d194bdf2-1fd8-4b3b-84b4-fa305eed8da3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1039-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01337-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.4; 3.3.1.15; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant apelianto (ieÅ¡kovo) atstovei R. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-305/2015 pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R.

R., trečiajam asmeniui E. R., dėl žalos atlyginimo priteisimo bei kitų reikalavimų, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ R. R. ieÅ¡kovui 2 646, 57 Lt žalai atlyginti.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas R. R. savo namo patalpose nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ E. R. į deÅ¡inį skruostÄ , griebdamas už kaklo ir galvos bei stumdamas pargriovė, spyrė vienÄ kartÄ D.

G. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ tuo panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Tokiais atsakovo R. R. veiksmais tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigÅ«nui E. R. buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas. R. R. kaltė, policijos pareigÅ«no E. R. atžvilgiu vartojus fizinį smurtÄ , o tuo pačiu ir nesunkiai sutrikdžius E. R. sveikatÄ , įrodyta įsiteisėjusiu VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i kaltė, ieÅ¡kovo nuomone, preziumuotina (LR CPK 182 str.).

Marijampolės apsk. VPK virÅ¡ininko 2014-06-03 įsakymu Nr. 64-TE-244 „Dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo" Å¡iam pareigÅ«nui buvo paskirta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija kuri apskaičiavus nustatyta tvarka sudarė 2 646, 57 Lt. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėdamas Å¡iÄ kompensacijÄ patyrė nuostolius kaip atsakovo padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ (LR CK 6.245 str. 1 d.), kurie yra priežastiniame ryÅ¡yje su nusikalstamais ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytais nuteistojo R.

R. veiksmais, todėl jis privalo Å¡iuos nuostolius atlyginti. Pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (atsakovo R. R.) reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumÄ , kiek sumokėjo žalos atlyginimo (LR CK 6.280 str.).Atsakovas R. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. E. R. 2014-07-30 nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ palaikęs savo civilinį ieÅ¡kinį, kuris iÅ¡ dalies buvo patenkintas, priteista 19,02 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos, neteko teisės į kompensacijÄ , todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ar jo apimtis sumažinta iki reikalavimo skirtumo 1 127,57 Lt.

Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, į tai, jog jis yra neįgalus, tik iÅ¡ dalies darbingas, mėnesines pajamas sudaro tik 635,44 Lt, socialinės iÅ¡mokos ir reikalavimo sumÄ sumažinti.Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui E. R. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo iÅ¡mokėta kompensacija - 2 646, 57 Lt, tačiau baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu E. R. buvo pareiÅ¡kęs 6500,00 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies – priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Å iuo metu teismo nuosprendžiu patenkinus E. R. ieÅ¡kinį priteistos sumos yra atlygintos (b. l. 48).

Trečiajam asmeniui E. R. kompensacija, Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 64-TE-244 buvo paskirta 2014-06-03. Nuo Å¡io momento buvo apspręstas pareigÅ«nui kompensuojamos žalos dydis, į kurį jÄ iÅ¡mokėjus regreso teisę įgyja iÅ¡mokėjusi institucija. Nukentėjusysis manydamas, kad kompensacija nepadengia visos žalos galėjo praÅ¡yti priteisti tik skirtumÄ iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens (CK 6.254 str.2d.). Tačiau trečiasis asmuo pateikęs civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje asmeniÅ¡kai įvertino jam padarytÄ Å¾alÄ ir prašė jÄ priteisti iÅ¡ kalto asmens.

Trečiasis asmuo E. R. pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį bendra tvarka ir praÅ¡ydamas priteisti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ne skirtumÄ , neteko teisės į kompensacijÄ , todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai IeÅ¡kovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-50-831/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ - IeÅ¡kovo Policijos departamento ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:             1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, vertindamas faktines bylos aplinkybes padarė neteisingas išvadas. Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas teismui padarius akivaizdžias faktų ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidas, be aiškių motyvų, netiriant byloje esančių įrodymų, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo motyvuose ir išvadose egzistuoja priešpriešos akivaizdiems faktams, rašytiniams bylos duomenims.2.

Teismas nepagrįstai konstatuodamas, kad trečiasis asmuo policijos pareigÅ«nas E. R. pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį bendra tvarka ir praÅ¡ydamas priteisti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ne skirtumÄ , neteko teisės į kompensacijÄ , netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-­11-17 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-496/2008 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus netinkamai taikė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kompensacija buvo iÅ¡mokėta (2014-08-08) prieÅ¡ nuosprendžio priėmimÄ (2014-08-13), todėl toks teismo samprotavimas logikos požiÅ«riu nesuprantamas, kaip galima netekti teisės į jau iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ .

Kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigÅ«nui iÅ¡mokėjimas yra vienas iÅ¡ teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų, t. y. žalos kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos žalos dydis negali paneigti pareigÅ«no teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos.3.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžio negalima vertinti kaip pagrindo konstatuoti, jog pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija buvo per didelė arba, kad kompensacija buvo per maža. Teisės aktai neįpareigoja policijos įstaigos koreguoti savo reikalavimÄ atsižvelgiant į priteistÄ iÅ¡ atsakovo žalÄ nukentėjusiam policijos pareigÅ«nui baudžiamojoje byloje pagal jo ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovo Policijos departamento reikalavimas atlyginti nuostolius yra naujas reikalavimas ir su trečiojo asmens reikalavimu nesusijęs. IeÅ¡kovo Policijos departamento policijos pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas ir nuosprendį priėmusio teismo nebuvo vertinamas.

Atsakovui neįrodžius, kad policijos pareigÅ«nas patyrė mažesnę žalÄ , negu jam iÅ¡mokėta kompensacija bei nepateikus argumentų dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieÅ¡kinio.4. Jei žalos atlyginimo priteisimas VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nui 2014-­08-08 buvo iÅ¡mokėta 2 646,57 Lt kompensacija, laikytinas pertekliniu, tai bÅ«tent atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę apeliacine tvarka skųsti pareigÅ«nui nuosprendžiu priteistÄ Å¾alos dydį.

Tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas dėl nuo jo priklausančių priežasčių Å¡ia teise nesinaudojo, neskundė perteklinio žalos atlyginimo priteisimo pareigÅ«nui, o prieÅ¡ingai - atlygino priteistÄ sumÄ , t. y. 1519,02 Lt (1500 Lt neturtinės žalos ir 19,02 Lt turtinės žalos).5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojama prezumpcija, kad policijos pareigÅ«nui dėl jo sveikatos sutrikdymo iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , taip pat nuostata, kad jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala, turint omenyje tai, kad dalis pareigÅ«nui E. R. padarytos žalos buvo priteista (atlyginta) VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu, todėl iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistinų nuostolių suma galėtų bÅ«ti bent proporcingai sumažinta iki 1 127,55 Lt (2646,57 Lt - 1519,02 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-519/2013).Atsakovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimas pagrįstas, priimtas tinkamai taikant procesinės bei materialinės teisės normas.2. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi bÅ«tų pažeistas teisinio tikrumo principas. Netgi EŽTT yra pasisakęs, kad valstybės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip pažeisdamos teisinio tikrumo principÄ .

Sprendime Oferta PlÅ«s S.R.L. prieÅ¡ MoldovÄ , EŽTT nurodė: „Teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymÄ si ir vykdymÄ . Å is principas sukuria draudimÄ ginčo Å¡alims siekti peržiÅ«rėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimÄ .3. Å ios bylos, teisinė ginčo argumentacija iÅ¡samiai yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 pasisakyta, dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigÅ«nams ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisės teisinio reglamentavimo.

Pažymėta, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiÅ¡ko žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais Å¡iÄ nuostatÄ papildančiais principais. Å ioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).4.

Policijos pareigÅ«nas E. R. dar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. pareiÅ¡kė 6 519,02 litų civilinį ieÅ¡kinį. 2014-­02-12 minėta baudžiamoji byla suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ perduota VilkaviÅ¡kio raj. apylinkės teismui. Teisminio nagrinėjimo metu net ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu E. R. palaikė savo ieÅ¡kinį ir nepateikė Teismui nagrinėjančiam bylÄ duomenų, jog jam 2014-06-03 dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų jau skirta kompensacija.

Duomenų, kad gina savo interesus reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį E. R. nepateikė ir Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininkui, kurio 2014-06-03 įsakymu Nr. 64-TE-244 buvo paskirta kompensacija, kas sÄ lygojo aplinkybę, jog kompensacija paskaičiuota nevertinant teismo sprendimo ir civilinio ieÅ¡kinio reikalavimų. Asmeniui pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį bendra tvarka ir praÅ¡ant priteisti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ne skirtumÄ , asmuo neteko teisės į kompensacijÄ . Å iuo atveju teismas iÅ¡sprendė asmens pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį ir jam priteisė 19,02 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismo priteista žala yra atlyginta. IeÅ¡kovas nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti patirtus nuostolius R. R.. Dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo pastarajam kompensacijÄ . Sprendimui Å¡ioje byloje neturi esminės reikÅ¡mės kompensacijos iÅ¡mokėjimo laikas, kadangi atsakovui R. R. buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys vieÅ¡ai teisme, kuriame nebuvo nurodoma jokių skirtų kompensacijų ir kt.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pasisakė dėl civilinio ieÅ¡kinio dalyko ir dydžio, todėl reikalavimas priteisti kompensacijÄ , kuomet ginčas jau iÅ¡spręstas teismine tvarka, Å¡iuo atveju vertintinas, kaip jau įsiteisėjusios teismo sprendimo peržiÅ«rėjimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo, iÅ¡mokėjusio kompensacijÄ ir draudimo sumÄ tarnybos metu sužalotam policijos pareigÅ«nui, teisės iÅ¡mokėtų sumų reikalauti regreso tvarka iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.            Dėl regresinio reikalavimo apimties             Byloje nekyla ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sÄ lygų, ginčo objektu yra žalos faktas bei dydis.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo regreso tvarka pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, jį grindė tuo, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jau priteista iÅ¡ nuteistojo – atsakovo R. R. nukentėjusiam asmeniui – 1500 Lt neturtinės ir 19 Lt turtinės žalos atlyginimas, kad trečiasis asmuo policijos pareigÅ«nas E. R. pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį bendra tvarka ir praÅ¡ydamas priteisti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ne skirtumÄ , neteko teisės į kompensacijÄ . IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigÅ«nui iÅ¡mokėjimas yra vienas iÅ¡ teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų, t. y.

žalos kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88­831/2014 nustatytos žalos dydis negali paneigti pareigÅ«no teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos.

Tokiu bÅ«du apeliantas iÅ¡ esmės teigia, kad jo reikalavimo apimtį apsprendžia iÅ¡mokėtų sumų dydis, taip pat teigia, kad nuosprendžiu priteista žalos suma yra priteista trečiajam asmeniui, o ne ieÅ¡kovui, o nustačius, kad valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala, priteista iÅ¡ atsakovo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu.

Tokia apelianto pozicija iÅ¡ esmės atitinka  suformuotai teismų praktikai. Teismų praktikoje suformuota, kad tarnybos nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas iÅ¡mokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sÄ lygÄ , numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žala gali bÅ«ti atlyginama skirtingomis formomis ir bÅ«dais.

Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis.

Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiÅ¡kia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – bÅ«ti mažesnis ar didesnis.             Policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija.

Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiÅ¡kia, kad atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v.

P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktÄ pareigÄ , nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014).             Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį yra nepagrįstas.           Byloje nustatyta, kad nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, iÅ¡ atsakovo nukentėjusiam policijos pareigÅ«nui – trečiajam asmeniui E. R. yra priteista 19 Lt turtinė ir 1500 Lt neturtinė žala, iÅ¡ viso 1519 Lt, kuriÄ atsakovas 2014 11 14 mokėjimo nurodymu Nr. 1 atlygino.

IeÅ¡kovas 2646, 57 Lt kompensacijÄ iÅ¡mokėjo 2014 08 05. Kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigÅ«nui iÅ¡mokėjimas yra vienas iÅ¡ teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų, t. y. žalos kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas.

Kaip matyti iÅ¡ apeliantės procesinių dokumentų turinio, raÅ¡ytinių įrodymų trečiasis asmuo dėl sužalojimo turėjo laikinÄ nedarbingumÄ 15 dienų (2013 11 18 – 2013 12 02), jam iÅ¡mokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė 2646, 57 Lt nuostolių. Pažymėtina, kad nors nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo priteistas 1500 Lt neturtinės bei 19 Lt turtinės žalos atlyginimas, tačiau ieÅ¡kovo Policijos departamento policijos pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas ir nuosprendį priėmusio teismo nebuvo vertinamas.

Tai – nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl atsakovas nesutikdamas su trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta kompensacija, teigdamas, jog ji yra didesnė, negu nukentėjusiojo patirta žala, privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovui neįrodžius, kad policijos pareigÅ«nas patyrė mažesnę žalÄ , negu jam iÅ¡mokėta kompensacija, bei nepateikus argumentų dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo visiÅ¡kai netenkinti ieÅ¡kinio (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlygino 1519 Lt (440 Eur) teismo nuosprendžiu pareigÅ«nui priteistos žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. priteistinas skirtumas tarp ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos - 766, 50 Eur (2646, 57 Lt) ir nuosprendžiu jau priteistos žalos sumos - 440 Eur (1519 Lt).              Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamas VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).              Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. taisykles, pirmosios instancijos teisme – 15 Eur bei apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur, nuo kurio mokėjimo apeliantas (ieÅ¡kovas) yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.1 d.).

    LR CPK 92 str. numatyta, kad iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 0, 78 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nesiekia minimalios sumos, todėl nepriteisiamos.

             Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : VilkaviÅ¡kio rajono  apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 326 Eur turtinės žalos atlyginimÄ Â Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188785847, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) SEB bankas) bei valstybei 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Å is sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.

Teisėja                                                                                                              Aušra Baubienė