2020-01-08 Nr. CB-173-2-69-3-11535-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-2007/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11535-2017-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 30 d. gautu UAB „EDS Invest 2“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu pakeisti kaip teisių perėmėją UAB „EDS Invest 2“, jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais vietoje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos banko,

n u s t a t ė :

UAB „EDS Invest 2“ kasaciniu skundu prašo jį vietoje UAB Medicinos banko įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos bankas buvo pareiškęs reikalavimą dėl ieškovės D. Č. ir atsakovo V. Č. santuokinio turto padalijimo, buvusių sutuoktinių prievolių UAB Medicinos bankui paskirstymo, skolos dalies iš atsakovės D. Č. priteisimo. Šiuo reikalavimu UAB Medicinos bankas siekė sumažinti UAB „Devynduoniai“ bei V. Č. skolas bankui ieškovei D. Č. priskirtina turto dalimi (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties 5 psl., Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo 13 psl.).

2019 m. gruodžio 9 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „EDS Invest 2“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, pagal kuriuos bankas bendrovei UAB „EDS Invest 2“ perleido visas reikalavimo teises (bei susijusias užtikrinimo priemones) į UAB „Devynduoniai“, kylančias iš 2008 m. kovo 19 d. kreditavimo sutarties Nr. LOAN_54549. UAB Medicinos bankas 2019 m. gruodžio 20 d. rašte taip pat patvirtino, kad kartu su šiomis reikalavimo teisėmis į UAB „Devynduoniai“ naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest 2“ perleistos ir visos procesinės teisės vykstančiuose teisminiuose procesuose.

Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017 12 punktą).

Iš pateiktos 2019 m. gruodžio 9 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „EDS Invest 2“ reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad UAB Medicinos bankas perleido reikalavimo teises į UAB „Devynduoniai“ naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest 2“. Todėl byloje trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas pakeičiamas, vietoje jo į bylą įtraukiamas naujasis kreditorius trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „EDS Invest 2“.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „EDS Invest 2“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas, dėl atmesto trečiojo asmens UAB Medicinos banko reikalavimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens reikalavimą. Teismai atmetė trečiojo asmens reikalavimą, nes UAB Medicinos bankas neįrodė, jog kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti prievolės sumokėti skolą UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį Nr. 11/2008, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-708-254/2010 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotus vykdomuosius raštus bendra D. Č. ir V. Č. prievole, bei priteisti iš atsakovės D. Č. subsidiariai 30 996 Eur skolą ir įstatymines palūkanas.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens UAB „EDS Invest 2“ kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismų procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019, kurioje kasacinis teismas apibrėžė sutuoktinio dalyvavimo juridinio asmens veikloje įrodinėjimo naštos paskirstymą. Priešingai negu išaiškinta kasacinio teismo nutartyje, šioje byloje Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai nepagrįstai bankui perkėlė pareigą įrodinėti ieškovės dalyvavimą įmonės veikloje ir iš to jai tenkančią naudą per gautą kreditą.

2. Prievolės pripažinimo bendra kilimo pagrindas įtvirtintas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad iš bendros sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir šiuo metu galiojančią taisyklę: paskolų panaudojimas verslui reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nes iš verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl tokia prievolė yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Priešingai, nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, ieškovė gavo tiesioginės naudos, atsižvelgiant į tai, jog įmonės akcijos buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Visos įmonės akcijos (nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d.), nors ir buvo registruotos atsakovo vardu, tačiau priklausė abiem sutuoktiniams.

3. Teismai, atidalydami santuokoje įgytą turtą, jį vertino pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. balandžio 7 d. duomenis, artimus bylos iškėlimo datai, o ne artimus sprendimo priėmimo datai pagal banko prašymą (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Teismai netinkamai pritaikė CK 3.127 straipsnio 1 dalį ir netinkamai nustatė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto vertę. Šioje normoje nurodyta taisyklė, koks turtas privalo būti padalijamas nutraukiant santuoką – turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos; arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti įvardyti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų buveinės ar gyvenamosios vietos. Paduotame kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB “Top Consult”, VMI, D. J., UAB “Devynduoniai”, antstoliai A. Adomaitienė, S. Vaicekauskienė, R. Stašenienė, S. Užkuraitis, M. Lekečinskas, V.Kučinskas, ir jų adresai.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Tenkinti UAB „EDS Invest 2“ prašymą, jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais vietoje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos banko.

Trečiojo asmens UAB „EDS Invest 2“ kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „EDS Invest 2“ (j. a. k. 302583330) už kasacinį skundą 563 (penkis šimtus šešiasdešimt tris) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 20 d. AB Swedbank.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas