2022-03-23 Nr. AB-6791-3-62-3-02993-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1661-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02993-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. A. A. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. A. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. A. A. H. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr.21S31594 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1603 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. 2021 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), gaisro metu žuvo (duomenys neskelbtini). Po gaisro, pareiškėjas kartu su draugu socialiniuose tinkluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) karinę grupuotę, kuri mieste kontroliuoja viską, taip pat ir policiją. Vėliau jam buvo (duomenys neskelbtini). Mano, kad taip atsitiko dėl (duomenys neskelbtini) ir tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės nariai. Pareiškėjo teigimu, iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko dėl (duomenys neskelbtini). Norėdamas saugumo bei siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir prašo (duomenys neskelbtini) prieglobsčio.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendimu, mano, kad nurodė realias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini) ir dėl to galimą pavojų gyvybei, pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini). Mano, kad į šiuos reikalavimus Departamentas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės. Pareiškėjo manymu, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad dėl gautų (duomenys neskelbtini) jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

4. Pareiškėjo tvirtinimu, jis yra priskiriamas padidintos rizikos grupei net pagal kriterijų, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Departamentas skundžiamame sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašymo atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmės dėl (duomenys neskelbtini) ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį pareiškėjas prašo panaikinti.

5. Pareiškėjo teigimu, Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors šios išimties pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

Departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje 2008/115/EB nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo siekiant saugaus gyvenimo.

7. Pareiškėjo nuomone, jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

8. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos sprendimu, nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

9. Pareiškėjo teigimu, EPPB gairės negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. EPPB ataskaita (gairės) yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Gairėse apie (duomenys neskelbtini) apibendrinta informacija, kurios turinys yra imtas ne iki paskutinio laikotarpio, todėl sprendžiant apie dabartinę saugumo padėtį, tame tarpe – beatodairiško smurto lygį, turėjo būti aptariama ir aktualiausia saugumo padėtis, o ne buvusi prieš metus ar daugiau.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti. Komisijos sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nesigilinta į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikta išsamių motyvų į pareiškėjo skundo argumentus, taigi, naikintinas kaip nepagrįstas, stokojantis aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

11. Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Departamentas nurodė, kad surinko su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Įvertinęs surinktą informaciją konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš kilmės šalies, nes (duomenys neskelbtini). Paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini) rajonas) nėra riziką didinantis veiksnys, 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

15. Departamento teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) jis nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) pagrįstai kelia dvejonių dėl jo tikrumo, atsižvelgiant į tai, kad apklausų metu jis aiškiai nenurodė kas, kaip, kuo, kur ir kiek kartų jam (duomenys neskelbtini), taip pat neatskleidė jam tariamai kylančios grėsmės, į patikslinančius klausimus siekiant sužinoti apie jo situaciją, pareiškėjas atsakinėjo trumpai ir abstrakčiai. Pareiškėjo pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Įvertinęs pareiškėjo prašymą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1-2 punktuose.

16. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Dėl nurodytų priežasčių Departamentas teigia, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Departamentas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nesuteikė termino savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Tuo pačiu pažymėjo, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

17. Pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Departamentas patikino, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

19. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo H. A. A. A. H. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį dėl Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 24 d. taksi atvyko iki pasienio ir neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną pėsčiomis. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 27 d. prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. 2021 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). Jo dėdė, kuris taip pat priklauso šiai (duomenys neskelbtini) grupuotei, taip pat ir tėvas, liepė jam (duomenys neskelbtini) dėl savo tokio elgesio, tačiau jis nesutiko to daryti. Vėliau jam (duomenys neskelbtini). Nežino kas (duomenys neskelbtini) grupuotės pasekėjai. Mano, kad taip atsitiko dėl (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės nariai. Pareiškėjo teigimu, iš (duomenys neskelbtini). Norėdamas saugumo bei siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, išvyko iš (duomenys neskelbtini), bandė nesėkmingai patekti į (duomenys neskelbtini), vėliau kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir prašo (duomenys neskelbtini) prieglobsčio.

22. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko neturėdamas tikslo nuvykti į konkrečią šalį, svarbiausia, kad būtų saugu. Jo tėvai yra gyvi ir sutiko, kad jis išvyktų į saugią vietą, į Lietuvą atvyko be giminių, tikėdamasis, kad jam padės. (Duomenys neskelbtini) taip pat liko jo keturi broliai. Su savo šeima palaiko artimus ryšius. Pažįstamų ar giminaičių Lietuvoje ar Europos Sąjungoje neturi, visi giminaičiai liko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau dėl savo tautybės ar religijos neišpažinimo kilmės valstybėje su jokiomis grėsmėmis nesusidūrė. Jis nepriklauso jokiai politinei partijai, taip pat su savimi jis neturėjo paso, kuris liko (duomenys neskelbtini) viešbutyje.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas išaiškino, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausų metu vienintelę priežastį dėl ko galėtų patirti persekiojimą nurodė (duomenys neskelbtini). Be to, Departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas ar diskriminuojamas.

24. Teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informacija iš žiniasklaidos priemonių. Todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad Departamentas vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) rėmėsi tik EPPB gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija.

25. Teismas nenustatė, kad prieglobsčio prašytojas būtų (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta, kad jis būtų (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo giminaičiai, su kuriais bendravo prieš palikdamas šalį. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinęs surinktą informaciją, nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

26. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, jog Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodomą tikslą būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai, Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, konstatavo, kad yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl ją pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Komisijos posėdyje, teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgęs į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 28. Pareiškėjas H. A. A. A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

29. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

30. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Nurodo, jog negali pasilikti kilmės šalyje dėl grupuotės (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini).

31. Pareiškėjo teigimu, EPPB ataskaita, kuria rėmėsi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau ji nėra privaloma. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, EPPB informacija yra metų senumo, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, to nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

32. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31594 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 6K-1603, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpindamas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, be to, nesurinko aktualiausios ir naujausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

42. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

43. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

45. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

48. Pareiškėjas teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis išvyko iš savo šalies, yra įtakingos grupuotės (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nepateikė rašytinių ar kitų įrodymų apie (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad nematė ir negalėjo atpažinti (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad tie asmenys (duomenys neskelbtini). Tai leido jam suprasti ir jo dėdė, kuris yra (duomenys neskelbtini).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas arba diskriminuojamas. Pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti to, kaip persekiojimo kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, keliantys pagrįstas abejones dėl jo tikrumo ir pagrįstumo. Migracijos departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo, nes po (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau (duomenys neskelbtini).

50. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), be to, iš kilmės valstybės pateiktos informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini), taigi persekiojimo grėsmė mažai tikėtina ir iš esmės siejama ne su valstybiniais subjektais. Nevalstybiniai subjektai, gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), byloje nepateikta. Pareiškėjas, be kita ko, nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje likę pareiškėjo giminaičiai, su kuriais bendravo prieš palikdamas kilmės šalį. Taigi šiuo atveju pagrįstai nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus.

51. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Iš Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairių matyti, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo, o pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

Pareiškėjas nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus bei nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su pareiškėjo asmenine patirtimi, išgyvenimais. Be to, pareiškėjas neteisėtu būdu bandė patekti į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir buvo pristatytas į užkardą. Tokie pareiškėjo veiksmai nelaikytini teisėtais ir sąžiningais.

Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindėjo visos situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje. Aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi naujausiomis 2021 m. EPPB gairėmis bei kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. EPPB 2021 m. gairėse yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų EPPB 2021 m. gairėse padarytas išvadas. Taigi, Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar / ir įrodymais priešingai neįrodė. Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) ir draudimo jam atvykti trejus metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. A. A. A. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė