2021-11-03 Nr. AB-22972-3-64-3-00742-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-901-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00742-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 14 d. ir nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Buvo šalta (kameroje Nr. 30 tarp langų buvo didžiausias plyšis), drėgna, veisėsi grybelis, byrėjo dažai. Tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų (nebuvo durų, o užuolaidos; pats tualetas „tupimas“, mažai erdvės). Kamerose buvo tik dvi taburetės. Kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai ir radijo taškai. Buvo blakių, kurios kandžiojo. Pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais, be to, jis buvo laikomas kameroje kartu su asmeniu, užkrėstu žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala. Šiaulių TI veikė taip, kaip privalėjo veikti teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 13 d. ir nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 2 d.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 5, 30, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 4 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 4,23 kv. m iki 6,35 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus (pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.) vienam asmeniui kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto). Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo laikomas mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis, iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje yra dezinfekcijos planai. Pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI veikė, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 12 d. užpildė asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketą, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas gyvenamoje kameroje kartu rūkančiais asmenimis (Asmens sveikatos istorijos pirminės gydytojų apžiūros lape taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra rūkantis). Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl HN 134:2015 7 punkte numatytų reikalavimų.

10. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog kalinami asmenys, sergantys ŽIV, izoliuojami nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų) tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priima sprendimą izoliuoti. Atsižvelgiant į šios ligos plitimo kelius (kraujas ar lytiniai santykiai), pareiškėjui nuo ŽIV infekuoto asmens užsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nebuvo jokio pavojaus. Pareiškėjas jokių raštiškų prašymų būti izoliuotam nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų) įstaigai nebuvo pateikęs.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, bet valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis – keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą. Visgi teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo skundą, t. y. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo išreikalauti iš Šiaulių TI duomenis apie tai, kuriose kamerose jis buvo laikomas, ir kamerų įrengimo išklotinę (lovų skaičių, kėdžių skaičių ir kitą inventorių).

13. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymi, kad skunde buvo nurodęs, jog buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, veisėsi pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti pagalbos (signalizacijos) mygtukai, radijo taškai, buvo žiurkių, tarakonų ir blakių, jis buvo nerūkantis, o buvo laikomas kartu su rūkančiais, be to, jis buvo laikomas kamerose su asmeniu, sergančiu ŽIV. Dėl to pareiškėjas nurodo patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam pirmąjį kartą atvykus į Šiaulių TI laisvės atėmimo įstaigos pareigūnas paklausė, ar jis yra nerūkantis, o jis atsakė, kad yra nerūkantis, tačiau pareigūnas pareiškė, kad nerūkančiųjų kamerų nėra ir davė užpildyti anketą, jog pareiškėjas gali kalėti su rūkančiais. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Pabrėžia, kad baldai ir sanitarinis mazgas užėmė apie 7,5 kv. m gyvenamojo kameros ploto.

14. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas teisingai ir motyvuotai įvertino skundo aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas pareiškė prašymą išreikalauti iš Šiaulių TI duomenis apie tai, kuriose kamerose jis buvo laikomas, ir kamerų įrengimo išklotinę (lovų skaičių, kėdžių skaičių ir kitą inventorių).

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl vertintinų įrodymų byloje, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

18. Pirmiausia pažymėtina, kad duomenis apie tai, kuriose kamerose pareiškėjas buvo laikomas, byloje yra pateikti (b. l. 31). Byloje taip pat yra pateikti duomenys ir apie sanitarinio mazgo užimtą plotą kamerose (b. l. 32–33). Dėl to šios prašymo dalies nėra pagrindo tenkinti. Byloje yra pateikti ir duomenys apie kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, baldų skaičių ir jų plotą, visgi tai yra 2017 m. duomenys, t. y. šiai bylai, kurioje aktualus dalies 2020 m. vasario ir kovo mėnesio laikotarpis, nėra aktualūs. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti papildomus pareiškėjo prašomus išreikalauti ir byloje nesančius duomenis. Nėra pagrindo išvadai, kad minėti duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ir likusią aptariamo pareiškėjo prašymo dalį.

V. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 14 d. ir nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 13 d. ir nuo 2020 m. vasario 24 d. iki kovo 2 d. (b. l. 31). Šiais duomenimis šioje byloje ir remiamasi.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis higienos normų reikalavimus, dėl to pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo pareiškėjo pažeistos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pripažinimu, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo skundą, t. y. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą, jose įrengto sanitarinio mazgo plotą ir kalėjusių asmenų skaičių (b. l. 31, 32–33), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto ir ne mažiau kaip 3 kv. m ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, dėl to nėra pagrindo konstatuoti nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.) 1.3.1 punkto, pagal kurį vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m, pažeidimą, nei Konvencijos 3 straipsnio, pagal kurį suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m (atskaičius sanitarinio mazgo, bet ne baldų užimamą plotą), pažeidimą. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, kad sanitarinis mazgas ir baldai užėmė apie 7,5 kv. m ploto. Šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad atskaičius sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą pareiškėjas neturėjo pakankamai vietose kamerose pajudėti.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis ir pats yra rūkantis, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d. asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą (b. l. 54) ir asmens sveikatos istorijos duomenis (b. l. 63), neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, buvo kalinamas su rūkančiais. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti ir teisės aktų, reglamentuojančių tvarką, pagal kurią nerūkantys asmenys neturi būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidimą (pvz., HN 134:2015 7 p. pažeidimą). Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentų (t. y., kad jam pirmąjį kartą atvykus į Šiaulių TI laisvės atėmimo įstaigos pareigūnas paklausė, ar jis yra nerūkantis, o jis atsakė, kad yra nerūkantis, tačiau pareigūnas pareiškė, kad nerūkančiųjų kamerų nėra ir davė užpildyti anketą, jog pareiškėjas gali kalėti su rūkančiais) neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstų ir įtikinamų, kadangi minėti argumentai yra gana abstraktūs, o ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis kalinamas su rūkančiais.

24. Nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeistos ir dėl to, kad jis buvo laikomas su ŽIV sergančiu asmeniu. Savaime kalinamas su ŽIV sergančiu asmeniu nėra teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad ŽIV infekuoto asmens elgesys buvo nesaugus, neatsargus ir todėl jam galėjo kilti pagrįsta baimė būti užkrėstam. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją prašydamas perkelti jį į kamerą, kurioje nebūtų ŽIV infekuotų asmenų.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos aiškiai ir detaliai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3174-968/2020). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės (t. y., kad kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, veisėsi pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti pagalbos (signalizacijos) mygtukai, radijo taškai, buvo žiurkių, tarakonų ir blakių) yra tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, iš esmės detaliau nemotyvuoti konkretesnėmis aplinkybėmis ir konkrečiau nesusieti su jo teiginiais apie patirtą neturtinę žalą.

Be to, bylos duomenys nepatvirtina minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (pvz., kad tualeto įrengimas neatitiko keliamų reikalavimų (pagal Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa (tualetas) turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto) ar kalinimo sąlygos kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų).

Priešingai, byloje esantys duomenys (kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 53), 2020 m. vasario 3 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2020–2021 m. Nr. 20-521 (b. l. 55–57) patvirtina, kad higieniškos sąlygos Šiaulių TI buvo palaikomos. Taip pat byloje esanti Šiaulių TI 2020 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. 61-1106 (b. l.

58) patvirtina, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją (direktorių) su skundais ar prašymais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Taigi atsižvelgus į tai, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, aiškiai ir detaliai nemotyvuotos, o, remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo patvirtinti šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, be to, pats pareiškėjas Šiaulių TI administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesiskundė, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ir dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti ir neturtinę žalą.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisėto ir pagrįsto pagrindo, pripažino, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI atveju buvo pažeistos higienos normos, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti jokio pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas galėjo patirti ir neturtinę žalą. Visgi teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo sprendimo neturi pagrindo keisti. Tuo pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ginataras Kryževičius

Dainius Raižys