2020-04-09 Nr. AB-7151-3-61-3-00333-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-09 Nr. AB-7151-3-61-3-00333-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas N. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SP1-1702 (11.2.1E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-266-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00333-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas N. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SP1-1702 (11.2.1E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. vasario 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo patikslinti skundo ir jo priedų išsiuntimo teismui aplinkybes ir pateikti teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius skundo išsiuntimą teismui per pašto įstaigas. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį.
2020 m. vasario 14 d. pareiškėjos atstovė pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. D. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad NMA 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SP1-1702 (11.2.12E) gavo 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjos skundas gautas 2020 m. vasario 1 d. Paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. gruodžio 19 d. Skundo neva išsiuntimo teismui spaudas ant voko yra datuotas 2019 m. gruodžio 7 d. (ant spaudo žymė „Vilnius“), ankstesne data nei voke esantys dokumentai. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad tikrai šią dieną nebuvo siųsta teismui siunta. Įrodymų, kad gruodžio 17 d. ar vėliau buvo siųsta teismui siunta nepateikta, o vokas teismą pasiekė 2020 m. vasario 1 d. (spaudas ant voko).
Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, kad terminas skundui pateikti jau ėjo į pabaigą, 2019 m. gruodžio 17 d. atvyko į Vilnių su advokate suderinti skundo turinio ir aptarti situacijos. Po pokalbio advokatų kontoroje, advokatė jau nurodė, jog reikalinga sumokėti žyminį mokestį ir nurodė, jog tik po apmokėjimo skundą bus galima pateikti teismui. Kadangi prieš šventes turėjo ir kitų reikalų, su advokate sutarė, kad žyminį mokestį apmokės pati nuvykusi į banką. Pasiėmė visus teismui skirtus dokumentus. Nuvykusi į prekybos centre BIG (Ukmergės g. 369, Vilnius) esantį Lietuvos pašto skyrių, teismui skirtus dokumentus išsiuntė, tačiau pamiršo sumokėti ir pridėti žyminį mokestį. Dėl laiško išsiuntimo aplinkybių nurodė, kad laišką išsiuntė 2019 m. gruodžio 17 d., tačiau pašto darbuotojos neprašė parodyti kaip pažymėjo voką (kokį antspaudą uždėjo ir kt.). Objektyvių dokumentų pateikti negali, nes dokumentus išsiuntė neregistruota pašto siunta.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Pareiškėja privalo įrodyti, kad skundą teismui teikia nepraleidusi įstatyme numatyto jo apskundimo termino, o jei praleido šį terminą ir prašo jį atnaujinti, - tuomet privalo pateikti įrodymus apie termino praleidimo priežasčių svarbumą. Pareiškėja, jauno amžiaus ir atstovaujama profesionalaus teisininko, teigia svarbius dokumentus teismui siuntusi pati, nes reikėjo sumokėti žyminį mokestį ir dar neregistruota pašto siunta. Pažymėtina, kad žyminis mokesti sumokėtas 2020 m. vasario 12 d. Pagal viešai Lietuvos pašto pateikiamą informaciją pašto siunta Lietuvoje (o juo labiau tame pačiame mieste) keliauja 2–5 dienas. Šiuo atveju pašto siunta, jei tikėti pareiškėjos paaiškinimais, Vilniuje išsiųsta į Vilniuje esančią įstaigą (teismą) keliavo 1,5 mėn. Nei pareiškėja, nei jos atstovė daugiau nei mėnesį nesidomėjo, ar teisme yra gauti jų siųsti dokumentai, ar yra išspręstas skundo priėmimo klausimas teisme. Įrodymų, kad skundas pašto įstaigoms įteiktas iki 2019 m. gruodžio 19 d. imtinai nepateikta. Nurodytas termino (ne)praleidimo priežastis teismas nelaikė objektyviomis.
Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėja šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, o terminas skundui paduoti buvo praleistas vieną mėnesį. Aptartos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti jos skundo.
III. Pareiškėja N. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.
2020 m. vasario 4 d. nutartimi teismas nustatė aplinkybę, kad pareiškėjos skundas pasiekė teismą neregistruotu paštu, o ant voko matomas išsiuntimo spaudas 2019 m. gruodžio 7 d. datos, taigi teismas pažymėjo, jog: spaudas ant voko yra datuotas 2019 m. gruodžio 7 d., ankstesne data nei voke esantys dokumentai. Pareiškėjos teigimu, objektyviai tokia situacija nėra įmanoma ir matyti, jog yra įsivėlusi pašto klaida, kuri niekaip nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Ji, netgi norėdama nebūtų galėjusi išsiųsti dokumentų 2019 m. gruodžio 7 d., kadangi tik 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė teisinių paslaugų bei atstovavimo sutartį su advokate, o pats skundas parengtas tik 2019 m. gruodžio 17 d.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl praleisto skundo padavimo termino, atsisakius šį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-367-525/2019).
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, visų pirma būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia NMA 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SP1-1702 (11.2.1E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kurį, jos teigimu, gavo 2019 m. lapkričio 18 d., taigi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjos skundas buvo gautas 2020 m. vasario 3 d. Spaudas ant voko rodo, kad skundas Vilniuje paštu buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 7 d. (b. l. 20), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek skundas (2019 m. gruodžio 17 d., b. l. 1–5), tiek atstovavimo sutartis (2019 m. gruodžio 10 d., b. l. 6) yra vėlesnėmis datoms nei išsiuntimo data ant voko. Pareiškėja nei su skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skundas buvo išsiustas anksčiau nei 2019 m. gruodžio 19 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja praleido terminą skundui dėl NMA 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SP1-1702 (11.2.1E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Šiuo atveju pareiškėja teigia, kad skundą teismui išsiuntė 2019 m. gruodžio 17 d., tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, o jos veiksmai delsiant kreiptis teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Kitaip tariant, skundo padavimo pirmosios instancijos teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjos elgesys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė