d1a649ee-2fb7-473d-869a-91e6715ef7d7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2174-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01382-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; (S) 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

K. ir K. K.-K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir K. K.-K. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedÅ«ras be atsakovų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys S. K. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1480 ha ploto) detaliojo planavimo procedÅ«ras, siekiant šį žemės sklypÄ padalinti į du sklypus – „A“ (1080 kv. m ploto, savininkai A.

K. ir K. K.-K.) ir „B“ (400 kv. m ploto, savininkė V. L.) pagal nuosavybės dalis, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai rengti planÄ , prilyginamÄ teritorijų planavimo dokumentui, perimti planavimo organizatoriaus teises, gauti plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimus (sÄ lygas), parengtÄ planÄ teikti derinti bei tvirtinti, taip pat įregistruoti naujai suformuotÄ 400 kv. m žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3–5).Nurodė, kad 1999 m. liepos 29 d. atsakovas A.

K. pardavė R. L. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ji su sutuoktiniu R. L. 2004 m. birželio 10 d. tÄ dalį sklypo padovanojo ieÅ¡kovei. Atsakovui parduodant žemės sklypo dalį, Å¡alys nesudarė susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties priede padalino žemės sklypÄ Ä¯ „A“ (1080 kv. m ploto dalis, tenkanti A. K.) ir „B“ (400 kv. m ploto dalis, tenkanti R. L.) dalis, kurių plotas atitiko sutarties Å¡alių nuosavybėje turimas idealines sklypo dalis.

IeÅ¡kovei priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams 1080/1480 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui S. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 statinių, esančių Å¡iame žemės sklype, ji taip pat naudojasi žemės sklypu prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. IeÅ¡kovė nurodė, jog su atsakovais ir trečiuoju asmeniu nuolat vyksta konfliktai ir ginčai, todėl tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo įteikti praneÅ¡imai dėl sutikimo rengti detalųjį planÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsakymų negavo, nesutikimo motyvų atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ kitų bendraturčių teisės nebus pažeistos, kadangi tarp Å¡alių buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, kuri atitinka tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ , suformuoti sklypai atitiks Å¡alių turimas nuosavybės teisės dalis, atsakovams atitenka ta žemės sklypo dalis, kurioje stovi jiems priklausantys statiniai. Atsakovai ir trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė civilinę bylÄ nutraukti (1 t., b. l. 35–38).

Nurodė, kad ginčo sklypas neturi detaliojo plano, pirkimo–pardavimo sutartis ir dovanojimo sutartis buvo pasiraÅ¡ytos be detaliojo plano, prie sutarčių jokie planai nebuvo pridėti, todėl sutartys yra negaliojančios. IeÅ¡kovės pateiktas sklypų padalijimo planas – pasiÅ«lymas netinkamas, kadangi jame neteisingai nurodytos sklypo koordinatės, be to, atsakovai savo nuožiÅ«ra gali spręsti, kuriÄ dalį sklypo atiduos ieÅ¡kovei. Taip pat nurodė, kad VÄ® Registrų centro duomenys yra neteisingi ir ieÅ¡kovei dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nepriklauso, kadangi ginčytini ieÅ¡kovės nuosavybės įgijimo pagrindai.

IeÅ¡kovė neturi teisės į žemės sklypÄ , sutartis yra fiktyvi. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčo iÅ¡sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl prašė ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovė 2013 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama leisti rengti sklypo planÄ , prilyginamÄ teritorijų planavimo dokumentui. 2014 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovei raÅ¡tu buvo atsakyta, kad neleidžiama pradėti rengti plano, kadangi praÅ¡ymÄ turi pasiraÅ¡yti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba vienas iÅ¡ jų, turintis notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti kitiems asmenims.

Dėl Å¡ios priežasties jokie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo ar pertvarkymo procesai nėra pradėti (1 t., b. l. 100–103). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 69–74) ieÅ¡kinį tenkino – pripažino ieÅ¡kovei teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymÄ pagal architekto M. K. parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ padalinant jį į du sklypus:

A - (1080 kv. m), priklausantį A. K. ir K. K.-K. ir B - (400 kv. m), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotÄ 400 kv. m žemės sklypÄ nekilnojamojo turto registre; priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei po 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir valstybei – po 19 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė bandė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti gera valia, tačiau atsakovai savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė. IeÅ¡kovė praÅ¡o padalinti (atidalinti) bendraturčių žemės sklypÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ , kuris atitinka faktinę Å¡alių naudojimosi tvarkÄ .

Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad yra neteisingos žemės sklypo koordinatės, todėl ieškovės siūlomos žemės sklypo dalies riba turėtų būti perkelta į kaimyninio, t. y. į L. priklausančio žemės sklypo pusę. Teismas konstatavo, kad šalių žemės sklypas yra privati nuosavybė, įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ginčo žemės sklypas, remiantis nustatytomis koordinatėmis yra įtrauktas į kadastro žemėlapį.

Teismo vertinimu, kol ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindas ir žemės sklypo kadastro duomenys yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tol jie yra galiojantys. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad tarp šalių buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5268-584/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje nurodyta, jog iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu „B“ 400 kv. m ploto, o atsakovai – žemės sklypu „A“ 1080 kv. m ploto.

Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių jau yra įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas, tik atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės nurodoma viena žemės sklypo riba. Å is klausimas taip pat buvo nagrinėjamas aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, nes ieÅ¡kovė V. L. prašė pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo pastatyti tvorÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ tarp taÅ¡kų 20 ir 21 pagal ieÅ¡kovės užsakymu projektuotojo R.

M. parengtÄ 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektÄ . Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo padalinimo projektas atitinka faktinę Å¡alių naudojimosi tvarkÄ ir nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtinas, nes jis užtikrintų tolesnį minėto turto naudojimo racionalumÄ ir nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

MinėtÄ projektÄ laikė procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinu, atitinkančiu bendraturčių dalis ir nepažeidžiančiu trečiųjų asmenų teisių. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir vadovavosi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, tačiau Å¡is norminis aktas nebegalioja, todėl visos procedÅ«ros turi bÅ«ti vykdomos vadovaujantis galiojančiomis „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis“, patvirtintomis LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (p. 66). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis operatyvumo ir koncentruotumo principais, teismas atitinkamai iÅ¡dėstė ir sprendimo rezoliucinę dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 92–100) atsakovai praÅ¡o pripažinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4636-774/2014 neteisėtu ir sprendimÄ Â panaikinti vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų; sujungti tris civilines bylas pagal antros instancijos teismui pateiktus du apeliacinius skundus ir vienÄ atskirÄ jį skundÄ tapačiose Kauno apylinkės teisme užvestose civilinėse bylose Nr. A2-1746-199/2014, Nr. 2-13152-375/2014, Nr. 2-4626-775/2014; bylÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, t. y. netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, turinčias reikÅ¡mės vienodam teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui bei jas pažeidė, o Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui.

2. Teismas pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , kas sudaro teisinį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 320 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos savininko teisių gynimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas akivaizdžiai supainiojo ieÅ¡kinio dalyko ir ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindus.

3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, kadangi Kauno apylinkės teismo žinioje buvo užvesta byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantai apie tai informavo teismÄ , tačiau teisėja neatsižvelgė į jų argumentus ir bylÄ nagrinėjo. Be to, ieÅ¡kovės pateikta papildoma procesinė medžiaga prie ieÅ¡kinio nebuvo iÅ¡vardinta pačiame ieÅ¡kinyje, kas prieÅ¡tarauja CPK 135 straipsniui, kopijos nėra tinkamai patvirtintos, teismui nebuvo pateikti dokumentų originalai.

Todėl teismas tokiais įrodymais negalėjo vadovautis, priimdamas sprendimÄ . Teismas savo procesiniais sprendimais pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias savininko teisių gynybÄ .4. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai vadovavosi tik ieÅ¡kovę atstovaujančio advokato įrodymais, nagrinėdamas S. M. suplanuotÄ sklypo ribų planÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino, pagal kÄ planas buvo sudarytas, nagrinėdamas ginčo žemės sklypo dalies ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymų planavimo projektÄ neįtraukė į bylÄ Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos specialistų, dėl to pažeidė rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nepagrįstai apribojo galimybes iÅ¡tirti visus Å¡alių siÅ«lomus variantus bei nustatyti tinkamiausiÄ , kas lėmė nevisapusiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Å ie proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų iÅ¡dėstytas aplinkybes, sÄ moningai jas ignoravo. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 102–105) trečiasis asmuo S. K. pritarė apeliaciniam skundui ir jame pateiktiems praÅ¡ymams.Nurodė, kad ji Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo, kurio interesai ir teisės teisiniu požiÅ«riu yra vienodai pažeidžiami, kaip ir atsakovų, kurie yra jos sutuoktinis ir dukra.

Teisėja E. Å liumpienė, skubėdama kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir įgyvendinti ieÅ¡kovės turtines teises į jai nepripažintÄ Å¾emės sklypo dalį, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu neiÅ¡siaiÅ¡kino Å¡alių pozicijos ginčijamais klausimais iÅ¡ esmės, tuo pažeisdama S. K. teises. Teismas jai nesuteikė galimybių gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio procesinėmis priemonėmis, kadangi ji Å¡ioje byloje nebuvo įtraukta atsakove. Tuo bÅ«du teismas ne tik neužtikrino, bet ir pažeidė proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, kas reiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ bylos nagrinėjime.

Ginčijamame sprendime nebuvo įvardinta jokios motyvacijos dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, tokiu bÅ«du fiktyvios notarinės sutartys buvo įvertintos ir pripažintos, kaip teisėtos, nors faktai ir motyvuota bylos procesinė medžiaga rodo, kad ieÅ¡kovės teismui pateiktos notarinės sutartys yra sudarytos ir patvirtintos notarei pažeidžiant reglamentuotÄ bei įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Teismas privalėjo tai iÅ¡nagrinėti ir įvertinti teisiniu požiÅ«riu, tačiau to nepadarė.

Pritaria apeliantams, kad ieÅ¡kinio dalykas yra nepagrįstai pakeistas. Realiai teismui pateikto ieÅ¡kinio dalyko – teisės pripažinimo, teismas nenagrinėjo. Jis buvo tiesiog sÄ moningai ir gudriai apeitas, kas reiÅ¡kia, kad teismo keliu nebuvo pripažinta ieÅ¡kovės teisė į jai dovanotÄ Å¾emės sklypo dalį bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pakeisto ieÅ¡kinio dalyko pripažinti pagrįstu ir tokį neteisėtai pakeistÄ ieÅ¡kinį tenkinti, negalėjo.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neturi jokių teisių į atidalijamÄ Å¾emės sklypo dalį bendrame žemės sklype. Teismas negalėjo suteikti ieÅ¡kovei jokių teisių į jai dovanotÄ Å¾emę savo nuožiÅ«ra, nes yra neteisingai sudarytos ir patvirtintos notarinės žemės pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, kurių pagrindu buvo įgyta žemės sklypo dalis. Sprendime paminėtoje kitoje byloje Nr. 2-5268-584/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra atnaujintas, byla yra apeliaciniame teisme, todėl teisėja padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Visi ieÅ¡kovės byloje pateikti teisiÅ¡kai nepagrįsti nepatvirtinti kompetentingų institucijų sklypo ribų planai, todėl teismas negalėjo jais vadovautis. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 106–110) ieÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl konkrečios aiÅ¡kiai apibrėžtos teisės pripažinimo, t. y. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedÅ«ras be atsakovų sutikimo pripažinimo.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad esÄ teismuose jau yra nagrinėjamos ar iÅ¡nagrinėtos bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams – 1080/1480 dalys, atitinkamai 810/1480 ir 270/1480 dalys žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Å¡alių ginčui spręsti CK 4.80 straipsnį, kurio 1 dalyje yra įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, o 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das.

Ä®statymai prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra, ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas). IeÅ¡kinyje praÅ¡oma pripažinti teisę atidalinti žemės sklypÄ â€“ turtÄ , kurio atidalinimo tvarkÄ reglamentuoja Žemės įstatymo nuostatos.

IeÅ¡kovė bandė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti gera valia, tačiau atsakovai savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje pateiktas ieÅ¡kovės atidalijimo variantas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, įmanomas įgyvendinti, nepadarys neproporcingos žalos daiktui, atitinka bendraturčių dalis, nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ , užtikrins tolesnį Å¡io žemės sklypo naudojimo racionalumÄ ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Atsakovai savo variantų neteikė ir net nesiruošė teikti. IeÅ¡kovės nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai jokios teisinės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti ar pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti neturi. VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo reikalavimai, kuriais apeliantai praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 nagrinėti sujungus kitas civilines bylas, nes teismui sujungti bylas leidžiama tik pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir tik tuo atveju, jeigu teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelios bylos pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui.

Aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų sujungtos apeliantų nurodomos bylos, apeliaciniame skunde nenurodoma, juolab, kad reikalavimai visose bylose yra skirtingi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tų reikalavimų ribose pilnai ir visapusiÅ¡kai nustatė ir iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 112–116) trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius praÅ¡o dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.Nurodė, kad apeliantai praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau nenurodo ir nemotyvuoja nė vieno iÅ¡ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais.

Civilinėje byloje Nr. 2-4636-778/2014 ieÅ¡kovė teismo prašė pripažinti jai teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo atlikti 0,1480 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedÅ«ras, siekiant šį žemės sklypÄ padalinti į du sklypus: A - (1080 kv. m), priklausantį minėtiems atsakovams, ir B - (400 kv. m), priklausantį ieÅ¡kovei, pagal nuosavybės dalis. Kauno apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-574/2011 buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“, o atsakovams 1080 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „A“, pagal S. M. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

Atsižvelgiant į abiejose bylose reikÅ¡tus reikalavimus ir į CK nuostatas, mano, kad ieÅ¡kiniai bylose buvo reiÅ¡kiami skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų dalykų. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sÄ moningai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ . Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir vadovavosi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, tačiau Å¡is norminis teisės aktas yra negaliojantis. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi taisyklėmis, kurios galioja nuo 2014 m. sausio 2 d.

IÅ¡ ieÅ¡kinio dėstomosios dalies ir ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo yra aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė siekia atidalinti žemės sklypÄ , todėl mano, kad teismas, vadovaudamasis ne netekusiu galios, o galiojančiu teisės aktu, elgėsi tinkamai, kadangi kitu atveju teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir tenkinus ieÅ¡kovės suformuluotÄ reikalavimÄ bÅ«tų neįmanoma jo įgyvendinti. Dėl atsakovų apeliaciniame skunde nurodytų civilinių bylų sujungimo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Apeliantai bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo tokio praÅ¡ymo motyvų, todėl dėl apeliantų praÅ¡ymo pagrįstumo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

                IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

          Apeliantai praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio praÅ¡ymo nemotyvuoja. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , nepripažįsta, kad Å¡ioje byloje bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).           Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. rugsėjo 3 d.

Kauno miesto valdybos sprendimu patikslintos atsakovo A. K. naudoto sklypo (duomenys neskelbtini), ribos (t. 1, b. l. 75–81, 86). A. K. 1999 m. liepos 29 d. dalį, t. y. 0,0400 ha, žemės sklypo, pardavė R. L. (t. 1, b. l. 16–17). Pirkimo–pardavimo sutarties priede nurodyta, kad R. L. įsigijo žemės sklypÄ , pažymėtÄ â€žB“, 400 kv. m ploto, nusipirktojo žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai sudarė: 13,25 m., 23,91 m., 16,91 m. ir 23,38 m (t. 1, b. l. 18). 2004 m. birželio 10 d. RÅ«ta ir R.

L. iÅ¡ atsakovo nusipirktÄ 400 kv. m. ploto žemės sklypÄ padovanojo ieÅ¡kovei, (t. 1, b. l. 11–13), kuri dovanÄ priėmė ir žemės sklypÄ savo vardu įregistravo Registrų centre (t. 1, b. l. 14, 22–23). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. K. priklauso 1/2 dalis pastatų, esančių ginčo sklype (t. 1, b. l. 20–21, 82, 87, 88), kuriuos jai 1996 m. rugsėjo 13 d. padovanojo atsakovas (t. 1, b. l. 152–154). 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. K. padovanojo K. K. – K. 1/4 dalį 1080/1480 dalies 0,1480 ha ginčo žemės sklypo (t. 1, b. l. 170–172).

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį – pripažino jai teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymÄ pagal architekto M. K. parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ padalinant jį į du sklypus: A - (1 080 kv. m), priklausantį A. K. ir K. K.-K. ir B - (400 kv. m), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotÄ 400 kv. m žemės sklypÄ nekilnojamojo turto registre.

Su priimtu sprendimu nesutinka atsakovai, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , kas sudaro pagrindÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, kadangi Kauno apylinkės teismo žinioje buvo užvesta byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl teisės pripažinimo į žemę, pateikti netinkamai patvirtinti įrodymai, teismas vertino tik ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, apeliantai nepripažįsta ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendratautės, ir teismas byloje nenagrinėjo atsakovų pretenzijų dėl ieÅ¡kovės įsigytos ginčo žemės sklypo dalies teisėtumo.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.            Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažinimo atvejai išvardinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo ir nemotyvuoja nė vieno iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).           Apeliantų teigimu, konkrečios civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl teisės ieÅ¡kovei atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedÅ«ras, siekiant žemės sklypÄ padalinti į du sklypus be atsakovų sutikimo ir civilinės bylos Nr. A2-1746-199/2014 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teisės pripažinimo, ieÅ¡kinių dalykai yra tapatÅ«s, t. y., anot apeliantų, dėl teisės pripažinimo, todėl teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, nes privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo taip Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.            Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-574/2011 buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu (duomenys neskelbtini) – ieÅ¡kovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“, o apeliantams 1 080 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „A“, pagal S. M. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ . 2012 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas atsakovų skundas, sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovų praÅ¡ymu buvo atnaujintas procesas byloje, tačiau 2014 m. kovo 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas 2011 m. birželio 23 d. sprendimas. Dėl nutarties atsakovai buvo pateikę atskirÄ jį skundÄ , kuris 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmestas. Taigi sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra įsiteisėjęs, todėl atmestini visi apeliantų argumentai, susiję su Å¡iuo sprendimu. Pagal ieÅ¡kovės V.

L. ieÅ¡kinį užvesta civilinė byla Nr. 2-4636-775/2014 dėl teisės ieÅ¡kovei atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedÅ«ras, siekiant žemės sklypÄ padalinti į du sklypus, be atsakovų sutikimo. Kaip minėta, apeliantai ir ieÅ¡kovė yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Å i aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais – raÅ¡ytinėmis notarine tvarka sudarytomis pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartimis, žemės sklypo dalies priėmimo–perdavimo aktu, ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į 400/1480 dalis žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenimis (1 t., b. l. 11–17, 22–23).              CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Atsižvelgiant į minėtus abiejose bylose reikÅ¡tus reikalavimus, į nurodytas CK nuostatas, faktines bylų aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kiniai bylose buvo reiÅ¡kiami skirtingais pagrindais dėl skirtingų dalykų, todėl atmestini apeliantų argumentai, jog abu minėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniai yra reiÅ¡kiami dėl nuosavybės teisės pripažinimo, jie yra tapatÅ«s ir teismas turėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentu, kad „teismas sÄ moningai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ â€œ.

Kolegija pažymi, kad įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Toks bÅ«das geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , nes jis leidžia visiÅ¡kai, kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, ar iÅ¡ dalies, kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė iÅ¡lieka neatsidalijusiems bendraturčiams, nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip iÅ¡vengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012). Bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).

Å iÄ pareigÄ derindamas su visiÅ¡ko bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Kauno apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog aiÅ¡kinant Å¡ių normų turinį ir analizuojant jų taikymo sÄ lygas bei pagrindus turi bÅ«ti laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo bÅ«das.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2013 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti pradėti rengti sklypo planÄ , prilyginamÄ teritorijų planavimo dokumentui (1 t., b. l. 104), tačiau Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, kadangi jis nebuvo pasiraÅ¡ytas visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų (1 t., b. l. 105). 2014 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovė per Kauno miesto 27 notaro biurÄ iÅ¡siuntė Sholestikai ir A.

K. ir K. K. – K. pareiÅ¡kimus dėl sutikimo pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ teritorijų planavimo dokumentui, davimo (1 t., b. l. 6–10, 113-114), tačiau negavo iÅ¡ atsakovų jokio atsakymo. Taigi, ieÅ¡kovė, iÅ¡naudojusi galimybes susitarti neteisminiu keliu, prašė teismo pripažinti jai teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedÅ«ras, bÅ«tinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, siekiant šį žemės sklypÄ padalinti į du sklypus pagal nuosavybės dalį, vadovaudamasi žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, t. y. pripažino ieÅ¡kovei teisę be atsakovų sutikimo vykdyti ginčo žemės sklypo pertvarkymÄ pagal architekto M. K. parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ padalijant jį į du sklypus: A - (1080 kv. m), priklausantį atsakovams bei B - (400 kv. m), priklausantį ieÅ¡kovei.Pažymėtina, kad minėtas nutarimas nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios. LR žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 2.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Taisyklių 2 punktas). Rengiant projektÄ , gali bÅ«ti pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 punktas).

Taigi, atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , žemės sklypo atidalijimas yra galimas rengiant projektÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančiu norminiu aktu ir pagrįstai iÅ¡ įrodymų visumos, atsakovams savo variantų neteikiant, sprendė, kad ieÅ¡kovės pasirinktas ginčo sklypo atidalijimo bÅ«das užtikrins tolesnį Å¡io žemės sklypo naudojimo racionalumÄ ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Atmestinas apeliantų argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nesutiktina, kad sprendimas priimtas vadovaujantis „ne dokumentais, bet prirašytais popieriais, ... kurie teisiniu požiūriu yra niekiniai“. Byloje pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planas, parengtas S. M., kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), kurios yra pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 18). Šis planas pateiktas ir minėtoje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje pripažinta, kad tai yra oficialus įrodymas.

Dar kartÄ pabrėžtina, kad apeliantai neteikė savo paruoÅ¡tų atidalijimo variantų, nepagrįstai nepripažindami ieÅ¡kovės, kaip ginčo sklypo bendraturtės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi principų, tinkamai vertino byloje įrodymus ir iÅ¡vadas padarė iÅ¡ įrodymų visumos (CPK 12, 17, 178, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų ribose pilnai ir visapusiÅ¡kai nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimto sprendimo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas  paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas