d1a41d38-4647-49ff-a06e-e93b37dc4268 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-557/2018Teisėja E. Žakevičiūtė.                                                    Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02043-2014-4                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1.; (S)                                        2.1.7.1.;2.4.6.5.1.;2.4.7;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei,nuteistajam A. V.,gynėjams Mariui Navickui, Petrui Maceniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, nuteistojo I.

M. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:I. M. (I. M.) nuteistas pagal BK 202 str. 1 d. 200 MGL (7532 EUR) dydžio bauda, į bausmę įskaitant laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-10-23 iki 2014-10-24 (vienÄ parÄ ), jÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė I. M. nustatyta 198 MGL (7456,68 EUR) dydžio bauda;A. V. nuteistas pagal BK 202 str. 1 d. 200 MGL (7532 EUR) dydžio bauda.Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p., konfiskuota uždraustos veikos priemonė – I.

M. priklausantys 20 000 JAV dolerių, saugoma Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje.Nuosprendžiu nuspręsta kitus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 110 Lt, 4 999,60 EUR, 4 745 Anglijos svarus sterlingų, 8 360 Rusijos Federacijos rublių, 161 400 Norvegijos kronų, 2 Lenkijos zlotus ir 4 353 JAV dolerius, paimtus 2014-10-23, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti I.

M., o deÅ¡imt kompaktinių plokÅ¡telių, esančių prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendžiu iÅ¡ kaltinamųjų I. M. ir A. V. į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kota po 21 EUR proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. M. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 2002-09-10 Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 str. 43 d. 1 p. nuostatos, numatančios, kad „vertimasis finansų paslaugų teikimu:

1) deklaravimas Å«kinę veiklÄ reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose, ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“, to paties įstatymo 3 str. 1 d. 13 p. nuostatos, numatančios, kad „Finansinės paslaugos yra: <...> valiutos keitimas (grynaisiais pinigais)“, to paties įstatymo 3 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad „licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“, neteisėtai – neįkÅ«ręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebÅ«damas kredito įstaigos atstovu, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, teikdamas finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais) veiks neteisėtu bÅ«du, tyčia pažeisdamas 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 str. 3 d. nuostatÄ , numatančiÄ , kad „teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama“, Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 7 d.

Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 str. 1 d. (įstatymo norma galiojo iki 2015-11-01) nuostatÄ , numatančiÄ , kad „litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus ar vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ užsienio valiutÄ keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotus leidimus (licencijas) <...>“, neturėdamas licencijos, Klaipėdos mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku versliÅ¡kai fiziniams asmenims S. G. (S. G.), E. P., V.

B., R. L., D. P., A. K., J. Č., J. Å ., D. R., R. S., N. L. (N. L.), S. J., D. S., T. M., R. K., K. L., R. V., Ž. M. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . I. M., iÅ¡ neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, iÅ¡ fizinių asmenų nupirktÄ valiutÄ keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 atliko 195 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 340 035 svarus sterlingų į 1 398 756,25 Lt; 3 294 350 Norvegijos kronų į 1 361 521,75 Lt; 717 470 Å vedijos kronų į 277 040,32 Lt; 889 450 Danijos kronų į 410 193,04 Lt; 442 830 JAV dolerių į 1 119 499,78 Lt; 1 400 Latvijos latų į 6 807,90 Lt; 1 364 219,32 Lt į 394 260 EUR.

Tokiu būdu I. M. versliškai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdamas šiai veiklai licencijos (leidimo).A. V. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 str. 43 d. 1 p. nuostatos, numatančios, kad „vertimasis finansų paslaugų teikimu:

1) deklaravimas Å«kinę veiklÄ reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose, ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“, to paties įstatymo 3 str. 1 d. 13 p. nuostatos, numatančios, kad „finansinės paslaugos yra: <...> valiutos keitimas (grynaisiais pinigais)“, to paties įstatymo 3 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad „licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“, neteisėtai – neįkÅ«ręs ir neįregistravęs finansų įstaigos Juridinių asmenų registre, nebÅ«damas kredito įstaigos atstovu, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, teikdamas finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), veiks neteisėtu bÅ«du, tyčia pažeisdamas 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 str. 3 d. nuostatÄ , numatančiÄ , kad „teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama“, 1993 m. liepos 7 d.

Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 str. 1 d. (įstatymo norma galiojo iki 2015-11-01) nuostatÄ , numatančiÄ , kad „litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus ar vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ užsienio valiutÄ keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotus leidimus (licencijas) <...>“, neturėdamas licencijos, Klaipėdos mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku versliÅ¡kai fiziniams asmenims E. P., R.

M., V. K., R. K., E. Č., E. K., R. V., R. K., M. D. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . A. V., iÅ¡ neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, iÅ¡ fizinių asmenų nupirktÄ valiutÄ keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22 atliko 112 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 1 760 500 Norvegijos kronų į 735 844,68 Lt; 140 545 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų į 577 622,36 Lt; 815 900 Danijos kronų į 376 522,69 Lt; 1 161 510 Å vedijos kronų į 446 136,84 Lt; 2 100 Latvijos latų į 10 277,82 Lt; 264 000 JAV dolerių į 665 152,01 Lt; 431 780 Lt į 124 810 EUR; 88 012 Lt į 35 000 JAV dolerių.

Tokiu bÅ«du A. V. versliÅ¡kai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdamas Å¡iai veiklai licencijos (leidimo).Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: I. M. pagal BK 202 str. 1 d. paskirti 500 MGL dydžio (18 830 EUR) baudÄ , į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-10-23 iki 2014-10-24 (vienÄ parÄ ), jÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę I. M. nustatyti 498 MGL (18 754,68 EUR) dydžio baudÄ ;

A. V. pagal BK 202 str. 1 d. paskirti 500 MGL dydžio (18 830 EUR) baudÄ ; taikyti BK 72 str. 2 d. ir iÅ¡ I. M. konfiskuoti 5 110 Lt, 4 999,60 EUR, 4 745 Anglijos svarus sterlingų, 8 360 Rusijos Federacijos rublių, 161 400 Norvegijos kronų, 2 Lenkijos zlotus ir 24 353 JAV dolerius, paimtus 2014-10-23 ir saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., o iÅ¡ A. V. konfiskuoti 13 687,40 EUR, rastų 2014-10-23 kratos metu; taikyti BK 723 straipsnį ir iÅ¡ A.

V. konfiskuoti turto dalį, atitinkančiÄ 30 779 EUR sumÄ ; palikti galioti paskirtÄ laikinÄ A. V. nuosavybės teisių apribojimÄ , iki baudžiamojoje byloje bus iÅ¡spręstas turto konfiskavimo klausimas; daiktus, turinčios reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. pinigus, paimtus iÅ¡ I. M. kratų metu ir saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., palikti saugoti, iki bus iÅ¡spręstas turto konfiskavimo klausimas; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kiekvieno padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymi, jog teismas teisingai konstatavo, kad tiek kaltinamasis I. M., tiek kaltinamasis A. V. padarė po vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, anksčiau jie neteisti, vedę, dirba, byloje jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes abiem kaltinamiesiems pagrįstai parinko BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytas baudos bausmes, tačiau, prokurorės vertinimu, paskirdamas jiems po 200 MGL dydžio baudÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo skiriamų baudų dydžio.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nenustatęs nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai kaltinamiesiems skiria bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

BK 47 str. 3 d. 3 p. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350), numatė, kad už apysunkį nusikaltimÄ skiriama bauda iki 1000 MGL dydžio, taigi Å¡ios bausmės vidurkis buvo 500 MGL. Mano, jog jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių abiem kaltinamiesiems skirti daug mažesnes baudas nei įstatymo numatytos už apysunkio nusikaltimo padarymÄ baudos vidurkis teismas nenustatė. Teigia, jog tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 61 str. ir 47 str. 3 d. 3 p. nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir abiem kaltinamiesiems skyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, prokurorė mano, jog I. M. ir V. V. skirtinos BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – baudos, artimos BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytos baudos dydžio vidurkiui. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 72 str. nuostatas ir nepagrįstai tik dalį I. M. priklausančių pinigų (20 000 JAV dolerių) pripažino nusikalstamos veikos priemone ir konfiskavo, o dėl kratos metu pas A. V. rastų pinigų visiÅ¡kai nepasisakė. Pažymi, jog byloje teismas nustatė, kad abu nuteistieji nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23, neturėdami licencijos, versliÅ¡kai fiziniams asmenims teikė valiutos keitimo paslaugas ir, iÅ¡ Å¡ios neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdami gauti naudos, iÅ¡ fizinių asmenų supirktÄ valiutÄ keitė AB SEB banke.

I. M. laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 šiame banke atliko 195 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 340 035 svarus sterlingų į 1 398 756,25 Lt; 3 294 350 Norvegijos kronų į 1 361 521,75 Lt; 717 470 Švedijos kronų į 277 040,32 Lt; 889 450 Danijos kronų į 410 193,04 Lt; 442 830 JAV dolerių į 1 119 499,78 Lt; 1 400 Latvijos latų į 6 807,90 Lt; 1 364 219,32 Lt į 394 260 EUR, o A. V. šiame banke laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22, atliko 112 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 1 760 500 Norvegijos kronų į 735 844,68 Lt; 140 545 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų į 577 622,36 Lt; 815 900 Danijos kronų į 376 522,69 Lt; 1 161 510 Švedijos kronų į 446 136,84 Lt; 2 100 Latvijos latų į 10 277,82 Lt; 264 000 JAV dolerių į 665 152,01 Lt; 431 780 Lt į 124 810 EUR; 88 012 Lt į 35 000 JAV dolerių.

Teismas nustatė, kad abu nuteistieji versliškai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdami šiai veiklai licencijos (leidimo). BK 72 str. 2 d. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 2014-10-23 kratų metu pas I. M. buvo rasta ir paimta pinigų įvairia valiuta: I. M. asmens kratos metu rasta ir paimta 27 400 Lt, kuriuos jam sumokėjo liudytojas S. G. už I. M. parduotus 20 000 JAV dolerių, ir 3 940 EUR, 3 460 JAV dolerių ir 500 Lt, kratos metu I.

M. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti 1 039 EUR, 893 JAV doleriai, 235 Anglijos svarai sterlingų ir 5 110 Lt, kratos metu I. M. naudojamame automobilyje rasta ir apimta 161 400 Norvegijos kronų, 4 510 Anglijos svarų sterlingų, 8 360 Rusijos Federacijos rublių, 20,60 EUR ir 2 Lenkijos zlotai. Liudytojas S. G. pagal 2014-10-23 daiktų dokumentų pateikimo protokolÄ pateikė iÅ¡ I. M. įsigytus 20 000 JAV dolerių, o jam pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti 27 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, 2014-10-27 nutarimu buvo laikinai apribotos I.

M. nuosavybės teisės į turtÄ â€“ pinigus: 5 110 Lt, 4 999,60 EUR, 4 745 Anglijos svarus sterlingų, 8 360 Rusijos Federacijos rublių, 161 400 Norvegijos kronų, 2 Lenkijos zlotus ir 24 353 JAV dolerius, paimtus 2014-10-23. Laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęstas 2015-04-23, 2015-04-23 ir 2015-07-10 nutartimis iki 2015-10-27. 2015-10-26 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu minėti pinigai buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Teismas teisingai konstatavo, kad yra pagrindas nurodytus I. M. priklausančius 20 000 JAV dolerių, kuriuos jis pardavė S. G., konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę, tačiau padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad kiti I. M. gyvenamojoje vietoje, naudojamame automobilyje ir asmens kratos metu rasti pinigai, kurie virÅ¡ija 20 000 JAV dolerių sumÄ , yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar rezultatas, todėl nepagrįstai nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus juos grÄ Å¾intini I.

M.. Kaip nurodyta nutarime, teismas pripažino, kad I. M. nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23, neturėdamas licencijos, versliÅ¡kai fiziniams asmenims teikė valiutos keitimo paslaugas, t. y. atliko ne tik tÄ vienÄ konkrečiÄ neteisėtÄ valiutos keitimo operacijÄ â€“ 2014-10-23 I. G. pardavė 20 000 JAV dolerių, tačiau sistemingai fiziniams asmenims keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . IÅ¡ nuosprendyje aptartų liudytojų parodymų ir kitų duomenų matyti, kad I.

M. nuolat iÅ¡ fizinių asmenų pirkdavo ir jiems parduodavo ne tik JAV dolerius, bet ir Norvegijos kronas, Anglijos svarus sterlingų, eurus, Rusijos Federacijos rublius ir kitÄ užsienio valiutÄ . Pažymi, jog iÅ¡ 2017-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-420(17) matyti, kad palyginus I. M. ir M. M. Å¡eimos gautas pajamas per tiriamÄ jį laikotarpį (nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23), padarytas iÅ¡laidas ir atsižvelgiant į jų turimÄ piniginių lėšų likutį bankuose kiekvienų metų pradžioje, nustatyta, kad 2014-10-23 kratų metu rastos piniginės lėšos (2014-10-23 I.

M. asmens kratos metu buvo rasta ir paimta 27 400 Lt, kuriuos jam sumokėjo liudytojas S. G. už I. M. parduotus 20 000 JAV dolerių, 3940 EUR, 3460 JAV dolerių ir 500 Lt, kratos metu I. M. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti 1039 EUR, 893 JAV doleriai, 235 Anglijos svarai sterlingų ir 5110 Lt, kratos metu I. M. naudojamame automobilyje rasta ir apimta 161 400 Norvegijos kronų, 4510 Anglijos svarų sterlingų, 8360 Rusijos Federacijos rublių, 20,60 EUR ir 2 Lenkijos zlotai) nepagrįstos pagal dokumentus gautomis pajamomis.

Teigia, jog bylos medžiaga yra aiškiai įrodyta, kad pas I. M. rasti pinigai buvo naudojami nusikalstamai veikai daryti. Net ir nenustačius, kiek konkrečiai pajamų I. M. gavo iš nusikalstamos veikos, yra pagrindas visus pas I. M. rastus pinigus pripažinti nusikalstamos veikos priemone ir juos konfiskuoti. 2014-10-23 kratos metu A. V. gyvenamojoje vietoje buvo rasta 45 240 Lt ir 585 EUR. Konvertavus litus į eurus, bendra kratos metu rastų pinigų suma – 13 687,40 EUR. Teigia, jog teismas nepasisakė, kodėl šie pas A.

V. rasti pinigai nelaikytini nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu, t. y. konfiskuotinu turtu, tik nurodė, kad nenustatė pagrindo A. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , tačiau tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Nurodo, jog teismas pripažino, kad A. V. taip pat nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23, neturėdamas licencijos, versliÅ¡kai fiziniams asmenims teikė valiutos keitimo paslaugas, t. y. sistemingai fiziniams asmenims keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ .

IÅ¡ nuosprendyje aptartų liudytojų parodymų ir kitų duomenų matyti, kad A. V. nuolat iÅ¡ fizinių asmenų pirkdavo ir jiems parduodavo įvairiÄ užsienio valiutÄ , kuriÄ vėliau keisdavo banke. Prokurorės manymu, akivaizdu, kad asmuo, užsiimantis tokia neteisėta veikla, turi turėti pinigų Å¡iai nusikalstamai veikai vykdyti. IÅ¡ 2017-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-420 (17) matyti, kad palyginus per tiriamÄ jį laikotarpį (nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23) A. V. ir A. V. Å¡eimos gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas ir atsižvelgiant į jų turimÄ piniginių lėšų likutį bankuose kiekvienų metų pradžioje nustatyta, kad 2014-10-23 kratos metu rastos piniginės lėšos (45 240 Lt ir 585 EUR) nepagrįstos pagal dokumentus gautomis pajamomis.

Bylos medžiaga yra aiÅ¡kiai įrodyta, kad pas A. V. rasti pinigai buvo naudojami nusikalstamai veikai daryti. Net ir nenustačius, kiek konkrečiai pajamų A. V. gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, yra pagrindas visus pas jį kratos metu rastus pinigus pripažinti nusikalstamos veikos priemone ir juos konfiskuoti. Prokurorė pažymi, kad nekonfiskavus kratos metu rastų pinigų, nuteistieji turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nepagrįstai A.

V. netaikė BK 723 str., kuris numato iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , tai yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimÄ valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nors teismas pripažįsta, kad kaltinamieji A. V. ir I. M. padarė apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 202 str. 1 d., tačiau byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog specialisto iÅ¡vadose ir ekspertizės akte nurodytas sumas kaltinamieji gavo bÅ«tent iÅ¡ kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu abu kaltinamieji teikė papildomus duomenis, patvirtinančius gautų pajamų teisėtumÄ , – paskolos sutartis, pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus už parduotÄ metalo lauÅ¾Ä . Kaltinamasis A. V. teismui pateikė duomenis, jog yra skolingas sutuoktinės A. V. motinai 75 301 EUR, be to, ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. V. namuose galėjo turėti 40 000 Lt grynaisiais pinigais. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytų bÅ«tinųjų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jÄ Å¡ioje byloje taikyti.

Pabrėžia, jog BK 723 str. 2 d. numato, kad iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;

2) kaltininkas turi Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , arba per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Nors teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kiek pajamų iš neteisėtai vykdytos finansinės veiklos gavo I. M. ir A. V., pažymi, jog teismas konstatavo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu I. M. nedirbo, A. V. nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, todėl akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ši veikla jiems tapo pagrindiniu nuolatiniu ir pastoviu pajamų šaltiniu, t. y. abu kaltinamieji iš jų padarytų apysunkių nusikaltimų turėjo turtinės naudos.

Prokurorė sutinka, kad pagrindo taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ I. M. nėra. 2015 10-09 specialisto iÅ¡vadose Nr. AC21-9 ir AC21-10, konstatuota, kad atlikus 2010-12-01 iki 2014-10-23 laikotarpio I. M. ir M. M. finansų tyrimÄ , konstatuota, kad įvertinus I. M. ir M. M. Å¡eimos gautas teisėtas pajamas ir paskolas, patirtas iÅ¡laidas bei piniginių lėšų likučius banko sÄ skaitose, M. Å¡eima 2014-10-23 dienÄ galėjo turėti ne daugiau nei 30 311 Lt teisėtai gautų pajamų. Teisme apklaustas specialistas M.

K., atlikęs sutuoktinių I. M. ir M. M. finansų tyrimÄ , patvirtino savo kartu su V. J. duotas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad 2012 m. gruodžio 1 dienÄ I. M. neturėjo piniginių lėšų, ir specialisto iÅ¡vadoje jis nepasisakė apie kratų metu pas I. M. rastus pinigus. Teisme apklausta specialistė V. J., 2013 m. atlikusi mokestinį I. M. tyrimÄ bei kartu su M. K. atlikusi M. Å¡eimos finansų tyrimÄ , paaiÅ¡kino, kad mokestinio tyrimo ataskaitos laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, o specialisto iÅ¡vados laikotarpis 2010-12-01 iki 2014-10-23, t. y. laikotarpiai skiriasi ir lyginant mokestinio tyrimo ir specialisto iÅ¡vados laikotarpius dengiasi tik 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. ir 2012 m.

Mokestinio tyrimo metu I. M. nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos teikė vėliau, todėl specialisto iÅ¡vada yra iÅ¡samesnė už mokestinio tyrimo ataskaitÄ ir teismui reiktų vertinti jÄ . Kaltinamiesiems ir jų gynėjams pateikus duomenis apie pajamas, į kurias, jų nuomone, neatsižvelgė specialistai, atlikę finansų tyrimus, teismas Å¡ioje byloje paskyrė ekonominę ekspertizę. IÅ¡ 2017-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-420 (17) matyti, kad palyginus I. M. ir M. M. Å¡eimos gautas pajamas per tiriamÄ jį laikotarpį (nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23), patirtas iÅ¡laidas, atsižvelgiant į jų turimÄ piniginių lėšų likutį bankuose kiekvienų metų pradžioje, nustatyta, kad jų Å¡eima tik 2014 m. (iki 2014-10-23) patyrė 12 286,84 EUR daugiau iÅ¡laidų nei gavo pajamų.

Teisme apklausta ekspertė A. S. patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad ekspertizės metu į klausimÄ , kiek M. Å¡eima buvo sukaupusi piniginių lėšų ne banke 2010-12-01 dienÄ , atsakyti negalėjo, nes M. nepateikė 2010 m. metinių gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijų. Taip pat ji parodė, kad apskaičiavo pajamų ir iÅ¡laidų rezultatÄ už kiekvienus metus atskirai, neperkeldama Å¡io rezultato į kitų metų pradžiÄ . Ekspertės A. S. teigimu, VMI tyrimÄ atliko vadovaudamasi kita metodika ir ji galėjo perkelti sukauptas lėšas į kitus metus, o pagal metodikÄ , kuria vadovavosi ekspertė, to padaryti nebuvo galima.

Ekspertizės metu buvo nustatyta, kiek lėšų tiriamojo laikotarpio pradžioje I. M. ir jo sutuoktinė M. M. turėjo banke, kiek pajamų gavo ir kiek patyrė iÅ¡laidų tiriamuoju laikotarpiu, todėl galima apskaičiuoti, kiek nuteistasis I. M. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgijo turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų. Pagal ekspertizės akto duomenis, I. M. ir M. M. Å¡eima 2010-12-01 banke turėjo 31 206 Lt, per tiriamÄ jį laikotarpį bendros M. pajamos buvo 254 483 Lt, jie patyrė per tÄ laikotarpį 286 893 Lt iÅ¡laidų, kurios 1204 Lt virÅ¡ijo pajamas (286 893 – 254 483 – 31 206).

Å i suma tik nedaug virÅ¡ija M. Å¡eimos gautas pajamas, todėl pagrindo taikyti I. M. iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ nėra. Prokurorė mano, jog, skirtingai nei I. M. atveju, A. V. iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas taikytinas. IÅ¡ 2015-09-25 specialisto iÅ¡vadų Nr. AC21-7 ir Nr. AC21-8 matyti, kad atlikus A. V. ir A. V. laikotarpio nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23 finansų tyrimÄ ir iÅ¡laidų atitikties gautoms pajamoms analizę nustatyta, kad per tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23 teisėtai gautomis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis nepagrįstos sutuoktinių patirtos iÅ¡laidos turtui įsigyti, kurių suma 239 036 Lt, tai atitinka 69 229,6 EUR.

Teisme apklausta specialistė I. J., atlikusi V. Å¡eimos finansų tyrimÄ , patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, atlikdama šį tyrimÄ buvo susipažinusi su Klaipėdos apskrities VMI 2013 metais atlikto A. V. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita. Å io ir jos atlikto tyrimo rezultatai skiriasi nedaug ir todėl, kad ji turėjo daugiau informacijos, be to, nesutampa ir tiriamasis laikotarpis. Ji paaiÅ¡kino, kad 2003-12-31 V. pateikė vienkartinę Å¡eimos turto deklaracijÄ , kurioje deklaruota 260 tÅ«kst. litų pasiskolintų piniginių lėšų ir po 150 000 Lt vertės turimo, bet Nekilnojamojo turto registre neregistruoto nekilnojamo turto.

Manytina, kad tai pradėtas statyti gyvenamasis namas žemės sklype, kuris buvo įsigytas 2002 m., o gyvenamasis namas buvo įregistruotas 2005 m. V. valiutos pardavimo grynaisiais pinigais sandorius vykdė ir 2006–2007 metais. Mokestinio tyrimo ataskaitoje buvo konstatuota, kad 1996 m. V. gauta 260 000 Lt paskola ir iš metalo laužo pardavimo gautos pajamos buvo panaudotos nekilnojamojo turto pirkimui, gyvenamojo namo statybai ir valiutos pirkimo–pardavimo sandorių vykdymui iki 2008-01-01. Kaip liudytoja apklausta M.

A., 2013 m. atlikusi A. V. mokestinį tyrimÄ ir suraÅ¡iusi ataskaitÄ , paaiÅ¡kino, kad tyrimui A. V. privalėjo pateikti visus pajamų Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus, jo prašė pateikti nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kurių VMI negavo iÅ¡ notarų. Tyrimas buvo atliktas pagal visus turimus duomenis apie turėtas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas. IÅ¡ 2017-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-420 (17) matyti, kad palyginus per tiriamÄ jį laikotarpį (nuo 2010-12-01 iki 2014-10-23) A. V. ir A. V. Å¡eimos gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas ir atsižvelgiant į jų turimÄ piniginių lėšų likutį bankuose kiekvienų metų pradžioje nustatyta, kad A.

V. ir A. V. Å¡eima 2013 m. ir 2014 m. sausio–spalio mėn. laikotarpiais patyrė daugiau iÅ¡laidų, negu per tÄ laikotarpį gavo pajamų, t. y. 2013 m. patyrė iÅ¡laidų 8 668 Lt (2 110,43 EUR) daugiau ir 2014 m. sausio–spalio mėn. patyrė iÅ¡laidų 158 279 Lt (45 840,77 EUR) daugiau.Nurodo, jog teisme apklausta ekspertė A. S. paaiÅ¡kino, kad ekspertizės metu į klausimÄ , kiek V. Å¡eima buvo sukaupusi piniginių lėšų ne banke 2010-12-01 dienÄ , atsakyti negalėjo, nes V. nepateikė 2010 m. metinių gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijų.

Kaip minėta, ji parodė, kad apskaičiavo pajamų ir iÅ¡laidų rezultatÄ už kiekvienus metus atskirai, neperkeldama Å¡io rezultato į kitų metų pradžiÄ . Ekspertės A. S. teigimu, VMI tyrimÄ atliko vadovaudamasi kita metodika ir ji galėjo perkelti sukauptas lėšas į kitus metus, o pagal metodikÄ , kuria vadovavosi ekspertė, to padaryti nebuvo galima. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kiek lėšų tiriamojo laikotarpio pradžioje A. V. ir jo sutuoktinė A. V. turėjo banke ir galėjo turėti ne banke, kiek pajamų gavo ir patyrė iÅ¡laidų tiriamuoju laikotarpiu, todėl galima apskaičiuoti, kiek kaltininkai Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgijo turto, kurio vertė neatitinka jų teisėtų pajamų.

Pagal ekspertizės akto duomenis, A. V. ir A. V. 2010-12-01 banke turėjo 46 816,76 Lt, bendros jų pajamos tiriamuoju laikotarpiu buvo 698 374 Lt, per tiriamÄ jį laikotarpį jų Å¡eima patyrė 891 466 Lt iÅ¡laidų, A. V. 2010-12-01 galėjo ne banke turėti 40 000 Lt, todėl jų patirtos iÅ¡laidos 106 275 Lt (46 816,76 + 698 374 + 40 000 – 891 466) arba 30 779 EUR virÅ¡ijo jų teisėtai gautas pajamas ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL (9415 EUR) dydžio sumÄ . A. V. ilgÄ laikÄ nedirbo (duomenų apie A.

V. sutuoktinės A. V. įdarbinimÄ nuo 1995-01-01 iki 2014-10-23 Lietuvoje nėra), todėl laikytina, kad Å¡iuos pinigus A. V. įgijo nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent iÅ¡ neteisėto vertimosi finansine veikla, t. y. iÅ¡ apysunkio nusikaltimo (BK 202 str. 1 d.). Prokurorė pažymi, jog baudžiamojo proceso metu A. V. nepagrindė Å¡io turto įsigijimo teisėtumo, todėl mano, jog aptarti duomenys leidžia spręsti, kad yra pagrindas taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , nes A. V. nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo turtinės naudos, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo turėjo turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , baudžiamojo proceso metu jis nepagrindė Å¡io turto įsigijimo teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. V. netaikė iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo. Pažymi, kad iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat ji turi įgyvendinti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkus paskyrus jiems bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis I. M. ir jo gynėjas M. Navickas praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl I.

M. nuteisimo ir jį iÅ¡teisinti, konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba, pripažinus, jog I. M. nuteistas pagrįstai, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 20 000 JAV dolerių, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti nuteistajam I. M.. Nurodo, kad teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų bÅ«ti panaikintas dėl skunde iÅ¡dėstytų motyvų.Pasisakydami dėl kaltinimo nekonkretumo, nurodo, jog BPK 255 str. reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje faktinis ir teisinis pagrindas bylÄ nagrinėti teisme yra prokuroro įstatymo nustatyta tvarka 2016-02-18 suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, remiantis kuriuo I. M. byla, kaltinant jį dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad tiek iš kaltinamojo akto, tiek ir iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies turinio matyti, jog I. M. šioje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jis nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, neturėdamas licencijos, Klaipėdos mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku versliškai ir stambiu mastu (stambaus masto požymis skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintas) fiziniams asmenims S. G., E. P., V.

B., R. L., D. P., A. K., J. Č., J. Å ., D. R., R. S., N. L., S. J., D. S., T. M., R. K., K. L., R. V., Ž. M. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ jis Å¡iuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių apraÅ¡ymu.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bÅ«tini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das Å¡ioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 str. 1 d. 1 p.).Nurodo, jog iÅ¡ anksčiau nurodyto kaltinimo matyti, kad jis nėra konkretus ir aiÅ¡kus, nėra nurodyta nei nusikaltimo padarymo vieta, nei laikas (dėl laikotarpio bus pasisakoma vėliau), nei visi fiziniai asmenys, kuriems neva valiuta buvo pakeista. Nepaisant to, teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį I.

M. pripažino kaltu ir dėl tos dalies, kurioje nebuvo aiÅ¡kiai įvardyti nei asmenys, nei vieta, nei laikas, t. y. teismas tik perrašė kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, pats realiai jų nenustatinėdamas (dalis kaltinime nurodytų asmenų apskritai su I. M. nesusiję arba keitėsi valiutÄ tuo metu, kai veikė valiutos keitimo kioskas, t. y. ne kaltinime nurodytu laikotarpiu). Atsižvelgdami į anksčiau nurodytÄ ir kasacinės instancijos teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog toks skundžiamas nuosprendis, kuriuo I.

M. pripažintas kaltu, užkerta nuteistajam galimybę apsiginti nuo tokio kaltinimo, vadinasi, ir neužtiktina teisės į gynybÄ , todėl aukÅ¡tesniosios instancijos teismo turėtų bÅ«ti panaikintas. Be viso to, atkreipia dėmesį, jog neteisėtÄ valiutų keitimÄ fiziniams asmenims teismas visiÅ¡kai nepagrįstai susiejo su I. M. valiutos keitimu AB SEB banke. Pažymi, jog tokia veikla I. M. nebuvo inkriminuota ir net negalėjo bÅ«ti, kadangi valiutos keitimas banke nėra įstatyme uždrausta veika ir nėra kvalifikuojama kaip nusikaltimas.

Taip pat atsižvelgtina į nuosprendyje nurodytas datas, t. y. I. M. valiutÄ fiziniams asmenims keitė laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 (1 metus), o iÅ¡ Å¡ių asmenų nupirktÄ valiutÄ AB SEB banke keitė nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 (t. y. tik pirmus 3 inkriminuojamos veiklos mėnesius). Taigi, tampa neaiÅ¡ku, kaip valiutos keitimas banke tik pirmus 3 mėnesius yra susijęs su I. M. inkriminuota nusikalstama veika, kuriÄ jis neva vykdė 1 metus (Å¡ie duomenys iÅ¡ esmės patvirtina nuteistojo duotus parodymus, jog valiutÄ jis fiziniams asmenims keitė apskritai tik kelis kartus, o ne visus metus, kaip nurodyta kaltinime), ir kaip valiutos keitimas banke susijęs su valiutos keitimu fiziniams asmenims, jeigu, kaip matyti ir iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje nurodytų veikų padarymo terminų, tai visiÅ¡kai tarpusavyje nesusiję.

Be to, ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pakeistos valiutos keikis yra nenustatytas, akivaizdžiai pagrindžia, kad jis nesiejamas su banke pakeistos valiutos kiekiu. Nustatytas tik I. M. pakeistos valiutos kiekis banke per pirmus 3 jam inkriminuotos nusikalstamos veikos mėnesius. Mano, kad akivaizdu, jog būtent dėl to, kad taip ir liko neaiškus fiziniams asmenims pakeistos valiutos kiekis (kuris galėjo ir neužtraukti baudžiamosios atsakomybės), teismas iš kaltinimo ir pašalino stambaus masto aplinkybę.

Nepaisant to, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nuteistojo valiutos keitimas banke toliau siejamas su valiutos keitimu fiziniams asmenims, kas prieÅ¡tarauja paties teismo nuosprendyje suformuluotoms iÅ¡vadoms.Pažymi, jog teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nurodė visus fizinius asmenis (18 asmenų), kuriems neva I. M. keitė valiutÄ . Kaip buvo nurodyta ir baigiamųjų kalbų metu, taip pat kaip matyti iÅ¡ Å¡ių asmenų duotų parodymų, su I. M. susiję ne visi nurodyti asmenys (tai patvirtina ne tik kaltinimo nekonkretumÄ (dėl ko pasisakyta skunde), tačiau ir jo nepagrįstumÄ ).

Dėl kiekvieno iÅ¡ asmenų, kurie nėra niekaip susiję su I. M., tačiau inkriminuoti, apeliaciniame skunde pasisakoma atskirai. E. P., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad jam teko keistis valiutÄ pas A. V. namuose, o ne pas I. M.. Taigi, Å¡is asmuo niekaip nėra susijęs su I. M., jam nuteistasis niekada valiutos nekeitė. R. L. apskritai apklaustas nebuvo, duomenų, kad jam I. M. keitė valiutÄ , byloje nėra. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad pinigus visada keisdavo kioske. Keitimo data nenurodyta. Ä®vertinus tai, kad valiutos kioskas veikė iki inkriminuojamo laikotarpio, tampa akivaizdu, kad valiutÄ Å¡i liudytoja keitė ne kaltinime nurodytu laikotarpiu.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad pasikeitė ne banke, pasikeitė pas asmenį, keitė visÄ sumÄ , kuriÄ norėjo, tas asmuo pakeitė už palankesnį kursÄ nei banke, t. y. neįvardijo, kad pinigus keitėsi pas I. M.. R. K., apklausiamas kaip liudytojas teisme, parodė, kad pas I. M. teko valiutÄ keistis tik valiutos keitimo punkte. Ä®vertinus tai, kad valiutos kioskas veikė iki inkriminuojamos laikotarpio, tampa akivaizdu, kad valiutÄ Å¡is liudytojas keitė ne kaltinime nurodytu laikotarpiu. K. L. nebuvo apklausta.

Jokių duomenų apie jai pakeistÄ valiutÄ byloje nėra. Nuosprendyje apie Å¡iÄ liudytojÄ apskritai nieko nepaminėta. Liudytojas R. V. teisme parodė, kad pas I. M. teko keistis valiutÄ tik valiutos keitykloje. Teigia, jog iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų (t. y. ne tik nenurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas bÅ«das ir kt. nusikaltimo sudėtį apibÅ«dinančios aplinkybės (BPK 219 str. 1 d. 3 p.), bet ir neteisingai nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 str. 1 d. 4 p.), o nuosprendžio nustatomoji dalis iÅ¡ kaltinamojo akto iÅ¡ esmės perraÅ¡yta pažodžiui (paÅ¡alintas tik stambaus masto požymis) ir buvo perkelta į skundžiamÄ nuosprendį), o tai duoda pagrindÄ tvirtinti, kad priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, todėl aukÅ¡tesniosios instancijos teismo turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pasisakydami dėl veikos kvalifikavimo netinkamumo, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti I. M. iÅ¡ neteisėtai vykdytos finansinės veiklos gautų pajamų dydį bei pagrįsti I. M. kaltinime inkriminuotÄ BK 202 str. 1 d. nustatytÄ neteisėtos komercinės veiklos požymį – stambaus masto buvimÄ , Å¡iÄ faktinę aplinkybę iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alino, tačiau paliko kitÄ alternatyvų Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kriminalizuojantį – versliÅ¡kumo požymį.

Teismas nurodė, jog versliÅ¡kumas nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltinamasis I. M. laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23, tai yra daugiau nei vienerius metus, nuolat ir sistemingai, neturėdamas licencijos, teikė kaltinime nurodytiems fiziniams asmenims (kaip matyti iÅ¡ to, kas anksčiau iÅ¡dėstyta Å¡iame skunde, nurodyti ir niekuo su I. M. ir jo atlikta veika nesusiję asmenys), taip pat ir nenustatytiems asmenims finansines paslaugas – valiutos keitimÄ grynaisiais pinigais. Be to, pasak teismo, I.

M. prieÅ¡ užsiimdamas inkriminuota nusikalstama veikla – neteisėtu finansinių paslaugų teikimu – valiutos keitimu (grynaisiais pinigais), tam tikra prasme atliko paruoÅ¡iamuosius darbus – prieÅ¡ užsiimdamas neteisėta veikla dirbo UAB (duomenys neskelbtini), turėjo teisę teisėtai minėto banko vardu teikti valiutos keitimo paslaugÄ , tokiu bÅ«du subÅ«rė nemenkÄ klientų ratÄ . Taip pat, teismo nuomone, versliÅ¡kumÄ Å¡iuo atveju atskleidžia ir tai, jog nors ir nėra nustatytos tikslios sumos, tačiau savaime suprantama, jog I.

M. iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo pajamų. Be to, vertindamas versliÅ¡kumo požymį, teismas atsižvelgė į tai, kad vykdydamas tokiÄ finansinę veiklÄ be licencijos, I. M. pažeidė nustatytÄ verslo tvarkÄ , dėl tokios vykdytos veiklos nėra galimybės nustatyti, ar atliekant grynųjų pinigų keitimo operacijas fiziniams asmenims, nebuvo pažeistos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatos, todėl tokia vykdyta veikla savaime pavojinga.Mano, jog tokie apylinkės teismo argumentai ne tik stokoja elementarios logikos, bet iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose suformuotai teismui praktikai bei I.

M. pareikÅ¡tam kaltinimui. Teismų praktikoje versliÅ¡kumas kaip BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį Å¡ios veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 str.), todėl jis negali bÅ«ti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumÄ ar sistemingumÄ . ATPK 173 str. 1 d. vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 str. 1 d. vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Todėl versliÅ¡kumo sÄ voka turi apimti ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014).

Didesnį veiklos mastÄ (ir pavojingumÄ ) taip pat galėtų rodyti iÅ¡plėtota neteisėto verslo infrastruktÅ«ra, platÅ«s ryÅ¡iai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡ka, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016). Pažymi ir tai, kad, pagal kasacinę praktikÄ , versliÅ¡kumas Å¡ioje nusikaltimo sudėtyje reiÅ¡kia ir tai, kad tokia kaltininko veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas jo pajamų Å¡altinis (kasacinė nutartis Nr. 2K-539/2013).

Taigi, ta aplinkybė, kad I. M., kaip nurodoma tiek kaltinime, tiek ir skundžiamame nuosprendyje, neva 1 metus teikė valiutos keitimo paslaugas (beje, kaip jau buvo nurodyta, vienerių metų terminas nustatytas nepagrįstai, nes faktiÅ¡kai I. M. valiutÄ keitė tik 3 mėnesius), niekaip neįrodo ir nepagrindžia anksčiau kasacinio teismo detaliai apraÅ¡yto versliÅ¡kumo požymio. Vertinant, jog vis dėlto I. M. valiutos keitimu užsiėmė 1 metus, ir tai susiejant (kÄ nepagrįstai padarė teismas, nes pastovumas bei nuolatinis pobÅ«dis nėra versliÅ¡kumo požymį apibÅ«dinantys elementai) su I.

M. valiutos keitimu banke (3 mėnesius), tai akivaizdu, kad nelieka ir pastovumo požymio. O susiejant I. M. inkriminuotas kaip atliktas per metus laiko valiutos keitimo operacijas, iÅ¡eitų, jog jis vidutiniÅ¡kai atliko 1,5 valiutos operacijos per mėnesį, kas tikrai net teoriÅ¡kai negali bÅ«ti laikoma ir veiklos pastovumu. Atkreipia dėmesį, jog kasacinėje nutartyje Nr. 2K-515/2014 (kuri glaudžiai susijusi su nagrinėjama byla) buvo konstatuota, jog „nors iÅ¡teisintajam inkriminuotas bendras neteisėtos veiklos vykdymo laikotarpis gana ilgas – aÅ¡tuoneri metai (net aÅ¡tuoneri metai, kai Å¡iuo atveju – 1 metai), tačiau ta veikla nebuvo intensyvi, pastovi ir neturėjo nuolatinio pobÅ«džio, byloje nenustatyti jokie kiti veiklos versliÅ¡kumÄ bei didesnį jos pavojingumÄ galintys rodyti veiksniai: bylos duomenys leidžia teigti, kad iÅ¡teisintasis savo veiklÄ vykdė vienas, nesant samdomų darbuotojų, nenustatytas didelių organizacinių pastangų poreikis veiklai vykdyti, nėra duomenų apie iÅ¡plėtotÄ neteisėto verslo infrastruktÅ«rÄ , nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti iÅ¡teisintÄ jį vykdžius aktyviÄ teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡kÄ â€œ.

Mano, kad akivaizdu, kad tokiÄ veiklÄ â€“ keisti valiutÄ â€“ iÅ¡ esmės galėtų atlikti kiekvienas asmuo, nes tiek valiutos įsigijimas iÅ¡ bankų, tiek ir pardavimas yra legali bei teisėta veikla. Todėl valiutÄ Ä¯sigyti ar parduoti nėra jokių kliūčių. Akivaizdu, kad tokiai veiklai nereikia nei tiekėjų, nei kažkokios iÅ¡vystytos infrastruktÅ«ros, tokiai veiklai vystyti apskritai nereikia nieko, ko neturi (ar negali įsigyti) kiekvienas žmogus legaliai, t. y. pačios valiutos. Beje, atkreipia dėmesį į tai, kad seni klientai kreipdavosi į I.

M. su praÅ¡ymu iÅ¡keisti valiutÄ tik dėl to, kad tikėjosi pas jį pasikeisti pigiau. I. M. galėjo turėti valiutos santykinai pigesne kaina tik „žaisdamas“ iÅ¡ valiutų kursų svyravimų, valiutoms brangstant ar pingant vienoms kitų atžvilgiu. Beje, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad I. M. valiutÄ iÅ¡keitė vienÄ ar du kartus, akivaizdu, kad tokie veiksmai neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, todėl I. M. veiksmai kriminalizuoti iÅ¡ esmės vadovaujantis vieninteliu požymiu – veiklos laikotarpiu.

Teigia, jog toks teismo atliktas I. M. inkriminuotas veikos versliÅ¡kumo vertinimas tai siejant su inkriminuojamu padarytos veikos laikotarpiu, vadovaujantis anksčiau suformuota kasacinio teismo praktika, yra neteisėtas. Atsižvelgdami į iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atitinkamai I. M. atliktus veiksmus, už kuriuos pastarasis buvo pripažintas kaltu bei nuteistas, nebuvo jokio pagrindo traktuoti kaip didesnio pavojingumo veiksmus. Å ios aplinkybės patvirtina, jog Å¡iuo atveju liko nenustatytas bÅ«tinasis BK 202 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis, skiriantis Å¡iÄ veikÄ nuo administracinio nusižengimo, t. y. versliÅ¡kumas.

Taip pat nurodo, kad visiÅ¡kai nesuprantamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog I. M. neva atliko parengiamuosius darbus neteisėtai komercinei veiklai organizuoti ir vykdyti, kai dirbdamas (duomenys neskelbtini) susirado didelį ratÄ klientų. Nuteistasis dirbdamas (duomenys neskelbtini) atliko jam pavestas darbo funkcijas, kurios neatsiejamai yra susijusios su bendravimu su klientais. IÅ¡ iÅ¡dėstytų argumentų galima daryti prielaidÄ , kad teismas nuosprendyje siekia kriminalizuoti ir I. M. veiksmus bei laikotarpį, kai jis dar legaliai dirbo (duomenys neskelbtini), trakuodamas, kad jis tokiu bÅ«du neva ruošėsi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui.

Akivaizdu, kad tokie argumentai neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių (tokių duomenų byloje nėra), tačiau ir kaltinimo turinio, t. y. Å¡is laikotarpis neinkriminuotas ir kaltinamajame akte tokių veiksmų (kaip sÄ moningas iÅ¡ankstinis ruoÅ¡imasis nusikalstamai veikai) nėra nurodyta. PrieÅ¡ingai, veiklos neteisėtumas yra siejamas bÅ«tent su licencijos praradimu. Savaime suprantama, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) I. M. nežinojo, jog pastarasis užsidarys, ir tikrai nesiruošė bei iÅ¡ anksto neplanavo jam užsidarius teikti valiutos keitimo paslaugas fiziniams asmenims be licencijos.

Taigi, akivaizdu, jog klientų ratas susiformavo pats savaime I. M. dirbant banke, pats nuteistasis jokio klientų rato niekada nesubÅ«rė, nesamdė jokių darbuotojų ir pan. Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir faktas, kad I. M. niekada niekur nesireklamavo ir neatliko daugiau jokių aktyvių veiksmų dėl neteisėtos valiutų keitimo veiklos vykdymo, neturėjo ir jokių specialių įrankių ar priemonių (tik ryÅ¡io priemonę – telefonÄ , kurį turi kiekvienas asmuo). PrieÅ¡ingai – kaip matyti ir iÅ¡ paties I.

M. duotų paaiÅ¡kinimų, po (duomenys neskelbtini) užsidarymo jis siekė gauti visas reikiamas licencijas valiutų keitimo veiklai, tačiau jų iÅ¡kart negavo, nes buvo atliekamos įstatymų pakeitimų procedÅ«ros. Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog I. M. atliktoje veikloje nebuvo jokio versliÅ¡kumo požymio (jokių parengiamųjų ir kitokių darbų nuteistasis neatliko), prieÅ¡ingai, pats nuteistasis visÄ laikÄ siekė gauti visas tokiai veiklai reikalingas licencijas, todėl teismas šį požymį konstatavo nepagrįstai.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat padarė visiÅ¡kai prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ nustatytoms aplinkybėms, jog versliÅ¡kumÄ Å¡iuo atveju atskleidžia tai, jog I.

M. iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo pajamų. Kaip ne kartÄ minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta I. M. gautų pajamų suma (tai konstatavo ir teismas), tačiau neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas vis tiek padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pajamų gavo bÅ«tent iÅ¡ Å¡itos veiklos. Juo labiau įvertinus tÄ faktÄ , kad net ir tais keliais byloje nustatytais atvejais I. M. keisdavo mažesniu nei banke kursu, t. y. parduodavo pigiau nei banke. Todėl pardavęs tokiÄ valiutÄ pigiau I. M. net ir teoriÅ¡kai negalėjo uždirbti, nes bankas superka valiutÄ dar mažesniu nei pardavimo kursu.

Akivaizdu, kad tokia veikla buvo ne pajamų Å¡altinis, o siekis iÅ¡saugoti klientus ir tuo pačiu metu „žaidžiant“ iÅ¡ valiutų kursų svyravimų „įgyti“ sÄ lyginai pigesnės valiutos. Å ioje skundo dalyje atkreipiamas dėmesys į prokuroro ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-14 priimtÄ Ä¯siteisėjusį nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 1891 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo buvo pripažinta, kad I. M. turimas bei įgytas turtas buvo gautas iÅ¡ teisėtų pajamų Å¡altinių.

Pažymi, jog kasacinio teismo nutartyse aiÅ¡kinant BK 202 str. 1 d. nurodytÄ versliÅ¡kumo kriterijų atkreiptas dėmesys į tai, kad jo negalima tapatinti su veiklos ir iÅ¡ jos gaunamų pajamų pastovumu, nes pastovumo požymis natÅ«raliai bÅ«dingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 str. Mano, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog versliÅ¡kumo požymį I. M. veiksmuose teismas nustatė nepagrįstai ir nesant tam jokio pagrindo.Nesutinka ir su ta teismo pozicija, jog vertinant versliÅ¡kumÄ atsižvelgta į veikos pavojingumÄ , o bÅ«tent – kad nėra galimybės nustatyti, ar nebuvo pažeistos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatos, todėl tokia veika savaime yra pavojinga.

Visų pirma, Pinigų plovimo įstatymo paskirtis yra visiÅ¡kai kitokia, t. y. nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimÄ (o ne neteisėtÄ valiutos pakeitimÄ ). Å io įstatymo 17 str. nurodyta, jog pinigų plovimas, tai:

1) turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad Å¡is turtas yra gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtÄ turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui iÅ¡vengti teisinių Å¡ios veikos pasekmių;

2) turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;

3) turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;

4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kuriÄ iÅ¡ Å¡ios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų veikų. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog I. M. veiksmuose ne tik nebuvo jokių pinigų plovimo požymių (net ir teoriÅ¡kai negalėjo bÅ«ti), bet ir jokie minėto įstatymo pažeidimai I. M. nebuvo inkriminuoti. Tampa apskritai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi Pinigų plovimo įstatymu, kuris nėra niekaip susijęs su BK 202 str. numatytos veikos versliÅ¡kumo požymiu.

Taip pat mano, jog tokiam teismo teiginiui trÅ«ksta elementarios logikos, kadangi nesuprantama, kaip nenustačius minėto įstatymo pažeidimo, galima pripažinti, jog veika yra pavojinga bÅ«tent pinigų plovimo nuostatų prasme. Apibendrindami iÅ¡dėstytus argumentus, mano, jog teismas nenustatė visų privalomų BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (Å¡iuo atveju bÅ«tinojo versliÅ¡kumo požymio), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendžio dalis dėl I.

M. nuteisimo pagal BK 202 str. 1 dalį turėtų būti panaikinta ir I. M. dėl šios nusikalstamos veikos turėtų būti išteisintas.Pasisakydami dėl taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nuostatas gautų duomenų panaudojimo neteisėtumo, pažymi, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nesutinka su kaltinamojo I. M. gynėjo argumentu, kad byloje esantys telefoninių pokalbių garso įrašai prie bylos pridėti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Tokį nesutikimÄ teismas motyvavo tuo, jog Å¡ioje byloje Klaipėdos apygardos teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (sekimas ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė) laikotarpiu nuo 2014-04-18 iki 2014-07-18 prieÅ¡ I. M. buvo pradėti 2014-04-18, kriminalinės žvalgybos subjektui turint patikimos informacijos apie I. M. galimai daromÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. (sukčiavimÄ ). Taip pat teismas nurodė, kad 2014-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. S1-426-RN trims mėnesiams (t. y. nuo 2014-07-18 iki 2014-10-18) buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės) pratęsimas I.

M., turint patikimos informacijos apie abiejų (ir A. V.) galimai daromus nusikaltimus: apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1891 str. 1 d. (neteisėtas praturtėjimas), ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 216 str. 1 d. (nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimas). Kadangi, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 str.), visi tyrimo veiksmai turi atitikti BPK nuostatas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-03 nutartimis, patenkinus prokuroro praÅ¡ymus, laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-12-04 prieÅ¡ A.

V., I. M. leista taikyti BPK 154, 160 str. numatytas procesines prievartos priemones, t. y. klausytis I. M. ir A. V. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti Å¡ių pokalbių įraÅ¡us, taip pat kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti, daryti jos įraÅ¡us; slapta sekti I. M. ir A. V.. Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atliekant prieÅ¡ I. M. bei A. V. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista, Å¡io tyrimo metu gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Nurodo, jog su tokia teismo iÅ¡vada nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo kitame procese teisėtumo. Nagrinėjamu atveju leidimas dėl gautos informacijos panaudojimo (kuri buvo renkama visai kitame procese tiriant kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas) Å¡iame procese, kuriame I. M. buvo kaltinamas bei nuteistas dėl BK 202 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaip to reikalauja imperatyvios įstatymo nuostatos, nebuvo gautas.Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. 1 d. nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 str., 145 str. 2 d., 146 str. 2 ir 3 d., 1511, 153, 172, 173, 174 ir 175 str., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 1821 str., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 1891 str., 198 str. 2 d., 213 str. 1 d., 214 ir 215 str., 225 str. 1 d., 226 str. 1 ir 2 d., 227 str. 1 ir 2 d., 228 str. 1 d., 2281, 240, 2501 ir 2503 str., 251 str. 1 d., 253 str. 1 d., 256 str. 1 d., 266 str. 2 d., 300 str. 2 ir 3 d., 301 str. 2 d., 302 str. 2 d., 307 str. 1 ir 2 d., 309 str. 3 d., arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

Tuo tarpu Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. AiÅ¡kinant Å¡ių normų tarpusavio santykį matyti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai gali bÅ«ti pradėti tik dėl KŽĮ 8 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, tarp kurių BK 202 str. (dėl kurio I. M. nuteistas) nėra paminėtas. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, jeigu atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ (dėl 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų) paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal KŽĮ buvo klausomasi pirmiausia siekiant surinkti duomenis dėl BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Po to, tokiems duomenims nepasitvirtinus, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo tęsiamas dėl BK 1891 bei dėl kito sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 216 str., padarymo. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , nors nuolat buvo tvirtinama teikimuose, kad informacija pasitvirtino, BK 182 ir BK 216 str. numatyto nusikaltimo nebeliko (iÅ¡skyrus 1891 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , dėl kurio taip pat ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas).

Å iuo atveju baigiantis KŽĮ nustatyta tvarka teismo nutartimis nustatytam pusės metų terminui teismui realizuoti neva surinktÄ informacijÄ , ikiteisminio tyrimo institucijų buvo pasitelktas liudytojas – S. G. (dėl Å¡io liudytojo pasisakys vėliau). Beje, tai, kad teismo nutartyse nurodytos nusikalstamos veikos (dėl kurių atlikimo ir buvo sankcionuoti veiksmai dėl I. M.) nepasitvirtino, akivaizdžiai pagrindžia aplinkybė, kad dėl jų net joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (t. y. tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai tokiu bÅ«du pripažino, kad jos nepasitvirtino dar net nepradėjus ikiteisminį tyrimo ir jas net tikrinti atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus nebėra jokio pagrindo).

Å iomis priemonėmis nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl naujos visiÅ¡kai kitos veikos, t. y. numatytos BK 202 str., dėl kurios byla ir buvo perduota teismui. Taigi, kaip jau minėta, byla perduota teismui dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios kriminalinės žvalgybos tyrimas ne tik nebuvo atliekamas, bet net ir negalėjo bÅ«ti pradėtas (beje, BK 202 str. numatyta nusikalstama veika yra kur kas mažesnio pavojingumo nei nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo klausomasi, todėl įraÅ¡ai Å¡iame procese panaudoti nesant įstatymų nustatyto pagrindo).

Pažymi, jog skundu neginčijamas ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių teisėtumas, taip pat neginčijamos Klaipėdos apygardos teismo Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka atliekamų veiksmų metu priimtos nutartys, tačiau akcentuojamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese neteisėtumas.Kasacinis teismas plenarinėje sesijoje (Nr. 2K-P-94-895/2015) iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra pažymėjęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas.

Å iuo atveju kyla klausimas dėl to, ar tokiu bÅ«du gauti faktiniai duomenys gali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl Å¡ių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Jeigu Å¡ios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategorijÄ veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatyme (įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindÄ pagal įstatymÄ atlikti operatyvinį veiksmÄ , tai dėl jų gauta informacija gali bÅ«ti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, BK 202 str. nepatenka į Å¡iÄ kategorijÄ ).

Pasisakydamas dėl informacijos, gautos viename procese atlikus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, panaudojimo kitame procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ , gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali bÅ«ti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Paprastai toks leidimas gali bÅ«ti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalykÄ sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (I.

M. atveju akivaizdu, kad buvo klausomasi dėl sunkių nusikaltimų padarymo (BK 182, BK 1891 ir BK 216 str., o perduota teismui dėl apysunkio – BK 202 str.). AukÅ¡tesnysis prokuroras tokį leidimÄ gali duoti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-120/2008, 2K-49/2014). Pažymi, jog tam, kad teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant operatyvinius veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, kad Å¡ie veiksmai ir priemonės bÅ«tų sankcionuoti nepažeidžiant KŽĮ nuostatų (kÄ ir akcentavo teismas skundžiamame nuosprendyje).

Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Apie tai ne kartÄ pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-7-85-696/2016). Beje, Å¡iuo klausimu pasisakyta ir 2012-12-31 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintose Rekomendacijose dėl kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo santykio Nr. I-383, kurios yra privalomos tiek prokurorams, tiek ir ikiteisminio tyrimo subjektams.

Å ių Rekomendacijų 15 p., be kita ko, sakoma, kad sprendimÄ dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigÅ«nas. Tų pačių Rekomendacijų 16 p. imperatyviai nurodo, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali bÅ«ti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 str., esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms.

Nagrinėjamai situacijai taikytinos Å¡ių Rekomendacijų 31 p. nuostatos, kuriose nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios ikiteisminis tyrimas jau pradėtas ir kuri nebuvo kriminalinės žvalgybos objektas, prieÅ¡ priimant sprendimÄ panaudoti Å¡iÄ informacijÄ baudžiamajame procese Rekomendacijų 17.3 p. numatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas privalo supažindinti su Å¡ia informacija prokurorÄ , kuris priima sprendimÄ dėl galimumo panaudoti jÄ baudžiamajame procese (vadovaudamasis anksčiau aptartomis BPK 162 str. nuostatomis).

Taigi, kaip anksčiau paminėta, byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad Å¡ioje byloje esantys pokalbių įraÅ¡ai buvo daromi atliekant kitÄ operatyvinį tyrimÄ , nesusijusį su tuo kaltinimu, dėl kurio byla I. M. perduota teismui, todėl, vadovaujantis anksčiau aptartomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, dėl tokios informacijos panaudojimo sprendimÄ turėjo priimti aukÅ¡tesnysis prokuroras BPK 162 str. nustatyta tvarka. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 str. nuostatas.

Å iuo straipsniu turi bÅ«ti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimÄ renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Teigia, jog duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas tam, kad Å¡ie bÅ«tų pridėti prie Å¡ios baudžiamosios bylos, buvo atliktas bÅ«tent pagal Å¡ias BPK 162 str. nuostatas, byloje nėra. Antai, vadovaujantis BPK 162 str. nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimÄ , gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali bÅ«ti panaudota tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-98/2014).

Beje, šiuo metu teismų praktika yra formuojama tokia linkme, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nustatoma, dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo kitame procese nėra priimtas atitinkamas procesinis sprendimas BPK 162 str. nustatyta tvarka, tokie duomenys apskritai bylos nagrinėjimo teisme metu nėra tiriami, priimant tuo klausimu protokolinę nutartį bei nurodant tokio sprendimo priežastis (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1-79-557/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-49-202/2016), o priimant galutinius sprendimus tokie duomenys apskritai nėra vertinami (kaip gauti ne įstatyme numatytu būdu).

Ä®vertinę tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti ir ikiteisminio tyrimo byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei liudytojų parodymai (kuriuose jie tik patvirtina jiems pateiktuose įraÅ¡uose esančiÄ informacijÄ ) buvo gauti nesant tam įstatymų nustatyto pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, dauguma liudytojų apskritai nurodė, kad neprisimena valiutos keitimo operacijų, ir tik pareigÅ«nams davus paklausyti pokalbių įraÅ¡us nurodė, kad galbÅ«t galėjo keisti valiutÄ .

Kaip žinoma, iÅ¡ neteisės negali gimti teisė, todėl atmetus byloje esančius įraÅ¡us (kaip gautus pažeidžiant imperatyvias tokių duomenų gavimo tvarkÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas), nebelieka ir teisinio pagrindo vertinti ir liudytojų parodymus, kuriuose jie tik patvirtino jiems pateiktuose įraÅ¡uose užfiksuotÄ tekstÄ . Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 1891 str. Å¡io tyrimo metu surinkti duomenys turėtų bÅ«ti sunaikinti BPK 161 str. 2 d. nustatyta tvarka (jeigu baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimÄ surinkta informacija turi bÅ«ti nedelsiant sunaikinta suraÅ¡ius atitinkamÄ aktÄ ).

Å ios nuostatos taikomos ir duomenims, kurie buvo surinkti tiriant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir KŽĮ nustatyta tvarka (jeigu nėra leidimo panaudoti Å¡iuos duomenis kitame procese (vadovaujantis BPK 162 str. nuostatomis). Teigia, jog iÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad byloje esantys telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai prie nagrinėjamos bylos buvo pridėti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai, o teismas, priimdamas nuosprendį, visiÅ¡kai nepagrįstai juos analizavo, vertino bei rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Pasisakydami dėl provokacijos ir nepagrįstai konfiskuoto turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, nurodo, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Tačiau Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime nepasakyta, kad Konstitucija leidžia taikyti turto konfiskavimÄ tik sunkių savanaudiÅ¡kų nusikaltimų padarymo bylose, o akcentuota, kad turto konfiskavimas visų pirma turi padėti užkirsti keliÄ sunkiems savanaudiÅ¡kiems nusikaltimams. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į teisinių sankcijų už padarytus teisės pažeidimus taikymo principus gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad turto konfiskavimas dažniausiai (paprastai) gali bÅ«ti pritaikytas bÅ«tent savanaudiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo atvejais (kasacinė byla Nr. 2K-7-83/2010).

IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. BK 72 str. 2 d. 3 p. prasme iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Taigi, Å¡iuo atveju tam, kad bÅ«tų galima taikyti turto konfiskavimo institutÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta pasipelnymas, turtinė nauda, kuriÄ I.

M. gavo darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Akivaizdu, kad jokio pelno (ar didesnės turtinės naudos) S. G. praÅ¡ymu keisdamas žemesniu nei banko kursu I. M. neturėjęs. Beje, net ir bankas keisdamas valiutÄ oficialiu kursu (o ne žemesniu nei S. G.) iÅ¡ visos Å¡itos sumos bÅ«tų uždirbęs tik keliasdeÅ¡imt litų. Å iuo atveju viena valiuta liudytojo S. G. praÅ¡ymu buvo pakeista į kitokiÄ valiutÄ . Vadovaujantis pateiktu aiÅ¡kinimu, nusikalstamos veikos rezultatu galėtų bÅ«ti traktuojamas tik iÅ¡ neteisėtos veikos gautas pelnas, nes pačios piniginės vertybės (valiuta) I.

M. buvo įgytos ir laikomos teisėtai iÅ¡ teisėtai gautų Å¡altinių. Kaip matyti, teismas konfiskavo kratos metu pas nuteistÄ jį I. M. rastus 27 400 Lt, kuriuos jam sumokėjo liudytojas S. G. už I. M. jam perduotus 10 000 JAV dolerių (taip pat ir likusius 10 000 JAV dolerių, kurie S. G. praÅ¡ymu liko pas jį, ketinant juos iÅ¡sikeisti ateityje, tačiau jie taip ir nebuvo iÅ¡keisti), nurodydamas, kad Å¡ie pinigai yra nusikalstamos veikos priemonė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas argumentavo tuo, jog bylos medžiaga aiÅ¡kiai yra įrodyta, kad minėti pinigai buvo naudojami nusikalstamai veikai vykdyti, ir iÅ¡imtinai rėmėsi liudytojo S. G. parodymais ir traktavo juos kaip nuoseklius.

Mano, kad su tokia teismo pozicija nėra jokio pagrindo sutikti.Pasisakydami dėl liudytojo S. G. atliktų veiksmų, teigia, jog jie buvo aiÅ¡kiai provokacinio pobÅ«džio. S. G. į I. M. kreipėsi pats ir net kelias dienas skambinėjo praÅ¡ydamas pakeisti valiutÄ (I. M. sakė, kad neturi reikiamos sumos ir nepakeis). Be to, kelia pagrįstų abejonių ir ta aplinkybė, jog S. G. prašė pakeisti 20 000 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnę sumÄ nei pats turėjo pinigų pakeitimui, t. y. tik 10 000 JAV dolerių.

Antra, Å¡io liudytojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. S. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susitiko su savo pažįstamu asmeniu, tačiau nei vardo, nei pavardės nežinojo, kaip ir nežinojo, kad Å¡is asmuo ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. G. ikiteisminio tyrimo metu atpažino I. M.. Pažymėtina, jog Å¡is liudytojas teisme patvirtino prieÅ¡ingai, t. y. kad I. M. matė pirmÄ kartÄ gyvenime. Galiausiai S. G. nurodė, kad I. M. jam sakė, kad valiutos kursas bus mažesnis nei banke, po to S. G. primygtinai telefonu prašė nurodyti keitimo kursÄ .

Nepaisant to, teisme patvirtino, kad net nežinojo, koks gi iÅ¡ tiesų yra banko nustatytas oficialus valiutos kursas. Taip pat itin nelogiÅ¡kai atrodo tolesnė įvykių eiga – S. G. pats praÅ¡o pakeisti itin didelę pinigų sumÄ (I. M. keletÄ dienų bando jÄ surinkti), o galiausiai pareiÅ¡kia, kad tokios pinigų sumos pakeitimui pats neturi. Negana to, keitimÄ atliko savo darbo vietoje, jokio pakvitavimo negavo, tačiau vis tiek manė, kad tai daro legaliai, t. y. kad keičiasi valiutÄ pas banko atstovÄ .

Be viso to, atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog susitikimo laikas su S. G. buvo suderintas tik prieÅ¡ 30 min. IÅ¡ karto po Å¡io susitikimo I. M. įvykio vietoje buvo sulaikytas pareigÅ«nų, kurie jau laukė prie S. G. darbovietės. S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo itin abstrakčiai apklausiamas, pinigai paimami ir iÅ¡ karto vėl grÄ Å¾inami S. G.. Teigia, jog visos Å¡ios aplinkybės (jos buvo nurodytos ir baigiamųjų kalbu metu, tačiau, kaip matyti, liko neįvertintos) patvirtina, kad S. G. tikslas buvo ne iÅ¡sikeisti valiutÄ , o iÅ¡provokuoti I.

M. keisti didelį kiekį valiutos tam, kad pareigÅ«nai galėtų jį sulaikyti už didelio valiutos kiekio keitimo operacijos atlikimÄ . Taip pat visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas S. G. parodymus traktavo kaip nuoseklius, jeigu iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad tarp jų yra aiÅ¡kÅ«s prieÅ¡taravimai. Taip pat nesutampa S. G. nurodytos aplinkybės, jog pats I. M. siÅ«lė jam pakeisti valiutÄ (nors skambino pats S. G.), kad manė, jog I. M. neva dirba banke ir turi teisę keisti valiutÄ (nors net nežinojo, kad I.

M. dirbo banke, ir matė jį pirmÄ kartÄ gyvenime), kad sandėris kelioms dienoms įstrigo, nes I. M. neturėjo tokios didelės sumos valiutos (nors sandėris buvo atidėtas paties S. G. iniciatyva, nes, kaip matyti dabar, buvo derinamas laikas su policijos pareigÅ«nais dėl tinkamo laiko).Teigia, jog bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į pareigÅ«nų veiksmus. Kaip jau minėta, iÅ¡ karto po valiutos keitimo I. M. buvo sulaikytas, o S. G. apklausiamas ir pakeisti pinigai buvo nedelsiant grÄ Å¾inti S. G.. Akivaizdu, jog pinigai turėjo bÅ«ti laikomi daiktiniais įrodymais, o ne iÅ¡ karto grÄ Å¾inti S. G..

Ir tik po Å¡ios operacijos, pareigÅ«nų manymu, jau buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad I. M. platina valiutÄ stambiu mastu. Mano, jog tai neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei tokio pobÅ«džio bylose suformuotos teismų praktikos. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog S. G. parodymai ne tik buvo nenuoseklÅ«s, bet taip pat aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, todėl teismas spręsdamas dėl turto konfiskavimo jais rėmėsi nepagrįstai. Dėl to nepagrįstai buvo konfiskuota ir visa 20 000 JAV dolerių suma (įvertinus vien tai, kad 27 400 Lt iÅ¡ karto buvo grÄ Å¾inti S. G.), nes keičiama buvo tik 10 000 JAV dolerių.

Å iuo atveju akivaizdu, kad pinigai nebuvo naudojami nusikalstamai veiklai vykdyti, nes juos (asmenines turimas lėšas) I. M. rinko net kelias dienas paties S. G. praÅ¡ymu. Beje, tuo atveju, jeigu buvo daroma nusikalstama veika, tai Å¡iuo atveju baudžiamojon atsakomybėn kaip Å¡ios veiklos iniciatorius turėjo bÅ«ti traukiamas ir pats S. G., o jo I. M. sumokėti pinigai taip pat turėjo bÅ«ti konfiskuoti. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , nusikalstamos veikos padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie sudaro sÄ lygas ar palengvina tokios veikos padarymÄ (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-583-139/2015).

Taigi nusikaltimo priemonės sÄ voka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais, todėl negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. Pagal teismų praktikÄ , visų pirma nusikaltimo priemone pripažįstamas turtas, specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymÄ , Å¡is turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir todėl negali bÅ«ti konfiskuojamas.

Mano, jog akivaizdu, kad kratos metu paimti pinigai nebuvo nusikaltimo priemonė ir negalėjo bÅ«ti tokiais pripažinti. Be to, kad kratos metu paimti pinigai apskritai nebuvo susiję su nusikalstama veika, patvirtina ir faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu taikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ I. M. piniginėms lėšoms, jos viso proceso metu buvo traktuojamos kaip piniginės vertybės, o ne daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (jos nebuvo nei apžiÅ«rėtos, nei pridėtos prie bylos kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti).

IÅ¡ to iÅ¡eina, jog piniginės lėšos neturėjo jokių nusikalstamos veikos požymių (nežymėtos, be jokių iÅ¡skirtinių pėdsakų ir pan.), kuriais remiantis joms galėtų bÅ«ti taikomas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, institutas. Daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pinigai pripažinti tik iÅ¡naudojus maksimalų įstatyme numatytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimo ikiteisminio tyrimo metu terminÄ , siekiant, kad piniginės lėšos nebÅ«tų grÄ Å¾intos I.

M., tik tada buvo pakeistas jų statusas.Pažymi, jog analizuojant tiek kaltinamÄ jį aktÄ , tiek ir teismo nuosprendį, matyti, jog jokių konkrečių pinigų sumų, kurios neva buvo (ar galėjo bÅ«ti) gautos neteisėtai ar buvo kokių nors neteisėtų veiksmų rezultatas, Å¡iuose dokumentuose nėra nurodyta. Teigia, jog iÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms nenustačius ir net neinkriminavus jokių padarytos nusikalstamos veikos rezultatų, t. y. neva iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų sumų, ar juo labiau to, kad jos buvusios nusikaltimo padarymo priemonė, nelieka ir įstatymų nustatyto pagrindo Å¡ioms lėšoms taikyti turto konfiskavimo institutÄ .

Juo labiau (nors tiesiogiai taip ir neįvardijant) taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimo institutÄ , t. y. buvo konfiskuotos ir tos piniginės lėšos, kurios tik galimai liudytojo iniciatyva turėjo bÅ«ti iÅ¡keistos (valiutos keitimo operacija su S. G. buvo atlikta dėl 10 000 JAV dolerių sumos, o konfiskuota visa S. G. praÅ¡yta iÅ¡keisti 20 000 JAV dolerių suma, nors jis pats tokios sumos (t. y. kitų 10 000 JAV dolerių) net neturėjo. Tai dar kartÄ patvirtina, kad jo reikalavimas iÅ¡sikeisti bÅ«tent 20 000 JAV dolerių sumÄ (pačiam tokios sumos net neturint) sietinas iÅ¡imtinai su siekiu ikiteisminio institucijoms inkriminuoti didelį keičiamos valiutos kiekį.

Mano, jog iÅ¡ aptartų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog I. M. piniginės lėšos – tiek ir visa 20 000 JAV dolerių suma, tiek ir atskirai imant 10 000 JAV dolerių, kurie buvo palikti tik paties S. G. praÅ¡ymu, pastarajam pažadėjus tokį (valiutos keitimo) sandorį atlikti ateityje, todėl jokių neteisėtų veiksmų su likusia 10 000 JAV dolerių suma apskritai nebuvo atlikta (tuo, t. y. ketinimu keisti ateityje, I. M. ir nėra kaltinamas), konfiskuotos, nesant tam jokio – nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl Å¡i teismo nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti panaikinta, o konfiskuotos piniginės lėšos grÄ Å¾intos nuteistajam I.

M.. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o nuteistojo ir gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo I. M. gynėjas prašė tenkinti jo ir jo ginamojo I. M. apeliacinį skundÄ , o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis A. V. taip pat pabrėžė, jog nors jis neskundė nuosprendžio apeliacine tvarka, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog valiutos keitimo paslaugas jis teikė versliÅ¡kai.

Nuteistojo I. M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas Nuteistojo I. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo kitame procese teisėtumo, nurodoma, jog byla perduota teismui dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios kriminalinės žvalgybos tyrimas ne tik nebuvo atliekamas, bet net ir negalėjo būti pradėtas.Tiesėjų kolegija pažymi, jog BPK 11 str.

įpareigoja baudžiamÄ jį procesÄ vykdančius subjektus laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Kriminalinės žvalgybos metu slaptai renkant informacijÄ apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ , svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumÄ , kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ .

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 str. 3 d. nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ â€œ, taip pat Konstitucijos 22 str. 4 d. nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ â€œ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų.

Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigÅ«nų, kitų asmenų neteisėto kiÅ¡imosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Tačiau žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumÄ galima, jeigu yra laikomasi iÅ¡ Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumÄ prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamÄ valstybės institucijų reakcijÄ , kad už jo daromÄ (ar padarytÄ ) teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.

įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į privatų gyvenimÄ ir susiraÅ¡inėjimo slaptumÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 d. jame įtvirtintų teisių apribojimas turi bÅ«ti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje. Vadovaujantis nuoseklia EŽTT praktika, įgaliojimai slapta sekti savo piliečius pagal KonvencijÄ toleruojami tik tada, kai yra griežtai (neiÅ¡vengiamai) bÅ«tini siekiant apsaugoti demokratines institucijas (pvz., DrakÅ¡as v. Lithuania, no. 36662/04, judgment of 31 July 2012).

EŽTT praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 str. įtvirtintų teisių apribojimu, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptÄ ir potencialai pavojingÄ jų teisės į privataus gyvenimo ir susiraÅ¡inėjimo slaptumo gerbimo apribojimÄ . Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, bÅ«dingÄ bet kokiai žmonių slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi bÅ«ti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas).

BÅ«tina, kad egzistuotų aiÅ¡kios, detalios taisyklės Å¡iuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., Association for EURopean Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria, no. 62540/00, judgment of 28 June 2007, su tolesnėmis nuorodomis; Aydo?du et autres c. Turquie, no 25745/07, décision du 11 janvier 2011; Lachowski v. Poland, no. 9208/05, decision of 6 May 2014). Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi bÅ«ti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susiraÅ¡inėjimo slaptumo gerbimÄ , nebÅ«tų peržengtos bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje ribos (pvz., Dragojević v.

Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015).Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-04-17 nutartimi Nr. S1-269 RN, vadovaujantis kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. ir siekiant surinkti informacijos apie I. M. galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., buvo sankcionuotas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2014-04-18 iki 2014-07-18 (t. 1, b. l. 18).

Besibaigiant sankcionavimo terminui, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-07-16 nutartimi Nr. S1-426 RM, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str., nustačius, jog vyriausiojo prokuroro teikime yra informacijos apie I. M. vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 1891 str. 1 d. ir 216 str. 1 d., buvo pratęstas sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės panaudojant technines priemones specialia tvarka sankcionavimas nuo 2014-07-18 iki 2014-10-18 (t. 1, b. l. 19).

Kaip matyti iš 2014-08-29 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1), šių techninių priemonių naudojimo specialia tvarka I. M. telefoniniams pokalbiams ir jo asmens sekimo metu buvo gauta duomenų apie I. M. veiksmuose esančius nusikalstamų veikų, numatytų BK 1891 str. 1 d. ir BK 202 str. 1 d., požymius, todėl 2014-08-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-02043-14 dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str. 1 d.) ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 2).

Dėl Å¡ios priežasties ikiteisminio tyrimo institucija (FNTT) informavo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ , jog FNTT specialioji ekspertų komisija 2014-11-10 posėdžio protokolu Nr. 04/4-2-4-9843 iÅ¡slaptino FNTT raÅ¡tus Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, ir kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , jog Å¡i iÅ¡slaptintų savo teikimus apygardos teismui, o apygardos teismas – pagal juos priimtas 2014-04-17 ir 2014-07-16 nutartis. IÅ¡ byloje esančio 2014-11-13 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos iÅ¡slaptintų dokumentų ir optinių duomenų laikmenų su įraÅ¡yta informacija iÅ¡slaptinimo akto Nr. 04/12-1-27-9894 matyti, jog juo buvo iÅ¡slaptinti 7 raÅ¡tai, nes jie turi bÅ«ti panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02043-14 (t. 1, b. l. 1, 11–13).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinę žvalgybÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Teisinis pagrindas kriminalinei žvalgybai turi bÅ«ti apygardos teismo motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų iÅ¡raÅ¡as, kuriame tokių duomenų nebÅ«tų. Be teisinio pagrindo, byloje turi bÅ«ti ir duomenys apie faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindÄ , numatytÄ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartos medžiagos, kriminalinės žvalgybos veiksmai iÅ¡ pradžių buvo atliekami dėl I.

M. galimai daromų nusikaltimų, numatytų BK 182 str.2 d., vėliau – dėl BK 1891 str. 1 d. ir 216 str. 1 d. numatytų nusikaltimų. BÅ«tent Å¡ios veikos buvo nurodytos kaip faktinis pagrindas, dėl kurio teismo nutartimi leistas slaptas sekimas ir techninių priemonių naudojimas specialia tvarka I. M.. Taigi faktinis pagrindas pradėti kriminalinę žvalgybÄ ir teisinis pagrindas – apygardos teismo pirmininko nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo – yra niekaip nesusiję su viena (BK 202 str. 1 d.) iÅ¡ dviejų veikų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02043-14.

Pastebėtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tarimas I. M. veiksmuose buvus BK 1891 str. 1 d. numatytus požymius nepasitvirtino, todėl 2016-01-14 prokurorės nutarimu (t. 9, b. l. 14–18) ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios dalies buvo nutrauktas, tęsiant ikiteisminį tyrimÄ tik dėl vienintelio BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kuris niekaip nesusijęs su veikomis, dėl kurių buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pagal BPK 4 str. nuostatas baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ ir reikÅ¡mingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka.

Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 str. nuostatomis. Å iuo straipsniu turi bÅ«ti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimÄ renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-225/2009, 2K-P-94-895/2015). Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2014-08-29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog FNTT specialioji ekspertų komisija 2014-11-10 posėdyje Nr. 04/4-2-4-9843 pritarė dokumentų iÅ¡slaptinimui, jie buvo iÅ¡slaptinti 2014-11-13 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos iÅ¡slaptintų dokumentų ir optinių duomenų laikmenų su įraÅ¡yta informacija iÅ¡slaptinimo aktu Nr. 04/12-1-27-9894, kuriame nurodyta, jog iÅ¡slaptinti 7 raÅ¡tai turi bÅ«ti panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02043-14.

Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-02043-14 buvo tik iš dalies pradėtas dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo sankcionuoti ir buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str. 1 d.), nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo sankcionuoti ir atliekami, t. y. dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 2).

Taigi byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įraÅ¡ai buvo daromi ir slaptai buvo sekama atliekant kriminalinę žvalgybÄ tik dėl vienos veikos, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotu kaltinimu, o dėl kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, slaptas sekimas nebuvo atliekamas, tačiau dėl abiejų Å¡ių veikų pradėjus vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl BK 1891 str. 1 d. numatytos veikos, gauti duomenys panaudoti viename tyrime dėl abiejų veikų (tiek pagal BK 1891 str. 1 d., tiek ir pagal BK 202 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas dėl dviejų skirtingų nusikalstamų veikų pradėti vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , taip dirbtinai sukuriant situacijÄ , jog kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija naudojama tame pačiame, o ne kitame baudžiamajame procese, neturėtų paneigti imperatyvių BPK 162 str. nuostatų, jog vienoje baudžiamojoje byloje (Å¡iuo atveju atliekant kriminalinę žvalgybÄ dėl BK 182 str. 2 d., 1891 str. 1 d. ir 216 str. 1 d. numatytų veikų) surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje (dėl BK 202 str. 1 d. numatytos veikos) tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, juo labiau jog Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl veikos (BK 1891 str. 1 d.), kuri leido institucijai atlikti vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , buvo nutrauktas, o kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas tik dėl BK 202 str. numatytos veikos.

Pozicijos, jog bylų sujungimas ir iÅ¡skyrimas nepaneigia iÅ¡ BPK 162 str. kylančio reikalavimo viename baudžiamajame procese KŽĮ tvarka gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimÄ panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015). Akivaizdu, jog nors byloje nėra aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo panaudoti kriminalinės žvalgybos medžiagÄ tyrime dėl BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, tačiau Å¡iuo atveju formaliai vertinant BPK 162 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes ikiteisminis tyrimas dėl abiejų nusikalstamų veikų atliktas vienoje baudžiamojoje byloje, tačiau aptartos aplinkybės dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo eigos ir ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų verčia atidžiai iÅ¡analizuoti, ar tame pačiame ikiteisminiame tyrime I.

M. pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios kriminalinė žvalgyba prieÅ¡ jį nebuvo atliekama, buvo užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ užtikrinimo.Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 buvo iÅ¡samiai atskleistos kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo teisinės situacijos, kai atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, ir atsakyta į klausimÄ , ar tokiu bÅ«du gauti faktiniai duomenys gali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl Å¡ių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas.

Jeigu Å¡ios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategorijÄ veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindÄ pagal įstatymÄ atlikti operatyvinį veiksmÄ , tai dėl jų gauta informacija gali bÅ«ti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose, nes kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012).

Be to, minėtoje plenarinės sesijos nutartyje pažymėta, kad duomenų, gautų atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikÅ¡mės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo bÅ«ti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai.

Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategorijÄ nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal KŽĮ galėjo bÅ«ti atliekamas minėtas operatyvinio tyrimo veiksmas. Pagal EŽTT praktikÄ nusikalstamos veikos, dėl kurių gali bÅ«ti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, turi bÅ«ti nurodytos įstatyme ir tai traktuojama kaip viena iÅ¡ minimalių garantijų siekiant iÅ¡vengti piktnaudžiavimo apribojant Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas asmens teises (pvz., Association for European Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v.

Bulgaria; Weber and Saravia v. Germany, no. 54934/00, decision of 29 June 2006). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimÄ â€“ kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali bÅ«ti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokiÄ , o tik apie įstatyme nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokiÄ veikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-139/2015).

Taigi duomenys, gauti atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategorijÄ nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal KŽĮ galėjo bÅ«ti atliekamas Å¡is operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų Å¡ios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali bÅ«ti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali bÅ«ti nesiremiama nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Å iuo atveju turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimÄ , gali (negali) bÅ«ti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumÄ suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015)I. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 202 str. 1 d., t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pagal KŽĮ 10 ir 15 str. (KŽĮ 8 str. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-04-17 nutartimi buvo sakcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ I. M., nes jis galbÅ«t sukčiauja stambiu mastu, t. y. daro BK 182 str. 2 d. numatytas sunkias nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus (BK 28 skyrius). Pasibaigus Å¡ia nutartimi sankcionuotam kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminui, buvo dar kartÄ kreiptasi dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodant, jog informacija apie I.

M. nusikalstamas veikas tvirtinasi, todėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-07-16 nutartimi buvo pratęstas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo terminas, nustačius, jog I. M. galbÅ«t neteisėtai praturėjo, t. y. padarė BK 1891 str. 1 d. numatytÄ apysunkę nusikalstamÄ veikÄ , nukreiptÄ Ä¯ nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus (BK 28 skyrius), taip pat, jog I. M. galbÅ«t legalizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , t. y. padarė BK 216 str. 1 d. numatytÄ sunkų nusikaltimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ valstybės finansų sistemÄ (BK 32 skyrius).

Nė vienoje iÅ¡ minėtų nutarčių kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo sankcionuoti siekiant nustatyti, jog I. M. galbÅ«t neteisėtai verčiasi Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla, t. y. padarė BK 202 str. 1 d. numatytÄ apysunkį nusikaltimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ valstybės ekonomikÄ ir verslo tvarkÄ (BK 31 skyrius). Å i nusikalstama veika nepatenka į KŽĮ 8 str. 1 p. numatytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä , dėl kurių bÅ«tų galima kriminalinė žvalgyba, be to, dėl su Å¡ia nusikalstama veika (apskritai su jokia veika, nukreipta prieÅ¡ valstybės ekonomikÄ ir verslo tvarkÄ ) susijusių faktinių veiksmų nebuvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, taigi laikytina, kad Å¡i nusikalstama veika nesudarė faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo, numatyto KŽĮ 8 str. 1 p., taigi nebuvo ir teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo.

Pažymėtina, kad suformuota teismų praktika patvirtina, jog kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ , tik tuomet gauti duomenys gali bÅ«ti panaudoti įrodinėjant kaltininko kaltę (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-178/2012, 2K-416/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 202 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei tie, dėl kurių sankcionuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Nors, be dviejų sunkių nusikaltimų, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti ir dėl apysunkio nusikaltimo (BK 1891 str. 1 d.), kurio kategorija atitinka BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo kategorijÄ , ir už Å¡iuos abu nusikaltimus numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, tačiau pastebėtina, jog už neteisėtÄ vertimÄ si Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla straipsnio sankcija numato galimybę skirti Å¡velniausiÄ baudžiamajame įstatyme įtvirtintÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, tokios Å¡velnios bausmės rÅ«Å¡ies skyrimas už neteisėtÄ praturėjimÄ nėra galimas.

Be to, sprendžiant dėl BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pavojingumo pastebėtina, jog iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kÄ veikÄ (nesant kvalifikuojančių stambaus masto ir versliÅ¡kumo požymių) buvo numatyta administracinė atsakomybė, įtvirtinta tuo metu galiojusio ATPK 173 str. 1 d. Paminėtina ir tai, jog KŽĮ 8 str. 1 p. neįvardyta nė viena konkreti BK 31 skyriuje įtvirtinta apysunkė nusikalstama veika, nukreipta prieÅ¡ valstybės ekonomikÄ ir verslo tvarkÄ , apie kuriÄ turint duomenų bÅ«tų galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , o tai taip pat atskleidžia įstatymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iame skyriuje įtvirtintų veikų pavojingumo pobÅ«džio ir galimybės dėl jų taikyti kriminalinės žvalgybos priemones.

Remiantis tuo, kas aptarta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyta, jog galbÅ«t atliekama mažiau pavojinga veika (neteisėtas vertimasis Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla) nei tos, dėl kurių buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas ir dėl kurių apskritai galimas Å¡ių priemonių taikymas (KŽĮ 8 str. 1 p.).Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad slapti sankcionuoti kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso veiksmai negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., negalima tęsti veiksmų iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtÄ , disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.).

Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia iÅ¡aiÅ¡kinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklÄ , grupių organizatorius, grupių ryÅ¡ius su kitomis grupėmis ar pareigÅ«nais tam, kad bÅ«tų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-57-696/2017).

Nors kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo buvo nurodytos sunkios ir pavojingos I. M. galbÅ«t daromos veikos, tačiau Å¡ie duomenys nepasitvirtino, dėl jų net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl BK 1891 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, tačiau ir dėl jos vėliau buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tas įtarimas dėl BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ir tik dėl Å¡io kaltinimo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo tęsiamas, jau surinkus duomenų (Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-07-16 nutartimi pratęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo terminÄ nurodyta, jog I.

M. galbÅ«t nelegaliai keičia valiutÄ ), kad I. M. neturėdamas licencijos keičia valiutÄ (tai patvirtina sekimo ir ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos protokoluose iki 2014-07-16 užfiksuoti duomenys), kuriems esant bÅ«tų galima pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Aptarti duomenys rodo, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo atliekami siekiant užfiksuoti kuo daugiau I. M. finansinės veiklos, kuriÄ atlikti jis neturėjo licencijos, epizodų, nes tai galėtų rodyti didesnį veiklos pavojingumÄ , stambų jos mastÄ ar versliÅ¡kumÄ ir pasunkinti I.

M. atsakomybę. Taigi, kriminalinės žvalgybos subjektas, atlikdamas kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl konkrečiai apibrėžtų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, nustatęs, jog galbÅ«t daromas kito pobÅ«džio administracinis teisės pažeidimas (ATPK 173 str. 1 d.), tęsė kriminalinės žvalgybos veiksmus, kol bus surinkti duomenys, kurie, kriminalinės žvalgybos subjekto vertinimu, yra pakankami pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 202 str. 1 d.

Å ie bylos duomenys duoda pagrindÄ teigti ne tik tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami (tęsiami) siekiant rinkti informacijÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios tokių veiksmų taikyti negalima, bet ir tai, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami tam, jog I. M. teisei prieÅ¡inga veika pasiektų tokį pavojingumÄ , už kuriÄ Ä¯statymas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese galimybės, konstatavo, kad nusikalstama veika, dėl kurios prieÅ¡ I.

M. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (BK 182 str. 2 d., BK 1891 str. 1 d., BK 216 str. 1 d.), vėliau (pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ) buvo perkvalifikuota pagal kitÄ BK straipsnį (apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 202 str. 1 d.). Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu vertinimu, nes apygardos teismo pirmininko 2018-04-17 ir 2014-07-16 nutartimis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl veikų, kurios pasireiÅ¡kia konkrečiais baudžiamajame įstatyme apraÅ¡ytais nusikalstamų veikų požymiais ir kurios nukreiptos į privačiÄ nuosavybę ir valstybės finansų sistemÄ , t. y. iÅ¡ esmės kitu faktiniu pagrindu nei I.

M. pareikštas įtarimas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti ir atliekami ne dėl vertimosi valiutos keitimu neturint licencijos ar bankinių pavedimų, tačiau dėl šiais veiksmais daromų KŽĮ 8 str. 1 p. įtvirtintų pavojingų nusikalstamų veikų (Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-07-16 nutartyje nurodytas teikimo pagrindas). Dėl to nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog tirta I. M. veika, kuri, pagal kriminalinės žvalgybos subjekto duomenis, pasireiškė sukčiavimu stambiu mastu, neteisėtų pinigų legalizavimu, neteisėtu praturtėjimu, gali būti laikoma faktiškai tapačia, kuria padaromas BK 202 str. 1 d. numatytas nusikaltimas – versliškas vertimasis finansine veikla neturint licencijos.

Akivaizdu, jog Å¡ioms nusikalstamoms veikoms esant nukreiptoms į skirtingus teisinius gėrius, Å¡ių nusikalstamų veikų sudėtyse esant skirtingiems nusikalstamų veikų požymiams, nėra pagrindo daryti pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad nusikalstama veika, dėl kurios prieÅ¡ I. M. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, vėliau buvo tiesiog perkvalifikuota pagal kitÄ BK straipsnį. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju I. M. buvo inkriminuotas visiÅ¡kai naujo nusikaltimo padarymas, o ne perkvalifikuota sankcionuotu kriminalinės žvalgybos tyrimu tirta veika, taigi pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais duomenis, gautus vykdant kriminalinę žvalgybÄ dėl kitų nusikalstamų veikų.Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes formuojamos kasacinės teismo praktikos kontekste dėl duomenų panaudojimo pripažįstant juos įrodymais teisėtumo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodymais dėl BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, dėl kurio kriminalinė žvalgyba negalima, duomenis, gautus: vykdant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ bei sekimÄ atliekant kriminalinę žvalgybÄ dėl kitų nusikalstamų veikų; tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus siekiant surinkti daugiau duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios kriminalinė žvalgyba negalėjo bÅ«ti sankcionuota; dėl nusikaltimo, kuris yra mažiau pavojingas nei veikos, dėl kurių kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo sankcionuotas ir dėl kurio kriminalinė žvalgyba negalima, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ užtikrinimo, pažeidė proporcingumo principÄ ir BPK 20 str. nuostatas ir Å¡is baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu.

Dėl Å¡ios priežasties Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-04-17 nutartimi Nr. S1-269 RN ir 2014-07-16 nutartimi Nr. S1-426 RM sankcionuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys nepripažintini leistinais įrodymais ir apeliacinės instancijos teismas jais nesiremia. Dėl I. M. kaltės padarius BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pagal BPK 20 str. nuostatas, nepripažinus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Tai, kad tokie duomenys pagal BPK gali bÅ«ti ir nepripažinti įrodymais, nereiÅ¡kia, kad minėtu bÅ«du gautos informacijos pagrindu negalėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kuriais bÅ«tų įrodinėjama padaryta nusikalstama veika. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1–4 d.). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡nagrinėjus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis, nėra pagrindo teigti, jog byloje surikta pakankamai duomenų, kurie rodytų, jog I.

M. padarė veikÄ , atitinkančiÄ BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.Skundžiamu nuosprendžiu I. M. nuteistas už tai, kad versliÅ¡kai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdamas Å¡iai veiklai licencijos (leidimo), t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir neturėdamas licencijos, Klaipėdos mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku versliÅ¡kai fiziniams asmenims S. G., E. P., V.

B., R. L., D. P., A. K., J. Č., J. Å ., D. R., R. S., N. L., S. J., D. S., T. M., R. K., K. L., R. V., Ž. M. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . I. M. iÅ¡ neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, iÅ¡ fizinių asmenų nupirktÄ valiutÄ keitė AB SEB banke ir laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 atliko 195 valiutos keitimo operacijas, per kurias pakeitė 340 035 svarus sterlingų į 1 398 756,25 Lt; 3 294 350 Norvegijos kronų į 1 361 521,75 Lt; 717 470 Å vedijos kronų į 277 040,32 Lt; 889 450 Danijos kronų į 410 193,04 Lt; 442 830 JAV dolerių į 1 119 499,78 Lt; 1 400 Latvijos latų į 6 807,90 Lt; 1 364 219,32 Lt į 394 260 EUR.

Už neteisėtÄ vertimÄ si Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, dėl to sprendžiant dėl asmens kaltės, bÅ«tina iÅ¡spręsti Å¡ių skirtingų atsakomybių atribojimo klausimÄ . BK 202 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliÅ¡kai ar stambiu mastu. Už vertimosi Å«kine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rÅ«Å¡ių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 str. numatytus požymius – veiklos versliÅ¡kumÄ arba stambų mastÄ . Å ie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas ir tinkamas motyvavimas yra bÅ«tinas tokio pobÅ«džio bylose.

I. M. inkriminuotų veiksmų padarymo metu galiojusio ATPK 173 str. (po 2017-01-01 ANK 127 str.) numatė administracinę atsakomybę už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Tam, jog bÅ«tų galima I. M. vertimÄ si finansine veikla pripažinti nusikaltimu, turi bÅ«ti nustatytas bent vienas iÅ¡ alternatyvių BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ atribojančių alternatyvių požymių – stambus mastas arba veiklos versliÅ¡kumas.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant galimybių Å¡ioje byloje tiksliai nustatyti, kiek pajamų iÅ¡ minėtos neteisėtos veiklos gavo I. M., nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad I. M. padarytÄ veikÄ galima vertinti kaip neteisėtÄ vertimÄ si finansine veikla stambiu mastu. Tačiau pripažino, kad byloje nustatyti duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog I. M. veika yra pagristai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d., nes joje nustatytas kitas alternatyvus požymis – versliÅ¡kumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad versliÅ¡kumas Å¡ioje nusikaltimo sudėtyje reiÅ¡kia, kad Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikÅ¡mingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo Å¡altinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013). Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliÅ¡kumo požymį (skirtingai nei pagal ,,stambaus masto“ požymį) sudėtingesnis, nes administracinę atsakomybę nustatančiose normose vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 str. 1 d. vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Teismų praktikoje versliÅ¡kumas kaip BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis, iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 173 str.), todėl jis negali bÅ«ti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumÄ , pajamų dydį ar sistemingumÄ . Todėl versliÅ¡kumas vertinamas ir pagal kitus požymius – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį.

VersliÅ¡kumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iÅ¡ esmės reiÅ¡kia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastÄ , kiek tai nesutampa su stambaus masto (500 MGL) kriterijumi. Didesnį veiklos mastÄ (ir pavojingumÄ ) taip pat galėtų rodyti iÅ¡plėtota neteisėto verslo infrastruktÅ«ra, platÅ«s ryÅ¡iai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡ka, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad, įvertinus versliÅ¡kumo kriterijaus neapibrėžtumÄ , baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ ekonominę veiklÄ pagal šį kriterijų visada turi bÅ«ti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2014).Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, bÅ«tina detaliai iÅ¡analizuoti I. M. veiksmus ir neginčytinai nustatyti ne tik konkrečius veiksmus, kuriems atlikti reikalinga licencija, kiek kartų I.

M. keitė pinigus ir kiek Å¡i jo veikla truko, tačiau ir tai, ar jo vertimosi finansine veikla veiksmuose egzistavo kiti, iÅ¡imtinai versliÅ¡kai veiklai taikomi požymiai. Pripažinus, jog kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys įrodinėjant nuteistojo kaltę dėl vertimosi finansine veikla be licencijos nėra leistinas įrodymas, I. M. kaltė, padarius Å¡iÄ BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės yra grindžiama keturiais įrodymų Å¡altiniais: SEB banko iÅ¡raÅ¡ais, kurie rodo, jog laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 I.

M. atliko 195 valiutos keitimo operacijas (t. 3, b. l. 130, 153–172); liudytojų parodymais, kuriuose jie nurodo, jog susitikdavo su I. M., kad iÅ¡sikeistų turimÄ valiutÄ ; slapto sekimo ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, kuriuose užfiksuoti duomenys gauti taikant BPK 154 ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-03 nutartis; I. M. asmens kratos, taip pat kratų, atliktų jo namuose ir automobilyje, protokolai.

Visų pirma pastebėtina, jog nors I. M. nuteistas už tai, jog jis finansine veikla be licencijos užsiėmė nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados, jog savo neteisėtÄ veiklÄ I. M. pradėjo nuo 2013-10-05, t. y. nuo tada, kai 2013-10-04 nutrÅ«ko jo darbo santykiai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 160). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog I. M. bÅ«tų fiziniams asmenims atlikęs kokiÄ nors pinigų keitimo operacijÄ 2013-10-05, o I.

M. versliškos veikos pradžia siejama su jo darbo santykių pasibaigimu, o ne su jo realiai atliktais veiksmais, kurie gali būti vertinami kaip finansinė veikla neturint tam reikalingos licencijos (pinigų keitimas). Chronologiškai vertinant byloje surinktus duomenis matyti, jog pirmieji duomenys, leidžiantys spėti, jog I. M. pradėjo keisti pinigus fiziniams asmenims, t. y. užsiimti finansine veikla neturėdamas licencijos, yra SEB banko išrašas, kuriame matyti, jog po kaltinime nurodytos neteisėtų veiksmų pradžios datos 2013-10-05 I.

M. nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22 atliko 195 valiutos keitimo operacijas. Tačiau Å¡ie duomenys patvirtina tik tai, jog I. M. pats, kaip fizinis asmuo, banko skyriuose keitė įvairiÄ valiutÄ , tačiau remiantis Å¡iais duomenimis negalima neginčytinai nustatyti, jog Å¡iuos pinigus I. M. gavo versdamasis finansine veikla, keisdamas kitų fizinių asmenų pinigus. Pastebėtina, jog iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, jog I. M., kaip fizinis asmuo, analogiÅ¡kus valiutos keitimo SEB banke veiksmus atliko ir nuo 2013-01-02 iki 2013-10-03, t. y. laikotarpiu, kuriuo jis pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir, vykdydamas jam pavestas funkcijas, keisdavo banko klientų pinigus.

Minėtas laikotarpis I. M. net nėra inkriminuojamas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų vien ta aplinkybė, kad fizinis asmuo dažnai keičia pinigus banko skyriuje, rodo, kad jis šiuos pinigus yra gavęs, atlikdamas pinigų keitimo operacijas kitiems fiziniams asmenims neturėdamas licencijos. I. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvairiuose komerciniuose bankuose jis laukdavo palankesnio valiutos kurso ir savo turimus pinigus keisdavo bankuose. Valiutos keitimo operacijas atlikdavo AB SEB banke, UAB (duomenys neskelbtini), AB „Nord“ banke.

Jo tikslas buvo „žaisti“ valiutos kursais ir pirkti jÄ bei parduoti bankuose. IÅ¡ savo turimų lėšų bandė užsidirbti, bankuose pirkti valiutÄ pigiau ir vėliau bankuose parduoti valiutÄ brangiau (t. 7, b. l. 59, 63–64, 66–68, 72–73, 76–77). Å iuos savo parodymus I. M. patvirtino duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog jis bandė pirkdamas bei parduodamas valiutÄ , pasinaudodamas valiutų kursų skirtumais, iÅ¡loÅ¡ti. Po trijų mėnesių nustojo taip daryti, nes pamatė, kad negauna jokio uždarbio.

Taigi I. M. nurodė, jog banke keistus pinigus buvo gavęs ne iÅ¡ kitų asmenų, kuriems jis pakeisdavo pinigus, o prekiaudamas valiutomis – jas keisdamas ir stengdamasis uždirbti iÅ¡ valiutų kursų svyravimų. TokiÄ I. M. keliamÄ versijÄ patvirtina aptarta SEB banko iÅ¡raÅ¡ais nustatyta aplinkybė, jog I. M. užsienio valiutÄ keisdavosi SEB banke ir tuo metu, kai jis dar pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) valiutos keitykloje ir keisdavo asmenims pinigus, atlikdamas savo darbo funkcijas. Be to, I. M. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog I.

M. ilgÄ laiko dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2000-09-29 iki 2001-11-05 ir nuo 2002-01-03 iki 2013-10-04 (t. 6, b. l. 160), keisdavo valiutÄ , sekdavo jų kursus, todėl turėjo pakankamai žinių pradėti prekiauti valiutomis ir tikėtis uždirbti iÅ¡ Å¡io gana rizikingo investavimo bÅ«do. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad I. M. SEB banke valiutÄ nurodytu laikotarpiu dažniausiai parduodavo daugiau nei vienÄ kartÄ per dienÄ , be to, dienomis, kai atlikdavo po kelis valiutų pardavimo sandorius kelių ar keliolikos minučių intervalu, pasikeisdavo įvairiÄ užsienio valiutÄ nemenkomis sumomis, paprastai I.

M. minėtam bankui parduodavo užsienio valiutÄ (dažniausiai Norvegijos kronas) ir dažniausia įsigydavo litus, pažymėjo, kad I. M., prieÅ¡ingai, nei teigė teisme, kaltinime nurodytu laikotarpiu vienos dienos valiutų keitimo operacijoms disponuodavo daug didesnėmis sumomis nei 50 000 Lt – I. M. 2013-10-25 kelių minučių laikotarpiu į litus iÅ¡keitė 1200 Latvijos latų, 5900 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 48 500 Norvegijos kronų, 50 000 Å vedijos kronų, už visÄ minėtÄ valiutÄ gavo 69 841,68 Lt.

Visų pirma pastebėtina, jog iš SEB banko išrašo matyti, kad I. M. 2013-10-25 kelių minučių laikotarpiu į litus iškeitė tik 1200 Latvijos latų, 5900 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 48 500 Norvegijos kronų, už kuriuos gavo mažiau nei 50 000 litų, o teismo akcentuojamas 50 000 Švedijos kronų jis iškeitė tik po beveik 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį laikotarpį už gautus litus I. M. galėjo įgyti Švedijos kronas ir jas vėliau parduoti SEB banke.

Kita vertus, matyti, jog 2013-10-15 I. M. iÅ¡ tiesų per beveik 10 minučių atliko 4 grynųjų pinigų keitimo operacijas, kurių metu buvo pakeista valiuta, kurios vertė virÅ¡ijo 50 000 litų, tačiau Å¡ie duomenys atskleidžia tik tai, jog I. M., įsigydamas valiutas, galėjo investuoti daugiau kaip 50 000 litų, tačiau neduoda jokio pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje daroma iÅ¡vada, kad I. M. minėtame banke parduodavo užsienio valiutÄ , kuriÄ buvo gavęs iÅ¡ fizinių asmenų, o ne įsigijęs jÄ iÅ¡ kito banko ar kitos finansų įstaigos, kurioje valiutų supirkimo kursas jam buvo palankesnis.

Aptarti duomenys patvirtina I. M. atliktÄ valiutų pardavimo faktÄ , tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog jis Å¡ias valiutas įsigijo iÅ¡ fizinių asmenų, teikdamas valiutos keitimo paslaugÄ , kuriai reikalinga licencija. Kaip ir minėta, analogiÅ¡kos I. M. operacijos SEB banke buvo atliekamos ir iki jam netenkant darbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl teigti, jog I. M. atliktos pinigų keitimo operacijos SEB banke rodo jo privatiems asmenims suteiktas pinigų keitimo paslaugas, nėra jokio pamatuoto pagrindo. Be to, pastebėtina ir tai, jog I.

M. inkriminuotas valiutos keitimas iki 2014-10-23, byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. M. keitė pinigus asmenims 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau minėtame SEB banko iÅ¡raÅ¡e paskutinė užfiksuota I. M. grynųjų pinigų keitimo operacija atlikta 2014-01-22. Å i aplinkybė taip pat rodo, jog byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių I. M. vykdytÄ finansinę veiklÄ nuo 2013-10-08 iki 2014-01-22, nėra pagrindo daryti bent kiek pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja koreliacija tarp I.

M. vykdytos finansinės veiklos be licencijos – valiutos keitimo fiziniams asmenims, ir jo, kaip fizinio asmens, atliktų valiutos keitimo SEB banke procedūrų, t. y. kad šis banko išrašas patvirtina, jog I. M. minėtu laikotarpiu užsiėmė jam inkriminuota veika.Be aptarto SEB banko išrašo, I. M. kaltė grindžiama liudytojų parodymais ir slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti duomenys gauti 2014-09-04–2014-10-23 taikant BPK 154 str. ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones.

Analizuojant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolÄ (t. 1, b. l. 60–63) matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-23 užfiksuoti 42 bylai reikÅ¡mės turintys pokalbiai: 2014-09-04–2014-09-05 (4 pokalbiai), 2014-09-08 (5 pokalbiai), 2014-09-10–2014-09-12 (10 pokalbių), 2014-09-17 (1 pokalbis), 2014-09-22 (4 pokalbiai), 2014-09-23 (1 pokalbis), 2014-09-25 (1 pokalbis), 2014-09-27 (2 pokalbiai), 2014-09-30 (1 pokalbis), 2014-10-01 (3 pokalbiai), 2014-10-07 (2 pokalbiai), 2014-10-16 (2 pokalbiai), 2014-10-17 (1 pokalbis), 2014-10-22 (3 pokalbiai), 2014-10-23 (2 pokalbiai), kurių metu I.

M. kalbasi su asmenimis apie valiutos keitimÄ , valiutų kursus, I. M. turimÄ valiutÄ ir jo galimybę pakeisti susidomėjusių žmonių pinigus, susitariama dėl susitikimų pakeisti pinigus. Taigi Å¡is protokolas neginčytinai patvirtina, jog I. M. laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-23 užsiėmė valiutos keitimu. Analizuojant pokalbių turinį matyti, jog per šį trumpesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį I. M. 42 pokalbių metu kalbėjo su 28 skirtingais telefonų abonentais, tačiau ne kiekvienas pokalbis pasibaigdavo susitarimu dėl valiutos keitimo, taigi ne kiekvienÄ pokalbį galima laikyti patvirtinančiu I.

M. pinigų keitimo faktÄ (įvykį). Pavyzdžiui, 2014-09-04 16.57 val. pokalbio metu I. M. tik informuoja apie pasikeitusį valiutos kursÄ ir nežada susitikti ar parduoti asmeniui valiutÄ ; 2014-09-05 10.42 val. pokalbio metu I. M. taip pat konsultuoja apie galimus valiutos kurso pokyčius, dėl valiutos keitimo su asmeniu nesusitaria; 2014-09-05 12.58 val. pokalbio su A. M. metu apie valiutos keitimÄ net nekalbama; 2014-09-12 9.27 val. pokalbio metu I. M. paÅ¡nekovas tik pasiteirauja dolerio kurso. IÅ¡samiai iÅ¡analizavus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole esančių pokalbių turinį matyti, jog ne pasiteiravimu apie valiutos kursÄ ar I.

M. pažadėjimu paskambinti vėliau, o konkrečiu susitarimu pakeisti valiutÄ (susitarus dėl kurso, dažniausiai I. M. pasiÅ«lant privažiuoti prie paÅ¡nekovui patogios vietos) baigėsi 25 pokalbiai: 2014-09-05 12.45 val., 2014-09-08 10.04 val., 2014-09-08 10.32 val., 2014-09-08 14.33 val., 2014-09-10 9.11 val., 2014-09-11 13.12 val., 2014-09-11 14.53 val., 2014-09-12 12.51 val., 2014-09-17 11.16 val., 2014-09-22 9.40 val., 2014-09-22 12.52 val., 2014-09-22 12.54 val., 2014-09-22 13.39 val., 2014-09-23 13.21 val., 2014-09-25 12.04 val., 2014-09-27 10.08 val., 2014-09-30 17.53 val., 2014-10-01 17.53 val., 2014-10-01 10.46 val., 2014-10-07 12.35 val., 2014-10-16 9.37 val., 2014-10-16 12.38 val., 2014-10-17 10.47 val., 2014-10-22 12.39 val., 2014-10-22 12.39 val. (pokalbio Nr. 3209).

Taigi elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-23, t. y. per 50 dienų, I. M. 42 pokalbių metu kalbėjo su 28 skirtingais telefonų abonentais, 25 pokalbių metu susitarė iÅ¡keisti valiutÄ . BÅ«tent Å¡ie duomenys, kurie yra svarbÅ«s sprendžiant, ar I. M. veiksmuose buvo BK 202 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos versliÅ¡kumo požymis, laikomi nustatytais taikant BPK 154 numatytÄ procesinę prievartos priemonę.Analizuojant byloje esančius slapto I.

M. sekimo protokolus (t. 1, b. l. 73–78, 81) ir pažymas dėl slapto sekimo (t. 1, b. l. 84–95, 98–103) matyti, jog I. M. buvo slaptai sekamas 2014-09-08, 2014-09-10, 2014-09-11, 09-15, 2014-09-17, 2014-09-18, 09-19, 2014-09-23, 2014-09-24, 2014-10-01, 2014-10-20, 2014-10-21, 2014-10-23, sekimo metu užfiksuota, kaip I. M. važinėja po Klaipėdos miestÄ ir susitikinėja su asmenimis, dažnai susitikimų metu fiksuojamas daiktų perdavimas, kartais nustatoma, jog perduodamos kupiÅ«ros: 2014-09-08 užfiksuota, kaip I.

M. susitiko su 4 asmenimis, tačiau kupiÅ«romis apsikeitė tik su V. B. ir D. G.; 2014-09-10 I. M. susitiko ir apsikeitė kupiÅ«romis su R. L.; 2014-09-11 I. M. susitiko ir apsikeitė kupiÅ«romis su N. L.; 2014-09-15 užfiksuota, kaip I. M. susitiko su daugiau nei 10 asmenų, daiktų vienas kitam perdavimas vyko 6 kartus, tačiau tik 1 kartÄ užfiksuota, kaip I. M. apsikeičia valiuta su vyru; 2014-09-17 I. M. susitiko ir kupiÅ«romis apsikeitė su V. B.; 2014-09-18 I. M. susitiko su 4 asmenimis, daiktų vienas kitam perdavimas vyko 2 kartus, tačiau tik 1 kartÄ užfiksuota, kaip I.

M. apsikeičia valiuta su sutiktu asmeniu; 2014-09-19 I. M. patalpose susitiko su J. Å ., apsikeitimas valiutomis neužfiksuotas; 2014-09-23 I. M. susitiko su grupe asmenų, taip pat su atskirais asmenimis, nustatyta, jog dviejų susitikimų metu su juo susitikę asmenys kažkÄ skaičiavo, o vieno susitikimo metu užfiksuota, kaip I. M. perdavė banknotus JAV doleriais; 2014-09-24 I. M. susitiko ir kupiÅ«romis apsikeitė su S. A.; 2014-10-01 I. M. susitiko su 5 asmenimis, užfiksuota, kaip susitikimų metu automobilyje asmenys pasilenkę kažkÄ veikė, kupiÅ«rų perdavimas nefiksuotas; 2014-10-20 I.

M. susitiko su 7 asmenimis, užėjo į kelių įmonių patalpas, užfiksuota, jog daiktų vienas kitam perdavimas vyko 4 kartus; 2014-10-21 I. M. užėjo į kelių įmonių patalpas, susitiko su moterimi, su kuria kažkuo apsikeitė; 2014-10-23 I. M. susitiko su 8 asmenimis, užfiksuoti 4 daiktų vienas kitam perdavimai, I. M. išėjus iš odontologijos klinikos, jis buvo sulaikytas. Iš šių neviešo pobūdžio veiksmų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog I. M. per 13 dienų, kai jis buvo sekamas, susitikdavo su ne vienu asmeniu, tačiau susitikimai ne visuomet vykdavo su vis naujais asmenimis.

Ne visų susitikimų metu asmenys perduodavo vieni kitiems daiktus ar pinigus, kupiÅ«rų perdavimas fiksuotas 9 kartus.Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta daug liudytojų, kurie yra keitęsi valiutÄ pas I. M.. Siekiant nustatyti ne tik I. M. atliktų valiutos keitimų skaičių, veikos pastovumÄ ar sistemingumÄ , tačiau ir jo veiklos metodus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas dėl versliÅ¡ko jo veiksmų pobÅ«džio, didesnio nei įprasto vertimosi veikla neturint licencijos, veiksmų pavojingumo, bÅ«tina detaliai iÅ¡analizuoti Å¡ių liudytojų parodymus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad dirba Norvegijoje, gautas Norvegijos kronas keičia įvairiose keityklose. Dažniausiai pinigus keisdavosi Klaipėdoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus esančiame valiuos keitimo punkte pas I. M.. Jam paskambindavo ir pasiteiraudavo, ar jis dirba, kartais susitardavo, kad nereikėtų važiuoti, susitikti patogioje vietoje ir susitikimo metu I. M. pakeisdavo pinigus. Kiek tiksliai kartų 2014 metais keitė pinigus, neatsimena, tačiau išsikeitė ne mažiau kaip 5 tūkstančius Norvegijos kronų (t. 2, b. l. 83–84).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad valiutÄ keitė keitykloje pas A. V., vėliau pas jį asmeniÅ¡kai. VienÄ kartÄ A. V. iÅ¡vykus, Å¡is pasiÅ«lė kreiptis į jo pažįstamÄ , kuris iÅ¡keis turimas Norvegijos kronas. Kreipėsi į I. M., kuris 2014 m. vasarÄ jam pakeitė Norvegijos kronas į litus (t. 2, b. l. 85). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. P. patvirtino Å¡iuos savo parodymus, nurodė, jog pas I. M. keitėsi kronas vienÄ kartÄ (t. 9, b. l. 150–151).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad I. M. pažįsta nuo tų laikų, kai jis turėjo Klaipėdoje prie turgaus valiutos keityklÄ . Kai jis išėjo iÅ¡ darbo – iÅ¡ valiutos keityklos, pasiėmė jo kontaktinį telefono numerį ir susisiekdavo su juo valiutos keitimo klausimais. 2014 metais į I. M. kreipėsi 3 ar 4 kartus: pavasarį, vasaros pradžioje ir rugsėjo mėnesį – pirko eurus. Sumos siekdavo nuo 10 000 iki 15 000 EUR, paskutinį kartÄ rugsėjo mėnesį iÅ¡ I.

M. pirko 20 000 EUR. PrieÅ¡ susitinkdamas su I. M., jam skambino keletÄ kartų rugsėjo viduryje ir domėjosi palankesniu euro kursu. Kokiu kursu pardavė eurus, tiksliai neatsimena, bet skirtumas tarp bankų siÅ«lomo kurso bÅ«davo tik 0,5 cento (t. 2, b. l. 98–99). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. patvirtino Å¡iuos savo parodymus, nurodė, jog jis pats praÅ¡ydavo I. M. pakeisti jam pinigus, keisdavo 10 000–20 000 dolerių į eurus, keisdamasis valiutÄ Å¾inojo, kad valiutos keitykla „(duomenys neskelbtini)“ turguje nebedirba.

Jis keisdamas pinigus bandė spekuliuoti valiutos keitimo kursu (t. 9, b. l. 188). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad I. M. pažįsta ketverius metus, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) valiutos keitykloje naujojoje turgavietėje, pas jį valiutÄ keitė du kartus ir abu kartus litus keitė į JAV dolerius. 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jis jai pakeitė 7000–8000 JAV dolerių. 2014-10-19 I. M. jai pakeitė 1000 JAV dolerių, abu kartus pinigus jai pakeitė (duomenys neskelbtini) turgavietėje (t. 2, b. l. 100–101).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. P. patikslino Å¡iuos savo parodymus, nurodė, jog vienÄ keitimo sandorį su I. M. prisimena rugsėjo mėn. pabaigoje, buvo apie 1000 dolerių, ar dar vienas keitimasis buvo, tiksliai nebeprisimena (t. 9, b. l. 188–189).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja J. Å . parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, 2014 metų rugsėjo mėnesį direktorė J. Č. nurodė, kad visus pinigus ji pakeistų į JAV dolerius, kad juos pakeis I.

M., atvykęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pinigų jis pakeitė, nepamena, bet ne daugiau kaip 15 000 Lt (t. 2, b. l. 105–106). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. patikslino šiuos savo parodymus, nurodė, jog mažiausia I. M. pakeista suma galėjo būti apie 8000 litų (t. 9, b. l. 151). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Č. parodė, kad I. M. pažįsta apie trejus metus, pas jį keisdavo pinigus „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje esančioje keitykloje.

IÅ¡ jo asmeniÅ¡kai valiutÄ 2014 m. pirko bent porÄ kartų. Perkamos JAV dolerių sumos nebuvo didelės, neatsimena, ar yra praÅ¡iusi darbuotojų, dirbančių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pakeisti pas I. litus į JAV dolerius (t. 2, b. l. 113–114). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J. Č. patvirtino Å¡iuos savo parodymus, nurodė, jog galėjo darbuotoja keisti valiutÄ pas I. M., nurodė, jog ir pati prieÅ¡ 2 metus paskambino I. M., jis privažiavo prie jos namų ir pakeitė pinigus, tačiau sumos neprisimena (t. 9, b. l. 189–190).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba, dažnai atvyksta užsieniečių, praÅ¡o pakeisti valiutÄ , todėl ji kreipdavosi į I. M., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) kioske, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Taip valiutÄ užsieniečiams keitė ne vienÄ kartÄ . Valiutos keitimo dažnumas buvo įvairus: ir kartÄ per porÄ mėnesių, ir po keletÄ kartų per mėnesį, tačiau kiek kartų keitė, neprisimena.

Dažniausiai užsieniečių praÅ¡ymu per I. M. keitė eurus į dolerius arba eurus į litus. Kadangi keitimai vyko ne vienÄ kartÄ , tai valiutų kursų santykių nebeprisimena. BÅ«davo, kad I. M. pakeisdavo ir 10 000 EUR į dolerius, ir 15 000 EUR į dolerius. Kai reikėdavo pakeisti valiutÄ , paskambindavo jam, pasakydavo, kokiÄ valiutÄ ir kiek reikia pakeisti, tada I. M. atvažiuodavo pas jÄ Ä¯ darbÄ ir darbo vietoje pakeisdavo valiutÄ . Keičiant valiutÄ , valiutos keitimo dokumentų negaudavo. 2014-10-23 skambino I.

M., nes norėjo nupirkti 1000 arba 2000 svarų sterlingų (t. 2, b. l. 117–118). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. K. patikslino savo parodymus ir nurodė, kad naudojosi keityklos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ turguje, paslaugomis, nes jos įmonei trÅ«ko valiutos, nes klientai atsiskaitydavo eurais. Ji paskambindavo I. M., paklausdavo, ar turi pakeisti 10 000 EUR, visada kvitai bÅ«davo duodami, nes reikėdavo viskÄ parodyti įmonės apskaitoje. Tuomet, kai keitėsi ne valiutos keitykloje, tai I.

M. sakydavo, kad gali privežti pinigus, taip pat būdavo, kad užsieniečiai prašydavo pasikeisti pinigų, nežinojo, kad valiutos keitykla nebedirba. Kai keisdavo ne įmonės pinigus, būdavo sumos apie 8000–10 000 EUR ar dolerių, keisdavo į litus. Nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. kiek kartų naudojosi valiutos keitimo paslauga, tiksliai neprisimena, apie 4 ar 5 kartus. Apskritai keitimų buvo gal net 7 ar 10, tačiau konkrečių datų negali pasakyti (t. 9, b. l. 149).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.

K. parodė, kad A. V. ir I. M. pažįsta jau daug metų, jie keičia valiutÄ valiutos keitykloje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje. Pas juos keitėsi tiek valiuotos keitykloje, tiek asmeniÅ¡kai. Laikas nuo laiko pasikeisdavo valiutÄ . Jis dirba Norvegijoje, tad jam reikia keisti valiutÄ Ä¯ litus. 2014 metais valiutÄ keitė pas abu asmenis. ValiutÄ pas I. M. keitė 2014 metų pavasarį. I. M. „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje pakeitė 20 svarų į litus, vėliau valiutos nekeitė (t. 2, b. l. 121).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patikslino Å¡iuos savo parodymus ir nurodė, jog pas I. M. teko valiutÄ keistis tik valiutos keitimo punkte. Kai dirbo valiutos keitimo punktas, buvo iÅ¡kaba, tik ten su I. M. jam teko bendrauti ir keistis pas jį valiutÄ (t. 9, b. l. 187). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. S. parodė, kad I. M. ir A. V. pažįsta nuo senų laikų, kai naujojoje turgavietėje pas juos keitykloje keisdavo valiutÄ . Už litus pirko eurus, JAV dolerius, Rusijos Federacijos rublius arba Å¡iÄ valiutÄ keisdavo į litus.

Kada paskutinį kartÄ keitė valiutÄ , tiksliai neatmena, keitė, kai jie dar dirbo valiutos keitimo kioske turgavietėje. Nuo 2014 metų pradžios valiutos keitimo kioskÄ jie uždarė. Bendrauja su I. M., jis jam ne kartÄ yra skolinęs Rusijos Federacijos rublių. IÅ¡ I. skolindavosi rublių, kadangi bankuose ne visada galima buvo jų nusipirkti. Nuvažiavęs į Kaliningrado sritį, už litus nupirkdavo rublių, ten kursas geresnis, ir grįžęs į KlaipėdÄ grÄ Å¾indavo I. M.. Neatsimena, kad iÅ¡ I.

M. būtų pirkęs Anglijos svarų sterlingų, gal tik domėjosi kursu, nes ketino pirkti (t. 2, b. l. 128–129). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas B. S. patvirtino šiuos savo parodymus ir nurodė, jog nėra ne valiutos keitimo punkte keitęs valiutos, buvo I. M. paskolinęs pinigų, jis jam taip pat, jie bendraudavo ir kitais klausimais, pvz., dėl mašinų pirkimo. Jis yra I. M. skolinęs pinigų. Po valiutos keityklos uždarymo nėra pirkęs valiutos iš I. M. (t. 9, b. l. 150).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. parodė, kad dirba įmonės, kurios veikla yra keleivių pervežimas, direktoriumi. Keleiviai už pervežimo paslaugas dažnai atsiskaito Danijos kronomis, eurais, todėl pinigus keisdavo valiutos keitykloje, kuri buvo įrengta Klaipėdoje prie ,,(duomenys neskelbtini)“ turgaus. Kai keitykla buvo uždaryta, tiek A. V., tiek ir I. M. siÅ«lė pas juos keistis valiutÄ . Jie valiutÄ keisdavo palankesniu kursu nei komerciniuose bankuose, skirtumas buvo 2–3 centai.

ValiutÄ 2014 metais keisdavo maždaug vienÄ kartÄ per mėnesį. Paskutinį kartÄ keitė 2014 m. spalio mėnesio pradžioje. Pas kÄ keitė valiutÄ , tiksliai neprisimena, nes abu asmenis maiÅ¡o, tačiau paskutinį kartÄ keitė pas I. M. (t. 2, b. l. 132–133). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog tiek A. V., tiek I. M. atvažiuodavo į jo plovyklÄ plautis automobilių, kuo jie užsiėmė, neprisimena. Buvo kelis kartus keitęsis valiutÄ pas juos, turėjo Danijos kronų, pasikeitė lyg 2014 m., Danijos kronas keisdavo į litus.

Valiutos keitimo operacijÄ atlikdavo prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus, ten buvusioje valiutos keitykloje, ne valiutos keitimo punkte pas A. V. ar I. M. valiutos keistis neteko, gal vienÄ kartÄ pas A. V.. Gal vienÄ kartÄ keitėsi, turėjo kelis tÅ«kstančius kronų (t. 10, b. l. 4–5).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad I. M., kuris Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje turėjo valiutos keityklos punktÄ , pažįsta jau daug metų. Kadangi turėjo I. M. kontaktinį telefono numerį, tai 2014 metais, jau po to, kai buvo uždarytas valiutos keitimo kioskas „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, skambino I.

M., klausė valiutos kurso bei pageidavo pirkti JAV dolerius, iÅ¡ jo pirko JAV dolerius ne mažiau nei porÄ kartų, o perkamos sumos buvo keturi ir penki tÅ«kstančiai JAV dolerių (t. 2, b. l. 142–143). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. B. patvirtino Å¡iuos savo parodymus ir nurodė, kad jis du kartus keitėsi valiutÄ , abu kartus bendravo telefonu su I. M.. VienÄ kartÄ reikėjo pasismulkinti eurus, buvo apie 3000 EUR, kitÄ kartÄ teko keisti dolerius, suma buvo apie 3000–4000. Buvo du kartus susitikę, daugiau susitikimų nebuvo (t. 9, b. l. 190).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, kad I. M. ir A. V. pažinojo, nes jie Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje turėjo valiutos keityklÄ . Pas juos Å¡ioje valiutos keitykloje ne kartÄ keitė valiutÄ , tai buvo iki jÄ uždarant. 2014 metų pavasarį ir vasarÄ valiutos keitykla tikrai nebedirbo. Po to, kai valiutos keitykla buvo uždaryta, nei pas I. M., nei pas A. V. valiutos nėra keitusi (t. 2, b. l. 144–145). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja L.

L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad I. M. ir A. V. yra matyti, prieÅ¡ 20 metų, 1994–1995 m., prekiavo technika, jie kÅ«rė įmonę ir pirko iÅ¡ jų įrangÄ . Jai teko ne vienÄ kartÄ pas juos keistis valiutÄ . Valiutos keitykla vėliau užsidarė ir jai neteko keistis valiutos ne keitykloje. I. M. paskambinus jam telefonu jai nesiÅ«lė keistis valiutos (t. 9, b. l. 144–145). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. parodė, kad I. M. pažįsta seniai, kartu mokėsi vienoje mokykloje.

I. M. anksčiau dirbo valiutos keitykloje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, Klaipėdoje. 2014 metais I. M. jai ne mažiau kaip 3 kartus keitė valiutÄ : vienÄ kartÄ vasarÄ ir du kartus rugsėjo mėn. 2014 metų vasarÄ jis jai pakeitė nuo 5 iki 7 tÅ«kstančių JAV dolerių į eurus. 2014-09-12 I. M. jai pakeitė litus į eurus. 2014-09-15 I. M. jai pakeitė 400 Anglijos svarų sterlingų į eurus ir litus (t. 2, b. l. 146–147). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad I.

M. ir A. V. pažįsta iš senų laikų, kai jie dar dirbo valiutos keitykloje, esančioje naujojoje turgavietėje. Pas I. M. keitė JAV dolerius ir eurus į litus 4 ar 5 kartus. Su juo susitikdavo prie naujosios turgavietės, prie plovyklos „(duomenys neskelbtini)“, šalia parduotuvės „Autoaibė“, priklausomai nuo to, kur jis pats tuo metu būdavo (t. 2, b. l. 152–153). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. V. patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad pas I.

M. teko keistis valiutÄ tik valiutos keitykloje. VienÄ kartÄ tik buvo iÅ¡ I. M. pasismulkinęs ir pasikeitęs valiutos ne valiutos keitykloje, tai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, keitėsi ne daugiau kaip 200–300 EUR, tuo metu, atrodo, dar dirbo pati valiutos keitykla (t. 9, b. l. 145–146).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. parodė, kad I. M. pažįsta apie pusę metų, jam kažkas nurodė Å¡io asmens kontaktus ir pasakė, kad jis keičia valiutÄ . Kai gavo jo telefono numerį, keletÄ kartų skambino, nes norėjo pasikeisti valiutÄ â€“ eurus.

Pas šį asmenį eurus į litus 2014 metais keitė ne mažiau nei 3 kartus, keičiamos sumos buvo nuo 50 iki 100 eurų, gal Å¡iek tiek daugiau (t. 2, b. l. 164–165). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog jam turguje žmonės davė I. M. telefonÄ , kuris jam kelis kartus pakeitė po 50–70. Jam paskambindavo telefonu, valiutos, laikotarpio ir sumos, kuriÄ keitėsi, nebeprisimena. VienÄ kartÄ susitiko degalinėje Klaipėdos mieste, kitų susitikimo vietų neprisimena (t. 10, b. l. 5).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad I. M., kuris Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, turėjo valiutos keityklÄ , pažįsta keletÄ metų. Jis Å¡ioje valiutos keitykloje ne kartÄ yra pirkęs ar keitęs įvairiÄ valiutÄ . Å i valiutos keitykla nuo 2014 metų pavasario jau nebedirba, tad nuo to karto valiutos pas juos ir nebekeitė. Po valiutos keityklos uždarymo pas I. M. dažnai smulkinasi JAV dolerius. Jam (T. M.) yra reikalingos smulkios JAV dolerių kupiÅ«ros, todėl jis periodiÅ¡kai pas I.

M. užsisako smulkių JAV dolerių kupiÅ«rų po kelis dolerius. Jis I. M. duoda stambiÄ penkiasdeÅ¡imties, Å¡imto JAV dolerio kupiÅ«rÄ , o Å¡is pasmulkina. I. M. jam bent kartÄ per savaitę pasmulkina pinigus (t. 2, b. l. 171–172). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad bendrauja su I. M., susitinka pirtyje, buvo keitęsis valiutÄ valiutos keitykloje, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ turguje, žinojo, kad vėliau valiutos keitykla buvo uždaryta.

BÅ«davo, kad smulkindavosi dolerius, užsiima logistika, vairuotojai turėjo turėti smulkių pinigų. Pasmulkinti praÅ¡ydavo abiejų kaltinamųjų, smulkinimo paslauga nekainavo. Keistis valiutos jam nereikėdavo (t. 9, b. l. 190). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. L. parodė, kad pažįsta I. M., kuris turėjo valiutos keityklÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje. 2014 metų rugsėjo mėnesį norėjo pirkti Å kotijos svarų sterlingų, todėl nuvyko į Å¡iÄ keityklÄ , bet ji buvo uždaryta.

Tada paskambino ir pasidomėjo, ar I. M. turi parduoti pageidaujamos valiutos. Jam pasakė, kad Å kotijos svarų sterlingų neturi, bet už Å kotijos svaro sterlingų kursÄ I. M. gali parduoti Anglijos svarų sterlingų. TÄ dienÄ , kai jis skambino I. M., su juo nesusitiko, todėl dalį reikiamų Å kotijos svarų sterlingų jis nusipirko UAB (duomenys neskelbtini). Bankas taip pat neturėjo parduoti visos jam reikalingos Å kotijos svarų sterlingų sumos, todėl po kelių dienų susitiko su I. M. ir Å¡is pardavė jam 800 Anglijos svarų sterlingų pagal sutartÄ Å kotijos svaro sterlingų kursÄ .

Anksčiau ne kartÄ , taip pat ir 2014 metų pavasarį, valiutÄ keitė I. M. valiutos keitimo kioske, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ turguje (t. 2, b. l. 173–174). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas N. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodydamas, jog pažįsta A. V. ir I. M., jie abu dirbo valiutos keitykloje. Po valiutos punkto uždarymo valiutos keistis neteko, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ , kai sÅ«nus važiavo mokytis į Å kotijÄ ir jam reikėjo Å¡kotiÅ¡kų svarų.

Negavęs kitur, jis paskambino I. M., Å¡is atvažiavo ir pakeitė jam 400–700 svarų. Keitė angliÅ¡kus svarus, nes Å¡kotiÅ¡kų svarų neturėjo. Tai buvo vienintelis kartas po valiutos keityklos uždarymo, net nežinojo, kad valiutos keitykla uždaryta (t. 9, b. l. 147).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, kad A. V. ir I. M., kurie turėjo valiutos keitimo kioskÄ turgavietėje, pažįsta jau keletÄ metų. Ne kartÄ pas juos kioske keitė valiutÄ . Norėdamas pasikeisti valiutÄ , pasiskambindavo vienu iÅ¡ vizitinėje kortelėje nurodytų telefono numerių ir paklausdavo, ar jie gali pakeisti litus į eurus. 2014 metų pirmÄ jį ketvirtį jam prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus pakeitė I.

M. – pirko 900 EUR. I. M. pasakė, kad nelabai bekeičia valiutÄ , bet kadangi jis yra senas klientas, jo nenori prarasti, todėl ir pakeitė (t. 2, b. l. 177–178). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. J. patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad keitėsi valiutÄ ir ne valiutos keitykloje, kažkada paskambino, jam reikėjo apie 300 EUR. Susitiko su I. M. prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus, lyg pinigus pakeitė susitikus prie automobilio. Suma tikrai nebuvo didesnė nei 900 EUR, dabar sumos nebeprisimena (t. 10, b. l. 4).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad dirba Norvegijoje, o parsivežtas kronas keičiasi Lietuvoje. 2014 m. spalio mėn. nuvyko į prekybos centrÄ â€žAkropolis“. Prie (duomenys neskelbtini) stovėjo apie 30 metų amžiaus jaunuolis. Priėjęs prie lentos, kur skelbiami valiutų keitimo kursai, R. S. garsiai pasakė, kad blogas kursas. Tada priėjo tas jaunuolis ir pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris gali pakeisti valiutÄ palankesniu kursu, davė to žmogaus telefono numerį.

TÄ jaunuolį matė pirmÄ kartÄ , daugiau su juo nebendravo ir atpažinti negalėtų. TÄ pačiÄ dienÄ paskambino duotu telefono numeriu. Jis pasakė, kad nori pasikeisti norvegiÅ¡kas kronas į litus, ir susitarė su tuo žmogumi už 1,5 valandos susitikti. Susitiko automobilyje, padavė jam 23 000 norvegiÅ¡kų kronų ir iÅ¡ karto vyriÅ¡kis pakeitė jas į litus. Suskaičiavo 9660 Lt. Automobilio modelio ir numerių, į kurį įsėdo, neprisimena. Å io žmogaus telefono numerio neiÅ¡saugojo, jo iÅ¡vaizdos neprisimena ir neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 94–95).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad turėjo Norvegijos kronų, norėjo jas pasikeisti į litus, banke buvo nepalankus kursas. Pasikeitė ne banke, pasikeitė pas asmenį, pakeitė visÄ sumÄ , kuriÄ norėjo, tas asmuo pakeitė už palankesnį kursÄ nei banke. Asmens, jam keitusio pinigus, nepamena (t. 9, b. l. 151). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. parodė, kad 2014-10-22 atsitiktinai mieste susitiko su I.

M., kuris dirbo banke, ir pradėjo kalbėtis apie valiutų kursus. I. M. pasakė, kad litus į JAV dolerius gali iÅ¡keisti palankesniu kursu, negu keičia bankas. I. G. pasakė, kad pirktų apie 10 000 JAV dolerių. Sutarė susitikti kitÄ dienÄ . 2014-10-23, apie 13.00 val., paskambino I. M. ir pasakė, kad turi pinigus ir gali atvažiuoti. I. M. atvažiavo į jo darbovietę ir pasakė, kad gali pakeisti 20 000 JAV dolerių kursu 2,74 Lt už 1 JAV dolerį. Jis I. M. pasakė, kad pirktų tik 10 000 JAV dolerių, kadangi neturėjo daugiau litų.

I. atsakė, kad palieka 20 000 JAV dolerių, ir susitarė, kad likusiÄ sumÄ už I. M. parduotus JAV dolerius atiduos vėliau. I. M. paliko 20 000 JAV dolerių ir pasiėmė 27 400 Lt. Jis I. pasakė, kad dėl pinigų dar paskambins (t. 2, b. l. 64–67). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jam pažįstami davė I. M. telefonÄ , jų bendravimas vyko dėl valiutos keitimo, norėjo keistis dolerius į litus, sumos neprisimena.

I. M. paliktus 20 000 dolerių pasidėjo į stalčių, netrukus atėjo pareigÅ«nai, paklausė, kokiÄ sumÄ jis I. M. davė. Su I. M. pirmÄ kartÄ bendravo, kai jis atėjo į klinikÄ , prieÅ¡ tai bendravo telefonu, skambino vienas kitam, per kelis kartus derino. Plovykloje apsitarė apie valiutos keitimo galimybę, iÅ¡ kalbos išėjo, kad gali pakeisti valiutÄ , paskui klinikoje susitiko jau keistis valiutos (t. 9, b. l. 152).IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, jog didžiajai daugumai jų I.

M. pinigus keitė dirbdamas dar (duomenys neskelbtini) valiutos keitimo skyriuje, tačiau dalį piniginių operacijų I. M. atliko ir vėliau, kai keitykloje nebedirbo. Vis dėl to pastebėtina, jog tik dalis liudytojų apklausiami teisme patvirtino, jog pas I. M. keitėsi pinigus tuo metu, kai jis nebedirbo (duomenys neskelbtini), o Å¡iÄ aplinkybę patvirtinę asmenys nurodė, jog pinigus pas I. M. keitėsi vos kelis kartus: liudytojas E. P. nurodė, jog ne keitykloje I. M. jam pinigus keitė 1 kartÄ ; liudytojas D.

S. nurodė, jog I. M. jam keitė 3–4 kartus, keitėsi nuo 10 000 iki 20 000 JAV dolerių; liudytoja D. P. nurodė, jog I. M. keitė 1 ar 2 kartus 1000 ir 7000 JAV dolerių; liudytoja J. Å . nurodė, jog I. M. 1 kartÄ keitė pinigus, ne mažesnę kaip 8000 sumÄ ; liudytoja J. Č. nurodė, jog 2 kartus keitė valiutÄ pas I. M., sumos nebuvo didelės; liudytoja A. K. parodė, jog I. M. 4 ar 5 kartus keitė pinigus ne keitykloje; liudytojas R. K. parodė, jog I. M. jam pinigus keitė tik valiutos keitykloje; liudytojas B.

S. teigė, jog I. M. jam asmeniÅ¡kai pinigų nekeisdavo, iÅ¡ jo skolinosi pinigų, pats jam yra skolinęs; liudytojas E. Č. parodė, jog I. M. ne valiutos keitykloje jam nėra keitęs pinigų; liudytojas V. B. parodė, jog I. M. 2 kartus keitė pinigus, vienÄ kartÄ 3000 EUR, kitÄ kartÄ 3000–4000 JAV dolerių; liudytoja L. L. parodė, jog I. M. po keityklos uždarymo jai nėra keitęs pinigų; liudytojas R. V. parodė, jog I. M. 1 kartÄ keitė pinigus, 200–300 EUR; liudytojas Ž. M. parodė, jog I.

M. 3 kartus keitė pinigus po 50–70 EUR; liudytojas T. M. parodė, jog I. M. jam pinigus tik smulkindavo, jų nekeitė; liudytojas N. L. parodė, jog I. M. 1 kartÄ keitė pinigus, 700 svarų; liudytojas S. J. parodė, jog I. M. 1 kartÄ keitė pinigus, ne daugiau kaip 900 EUR; liudytojas R. S. parodė, jog jam nepažįstamas asmuo 1 kartÄ keitė pinigus; liudytojas S. G. parodė, jog I. M. 1 kartÄ keitė pinigus, 2000 JAV dolerių. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neapklaustas liudytojas R.

L. ikiteisminio tyrimo metu neatsiminė, kiek kartų I. M. jam keitė pinigus, nurodė, jog keitėsi ne mažiau kaip 5000 Norvegijos kronų; pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neapklausta liudytoja K. L. parodė, jog I. M. 3 kartus jai keitė valiutÄ .Analizuojant Å¡ių byloje apklaustų liudytojų parodymus matyti, jog visi bendrai jie nurodė 2014 metais pas I. M. asmeniÅ¡kai (ne keitykloje) keitęsi pinigus nuo 20 iki 30 kartų, sumos svyravo nuo keliasdeÅ¡imt eurų iki keliolikos tÅ«kstančių dolerių.

Pastebėtina, jog Å¡ios liudytojų nurodytos pinigų keitimo apimties neginčija ir I. M., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino visus atvejus, kuriuos liudytojai nurodė teisme, kai jis jiems pardavė valiutÄ . Pastebėtina, jog dalis liudytojų, kuriems pagal I. M. inkriminuotÄ kaltinimÄ jis keitė pinigus, nurodė, jog I. M. jiems pinigus keitė tik pinigų keitykloje (R. K., L. L.), dalis nurodė, jog I. M. pinigus tik smulkino (T. M.) ar skolino (B. S.), tačiau teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai arba apskritai nevertino.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netiki B. S. teisme duotais parodymais, kad ne valiutos keitimo punkte pas I. M. nėra keitęs valiutos, jis I. M. tik buvo skolinęs pinigų ir pats buvo skolinęsis rublių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokiÄ liudytojo pateiktÄ versijÄ . Nors teismas vadovavosi kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotu B. S. ir I. M. telefoniniu pokalbiu, tačiau šį įrodymÄ pripažinus neleistinu, juo neigti B. S. parodymus nėra teisinio pagrindo.

Kita vertus, šis pokalbis, kurio metu B. S. skambina I. M. ir klausia, ar šis turi rublių, I. M. atsako, kad kažkiek turi, B. S. paprašo atvažiuoti ir I. M. sutinka, taip pat nepaneigia B. S. versijos, jog jis norėjo pasiskolinti rublių, o ne juos išsikeisti. Be to, pripažinęs, jog I. M. keitė pinigus B. S., teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje to nenurodė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog liudytojo T. M. parodymus, kad valiutos pas kaltinamuosius nesikeisdavo, tik kartais paprašydavo pasmulkinti, paneigia pokalbių protokoluose užfiksuoti pokalbiai, tačiau, kaip minėta, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai pripažinti neleistinais įrodymais, o, be jų, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų T.

M. parodymus, jog I. M. pinigų nekeitė. Be to, kaip ir B. S. atveju, teismo akcentuoti kriminalinės žvalgybos metu tarp I. M. ir T. M. užfiksuoti vykę pokalbiai tik patvirtina, jog asmenys tarėsi susitikti, domėjosi valiuta, tačiau nepaneigia Å¡io liudytojo teiginių, jog T. M. norėjo pasmulkinti jo jau turimÄ valiutÄ , o ne jÄ pasikeisti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog liudytojas R. K. patvirtino, kad I. M. jam asmeniÅ¡kai keitė pinigus, nors Å¡is asmuo duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, jog I.

M. jam pinigus keitė pinigų keitykloje. Analizuojant liudytojų parodymus matyti ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. M. keitė pinigus R. S., tačiau šis liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme negalėjo pasakyti, koks asmuo jam keitė pinigus, todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog jam pinigus iškeitė būtent I. M., o ne A. V. ar kitas asmuo. Aptartais byloje surinktais ir ištirtais leistinais įrodymais neginčytinai nustatyta ši I.

M. finansinės veiklos apimtis: laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-23, t. y. per 50 dienų, I. M. 42 pokalbių metu kalbėjo su 28 skirtingais telefonų abonentais, 25 pokalbių metu susitarė iÅ¡keisti valiutÄ (elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas); laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2014-10-23, t. y. per 46 dienas, I. M. buvo sekamas 13 dienų, per jas per dienÄ susitikdavo su keliais asmenimis, susitikimų metu fiksuota apie 20 nenustatytų daiktų perdavimų ar veiksmų pasilenkus automobilyje, kupiÅ«rų perdavimas fiksuotas 9 kartus (sekimo protokolai ir pažymos dėl slapto sekimo); per 2014 metus pinigus pas I.

M. nurodė ne keitykloje keitęsi 15 liudytojų, pinigus keitėsi po vienÄ ar kelis kartus, bendrai liudytojai nurodė 2014 metais pas I. M. asmeniÅ¡kai (ne keitykloje) keitęsi pinigus nuo 20 iki 30 kartų, keistos sumos svyravo nuo keliasdeÅ¡imt eurų iki keliolikos tÅ«kstančių dolerių (liudytojų parodymai). Pastebėtina, jog tam tikrais atvejais skirtingais įrodymų Å¡altiniais nustatyti pinigų keitimo faktai persidengia, t. y. patvirtina tÄ patį pinigų keitimo faktÄ . Pavyzdžiui, užfiksuotas N. L. skambutis I.

M. 2014-09-11 13.12 val., 2014-09-11 slapto sekimo metu užfiksuotas N. L. ir I. M. susitikimas, šį susitikimÄ ir pinigų keitimo faktÄ patvirtino liudytojas N. L. duodamas parodymus; užfiksuotas S. G. skambutis I. M. 2014-10-22 12.39 val., 2014-10-23 slapto sekimo metu užfiksuotas S. G. ir I. M. susitikimas odontologijos klinikoje, šį susitikimÄ ir pinigų keitimo faktÄ patvirtino liudytojas S. G. ir kratos protokolai. Apibendrinant aptartus duomenis matyti, jog nustatyta, kad I. M. mažiau nei metus (nuo 2014 m. pradžios iki 2014-10-23) apie 20–30 asmenų (ir nustatytiems, ir nenustatytiems asmenims) keitė valiutÄ Ä¯vairiomis sumomis (iÅ¡ viso apie 40–60 kartų).

Aptarti byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nors ir neabejotinai patvirtina, kad I. M. užsiėmė finansine veikla – valiutos keitimu grynaisiais pinigais neturėdamas licencijos, tačiau jie neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog I. M. veikos nuolatinis pobÅ«dis ir jos sistemingumas rodo, kad Å¡ia veika I. M. užsiėmė versliÅ¡kai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, jog grynosios valiutos keitimÄ fiziniams asmenims bÅ«tų galima pripažinti tokiu sistemingu ir tokios apimties, jog jis prilygtų finansų institucijų (verslo subjektų) teikiamoms paslaugoms ir galėtų bÅ«ti laikomas versliÅ¡ku, ilgÄ laikÄ , kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti atliekama nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imties pinigų keitimo operacijų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti pati veikos specifika – nors keičiant valiutÄ operuojama didelėmis pinigų sumomis, kurios iÅ¡ pirmo žvilgsnio gali klaidinti dėl Å¡ios veikos pelningumo, tačiau akivaizdu, jog pinigus keičiantis subjektas iÅ¡ valiutos keitimo uždirba tik nedidelę procentinę dalį nuo keičiamos sumos (dėl valiutų pirkimo ir pardavimo kursų skirtumo), taip pat paprastai gauna kelis eurus siekiantį fiksuotÄ komisinį keitimo mokestį, todėl akivaizdu, kad tam, jog valiutos keitimas galėtų bÅ«ti laikomas versliÅ¡ku, reikalingas didesnės apimties pinigų keitimas.

Liudytojų parodymai patvirtina, kad I. M. pinigus keitė klientams geresniu kursu, nei tÄ dienÄ siÅ«lydavo finansų įstaigos, taigi jo veiklos pelningumas buvo mažesnis, be to, liudytojai ir I. M. patvirtino ir tai, kad I. M. neimdavo ir komisinio mokesčio. IÅ¡ telefoninių skambučių iÅ¡klotinių matyti, jog nors kartais per dienÄ I. M. susitardavo dėl kelių pinigų keitimo operacijų, tačiau jo veikloje buvo ir ilgokų pertraukų (pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2014-10-07 iki 2014-10-16 neužfiksuotas nė vienas susitarimas dėl valiutos keitimo, nenustatytas nė vienas susitikimas slapto sekimo metu).

Å ios aplinkybės rodo, jog nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog I. M. veikla buvo tokios apimties ir tokia sisteminga, jog yra pagrindas jÄ konstatuoti buvus versliÅ¡kÄ . Kaip minėta, tiek ATPK 173 str. 1 d. vartojamas terminas „vertimasis veikla“, tiek ir BK 202 str. 1 d. vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia iÅ¡ esmės tÄ patį – veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį, todėl BK numatyta versliÅ¡kumo sÄ voka konstatuotina tuomet, kai veiklos sistemingumas ir apimtys perauga paprastam asmens vertimuisi komercine veikla įprastas apimtis ir įgauna bent minimalias Å¡iomis veikomis užsiimančių verslo įmonių apimtis.

Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog I. M. finansinė veikla bÅ«tų bent priartėjusi prie minimalių tokio verslo finansinių srautų apimčių ar atliekamų finansinių operacijų sistemingumo.Kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo praktikos, versliÅ¡kumo sÄ voka turi apimti ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. VersliÅ¡kumas, kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastÄ (ir pavojingumÄ ), kurį galėtų rodyti iÅ¡vystyta neteisėto verslo infrastruktÅ«ra, platÅ«s ryÅ¡iai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡ka, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan.

VersliÅ¡kumÄ gali rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Taigi, atsižvelgiant į versliÅ¡kumo požymio turinio neapibrėžtumÄ , inkriminuojant šį požymį, reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ dėl veiklos versliÅ¡kumo, visumÄ , o ne pasirinktinai sureikÅ¡minti tik atskiras aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-976/2018).

Aptarti liudytojų parodymai, sekimo ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai atskleidžia I. M. vertimosi finansine veikla modelį. Nebedirbdamas (duomenys neskelbtini), I. M. toliau keisdavo asmenims pinigus, tam naudodamas savo asmenines lėšas. Asmenys paskambindavo I. M., jis pats susiderėdavo su jais dėl valiutos kurso, pats atvykdavo į sutartÄ vietÄ , pats perduodavo pinigus. I. M. nebuvo iÅ¡sinuomojęs jokių patalpų, pas pinigus pasikeisti norinčius asmenis atvykdavo savo automobiliu, pinigai buvo keičiami automobilyje, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose, įmonių patalpose.

Nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, jog I. M. bÅ«tų skatinęs naudotis jo teikiamomis paslaugomis, siekęs didinti savo keičiamų pinigų apimtis, atvirkščiai, visi į I. M. kreipdavosi patys, nes jį pažinojo iÅ¡ jo darbo banke laikų arba gavę Å¡io asmens telefono numerį iÅ¡ pažįstamų. Finansinę paslaugÄ I. M. iÅ¡ esmės teikė siauram asmenų ratui. Byloje nėra nustatyta, jog I. M. bÅ«tų reklamavęs savo paslaugas, platinęs informacijÄ apie jo siÅ«lomus palankius valiutos keitimo kursus ir pan.

Taigi I. M. finansinę veiklÄ vykdė vienas, nebuvo sukÅ«ręs jokios verslo įmonėms bÅ«dingos organizacinės struktÅ«ros, neturėjo jokios samdomų darbuotojų komandos, kuriai paskirstytų užduotis, todėl jo veikoje nebuvo įprasto verslui organizuotumo, darbuotojų ir darbo funkcijų pasidalijimo pagal kompetencijas. I. M. veiklai vykdyti nenaudojo jokios infrastruktÅ«ros, neturėjo pastovios veiklos vietos, nesinuomojo patalpų, į kurias atėję visi asmenys bÅ«tų galėję bet kada gauti jo teikiamas paslaugas.

I. M. veikloje nenustatytas ir versliÅ¡kam vertimuisi finansine veikla bÅ«dingas siekis plėsti veiklos apimtis, didinti klientų ratÄ , atidaryti naujas verslo Å¡akas ir pan.Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog I. M. turėjo nuolatinių klientų ratÄ , o keičiamos užsienio valiutos sumos neretai virÅ¡ydavo 1000 EUR, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos jis gavo pajamų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog pajamų gavimas iÅ¡ esmės yra bet kokio vertimosi veikla tikslas, todėl pats pajamų gavimo faktas neleidžia teigti, jog veika gali bÅ«ti laikoma versliÅ¡ka BK 202 str. prasme.

Gautų pajamų dydis priskiriamas prie kito – stambaus masto – požymio nustatymo aplinkybių, tačiau pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti I. M. neteisėtai vykdytos finansinės veiklos gautų pajamų dydį, todėl Å¡i faktinė aplinkybė buvo paÅ¡alintina iÅ¡ I. M. inkriminuoto kaltinimo. VersliÅ¡kumo požymio egzistavimÄ I. M. veiksmuose pirmosios instancijos teismas grindė ir tuo, jog I.

M. neva atliko tam tikrus paruoÅ¡iamuosius darbus – prieÅ¡ užsiimdamas neteisėta veikla dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurio vardu turėjo teisę teisėtai teikti valiutos keitimo paslaugÄ , tokiu bÅ«du subÅ«rė nemenkÄ klientų ratÄ , tačiau, teisėjų kolegijos manymu, Å¡i aplinkybė (tai, jog I. M. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) valiutų keitykloje) negali bÅ«ti siejama su kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodomu parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog I. M. daugiau nei deÅ¡imtmetį dirbo banke, iÅ¡ jo buvo atleistas ne savo noru, o bankui uždarant valiutos keitimo skyrių, todėl teigti, jog jis įsidarbino ir dirbo banke, sÄ moningai rengdamasis verstis komercine veikla be licencijos, nėra jokio pagrindo. I. M. ilgus metus atliekant darbo funkcijas natÅ«raliai susiformavęs klientų ratas jam be jokios abejonės padėjo vykdyti veiklÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nerodo jokio didesnio I. M. veikos pavojingumo. Å iuo atveju paruoÅ¡iamaisiais veiksmais galėtų bÅ«ti laikomi asmens veiksmai reklamuojant savo vykdomÄ veiklÄ , reikalingų darbo priemonių įsigijimas, patalpų iÅ¡sinuomojimas, darbuotojų atranka ir pan., tačiau jokių tokio pobÅ«džio I.

M. veiksmų Å¡ioje byloje nenustatyta. VersliÅ¡kumo požymio egzistavimÄ I. M. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgęs į tai, kad vykdydamas tokiÄ finansinę veiklÄ be licencijos, I. M. pažeidė nustatytÄ verslo tvarkÄ , dėl tokios vykdytos veiklos nėra galimybės nustatyti, ar atliekant grynųjų pinigų keitimo operacijas fiziniams asmenims, nebuvo pažeistos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatos, o tai neva rodo, jog tokia I. M. veikla savaime pavojinga. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokiam teismo teiginiui trÅ«ksta elementarios logikos, nes nenustačius Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimo, negalima pripažinti, jog veika yra pavojinga bÅ«tent pinigų plovimo nuostatų prasme, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad dėl I.

M. veiklos negalima nustatyti, ar pas jį pinigų nesikeitė asmenys, prieš kuriuos yra nukreiptos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatos. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pavyzdžiui, imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, pranešti apie įtartinas pinigines operacijas), kurių turi laikytis finansų įstaigos, jog būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui.

I. M., keisdamas valiutÄ kaip fizinis asmuo, kaip matyti iÅ¡ I. M. ir liudytojų parodymų, iÅ¡ keičiančių pinigus asmenų asmens dokumentų neprašė, todėl nėra abejonės, jog jis nesilaikė pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kurių turi laikytis finansų įstaigos. Tačiau, byloje nesant jokių domenų, jog I. M. keičiant valiutÄ bÅ«tų buvę plaunami pinigai ar finansuojamas terorizmas, nėra pagrindo teigti, jog vien I. M. nesiimant įstatyme numatytų prevencinių priemonių jo veika buvo tokia pavojinga, jog užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Kitu atveju, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, net ir tuo atveju, kai fizinis asmuo vos vienÄ kartÄ keičia valiutÄ kitam fiziniam asmeniui, yra pagrindas taikyti BK 202 str. 1 d. numatytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes pinigus keitęs asmuo nesilaikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių. Tuo pačiu pastebėtina, jog I. M. veikos padarymo metu galiojusio ATPK 17214 str. numatė administracinę atsakomybę už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimÄ , o tai taip pat patvirtina, jog vien tai, kad I.

M. Å¡ių priemonių nesilaikė, nerodo tokio jo veikos pavojingumo, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti jo veikos versliÅ¡kumÄ dėl pavojingo jos pobÅ«džio. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant I. M. vykdytÄ finansinę veiklÄ ir jos pobÅ«dį apibrėžiančių byloje surinktų duomenų visumÄ , akivaizdu, jog jo veikla negali bÅ«ti laikoma turinčia BK 202 str. 1 d. įtvirtintÄ versliÅ¡kumo požymį. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nors nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka ir sprendžiant dėl I.

M. veikloje buvusio versliškumo požymio, nevertinami neleistinais įrodymais pripažinti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys, tačiau juose užfiksuoti duomenys iš esmės nepakeistų I. M. veiklos vertinimo ir neduotų pagrindo teigti, jog jo veikla buvo versliška. Kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu (2014-04-18–2014-08-28) surinkta informacija iš esmės atitinka duomenis, užfiksuotus taikant BPK 154 ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones 2014-09-04–2014-10-23, ir tiesiog rodo, jog I.

M. ilgesnį laikÄ tiems patiems asmenims sistemiÅ¡kai keitė pinigus, o Å¡is požymis, atitinkantis ir administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kaip minėta, negali bÅ«ti laikomas pakankamu atriboti baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę už neteisėtÄ ekonominę veiklÄ . Be to, dalis byloje apklaustų liudytojų, kurių parodymais buvo remiamasi nustatinėjant I. M. veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius, I. M. skambino, su juo susitiko ir pinigus keitėsi bÅ«tent minėtu kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo laikotarpiu.

Minėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautoje informacijoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie rodytų I. M. veikos versliÅ¡kumÄ ar didesnį pavojingumÄ , – jis sulaukdavo asmenų skambučio, susitikdavo su jais ir iÅ¡keisdavo jų praÅ¡omÄ valiutÄ .Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, t. y. nėra galimybės juos paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos taikymÄ baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.).Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog I. M. finansinės veiklos, neturėdamas Å¡iai veiklai licencijos (leidimo), ėmėsi versliÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, iÅ¡naudojus visas leistinas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytus kasacinės instancijos teismo nutartyse formuojamus kriterijus dėl versliÅ¡kumo kaip požymio, lemiančio didesnį vertimosi neteisėta ekonomine veikla pavojingumÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti I.

M. veiksmuose buvus visus BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip pirmiau nurodyta, I. M. veikla – neteisėta, nes jis, neturėdamas licencijos veiklai, be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), taip pažeidė Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . Tačiau, byloje nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., sudėties požymių – versliÅ¡kumo, nėra pagrindo teigti, kad I.

M. veika užtraukia jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę (jo veika galbÅ«t atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 str. 1 d. (iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 173 str.), požymius). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl I. M. nuteisimo pagal BK 202 str. 1 d. turi bÅ«ti panaikinta ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Dėl A. V. kaltės padarius BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pagal BPK 320 str. 1 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra paduoti apeliaciniai skundai.

Be to, pagal Å¡io straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ia nuostata, taip pat BPK 320 str. 4 d. nuostata, kad pabloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, ir ne daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, yra iÅ¡reikÅ¡tas principas tantum devolutum quantum appellatum, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka.

Pažymėtina, kad principas tantum devolutum quantum appellatum nėra absoliutus. Pagal BPK 320 str. 3 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos plečiamos nustačius, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kurie turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems, pagal Å¡io straipsnio 5 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos gali bÅ«ti plečiamos, kai Å¡velninamas nuosprendis kitiems, apeliacinių skundų nepadavusiems, nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas).Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal nuteistojo I.

M. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltę grindė neleistinais įrodymais (kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis), netinkamai vertino kitus byloje surinktus duomenis (SEB banko iÅ¡raÅ¡Ä apie I. M. atliktas pinigų keitimo operacijas, liudytojų parodymus, slapto sekimo ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos protokolus), netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (klaidingai aiÅ¡kino BK 202 str.

įtvirtintÄ versliÅ¡kumo požymį) ir dėl to priėmė nepagrįsta apkaltinamÄ jį nuosprendį I. M.. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kito nuteistojo – A. V. kaltės, taip pat rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, analogiÅ¡kai vertino SEB banko iÅ¡raÅ¡Ä apie A. V. atliktas pinigų keitimo operacijas, liudytojų parodymus, slapto sekimo ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos protokolus, taip pat aiÅ¡kino BK 202 str.

įtvirtintÄ versliÅ¡kumo požymį, kaip ir spręsdamas I. M. kaltės klausimÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡vardyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio apeliacinio skundo byla buvo nagrinėjama (I. M. priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir jis iÅ¡teisinamas), ir kad Å¡ie pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitam skundo nepadavusiam nuteistajam – A.

V., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. ir 5 d. patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .Pirmosios instancijos nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad versliÅ¡kai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdamas Å¡iai veiklai licencijos (leidimo), t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir neturėdamas licencijos, Klaipėdos mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose laikotarpiu nuo 2013-10-05 iki 2014-10-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku versliÅ¡kai fiziniams asmenims E. P., R.

M., V. K., R. K., E. Č., E. K., R. V., R. K., M. D. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių valiutos keitimÄ patvirtinančių dokumentų teikė finansines paslaugas – valiutos keitimÄ (grynaisiais pinigais), t. y. keitė litus į užsienio valiutÄ , užsienio valiutÄ Ä¯ litus, vienÄ užsienio valiutÄ Ä¯ kitÄ . A. V., iÅ¡ neteisėtai vykdomos valiutos keitimo veiklos siekdamas gauti naudos, iÅ¡ fizinių asmenų nupirktÄ valiutÄ keitė AB „SEB“ banke ir laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22 atliko 112 valiutos keitimo operacijų, per kurias pakeitė 1 760 500 Norvegijos kronų į 735 844,68 Lt; 140 545 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų į 577 622,36 Lt; 815 900 Danijos kronų į 376 522,69 Lt; 1 161 510 Å vedijos kronų į 446 136,84 Lt; 2 100 Latvijos latų į 10 277,82 Lt; 264 000 JAV dolerių į 665 152,01 Lt; 431 780 Lt į 124 810 EUR; 88 012 Lt į 35 000 JAV dolerių.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ bylos duomenimis ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant galimybių Å¡ioje byloje tiksliai nustatyti, kiek pajamų iÅ¡ minėtos neteisėtos veiklos gavo A. V., nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. V. padarytÄ veikÄ galima vertinti kaip neteisėtÄ vertimÄ si finansine veikla stambiu mastu. Tačiau pripažino, kad byloje nustatyti duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog A. V. veika yra pagristai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d., nes joje nustatytas kitas alternatyvus požymis – versliÅ¡kumas.

Kaip ir I. M. atveju, bÅ«tina detaliai iÅ¡analizuoti A. V. veiksmus ir neginčytinai nustatyti ne tik konkrečius veiksmus, kuriems atlikti reikalinga licencija, nustatyti, kiek kartų A. V. keitė pinigus ir kiek Å¡i jo veikla truko, tačiau ir tai, ar jo vertimosi finansine veikla veiksmuose egzistavo kiti, iÅ¡imtinai versliÅ¡kai veiklai taikomi požymiai.A. V. kaltę, padarius Å¡iÄ BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. versliÅ¡kai fiziniams asmenims teikus finansines paslaugas – valiutos keitimÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo iÅ¡ esmės remdamasis Å¡iais įrodymų Å¡altiniais:

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-04-17 nutartimi Nr. S1-269 RN ir 2014-07-16 nutartimi Nr. S1-426 RM sankcionuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautai duomenimis; SEB banko iÅ¡raÅ¡ais, kurie rodo, jog laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22 jis atliko 112 valiutos keitimo operacijų (t. 3, b. l. 130, 153–172); liudytojų parodymais, kuriuose jie nurodo, jog susitikdavo su A. V., kad iÅ¡sikeistų turimÄ valiutÄ ; A. V. parodymais, jog jis pripažino keitęs pinigus; slapto sekimo ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti duomenys, gauti taikant BPK 154 ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-03 nutartis;

A. V. kratos gyvenamojoje vietoje protokolu. Visų pirma pažemėtina, jog analizuojant nuteistojo I. M. gynėjo skundo argumentus dėl byloje surinktų įrodymų leistinumo, buvo nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2014-04-17 nutartimi Nr. S1-269 RN ir 2014-07-16 nutartimi Nr. S1-426 RM sankcionuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys nepripažintini leistinais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais nesiremia spręsdamas ir A. V. kaltės klausimÄ .Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip ir I.

M. atveju, netinkamai nustatė, jog A. V. neteisėtų (licencijuojamų) veiksmų pradžia (2013-10-05) sutampa su jo darbo santykių UAB (duomenys neskelbtini) nutrÅ«kimu 2013-10-04 (t. 6, b. l. 160). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. V. bÅ«tų fiziniams asmenims atlikęs kokiÄ nors pinigų keitimo operacijÄ 2013-10-05, taigi jo versliÅ¡kos veikos pradžia nepagrįstai siejama su jo darbo santykių pasibaigimu, o ne su jo realiai atliktais veiksmais, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip finansinė veikla neturint tam reikalingos licencijos (pinigų keitimas).

Pirmieji duomenys, leidžiantys spėti, jog A. V. pradėjo keisti pinigus fiziniams asmenims, t. y. užsiimti finansine veikla neturėdamas licencijos, yra SEB banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame matyti, jog po kaltinime nurodytos neteisėtų veiksmų pradžios datos 2013-10-05 A. V. nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22 atliko 112 valiutos keitimo operacijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys patvirtina tik tai, jog A. V. pats, kaip fizinis asmuo, SEB banko skyriuose keitė įvairiÄ valiutÄ . Remiantis Å¡iais duomenimis negalima neginčytinai nustatyti, jog Å¡iuos pinigus A.

V. gavo versdamasis neteisėta finansine veikla, keisdamas kitų fizinių asmenų pinigus. Analogiškai I. M. atliktoms pinigų keitimo SEB banke operacijoms, A. V., kaip fizinis asmuo, valiutos keitimo SEB banke veiksmus atliko ir anksčiau – nuo 2013-01-03 iki 2013-10-03 (t. 3, b. l. 153) ir net nuo 2010-07-08 iki 2012-12-31 (t. 6, b. l. 28–53), t. y. laikotarpiais, kuriuo jis pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir, vykdydamas jam pavestas funkcijas, keisdavo banko klientų pinigus. Minimi laikotarpiai A.

V. nėra inkriminuojami, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar iÅ¡ tiesų vien ta aplinkybė, kad fizinis asmuo dažnai keičia pinigus banko skyriuje rodo, kad jis Å¡iuos pinigus yra gavęs, atlikdamas pinigų keitimo operacijas kitiems fiziniams asmenims neturėdamas licencijos. Kaip ir I. M., A. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog neneigia, kad keitė valiutÄ fiziniams asmenims, tačiau kaltinime viskas subendrinta, kokias operacijas atlikdavo banke, suskaičiuotos bendros sumos ir perÅ¡ama iÅ¡vada, kad tokias sumas keisdavo ir fiziniams asmenims, bet taip nebuvo.

Pažymėjo, jog SEB banke keisdavo valiutÄ , bandydamas uždirbti, ir iki kaltinime nurodyto laikotarpio, nupirkdavo ir parduodavo. BÅ«davo vienu atveju parduoda pelningai, kitu atveju iÅ¡eidavo ir nuostolis, viena operacija bÅ«davo iki 50 000 litų. Tie pinigai, kuriuos keisdavo banke, niekaip nesusiję su tais, kuriuos keisdavo fiziniams asmenims (t. 10, b. l. 50–53). TokiÄ A. V. keliamÄ versijÄ patvirtina aptarta SEB banko iÅ¡raÅ¡ais nustatyta aplinkybė, jog A. V. užsienio valiutÄ keisdavosi SEB banke ir tuo metu (nuo 2010-07-08), kai jis dar pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) valiutos keitykloje ir keisdavo asmenims pinigus, atlikdamas savo darbo funkcijas.

Be to, A. V. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog jis ilgÄ laikÄ dirbo bankuose (nuo 1994-01-01 iki 1995-08-24 (duomenys neskelbtini)banke, nuo1996-08-05 iki 1997-02-28 ir nuo 1997-05-05 iki 2000-09-28 (duomenys neskelbtini), nuo 1997-03-10 iki 2000-09-28 (duomenys neskelbtini), nuo 2000-09-29 iki 2013-10-04 (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 160), keisdavo valiutÄ , sekdavo jų kursus, todėl, kaip ir I. M., turėjo pakankamai žinių pradėti prekiauti valiutomis ir tikėtis uždirbti iÅ¡ Å¡io gana rizikingo investavimo bÅ«do.

Aptarti duomenys patvirtina A. V. atliktÄ valiutų pardavimo faktÄ , tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog jis Å¡ias valiutas įsigijo iÅ¡ fizinių asmenų, teikdamas valiutos keitimo paslaugÄ , kuriai reikalinga licencija. Kaip ir minėta, analogiÅ¡kos A. V. operacijos SEB banke buvo atliekamos ir likus daugiau kaip trejiems metams iki to, kol jis neteko darbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl teigti, jog A. V. atliktos pinigų keitimo operacijos SEB banke rodo jo privatiems asmenims suteiktas pinigų keitimo paslaugas, nėra jokio pamatuoto pagrindo.

Be to, pastebėtina ir tai, jog kaip ir I. M., A. V. inkriminuotas valiutos keitimas iki 2014-10-23, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. V. keitė pinigus asmenims 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau minėtame SEB banko iÅ¡raÅ¡e paskutinė užfiksuota A. V. grynųjų pinigų keitimo operacijÄ atlikta 2014 m. rugpjÅ«tį (2014-08-27). Kita vertus, kaltinime A. V. inkriminuota 112 konkrečių valiutos keitimo operacijų SEB banke nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22, nors, kaip minėta, A. V. valiutÄ Å¡iame banke keitė iki pat 2014-08-27.

Å ios aplinkybės taip pat rodo, jog byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių A. V. vykdytÄ finansinę veiklÄ nuo 2013-10-07 iki 2014-01-22, nėra pagrindo daryti bent kiek pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja koreliacija tarp A. V. vykdytos finansinės veiklos be licencijos – valiutos keitimo fiziniams asmenims ir jo, kaip fizinio asmens, atliktų valiutos keitimo SEB banke procedÅ«rų, t. y. kad Å¡is banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog A. V. minėtu laikotarpiu užsiėmė jam inkriminuota veika.Be aptarto SEB banko iÅ¡raÅ¡o, A.

V. kaltė grindžiama jo paties ir liudytojų parodymais bei slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti duomenys gauti 2014-09-04–2014-10-30 taikant BPK 154 str. ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones. Analizuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus (t. 1, b. l. 55–56, 57–59) matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-21 užfiksuoti 46 bylai reikšmės turintys pokalbiai: 2014-09-04–2014-09-06 (9 pokalbiai), 2014-09-08 (4 pokalbiai), 2014-09-10–2014-09-11 (3 pokalbiai), 2014-09-15 (2 pokalbiai), 2014-09-24–2014-09-26 (5 pokalbiai), 2014-10-01–2014-10-02 (7 pokalbiai), 2014-10-09 (1 pokalbis), 2014-10-18–2014-10-21 (11 pokalbių), 2014-10-24 (2 pokalbiai), 2014-10-30 (2 pokalbiai), kurių metu A.

V. užmaskuotai kalbasi su asmenimis apie valiutos keitimÄ , A. V. turimÄ valiutÄ ir jo galimybę pakeisti susidomėjusių žmonių pinigus, susitariama dėl susitikimų pakeisti pinigus. Taigi iÅ¡ Å¡ių protokolų galima suprasti, jog A. V. laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-23 užsiėmė valiutos keitimu. Analizuojant pokalbių turinį matyti, jog per šį trumpesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį A. V., naudodamasis 2 telefonų numeriais, 46 pokalbių metu kalbėjo su 22 skirtingais telefonų abonentais, tačiau ne kiekvienas pokalbis pasibaigdavo susitarimu (kad ir užmaskuotu, pinigus vadinant amerikietiÅ¡kais, europietiÅ¡kais ar angliÅ¡kais padėklais) dėl susitikimo ir galimo valiutos keitimo, taigi ne kiekvienÄ pokalbį galima laikyti patvirtinančiu A.

V. pinigų keitimo faktÄ (įvykį). Pavyzdžiui, 2014-09-04 16.57 val. pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metu pasiteiravus dėl 3000 EUR, A. V. atsakė, jog jo telefonų klausomasi ir jis jokios valiutos nekeičia; 2014-09-08 9.10 val. pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metu A. V. tik nurodo skambinti I. M. ir padiktuoja jo numerį, 11.15 val. tas pats abonentas vėl paskambina A. V., jis vėl liepia skambinti I. M.; 2014-10-20 13.29 val. skambinančiam abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nurodo, jog nėra galimybių kažkÄ padaryti, susitaria vėliau susiskambinti; 2014-09-25 13.44 val. pokalbio metu A.

V. E. Č. klausia, ar Å¡is turi daniÅ¡kų kronų, į tai Å¡is atsako, jog nežino, ir jie susitaria dar susiskambinti; 2014-09-24 10.56 A. V. kalba su I. M., teiraujasi valiutos kurso, tariasi vėliau susiskambinti; 2014-09-10 9.34 val. pokalbio su V. K. metu apie valiutos keitimÄ net nekalbama; 2014-09-11 13.18 val. pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metu A. V. tik nurodo skambinti I. M., nes pats nieko neturi.IÅ¡samiai iÅ¡analizavus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose esančių pokalbių turinį matyti, jog A.

V. nuo pat jo pokalbių klausymosi pradžios nujautė, jog jo pokalbių klausomasi (2013-09-04 16.57 val. pokalbis), todėl asmenų pokalbiai yra labai neinformatyvÅ«s, naudojama užmaskuota kalba, retai įvardijamos konkrečios valiutos, jų kursai, dažnai tik lakoniÅ¡kai sutariama susitikti. Tačiau nepaisant to, iÅ¡ Å¡ių pokalbių turinio matyti, jog ne tiesiog pasiteiravimu apie valiutos kursÄ , A. V. pažadėjimu paskambinti vėliau ar nurodymu, jog jis apie savo veiklÄ nenori kalbėti, o konkrečiu susitarimu susitikti (dažnai naudojant maskuotÄ kalbÄ , dėl ko susitikimų priežastys vis tiek lieka iki galo neaiÅ¡kios) baigėsi 17 pokalbių: 2014-09-04 16.59 val., 2014-09-05 10.30 val., 2014-09-15 11.14 val., 2014-09-15 12.21 val., 2014-09-24 10.59 val., 2014-09-25 13.44 val., 2014-09-26 11.16 val., 2014-10-01 18.13 val., 2014-10-01 18.17 val., 2014-10-02 9.54 val., 2014-10-02 10.46 val., 2014-10-02 13.50 val., 2014-10-09 15.45 val., 2014-10-19 19.09 val., 2014-10-21 15.40 val., 2014-10-21 16.10 val., 2014-10-24 12.31 val.

Taigi elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-30, t. y. per 56 dienas, A. V. 46 pokalbių metu kalbėjo su 22 skirtingais telefonų abonentais, 17 pokalbių metu susitarė susitikti ir, kaip galima suprasti iÅ¡ užmaskuoto pokalbių turinio, iÅ¡keisti valiutÄ . BÅ«tent Å¡ie duomenys, kurie yra svarbÅ«s sprendžiant, ar A. V. veiksmuose buvo BK 202 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos versliÅ¡kumo požymis, laikomi nustatytais taikant BPK 154 numatytÄ procesinę prievartos priemonę.Analizuojant byloje esančius slapto A.

V. sekimo protokolus (t. 1, b. l. 72, 79–80) ir pažymÄ dėl slapto sekimo (t. 1, b. l.

97) matyti, jog A. V. buvo slaptai sekamas 2014-09-05, 2014-09-17, 2014-09-22, 2014-09-24, sekimo metu užfiksuota, kaip A. V. važinėja po Klaipėdos miestÄ , tris iÅ¡ keturių kartų susitiko su asmenimis, susitikimų metu fiksuotas kupiÅ«rų perdavimas: 2014-09-05 užfiksuota, kaip A. V. susitiko su E. Č., susitikimo metu asmenys vienas kitam iÅ¡ rankų į rankas perduoda kupiÅ«ras, panaÅ¡ias į pinigus; 2014-09-17 užfiksuota, kaip A. V. kartu su A. V. atvyko į turgų, pirko produktų, su kitais asmenimis nesusitiko ir jokių apsikeitimų kupiÅ«romis neužfiksuota; 2014-09-22 užfiksuota, kaip A.

V. susitiko su R. K., susitikimo metu asmenys vienas kitam iÅ¡ rankų į rankas perduoda kupiÅ«ras, panaÅ¡ias į pinigus; 2014-09-24 užfiksuota, kaip A. V. susitiko su R. M., susitikimo metu asmenys vienas kitam iÅ¡ rankų į rankas perduoda kupiÅ«ras, panaÅ¡ias į pinigus. IÅ¡ Å¡ių nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog A. V. per 4 dienas, kai jis buvo sekamas, susitiko su 3 asmenimis, susitikimų metu jie apsikeisdavo valiuta, taigi kupiÅ«rų perdavimas iÅ¡ viso fiksuotas 3 kartus.Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta daug liudytojų, kurie yra keitęsi valiutÄ pas A.

V.. Siekiant nustatyti ne tik A. V. atliktų valiutos keitimų skaičių, veikos pastovumÄ ar sistemingumÄ , tačiau ir jo veiklos metodus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas dėl versliÅ¡ko jo veiksmų pobÅ«džio, didesnio nei įprasto vertimosi veikla neturint licencijos, veiksmų pavojingumo, bÅ«tina detaliai iÅ¡analizuoti Å¡ių liudytojų parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad A. V., kuris dirbo valiutos keitykloje turgavietėje, pažįsta seniai.

Nuo 2014 metų Å¡i valiutos keitykla jau nebedirba. Paskutiniu metu valiutÄ jis keitė pas A. V. namuose. A. V. Norvegijos kronas jam keisdavo į litus kartÄ per savaitę. Norvegijos kronas į litus pas A. V. keitė todėl, kad buvo palankesnis kursas nei banke, kiekvienu atveju jis keisdavo vis kitokiu kursu, kažkur nuo 0,42 iki 0,43 Norvegijos kronos už vienÄ litÄ . IÅ¡ viso pas A. V. Norvegijos kronas keitė ne mažiau kaip 12 kartų (t. 2, b. l. 85). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. P. patvirtino Å¡iuos savo parodymus, nurodė, jog pas A.

V. keitėsi valiutÄ , tačiau kiek kartų, neprisiminė (t. 9, b. l. 150–151). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2014 m. spalio mėn. nuvyko į prekybos centrÄ â€žAkropolis“. Banke jam pasakius, kad blogas kursas, priėjo jaunuolis ir davė asmens, geresniu kursu keičiančio valiutÄ , numerį. Jis tÄ pačiÄ dienÄ paskambino, susitarė ir susitikus automobilyje padavė 23 000 norvegiÅ¡kų kronų ir iÅ¡ karto vyriÅ¡kis pakeitė jas į litus. Å io žmogaus telefono numerio neiÅ¡saugojo, jo iÅ¡vaizdos neprisimena ir neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 94–95).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad turėjo Norvegijos kronų, norėjo jas pasikeisti į litus, banke buvo nepalankus kursas. Pasikeitė ne banke, pasikeitė pas asmenį, pakeitė visÄ sumÄ , kuriÄ norėjo, tas asmuo pakeitė už palankesnį kursÄ nei banke. Asmens, jam keitusio pinigus, nepamena (t. 9, b. l. 151). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje ketino pasikeisti litus į svarus sterlingų.

Jis pažinojo vyriÅ¡kį vardu A. V., kuris dirbo valiutos keitimo kioskelyje, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Sugalvojęs pasikeisti valiutÄ , paskambino A. V.. A. V. pasakė, kad tÄ dienÄ nedirba, ir pasisiÅ«lė pats atvažiuoti prie darbo ir pakeisti litus į svarus sterlingų. A. V. atvažiavo prie jo darbovietės, esančios Dubysos g. 60A, Klaipėdoje, kur jis ir įsėdo į A. V. automobilį. Automobilyje A. V. pasakė svarų sterlingų keitimo kursÄ . Jis padavė A. V. virÅ¡ 17 000 Lt ir gavo 4000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

ValiutÄ keitė pas A. V., o ne banke dėl laiko stokos ir dėl patogumo (t. 2, b. l. 96–97). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. M. papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad A. V. pažįsta apie 10 metų, jo name atliko namo Å¡ildymo sistemos darbus. Žinojo, kad A. V. dirbo valiutos keitykloje. Su A. V. bendravo tik dėl namo įrengimo darbų. Jam reikėjo svarų, nes sÅ«nus važiavo mokytis į AnglijÄ , susitarė su A. V.. Jis nepirko svarų, tik paliko A.

V. litus, o jis jam davė svarus, bet grįžus atsikeitė, nes visi mokesčiai buvo mokami bankiniais pavedimais ir jam neprireikė pakeistos valiutos. GrÄ Å¾ino A. V. svarus po 2 mėn. Kaip užstatÄ paliko apie 20 000 litų, paskui atgal svarus atsikeitė automobilyje. Kaip susitarė dėl susitikimo, neprisimena. Jis smulkiai nepasakojo, kai jį apklausinėjo policijos pareigÅ«nai, nes jo neklausė. Jis su A. V. sutarė, kad jam duoda svarus su grÄ Å¾inimo sÄ lyga. Su A. V. kalbėjosi, kad jis važiuoja į AnglijÄ ir nežino, kiek reikės valiutos.

Jei būtų žinojęs, kad jam užteks 2000 svarų, tai būtų banke pasikeitęs. Valiutos pasikeitimas pas A. V. nekainavo. Kursas, kuriuo pasikeitė litus į svarus, buvo mažesnis nei banke, bet suma buvo apskaičiuota apytiksliai. Litų buvo palikęs mažiau, nei gavo svarų, tai buvo kaip skolinimasis (t. 9, b. l. 188).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad I. M. ir A. V. pažįsta jau seniai, dar nuo tų laikų, kai jie dirbo Klaipėdoje prie turgaus valiutos keitykloje.

Kai I. M. išėjo iš darbo valiutos keitykloje, pasiėmė jo kontaktinį telefono numerį ir susisiekdavo su juo tik valiutos keitimo klausimais, į A. V. nesikreipdavo (t. 2, b. l. 98–99). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. patvirtino šiuos savo parodymus, nurodė, jog jis tik I. M. prašydavo pakeisti jam pinigus (t. 9, b. l. 188). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad prekiauja Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turguose. 2014 metų rugsėjo pabaigoje turėjo su šeima skristi į Dubajų, todėl jam buvo reikalingi eurai.

Jis pažinojo valiutų keitėjus I. M. ir A. V., kurie dirbo valiutos keitykloje prie „(duomenys neskelbtini)“ turgavietės Klaipėdoje. Paskambino A. V. ir jo paprašė iÅ¡keisti 7000 litų į eurus pagal tuo metu buvusį bankinį kursÄ , tik 2 ar 3 centais pigiau. 2014 m. rugpjūčio 22–26 dienomis su A. V. susitarė susitikti prie „Maximos“ parduotuvės, esančios Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje. Sutartu laiku atvyko A. V. ir pakeitė jam 7000 Lt į eurus. Jis padavė litus, o A.

V. padavė eurus (t. 2, b. l. 115–116). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. Å¡iuos savo parodymus patikslino, nurodė, jog I. M. ir A. V. pažinojo, nes jie dirbo valiutos keitykloje, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Teko keistis valiutÄ valiutos keitimo punkte. IÅ¡kvietę apklausai FNTT pareigÅ«nai pasakė jam laikÄ ir klausė, ar keitėsi valiutÄ . Patvirtino, kad buvo keitimo faktas su A. V., bet ten buvo ne keitimas, o valiutos smulkinimas, jam reikėjo smulkių eurų banknotų.

Jis turėjo A. V. po kiek laiko grÄ Å¾inti eurus stambesniais banknotais. 2014 m. pas A. V. keitėsi valiutÄ , davė 7000 litų, jis jam davė 2000 eurų smulkiais banknotais, po 50, 20, 10, 5. Jis grÄ Å¾ino po 50 ir po 100 eurų. Po kelionės grįžęs atidavė A. V. eurus, o Å¡is jam grÄ Å¾ino 7000 litų. Jo parodymai skiriasi tuo, kad A. V. jis eurus grÄ Å¾ino (t. 9, b. l. 190). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad A. V. ir I. M. pažįsta jau daug metų, jie keičia valiutÄ valiutos keitykloje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje.

Pas juos keitėsi tiek valiutos keitykloje, tiek asmeniÅ¡kai. 2014 metais valiutÄ keitė pas abu asmenis. A. V. valiutÄ keitė 2014 metų vasarÄ ar rudenį, tiksliau datos neatsimena, Klaipėdos mieste, prie prekybos centro „Grandus“. PrieÅ¡ keisdamasis valiutÄ paskambino A. V. ir paklausė, ar jis gali pakeisti valiutÄ . Susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, litus į 870 eurų A. V. pakeitė savo maÅ¡inoje. Pas A. V. valiutÄ tais metais keitė tÄ vienintelį kartÄ (t. 2, b. l. 121).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino Å¡iuos savo parodymus ir nurodė, jog A. V. jam vienÄ kartÄ iÅ¡keitė valiutÄ prekybos centro aikÅ¡telėje iÅ¡ draugiÅ¡kumo (t. 9, b. l. 187). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Č. parodė, kad kai keitykla buvo uždaryta, tiek A. V., tiek ir I. M. siÅ«lė pas juos keistis valiutÄ . Jie valiutÄ keisdavo palankesniu kursu nei komerciniuose bankuose, skirtumas buvo 2–3 centai. ValiutÄ 2014 metais keisdavo maždaug vienÄ kartÄ per mėnesį.

Paskutinį kartÄ keitė 2014 m. spalio mėnesio pradžioje. Pas kÄ keitė valiutÄ , tiksliai neprisimena, nes abu asmenis maiÅ¡o, tačiau paskutinį kartÄ keitė pas I. M. (t. 2, b. l. 132–133). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog tiek A. V., tiek I. M. atvažiuodavo į jo plovyklÄ plautis automobilių, kuo jie užsiėmė, neprisimena. Buvo kelis kartus keitęsis valiutÄ pas juos, turėjo Danijos kronų, pasikeitė lyg 2014 m., Danijos kronas keisdavo į litus.

Valiutos keitimo operacijÄ atlikdavo prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus ten buvusioje valiutos keitykloje, ne valiutos keitimo punkte pas A. V. ar I. M. valiutos keistis neteko, gal vienÄ kartÄ pas A. V.. Gal vienÄ kartÄ keitėsi, turėjo kelis tÅ«kstančius kronų (t. 10, b. l. 4–5).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad valiutos keitimo punkte dirbo ir I. M. partneris A. V.. Jei jis bÅ«davo valiutos keitimo kioskelyje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, tai valiutÄ yra keitęs ir pas A.

V.. Valiutos keitimo kioskelis „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje nebedirba nuo 2014 metų pavasario, todėl po to pas A. V. valiutos nesikeitė (t. 2, b. l. 142–143). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. B. patvirtino Å¡iuos savo parodymus ir nurodė, kad jis pinigus keitėsi tik pas I. M. (t. 9, b. l. 190). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, kad I. M. ir A. V. pažinojo, nes jie turėjo valiutos keityklÄ , čia ji ne kartÄ keitė valiutÄ , tai buvo iki jÄ uždarant. 2014 metų pavasarį ir vasarÄ valiutos keitykla tikrai nebedirbo.

Po to, kai valiutos keitykla buvo uždaryta, nei pas I. M., nei pas A. V. valiutos nėra keitusi (t. 2, b. l. 144–145). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja L. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad I. M. ir A. V. yra matyti, prieÅ¡ 20 metų, 1994–1995 m., prekiavo technika, jie kÅ«rė įmonę ir pirko iÅ¡ jų įrangÄ . Jai teko ne vienÄ kartÄ pas juos keistis valiutÄ . Valiutos keitykla vėliau užsidarė ir jai neteko keistis valiutos ne keitykloje (t. 9, b. l. 144–145).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad I. M. ir A. V. pažįsta iÅ¡ senų laikų, kai jie dar dirbo valiutos keitykloje, esančioje naujojoje turgavietėje. 2014 m. spalio mėnesį prie JÅ«rininkų centro susitiko su A. V., tada A. V. jam pakeitė eurus į litus. A. V. jis davė nuo 600 iki 800 eurų, o A. V. jam davė litus. Už vienÄ eurÄ A. V. mokėjo 3,45 Lt (t. 2, b. l. 152–153). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. V. patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad su A.

V. buvo susitikęs 2014 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiesÄ sakė apie susitikimÄ su A. V.. Susitikimas prie JÅ«rininkų centro vyko dėl to, kad jis norėjo apie 200 eurų pasikeisti į smulkesnę valiutÄ , po 50, 20 eurų. Buvo tik vienas susitikimas su A. V., atvykus A. V. jis pasismulkino valiutÄ , gal kažkiek ir pasikeitė valiutos, tiksliai nepamena (t. 9, b. l. 145–146). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad A. V., kuris turgavietėje turėjo valiutos keityklÄ , pažįsta porÄ metų.

Laikas nuo laiko su juo susitinka pakalbėti apie žvejybÄ . Valiutos keitimo punktas buvo uždarytas, A. V. minėjo, kad valiutos keitimo punkto veikla laikinai sustabdyta, nes keičiasi įstatymai dėl valiutos keitimo. Ä®sigaliojus naujam įstatymui, jis ruošėsi atnaujinti veiklÄ . Nors A. V. ir buvo uždaręs savo valiutos keitimo punktÄ turgavietėje, bet vis tiek keitė valiutÄ . 2014 metų rugsėjo mėnesį A. V. jam pakeitė 100 eurų. Jis paskambino A. V. ir paklausė, ar A. V. gali pakeisti turimus eurus į litus, A.

V. sutiko, tad jie susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie „Švyturio“ arenos, kur savo automobilyje „Toyota“ A. V. iÅ¡ karto pakeitė 100 eurų į litus. Daugiau pas A. V. valiutos nėra keitęs. Laikas nuo laiko A. V. klausinėja įvairios valiutos kursų (t. 2, b. l. 160–161). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog A. V. pažinojo, pas jį keitėsi eurus į litus, pakeisti prašė kaimynas, susitikimas vyko prie „Švyturio“ arenos, buvo 2014 m., sumos, kuriÄ keitė, neprisimena.

Tai buvo draugiÅ¡ka paslauga (t. 9, b. l. 190).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad A. V. pažįsta keletÄ metų, jis daug metų turgavietėje turėjo valiutos keitimo kioskÄ . 2014 metų liepos mėnesį jis skambino A. V., nes norėjo nusipirkti nuo 1000 iki 2000 eurų, kadangi ketino važiuoti poilsiauti į VokietijÄ ir jam reikėjo eurų. A. V. sutiko pakeisti litus į eurus. Jie susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, ir A.

V. pakeitė litus į eurus savo automobilyje. Pas A. V. keitė pinigus todėl, kad jis buvo pažįstamas asmuo, be to, galvojo, kad jis keičia valiutÄ geresniu santykiu (t. 2, b. l. 175–176). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad su A. V. susitikdavo sporto klube, žinojo, kuo jis verčiasi, kiek tekdavo matyti, jis dirbo valiutos keitykloje. Telefonu su A. V. tekdavo bendrauti, turėjo jo telefono numerį įsivedęs savo telefone.

Telefonu teko su A. V. tartis dėl valiutos keitimo, buvo 2014 m. liepos mėn., jis atostogavo ir norėjo važiuoti į VokietijÄ . Reikėjo tuo metu apie 1000 eurų. Jis pravažiavo pro turgų, valiutos keitykla nebeveikė, paskambino A. V., susitiko su juo Debreceno g., prie „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo, pasikeitė valiutÄ . Tas susitikimas buvo vienkartinis. Pasikeitė valiutÄ automobilių aikÅ¡telėje prie sporto klubo, iki aikÅ¡telės atvažiavo su savo automobiliais (t. 9, b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, kad A. V. ir I. M. pažįsta jau keletÄ metų, ne kartÄ pas juos kioske keitė valiutÄ . Norėdamas pasikeisti valiutÄ , pasiskambindavo vienu iÅ¡ vizitinėje kortelėje nurodytų telefono numerių ir paklausdavo, ar jie gali pakeisti litus į eurus. Keitėsi pas I. M., bet 2014 metų vasarÄ skambino A. V., nes norėjo įsigyti eurų. A. V. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad nedirba, bet už kelių minučių vėl pats paskambino iÅ¡ kito telefono abonento numerio ir paklausė, kokiÄ sumÄ norėtų įsigyti.

Jam reikėjo 2000 eurų tÄ pačiÄ dienÄ . A. V. pasakė, kad per dienÄ nesurinks tokios sumos, tad nieko negali padėti (t. 2, b. l. 177–178). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. J. patvirtino Å¡iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, jog tik pas I. M. yra keitęs pinigus ne keitykloje (t. 10, b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. A. parodė, kad A. V. pažįsta daug metų, gyvena jo kaimynystėje, tad palaiko gerus santykius. Žino, kad jis kartu su savo kolega I.

M. ilgÄ laikÄ keisdavo valiutÄ , dabar jų valiutos keitimo kioskas yra uždarytas. A. V. vieno iÅ¡ pokalbio metu minėjo, kad bankas nebeduoda licencijos, todėl uždaro visas valiutos keityklas. Nuo to karto, kai A. V. nebedirba valiutos keitimo kioske, pas A. V. jokios valiutos jis nesikeitė. Pas jį yra tik smulkinęs valiutÄ , t. y. stambias eurų kupiÅ«ras keitė į smulkias eurų kupiÅ«ras. A. V. duodavo kupiÅ«ras po Å¡imtÄ eurų, o jis pasmulkindavo kupiÅ«romis po dvideÅ¡imt, deÅ¡imt ar penkias eurus.

Paskutinį kartÄ pas A. V. valiutÄ smulkinosi 2014 metų spalio mėnesį, A. V. nebuvo namuose, tad jo žmona A. V. skambino A. V. ir klausė, ar gali pasmulkinti eurus, ir po to ji pasmulkino tÅ«kstantį eurų (t. 2, b. l. 183–184). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas O. A. patvirtino Å¡iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, jog po valiutos keityklos uždarymo neteko keistis valiutos pas A. V. ar I. M.. Su A. V. vėliau bendravo Å¡eimomis, bendraudavo kitais reikalais, pas jį smulkindavosi eurus po valiutos keityklos uždarymo, tai buvo nedidelės sumos, apie 300 eurų, gal vienÄ kartÄ apie 1000 eurų pasikeitė.

Jis kreipėsi į A. V., nes jis jo draugas (t. 9, b. l. 146–147). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta A. V., su kuriuo yra kartu dirbęs, ir I. M., nes jį teko matyti, kai užeidavo pas A. V. į valiutos keityklÄ . „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje yra tekę keistis pinigų. Po valiutos keityklos uždarymo neteko keisti valiutos. Po keityklos uždarymo skambino A. V., jis sakė, kad nebedirba keitykla, ir pasiÅ«lė kreiptis į Medicinos bankÄ .

Su A. V. susitikdavo, kalbėdavosi apie asmeninius reikalus, apie žvejybÄ . Po valiutos keityklos uždarymo valiutÄ keisdavosi (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre „Akropolis“. Po valiutos keityklos uždarymo I. M. neskambino (t. 9, b. l. 146).IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, jog didžiajai daugumai jų A. V. (kaip ir I. M.) pinigus keitė dar dirbdamas (duomenys neskelbtini) valiutos keitimo skyriuje ir vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau dalį piniginių operacijų A. V. atliko ir vėliau, kai keitykloje nebedirbo.

Vis dėlto pastebėtina, jog tik dalis liudytojų apklausiami teisme patvirtino, jog pas A. V. keitėsi pinigus tuo metu, kai jis nebedirbo (duomenys neskelbtini), o Å¡iÄ aplinkybę patvirtinę asmenys nurodė, jog pinigus pas I. M. keitėsi vos kelis kartus: liudytojas E. P. nurodė, jog A. V. namuose pinigus keisdavo dažnai, keitė apie 12 kartų; liudytojas R. S. parodė, jog jam nepažįstamas asmuo 1 kartÄ keitė pinigus; liudytojas R. M. nurodė, jog A. V. jam pinigus keitė tik 1 kartÄ , iÅ¡keitė 4000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, tačiau vėliau jis A.

V. Å¡iuos pinigus atidavė ir atsiėmė litus; liudytojas D. S. nurodė, jog A. V. jam pinigų nekeitė, keitė tik I. M.; liudytojas V. K. parodė, kad A. V. jam automobilyje 1 kartÄ pakeitė 7000 litų į eurus, tačiau vėliau jis atidavė A. V. eurus, o Å¡is jam grÄ Å¾ino 7000 litų; liudytojas R. K. nurodė, jog A. V. jam pinigus ne keitykloje keitė tik 1 kartÄ , apie 870 Eur; liudytojas E. Č. nurodė, jog A. V. ne keitykloje jam pinigus keitė tik 1 kartÄ , 2000 kronų; liudytojas V. B. nurodė, jog A.

V. jam pinigų nekeitė, keitė tik I. M.; liudytoja L. L. nurodė, jog A. V. jai pinigų ne keitykloje nekeitė; liudytojas R. V. parodė, kad A. V. jam automobilyje 1 kartÄ kelis Å¡imtus eurų pakeitė ir dalį pinigų pasmulkino; liudytojas R. K. nurodė, kad A. V. jam automobilyje 1 kartÄ pakeitė 100 eurų; liudytojas M. D. nurodė, kad A. V. jam automobilyje 1 kartÄ pakeitė apie 1000 eurų; liudytojas S. J. nurodė, jog A. V. jam pinigų nekeitė, nors tokios paslaugos jis prašė; liudytojas O.

A. nurodė, jog po keityklos uždarymo pas A. V. yra tik smulkinęsis valiutÄ â€“ iki 1000 eurų; liudytojas E. K. nurodė, jog uždarius keityklÄ A. V. jam pinigų nekeitė. Analizuojant Å¡ių byloje apklaustų liudytojų parodymus matyti, jog visi kartu jie nurodė 2014 metais pas A. V. asmeniÅ¡kai (ne keitykloje) keitęsi pinigus iki 20 kartų, sumos svyravo nuo keliasdeÅ¡imt eurų iki kelių tÅ«kstančių svarų. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ apskaičiuoto liudytojų nurodyto bendro valiutų keitimo skaičiaus net 12 keitimo operacijų A.

V. atliko vienam asmeniui – E. P.. Pastebėtina, jog liudytojų parodymais tvirtinamos pinigų keitimo apimties neginčija ir A. V., jis apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pripažino visus atvejus, kuriuos liudytojai nurodė teisme, kai jis jiems keitė valiutÄ , nurodė, jog pakeisdamas valiutÄ Å¡iems asmenims daug naudos neturėjo, daugiausia keisdavo ir iÅ¡ draugiÅ¡kumo, kitiems asmenims pinigų nekeisdavo (t. 10, b. l. 50–53).Aptartais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais leistinais įrodymais neginčytinai nustatyta Å¡i A.

V. finansinės veiklos apimtis: laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-30, t. y. per 56 dienas, A. V. 46 pokalbių metu kalbėjo su 22 skirtingais telefonų abonentais, 17 pokalbių metu susitarė susitikti ir, kaip galima suprasti iÅ¡ užmaskuoto pokalbių turinio, iÅ¡keisti valiutÄ (elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas); laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2014-10-23, t. y. per 46 dienas, A. V. buvo sekamas 4 dienas, per jas susitiko su 3 asmenimis, visus kartus jie apsikeisdavo valiuta, taigi kupiÅ«rų perdavimas iÅ¡ viso fiksuotas 3 kartus (sekimo protokolai ir pažymos dėl slapto sekimo); per 2014 metus pinigus pas A.

V. nurodė ne keitykloje keitęsi 8 liudytojai, dažniausiai nurodė pinigus keitę vienÄ kartÄ (iÅ¡skyrus E. P. – 12 kartų), bendrai liudytojai nurodė 2014 metais pas A. V. asmeniÅ¡kai (ne keitykloje) keitęsi pinigus iki 20 kartų, keistos sumos svyravo nuo keliasdeÅ¡imt eurų iki kelių tÅ«kstančių svarų (liudytojų parodymai). Pastebėtina, jog tam tikrais atvejais skirtingais įrodymų Å¡altiniais nustatyti pinigų keitimo faktai kaip I. M. atveju, taip ir A. V. atveju persidengia, t. y. patvirtina tÄ patį pinigų keitimo faktÄ .

Pavyzdžiui, 2014-09-05 10.30 val. užfiksuotas E. Č. skambutis A. V., 2014-09-05 14.21 val. užfiksuotas dar vienas Å¡ių asmenų pokalbis, 2014-09-05 slapto sekimo metu užfiksuotas E. Č. ir A. V. susitikimas, šį susitikimÄ ir pinigų keitimo faktÄ patvirtino liudytojas E. Č. duodamas parodymus; 2014-09-22 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip A. V. susitiko su R. K., šį susitikimÄ ir pinigų perdavimo faktÄ patvirtino liudytojas R. K. duodamas parodymus; 2014-10-09 15.45 val. užfiksuotas R. V. pokalbis su A.

V., jis susitarė susitikti prie JÅ«reivių klubo, susitikimÄ Å¡ioje vietoje ir pinigų perdavimo faktÄ patvirtino liudytojas R. V. duodamas parodymus; 2014-09-24 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip A. V. susitiko su R. M., šį susitikimÄ ir pinigų perdavimo faktÄ patvirtino liudytojas R. M. duodamas parodymus.Apibendrinant aptartus duomenis matyti, jog nustatyta, kad A. V. mažiau nei metus (nuo 2014 m. pradžios iki 2014-10-23) iki 20 asmenų (ir nustatytiems, ir nenustatytiems asmenims) keitė valiutÄ Ä¯vairiomis sumomis (iÅ¡ viso apie 30 kartų).

Aptarti byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nors ir neabejotinai patvirtina, kad A. V. užsiėmė finansine veikla – valiutos keitimu grynaisiais pinigais neturėdamas licencijos (tai teisme pripažino ir pats nuteistasis), tačiau jie neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog A. V. veikos nuolatinis pobÅ«dis ir jos sistemingumas rodo, kad Å¡ia veika jis užsiėmė versliÅ¡kai. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neginčytinai nustatyta A. V. veiklos apimtis yra mažesnė už tÄ , kuri buvo nustatyta tiriant I.

M. veiklÄ . Liudytojų parodymai patvirtina, kad kaip ir I. M., A. V. pinigus keitė klientams geresniu kursu, nei tÄ dienÄ siÅ«lydavo finansų įstaigos, taigi jo veiklos pelningumas buvo mažesnis, be to, jis neimdavo ir komisinio mokesčio. IÅ¡ telefoninių skambučių iÅ¡klotinių matyti, jog A. V. veikloje buvo ir ilgokų pertraukų (pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2014-09-05 iki 2014-09-15 ir nuo 2014-10-09 iki 2014-10-19 neužfiksuotas nė vienas susitarimas dėl valiutos keitimo, nenustatytas nė vienas susitikimas slapto sekimo metu).

Å iame kontekste pastebėtina, jog nors A. V. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau analizuojant jo parodymų turinį matyti, jog iÅ¡ esmės jis pripažino patį valiutos keitimo faktÄ , tačiau nesutiko, jog Å¡i veikla buvo jo verslas, atvirkščiai, jis teigė, jog dažnai keisdamas valiutÄ prarasdavo savo pinigus, nes keitė palankesniu kursu. A. V. nurodė, jog pinigų keitimÄ matė ne kaip kažkokį savo verslÄ , o kaip draugiÅ¡kÄ pagalbÄ pažįstamiems asmenims, kuriems keisdavo valiutÄ dirbdamas banke.

Taigi ir pats A. V. nepripažino, jog jo valiutos veikla buvo tokio masto ir pobÅ«džio, jog jÄ bÅ«tų galima laikyti versliÅ¡ka. Aptartos aplinkybės rodo, jog nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog A. V. veikla buvo tokios apimties ir tokia sisteminga, jog yra pagrindas jÄ konstatuoti buvus versliÅ¡kÄ ar bent priartėjus prie minimalių tokio verslo finansinių srautų apimčių ar atliekamų finansinių operacijų sistemingumo.Aptarti liudytojų parodymai, sekimo ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai atskleidžia A.

V. vertimosi finansine veikla modelį, kuris iÅ¡ esmės nesiskiria nuo I. M. veikos – jis, nebedirbdamas (duomenys neskelbtini), toliau keisdavo asmenims pinigus, tam naudodamas savo asmenines lėšas. Asmenys paskambindavo A. V., jis atvykdavo į sutartÄ vietÄ ir perduodavo pinigus. A. V. nebuvo iÅ¡sinuomojęs jokių patalpų, pas pinigus pasikeisti norinčius asmenis atvykdavo savo automobiliu, pinigai buvo keičiami automobilyje, atvykus į stovėjimo aikÅ¡telę. Nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, jog A.

V. bÅ«tų skatinęs naudotis jo teikiamomis paslaugomis, siekęs didinti savo keičiamų pinigų apimtis, atvirkščiai, visi į jį kreipdavosi patys, nes jį pažinojo iÅ¡ jo darbo banke laikų arba gavę Å¡io asmens telefono numerį iÅ¡ pažįstamų, tad jis pinigų keitimo paslaugÄ iÅ¡ esmės teikė siauram asmenų ratui. Byloje nėra nustatyta, jog A. V. bÅ«tų reklamavęs savo paslaugas, platinęs informacijÄ apie jo siÅ«lomus palankius valiutos keitimo kursus ir pan. Taigi A.

V. finansinę veiklÄ vykdė vienas, nebuvo sukÅ«ręs jokios verslo įmonėms bÅ«dingos organizacinės struktÅ«ros, neturėjo jokios samdomų darbuotojų komandos, kuriai paskirstytų užduotis, todėl jo veikoje nebuvo įprasto verslui organizuotumo, darbuotojų ir darbo funkcijų pasidalijimo pagal kompetencijas. A. V. veiklai vykdyti nenaudojo jokios infrastruktÅ«ros, neturėjo pastovios veiklos vietos, nesinuomojo patalpų, į kurias atėję visi asmenys bÅ«tų galėję bet kada gauti jo teikiamas paslaugas, jo veikloje nenustatytas ir versliÅ¡kam vertimuisi finansine veikla bÅ«dingas siekis plėsti veiklos apimtis, didinti klientų ratÄ , atidaryti naujas verslo Å¡akas ir pan.

Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. V. turėjo nuolatinių klientų ratÄ , kad jo keičiamos užsienio valiutos sumos neretai virÅ¡ydavo 1000 eurų, ir dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos jis gavo pajamų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog pajamų gavimas iÅ¡ esmės yra bet kokio vertimosi veikla tikslas, todėl pats pajamų gavimo faktas neleidžia teigti, jog veika gali bÅ«ti laikoma versliÅ¡ka BK 202 str. prasme. Gautų pajamų dydis priskiriamas prie kito – stambaus masto – požymio nustatymo aplinkybių, tačiau pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti A.

V. neteisėtai vykdytos finansinės veiklos gautų pajamų dydį, todėl Å¡i faktinė aplinkybė buvo paÅ¡alinta iÅ¡ jam inkriminuoto kaltinimo. Nors apylinkės teismas nurodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu A. V. pastovaus pajamų Å¡altinio neturėjo, todėl konstatavo, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu pinigų keitimo veikla fiziniams asmenims jam tapo pagrindiniu nuolatiniu ir pastoviu pajamų Å¡altiniu, tačiau apygardos teismas pažymi, jog A. V. nurodė, jog jis minėtu laikotarpiu bandė užsidirbti ir iÅ¡ spekuliavimo valiutų kursais – pirkdamas ir parduodamas valiutÄ bankuose, priklausomai nuo jos svyravimo.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokiÄ A. V. keltÄ versijÄ , kita vertus, jo keliamÄ versijÄ dėl spekuliavimo valiuta patvirtina aptarta SEB banko iÅ¡raÅ¡ais nustatyta aplinkybė, jog A. V. užsienio valiutÄ didelėmis sumomis keisdavo SEB banke nuo 2010-07-08, ir iÅ¡ dalies tai, jog jis ilgÄ laikÄ , beveik dvideÅ¡imt metų (su pertraukomis nuo 1994-01-01 iki 2013-10-04) dirbo bankuose (t. 6, b. l. 160), keisdavo valiutÄ , sekdavo jų kursus, todėl turėjo pakankamai žinių, kad bandytų iÅ¡ to užsidirbti.

Dėl Å¡ios priežasties nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu A. V. pinigų keitimo veikla fiziniams asmenims buvo tokios apimties, jog ji jam tapo pagrindiniu nuolatiniu ir pastoviu pajamų Å¡altiniu.VersliÅ¡kumo požymio egzistavimÄ A. V. veiksmuose (kaip ir I. M.) pirmosios instancijos teismas grindė ir tuo, jog jis prieÅ¡ užsiimdamas neteisėta veikla dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurio vardu turėjo teisę teisėtai teikti valiutos keitimo paslaugÄ , tokiu bÅ«du subÅ«rė nemenkÄ klientų ratÄ ir taip neva atliko tam tikrus paruoÅ¡iamuosius darbus, tačiau, kaip jau konstatuota analizuojant I.

M. veikÄ , Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimu, o tokio pobÅ«džio A. V. veiksmų Å¡ioje byloje nenustatyta. Be to, versliÅ¡kumo požymio egzistavimÄ A. V. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgęs į tai, jog dėl tokios vykdytos A. V. veiklos nėra galimybės nustatyti, ar atliekant grynųjų pinigų keitimo operacijas fiziniams asmenims, nebuvo pažeistos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatos, o tai neva rodo, jog tokia A.

V. veikla savaime pavojinga. Tačiau, kaip minėta analizuojant I. M. veiklos versliÅ¡kumÄ , byloje nėra jokių duomenų, jog asmenims keičiant valiutÄ bÅ«tų buvę plaunami pinigai ar finansuojamas terorizmas, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien dėl to, jog nebuvo imtasi įstatyme numatytų prevencinių priemonių, Å¡ių asmenų veika buvo tokia pavojinga, jog užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kaip minėta, įstatymų leidėjas už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymÄ yra numatęs tik administracinę atsakomybę, todėl teigti, jog A.

V. veika, kurios metu nebuvo laikomais Å¡ių nuostatų, buvo tokia pavojinga, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti veikos versliÅ¡kumÄ (ir baudžiamosios atsakomybės taikymÄ pažeidėjui) dėl pavojingo jos pobÅ«džio, nėra jokio pamatuoto pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant A. V. vykdytÄ finansinę veiklÄ ir jos pobÅ«dį apibrėžiančių byloje surinktų duomenų visumÄ , akivaizdu, jog jo veikla negali bÅ«ti laikoma turinčia BK 202 str. 1 d. įtvirtintÄ versliÅ¡kumo požymį.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nors nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nevertinami neleistinais įrodymais pripažinti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys, tačiau Å¡ie duomenys, kaip ir I. M. atveju, iÅ¡ esmės nepakeistų A. V. veiklos vertinimo ir neduotų pagrindo teigti, jog jo veikla buvo versliÅ¡ka. Kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu (2014-07-22–2014-08-27) surinkta informacija apie A. V. veiklÄ iÅ¡ esmės atitinka duomenis, užfiksuotus taikant BPK 154 ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones 2014-09-04–2014-10-30, ir tiesiog rodo, jog A.

M. ilgesnį laikÄ tiems patiems asmenims sistemiÅ¡kai keitė pinigus, o Å¡is požymis, atitinkantis ir administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kaip minėta, negali bÅ«ti laikomas pakankamu atriboti baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę už neteisėtÄ ekonominę veiklÄ . Be to, dalis byloje apklaustų liudytojų, kurių parodymais buvo remiamasi nustatinėjant A. V. veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius, A. V. skambino bÅ«tent minėtu kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo laikotarpiu.

Minėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautoje informacijoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie rodytų A. V. veikos versliÅ¡kumÄ ar didesnį pavojingumÄ â€“ jis sulaukdavo asmenų skambučio, susitikdavo su jais ir iÅ¡keisdavo jų praÅ¡omÄ valiutÄ .Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog A. V. finansinės veiklos, neturėdamas Å¡iai veiklai licencijos (leidimo), ėmėsi versliÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, iÅ¡naudojus visas leistinas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytus kasacinės instancijos teismo nutartyse formuojamus kriterijus dėl versliÅ¡kumo kaip požymio, lemiančio didesnį vertimosi neteisėta ekonomine veikla pavojingumÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti A.

V. veiksmuose buvus visus BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl A. V. nuteisimo pagal BK 202 str. 1 d. yra naikintina ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ prieÅ¡ingo, nei praÅ¡o apeliantas, sprendimo priėmimas tada, kai vietoj nuteistojo padėties pabloginimo pagal prokuroro praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 329 str. 1 p. numatytais pagrindais, nelaikomas apeliacinio skundo ribų virÅ¡ijimu.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų Prokurorė apeliacinį skundÄ padavė dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, prašė I. M. ir A. V. pagal BK 202 str. 1 d. paskirti 500 MGL baudÄ , be to, prašė taikant BK 72 str. 2 d. ir iÅ¡ I. M. konfiskuoti 5 110 Lt, 4 999,60 EUR, 4 745 Anglijos svarus sterlingų, 8 360 Rusijos Federacijos rublių, 161 400 Norvegijos kronų, 2 Lenkijos zlotus ir 24 353 JAV dolerius, o iÅ¡ A. V. konfiskuoti 13 687,40 EUR, taip pat prašė taikyti BK 723 str. ir iÅ¡ A.

V. konfiskuoti turto dalį, atitinkančiÄ 30 779 EUR sumÄ , palikti galioti paskirtÄ laikinÄ A. V. nuosavybės teisių apribojimÄ , iki baudžiamojoje byloje bus iÅ¡spręstas turto konfiskavimo klausimas, o pinigus, paimtus iÅ¡ I. M. kratų metu, palikti saugoti, iki bus iÅ¡spręstas turto konfiskavimo klausimas. Tačiau nustačius, kad nagrinėjamu atveju I. M. ir A. V. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir I. M., ir A. V. iÅ¡teisinus, bausmės skyrimo ir turto konfiskavimo klausimai Å¡iuo atveju nebesprendžiami, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas nepasisako ir dėl I. M. gynėjo skundo argumentų, susijusių su bausmės skyrimu ir turto konfiskavimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. ir 5 d., 326 str. 4 d., 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 1 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. I. M. (I. M.) dėl kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti I. M. paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. A. V. dėl kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti A. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A. V. ir A. V. turtÄ : 0,0750 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį „Toyota Rav4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ A. V. varduPinigus, paimtus 2014-10-23 kratų metu pas I. M.: 5110 litų, 4999,60 euro, 4745 Anglijos svarus sterlingų, 8360 Rusijos Federacijos rublių, 161 400 Norvegijos kronų, 2 Lenkijos zlotus ir 24 353 JAV dolerius, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyriuje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grÄ Å¾inti I. M., o 10 kompaktinių plokÅ¡telių palikti saugojimui prie bylos.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Dalius Jocys Savinijus Katauskas