2017-11-14 Nr. AB-20952-3-45-3-00007-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-969-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-45-1-00007-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal I. A. (I. A.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras 2017 m. birželio 22 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2017 m. spalio 2 d. (b. l. 1–2).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkino (b. l. 53–55). Teismas iki 2017 m. spalio 2 d. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigojo Užsienietį kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą.

Užsienietis 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui prašymą iš VSAT Užsieniečių registracijos centro priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 58–59). Prašyme paaiškino, kad Užsieniečio atstovas advokatas Andriejus Melkovas, rengdamasis bylai, surinko tam tikrus dokumentus, kurie buvo pateikti teismo posėdyje ir pridėti prie bylos, vyko iš savo nuolatinės darbo vietos Vilniuje į kitą miestą bei atstovavo teisme, iš viso sugaišdamas 6 val. teisinio darbo.

VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime nurodė, kad su Užsieniečio prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti (b. l. 64–66).

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi I. A. prašymą tenkino ir iš VSAT Užsieniečių registracijos centro priteisė jam 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 70–73).

Teismas nurodė, kad byla buvo išnagrinėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), kuriame yra įtvirtintas aiškus išlaidų kompensavimo reglamentavimas. Teismas konstatavo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d., VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkino, todėl teismas vertino, kad galutinis teismo sprendimas teisiniame ginče yra priimtas Užsieniečio naudai. Atitinkamai, teismas sprendė, kad Užsienietis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių ir darė išvadą, kad 300 Eur suma priteistina Užsieniečiui.

III. VSAT Užsieniečių registracijos centras atskiruoju skundu su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti (b. l. 77–80).

Pasak VSAT Užsieniečių registracijos centro, užsieniečių sulaikymas turėtų būti vertinamas kaip laikinas laisvės atėmimas, todėl pagal analogiją turi būti taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalis, nenustatanti proceso išlaidų kompensavimo asmeniui, kuriam keliamas laikino laisvės atėmimo taikymo klausimas.

VSAT Užsieniečių registracijos centras atskirajame skunde taip pat nurodo, kad privalėjo kreiptis į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo, o teismo diskrecija buvo priimti sprendimą dėl sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri taip pat yra prievartos priemonė, skirta užkirsti kelią pažeidimams. Užsienietis, VSAT Užsieniečių registracijos centro nuomone, negali būti pripažintas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas.

Užsienietis I. A. atsiliepime prašo VSAT Užsieniečių registracijos centro atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose dėl užsieniečių sulaikymo bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo sprendžiamas užsieniečio naudai. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Užsieniečio atstovas 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme rengdamasis teikimo nagrinėjimui surinko tam tikrus dokumentus, kuriuos pateikė 2017 m. birželio 30 d. teismo posėdyje. Be to, 2017 m. birželio 30 d. teismo posėdis vyko ne Vilniuje, o Švenčionyse. Atsižvelgdamas į tai, Užsienietis mano, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė Užsieniečiui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria teismas priteisė Užsieniečiui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad privalėjo su teikimu kreiptis į teismą, t. y. tokie jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Atitinkamai, VSAT Užsieniečių registracijos centras negali būti įpareigotas sumokėti Užsieniečiui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, proceso šalys yra pareiškėjas (pareiškimą padavęs subjektas), atsakovas (subjektas, kurio aktai arba veiksmai skundžiami) ir tretieji suinteresuoti asmenys (asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Bylos dėl užsieniečių sulaikymo pasižymi tam tikra specifika, jose nėra atsakovo (institucijos, kurios aktai ar veiksmai skundžiami). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo buvo inicijuota VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimu, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra VSAT Užsieniečių registracijos centras. Teismo buvo prašoma pratęsti Užsieniečio sulaikymą, todėl bylos išsprendimas neabejotinai turėjo įtakos Užsieniečiui. Bylą inicijavęs subjektas (pareiškėjas) yra atsakingas dėl Užsieniečio įtraukimo į bylos nagrinėjimą, atitinkamai ir dėl jo patirtų išlaidų procese.

VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (104 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, Užsieniečiui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 116 straipsnio 2 dalį, teikimus teismai nagrinėja ABTĮ ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas, tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teisinis reglamentavimas skirtas bylos nagrinėjimo išlaidoms yra nustatytas ABTĮ VI skyriuje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo analogiją.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės.

Pirmosios instancijos teismas netenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo, tačiau Užsieniečiui iki 2017 m. spalio 2 d. pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Užsienietis pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir minėtas sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui nebuvo pratęstas suėmimas, bet buvo taikyta alternatyvi (švelnesnė) sulaikymui priemonė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio teisės minėtu teismo sprendimu buvo apgintos iš dalies (ne visiškai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Užsienietis turi teisę į dalies, o ne visų išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis 2017 m. rugpjūčio 8 d. advokatui Andriejui Melkovui už atstovavimą sumokėjo 300 Eur (b. l. 60).

Išlaidos atstovavimui suprantamos, kaip visos išlaidos, atsiradusios dėl atstovo teiktų teisinių paslaugų, o ne tik dėl atstovavimo teismo posėdyje.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad advokatas suteikė užsieniečiui 6 val. teisinių paslaugų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma (300 Eur) neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, priteisė ją Užsieniečiui.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistinas maksimalus koeficientas yra 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

2017 m. birželio 30 d. teismo posėdis, kuriame Užsienietį atstovavo advokatas Andriejus Melkovas, truko 1 val. ir 25 min. (suapvalinus – 1 val.) (b. l. 50–51). Iš byloje esančios advokato Andriejaus Melkovo 2017 m. rugpjūčio 8 d. išrašytos sąskaitos Nr. AM-17-23 matyti, kad Užsieniečiui už 300 Eur buvo suteikta 6 val. pasirengimo ir dalyvavimo 2017 m. birželio 30 d. teismo posėdyje teisinių paslaugų (b. l. 61). Laikytina, kad advokato pasirengimas atstovauti teisme truko 3 val. ir 35 min. (6 val. – 1 val. ir 25 min.) (suapvalinus – 4 val.). Remiantis statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 822,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad maksimali priteistina suma už šias teisines paslaugas yra 411,40 Eur (0,1 x 822,80 Eur x 5 val.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Užsieniečio sulaikymo klausimas buvo sprendžiamas ir kitoje byloje – 2017 m. birželio 29 d. teismo posėdyje, kuriame Užsienietį taip pat atstovavo advokatas Andriejus Melkovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4618-756/2017 Užsieniečiui buvo, be kita ko, priteista 315 Eur už atstovavimą 2017 m. birželio 29 d. teismo posėdyje (1 val.) ir už pasirengimą atstovauti minėtame teismo posėdyje (4 val.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio atstovui, dalyvavusiame viena diena anksčiau vykusiame teismo posėdyje dėl Užsieniečio sulaikymo, nagrinėjamu atveju nebuvo būtina 2017 m. birželio 30 d. posėdžiui pakartotinai rengtis 4 val. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstomis (atitinkančiomis advokato darbo ir laiko sąnaudas) pripažįsta 164,56 Eur išlaidų už 2 val. advokato teisinių paslaugų (1 val. atstovavimas teismo posėdyje ir 1 val. pasirengimas šiam teismo posėdžiui) (0,1 x 822,80 Eur x 2 val.). Atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio teisės teismo sprendimu buvo apgintos tik iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečiui turėjo būti priteista pusė už atstovavimą pagrįstomis pripažintų išlaidų, t. y. 82,28 Eur (164,56 Eur/2).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, VSAT Užsieniečių registracijos centro atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis pakeičiama iš dalies, rezoliucinę jos dalį išdėstant taip: „I. A. (I. A.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. I. A. naudai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 82,28 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 28 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„I. A. (I. A.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

I. A. naudai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 82,28 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 28 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė