2020-01-15 Nr. AB-1209-3-61-3-03253-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-95-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03253-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys T. G. ir L. L.-G.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo Rokantiškių g. 117 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, uždraudžiant sudaryti valstybinės žemės ploto (projektinis numeris 1A) pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. G. ir L. L.-G., uždraudžiant įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini) ir formuojamo žemės sklypo (projektinis numeris 1A) kadastrinius matavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad jog pareiškėja, bandydama įrodyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, nepateikė jokių įrodymų, kad vyksta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros.

Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad yra pateikti tik trečiųjų asmenų pageidavimai įsigyti su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu pradėtas rengti apie 1 910 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra apie 223 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; sklypo daliai, patenkančiai į Rokantiškių gatvės raudonąsias linijas, nustatyti susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijos naudojimo būdą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia išsipirkti šalia jai nuosavybės teise priklausančio sklypo esantį laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriuo, jos teigimu, ji faktiškai naudojosi.

Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėja būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra užbaigtas ir šiuo metu atliekami kadastriniai matavimai tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims asmenine nuosavybe priklausančio žemės sklypo, tiek įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto. Pareiškėjos nuomone, galimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, jeigu būtų leista sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Teismas patvirtino, kad žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)), esančio (duomenys nesklebtini), formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A30-1684/19 „Dėl žemės sklypo (duomenys nesklebtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, o 0,0222 ha ploto, žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu (pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini)).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims procedūra yra pradėta ir rėmėsi byloje esančiais įrodymais, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kurį siekia įsigyti pareiškėja, formavimo ir projektavimo procesas yra pasibaigęs, šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti, suformuotas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

III. Pareiškėja D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti sudaryti valstybinės žemės ploto (projektinis numeris 1A) pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. G. ir L. L.-G., uždraudžiant įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)) ir formuojamo žemės sklypo (projektinis numeris 1A) kadastrinius matavimus.

Pareiškėja paaiškina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime pateikta pozicija tik patvirtina aplinkybę, kad tretieji suintersuoti asmenys siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 1993 m. siekiama įsigyti laisvo įsiterpusio valstybinės žamės sklypo dalį.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, nevertino esminės aplinkybės, kad pateikti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su galimybe sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiojo suinteresuoto asmens T. G. pateikta nuomonė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kad jas pritaikius bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai – įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, yra nepagrįsta, nes trečiasis suinteresuotas asmuo valstybinės žemės sklypo dalį įsigijo 2011 m. rugsėjo 14 d. Administracijos įsakymo Nr. A30-2418 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys nesklebtini) planą, prilyginamą detaliojo teritojų planavimo dokumentui“ pagrindu. Šiuo administraciniu aktu buvo suteikta galimybė, man, pareiškėjai, parengti planą ir įsigyti žemės sklypo dalį.

Pareiškėja pabrėžia, kad jai nėra žinoma apie minėto administracinio akto panaikinimą. Pareiškėja turėjo ir turi teisėtą lūkestį įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, todėl nesudarius galimybės pareiškėjai įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, pareiškėjos teisėti lūkesčiai bus pažeisti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – uždraudimo sudaryti valstybinės žemės ploto (projektinis numeris 1A) pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. G. ir L. L.-G., uždraudžiant įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)) ir formuojamo žemės sklypo (projektinis numeris 1A) kadastrinius matavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys nesklebtini), kuriame nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1 910 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra 1 687 kv. m ploto žemės sklypas ((duomenys nesklebtini)) ir apie 223 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono privačių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Ši teisės norma detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, kurio 2.15 punktas numato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte, įgyvendinant minėtas Žemės įstatymo nuostatas, nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, įrenginių (arba yra laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs).

Nustačius, kad pareiškėja siekia išsipirkti šalia jai nuosavybės teise priklausančio sklypo esantį laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris nustatyta tvarka yra suformuotas ir suprojektuotas pagal detaliuosius planus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal tai pareiškėja turi galimybę pretenduoti ir įsigyti laisvą valstybinės žemės sklypą.

Pažymėtina, kad ginčijamo Administracijos Įsakymu, yra pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo siekiama sujungti ir parduoti ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams.

Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgiant, kad valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei pareiškėjos keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, matyti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjos keliamam reikalavimui byloje.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė neteisingas išvadas sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas – uždraudžiant sudaryti valstybinės žemės ploto (projektinis numeris 1A) pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. G. ir L. L.-G., uždraudžiant įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)) ir formuojamo žemės sklypo (projektinis numeris 1A) kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjos D. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – uždrausti sudaryti valstybinės žemės ploto (projektinis numeris 1A) pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. G. ir L. L.-G., uždraudžiant įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys nesklebtini)) ir formuojamo žemės sklypo (projektinis numeris 1A) kadastrinius matavimus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas