Legislator Case Law & Legislation
d1a0cb39-eaa2-413a-a0fc-28280adb8c3b AI generated

d1a0cb39-eaa2-413a-a0fc-28280adb8c3b · Kauno apylinkės teismas

Case Number d1a0cb39-eaa2-413a-a0fc-28280adb8c3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1874-673/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56445-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J.

Legislator headnote

AI generated

d1a0cb39-eaa2-413a-a0fc-28280adb8c3b · Kauno apylinkės teismas: Dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku sudavė dukrai per rankÄ , po to tampė pagriebęs už žasto, dukra sakė, kad jai skaudėjo. O dėl grasinimo nužudyti nurodė, kad įvykio laiku sėdėjo lovoje, siuvo, kambaryje degė Å¡viesa. Pradžioje per langÄ Ä¯krito vienas akmuo, kuris nukrito ant žemės, o antras akmuo nukrito ant lovos. Ji basa iÅ¡lėkė į laukÄ , ten sutiko kaltinamÄ jį, kuris buvo pakėlęs akmenį ir pasakė, kad jÄ užmuÅ¡.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1874-673/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56445-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J.

P., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių J. P. ir A. P. atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. P., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, turintis 35 proc. darbingumÄ , deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), po paskirtos kardomosios priemonės gyvena Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016 m. gegužės 26 d. dėl smurto prieÅ¡ A.

P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 26 d. fizinio skausmo sukėlimu Å¡eimos narei – dukrai), 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 15 d. grasinimu nužudyti). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., R.

P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais savo Å¡eimos narę, tuo metu nepilnamete dar buvusiÄ dukrÄ J. P., gim. 2001-03-05, delnu sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės rankos žastÄ , sugriebęs už deÅ¡inės rankos žasto jÄ tampė, taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmÄ . Be to, 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., R. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A.

P., metė du akmenis į langus ir tyčia iÅ¡daužė (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kėdainių rajone, vieno lango stiklus, o iÅ¡sigandusiai A. P. iÅ¡bėgus į kiemÄ , kieme rankose virÅ¡ galvos laikydamas akmenį ir juo užsimojęs prieÅ¡ A. P., grasino jÄ nužudyti iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „jei tu mane palieki, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis R. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai.

Patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais savo dukrÄ J. P., sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ , sugriebęs už rankos jÄ tampė. Suvokia, kad dukrai suskėlė fizinį skausmÄ . 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A. P., metė du akmenis į langÄ ir langÄ iÅ¡daužė. Metė į tÄ langÄ , prie kurio stovi miegamojo lovos galvugalis.

Kai iÅ¡sigandusi žmona iÅ¡bėgo į kiemÄ , užsimodamas akmeniu jis galėjo grasinti jÄ užmuÅ¡ti, galėjo mesti į jÄ akmenį, bet to neprisimena dėl girtumo. Suvokia, kad tokie jo veiksmai žmonai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Taip pasielgė įpykęs, kad negali gyventi savo namuose. Su žmonos civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, neturtinę žalÄ praÅ¡o sumažinti, mano, kad reali suma bÅ«tų 300 Eur. Dukros ir žmonos atsiprašė.

Gailisi. Yra neįgalus, jam nustatytas darbingumas 35 procentai, vienintelės pajamos – 223 Eur neįgalumo pensija. Jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs, pripažįsta, kad iÅ¡gėręs tampa agresyvesnis, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis ir raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai (BK 140 straipsnio 2 dalis) IÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 17 val., į namus grįžo tėvas R. P., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžęs pradėjo rėkauti, tarp jo su mama kilo ginčas dėl nuolatinio jo girtuokliavimo. Tėvas, bÅ«damas virtuvėje, gėrė atsineÅ¡tÄ degtinę, po to abu su mama nuėjo į koridorių parÅ«kyti, tačiau ir ten ginčijosi. Kai ji pas juos nuėjo, tėvas norėjo pulti mamÄ , tačiau ji įsikiÅ¡o ir liepė jam sėstis.

Grįžus į virtuvę tėvas vėl praėjo pulti mamÄ , todėl ji vėl įsikiÅ¡o, pradėjo ant jo rėkti, kad jis eitų į laukÄ . Jai stovint tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, tėvas sudavė jai vienÄ kartÄ delnu per deÅ¡inę rankÄ . SmÅ«gio metu ji jautė skausmÄ , po to tėvas sugriebė jai už tos pačios rankos Å¡iek tiek į jÄ Ä¯Å¾nybdamas ir tampė jÄ už megztinio. Sugriebimo ir įžnybimo metu jai skaudėjo (1 t., b. l. 71-74). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigÅ«nas įvykio vietoje bendravęs su nukentėjusiÄ ja J.

P. pažymėjimo, kad ji labai susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi, kaltinamasis – susijaudinęs, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, sulaikomas prieÅ¡inosi (1 t., b. l. 28-31). IÅ¡ praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. paskambinusi A. P.pranešė, kad jos neblaivus vyras konfliktuoja, muÅ¡asi, dukrai suplėšė bluzonÄ (2 t., b. l. 32). SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo metu A. P. pateikė skaitmeninę laikmenÄ su dviem vaizdo įraÅ¡ais, kurie buvo apžiÅ«rėti kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimui (1 t., b. l. 61-63).

IÅ¡ CD diske esančios filmuotos medžiagos matyti, kad nufilmuotas vykstantis žodinis konfliktas, kurio metu: mergina kaltina tėvÄ daug kartų muÅ¡us, kuomet jai teko ginti, po to nufilmuotas stumdymasis, vyriÅ¡kas balsas nurodo, kad jis yra stipresnis, mergina Å¡aukia, kad vyras neplėšytų jos rÅ«bo, kad pažiÅ«rėtų kÄ jis daro, mergina liepia vyrui su cigarete iÅ¡eiti (1 t., b. l. 65-66). IÅ¡ 2018-11-26 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui nustatyti akto matyti, kad į ligoninę atvežtas kaltinamasis buvo agresyvus, piktas, rėkavo, buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, tačiau orientuotas vietoje, laike ir savyje (2 t., b. l. 103).

Dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku sudavė dukrai per rankÄ , po to tampė pagriebęs už žasto, dukra sakė, kad jai skaudėjo. O dėl grasinimo nužudyti nurodė, kad įvykio laiku sėdėjo lovoje, siuvo, kambaryje degė Å¡viesa. Pradžioje per langÄ Ä¯krito vienas akmuo, kuris nukrito ant žemės, o antras akmuo nukrito ant lovos. Ji basa iÅ¡lėkė į laukÄ , ten sutiko kaltinamÄ jį, kuris buvo pakėlęs akmenį ir pasakė, kad jÄ užmuÅ¡.

Negali tvirtinti ar jis į jÄ metė ar tik bandė mesti, nes labai iÅ¡sigando ir pabėgo. Kaltinamasis ir anksčiau buvo grasinęs jÄ užmuÅ¡ti. Nurodė, kad dėl įvykio ji labai iÅ¡sigando. Bijojo, nes ir anksčiau jis jai grasino, be to iÅ¡daužė langÄ . Galvojo, kad jis gali jÄ nužudyti. Kaltinamais puikiai žinojo, kad ji vakarais toje vietoje sėdi, metė akmenį bÅ«tent per tÄ langÄ , nors yra ir kitų langų. Po įvykio ji gėrė vaistus, bijodavo pasilikti viena, patyrė didelį stresÄ , dar ir Å¡iandien geria raminamuosius vaistus, vakarais jaučia baimę, be vaistų neužmiega.

Jos pajamos per mėn. 240 Eur neįgalumo pensija ir 70 Eur vaiko pinigai. Pati dar prisiduria siÅ«dama, dukra taip pat uždarbiauja. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 158,38 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui. Bijotų gyventi kartu su kaltinamuoju, Å¡iuo metu vyksta jų skyrybų procesas. IÅ¡tirti įrodymai. Liudytoja/nukentėjusioji J. P. nurodė, kad po 2018 m. lapkričio 26 d. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto naudojimo prieÅ¡ jÄ , jos tėvui R.

P. buvo paskirta kardomoji priemonė, pagal kuriÄ jis negalėjo artintis prie jos ir mamos. 2019 m. kovo 15 d. apie 19.55 val., ji išėjo pas draugę ir mamÄ paliko vienÄ namuose. Praėjus nedaug laiko jai paskambino mama ir susijaudinusiu balsu pasakė, kad tėvas daužo langus. Ji greitai grįžo į namus, kur koridoriuje ant spintelės pamatė nemaÅ¾Ä akmenį. Tėvas sėdėjo virtuvėje prie stalo, matėsi, kad jis yra neblaivus. Namuose buvo mama su kaimynu. Kambaryje buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, ant lovos pabirusios stiklo Å¡ukės. Matė, kad vienas akmuo gulėjo ant lovos, kitas kambaryje ant grindų.

Atvykus pareigÅ«nams tėvas prisipažino iÅ¡daužęs langus. Po įvykio mama buvo iÅ¡sigandusi ir tik apsiraminusi papasakojo, kad jai sėdint kambaryje ant lovos ir siuvant, pasigirdo stiklo dūžiai, ji pamatė ant žemės nukritusį akmenį, po to į kambarį vėl įskriejo akmuo ir nukrito ant lovos. IÅ¡sigandusi mama iÅ¡bėgo į kiemÄ ir kieme sutiko tėvÄ , kuris laikė rankose ir užsimojo dideliu akmeniu, kurį norėjo į jÄ mesti, bet ji nuo jo pabėgo pas kaimynę. KÄ konkrečiai užsimojęs tėvas sakė mamai neatsimena (2 t., b. l. 3-4).

Teisiamojo posėdžio metu J. P. patvirtino, kad po įvykio mama pasakojo, kad tėvas pagrasino mamÄ nužudyti. Liudytojas V. N. nurodė, kad jis gyvena Josvainiuose, (duomenys neskelbtini) , ir Å¡iuo metu pas jį laikinai gyvena R. P., nes jam yra paskirti apribojimai ir jis negali gyventi namuose, o daugiau gyventi neturi kur. R. yra gero bÅ«do, o jo žmona yra konfliktiÅ¡ka. 2019-03-15 R. iÅ¡ jo namų išėjo apie 19.50 val. Jis buvo neblaivus, bet kur ir su kuo gėrė nežino. Praėjus 10 minučių jam paskambino A.

P., kuri Å¡aukė, prašė ateiti padėti, nes R. iÅ¡daužė langus ir nori jÄ užmuÅ¡ti. Nieko nelaukęs jis nuėjo iki P. namų ir pamatė ateinančiÄ A., kuri buvo be striukės ir norėjo parodyti, kur yra iÅ¡daužtas langas. Jam pasiÅ«lius eiti į namus pažiÅ«rėti kÄ daro R., abu nuėjo į namo vidų. Atėjus į namo vidų ant spintelės gulėjo apie 2 kg svorio akmuo. R. ramiai sėdėjo virtuvėje prie stalo. Tik įėjus A. pradėjo ant jo rėkti necenzÅ«riniais žodžiais.

Po to atėjo kaimynė, kurios jis nepažįsta, į namus atbėgo dukra Justina, kuri rėkė ant tėvo, lyg sudavė jam per veidÄ . R. tylėjo. Jis moterims pasakė, kad jos R. neprovokuotų, nes pačios kaltos dėl jo smurto ir išėjo (2 t., b. l. 9-10). Liudytoja R. V. nurodė, kad ji nuo 2019 m. kovo pradžios gyvena Josvainiuose, LabÅ«navos g. 24, kaimynų dar nepažįsta. 2019 m. kovo 15 d. apie 20 val., kažkas paskambino į namo duris, kieme buvo kažkoks triukÅ¡mas. Atidariusi duris pamatė moterį, kuri gyvena kaimynystėje.

Moteris kalbėjo telefonu, kaip suprato - kvietėsi pagalbÄ . Moteris telefonu sakė, kad vyras iÅ¡daužė langÄ , kad galėjo jÄ užmuÅ¡ti, buvo iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, buvo basa, tik su kojinėmis. Ji davė jai Å¡lepetes, davė atsigerti, ramino. Pabuvusi kelias minutes moteris išėjo, kaip suprato - laukti policijos (2 t., b. l. 15-17). Liudytoja L. V. nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d., jai dirbant Kėdainių rajono PK su tyrėja K. A., pagal budėtojo nurodymÄ vyko į (duomenys neskelbtini) , kur buvo nurodyta, kad vyras, kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti, iÅ¡daužė langÄ .

Atvykus juos pasitiko moteris, kuri elgėsi neadekvačiai, Å¡aukė, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, dėl ko buvo sunku suprasti kÄ ji kalba. Prašė jos nurimti ir ramiau paaiÅ¡kinti kas nutiko. Moteris nuvedė juos prie namo lango, parodė, kad langas yra iÅ¡daužtas, sakė, kad langÄ iÅ¡daužė vyras, kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti. Per moters Å¡auksmÄ ne viskÄ galima buvo suprasti, kÄ ji sakė. Atėjus į namÄ vyras sėdėjo virtuvėje, jis buvo neblaivus, tačiau ramus, nuosekliai atsakinėjo į klausimus, paaiÅ¡kino, kad tai jo namai, todėl jis stiklus ir iÅ¡daužė.

Moteris ant jo vis Å¡aukė, pribėgusi prie vyriÅ¡kio atėmė iÅ¡ jo rankų puodelį. Moteris elgėsi neadekvačiai, lakstė po namus, todėl jai pasakė, kad jei ji nenurims, tai bus iÅ¡kviesti medikai. Po to moteris aprodė kambarį, kuriame buvo iÅ¡daužtas lango stiklas, matė, kad ant lovos ir ant spintelės yra pabirusios stiklo Å¡ukės, vienas akmuo buvo ant lovos, kitas ant žemės. Moteris pasakė, kad tuo laiku, kai langas dužo, ji siuvo, kad po stiklo dūžių ji iÅ¡bėgo į kiemÄ ir sutiko vyrÄ , kuris rankose laikė akmenį ir supratusi, kad jis akmenį į jÄ mes, ji pabėgo pas kaimynę.

Koridoriuje ant spintelės buvo dar vienas akmuo ir moters paklausus iÅ¡ kur jis, Å¡i atsakė, kad nežinanti, kad tikriausiai akmenį atsinešė vyras. Kadangi namuose jau buvo ir moters dukra, kuri elgėsi adekvačiau, jos paprašė įvertinti preliminariai padarytÄ Å¾alÄ . Moteris į pastabas nereagavo, buvo stipriai susijaudinusi, tai puldavo į aÅ¡aras, tai imdavo rėkti, todėl buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba (2 t., b. l. 20-21). Liudytoja K. A. nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 20.15 val., ji kartu su tyrėja L.

V. vyko į (duomenys neskelbtini) , pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ . Atvykus juos pasitiko moteris, kuri rėkė, buvo apimta isterijos, kažkÄ rėkė, bet ji nesuprato žodžių, parodė iÅ¡daužtÄ langÄ , sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Moteris sakė, kad langÄ iÅ¡daužė jos vyras, su kuriuo dabar vyksta skyrybos. Nuėjus į namo vidų virtuvėje rado sėdintį vyrÄ , kuris buvo ramus, matėsi, kad jis yra neblaivus. Jis pripažino, kad iÅ¡daužė namo langÄ , kad iÅ¡daužė savo namo langÄ .

Ä®eidama į namo vidų ant spintelės ji matė akmenį, tačiau negirdėjo, kad kas nors butų sakęs, jog Å¡iuo akmeniu buvo grasinama. Moteris lakstė po namus ir gėrė kažkokius vaistus, todėl jai buvo iÅ¡kviesta medicinos pagalba (2 t., b. l. 26). IÅ¡ A. P. 2019-03-18 pareiÅ¡kimo matyti, jog ji nurodė, kad kuomet iÅ¡dužo lango stiklas, ji pagalvojo, kad jei kaltinamasis įeis į kambarį, tai tikrai jÄ užmuÅ¡, užmirÅ¡usi, kad dukros nėra namuose, Å¡aukė dukros vardÄ , Å¡aukė „kaimynai padėkit“, neapsiavusi batų iÅ¡bėgo iÅ¡ namų į laukÄ , kur kieme sutiko kaltinamÄ jį, kuris aukÅ¡tai iÅ¡kėlęs abiem rankomis laikė didelį akmenį ir sakė, kad jei ji jį paliks, tai jis jÄ užmuÅ¡, bei taip pasakęs akmenį sviedė į jÄ (1 t., b. l. 99-100).

 IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kopijos matyti, kad atvykus pagalbai A. P. medikams nurodė, jog buvo pasikėsinta į jos gyvybę metant akmenį per langÄ , į jÄ . (2 t., b. l. 60-62).  IÅ¡ alkoholio kiekio patikrinimo žurnalo kopijos matyti, kad R. P. 2019 m. kovo 15 d. 21.11 val., buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 111).  Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. parodė langÄ , kuris buvo iÅ¡daužtas, parodė, kur nukrito pirmas ir antras akmenys, parodė vietÄ prie namo, kurioje R.

P. buvo užsimojęs prieÅ¡ jÄ dideliu akmeniu ir grasindamas užmuÅ¡ti į jÄ metė, parodė, kaip ir kur ji bėgo, parodė spintelę, ant kurios grįžusi rado akmenį, kuriuo R. P. jai grasino. Procesinis veiksmas buvo fotografuotas (1 t., b. l. 137-143). SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo metu A. P. pateikė tris fotonuotraukas su iÅ¡daužtu stiklu, vaizdu ant lovos, trimis akmenimis (1 t., b. l. 156-160). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) .

Apžiūros metu fiksuotas išdaužtas namo langas. Namo koridoriuje stovi spintelė, ant kurios yra padėti trys akmenys, kurie buvo paimti. Kambarys, kurio langas buvo išdaužtas – miegamasis, išdaužtas langas, prie kurio galvugaliu stovi miegamojo lova, ant lovos matyti padėti siuvimo reikmenys, ant grindų laminato matosi 4 cm ilgio išdaužta žymė. Fotografuota (1 t., b. l. 105-115). Apžiūrėjus akmenis nustatyta, kad jų dydžiai: 21x18 cm, 18x18 cm, 16x13 cm. Akmenų paviršiai nelygūs, grublėti, fotografuota (1 t., b. l. 116-120).

IÅ¡ BPC praneÅ¡imo pažymos matyti, kad 2019-05-03 A. P. policijÄ kvietė todėl, kad neblaivus sutuoktinis – kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti, buvo atėjęs prie namo kiemo vartų. Nuvykus policijos pareigÅ«nas A. P. kaltinamojo nekaltino jai grasinus (2 t., b. l. 40). IÅ¡ BPC praneÅ¡imo pažymos matyti, kad dėl 2019-03-15 įvykio nukentėjusioji A. P. skambino tris kartus, prašė policijos pareigÅ«nų važiuoti greičiau, pažymoje nurodyta, kad iÅ¡ balso galima spręsti, kad moteris labai susijaudinusi, įbauginta, kalba pakeltu tonu, vis nerimauja dėl neatvykstančių policijos pareigÅ«nų (2 t., b. l. 47-49).

Iš 2019-03-26/04-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nors R. P. ir konstatuotas psichikos sutrikimas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 97-101). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 18.45 val., R.

P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais savo Å¡eimos narę, tuo metu nepilnamete dar buvusiÄ dukrÄ J. P., gim. 2001-03-05, delnu sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės rankos žastÄ , sugriebęs už deÅ¡inės rankos žasto jÄ tampė, taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J. P. fizinį skausmÄ . Be to, 2019 m. kovo 15 d. apie 20.05 val., R. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti savo sutuoktinę A.

P., metė du akmenis į langus ir tyčia iÅ¡daužė (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kėdainių rajone, vieno lango stiklus, o iÅ¡sigandusiai A. P. iÅ¡bėgus į kiemÄ , kieme rankose virÅ¡ galvos laikydamas akmenį ir juo užsimojęs prieÅ¡ A. P., grasino jÄ nužudyti iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „jei tu mane palieki, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei dukrai (BK 140 straipsnio 2 dalis) Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Artimo giminaičio ir Å¡eimos nario sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sÄ raÅ¡as asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar Å¡eimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kartu gyvenantys kaltinamasis ir nukentėjusioji yra tėvas ir dukra, jie laikytini ir artimais giminaičiais, ir Å¡eimos nariais. Kaltinamasis prisipažino, kad atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės rankos žastÄ , sugriebęs už deÅ¡inės rankos žasto jÄ tampė, pripažino, kad taip smurtaudamas sukėlė nepilnametei dukrai J.

P. fizinį skausmÄ . Jo kaltę įrodo dėl melagingų parodymų įspėtos nukentėjusiosios A. P. parodymai, kad ji matė, kaip kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir iÅ¡tirti nukentėjusiosios 2018-11-28 duoti J. P. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis sudavė jai per rankÄ , pagriebęs už rankos įžnybdamas tampė, kad jai skaudėjo. Å iais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, be to ir kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusiosios sakė tiesÄ .

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir anksčiau apraÅ¡yti iÅ¡tirti netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie taip pat patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo savo dukros atžvilgiu. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmÄ kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, bÅ«damas suaugęs privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, ir Å¡ių pasekmių norėjo, todėl R.

P. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal įstatymÄ toks grasinimas turi bÅ«ti iÅ¡sakytas konkrečiam asmeniui ir turi bÅ«ti realus. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato bÅ«tent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013).

Å io nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis prisipažino, jog norėdamas įbauginti nukentėjusiÄ jÄ , akmenimis iÅ¡daužė kambario, kuriame tuo laiku nukentėjusioji buvo, langÄ , patvirtino, jog galėjo užsimojęs akmeniu grasinti iÅ¡sigandusiai ir į kiemÄ iÅ¡bėgusiai nukentėjusiajai jÄ užmuÅ¡ti, suvokia, kad ji galėjo jo grasinimÄ suprasti kaip realų. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, kad ji tikėjo, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimÄ , prieÅ¡ kurį du kartus mesdamas akmenis iÅ¡daužė tÄ namo langÄ , prie kurio ji paprastai tuo laiku sėdėdavo, patvirtino, jog kaltinamojo grasinimo ji buvo iÅ¡sigandusi, nurodė, kad kaltinamasis ir blaivus, ir neblaivus bÅ«na agresyvus, anksčiau yra ne kartÄ jÄ sumušęs, jai grasinęs. Tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginė to įvykio liudytoja kaltinamojo dukra J.

P.. Be to, kaltinamojo tyčia patvirtina ir anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai: įvykio vietoje rasti ir paimti trys pakankamai dideli, todėl pavojingi, akmenys; buvo iÅ¡daužtas langas, prie kurio galvugaliu stovi miegamojo lova, ant kurios įvykio laiku sėdėjo ir siuvo nukentėjusioji A. P., kÄ kaltinamasis, santuokoje gyvendamas kartu su nukentėjusiÄ ja, kambaryje degant Å¡viesai, turėjo žinoti ir akivaizdžiai žinojo, nes iÅ¡daužė ne bet kurį langÄ , o tikslingai langÄ prie lovos.

Kaltę patvirtina ir iÅ¡tirti kitų liudytojų parodymai apie nukentėjusiosios bÅ«klę po įvykio, tai yra, kad nukentėjusioji buvo dideliame strese, Å¡altu laiku vien tik su kojinėmis bėgo pagalbos pas kaimynus, kas rodo, jog nukentėjusioji buvo labai iÅ¡sigandusi, tai yra tikėjo, jog situacija jai yra realiai pavojinga. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo iÅ¡sakyti grasinimai užmuÅ¡ti, tai yra nužudyti, tai yra po to, kai kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ dukrÄ , po ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis turėjo palikti namus bei gyventi kitur, dėl ko kaltinamasis akivaizdžiai labai pyko, atsižvelgdamas į tai, kad tuo laiku nukentėjusioji jau buvo pradėjusi skyrybų procesÄ su kaltinamuoju, reikalavo turto, kuris, kaltinamojo įsitikinimu, jai nepriklauso;

į kaltinamojo bÅ«dÄ , tai yra į tai, kad ir anksčiau jis yra smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, kÄ Ä¯rodo ir 2016 m. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, į tai, kad kaltinamasis yra agresyvus, kÄ Ä¯rodo ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir paties kaltinamojo prisipažinimas - kad jis įvykio laiku buvo neblaivus, o neblaivus tampa agresyvus; į tai, kad nukentėjusiajai grasinta užmuÅ¡ti buvo prieÅ¡ tai akmenimis iÅ¡daužus namų langÄ , po ko užsimojus akmeniu ir prieÅ¡ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji turėjo pagrindÄ bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius, kÄ Ä¯rodo ir aplinkybės, jog ji net kelis kartus skambino ir kaip galima greičiau atvykti kvietė policijos pareigÅ«nus.

Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspÅ«dį, kad jo grasinimai realÅ«s, siekė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯bauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų bet, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji iÅ¡sigando, kaltinamojo grasinimai jai atrodė realÅ«s. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas, aiÅ¡kiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, iÅ¡sakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sutuoktinei, kaltinamojo elgesio prieÅ¡istorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimÄ dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Kadangi grasinimÄ nukentėjusioji manė esant realų, turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra laikoma baigta. Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebÅ«tų nusikaltęs, todėl kaltinamas, prieÅ¡ vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa bÅ«damas neblaivus.

Kaltinamojo tyčiÄ dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimÄ orientuotis be iÅ¡tirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai iÅ¡samÅ«s. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Kadangi nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis į nukentėjusiÄ jÄ akmenį realiai metė, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Å ios aplinkybės paÅ¡alinimas įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi. Teismas, iÅ¡analizavęs surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nepilnametei dukrai) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimÄ ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kÄ pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta nesugebant ir nenorint suvaldyti savo emocijų; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (3 tomas, b. l. 52-80, 104-106): neteistas, 2003-12-09 nuosprendžiu pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis psichiatrinėje ligoninėje, 2016 m. gegužės 26 d. dėl smurto prieÅ¡ A.

P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, nuobaudos, kur baudos nesumokėtos, galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus, iki 2022-01-14 nustatytas darbingumas 35 procentai, neregistruotas Kėdainių VšĮ Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupėse, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos nuo 1997-11-05, diagnozė:

Å izoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, iÅ¡ seniÅ«no charakteristikos matyti, jog: kaltinamasis dirba sezoninius darbus, yra įsigijęs patentÄ , turi žalingų įpročių, naudoja prieÅ¡ Å¡eimos narius psichologinį smurtÄ , pastaruoju metu tapo agresyvesnis, konfliktuoja su savo Å¡eimos nariais. A. P. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, moteris niekus nedirba. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d., 61 str.), skiriant bausmes mažesnes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (48 str. 2 d.), bausmes, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinant visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 3 d.), skiriant tokius įstatyme numatytus ir prokuroro papraÅ¡ytÄ Ä¯pareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), kurie įtakotų ne pirmÄ kartÄ agresyviai besielgiančio, vartoti alkoholį linkusį kaltinamojo elgesį, subendrintÄ bausmę 1/3 mažinant (BK 64 1 str.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo/suėmimo laikÄ (BK 66 str.), bei, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimÄ kaltinamasis padarė smurtaudamas prieÅ¡ savo Å¡eimos narę/artimÄ giminaitę ir tai padarė jau ne pirmÄ kartÄ , tai yra kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. P. pozicijÄ , į laikÄ , kuris praėjo nuo kaltinamojo padaryto nusikaltimo A. P. atžvilgiu, į tai, kad neįgalus kaltinamasis jau nuo 2018-11-28, pagal teismo paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium, gyvena ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, o pas svetimus žmones, į tai, kad jis sutiko gydytis dėl alkoholio vartojimo, teismas mano, kad kaltinamasis, prisipažindamas padaręs nusikalstamas veikas, padarė iÅ¡vadas dėl savo agresyvaus elgesio, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens, tuo pačiu uždraudžiant toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nukentėjusioji (BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str.), skirti nėra pagrindo.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo sulaikytas/suimtas nuo 2018-11-26 19.35 val. iki 2018-11-28 14.32 val., suimtas nuo 2019-03-18 13.00 val. iki 2019-05-02 15.00 val. (2 t., b. l. 126-128, 149-152; 3 t., b. l. 24-25, 31-32, 46-50). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (3 t., b. l. 16, 17-18). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji, kuri jau yra pilnametė - J.

P. civilinio ieÅ¡kinio dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo atsisakė, todėl atsisakymas priimtinas ir procesas dėl Å¡io ieÅ¡kinio nutrauktinas. Nukentėjusioji A. P., byloje pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 158,38 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 130), ieÅ¡kinį palaikė, neturtinės žalos dydį nustatyti paliko teismo nuožiÅ«rai. Kaltinamasis sutiko su turtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau neturtinę žalÄ prašė mažinti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo pozicijÄ , į nukentėjusiosios pateiktus dokumentus dėl turtinės žalos dydžio, tai yra sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kvitÄ dėl iÅ¡laidų degalams (3 t., b. l. 131-133), nukentėjusiosios ieÅ¡kinys dėl 158,38 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, patirta turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į:

1) pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia padaryta nusikalstama veika kaltinamajam žinomai neįgaliÄ nukentėjusiÄ jÄ A. P. labai iÅ¡gÄ sdino, sukėlė stresÄ , tai yra ji patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kÄ patvirtina ir iÅ¡tirti liudytojų parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo aplinkybė, dėl ko ji ir dabar bijo viena bÅ«ti namuose, geria raminamuosius vaistus, be vaistų negali užmigti.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sÄ moningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti dvasines kančias. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Tačiau tuo pačiu negalima teigti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai sunkias pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, sveikatos sutrikdymo dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos nukentėjusioji nepatyrė, tokių objektyvių įrodymų byloje nėra, neįgalumas nukentėjusiajai buvo nustatytas iki įvykio.

Kaltinamasis taip pat neįgalus, gauna tik 223 Eur neįgalumo pensijÄ , kitų pajamų Å¡iuo metu negauna, iÅ¡ jo nukentėjusiajai priteista ir turtinė žala. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusieji ar civiliniai atsakovai, neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai A. P. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Trys akmenys, saugomi dėžėje Kauno AVPK Kėdainių r. PK (kvito Nr. 0045708, 1 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankiai, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 72 str., 94 str.). CD, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje. Proceso iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingÄ turtinę padėtį, kuri sÄ lygota ir jo pakankamai didelio neįgalumo (darbingumas 35 procentai), ir jo turimų skolų (duomenys iÅ¡ LITEKO), į tai, kad buvo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai, tai yra į kaltinamojo pareigÄ atlyginti žalÄ nukentėjusiajai, į kaltinamojo turimÄ pareigÄ pasirÅ«pinti dar gimnazijoje besimokančia dukra, į tai, kad dėl kaltinamojo turimų problemų dėl psichikos sveikatos - siekiant užtikrinti kaltinamajam galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybÄ , teismas gynėjo privalomÄ dalyvavimÄ užtikrino savo iniciatyva ir VGTP kaltinamajai gynėjÄ paskyrė - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 320,19 Eur (2019-06-12 pažyma Nr. NTP-7-3594) už advokato atstovavimÄ nukentėjusiosioms, ir 23,56 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, atsižvelgiant dar ir į tai, kad posėdis vienÄ kartÄ buvo perkeltas ir nauji Å¡aukimai siųsti dėl kaltinamojo gynėjo negalėjimo dalyvauti procese, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos, iÅ¡ kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nepilnametei dukrai) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti), ir nuteisti: · pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant/uždraudžiant:

1) įpareigojant per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) visu bausmės laiku uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo); · pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant/uždraudžiant:

1) įpareigojant per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) visu bausmės laiku uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo); remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes tarpusavyje subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant visÄ Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimÄ , bausmės metu įpareigojant/uždraudžiant:

1) įpareigojant per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) visu bausmės laiku uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo); remiantis BK 641 straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimÄ , bausmės metu įpareigojant/uždraudžiant:

1) įpareigojant per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) visu bausmės laiku uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo); bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad R. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimÄ ir draudimÄ , nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimÄ /draudimÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo, draudimo), Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista į su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jis vėl gali bÅ«ti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areÅ¡tas). Å iuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2018-11-26 iki 2018-11-28, ir nuo 2019-03-18 iki 2019-05-02, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. P. ir A. P., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. P. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo ir procesÄ dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nutraukti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. P. 158,38 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 38 ct) turtinės žalos ir 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A.

P., gim. 1972-04-09. Daiktinius įrodymus - tris akmenis, saugomus Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsitesėjus konfiskuoti ir sunaikinti. CD, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje. Valstybės garantuojamų teisinės pagalbos iÅ¡laidų už advokato atstovavimÄ nukentėjusiosioms – 320,19 Eur ir 23,56 Eur teismo paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ kaltinamojo valstybei nepriteisti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad teikiant apeliacinį skundÄ , jame turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė