir kultÅ«ra ženkliai skirsis nuo Lietuvos, įsitraukti į visÄ tai bus sunku. Neramu ir dėl pačios valstybės saugumo toje valstybėje, nes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija net nerekomenduoja vykti į (duomenys neskelbtini), kuris yra pakankamai netoli nuo gyvenvietės, į kuriÄ ketina vykti gyventi.

IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) nėra įsikÅ«rusi, neturi ten nei darbo, nei turto, nesusituokusi, vaikai nėra integravęsi į gyvenimÄ naujoje aplinkoje, o gyvenimas ir atostogavimas svečioje Å¡alyje nėra tas pats dalykas. (duomenys neskelbtini) kalba sÅ«nui yra svetima ir sunki, neaiÅ¡ku, kiek jam reikėtų laiko jÄ perprasti, o tai gali turėti įtakos sÅ«naus mokslui. Nesutikimas iÅ¡vežti vaikus nėra kerÅ¡tas, nes jie yra iÅ¡situokę jau prieÅ¡ aÅ¡tuonis metus, taikiai, bendru sutikimu, jokių problemų ar pykčių po skyrybų nėra.

Su vaikais kÄ sugalvodavo, kÄ vaikai norėdavo, tas jiems bÅ«davo organizuojama. IÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, gal pavedimai pavėluodavo dėl jo iÅ¡vykimo į darbÄ . Jokių pretenzijų dėl iÅ¡laikymo dydžio iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo. Bendravimas su vaikais vyko nuolat, bet kai prasidėjo iÅ¡vykos į (duomenys neskelbtini) prasidėjo kliÅ«tys bendrauti su vaikais. Teismas nustatė konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ , bet bendravimas vis tiek buvo keblus, teko kreiptis į antstolį dėl bendravimo tvarkos vykdymo.

Kai įsikiÅ¡o antstolis, bendravimas pradėjo dažnėti. Vaikų iÅ¡vežimas pažeistų jo, kaip tėvo, teises, nes jis gali bÅ«ti net neįleistas į tÄ Å¡alį pasimatyti su vaikais. Bendravimas su vaikais, jiems iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini), bÅ«tų dar labiau komplikuotas. Dėl Å¡ios priežasties jis siÅ«lo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo iki tol, kol ieÅ¡kovė įsikurs (duomenys neskelbtini). Jo draugė, bÅ«sima žmona, su kuria ketina tuoktis vasario mėnesį, neprieÅ¡tarauja, kad vaikai gyventų pas juos.

Dukrai tapus pilnamete, nusprendė atidaryti jai sÄ skaitÄ ir į jÄ daryti pavedimus, kol ji įgis profesijÄ ir galės save iÅ¡laikyti. Vaikų norus jis tenkino visada, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės draugo atsiradimo, kad juos kažkaip palenkti į savo pusę. Dukters telefonui buvo nustatytas limitas, jį virÅ¡ijus - telefonas buvo paprasčiausiai užblokuojamas. KerÅ¡to planų ieÅ¡kovei jis neturi. Turi naujÄ asmeninį gyvenimÄ , verslÄ ir pan. Vaikus sveikinti laiku, kai jie vasarÄ iÅ¡važiuodavo į (duomenys neskelbtini), buvo sunku, bet vaikams grįžus jie dovanas gaudavo, o sveikinimai žodžiu per ryÅ¡io priemones buvo tiksliai jų gimimo dienÄ .

Vaikai naujÄ jo draugę priima natÅ«raliai, sÅ«nus kartu su jais važiavo į PalangÄ . Jo draugė dirba (duomenys neskelbtini), po skyrybų su vyru ji turi savo nepilnametę dukrÄ , neprieÅ¡tarautų, jei ir jo vaikai gyventų kartu. Vaikai su seneliais bendrauja, bendravimas su seneliais dėl tų pačių priežasčių buvo apsunkintas, kai ir jam tas bendravimas buvo apsunkintas. SÅ«nus gynėsi juodÄ dirÅ¾Ä džiudžicu treniruotėse. Jis finansavo dukros plaukimo iÅ¡mokimo ir tolimesnio lankymo treniruotes, bet vėliau ten treniravosi tik berniukai, todėl dukra nebelankė plaukimo treniruočių, bet plaukti iÅ¡moko.

Å iuo metu jis baigia statyti pakankamai erdvų namÄ , kad bÅ«tų vietos ir jo vaikams tame name. PeriodiÅ¡kai lankosi mokykloje, domisi mokslais, pratęsė vaikų mokymosi sutartis, nes jie tuo metu buvo iÅ¡vykę į (duomenys neskelbtini), todėl jis ėjo į mokyklÄ ir pasiraÅ¡inėjo mokslų pratęsimo sutartis. Pirmus du metus po skyrybų lankėsi vaikų mokykloje, vėliau – ne. Du savaitgalius per mėnesį paprastai bendraudavo su vaikais, bet prie grafiko nebuvo prisirišę. Dėl laikinų vaikų iÅ¡vykimų paatostogauti į (duomenys neskelbtini) neprieÅ¡taravo, nes visi Å¡ie iÅ¡vykimai buvo pristatomi, kaip vaikų atostogų, todėl netrukdė, lygiai taip pat, kaip nenorėtų, kad jam trukdytų suplanuotas atostogas praleisti su vaikais.

Atostogų su vaikais jis neturėjo, iÅ¡skyrus Å¡iÄ vasarÄ , nes jis turi verslÄ ir atostogų oficialių neturėdavo. Verslo pradžioje daug dirbo, o dabar verslas įsivažiavo, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali leisti su vaikais. Kadangi ieÅ¡kovė pretenzijų dėl iÅ¡laikymo dydžio nereiÅ¡kė, todėl mokėjo tiek, kiek jie buvo sutarę skiriantis. RyÅ¡ys su sÅ«numi gerėja kasdien, santykių pablogėjimo priežastis – vaikų nustatinėjimas prieÅ¡ jį, nes tėtis buvo pristatomas, kaip asmuo, kuris trukdo jiems iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini).

M. yra uždaras, jį sunku praÅ¡nekinti, jis nelabai suvokia skirtumÄ tarp iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) atostogauti ir iÅ¡vykti į tÄ patį (duomenys neskelbtini) gyventi nuolat yra ne tas pats. Su sÅ«numi yra kalbėjęs apie tai, kad jis liktų su juo, kol mama iÅ¡vyks ir įsikurs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje prievolės neturi tokio pavojingo pobÅ«džio, kaip (duomenys neskelbtini). SÅ«naus bendravimas su močiute pagerėjo po to, kai įsikiÅ¡o antstolis. Nuo pat skyrybų momento bendravimo su vaikais grafiko nebuvo, vaikus buvo galima paimti bet kada, bendravimas vyko natÅ«raliai.

Kai atsirado kelionės į (duomenys neskelbtini) – bendrauti su vaikais pasidarė sunku. Jis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo į teismÄ kreipėsi 2019 metais. IeÅ¡kovė važiuoja kaip iÅ¡laikomas asmuo, visiÅ¡kai priklauso nuo draugo, todėl nesaugu, kad važiuotų ir sÅ«nus. Jei ieÅ¡kovė įsikurtų, turėtų darbÄ , savo pajamas, bÅ«tų finansiÅ¡kai nepriklausoma nuo draugo, tai vaiko interesai nenukentėtų. DidžiausiÄ neramumÄ kelia valstybė, į kuriÄ norima iÅ¡važiuoti ir prievolės sÅ«nui, pvz. eiti į kariuomenę.

Atsakovo atstovė advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos iÅ¡vykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) su sÅ«numi geriausiai atitiks vaiko interesus ir nepažeis atsakovo interesų. IeÅ¡kovė su A. R. bendrauja tik per atostogas, jie bendro Å«kio neveda, todėl neatmetama galimybė, kad gyvenimas kartu gali ir nepavykti. A. R. neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, jis nuomojasi butÄ , tačiau nuomos sutartis į bylÄ nepateikta, todėl neatmetama galimybė, kad ieÅ¡kovei su vaiku atsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) nuoma bus nutraukta ir iÅ¡nuomotas mažesnis bÅ«stas.

Tikėtina, kad didesnį butÄ A. R. nuomoja tik atostogoms, kada ir atvažiuoja ieÅ¡kovė su vaikais pas jį. Nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) turės nuolatinį darbÄ ir gaus savo pajamas, todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek ir Å¡alių nepilnametis vaikas materialiai priklausys nuo A. R.. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) neturi jokio teisinio pagrindo likti gyventi ilgiau nei 60 dienų. Neaptarti ir vaiko pilietybės klausimai. Nors Å¡alių vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau tokia vaiko pozicija susiformavo tik iÅ¡ atostogų, praleistų (duomenys neskelbtini), nes nuolat jis ten negyveno, mokyklÄ matė tik iÅ¡ lauko, mokyklos viduje nebuvo, su mokytojais nesusitiko, mokykla yra pakankamai toli nuo numatomos gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaiga į atsakovo užklausas neatsakė, todėl pagrįstai baiminamasi, kad informacija apie sÅ«naus mokymosi pasiekimus bus teikiama tik ieÅ¡kovei.

Nors teigiama, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, tačiau į bylÄ nepateikta jokia pažyma, kokį lygį vaikas yra pasiekęs. Vaiko gyvenimas (duomenys neskelbtini) skirtųsi nuo gyvenimo Lietuvoje kardinaliai ir tai nėra geriausi vaiko interesai. Saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) nėra stabili, nuo (duomenys neskelbtini) A. R. gyvenamasis namas nutolęs tik 108 km. Vaiko gyvenimo sÄ lygos ir gyvenimo kokybė geriausiai užtikrinta Lietuvoje, nes čia yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, draugai, mokykla, užsiėmimai, vaikas yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos SÄ jungos pilietis, abu vaiko tėvai Lietuvoje turi stabilias nuolatines pajamas, nekilnojamojo turto ir pan.

Atsakovas nesutinka leisti iÅ¡vykti ieÅ¡kovei su sÅ«numi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl asmeninių ambicijų. Atsakovas niekada neprieÅ¡taravo, kad vaikai su motina važiuotų atostogauti į (duomenys neskelbtini), tačiau atsiradus norui iÅ¡vykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė pradėjo riboti vaikų bendravimÄ su atsakovu. Jei ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡vyktų nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nėra jokių garantijų, kad atsakovui bÅ«tų leista atvykti į (duomenys neskelbtini), kad jis ten galėtų pabendrauti su sÅ«numi.

Atsakovas galėtų Lietuvoje užtikrinti geras sÅ«naus gyvenimo sÄ lygas, baigia statyti namÄ , kuriame bus ir sÅ«nui skirtas kambarys. Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas pilna apimtimi ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nepilnametis vaikas M. R. 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžio metu iÅ¡klausant jo nuomonę paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis kartus, labai patiko, nes visur eidavo, susirado draugų, su kuriais ir dabar palaiko ryšį.

Su naujais draugais susikalba rusiÅ¡kai, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, sekasi puikiai, ne tokia ir sudėtinga (duomenys neskelbtini) kalba, kaip gali pasirodyti iÅ¡ pirmo karto, įmanoma iÅ¡mokti. Mano, kad iÅ¡sikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) dar daugiau ten draugų susirastų, nes žmonės ten draugiÅ¡ki, malonÅ«s. IÅ¡ iÅ¡orės pamatė mokyklÄ , kuriÄ lankytų, jei iÅ¡sikraustytų gyventi į (duomenys neskelbtini). Pasirodė, kad mokykla yra gera. NebÅ«tų gaila palikti Lietuvoje esančių draugų, nes su jais susitiktų per atostogas, nuolat bendrautų elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis.

Po tėvų skyrybų nesinorėjo su tėčiu bendrauti, nes buvo nuobodu, tėtis sėdėdavo prie savo kompiuterio, o jiedu su sese bute sėdėdavo. Bendrauti su tėčiu nesinori ir dabar, nes paprastai tėtis net neatsiklausęs pats sugalvoja kažkokiÄ pramogÄ ir paskambinęs liepia eiti ten, kur jis sugalvoja ir tada, kada jis sugalvojo, o tuo metu bÅ«na, kad nesinori arba bÅ«na jau iÅ¡ anksto suplanuotų kitų veiklų. Norėtųsi, kad tėtis pasidomėtų ir paklaustų prieÅ¡ pats nuspręsdamas, kas bÅ«tų jam, o ne tėčiui, įdomu veikti ir kÄ bei kada jis, o ne tėtis, norėtų nuveikti.

PanaÅ¡iai yra ir su seneliais iÅ¡ tėčio pusės, nesinori su jais bendrauti, nes jie labai nuobodÅ«s žmonės. Su nauju mamos draugu sutaria gerai, nes jis domisi juo, skiria daug dėmesio, bendrauja, susikalba ir lietuviÅ¡kai, ir rusiÅ¡kai. Kartais mamos draugas atvažiuoja į LietuvÄ , bet geriau bÅ«tų jei jie kraustytųsi pas jį į (duomenys neskelbtini), nes ten linksmiau, yra Å¡uo, kuris ateina į kiemÄ ir su kuriuo galima pažaisti, labai draugiÅ¡ki kaimynai, su kuriais bendrauja, geria arbatÄ .

Supranta, kad iÅ¡važiavus gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebÅ«tų vien tik atostogos, reikėtų mokytis, lankyti mokyklÄ , o ne vien ilsėtis, bet tas buvo net ir laikinai nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mokslo metų laiku, buvo pasiėmęs vadovėlius, atlikinėjo užduotis, kad neatsiliktų nuo bendraklasių. Kai mamos draugas atvažiuoja į LietuvÄ , jie daug kur važiuoja po LietuvÄ , supažindina mamos draugÄ su jų aplinka. PrieÅ¡ ateinant į teismÄ nei mama, nei tėtis nieko nesakė, kÄ jam reikės čia kalbėti, todėl viskÄ sako nuoÅ¡irdžiai, taip, kaip pats jaučiasi ir tÄ , kÄ pats galvoja.

Jei iÅ¡važiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini) su tėčiu bendrautų Internetu, susitiktų per atostogas. Å iuo metu su tėčiu bendrauja dažniau, bet nesinori kažkÄ veikti su tėčiu. Tiesiog taip yra be kažkokios rimtos priežasties. BÅ«na, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) parkÄ , (duomenys neskelbtini). Mama nenuteikinėja nei prieÅ¡ tėtį, nei prieÅ¡ senelius iÅ¡ tėčio pusės. Nenori, kad mama iÅ¡vyktų į (duomenys neskelbtini), be jo, o jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėčiu.

Nori likti su mama. Teismo posėdyje liudytoju vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡klausytas (duomenys neskelbtini) gyvenantis A. R. (dabartinis ieÅ¡kovės draugas, sužadėtinis) parodė, kad kai iÅ¡siskyrė, vaikų tėvo vaikų gyvenime praktiÅ¡kai nebuvo. Judviejų su L. ryÅ¡ys yra labai stiprus. Jis nori, kad ji su vaikais atvažiuotų gyventi pas jį. Kai ryÅ¡ys bendravimo su L. vaikais sustiprėjo, jie visi atvažiavo pagyventi pas jį. Keliavo visi su vaikais. Su berniuku dar sportavo, bendravo apie gyvenimÄ , kaip vyras su vyru.

Apie penkis metus jie jau laiko save šeima. Jo tėvai irgi L. vaikus matė ir priėmė juos labai gerai, važiavo į užsienio valstybes, santykiai visų jų buvo labai geri. Mergaitei G. labai patiko I., ji net pradėjo klausyti muzikos, domėtis (duomenys neskelbtini) istorija ir pan. Mergaitė norėjo studijuoti ir gyventi (duomenys neskelbtini), bet šitam dalykui neįvykus, ji perdegė tuo noru ir dabar planuoja studijuoti (duomenys neskelbtini). Berniukas, jei atsikels į (duomenys neskelbtini), turės dvi pilietybes.

Jis pats ryÅ¡io su Lietuva neprarado, todėl tiki, kad ir vaikas ryšį su Lietuva iÅ¡laikys. Paskutinius du mėnesius dedamos visos pastangos taikai palaikyti. Dabar jokių karinių konfliktų nėra. Padėtis (duomenys neskelbtini) taikos prasme tik gerės. IÅ¡silavinimas (duomenys neskelbtini) labai aukÅ¡to lygio, turintys iÅ¡silavinimÄ Å¾monės gauna labai gerai apmokamus ir perspektyvius darbus. Mokyklos yra valstybinės, kiekvienas vaikas, jei tik gyvena (duomenys neskelbtini), jis privalo eiti į mokyklÄ .

Å iuo metu jis nuomoja trijų kambarių butÄ su visais patogumais, vietos užteks ir L., ir M.. Jo pajamos yra pakankamos iÅ¡laikyti ir save, ir L., ir vaikus. Jei L. su vaikais atsikraustys, darbo L. bus. IÅ¡ pradžių jie su L. susituoks, tada L. ir M., jei atvažiuos į (duomenys neskelbtini), gaus vizas, kurios prilygsta visoms teisėms, kurias turi (duomenys neskelbtini) piliečiai (kažkas panaÅ¡aus į leidimÄ nuolat gyventi). Gavus tokias vizas, L. nebus jokių problemų dirbti oficialų darbÄ (duomenys neskelbtini).

Jo atlyginimas su stažu tik auga, lygiai kaip ir galimybės užimti aukÅ¡tesnes pareigas. Jo Å¡iuo metu gaunamos pajamos lyginant su kitais – vidutinės. Per Å¡eÅ¡ių metų laikotarpį – pajamos didėjo. IÅ¡ pradžių buvo vienos dienos kelionė į RygÄ , vėliau savaitei į VokietijÄ nuvažiavo, tada į ItalijÄ ir KroatijÄ dviem savaitėms, Å veicarijoje ir PrancÅ«zijoje. Jis pažįsta ir vaikų tėvÄ . Jam buvo keista, kad iÅ¡ pradžių M. net nenorėjo su juo susipažinti, kad pažiÅ«rėtų, koks žmogus dabar yra prie jo vaikų.

Susitikus M. buvo labai piktas ir nenorėjo su juo bendrauti, po pusvalandžio M. nusiramino ir tada jis prašė paleisti L. su vaikais į (duomenys neskelbtini). M. neklausinėjo apie sÄ lygas vaikams (duomenys neskelbtini), o tik sakė, kad L. jam tiek sugadino gyvenimÄ , kad jis pasistengs dabar jai atsilyginti tuo pačiu. Ir jis, ir L. visada skatino vaikų bendravimÄ su tėvu, jei vaikai pasakydavo, kad rado praleistÄ tėvo skambutį, tai visada jis ir L. liepdavo perskambinti ir bendrauti su tėvu. G. visada turėjo savo nuomonę apie tėtį, iÅ¡ pradžių ji prašė tėvo iÅ¡leisti juos į (duomenys neskelbtini), nes pati labai to norėjo, bet jam neleidus, ji labai pasipiktino tėvu.

M. per savo gimtadienį labai laukė tėvo skambučio, bet sulaukė tik kitÄ dienÄ , buvo labai nuliÅ«dęs ir piktas, bet jis vis tiek liepė vaikui bendrauti su tėvu ir nelaikyti nuoskaudos. IÅ¡ pradžių gerus santykius su G. buvo sunku rasti, nes ji buvo labai subrendusi ir turėjo savo kaprizus ir nuomonę dėl visko. Ilgainiui santykiai pasikeitė, nes ji pažino jį iÅ¡ arčiau, todėl dabar yra daug situacijų, kai ji jam paskambina ir jie pasiÅ¡neka ir apie gyvenimo filosofijas, padėjo su fizikos, matematikos, chemijos mokslais.

Su M. iš pradžių buvo lengviau, nes jis buvo mažas, o vėliau, kai suprato, kad jam reikės jį auklėti su L., santykiai rimtėjo. Pradėjo su vaiku sportuoti, motyvuoti mokytis ir t.t. ir pan. Jis pats savo pavyzdžiu rodė vaikams, koks turi būti vyras, žmogus. Jis yra elektrikos inžinierius. (duomenys neskelbtini) mieste pradeda dirbti, o tada gali būti bet kuriame (duomenys neskelbtini) kampelyje, kuriame įvyko įvykis ar reikia patikrinimo elektros, bet net jei išvažiuoja dienai, tai vakare grįžta namo.

Ilgiausia darbo komandiruotė truko dvi paras. Komandiruočių planas žinomas prieÅ¡ savaitę. ButÄ tÄ patį nuomoja jau trečius metus. Lietuvoje turto nuosavybės teise neturi. Jis pats dvigubos pilietybės neturi. Nuo tada, kai pradėjo bendrauti su L., į Lietuva pradėjo atvažiuoti penkis kartus per metus, vėliau ir L. su vaikais pas jį atvažiuodavo, todėl matosi pakankamai dažnai. Rudenį ir pavasarį stengiasi keliones derinti prie atostogų, bet jei nepavyksta, tai ima į kelionę mokslams reikiamus reikmenis ir pasimokina nuotoliniu bÅ«du.

Iš užsienio atvažiavusių ir studijuojančių (duomenys neskelbtini) studentų yra nedaug, nebent per mainų programas. Nuo (duomenys neskelbtini) jo butas yra 80 km į šiaurę, o (duomenys neskelbtini) – 180 km nuo jo buto. Dabar jis jau dirba neterminuotai savo darbe. Sportas su M., tai buvo plaukimas, krepšinis, bėgimas, pasivaikščiojimas. M. labai mėgsta sėdėti prie kompiuterio, tai reikia dėti pastangų, kad išlaikyti aukso vidurį, kad ne tik kompiuteryje sėdėtų, bet ir sportuotų bei kitomis veiklomis užsiimtų.

Po pusmečio, kai apsisprendė kurti Å¡eimÄ su L., suprato, kad jam reikės rÅ«pintis ir vaikais. Po pusantrų metu nuo pažinties su L., pradėjo galvoti apie tai, kad L. su vaikais apsigyventų pas jį. Su vaikais bendrauja ir lietuvių, ir rusų kalbomis, nes jis nori tobulinti savo lietuvių kalbÄ . Jis atostogų neturi, kai vaikai su L. atvažiuoja, jie atostogauja, o jis eina į darbÄ . Su M. nei apie karÄ , nei apie kariuomenę nekalbėjo. Ä® kariuomenę eina sulaikę 18 metų ir vėliau, bet ne visi eina į karo zonas.

Atskirties/atstÅ«mimo kitataučiams (duomenys neskelbtini) nėra. Kuo anksčiau svetimtaučiai pradeda integruotis, tuo bÅ«na paprasčiau. Jeigu M. nepatiks (duomenys neskelbtini), jam nebus jokių problemų grįžti į LietuvÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. R. (pilnametė ginčo Å¡alių dukra) parodė, kad jie visi trys nori iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), bet tėtis neleidžia. Jai yra pikta, kad tėtis riboja brolio teisę gyventi kitoje valstybėje. Ji pati (duomenys neskelbtini) yra buvusi penkis kartus, daug kÄ pažįsta ten, daug vietų yra aplankiusi.

RyÅ¡ys su tėčiu yra pavirÅ¡utinis, nes labai daug veidmainiaujama ir nesakoma tiesa. Mano, kad brolio ryÅ¡ys su tėčiu yra stipresnis, nes brolis yra mažesnis. Su tėčiu bendravimas vyko telefonu, kai ji buvo (duomenys neskelbtini), o kai buvo Lietuvoje dažniausiai susitikdavo savaitgaliais, vienai dienai, anksčiau buvo su nakvyne, dabar jau nebe. Kai tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) – likdavo nakvoti. Ilgiau nei tris dienas nėra su tėčiu praleidę, atostogauti ilgesnį laikÄ taip pat neatostogavo.

Mano, kad gyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) yra geresnis. Mokslas (duomenys neskelbtini) žymiai aukštesnio lygio, nei Lietuvoje, brolis turėtų geresnes perspektyvas. Vaikams (duomenys neskelbtini) yra skiriamas labai didelis dėmesys. Atlyginimai (duomenys neskelbtini) yra aukštesni. A. labai pagarbus, stengiasi dėl svetimų vaikų, pasirūpinti geru ne jo biologinių vaikų ir jų mamos gyvenimu. A. yra ramus, nesikeikia, neturi agresijos, nesmurtauja nei psichologine, nei fizine prasme. Tuo tarpu, kai gyveno su mama ir tėčiu, jos abi su mama yra patyrusios iš tėčio pusės daug įžeidinėjimų ir psichologinio smurto.

IÅ¡ tėčio norėtųsi daugiau nuoÅ¡irdumo ir tikrumo, tiesos. Tėtis perkreipia mamos žodžius savo naudai ir tai akivaizdžiai matosi. Ji pati nori studijuoti (duomenys neskelbtini), o dvylika klasių baigs Lietuvoje. Tapus pilnamete, tėtis į jos sÄ skaitÄ perveda pinigų. Atostogauti tėtis niekur nedraudė važiuoti, atostogų metu su tėčiu bendraudavo silpnai. IÅ¡vykus studijuoti į (duomenys neskelbtini), ryÅ¡ius su mama ir broliu palaikys telekomunikacijų ryÅ¡ių priemonėmis. Su tėčiu atostogauti nevyko niekur.

Su seneliais iÅ¡ mamos pusės bendrauja, o su seneliais iÅ¡ tėčio pusės – rečiau. Tėtis ant A. sako, kad jis yra arabas ir kad su juo gyventi nesaugu, tėtis nelabai gražiai atsiliepia apie mamÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. R. (atsakovo draugė, sužadėtinė) parodė, kad palaiko M. nuomonę, kad vaikai neiÅ¡vyktų su mama nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ten nesaugu, be to, jie vaikų neplanuoja, todėl tai vieninteliai M. vaikai ir nesinori, kad ryÅ¡ys su vaikais nutrÅ«ktų.

Ji pati turi dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos. NamÄ stato tokio dydžio, kad visiems vietos bÅ«tų, M. vaikams taip pat. Su M. vaikais bendrauja tiek, kiek vaikai to nori. Å is laikas yra M., todėl ji nesikiÅ¡a, stengiasi, kad tÄ laikÄ kuo turiningiau su vaikais praleistų bÅ«tent M. Mano, kad jos santykiai su M. vaikais yra Å¡ilti. Berniukas yra uždaras, bet kai jį iÅ¡judinti ir įtrauki į veiklÄ , tai jis atsiveria ir dalyvauja veiklose. Mergaitė ir dirba (duomenys neskelbtini), ir baigia dvyliktÄ klasę, tai ji laisvo laiko daug neturi.

M. stengiasi planuoti laikÄ su sÅ«numi kažkur ne namuose, tai į parkÄ , tai su kartingais važinėja ir pan. Ji neprieÅ¡tarautų, jei M. sÅ«nus liktų gyventi Lietuvoje. M. žalingų įpročių neturi, tik labai daug dirba. M. su vaikais matosi mažiausiai kelis kartus per mėnesį. M. ryÅ¡ys su sÅ«numi yra didesnis, o dukra jau pilnametė, tai ryÅ¡ys silpnesnis. Žino, kad vaikai nori iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Tarnyboje (duomenys neskelbtini) d.

įvyko susitikimas su ieÅ¡kove bei Å¡alių vaikais, kurio metu buvo iÅ¡klausyta vaikų nuomonė dėl iÅ¡vykimo gyventi į (duomenys neskelbtini). G. R. teigė, kad su mama jos santykiai labai geri, mama jai padeda, paaiÅ¡kina, tuo tarpu su tėčiu santykiai nėra labai artimi, jie neranda bendros kalbos, pastaruoju metu bendrauja mažai, 1 kartÄ Ä¯ mėnesį. Pasak merginos, ji labai nori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nori naujų patirčių, nori studijuoti kitoje Å¡alyje, patinka klimatas, malonÅ«s žmonės. G. nuomone, tėvas nesutinka, kad jie iÅ¡važiuotų, nes kerÅ¡tauja mamai.

Pasak merginos ji gerai sutaria su mamos draugu, nes jis draugiÅ¡kas, protingas, nepiktybiÅ¡kas, gražiai bendrauja su mama. M. R. pasakojo, kad su mama sutaria geriau, nei su tėvu, su kuriuo pastaruoju metu matosi retai. Pasak berniuko, jis nenori susitikti su tėvu, nes per Naujuosius metus tėvas buvo iÅ¡gėręs, kabinėjosi prie jo, norėjo vežti maÅ¡ina namo ir tai jį labai iÅ¡gÄ sdino. Jis teigė, kad tėvas nesidomi jo gyvenimu, mokymosi pasiekimais, tuo rÅ«pinasi mama. M. nori iÅ¡važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ten yra susiradęs daug draugų, ten daugiau žaidimų aikÅ¡telių, jis pridÅ«rė, kad gerai sutaria su mamos draugu, kuris jam padeda atlikti namų darbus, nueina kartu sportuoti, nuvažiuoja kartu kur nors.

L. R. paaiÅ¡kino, kad turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra vaikų daiktų, vaikai jau yra pramokę (duomenys neskelbtini) kalbos. Moteris neprieÅ¡tarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, santykius galėtų palaikyti per socialinius tinklus, atvažiuotų pas jį per atostogas ir Å¡ventes. Tarnybos atstovas apsilankė M. R. gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos tinkamos Å¡alių vaikams lankytis. M. R. paaiÅ¡kino, kad jis prieÅ¡tarauja vaikų persikėlimui į (duomenys neskelbtini), nes ieÅ¡kovė ten neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, vaikai nežino kalbos, neaiÅ¡ku dėl jų ateities.

Tarnybos vertinimu Å¡ioje (parengiamojoje) proceso stadijoje turimų duomenų nepakanka pateikti iÅ¡vadai iÅ¡ esmės ir atsakyti ar vaikų iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka jų interesus, todėl Tarnybos atstovas iÅ¡vadÄ duos teismo posėdyje po įrodymų iÅ¡tyrimo. O remiantis Å¡iuo metu turimais duomenimis, motina tinkamai supranta ir įgyvendina tėvų valdžiÄ vaikų atžvilgiu, suvokia ir atliepia visus vaikų poreikius bei geba užtikrinti jų tenkinimÄ , todėl Tarnyba neturi pagrindo abejoti, kad motina vaikais taip pat tinkamai rÅ«pintųsi ir gyvendama užsienio valstybėje.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti tėvo bendravimo tvarka su vaiku, neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai laikantis, galėtų bÅ«ti užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Pažymėjo, kad Tarnybos atstovei abu vaikai nurodė, kad jiedu su tėčiu bendrauja retai, be to, abu kalba apie nemalonias, juos įskaudinusias situacijas, iÅ¡gÄ sdinusias patirtis, o tai byloja, kad Å¡iuo metu tėvas turėtų gerokai daugiau dėmesio ir protingų pastangų skirti silpnėjančio ryÅ¡io su vaikais puoselėjimui, artimesnių ir saugesnių santykių su vaikais kÅ«rimui, nes prieÅ¡ingu atveju, net ir vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakingai neįvertinus susiklosčiusios situacijos ir tarpusavio santykiams iÅ¡kilusios rizikos, jų Å¡eimyniniai ryÅ¡iai gali nutrÅ«kti ir tapti itin sunkiai atkuriamais.

Tėvas yra asmeniÅ¡kai atsakingas už ryÅ¡io su vaikais kÅ«rimÄ . Teismo posėdyje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis atmestinas Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. R., gimusios (duomenys neskelbtini) d., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini)d., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. R., gimusi (duomenys neskelbtini)d., ir M. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp L. R. ir M. R., sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Bendru sutikimu, G. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. R.. L. R. įsipareigojo nekliudyti M. R. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. M. R. vaikų -G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigojo mokėti po 300 litų periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. (duomenys neskelbtini) d. G. R. tapo pilnamete, todėl ieškovė L. R. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų susijusių su pilnamete tapusia dukra G.

R.. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi teismas patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė pakeisti (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3 punktÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui M. R., padidinant nepilnamečiui vaikui mokamo iÅ¡laikymo dydį, ir iÅ¡dėstant šį punktÄ taip: nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį priėmimo M. R., a/k (duomenys neskelbtini) moka nepilnamečiui sÅ«nui M.

R., a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), nesant vaiko tėvo sutikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ .

Å ioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau iÅ¡ jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimÄ kitam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienį.

Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko M. R. iÅ¡vykimo kartu su mama L. R. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, sÅ«nui iÅ¡vykus gyventi į kitÄ valstybę, iÅ¡ esmės sumažės jo bendravimo su sÅ«numi galimybės arba iÅ¡ viso jo neteks, negalės dalyvauti vaiko auklėjime, vaiko gyvenamosios vietos keitimas pažeis jo interesus, sÅ«nui geresnės gyvenimo sÄ lygos yra sudarytos Lietuvoje, ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, ji bus priklausoma nuo savo gyvenimo draugo A.

R. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės iÅ¡vykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, o pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Visgi, teismas vadovaudamasis CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, teismas privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus bei kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.

Balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamoje byloje, dalyvaujant iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, teismas iÅ¡klausė nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., (trylikos metų) nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad berniuko nuomonė buvo iÅ¡klausyta ir (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, specialistei tiesiogiai bendraujant su berniuku.

Išklausius nepilnamečio M. R. nuomonę teisme, berniukas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis kartus, labai patiko, nes visur eidavo, susirado draugų, su kuriais ir dabar palaiko ryšį. Su naujais draugais susikalba rusiškai, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, sekasi puikiai, ne tokia ir sudėtinga (duomenys neskelbtini) kalba, kaip gali pasirodyti iš pirmo karto, įmanoma išmokti. Mano, kad išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) dar daugiau ten draugų susirastų, nes žmonės ten draugiški, malonūs. Po tėvų skyrybų nesinorėjo su tėčiu bendrauti, nes buvo nuobodu, tėtis sėdėdavo prie savo kompiuterio, o jiedu su sese bute sėdėdavo.

Bendrauti su tėčiu nesinori ir dabar, nes paprastai tėtis net neatsiklausęs pats sugalvoja kažkokiÄ pramogÄ ir paskambinęs liepia eiti ten, kur jis sugalvoja ir tada, kada jis sugalvojo, o tuo metu bÅ«na, kad nesinori arba bÅ«na jau iÅ¡ anksto suplanuotų kitų veiklų. Norėtųsi, kad tėtis pasidomėtų ir paklaustų prieÅ¡ pats nuspręsdamas, kas bÅ«tų jam, o ne tėčiui, įdomu veikti ir kÄ bei kada jis, o ne tėtis, norėtų nuveikti. Su nauju mamos draugu sutaria gerai, nes jis domisi juo, skiria daug dėmesio, bendrauja, susikalba ir lietuviÅ¡kai, ir rusiÅ¡kai.

Kartais mamos draugas atvažiuoja į LietuvÄ , bet geriau bÅ«tų jei jie kraustytųsi pas jį į (duomenys neskelbtini), nes ten linksmiau, yra Å¡uo, kuris ateina į kiemÄ ir su kuriuo galima pažaisti, labai draugiÅ¡ki kaimynai, su kuriais bendrauja, geria arbatÄ . Supranta, kad iÅ¡važiavus gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebÅ«tų vien tik atostogos, reikėtų mokytis, lankyti mokyklÄ , o ne vien ilsėtis, bet tas buvo net ir laikinai nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mokslo metų laiku, buvo pasiėmęs vadovėlius, atlikinėjo užduotis, kad neatsiliktų nuo bendraklasių.

Jei iÅ¡važiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini) su tėčiu bendrautų internetu, susitiktų per atostogas. Å iuo metu su tėčiu bendrauja dažniau, bet nesinori kažkÄ veikti su tėčiu. Mama nenuteikinėja nei prieÅ¡ tėtį, nei prieÅ¡ senelius iÅ¡ tėčio pusės. Nenori, kad mama iÅ¡vyktų į (duomenys neskelbtini) be jo, o jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėčiu. Nori likti su mama. Pažymėtina tai, kad apklaustas vaikas savo nuomonę ir apsisprendimÄ dėl iÅ¡vykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) reiÅ¡kė nuosekliai, argumentuotai, nurodė, kad jis nori gyventi su mama, o ne su tėčiu, (duomenys neskelbtini) ne tik ilsėjosi, bet taip pat mokinosi, kad neatsiliktų nuo klasės draugų Lietuvoje, todėl supranta, kad iÅ¡vykus nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebus atostogos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ketindama su vaiku iÅ¡vykti į užsienio valstybę, (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui, siekia pagerinti vaiko gyvenimo sÄ lygas bei jį tinkamai materialiai aprÅ«pinti, užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę. Lietuvoje ieÅ¡kovė su pilnamete dukra bei nepilnamečiu sÅ«numi gyvena ieÅ¡kovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena jos tėvai, bei brolis su Å¡eima. IeÅ¡kovė naudojasi dviejų kambarių butu. Pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 600 Eur. (duomenys neskelbtini) gyvena jos draugas su kuriuo ketina susituokti, kurti bendrÄ ateitį. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ketina dirbti pagal turimÄ profesijÄ â€“ virėja, prognozuojamos pajamos apie 1700 Eur per mėnesį.

Taip pat į bylÄ pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad pradžioje ji turės galimybę įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“ sekretore, numatomas vidutinis atlyginimas 1300 Eur mėnesiui. IeÅ¡kovė yra jauna, darbinga, kas teismui neleidžia abejoti apie jos galimybę adaptuotis ir įsitvirtinti kitoje valstybėje. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės draugas A. R. patvirtino, kad jis nuomojasi trijų kambarių butÄ , vaikui bus užtikrintos gyvenimo sÄ lygos. Be to, sprendžiant dėl bylos Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta, kad ieÅ¡kovė L.

R. tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamÄ motinos valdžios panaudojimÄ vaiko atžvilgiu byloje nėra. Ji su vaiku gyvendama Lietuvoje yra sudariusi tinkamas vaiko gyvenimo sÄ lygas, todėl teismas vertina, kad ir užsienio valstybėje ieÅ¡kovė sugebės sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas vaikui. Pažymėtina, kad Å¡alių nepilnametis vaikas gerai sutaria su ieÅ¡kovės gyvenimo draugu bei, vienas kitÄ pažįsta, aktyviai leidžia laisvalaikį, tÄ apklausos metu patvirtino ir berniukas, nurodydamos, kad su A.

R. kartu sportuoja, leidžia laisvalaikį, susikalba lietuviÅ¡kai, rusiÅ¡kai, angliÅ¡kai. IÅ¡vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su mama nori ir nepilnametis vaikas M. R., kuris nuosekliai tiek kalbėdamas su Tarnybos darbuotojais, tiek posėdžio metu, patvirtino, kad nori gyventi su mama, o ne su tėčiu. Pažymėjo, kad supranta, jog (duomenys neskelbtini) jam teks eiti į mokyklÄ , ruoÅ¡ti namų darbus, kad jo laukia kita kultÅ«ra ir kiti žmonės. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryÅ¡io su tėvu iÅ¡saugojimÄ , tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ dėl leidimo su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vykti į užsienio valstybę, su sÅ«numi bendraudavo retai, sÅ«naus laiku nepasveikindavo su gimtadieniu, retai susiskambindavo, sÅ«nus pas atsakovÄ nenakvodavo, kartu neatostogaudavo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė ribodavo jo bendravimÄ su sÅ«numi, tačiau ieÅ¡kovės ribojimo bendrauti vaikui su tėvu, pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nepilnametis vaikas pats nurodė, kad ne visada nori bendrauti su tėvu, kadangi tėvas neįsiklauso į vaiko norus, negražiai kalba apie mamÄ . Å ias aplinkybes taip pat iÅ¡sakė pilnametė Å¡alių dukra G. R.. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieÅ¡tarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebÅ«tų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje.

Atvirkščiai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis toliau augs ir gyvens lietuviÅ¡koje aplinkoje, kadangi kartu su juo gyvensiantys mama, jos draugas A. R. prieÅ¡ tai yra gyvenęs Lietuvoje, kalba lietuviÅ¡kai, todėl Å¡eimoje bus kalbama lietuviÅ¡kai, o tokie Å¡eiminiai ryÅ¡iai ir Å¡eimos aplinka užtikrins vaikui tinkamÄ kalbinę, psichologinę, emocinę aplinkÄ , kurioje jis jausis saugiai. Nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad berniukui bus apribotos bendravimo galimybės (duomenys neskelbtini), t. y. kad ji nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių, o bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, seneliais, draugais, kitais giminaičiais bus prarastos, nes jos iÅ¡lieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių iÅ¡laikyti bendravimÄ asmenų noro.

Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, jog nepilnamečio vaiko įprastos aplinkos keitimas, padarys berniukui socialinę, psichologinę žalÄ , sukels emocinių iÅ¡gyvenimų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek teismui teiktuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nurodė, kad nesudarys kliūčių atsakovui bendrauti su sÅ«numi jiems iÅ¡vykus gyventi į kitÄ valstybę. SiÅ«lė atsakovui su vaiku bendrauti tiek telefonu, tiek internetu, bei įsipareigojo užtikrinti atsakovui teisę Lietuvoje bendrauti su sÅ«numi mokyklinių atostogų metu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ , liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog trylikos metų amžiaus sÅ«naus iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisių.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , ir įvertinęs aplinkybes, gebėjimÄ suteikti vaikui galimybę turėti savo saugiÄ aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas iÅ¡saugoti vaiko identitetÄ bei užtikrinti bendravimÄ su Lietuvoje liekančiu atsakovu, sprendžia, jog ieÅ¡kovei suteiktinas leidimas kartu su nepilnamečiu vaiku M. R. iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini) ). Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo Teismui patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl leidimo su vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 5.2 punkto sÄ lygas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi nustatymo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė L. R. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ atsakovo M. R. bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ :

1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vienÄ mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ . Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, iÅ¡skyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laikÄ ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau Å¡alys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali bÅ«ti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko Å¡iame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sÅ«numi Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sÅ«numi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sÅ«numi dienos raÅ¡tu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečiÄ bendravimo su vaiku pradžios datÄ , trukmę ir vietÄ . Bendravimo su sÅ«numi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymÄ . Tėvas, atvykęs bendrauti su sÅ«numi į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sÅ«numi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 19.15 val. iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaikÄ paimdamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį nuo 18.45 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. Motinai iÅ¡vykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sÅ«naus užimtumÄ ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos bÅ«klę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vienÄ savaitgalio dienÄ su sÅ«numi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokiÄ nuotolinio ryÅ¡io programÄ ne ilgiau kaip trisdeÅ¡imt minučių per parÄ . Å is bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku.

Bendravimas naudojant „Skype“ programÄ nevyksta motinos su sÅ«numi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimÄ bendrauti su sÅ«numi Å¡iame punkte nurodytomis dienomis tėvas raÅ¡tu (SMS žinute) praneÅ¡a vaikų motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvienÄ gautÄ tėvo praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 1 valandÄ atsakyti raÅ¡tu (SMS žinute) nurodant laikÄ , kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryÅ¡ys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sÅ«numi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus;

5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi atostogų ir Å¡venčių laikotarpiais, tiek vaikui bÅ«nant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimÄ nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motinÄ prieÅ¡ dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios;

6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvÄ apie konkrečių sÅ«naus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ /grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios;

7. SÅ«naus kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina. Atsakovas M. R. su tokia ieÅ¡kovės siÅ«loma jo bendravimo su sÅ«numi tvarka nesutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo politikÄ , atsakovui atvykus bendrauti su sÅ«numi, jei tokia tvarka bÅ«tų patvirtinta, nėra jokių garantijų, kad apskritai atsakovas bus įleistas į Å¡iÄ Å¡alį. IeÅ¡kovė jau dabar varžo atsakovo bendravimÄ su sÅ«numi ir nesilaiko savo įsipareigojimo nekliudyti atsakovui bendrauti su sÅ«numi, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) valstybėje riboti tėvo bendravimÄ su vaikais turėtų žymiai didesnes galimybes tiek atsakovui atvykus į Å¡iÄ valstybę, tiek ir bendraujant su vaiku nuotolinio ryÅ¡io programomis, jau nekalbant apie tai, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas (duomenys neskelbtini) priverstine tvarka, ieÅ¡kovei darant kliÅ«tis atsakovo bendravimui su vaiku, bÅ«tų itin komplikuotas ir ilgalaikis, o gal net ir iÅ¡ viso neįmanomas.

Tad bendravimo tvarkos (duomenys neskelbtini) sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos bÅ«tų menkos. IeÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose nenurodoma valstybė, kurioje su vaiku bendrautų atsakovas, neaiÅ¡ku ar atsakovas galėtų iÅ¡sivežti vaikÄ atostogoms į užsienį, nenurodyta kokiu bÅ«du derinamas atostogų grafikas, siÅ«lomas bendravimas nuotolinio ryÅ¡io programomis yra itin minimalus, nenustatyta ieÅ¡kovės pareiga informuoti atsakovÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klę. Be to, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, ypač įvertinus atstumÄ tarp valstybių ir įvairias aplinkybes.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki. Dėl Å¡ios priežasties, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytina konkreti tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, o Å¡ios tvarkos tinkamas vykdymas ir užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga. Nustačius bendravimo tvarkÄ , atsakovui ir toliau iÅ¡liks galimybės puoselėti ryšį ir daryti įtakÄ vaiko asmenybės formavimuisi, nors tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomÄ kokybiÅ¡kesnį bendravimÄ .

Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, nustatant tėvo bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas bÅ«na trumpesnis, bet iÅ¡naudojamas tikslingai, negu ilgesnis.

IeÅ¡kovės siÅ«loma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principÄ . Atsakovas nesutikdamas su ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad siÅ«lomas bendravimas nuotolinio ryÅ¡io programomis yra minimalus. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė turi užtikrinti galimybę sÅ«nui bendrauti su tėvu elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis (internetu, telefonu ir pan.), tačiau laikytina, kad tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡iui palaikyti yra pakankamas kelių kartų per savaitę bendravimas, nes kasdienis, privalomas vaiko buvimas prie elektroninių ryÅ¡io priemonių, reikÅ¡tų vaiko privalomÄ , nuolatinį atitraukimÄ nuo jo kitos veiklos, o tai kenktų jo interesams.

Pritartina ir ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos 2.3 punktui, kuris numato, kad atsakovas turi teisę atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaiku ir bendrauti su juo atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimÄ . Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo atvykimo/neatvykimo į (duomenys neskelbtini), vertintinos kritiÅ¡kai, kadangi atsakovas neargumentuoja savo teiginių kodėl jis negalėtų bÅ«ti įleidžiamas į (duomenys neskelbtini) valstybę. Be to, atsakovas savo nesutikimÄ motyvuoja tuo, kad ieÅ¡kovė daro kliÅ«tis atsakovui bendrauti su sÅ«numi ir toks teismo sprendimas (duomenys neskelbtini) valstybėje bus sunkiau priverstinai įvykdomas.

Atsakovas Å¡ių teiginių nepagrindžia, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė draudžia atsakovui bendrauti su sÅ«numi, prieÅ¡ingai nepilnametis vaikas tiek Tarnybos darbuotojams tiek teismo posėdžio metu iÅ¡klausant jo nuomonę, nurodė, kad tėvas neklauso jo nuomonės, neatsiklausia kÄ nori veikti, kuo užsiimti, laiku nepasveikina su gimtadieniu, po susitikimo su tėvu jaučiasi prislėgtas. Nustačius ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ 2.1 ir 2.2 punktuose atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ atostogų metu, bus užtikrinta netrukdoma Å¡alių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai atitinkamÄ laiko tarpÄ bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryÅ¡ys, kuris Å¡iuo metu yra susilpnėjęs. Pažymėtina, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad Å¡alių nepilnametis vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius su skyrium gyvenančiu tėvu, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principais.

Teismo vertinimu, nustačius aukščiau paminėtÄ ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo M. R. bendravimo su sÅ«numi M. R. tvarkÄ , nebus nepažeisti nei vaiko, nei tėvo (atsakovo) interesai, o bendravimo tvarka atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principÄ . Nustatant bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas bÅ«tinybei užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ vaiko raidÄ , todėl negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į bendravimo su vaiku santykius.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ duomenys patvirtina, kad ji patyrė 1650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (150 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų). Atsakovas pateikė į bylÄ duomenis apie tai, jog patyrė 1100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (100 Eur žyminis mokestis, 1000 teisinės pagalbos iÅ¡laidų). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas pilnai (100 procentų), atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas pilna apimtimi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 1650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 8,85 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas Å¡iÄ paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ valstybės naudai priteisia iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Leisti ieÅ¡kovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ M. R., gimusį (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Pakeisti (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktÄ ir nustatyti atsakovo M.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vienÄ mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ . Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, iÅ¡skyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laikÄ ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau Å¡alys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali bÅ«ti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko Å¡iame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sÅ«numi Å¡ių atostogų metu ir Å¡is laikas nėra kompensuojamas;

3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sÅ«numi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sÅ«numi dienos raÅ¡tu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečiÄ bendravimo su vaiku pradžios datÄ , trukmę ir vietÄ . Bendravimo su sÅ«numi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymÄ . Tėvas, atvykęs bendrauti su sÅ«numi į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sÅ«numi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 19.15 iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaikÄ paimdamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį nuo 18.45 iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. Motinai iÅ¡vykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sÅ«naus užimtumÄ ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos bÅ«klę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vienÄ savaitgalio dienÄ su sÅ«numi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokiÄ nuotolinio ryÅ¡io programÄ ne ilgiau kaip trisdeÅ¡imt minučių per parÄ . Å is bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku.

Bendravimas naudojant „Skype“ programÄ nevyksta motinos su sÅ«numi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimÄ bendrauti su sÅ«numi Å¡iame punkte nurodytomis dienomis tėvas raÅ¡tu (SMS žinute) praneÅ¡a vaikų motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvienÄ gautÄ tėvo praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 1 valandÄ atsakyti raÅ¡tu (SMS žinute) nurodant laikÄ , kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryÅ¡ys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sÅ«numi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus;

5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi atostogų ir Å¡venčių laikotarpiais, tiek vaikui bÅ«nant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimÄ nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motinÄ prieÅ¡ dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios;

6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvÄ apie konkrečių sÅ«naus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafikÄ /grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios;

7. SÅ«naus kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1650,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 8,85 Eur (aÅ¡tuonis eurus, 85 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Å¡ioje civilinėje byloje 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė