d19ee143-b5cb-43a6-8e98-12b9affcd1cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Ernesto Spruogio, Medofijos Povilaitienės ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-610(11);

2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį nuo 2011-04-30 iki 2012-05-06 – 2046,03 Lt, ir nuo 2012-09-01 po 37,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

3) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 823,12 Lt;

4) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių neturtinę žalÄ â€“ 2000 Lt;

5) įpareigoti atsakoves toliau mokėti Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909, paskirtÄ 687,01 Lt dydžio pensijÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2011-05-12 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1909 jam paskirta 687,01 Lt (be valstybinės socialinio draudimo 360 Lt bazinės pensijos) valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensijÄ . Pensija nuo 2011-04-30 iki 2011-05-01 buvo sumažinta 5,67 litais, o nuo 2011-05-01 iki 2012-05-01 – 170,03 litais. Nuo 2012-05-06 pradėjus dirbti buvo mokama priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio dar kartÄ sumažinta valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensijÄ , dėl ko nuo 2012-05-06 iki 2012-06-01 neiÅ¡mokėtos pensijos dalis susidarė 106,69 litai, nuo 2012-06-01 iki 2012-07-01 – 216,15 litai, nuo 2012-07-01 iki 2012-09-01 po 250,14 litų kas mėnesį.

Nuo 2012-09-01 dirbantiems valstybinės pensijos gavėjams buvo panaikintas antrÄ kartÄ sumažintos pensijos mažinimo koeficientas. Nuo 2012-09-01 iki Å¡iol kas mėnesį yra nesumokama po 37,01 litus. 2012-12-31 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, bet skundžiamu 2013-01-14 raÅ¡tu Nr. 1D-610 (11) buvo informuotas, kad valstybinės pensijos dalis nebus grÄ Å¾inta nes nėra teisinio pagrindo.Pažymi, kad Laikinajame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Pagrįsdamas savo reikalavimus remiasi Konstitucinio Teismo praktika dėl įgytų pensijų mokėjimo garantijų, asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei valstybės pareigos tai užtikrinti, be visa ko nustatant teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Skunde remiasi ir 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame pasisakyta dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių atitikimo Konstitucijai.

Prašė byloje taikyti bendrÄ jį teisės principÄ ius curia novit ir priteisti iÅ¡ tinkamo atsakovo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–24).             Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui pensija buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai todėl buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti sumažintÄ pareiÅ¡kėjo pensijÄ .

Vidaus reikalų ministerija apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ buvo perskaičiuojama ir iÅ¡mokama sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Kitas pareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimo įstatyminis pagrindas - Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pripažinta neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012-09-01 ir pareiÅ¡kėjo skundo padavimo metu nebetaikoma teisiniams santykiams, o Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali bÅ«ti taikomas ginčo santykiui iki jo įsigaliojimo.Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus panaikinti 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-610(11); solidariai priteisti iÅ¡ ministerijos ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, 2000 Lt neturtinę žalÄ ir įpareigoti atsakoves pareiÅ¡kėjui mokėti 687,01 Lt dydžio pensijÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus ministerija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui nuo 2011-04-30 paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo teisėtumo.Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909 nuo 2011-04-30 neterminuotai paskirta 687,01 Lt dydžio pensija (b. l. 14).

Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-12 sprendimu Nr. 11SP-1909 pareiÅ¡kėjui nuspręsta mokėti socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ nuo 2011-04-30 (b. l. 15). 2012-06-18 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-2866 pareiÅ¡kėjui nutrauktas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas nuo 2012-05-07 (b. l. 16).PareiÅ¡kėjas 2012-12-31 (ministerijoje gautas 2013-01-02, registracijos Nr. 1P-3) su praÅ¡ymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 17).Vidaus reikalų ministerija 2013-01-14 sprendime Nr. 1D-610(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo“ atsakė pareiÅ¡kėjui į jo 2012-12-31 praÅ¡ymÄ (b. l. 18-19).

PaaiÅ¡kinta, kad pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę buvo apskaičiuotas pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas, kuris yra 0,8594. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtÄ koeficientÄ pareiÅ¡kėjo pensijos dydis perskaičiuotas: 687,01 Lt x 0,8594 = 590,42 Lt. O kadangi Å¡is dydis yra mažesni nei ribinis valstybinės pensijos dydis (650 Lt), todėl, vadovaujantis laikinojo įstatymo 4 str. 5 d. pareiÅ¡kėjui mokama ribinio dydžio valstybinė pensija – 650 Lt.

O kartu su mokamu bazinės pensijos dydžio priedu (360 Lt) pareiÅ¡kėjui pensija perskaičiuota taip: 1047,01 Lt x 0,8594 = 876,98 Lt. Remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamais laikotarpiais turėjo ir draudžiamų pajamų, jo pensija, atsižvelgiant į Å¡ių pajamų dydį, buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Vykdant Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274), kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01, todėl apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pensijas nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Sprendime pabrėžta, kad iki 2013-12-31 pensijos ir toliau bus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 155-7985) 4 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato. Konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo mokėti 687,01 Lt dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ . Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ asmenų ratÄ , taip pat Å¡ios pensijos skyrimo sÄ lygas ir dydžius.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Å is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274). PareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai;

4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensijÄ , kaip viena iÅ¡ socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę jurisprudencijÄ privalo bÅ«ti siejama su prigimtine nuosavybės teise.

Teisės į pensijÄ turtinių aspektų neliečiamumas kyla iÅ¡ prigimtinės teisės į nuosavybę. BÅ«tent Å¡i aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytÄ pensijÄ bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje LVAT pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais.

Minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas. Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iÅ¡ teisės aktų, vėliau pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Remiantis LVAT praktika bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui iÅ¡lieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo.IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-38 pažymos Nr. 11PP(P)-196 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis su baziniu pensijos priedu (viso 687,01 Lt + 360 Lt = 1047,01) laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo sumažintas iki 876,98 Lt, o nuo 2012 m. gegužės mėn., iki Å¡iol pareiÅ¡kėjui yra mažinama paskirta 687,01 pensija be bazinio pensijos priedo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį iki 650 Lt.

Iš pažymos taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio iki rugpjūčio pareiškėjui pensija dar buvo ribojama ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, o vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-38 pažymos Nr. 11PP(P)-196 taip pat matyti, kad pareiškėjui nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta 1950 Lt pensijos, tačiau, kaip jau minėta, šiuo laikotarpiu pensija pareiškėjui buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas ir buvo išmokėta tik 1344,6 Lt, todėl susidarė 605,40 Lt nepriemoka (1950-1344,6=605,40).Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes mano, kad pareiškėjui R.

A. visos pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingÄ jo teisių teisminę gynybÄ , socialinį teisingumÄ bei teisės virÅ¡enybę.Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjui pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl atsakovės Vidaus reikalų ministerijos kaltės, kadangi ji priimdama sprendimus taikė galiojusius teisės aktus, kurie vėliau įsigaliojusiu 2012-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 605,40 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuri turi užtikrinti, kad priimamais įstatymais nebÅ«tų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai, todėl atsakovės veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis nevirÅ¡ijo 20 procentų leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta ir tai, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieÅ¡taraujančios Konstitucijai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 2046,03 Lt ir priteisti nuo 2012-09-01 iki teismo sprendimo įsitesėjimo dienos po 37,01 Lt, t. y. skirtumÄ nuo paskirtos 687,01 Lt pensijos ir mokamos sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį 650 Lt pensijos, kas mėnesį, netenkintinas.PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė reikalavimÄ panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimÄ Nr. 1D-610(11).

LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad nors atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-610(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Tai atitinka ir vėlesnę LVAT praktikÄ (pvz., 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1708-13). 2012-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31. PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakoves mokėti paskirtÄ 687,01 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi bÅ«ti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiÅ¡kai galėtų sukelti kolizijÄ su atitinkamu Å¡ių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais.

Tokios pozicijos laikosi LVAT panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (2010-04-06 sprendimas adm. byloje Nr. A143-53/2010, 2012-10-08 nutartis adm. byloje Nr. A662-2941/2011 ir kt.). Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ Ä¯pareigoti mokėti visÄ paskirtÄ pensijÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atlyginti 2000 Lt neturtinę žalÄ , kurios visiÅ¡kai nepagrindė.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.Kaip minėta pareiÅ¡kėjas net nenurodė bei nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kė žala, nepateikė jokių įrodymų, atitinkamai – nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų patyrė neturtinę žalÄ .

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :                          PareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-610(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti R.

A. 605,40 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus 40 ct) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .                           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėjai                                                                                                            Ernestas Spruogis                                                    Medofija Povilaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                  Nijolė SuÅ¡inskienė