2021-04-07 Nr. AB-6861-3-65-3-00205-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-513-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00205-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pauroda“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pauroda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pauroda“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. B-12/2019, kuriuo Bendrovei buvo paskirta 6 000 Eur ekonominė sankcija (toliau – ir Nutarimas), arba paskirtą sankciją ženkliai sumažinti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Pauroda“ yra transporto priemonių importuotoja ir platintoja į Lietuvos Respublikos rinką. 2019 m. gegužės 7 d. atlikto planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė nėra registruota Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) kaip transporto priemonių importuotoja, neveda transporto priemonių importo ir išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką apskaitos per GPAIS, nepateikė 2018 m. transporto priemonių ataskaitos bei nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir nevykdo nustatytų pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakomybė už tuos pačius pažeidimus yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 1, 2, 5 bei 8 dalyse.

3. UAB „Pauroda“ akcentavo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-511-847/2019 Bendrovės direktorius P. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, nustatytus minėtuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, ir jam buvo paskirta 700 Eur bauda, kurią P. K. 2019 m. liepos 3 d. sumokėjo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, nesivadovavo dvigubo nubaudimo negalimumo imperatyvu. Nurodė, kad šis principas yra įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Bendrovės nuomone, sankcija juridiniam asmeniui buvo paskirta esant dviejų asmenų tapatumo faktui, finansinio pobūdžio sankcijų poveikis buvo nukreiptas į to paties asmens nuosavybę, kadangi P. K. yra vienintelis UAB „Pauroda“ akcininkas, be to, nustatyti pažeidimai jau yra ištaisyti.

4. Pareiškėjo nuomone, paskirta 6 000 Eur bauda už pažeidimus yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir akivaizdžiai per didelė. Bendrovė prašė atsižvelgti į tai, kad pažeidimai buvo padaryti per neapsižiūrėjimą, neturint ketinimo tyčia daryti teisės aktų pažeidimus, UAB „Pauroda“ direktorius prisipažino kaltu, geranoriškai bendradarbiavo ir teikė dokumentus, Bendrovė dar iki Nutarimo priėmimo ėmėsi visų būtinų veiksmų ir teisės aktų pažeidimus, už kuriuos buvo nubausta, pašalino, UAB „Pauroda“ paskirta bauda kelis kartus viršija už parduotus automobilius gautą naudą, už tą patį nusižengimą ir teisės aktų nesilaikymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas jau buvo nubaustas Bendrovės direktorius ir baudą sumokėjo, UAB „Pauroda“ yra maža įmonė, kurioje dirba du darbuotojai, todėl paskirta 6 000 Eur bauda yra ženkli suma jos finansams. Remdamasis tuo, pareiškėjas prašė paskirtą ekonominę sankciją maksimaliai sumažinti.

5. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o dėl skundo reikalavimo dėl paskirtos galutinės 6 000 Eur baudos sumažinimo spręsti laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.

6. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Pauroda“ Nutarimu skiriant baudą už nustatytus pažeidimus, non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas nebuvo pažeistas. Akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Bendrovės akcininko nuosavybė yra atskirta nuo Bendrovės nuosavybės, juridinis asmuo neatsako pagal akcininko prievoles, o akcininkas neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarimu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą buvo nubaustas fizinis asmuo, o Nutarimu ekonominė sankcija buvo paskirta juridiniam asmeniui. Atsakovas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje ir juridinio asmens padaryto pažeidimo byloje yra siekiama už padarytus nusižengimus nubausti skirtingus asmenis, baudomis sukeliant neigiamas turtines pasekmes kiekvienam atskirai ir šie asmenys neturi jokios teisinės pareigos sumokėti vienas kito baudas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Bendrovei Nutarimu paskirtą 6 000 Eur baudą pakeitė į 2 000 Eur baudą.

8. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiais specialistas 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Pauroda“ surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. B-12/2019 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, jog 2019 m. gegužės 7 d. atlikto planinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai: Bendrovė, būdama transporto priemonių importuotoja ir platintoja, nėra registruota GPAIS kaip transporto priemonių importuotoja, neveda transporto priemonių importo ir išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką apskaitos per GPAIS, nepateikė transporto priemonių 2018 kalendorinių metų ataskaitos per GPAIS, nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir nevykdo numatytų pareigų. Protokole nurodyta, kad šia veika Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 ir 11 punktus bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnį. Nutarimu UAB „Pauroda“ už nustatytus pažeidimus pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 6 000 Eur bauda.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovė įvykdė Protokole bei Nutarime nurodytus pažeidimus, tai konstatuota ir įsiteisėjusiame Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-511-847/2019, tačiau ginčas byloje kilo dėl to, ar UAB „Pauroda“ gali būti taikoma atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, jeigu jos direktorius už nustatytus analogiškus pažeidimus jau buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Teismo nuomone, Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsniuose numatytos baudos dėl savo turinio ir prigimties, siekiamų tikslų bei paskirties gali būti prilygintos vadinamai ekonominių sankcijų kategorijai.

10. Teismas nurodė, kad dvigubo baudimo draudimo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

11. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu bauda, kaip ekonominė sankcija, buvo paskirta ūkio subjektui – UAB „Pauroda“, o administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – P. K., einančiam Bendrovės vadovo pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, jog tas pats asmuo buvo du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.

12. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir aptaręs Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies bei Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog P. K. ir Bendrovė yra tapatūs asmenys, o administracinė nuobauda, skirta nutarimu administracinio nusižengimo byloje, bei Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra nukreipta į to paties asmens turtą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos P. K. paskyrimas negalėjo būti kliūtis už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių teisės aktų pažeidimą Bendrovei skirti Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsniuose nustatytą baudą, todėl konstitucinis non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei buvo paskirta Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsnių sankcijose nustatyta bauda.

13. Teismas UAB „Pauroda“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, kad Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėjas padėjo tyrimo metu (geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikiamus dokumentus); pažeidimą padarė per neapsižiūrėjimą, operatyviai ėmėsi priemonių jam ištaisyti – dar iki Nutarimo priėmimo užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade per GPAIS, pradėjo vykdyti apskaitą per GPAIS, sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo. Šios pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo užfiksuotos Nutarime.

14. Remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Pauroda“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Nutarime įvardintu aspektu buvo itin mažos, UAB „Pauroda“ yra maža įmonė (joje dirba tik du asmenys), pareiškėjas operatyviai ištaisė Nutarime įvardytus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 (nurodytas 124 straipsnis laikytinas rašymo apsirikimu) straipsnio 3 dalyje, baudą. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies sankcijoje, tačiau pažymėjo, kad Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl padarė išvadą, jog UAB „Pauroda“ paskyrus įspėjimą, nebūtų visiškai pasiekti ekonominės sankcijos tikslai. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad pakankama ir pagrįsta padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjui UAB „Pauroda“ skiriama 2 000 Eur bauda.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Pauroda“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti – panaikinti skirtą 2 000 Eur baudą arba ją reikšmingai sumažinti.

16. Bendrovės nuomone, netgi sumažinta bauda yra pernelyg didelė, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, vertinant ją per padaryto pažeidimo pobūdžio, masto bei pasekmių prizmę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisingas. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad savo esme ekonominės sankcijos juridiniam asmeniui skyrimas ir baudos skyrimas direktoriui, kuris yra ir vienintelis to juridinio asmens akcininkas, yra tapačios nuobaudų rūšys ir, nors formaliuoju požiūriu bauda bei ekonominė sankcija buvo paskirtos dviem skirtingiems subjektams, kurių turtas yra atskirtas, tačiau faktiškai abiejų finansinio pobūdžio sankcijų poveikis yra nukreiptas į vieno ir to paties asmens finansus. P. K., būdamas vieninteliu UAB „Pauroda“ akcininku, Bendrovės veikloje dalyvauja įstatiniu kapitalu ir turi turtinę teisę gauti dividendus. Pareiškėjui sumokėjus paskirtą baudą, mažėja įmonės pelnas, o taip pat ir vieninteliam akcininkui mokėtina dividendų suma. Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliuoju požiūriu įvertino, jog nubaustas Bendrovės direktorius ir UAB „Pauroda“ yra skirtingi asmenys, tačiau neįvertino aplinkybės, kad abiejų finansinio pobūdžio sankcijų poveikis yra nukreiptas į vieno ir to paties asmens finansus – P. K. nuosavybę. Be to, Nutarimu bauda UAB „Pauroda“ buvo skirta už tuos pačius teisės aktų pažeidimus, kurie nurodyti ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-511-847/2019, kuriuo buvo nubaustas vienintelis UAB „Pauroda“ akcininkas ir direktorius P. K..

17. Pareiškėjo nuomone, teismo paskirta 2 000 Eur bauda už pažeidimus yra neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, mastui, sukeltoms pasekmėms ir yra akivaizdžiai per didelė, todėl turėtų būti sumažinta. Šią savo poziciją UAB „Pauroda“ grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pažymi, kad Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

18. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo pareiškėjo UAB „Pauroda“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo nuomone, teismas teisingai nurodė, kad Nutarimu bauda, kaip ekonominė sankcija, buvo paskirta ūkio subjektui – Bendrovei, o administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – P. K., einančiam Bendrovės vadovo pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju tas pats asmuo buvo du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.

20. Atsakovas pažymi, kad jam nagrinėjant bylą ir skiriant ekonominę sankciją, buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl Bendrovei buvo skirta sankcijoje numatyta minimali bauda; pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, argumentuotai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį ir sprendė, kad UAB „Pauroda“ paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies sankcijoje, tačiau Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

21. Atsakovas pažymi, kad visos Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl baudos sumažinimo jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda, atsakovo pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje, įvertino visas lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir UAB „Pauroda“ skyrė minimalią baudą. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia Konstitucinio Teismo praktika, tinkamai taikė diskrecijos teisę, užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei įstatyme nustatyta minimali bauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo Bendrovei už nustatytus pažeidimus buvo paskirta 6 000 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus planinį UAB „Pauroda“ patikrinimą, buvo nustatyti pažeidimai: Bendrovė, būdama transporto priemonių importuotoja ir platintoja, nėra registruota GPAIS kaip transporto priemonių importuotoja, nevedė transporto priemonių importo ir išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką apskaitos per GPAIS, nepateikė transporto priemonių 2018 kalendorinių metų ataskaitos per GPAIS, nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir nevykdė numatytų pareigų. Buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 ir 11 punktus bei Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnį. Nutarimu UAB „Pauroda“ už nustatytus pažeidimus pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 6 000 Eur bauda. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad pakankama ir pagrįsta padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjui UAB „Pauroda“ skiriama 2 000 Eur bauda. Bendrovė su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti: pareiškėjui paskirtą 2 000 Eur baudą panaikinti arba ją reikšmingai sumažinti. Bendrovės nuomone, net ir teismo sumažinta bauda yra per didelė ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, vertinant per padaryto pažeidimo pobūdžio, masto bei pasekmių prizmę.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis nustatytų pažeidimų neginčija, tačiau teigia, kad Nutarimu Bendrovei skiriant baudą, buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas, kadangi UAB „Pauroda“ direktorius už tuos pačius pažeidimus buvo nubaustas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, o Bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra tas pats UAB „Pauroda“ direktorius – Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

26. Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

27. Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

29. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – buvo skirta ne P. K., o pareiškėjui – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir jos vadovo veiksmai yra tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinęs pareiškėjas, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-511-847/2019 bauda buvo skirta Bendrovės vadovui P. K., atsakingam už UAB „Pauroda“ veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai argumentavo, kodėl atmeta pareiškėjo teiginius dėl non bis in idem principo pažeidimo.

30. UAB „Pauroda“ taip pat teigia, kad jai paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, tačiau teisėjų kolegija su tokia Bendrovės pozicija nesutinka.

31. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nustatė tik pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Bendrovė padėjo tyrimo metu (geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikiamus dokumentus), pažeidimą padarė per neapsižiūrėjimą, operatyviai ėmėsi priemonių jam ištaisyti – dar iki Nutarimo priėmimo užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade per GPAIS, pradėjo vykdyti apskaitą per GPAIS, sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Nutarime įvardintu aspektu buvo itin mažos, UAB „Pauroda“ yra maža įmonė (joje dirba tik du asmenys), pareiškėjas operatyviai ištaisė Nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę baudą. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad pakankama ir pagrįsta padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjui UAB „Pauroda“ skiriama 2 000 Eur bauda.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

33. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, teigia, jog paskirta bauda buvo per mažai sumažinta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Bendrovės argumentus, konstatuoja, jog visos jos nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę, nei už sunkesnį iš padarytų pažeidimų Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį patvirtina, kad teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo pobūdį, tiek Bendrovės veiklos apimtis bei jos dydį, tiek tai, kad UAB „Pauroda“ operatyviai ištaisė Nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, ją sumažindamas 3 kartus. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė. Bendrovės nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo ir jos buvo traktuotos UAB „Pauroda“ naudai.

34. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Bendrovės reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą UAB „Pauroda“ paskirtą baudą sumažinti iki 2 000 Eur. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pauroda“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė