d19b687a-a4dd-42e5-8724-4bcb35660dee · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-314/2012                                                                                  Proceso Nr. 1-10-9-00132-2010-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija         1.2.18.1.; 1.2.29.3.; 2.4.6.1.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistajam R. Å . (R. Å .),gynėjai Odetai Daminaitytei,vertėjai Žanai Tadarovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . gynėjos Odetos Daminaitytės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir penkiems mėnesiams;- pagal BK 302 str. 1 d. areÅ¡tu penkiasdeÅ¡imčiai parų.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. sausio 18 d. laikas. IÅ¡ R.

Å . priteista nukentėjusiajam A. D. 111942,40 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. Å . nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ pasiskolinti iÅ¡ nukentėjusiojo A. D. 33000 eurų (113850 Lt) ir žinodamas, kad pastarasis paskolins jam reikalingÄ sumÄ tik laiduojant kitam asmeniui, 2010 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini), realizavo pateikdamas A. D. žinomai suklastotÄ didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d.

PaprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis (R. Å .) įsipareigoja iki 2010 m. liepos 7 d. sumokėti A. D. 33000 eurų, kurio eilutėje ,,laiduotojas“ už E. N. pasirašė nenustatytas asmuo ir laiduotojos paraÅ¡as buvo suklastotas. Tokiais veiksmais realizavo nukentėjusiajam A. D. suklastotÄ didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d. PaprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 33000 eurų (113850 Lt) sumai, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 213 str. 2 d.Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, 2010 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė kitų fizinių asmenų dokumentus - E.Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), ir G.

P. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 302 str. 1 d.Nuteistojo R. Å . gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jos ginamÄ jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymo iÅ¡teisinti, o veikÄ pagal BK 213 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 300 str. Gynėjos nuomone, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Gynėja, vadovaudamasi BK 2 str. 4 d. nuostatomis ir cituodama BK 213 str. 2 d. dispozicijÄ , teigia, kad jos ginamojo veikoje nėra visų pastarojo baudžiamojo įstatymo sudėties požymių. Taip pat, vadovaudamasi kasacinės nutarties Nr. 2K-7-301/2011 nuostatomis, teigia, kad paprastasis neprotestuotinasis vekselis nėra BK 213 str. numatyto nusikaltimo sudėties dalykas.Nurodydama baudžiamosios atsakomybės, atsirandančios pažeidus komentuojamÄ baudžiamÄ jÄ Ä¯statymÄ , nuostatas apeliantė teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, jog jos ginamasis siekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir sutrikdyti normaliÄ vertybinių popierių apyvartÄ .

Paprastojo vekselio suraÅ¡ymas yra vienas konkretus sandoris, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti konkrečiÄ sumÄ vekselio turėtojui. Tokio vekselio suraÅ¡ymas, nesukelia jokių finansinių prievolių valstybės institucijoms, todėl ir Å¡iuo atveju nukentėjusiajam pateikiant minėtÄ dokumentÄ , nekilo grėsmė valstybės finansų sistemai. Skundo autorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®statymo) 9 str. nuostatomis, teigia, kad pateikiant paprastÄ jį neprotestuotinÄ jį vekselį su suklastotu laiduotojo paraÅ¡u taip pat nėra sutrikdoma normali vertybinių popierių apyvarta, nes pats vertybinis popierius, tai yra, R.

Å . įsipareigojimas sumokėti A. D. 33000 eurų, iÅ¡lieka galiojantis. Todėl ji teigia, kad jos ginamasis, perduodamas nukentėjusiajam paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, neatliko BK 213 str. 2 d. numatytų veiksmų, nes R. Å . įsipareigojimas A.D. buvo ir yra tikras, nepriklausomai nuo laidavimo galiojimo.Be to, pagal Ä®statymo tiek 2 str. 1 d., tiek 32 str. nuostatas, laikytina, kad vekselio laidavimo suklastojimas nesudaro BK 213 str. 2 d. dalyko. Gynėja pažymi ir tai, kad iki įvykio dienos skundžiamame nuosprendyje nurodytas vekselis nebuvo Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje.

Lietuvos banko platinami vekselių blankai yra tik rekomenduojami, bet ne privalomi. Paprastasis vekselis kaip vertybinis popierius atsiranda apyvartoje, sudarius konkretų sandorį, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui konkrečiÄ vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ . Pateikdamas šį vertybinį popierių nukentėjusiajam apeliantės ginamasis ne realizavo didelės vertės Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantį vertybinį popierių, o pateikė į apyvartÄ didelės vertės vertybinį popierių.

Tačiau už tai pagal BK 213 str. nuostatas baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Dėl Å¡ios priežasties, R. Å . negalėjo bÅ«ti nuteistas pagal paminėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å io įstatymo dispozicijoje numatytas apyvartoje esančio vertybinio popieriaus „realizavimas” gali bÅ«ti suprantamas tik kaip paprastojo neprotestuotinojo vekselio pateikimas notarui tikslu gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino ir netyrė ar R. Å ., pateikdamas A. D. skundžiamame nuosprendyje minėtÄ vekselį su suklastotu laiduotojo paraÅ¡u, suvokė ir turėjo suvokti, kad realizuoja bÅ«tent suklastotÄ vertybinį popierių.

Byloje nustatyta, kad vertybinį popierių surašė ir atspausdino A. D.. Jis R. Å . buvo pateiktas lietuvių kalba, kurios nuteistasis nesupranta. PasiraÅ¡ydamas Å¡iame vertybiniame popieriuje ir pateikdamas jį A. D. kartu su suklastotu E. N. paraÅ¡u, R. Å . suprato ir manė, kad Å¡iuo dokumentu patvirtina savo skolinį įsipareigojimÄ , t. y. pateikia paprastÄ dokumentÄ - „skolos patvirtinimÄ â€œ. Aptariamo dokumento suraÅ¡ymas lietuvių kalba, kurios apeliantės ginamasis nesupranta, sudaro pagrindÄ teigti, kad jis (R.

Å .) neturėjo ir negalėjo suvokti, jog pateikdamas tikrÄ patvirtinimÄ A. D. dėl įsipareigojimo sumokėti skolos sumÄ iki 2010 m. liepos 7 d., kartu su suklastotu laiduotojo paraÅ¡u, suvokė ir turėjo suvokti, kad tokiu bÅ«du realizuoja bÅ«tent suklastotÄ vertybinį popierių, o ne paprastÄ dokumentÄ . Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes kaip tiksliai buvo įvardijamas R. Å . pateiktas pasiraÅ¡yti dokumentas, kaip buvo paaiÅ¡kintas Å¡io dokumento turinys ir prasmė, reikalinga dar kartÄ apklausti liudytojÄ T.

D.. Gynėjos nuomone, R. Å . padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 213 str. 2 d., ir todėl turėtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 300 str. atitinkamÄ dalį, kaip suklastoto dokumento panaudojimas.Vadovaudamasi BK 302 str. 1 d. nuostatomis, gynėja teigia, kad jos ginamasis nenurodė, kokiu konkrečiu bÅ«du įgijo skundžiamame nuosprendyje nurodytus asmens dokumentus ir dėl kokių priežasčių jis juos laikė savo gyvenamojoje vietoje. Liudytojas E. Ž. taip pat nenurodė Å¡iai bylai svarbių aplinkybių.

Byloje nesant duomenų apie dokumentų įgijimo bÅ«dÄ , nėra pagrindo teigti, kad R. Å . Å¡iuos dokumentus laikė neturėdamas teisėto pagrindo. Be to, byloje nepaneigtos galimybės, kad R. Å . rado Å¡iuos dokumentus, tačiau laiku neperdavė kompetentingoms institucijoms, bei kad Å¡iuos dokumentus apeliantės ginamojo gyvenamosiose patalpose galėjo laikyti jam nežinant ir kiti asmenys. Todėl gynėja teigia, kad jos ginamasis pagal BK 302 str. nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras prašė skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir R.

Å . baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, jog advokatui S.P. J. įteiktas praneÅ¡imas dėl to, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui R. S., savo bei tariamai R. S. naudai tiesiogiai ir netiesiogiai reikalavo, provokavo ir susitarė priimti iÅ¡ R.

Å . neteisėtÄ piniginį atlygį, nurodydamas, kad dalį pinigų perduos teisėjui R. S., ir priėmė iÅ¡ R. Å . 7000 Lt kyšį už pažadÄ paveikti teisėjÄ R.S., kad Å¡is priimtų R. Å . palankius procesinius sprendimus (duomenys neskelbtini) teisme tuo metu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje R. Å . buvo kaltinamasis.Be to, paminėtame raÅ¡te nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, leidžiančių manyti, jog advokatas S.P. J., nebÅ«damas R.

Å . gynėju, jo (R. Å .) bylos klausimais kontaktavo su teisėju R. S..Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu R. Å . paaiÅ¡kino, kad prokuratÅ«ros raÅ¡te nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka tikrovę. IÅ¡ jo parodymų seka, kad iÅ¡ advokato S.P. J. pasisakymų jis suprato, jog teisėjas R. S. už piniginį atlygį sutiko R. Å . baudžiamojoje byloje priimti pastarajam palankų sprendimÄ . Pinigų neperdavimo atveju bylÄ nagrinėjantis teisėjas žadėjo priimti prieÅ¡ingo pobÅ«džio, t. y. nepalankų, sprendimÄ (grasino R.

Å . ,,iÅ¡kepti“).Å ioje nutartyje kolegija neanalizuoja ir nevertina paminėtų R. Å . paaiÅ¡kinimų patikimumo ir advokatui S.P. J. pareikÅ¡tame įtarime nurodytų aplinkybių įrodomosios vertės. Bylos perdavimo teismui atveju, tai padarys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Tačiau pats įtarimų pareiÅ¡kimo advokatui S.P. J. faktas ir su Å¡io įtarimo pareiÅ¡kimu susiję R. Å . paaiÅ¡kinimai kelia pagrįstÄ abejonę dėl teisėjo R. S. neÅ¡aliÅ¡kumo.Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas plačiai analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2001 m. vasario 12 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai), Europos Žmogaus Teisių Teismo (Piersak v.

Belgia, no. 8692/79 judgement of 1 October 1982; Micallet v. Malta; Lavents c.Lettonic, no. 58442/00, ore?t du 28 novembre 2002; Lindon; Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-446/2009, 2K-195/2010, 2K-527/2010, 2K-156/2012).Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje galima konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ tiek subjektyviÄ ja, tiek objektyviÄ ja prasme. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai matyti, kad teismas nuosprendžio priėmimo metu buvo užėmęs subjektyviai Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ , nes priėmė akivaizdžiai nepalankų nuteistajam sprendimÄ .

Kolegija preziumuoja, kad apygardos teismo teisėjas turi žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl paprasto neprotestuotino vekselio suklastojimo ir jo realizavimo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas ir kiti proceso dalyviai privalo nusiÅ¡alinti Å¡io kodekso 58 str. nurodytais pagrindais. Tai reiÅ¡kia, kad ne tik proceso dalyviai gali nuÅ¡alinti teisėjÄ , bet ir pats teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra BPK 58 str. nurodyti pagrindai.

Vertinant advokatui S.P. J. pareikÅ¡to įtarimo turinį ir R. Å . paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme, galima teigti, jog byloje yra nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo R. S. neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviÄ ja prasme.Tokie bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kas teismas. PrieÅ¡ingai, Å¡ie duomenys patvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl R.

Å . bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo R. S. neÅ¡aliÅ¡kumo. Dėl Å¡ios priežasties nuosprendis naikintinas. Byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimÄ , nebėra prasmės aptarti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl R. Å . kaltės ir nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo. Tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ .Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį panaikinti.BaudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å . nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos teismui. Kolegijos pirmininkas                                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                                                   Elena VainienėÂ