d1a34f27-eaa9-4948-8a3a-b39c8e98a8f3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. e2A-932-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09543-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės G. Å . ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ ;

2) priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 450 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos 1999-07-19 sudarytos darbo sutarties Nr. 74 pagrindu ieÅ¡kovė buvo priimta į raÅ¡tvedės – direktoriaus sekretorės pareigas, 2008-01-07 darbo sutartį pakeitus ieÅ¡kovė paskirta eiti konsultantės socialiniais klausimais pareigas bei pagal pareiginius nuostatus jai buvo pavesta kuruoti sveikatos priežiÅ«ros sritį, nuo 2014-02-04 ji perkelta į patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais pareigas, o ankstesnė jos pareigybė – konsultantė socialiniais klausimais – panaikinta.

PaaiÅ¡kino, kad 2014-10-28 Prienų rajone vyko atsakovo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas jos kompetencijos sričiai priskirtas klausimas, o prieÅ¡ posėdį ji parengė bei atsakingiems asmenims pateikė visus su jos kuruojamu klausimu susijusius dokumentus. Kadangi 2014-10-30 kilo diskusija dėl to, kaip turėtų bÅ«ti rengiama ir pateikiama informacija apie įvykusius Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdžius, ji raÅ¡tu pateikė atsakovo direktorei pasiÅ«lymÄ , nurodydama, jog tais atvejais, kuomet tarybos posėdis yra protokoluojamas sekretorės, o jame yra svarstomi klausimai iÅ¡ įvairių sričių, informacija apie įvykusį posėdį turėtų bÅ«ti rengiama iÅ¡imtinai vadovaujantis posėdžio protokolu, bei jÄ vieÅ¡ai pateikti turėtų atstovė vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai dėl nežinomų priežasčių 2014-10-31 atsakovo direktorė R. Ž. pasikvietė jÄ ir nurodė, kad nemato galimybės dirbti kartu ateityje bei pasiÅ«lė nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu, patikindama, kad, nenutraukus darbo santykių minėtu bÅ«du, kreipsis į atsakovo prezidentÄ R. M. dėl drausminių nuobaudų jai skyrimo arba į atsakovo valdybÄ , praÅ¡ydama panaikinti jos pareigybę. IeÅ¡kovės teigimu, ji nesutiko su siÅ«lymu nutraukti darbo santykius ir tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė direktorei ir direktoriaus pavaduotojui atsakymÄ , nurodydama nesutikimÄ nutraukti darbo santykius, o 2014-11-04 elektroniniu paÅ¡tu informavo apie susidariusiÄ situacijÄ atsakovo prezidentÄ R.

M., praÅ¡ydama padėti iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . 2014-11-19 įvykusio atsakovo valdybos posėdžio metu buvo nutarta Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijoje atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus ir nuo 2015-01-01 panaikinti jos užimtÄ patarėjos sveikatos priežiÅ«ros klausimais pareigybę, funkcijas perduodant patarėjo socialiniais klausimais kompetencijai. IeÅ¡kovės teigimu, jai 2014-11-20 buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ , vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, informuojant, jog darbo sutartis su ja nutraukiama darbovietėje įvykus struktÅ«riniams pertvarkymams ir panaikinant jos pareigybę, o jai buvo pasiÅ«lyta užimti laisvas konsultanto pareigas iki tol, kol konsultantė grįš į darbÄ iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų.

Nurodė, kad su darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kadangi netiko pasiÅ«lytų pareigų laikinas pobÅ«dis. 2014-11-21 įteikto atsakovo direktorės įsakymo Nr. P-20 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. Å .“ pagrindu ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji po 2014-10-28 Prienų rajone įvykusio atsakovo tarybos posėdžio atsisakė pateikti tiek atsakovo atstovei vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams, tiek pačiai direktorei R. Ž. apibendrintÄ informacijÄ apie jos kompetencijai priskirto klausimo svarstymo metu pristatytus praneÅ¡imus, pasisakymus, diskusijas, priimtus sprendimus, kurį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-12-15 sprendimu Nr. DGKS-5601 panaikino.

Remiantis 2015-02-18 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-06 ji nuo 2015-02-23 atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovės manymu, jos darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu priežastis – darbovietėje atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai – yra fiktyvi, kadangi struktÅ«rinius pertvarkymus lėmė ne objektyvios priežastys, o konkrečiai subjektyvus atsakovo direktorės R. Ž. siekis nutraukti darbo teisinius santykius su ja. IeÅ¡kovė nurodė, kad sveikatos priežiÅ«ros klausimus Lietuvos savivaldybių asociacijoje kuravo nuo 2008-01-07, per visÄ laikotarpį nuo jos paskyrimo į minėtas pareigas dienos nekilo abejonių dėl galimai per siauros Å¡iai pareigybei priskirtinų spręsti klausimų srities ar per mažo darbo krÅ«vio, o tuo atveju, jeigu sveikatos priežiÅ«ros klausimų sprendimo sritis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvusi per siaura, tuomet dar 2014-02-04 įvykusiame valdybos posėdyje bÅ«tų sprendžiamas ne naujos – patarėjos sveikatos priežiÅ«ros klausimais – pareigybės įsteigimo, bet konsultanto (socialiniais klausimais) pareigybės panaikinimo ir jos funkcijų perdavimo kitam darbuotojui klausimas.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2008-01-07 konsultanto (socialiniais klausimais) pareigybė atsakovo administracijoje buvo įsteigta tam, kad jÄ užimantis darbuotojas perimtų iÅ¡ patarėjo socialiniais klausimais sveikatos priežiÅ«ros klausimų kuravimÄ savo kompetencijon. Manė, kad 2014-11-19 įvykusio posėdžio metu atsakovo valdybos nariams nebuvo pateikta objektyvi bei iÅ¡sami informacija, reikalinga sprendžiant klausimÄ dėl struktÅ«rinių pertvarkymų atsakovo administracijoje bÅ«tinybės. Pažymėjo, kad valdybos posėdžio metu nebuvo aptariama atsakovo ekonominė padėtis, darbuotojų darbo užmokesčių dydis, taip pat nebuvo svarstoma galimybė panaikinti kitas pareigybes, kurias užimančių darbuotojų darbo krÅ«vis yra mažesnis.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014-11-19 atsakovo valdybos nutarimu Nr. VN-73 nutarta panaikinti ne tik jos užimtÄ patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais pareigybę, bet atsisakyti ir dar keturių – konsultanto tarptautinių ryÅ¡ių ir programų klausimais, konsultanto informatikos klausimais, prezidento padėjėjo bei Å«kvedžio – pareigybių, kurios atsakovo administracijoje buvo laisvos jau kelerius metus, tačiau jų panaikinimo klausimas iÅ¡keltas tik 2014-11-19 atsakovo valdybos posėdžio metu.

Manė, kad tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai buvo siekiama iÅ¡vengti DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos siÅ«lyti jai kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovo asociacijoje iÅ¡dirbo daugiau kaip 15 metų, t. y. beveik visÄ savo profesinės (darbinės) veiklos laikotarpį, o darbo sutarties nutraukimas jai sukėlė stiprų nestabilumo jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi, todėl siekia neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal DK 129 straipsnį dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo, kuris atliktas dėl atsakovo administracijos struktÅ«rinių pertvarkymų.

Pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnio reikalavimo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumo, tuo tarpu ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį dėl struktÅ«rinių pertvarkymų fiktyvumo grindžia vien prielaidomis ir samprotavimais. Nurodė, kad atsakovas yra įgalintas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl asociacijos administracijos struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo bei atlikti administracijos struktÅ«rinius pertvarkymus, o valdyba turi iÅ¡imtinę diskrecijos teisę nustatyti asociacijos administracijos struktÅ«rÄ ir etatų sÄ raÅ¡Ä bei panaikinti pareigybes.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad poreikį koreaguoti atsakovo administracijos veiklÄ nulėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai bei nuo 2015 metų įsteigtas naujas teisininko etatas. Nuspręsta, kad panaikinus ieÅ¡kovės pareigybę, atstovauti atsakovo interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose sveikatos priežiÅ«ros klausimais galės patys atsakovo vadovai, o kita dalis ieÅ¡kovės darbo funkcijų bÅ«tų perduota patarėjai socialiniais klausimais bei naujai priimtam teisininkui pagal steigiamÄ teisininko pareigybę.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis buvo mažesnis nei kitų patarėjų, ji vykdė įvairios korespondencijos persiuntimo asociacijos nariams ir kitoms institucijoms koordinatorės funkcijÄ , tačiau nerengė teisės aktų projektų, neanalizavo kitų institucijų atsakovui pateiktų teisės aktų projektų ir neteikė dėl jų savarankiÅ¡kų pastabų ar pasiÅ«lymų. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nebuvo galimybės pasiÅ«lyti jai imtis vykdyti teisininko funkcijas.

Pažymėjo, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos darbo reglamentas nereikalauja visais atvejais valdybos nariams teikti nutarimo projektÄ su reikiama pagrindimo medžiaga bei aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, tačiau ne mažiau kaip prieÅ¡ tris dienas iki 2014-11-19 posėdžio tokia medžiaga valdybos nariams dėl etatų sÄ raÅ¡o buvo pateikta. IeÅ¡kovės pareigybės panaikinimas nebuvo naujas savarankiÅ¡kas valdybos posėdžio darbotvarkės klausimas. Nurodė, kad iki Å¡iol nėra priimta naujų darbuotojų į darbo vietas, į kurias galėtų pretenduoti ieÅ¡kovė, o jos nenoras sutikti su atsakovo valdybos 2014-11-19 sprendimu nustatyta vidinės struktÅ«ros pertvarka ir administracijos veiksmais realizuojant valdybos sprendimÄ , negali bÅ«ti laikomas psichologiniu ieÅ¡kovės spaudimu nutraukti darbo sutartį.

Atsakovo direktorės, kaip darbdavio atstovės, veiksmai ir pastabos buvo iÅ¡imtinai susiję tik su ieÅ¡kovės darbine veikla ir darbo funkcijų atlikimu, o teisės aktai nedraudžia darbdaviams vertinti ir kritikuoti darbuotojÄ dėl jo atliekamo darbo. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė įrodymų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimai nepagrįsti.

Teismas nustatė, kad sprendimo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų procedÅ«ra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatai (toliau – Ä®statai) pažeisti nebuvo, kadangi sprendimas priimtas Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 vykusiame atsakovo valdybos posėdyje balsų dauguma ir bendru sutarimu, nepateikiant pastabų dėl protokolo turinio. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ ir nenustatė DK nuostatų pažeidimo. Vertino, jog laisvos pareigybės siÅ«lymas buvo atliktas vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio nuostatomis, tačiau ieÅ¡kovei neatitinkant naujai įsteigtos teisininko pareigybės reikalavimams ir nesutinkant bÅ«ti perkeltai į konsultanto pareigas, atsakovo direktoriaus 2015-02-18 įsakymu Nr. P-06 ieÅ¡kovė pagrįstai nuo 2015-02-23 buvo atleista iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovės teiginius apie laisvų etatų panaikinimÄ tam, kad ji neliktų dirbti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, vertino kaip asmeninę ieÅ¡kovės nuomonę, kadangi minėti teiginiai nepagrįsti įrodymais, o ieÅ¡kovė nenurodė, kurį etatÄ ji bÅ«tų pageidavusi užimti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 posėdžio protokolÄ Nr. VP-21, nustatė, jog svarstant atsakovo administracijos darbuotojų etatų sÄ raÅ¡Ä ir pareiginių atlyginimų ribas nuo 2015 m. bendru sutarimu buvo nutarta panaikinti prezidento padėjėjo ir patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais etatus bei įsteigti teisininko etatÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės etato panaikinimÄ nulėmė pakankamai siaura sprendžiamų klausimų sritis, iÅ¡leidžiama nemaža suma Å¡ios pareigybės iÅ¡laikymui, ieÅ¡kovės atliktų funkcijų galimas perdavimas patarėjui socialiniais klausimais, bei sutaupytų lėšų racionalesnis panaudojimas teisininko etato įsteigimui, kurio svarba nuo 2015 m. įvedant eurÄ , įvykus naujiems merų rinkimams, daugėjant teisinių klausimų, yra akivaizdi. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovės užimamo etato panaikinimui įtakos turėjo ieÅ¡kovės konfliktiÅ¡kumas ar pavestų nurodymų nevykdymas, juolab kad atsakovo direktorė apie tarp jos su ieÅ¡kove kilusį konfliktÄ valdybos narius informavo jau po 2014-11-19 įvykusio valdybos posėdžio.

Teismas įvertino aplinkybę, jog Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 nutarimu Nr. VN-73 patvirtintame Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos darbuotojų etatų sÄ raÅ¡e ir pareiginių atlyginimų ribose neliko ir kitų pareigybių (konsultanto tarptautinių ryÅ¡ių ir programų klausimais, konsultanto informatikos klausimais, patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais, prezidento padėjėjo, Å«kvedžio etatų), jog buvo įsteigtas teisininko etatas, kurio pareigybei užimti paskelbtas konkursas, jog nėra įrodymų apie panaikinto etato atkÅ«rimÄ ar ieÅ¡kovės funkcijų vykdymui priimtÄ naujÄ specialistÄ ir konstatavo, kad dėl struktÅ«rinių pertvarkymų pakito administracijos struktÅ«ra, kad struktÅ«riniai pertvarkymai buvo realiai įgyvendinti ir vykdomi, bei tai, kad jie palietė ne vien tik ieÅ¡kovę.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos paskirstytos patarėjai socialiniais klausimais, kuriai papildomai kuruoti sveikatos klausimus buvo priskirta dar 2008 m., pačiai direktorei, susijusiai su sveikatos sritimi ir jos pavaduotojui. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ieÅ¡kovės pareigybės panaikinimo ir teisininko etato steigimo klausimÄ iÅ¡kėlė ne direktorė R. Ž., o prezidentas R. M., dėl ko ieÅ¡kovės argumentus, kad struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti dėl direktorės subjektyvaus siekio nutraukti su ja darbo santykius, atmetė kaip visiÅ¡kai nepagrįstus.

Teismas, remdamasis Kasacinio teismo praktika pažymėjo, jog neturi įgaliojimų vertinti darbdavio sprendimo dėl atitinkamo etato atsisakymo, todėl nevertino ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog valdybos posėdžio metu nebuvo svarstoma galimybė panaikinti kitas pareigybes, kurias užimančių darbuotojų darbo krÅ«vis yra mažesnis. Atmetė kitus ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius realius struktÅ«rinius pertvarkymus, dėl kurių neliko ieÅ¡kovės pareigų ir jos vykdytas funkcijas paskirsčius kitiems darbuotojams, bei nenustačius DK 129 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 130 straipsnio nuostatų nepažeidimo nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Kadangi netenkino ieÅ¡kovės pagrindinio reikalavimo, atmetė jos iÅ¡vestinius reikalavimus. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos reikalavimÄ . Sprendė, kad pripažinus darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ darbdavio iniciatyva teisėtu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų darbdavio atsakomybei kilti. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sudarančius pagrindÄ neturtinės žalos faktui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti visiÅ¡kai naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo teismų praktikos, dėl ko netinkamai įvertinti įrodymai bei priimtas nepagrįstas sprendimas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Mano, jog liudytojas R. J. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino 2014-11-19 LSA valdybos posėdyje LSA direktorės ir prezidento iÅ¡sakytas priežastis dėl apeliantės etato sumažinimo, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė nevykdo papildomų užduočių ir nurodymų, yra konfliktiÅ¡ka. Teismo posėdžio metu apie netinkamÄ apeliantės darbÄ , charakterį bei elgesį nurodė ir liudytojai R. M. bei direktorė R.

Ž.. Apeliantės teigimu, teismas taip pat netinkamai vertino valdybos posėdžio metu svarstytÄ informacijÄ , kadangi atsakovo valdybos posėdžio metu nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros srities siaurumÄ bei atsakovo kuruojamas minėtos srities apimtis. Mano, jog minėtÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovės kuruojama sritis yra viena iÅ¡ prioritetinių bei plačių sričių. Ä®rodinėja, jog su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai, susiję su Sveikatos reikalų komiteto veikla per 2011-2014 m. laikotarpį, papildomi paaiÅ¡kinimai apie ieÅ¡kovės kuruojamas sritis ir institucijas, su kuriomis apeliantė bendradarbiavo vykdydama savo darbo funkcijas, liudytojo R.

J. parodymai apie savivaldybėms priskirtų kuruoti sveikatos priežiÅ«ros klausimų apimtis, patvirtina aplinkybę, jog atsakovo valdybos posėdžio metu nebuvo pateikti jokie argumentai dėl sveikatos priežiÅ«ros srities siaurumo, o struktÅ«rinis pertvarkymas buvo atliktas neiÅ¡analizavus nei ginčo etato darbo krÅ«vio, nei atsakovo kuruojamos sveikatos priežiÅ«ros srities apimties, o tai, apeliantės manymu, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ apie struktÅ«rinio pertvarkymo fiktyvumÄ . Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bei neatsižvelgė į kitas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2014-11-04 apeliantės elektroninį laiÅ¡kÄ R. M., kuriame ji pateikė informacijÄ apie direktorės grasinimus atleisti jÄ iÅ¡ darbo, o nesutikus, grasinimus kreiptis į atsakovo prezidentÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad sveikatos priežiÅ«ros apimtis tik didėjo, kad iki 2014-11-19 atsakovo valdybos posėdžio nebuvo naikinami nei užimti, nei laisvi darbuotojų etatai, tačiau panaikinti keturi laisvi etatai, kad konsultanto viešųjų ryÅ¡ių klausimais etatas buvo pervadintas „konsultantas“, nenurodant jo kuruojamos srities, atsakovo direktorės pateiktų parodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog struktÅ«rinių pertvarkymų priežastis buvo siekis atleisti iÅ¡ darbo apeliantę dėl jos nepaklusnumo direktorei.

Pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, ar buvo lyginamas apeliantės darbo krÅ«vis lyginant jį su kitų atsakovo darbuotojų darbo krÅ«viu, sprendžiant, kurį konkrečiai etatÄ reikėtų mažinti, siekiant sutaupyti lėšų. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2014-02-04 apeliantės pareigybė buvo pakeista iÅ¡ konsultanto į patarėjo dėl didelio jos darbo krÅ«vio ir atsakomybės, kaip nurodyta atsakovo valdybos protokole, bei nepagrįstai neatsižvelgė į faktÄ , kad nei įrodymų apie krÅ«vio pasikeitimus nuo 2014-02-04 metų, nei argumentų atsakovas į bylÄ nepateikė.

Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo direktorės skirta drausminė nuobauda apeliantei dėl menamų jos pareigų nevykdymo buvo panaikinta kaip nepagrįsta Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimu Nr. DGKS-5601, o 2015-08-28 teismo posėdžio metu liudytojas R. J. patvirtino apie nepriekaiÅ¡tingÄ ieÅ¡kovės darbÄ . Atsakovas Lietuvos savivaldybių asociacija su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantė teismo sprendimÄ ginčijÄ tik vienu pagrindu – dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, susijusio su byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų turinio analize, o dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo teismų praktikos nepasisako. Mano, kad skundžiamame sprendime nepažeisti CPK 185 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog Å¡is teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo iÅ¡vadų.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ bei Å¡alių teismui pateiktus įrodymus ir argumentus, pagrįstai nustatė, kad atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnio reikalavimo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumo, kad atsakovo administracijos struktÅ«ra pakito, struktÅ«riniai pertvarkymai buvo realiai įgyvendinti, vykdomi, ieÅ¡kovės pareigų neliko, jos funkcijos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams, o kaip struktÅ«rinių pertvarkymų rezultatas ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo. Mano, kad atsakovas pagal teisinį reglamentavimÄ Â bei suformuotÄ teismų praktikÄ yra įgalintas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl atsakovo administracijos struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo bei atlikti administracijos struktÅ«rinius pertvarkymus, o atsakovo valdyba turi iÅ¡imtinę diskrecijos teisę nustatyti atsakovo administracijos struktÅ«rÄ ir etatų sÄ raÅ¡Ä bei panaikinti pareigybes.

Atsakovas nurodo, jog teismui pateikė įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius poreikį įsteigti naujÄ - teisininko pareigybę, nedidinant atsakovo etatų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo. Atsakovas yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, veikiantis kaip pelno nesiekianti iÅ¡ narių įnašų finansuojama organizacija, dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondÄ , taip pat darbo organizavimÄ lemia visų pirma Asociacijos narių suvažiavime administracijai iÅ¡laikyti skiriamos lėšos, o jos atitinkamų klausimų sprendimui turi įtakos savivaldybėms teisės aktais priskiriamų funkcijų padidėjimas ar sumažėjimas, Valstybės neskiriamas finansavimas Å¡ioms funkcijoms įgyvendinti ir pan.

Nurodo, jog akivaizdus atsakovo veiklos tikslų ir uždavinių pasikeitimas atsirado nuo 2015 metų, todėl atsižvelgiant į kintančiÄ teisinę ir praktinę situacijÄ , tapo reikalingas papildomas teisininko etatas. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovo valdybos 2014-11-19 sprendimo dėl ieÅ¡kovės etato panaikinimo ydingumÄ pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis, o atsakovo direktorės veiksmus, vykdant jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį, be pagrindo siekia vertinti kaip psichologinį spaudimÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kadangi apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie jos teisių pažeidimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pradėjo dirbti Lietuvos savivaldybių asociacijoje nuo 1999-07-19, kai buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 74, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į raÅ¡tvedės–direktoriaus sekretorės pareigas, nuo 2008-01-07 ji perkelta į konsultantės (socialiniais klausimais) pareigas, nuo 2014-02-04 – į patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais pareigas.

Darbo santykių pasibaigimo pagrindas yra siejamas su atsakovo Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio metu 2014-11-19 priimtu sprendimu panaikinti patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais etatÄ . IeÅ¡kovė 2014-11-20 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo informuota apie tai, kad nuo 2014-02-20 bus atleista iÅ¡ užimamų pareigų dėl struktÅ«rinių pertvarkymų. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014-11-19 nutarimu Nr. VN-73 Lietuvos savivaldybių asociacijoje atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai, panaikinant nuo 2015-01-01 patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais pareigybę.

Atsakovo direktoriaus 2015-02-18 įsakymu Nr. P-06 ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo nuo 2015-02-23. IeÅ¡kovė ginčija atleidimo pagrindÄ , o apeliacijos objektu nurodė pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl struktÅ«rinių pertvarkymųĮstatymas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ar kitų panaÅ¡ių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai gali bÅ«ti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktÅ«riniai pertvarkymai turi bÅ«ti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi bÅ«ti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktÅ«rinių pertvarkymų faktui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktÅ«ra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); ar struktÅ«riniai pertvarkymai nėra fiktyvÅ«s, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , struktÅ«rinių pertvarkymų realumas reiÅ¡kia tai, kad turi bÅ«ti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi bÅ«ti iÅ¡ tikro įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2001). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog struktÅ«riniu pertvarkymu laikytinas ne tik visiÅ¡kas ar dalinis darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimas ar perskirstymas, bet kaip struktÅ«rinis pertvarkymas gali bÅ«ti vertinamas ir toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra iÅ¡skaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio 2014-02-04 protokolo Nr. VP-15, svarstant kitus klausimus, buvo aptartas R. Ž. siÅ«lymas panaikinti konsultanto socialiniais klausimais etatÄ vietoj jo įsteigiant patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais etatÄ . SiÅ«lymas argumentuotas tuo, kad reikia derinti įvairaus lygmens teisės aktus, atstovauti ir ginti savivaldybių nuomones ir pozicijas valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei žiniasklaidos priemonėse (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.26).

Nepraėjus metams, t.y. 2014 m. lapkričio 19 d. yra pateikiamas valdybai darbotvarkės projektas, kuriame įtrauktas klausimas dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos darbuotojų etatų sÄ raÅ¡o ir pareiginių atlyginimų ribų nustatymo nuo 2015 m. IÅ¡ protokolo 6 punkto turinio galima spręsti, jog buvo svarstytas visų, esančių etatų sÄ raÅ¡e, pareigybių tikslingumas, atkreipiant dėmesį, jog iÅ¡ 24 pareigybių yra laisvi 2 konsultantų ir ūkvedžio etatai. Asociacijos prezidentas R.

M. pasiÅ«lė nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikinti dar 2 etatus, tame tarpe, ieÅ¡kovės G. Å . praÅ¡ymu įsteigtÄ patarėjo etatÄ , vietoj jų įsteigiant teisininko etatÄ (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.39,40). Taigi panaÅ¡iomis procedÅ«romis kaip buvo įsteigtas etatas, taip jis buvo ir panaikintas. Tokiu atveju apeliantės įrodinėjamas Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos sprendimo neteisėtumas tuo pagrindu, jog svarstant klausimÄ nebuvo pateikta jokia informacija, bÅ«tina jo priėmimui, atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis atitiko susiklosčiusiÄ tvarkÄ (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iÅ¡ protokolinių sprendimų, jie priimami atsižvelgiant į kompetentingo asmens pagrindimÄ , neformalizuojant proceso. Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatų (toliau – Ä®statai) 4.20.3. punktÄ valdybai suteikta diskrecijos teisė tvirtinti administracijos darbo reglamentÄ , struktÅ«rÄ ir etatų sÄ raÅ¡Ä , teikti siÅ«lymus asociacijos tarybai dėl iÅ¡laidų sÄ matos patikslinimo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir Å¡ios aplinkybės apeliantė neginčija, sprendimÄ dėl struktÅ«rinių pertvarkymų priėmė 15 iÅ¡ 19 valdybos narių, o tai reiÅ¡kia, kad posėdis buvo teisėtas pagal Ä®statų 4.21 punktÄ ; sprendimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų priimtas bendru sutarimu, tai patvirtina atsakovo valdybos posėdžio 2014-11-19 protokolas Nr. VP-21, byloje nenustatyta, kad buvo pažeistas Ä®statų 4.21 p., įtvirtinantis sprendimo priėmimÄ balsų dauguma, jokių pastabų dėl protokolo turinio pateikta nebuvo.

Taigi nėra pagrindo konstatuoti sprendimo priėmimo tvarkos teisėtumo pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų 3 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ patvirtinto Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. VN-73 etatų sÄ raÅ¡o matyti, jog iÅ¡ 24 pareigybių liko 20. Patarėjai liko savivaldybių administravimo klausimais, socialiniais klausimais, teisės klausimais, aplinkos ir energetikos klausimais, Å¡vietimo ir kultÅ«ros klausimais, kaimo ir teritorijų planavimo klausimais, ES klausimais, informacinės visuomenės plėtros klausimais.

Apeliantė nepaneigė Asociacijos prezidento R. M. nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės G. Å . praÅ¡ymu buvo įsteigtas patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais etatas, kuris buvo panaikintas 2014 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendimu. IÅ¡ R. Ž. teikimo dėl minėto etato įsteigimo galima spręsti, jog vienas iÅ¡ poreikio konsultanto pareigybę keisti į patarėjo, buvo teisinių klausimų priskyrimas dėl įvairaus lygmens teisės aktų derinimo. BÅ«tent poreikį įsteigti teisininko etatÄ nurodė R.

M., siekdamas pagrįsti struktūrinių pokyčių būtinybę (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.39). Byloje nėra ginčo, jog ieškovė neturinti teisinio išsilavinimo (CPK 178 straipsnis), todėl jai šis etatas negalėjo būti siūlomas. Taigi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis realiai vykdė struktūrinius pertvarkymus skyriuose, tame tarpe, kuriame dirbo ieškovė. Ieškovės pareigybės parašyme numatytas funkcijas perėmė kiti darbuotojai, kaip minėta, dalis jų buvo susijusi su teisės išmanymu, todėl šios pareigos turėjo būti pavedamos teisininkui.

R. M. nurodė, kad patarėjo sveikatos priežiÅ«ros klausimais etato įsteigimas buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas, o iki 2008 m. Å¡ias funkcijas veiksmingai vykdė patarėjas socialiniais klausimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, atsiradus poreikiui organizuoti darbÄ kita kryptimi, dėl ko pasikeitė jos darbo apimtis, negalėjo tęsti darbo, nes jos palikimas darbe atsakovui bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir pažeistų jo interesus. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas įrodė DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindÄ , t.y. jog darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai buvo pagrįsta priežastimi nutraukti darbo sutartį (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas neturi diskrecijos teisės vertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, todėl nepasisako dėl apeliaciniame skunde įrodinėjamo sveikatos priežiūros klausimų kuravimui etato poreikio. Teisę spręsti ekonominio, struktūrinio ir kt. pobūdžio klausimus, susijusius su įstaigos pertvarka, atsakovui laiduoja įstatymas. Tai reiškia, kad liudytojo R. J., kuris yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, išdėstyta nuomonė dėl ieškovės buvusių darbo funkcijų apimties, nepaneigia atsakovo teisės spręsti dėl būtinos struktūros nustatymo administracinių funkcijų tinkamam vykdymui.

Kaip minėta, sprendimÄ dėl struktÅ«rinių pertvarkymų priėmė 15 iÅ¡ 19 valdybos narių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į liudytojų R. J., N. D. parodymus, nepasisakė dėl to, kad etato panaikinimas buvo inicijuotas po konflikto su direktore. Teisėjų kolegija dėl Å¡io argumento pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo ratio decidendi, teismas liudytojų parodymus įvertino santykyje su kitais įrodymais.

Atsižvelgė į liudytojo R. J. parodymus, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog posėdžio metu paminėta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ka, nevykdanti pavestų nurodymų, neįtakojo etato naikinimo klausimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo direktorė jau po 2014-11-19 įvykusio valdybos posėdžio laiÅ¡ku kreipdamasi į valdybos narius informavo apie tarp jos ir ieÅ¡kovės įvykusį darbinį konfliktÄ , padarydamas iÅ¡vadÄ , jog apie jį 2014-11-19 posėdžio metu informacija teikiama nebuvo.

Buvo tirta ir apeliaciniame skunde nurodoma ta pati aplinkybė, jog po įvykusio posėdžio R. J. skambino V. G. ir dar keletas asmenų dėl etato panaikinimo.  Taip pat nevertinami apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl ketinimo taikyti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ , nes Å¡ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ginčo objektui (CPK 13 straipsnis), kai ieÅ¡kovės darbo santykiai pasibaigė DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Konflikto su R. Ž. aplinkybės neveikia ginčo objekto, nes pripažinus, jog byloje yra įrodytas struktÅ«rinių pertvarkymų realumas, jos nekeičia priimto sprendimo esmės (CK 1.5 straipsnis;

CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog 30 proc. panaikinto etato funkcijų buvo perskirta patarėjai socialiniais klausimais, o 70 proc. iÅ¡skirstyta kitiems asmenims. Taigi ieÅ¡kovės vykdytos pareigos buvo iÅ¡dalintos, o tai pagrindžia atsakovo įrodinėjamÄ aplinkybę dėl tokio sprendimo ekonominio pagrindimo, leidžiančio iÅ¡vengti nepagrįstų darbo užmokesčio iÅ¡laidų už tokį darbo krÅ«vį, atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifikÄ .

Atsakovo pasiÅ«lyto kito darbo iki darbuotoja grįš iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros auginimo atostogų ieÅ¡kovė atsisakė, kitų laisvų etatų nebuvo, todėl atleidžiant iÅ¡ darbo nebuvo padarytas DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimas.Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime iÅ¡dėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos iÅ¡vados teikia pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančių turėtas 482,49 eurų iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2015 m. kovo 19 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis).  Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės G. Å . atsakovui Lietuvos savivaldybių asociacijai 482,49 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė                                   Andrius Ignotas   RÅ«ta Petkuvienė