d18d4990-3e5b-4dca-a509-eae7b59f6583 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-1058-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01399-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; (S) 2.4.2.13 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. M. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6360-960/2019 pagal ieÅ¡kovės R.

M. B. ieškinį atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo ribų nustatymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „Mokslas“, J. Š., D. A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai tyrinėjimai“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė R. M. B. ieškiniu, kurį tikslino, prašė:

i) pripažinti negaliojančiais: UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ sklypo ribų paženklinimo parodymo 2012-01-12 aktÄ bei kitus sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planÄ , žemės sklypo kadastro duomenų formÄ , veržių nustatymo žiniaraščius); UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ sklypo ribų paženklinimo parodymo 2012-01-06 aktÄ bei kitus sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planÄ , žemės sklypo kadastro duomenų formÄ , veržių nustatymo žiniaraščius);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-13 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-498; NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-06 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-790; ii) nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas pagal ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ , kurį paruošė UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19, nustatant ribas pagal plane pažymėtus taÅ¡kus Nr. 1, 2, 3, 4; iii) atnaujinti terminÄ dėl administracinių aktų apskundimo.

Ieškinį, kurį tikslino, grindė tuo, kad: 1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Su Žemės sklypu ribojasi atsakovei E. P. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Mokslas“ 2012-01-12 užsakymu sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį paruošė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“.

Skundžiamo sklypo ribų paženklinimo akto pagrindu priimtas NŽT įsakymas. Atsakovų L., T. ir K. Ž. 2012-01-06 užsakymu sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas atsakovams priklausančiam žemės sklypui. AptartÄ aktÄ parengė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, akto pagrindu buvo priimtas NŽT 2012-03-06 įsakymas. 1.2. Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimÄ â€“parodymÄ negautas ieÅ¡kovės sutikimas, ieÅ¡kovė neinformuota apie tai, kad bus atliekamas gretimų žemės sklypų ribų ženklinimas.

Abejuose aktuose nurodyta, jog Žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovės motinai M. B. ir pateikta pažyma, jog M. B. mirusi. Turto savininko mirtis nėra pagrindas laikyti, jog turtas beÅ¡eimininkis. Atsakovai Ž. ir E. P. bei SB „Mokslas“ žinojo, jog ieÅ¡kovė yra M. B. dukra ir nuolat bÅ«na Žemės sklype, nes ten yra namas. IeÅ¡kovė Žemės sklypÄ paveldėjo po motinos mirties. Ginčijamais žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktais buvo pakeistos Žemės sklypo ribos be ieÅ¡kovės sutikimo.

Dėl Å¡ios priežasties Žemės sklype esantis namas dabar yra arčiau nei 3 metrai nuo atsakovams Ž. priklausančio sklypo ribos, o buvusi tvora atsidÅ«rė gretimuose sklypuose. Dar iÅ¡ 1986 m. Žemės sklypo plano matyti, jog namas yra 4 metrai nuo E. P. ir Ž. sklypų ribų. Sklypo ribų paženklinimÄ â€“parodymÄ turi pasiraÅ¡yti ir gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys ir jiems asmeniÅ¡kai turi bÅ«ti iÅ¡siųsti kvietimai arba paskelbta vietiniame laikraÅ¡tyje ir seniÅ«nijos skelbimų lentoje.

Be ieÅ¡kovės žinios buvo pakeistos Žemės sklypo ribos atsakovų žemės sklypuose atliekant kadastrinius matavimus. Buvo gauta tik pažyma apie savininko mirtį, bet nebuvo imtasi veiksmų dėl savininko nustatymo. Apie vykstančius procesus sužinojo 2014 m., kai pradėjo ardyti tvorÄ . Turėjo operacijų ir tik 2016 m. kreipėsi į advokatÄ . Apie detalųjį planÄ nežinojo.

2. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. ieÅ¡kinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais motyvais: 2.1. Žemės sklypas 1994-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas M. B. IeÅ¡kovė Žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal 2012-07-12 ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimus. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiantis 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-08-03 įsakymu ir suformuotas NŽT 2016-10-25 sprendimu sujungus du žemės sklypus: 0,0649 ha ploto žemės sklypÄ (suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-12-16 sprendimu ir suformuotas NŽT 2012-02-13 įsakymu) ir 0,0593 ha ploto žemės sklypÄ .

UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2020-02-22 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsakovų Ž. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylÄ dėl kadastro duomenų patikslinimo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-03-03 įsakymu patikslino žemės sklypo plotÄ , paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, taikytinas specialias sÄ lygas. Vilniaus miesto skyriuje 2013-06-14 gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl informacijos pateikimo. NŽT 2013-07-30 raÅ¡tu pateikė informacijÄ apie atsakovams E. P., L.

Ž., T. Ž., K. Ž. priklausančių žemės sklypų ribas, jų suformavimo bei įgijimo pagrindus. 2.2. Matininkas, atlikęs atsakovams priklausiančių žemės sklypų ženklinimÄ , privalo užtikrinti žemės sklypo pateiktų duomenų teisingumÄ ir atsako už atlikto darbo kokybę. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininkas, suraÅ¡ydamas žemės sklypų parodymo–paženklinimo aktus, pakvietė besiribojančių sklypų savininkus, o dėl ieÅ¡kovės sklypo nurodė, jog savininkas miręs, paveldėtojai neįregistravo turto perėmimo.

NŽT, nenustačiusi trÅ«kumų, suderino žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įsakymais suformavo žemės sklypus. Atsakovų žemės sklypai yra suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, o ieÅ¡kovės žemės sklypas – tik preliminarius matavimus. IeÅ¡kovės pateiktas 2019-08-19 UAB „GEOMANAI“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992-03-28 schemos, nes žemės plotas pagal schemÄ â€“ 852 m2, o pagal planÄ â€“ 929 m2, kraÅ¡tinės pagal schemÄ â€“ 18 m, 19 m, 43,90 m, 47,20 m, o pagal planÄ â€“ 20,50 m, 19,50 m, 45,85 m, 45,70 m.

NŽT įsakymai galėjo bÅ«ti apskųsti per 1 mėnesį. Apie įsakymų priėmimÄ ieÅ¡kovė galėjo žinoti nuo 2013 m., kai kreipėsi pagalbos į advokatus.

3. Atsakovai K. Ž., L. Ž. ir T. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. ieÅ¡kinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieÅ¡kinį atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 3.1. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2012-01-06 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai NŽT 2012-03-06 įsakymu patikslinti ir vėliau įregistruoti registre. IeÅ¡kovės Žemės sklypas iÅ¡ vakarinės pusės ribojasi dalinai su atsakovų Ž. žemės sklypu, iÅ¡ vakarinės ir pietinės pusės su E. P. žemės sklypu, o iÅ¡ pietinės pusės su J.

Š. žemės sklypu. Ieškovės žemės sklype neatlikti kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų bylose esantys žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktai savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl jų nuginčijimas nesukels ieškovei pasekmių. Tik administracinių aktų, kuriais tvirtinami žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenis), nuginčijimas sukelia savininkui teisines pasekmes. Ginčijant administracinius aktus taikomas 30 dienų senaties terminas. Nekilnojamojo turto duomenis įregistravus registre, duomenys laikomi išviešinti, todėl ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovų atliktus kadastrinius matavimus nuo 2012-04-17, kai duomenys įregistruoti registre.

NŽT 2013-07-30 raštu ieškovei buvo suteikta informacija dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų. 3.2. Esant ginčui tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet neturi būti keičiamas sklypo plotas. Ieškovė nenurodė kaip buvo pažeistos jos teises. Iš ieškovės parengto plano matyti, jog ieškovės Žemės sklypo plotas nurodomas 929 m2, kai faktinis naudojamas plotas yra 894 m2.

Atliekant atsakovų žemės sklypo matavimus, Žemės sklypo savininkė buvo nurodyta ieÅ¡kovės motina, kuri buvo mirusi, ieÅ¡kovė neiÅ¡vieÅ¡ino palikimo priėmimo. Sklypo savininke ieÅ¡kovė tapo tik 2012-07-12, tai iÅ¡vieÅ¡ino 2012-08-06, todėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pagrįstai apsiribojo informacija, jog sklypo savininkas (duomenys neskelbtini) mirė. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto UAB „GEOMANAI“ parengto 2019-08-19 plano matyti, jog Žemės sklypo plotas yra 851 m2, tačiau ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi didesniu – 894 m2 Žemės sklypu, o pagal parengtÄ projektÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas bÅ«tų dar didesnis – 929 m2.

IeÅ¡kovė siekia, jog Žemės sklypas padidėtų 77 m2 kitų asmenų sÄ skaita. IeÅ¡kovė nutyli, jog Žemės sklype turi pastatytÄ ir neįregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovų žemės sklypo ribos ir ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi atsakovų 38 m2 žemės sklypo dalimi prie vakarinės ribos. IeÅ¡kovės Žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes netinkamai surinkti ir užfiksuoti visi žemės sklypo kadastriniai duomenys.

Ieškinys turi būti atmestas ir dėl praleisto 30 dienų ieškinio senaties termino.

4. Atsakovė E. P. atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. ieÅ¡kinį, kuris buvo tikslintas, prašė ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti bei skirti ieÅ¡kovei 1 000 Eur baudÄ . Nurodė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas paskutinį kartÄ geodeziÅ¡kai iÅ¡matuotas 2016 m. Matavimus atliko UAB „Miliuva“, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje prijungiant prie turimo sklypo kito sklypo dalį. Atsakovė žemės sklypÄ Ä¯gijo 2016-11-24, sklypas geodeziÅ¡kai iÅ¡matuotas ir aptvertas tvora bei atramine sienele, besiribojančia su Žemės sklypu.

Tvora buvo pastatyta 2013 m. buvusios savininkės. IeÅ¡kovė nepagrindė kaip yra pažeistos jos teisės. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto plano matyti, jog ieÅ¡kovė yra neteisėtai užėmusi ir naudojasi didesniu nei turi žemės plotÄ . IeÅ¡kovės parengtas Žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, sklypas nėra geodeziÅ¡kai iÅ¡matuotas. IeÅ¡kiniui taikytina ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis, daug kartų prieÅ¡ posėdį tikslino ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ .

Žemes sklypo ribos buvo suformuotos detaliuoju planu. IeÅ¡kovės planas parengtas pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus. 2009 m. ieÅ¡kovės motina davė sutikimÄ dėl detaliojo plano. Rengiant ginčijamus dokumentus buvo domėtasi dėl ieÅ¡kovės motinos palikimo priėmimo ir buvo gauta informacija, jog palikimas nepriimtas. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu:

i) ieškovės R. M. B. ieškinio, kuris buvo tikslintas, netenkino; ii) priteisė iš ieškovės R. M. B. lygiomis dalimis 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų K. Ž., L. Ž., T. Ž. naudai; iii) priteisė iš ieškovės R. M. B. 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. P. naudai; iv) priteisė iš ieškovės R. M. B. 43,45 Eur pašto išlaidų valstybės naudai;

v) netenkino atsakovės E. P. prašymo dėl baudos skyrimo. 5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisės priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1). Sklypas Nr. 1 suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklauso 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2). Sklypas Nr. 2 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K.

Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0403 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 3). Sklypas Nr. 3 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Trečiajam asmeniui J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0989 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 4). Sklypas Nr. 4 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypas Nr. 1 ribojasi: iš vakarinės pusės su Sklypu Nr. 3, iš vakarinės ir pietinės pusės su Sklypu Nr. 2, iš rytinės pusės su Sklypu Nr.

4. Sklypas Nr. 1, kuris yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, yra apsuptas Sklypais Nr. 2–4, kurie suformuoti pagal kadastrinius matavimus. 5.2. Sklypas Nr. 1 iki 2012-07-24 nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės motinai M. B. Pagal 2012-07-24 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ ieÅ¡kovė įgijo nuosavybę į SklypÄ Nr. 1. 2011-07-13 notaro liudijimas pagrindžia, jog ieÅ¡kovė dėl palikimo priėmimo po motinos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2011-07-13. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo–parodymo 2012-01-06 aktu (toliau – Aktas Nr.

1) buvo nustatomos Sklypo Nr. 3 ribos. Akte Nr. 1 nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o nurodant Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymÄ , kurioje pažymėta, jog M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. NŽT 2010-03-06 įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-790 (toliau – Ä®sakymas Nr.

1) buvo patikslintas atsakovams Sklypo Nr. 3 plotas. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo–parodymo 2012-01-12 aktu (toliau – Aktas Nr.

2) buvo nustatomos Sklypo Nr. 2 ribos. NŽT 2012-02-13 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (toliau – Įsakymas Nr.

2) buvo suformuotas 649 m2 ploto žemės sklypas, kuris vėliau tapo atsakovei E. P. priklausančio Sklypo Nr. 2 dalimi. 5.3. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė gina nuosavybės teisę dalyje dėl pažeistų Sklypo Nr. 1 ribų, ginčydama Å¡alia Sklypo Nr. 1 esančių Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų nustatymo procedÅ«ras bei pasekmes – administracinius aktus, kuriuose nustatytos Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos ir dydžiai, praÅ¡ydama ribas nustatyti pagal ieÅ¡kovės parengtÄ planÄ . Apylinkės teismas sprendė, kad ginčijami Aktai Nr. 1 ir Nr. 2 savaime ieÅ¡kovei nesukėlė teisinių pasekmių, nes aptarti aktai yra tik atliekamos procedÅ«ros dalis. Teisines pasekmes ieÅ¡kovei sukėlė Ä®sakymai Nr. 1 ir Nr.

2. Kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Ä®sakymo Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, tai kartu pareikÅ¡ti reikalavimai dėl Akto Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitų sklypų kadastro duomenų bylose esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais sukels ieÅ¡kovei teisines pasekmes, todėl tokie reikalavimai pareikÅ¡ti kartu yra nagrinėtini teisme. 5.4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė dviem pagrindais: atliktu procedÅ«riniu pažeidimu (ieÅ¡kovei nepraneÅ¡ta apie Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinimÄ â€“parodymÄ ir negautas ieÅ¡kovės sutikimas); materialiniu pažeidimu – pakeista ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 1 riba (Sklype Nr. 1 esantis pastatas atsidÅ«rė arčiau kai 3 metrais iki Sklypo Nr. 1 ribos. 5.5.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suraÅ¡ant AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2 ieÅ¡kovei nepraneÅ¡ta ir ieÅ¡kovė nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime–parodyme. Aptartų Aktų suraÅ¡ymo metu Sklypo Nr. 1 savininke buvo ieÅ¡kovės motina M. B., kuri buvo mirusi, o ieÅ¡kovė tuo metu buvo notarui pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, bet ieÅ¡kovei dar nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. 5.6. Aktų suraÅ¡ymo metu galiojusių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 32.1.1.2. papunktyje nesureguliuota, kaip turi bÅ«ti elgiamasi tuo atveju, kai gretimo sklypo savininkas yra miręs. Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, jog kadastrinių matavimų metu, t. y. nustatant žemės sklypo ribas dalyvautų suinteresuoti asmenys tam, kad procedÅ«roje bÅ«tų galima nustatyti ir iÅ¡spręsti galimus ginčus dėl sklypų ribų, todėl sklypo savininko mirties faktas savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡ias procedÅ«ras galima atlikti niekam nepraneÅ¡us.

Savininko mirtis savaime nereiÅ¡kia, jog turtas tapo beÅ¡eimininkiu. Nesant įpėdinių, palikimas pereina valstybei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas sprendė, jog nustačius, kad gretimo žemės sklypo savininkas miręs, bÅ«tina imtis priemonių nustatant mirusiojo įpėdinius ir jiems praneÅ¡ti. IeÅ¡kovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarÄ iki Aktų suraÅ¡ymo pradžios, todėl duomenys apie palikimo priėmimÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inti Testamentų registre.

Testamentų registrų duomenys galėjo bÅ«ti pateikti suinteresuotiems asmenims. Apylinkės teismas nustatė, kad nebuvo imasi veiksmų M. B. įpėdiniams nustatyti. Apylinkės teismas sprendė, kad suraÅ¡ant AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2, apie jų suraÅ¡ymÄ nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei, buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai. Apylinkės teismas taip pat sprendė, kad procedÅ«riniai pažeidimai savaime nereiÅ¡kia, jog Aktai ir toliau atliekami veiksmais bei parengti dokumentai turi bÅ«ti pripažintini negaliojančiais.

Apylinkės teismas pažymėjo, jog bÅ«tina įvertinti nustatyto procedÅ«rinio pažeidimo įtakÄ ieÅ¡kovės pažeistoms materialinėms teisėms. 5.7. IeÅ¡kovė materialinės teisės pažeidimÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, jog buvo nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba Sklype Nr. 1, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės namas priartėjo arčiau nei 3 metrai nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, nors 1986 m. žemės sklypo plane matyti, jog namas yra 4 metrai nuo sklypų ribos. Byloje pateiktoje 1986-12-22 situacijos schemoje nurodoma, jog sklypo dydis yra 19 m x 40 m., o sodo namo atstumas nuo ribų yra 4 m.

Byloje esančiame 1992-03-28 plane nurodomi ieÅ¡kovės žemės sklypo iÅ¡matavimai: 18 m x 43,80 m x 19 m x 47,20 m. ir plotas 852 m2, bet jame nenurodomas pastatas. SklypÄ Nr. 1 ieÅ¡kovės motina M. B. įgijo nuosavybės teise pagal 1994-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o Sklypas Nr. 1 kadastre buvo suformuotas 1994-05-26. 5.8. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog situacijos schemoje nurodytas namas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl apylinkės teismas sprendė, jog nustatyti sklypo ribÄ vien tik remiantis 1986 m. situacinėje schemoje nurodytais atstumais nuo namo iki sklypo ribos, nėra pagrindo.

Nežinoma, ar Sklype Nr. 1 esantis namas atitiko 1986 m. schemoje pažymėtÄ namÄ , namo dydį, iÅ¡sidėstymÄ . 1992-03-28 plane namas nepažymėtas, o ieÅ¡kovės motina žemės sklypÄ nuosavybės teise įgijo dar vėliau, t. y. tik 1994-05-26 sutartimi, situacijos schemoje ir plane nurodyto sklypo ribų ilgiai skiriasi. Apylinkės teismas nurodė, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo turi bÅ«ti vertinama, ar nustatant Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas nebuvo nepagrįstai sumažintas ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.

Iš ieškovės pateikto UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengto Sklypo Nr. 1 plano, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas, matyti, jog teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ieškovės sklypo plotas yra 851 m2, ieškovės faktiškai naudojamas plotas 894 m2, o pagal prašomas nustatyti ribas plotas sudaro – 929 m2, kai ieškovės turimo žemės sklypo dydis yra 852 m2. Prašomo nustatyti žemės sklypo kraštinės sudarytų 20,50 m x 45,85 m x 19,50 m x 47,04 m., o tai viršytų 1986-12-22 situacijos schemoje ir 1992-03-28 plane nurodytus žemės sklypo dydžius.

Apylinkės teismas sprendė, jog nors buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas nustatant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas, tačiau toks pažeidimas nepažeidė ieÅ¡kovės materialiųjų teisių. Sklypo Nr. 1 plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nesumažintas, o praÅ¡omos nustatyti naujos ribos nepagrįstai padidintų ieÅ¡kovės Sklypo plotÄ iki 929 m2. 5.9. Apylinkės teismas nustatė, kad Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos buvo nustatytos priėmus Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kurie laikytini administraciniais aktais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio terminÄ per kurį gali bÅ«ti apskundžiamas administracinis aktas. IeÅ¡kovė pripažino, jog praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ apskųsti Ä®sakymÄ Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau prašė aptartÄ terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kovė nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas. IeÅ¡kovė teigė, jog apie Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2014 m., o termino praleidimÄ motyvavo liga ir atliekamomis operacijomis.

NŽT 2013-07-30 atsakymu į ieÅ¡kovės atstovo (advokato padėjėjo D. J.) raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo buvo nurodyta informacija apie Ä®sakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimÄ . IeÅ¡kovei 2013-09-02 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo. Aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog apie Ä®sakymų priėmimÄ ir pažeidžiamÄ teisę ieÅ¡kovė sužinojo 2013-07-30 ir nuo 2013-07-30 turi bÅ«ti skaičiuojamas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas apskųsti administracinius aktus.

IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2019-01-16, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog terminÄ praleido dėl ligos ir atliekamų operacijų, bet nepateikė Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Netgi ir įrodžius ieÅ¡kovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieÅ¡kiniui pateikti negali bÅ«ti svarbia priežastimi. IeÅ¡kovė, elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai, per aptartÄ laikÄ galėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu ir teisių gynimu.

Apylinkės teismas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis, pateisinančiomis virÅ¡ 5 metų praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apylinkės teismas sprendė, kad praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagrindo atnaujinti nėra. 5.10. Atsakovė E. P. prašė teismo ieÅ¡kovei paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Apylinkės teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį ir ieÅ¡kovės elgesį proceso metu, sprendė, kad ieÅ¡kovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 6. IeÅ¡kovė R. M. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 6.1. Teismas neteisingai nustatė momentÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė sužinojo apie priimtus Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr.

2. Teismas nepagrįstai įvertino, jog NŽT 2013-07-30 atsakymu buvo nurodyta informacija apie Ä®sakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimÄ . Vertinant NŽT 2013-07-30 atsakymo turinį matyti, kad atsakyme tik nurodoma, jog 2012-01-12 buvo atliktas sklypų paženklinimas, tačiau apie Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2 neužsimenama, tik nurodoma, kad priimtas 2013-02-13 įsakymas, nenurodant įsakymo numerio ir turinio. IÅ¡ NŽT 2013-07-30 atsakymo ieÅ¡kovė galėjo žinoti tik tai, kad buvo atlikti matavimai Sklypui Nr. 2, taip pat dalis žemės buvo parduota SB „Mokslas“, tačiau apie Ä®sakymÄ Nr. 1 ir Nr. 2 aptartu raÅ¡tu ieÅ¡kovė neinformuota, nesupažindinta su jų turiniu bei Aktais.

Vien tik galimas numanymas apie priimtus tam tikrus administracinius aktus nereiškia, kad ieškovė sužinojo apie konkrečius Įsakymus ir jų turinį. NŽT 2013-07-30 raštu atsisakė pateikti kokius nors su atsakovų žemės sklypais susijusius dokumentus ieškovei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė apie Įsakymus galėjo žinoti ir iš 2013-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau iš jo turinio matyti, kad ieškovė nebuvo informuota nei apie Aktus, nei apie Įsakymus.

NŽT atsisakius pateikti dokumentus, ieÅ¡kovė aktyviai siekė gauti skundžiamus Ä®sakymus ir kitus susijusius dokumentus. IeÅ¡kovė 2013 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti NŽT atlikti veiksmus ir įpareigoti pateikti dokumentus. IÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013 matyti, kad ieÅ¡kovė teismui nurodė, jog NŽT nepateikė įsakymų, sklypų paženklinimo aktų, planų ir kitų dokumentų, susijusių su Sklypas Nr. 1 ir Nr.

3. Teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir neįpareigojo NŽT pateikti praÅ¡omus dokumentus. Aptartos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieÅ¡kovė aktyviai siekė gauti Ä®sakymus ir kitÄ informacijÄ , tačiau dokumentai ieÅ¡kovei nepateikti, todėl ieÅ¡kovė negalėjo žinoti ar Ä®sakymai yra faktiÅ¡kai priimti bei žinoti jų turinio. Skundžiamus Aktus ir Ä®sakymus ieÅ¡kovė gavo pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovė su advokatu V. B. sudarė sutartį tikslu atstatyti Sklypo Nr. 1 ribas, todėl galima manyti, jog Aktai ir Ä®sakymai gauti prieÅ¡ pat ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui. 6.2.

IeÅ¡kovei 2013 m. buvo atlikta daugybė medicininių tyrimų ir diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, atlikta operacija ir keletÄ kartų taikyta chemoterapija. IeÅ¡kovė turėjo nedarbingumÄ ir sumažėjusį nedarbingumÄ . IeÅ¡kovė, negavusi iÅ¡ NŽT dokumentų ir tuo pačiu laikotarpiu sužinojusi apie ligÄ , visÄ dėmesį skyrė ligos gydymui. Apeliantė ne teisininkė, todėl jai iÅ¡samiai nesuprantamos apskundimo terminų praleidimo pasekmės. IeÅ¡kovė apie savo pažeistas teises dėl suraÅ¡ytų Aktų ir Ä®sakymų galėjo sužinoti vėliau, nei skundžiamame sprendime nustatė teismas.

Net ir nustačius, kad ieÅ¡kovė apie skundžiamus administracinius aktus turėjo sužinoti anksčiau nei likus vienam mėnesiui iki ieÅ¡kinio pateikimo 2019-01-10, teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti dėl sunkios ligos ir dėl to, kad ieÅ¡kovė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negalėjo susipažinti su Aktais ir Ä®sakymais. 6.3. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas.

Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ ir gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre. Netinkamai suraÅ¡ant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 paženklinimo Aktus, Aktų pagrindu negalėjo bÅ«ti priimti Ä®sakymai dėl Sklypų ribų suformavimo taip pakeičiant Sklypo Nr. 1 ribas.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog dėl atsakovų Sklypų ribų nustatymo atsakovės Sklype esantis namas prie sklypų priartėjo arčiau kaip 3 metrus. Namo egzistavimÄ pagrindė atsakovų pateiktos nuotraukos, o namo faktinis iÅ¡dėstymas sklype atsispindėjo UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 plane, namo atstumas iki atsakovų sklypų ribos buvo nurodytas UAB „GEOMANAI“ 2019-01-30 plane, kuris yra ne daugiau kaip 2,38 metro. Dėl Ä®sakymų pagrindu nustatytų atsakovų sklypų ribų ieÅ¡kovės sklype esantis namas iki jų priartėjo arčiau kaip 3 metrus.

Tai apriboja ieÅ¡kovės teises be kaimyninių sklypų savininkų sutikimo keisti namo plotÄ , iÅ¡dėstymÄ ir panaÅ¡iai. Sklypų ribų pasikeitimai turi tiesioginės įtakos ne tik ieÅ¡kovės teisėms, susijusioms su namu, bet ir kitoms, susijusioms su galimybe sklype įrengti inžinerinius įrenginius, statyti kitus statinius. 6.4. Nors teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos nustatyti naujos sklypo ribos be pagrindo padidintų Sklypo Nr. 1 plotÄ iki 929 m2, tačiau tokia aplinkybė negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams.

Teismas turėjo panaikinti Įsakymus ir nesivadovauti ieškovės pateiktu siūlomu žemės Sklypo plane 2019-08-19 parengtame UAB „GEOMANAI“ siūlomomis Sklypo Nr. 1 ribomis, kas būtų reiškę, kad ieškovės sklypo ribos būtų atstatytos tokios, kokios buvo iki Įsakymų priėmimo. Teismas galėjo skirti ekspertizę ar pasiūlyti dėl ekspertizės spręsti šalims.

7. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodomais argumentais: 7.1. Nustatant žemės sklypų ribas dalyvavo ir SB „Mokslas“ pirmininkė E. P., o dėl M. B. dalyvavimo matininkas nurodė „<...> Skl. nr. 106 savininkė yra mirusi, o paveldėtojai neužregistravę registro centre turto priėmimo (žiÅ«r. Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus pažymÄ ) <...>.

Nustatant skundžiamų žemės sklypų ribas, besiribojančio žemės sklypo savininkė, M. B., buvo mirusi, o M. B. turtas, tarp jų ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo paveldėtas tik 2012-07-12 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimu. IeÅ¡kovės žemės sklypo plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nesumažintas, o apeliantės praÅ¡omos nustatyti naujos žemės sklypo ribos be pagrindo didinamos.

Tai atliekama apeliantės iniciatyva, t. y. UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtame žemės sklypo plane (Žemės sklypo savininkės nurodytas plotas 929 m2, faktiškai naudojamas plotas – 894 m2), o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės žemės sklypas yra tik 852 m2. 7.2. Atsakovų E. P. ir L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. žemės sklypai suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurie parengti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais bei išlaikant visas žemės sklypų ženklinimo procedūras.

Apeliantės žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IeÅ¡kovės pateiktas UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992-03-28 schemos (žemės sklypo plotas pagal schemÄ 852 m2, pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€“ 929 m2; pagal žemės sklypo schemÄ : Å¡iaurinė kraÅ¡tinė – 18 m, pietinė – 19 m, vakarinė – 43,90 m, rytinė – 47,20 m, o pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ :

Å¡iaurinė kraÅ¡tinė – 20,50 m, pietinė – 19,50 m, vakarinė – 45,85 m, rytinė – 45,70 m, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas pagal ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ (UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19), nustatant ribas pagal plane pažymėtus taÅ¡kus Nr. 1, 2, 3, 4, negali bÅ«ti tenkinamas. UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nuostatų ir Taisyklių reikalavimų. 7.3. Apeliantė apie ginčijamus sprendimus (įsakymus) galėjo žinoti nuo 2013 m., kai kreipėsi pagalbos į advokatÄ , kuris 2013-06-12 praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių.

Visa informacija apie atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų nustatymÄ bei jų patvirtinimÄ buvo pateikta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013-07-30 raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.104.)-1359. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, pridėjo atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-02-15 iÅ¡raÅ¡us, taip patvirtindama savo sužinojimÄ apie Aktus ir Ä®sakymus.

Apeliantė, manydama, kad pažeidžiamos jos teisės, nei 2013 m., nei 2018 m. nesikreipė į teismÄ . Duomenys apie apeliantės ligas galėjo bÅ«ti pateikti kartu su ieÅ¡kiniu arba patikslintu ieÅ¡kiniu, arba per vykusius teismo posėdžius.

8. Atsakovai L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepiÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė tik iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ nepalankiu teismo sprendimu, tačiau nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumÄ . IeÅ¡kovė nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, jos teiginiai deklaratyvaus pobÅ«džio. 8.2.

Nekilnojamojo turto ir su juo susijusius kitus duomenis (kadastro duomenis, areÅ¡to aktÄ ir kt.) įregistravus nekilnojamojo turto registre, tokie duomenys yra įraÅ¡omi ir nuo įraÅ¡ymo momento laikomi iÅ¡vieÅ¡intais vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovė žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovų L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimÄ nuo 2012-04-17, t. y. įregistruotų kadastrinių matavimų iÅ¡vieÅ¡inimo. NŽT 2013-07-30 raÅ¡tu ieÅ¡kovei pateikta visa informacija, susijusi su Sklypo Nr. 3 kadastrinių matavimų atlikimu.

Apie Sklypo Nr. 2 kadastrinius duomenis ieÅ¡kovei buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma nuo Å¡ių kadastrinių matavimų įregistravimo nekilnojamojo registro momento, t. y. nuo 2016-11-03. 8.3. Galimybė keisti gretimų žemės sklypų bendras ribas yra, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi bÅ«ti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį.

Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali bÅ«ti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės į SklypÄ Nr. 1 ir / ar negali naudotis Sklype Nr. 1 esančiais statiniais. IeÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises.

Sklypo Nr. 1 plotas yra 852 m2, faktinis naudojamas plotas – 894 m2, o siekiamas nustatyti plotas – 929 m2, t. y. net 78 m2 didesnis, nei teisiÅ¡kai priklauso. Sklypo Nr. 3 kadastriniai matavimai nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, t. y. nesumažina Sklypo Nr. 1 ploto ir neapsunkina, neužkerta kelio ieÅ¡kovei patekti į savo sklypÄ . 8.4. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad Sklypo Nr. 1 plotas pasikeitė dėl ankstesnių sklypo matavimų priemonių netikslumų, tačiau ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė.

IeÅ¡kovė, neatlikusi savo Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, siekė pripažinti AktÄ I, AktÄ II, Ä®sakymÄ I ir Ä®sakymÄ II negaliojančiais bei nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas pagal UAB „GEOMANAI“ parengtÄ 2019-08-19 planÄ . IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Sklypo Nr. 1 plotas turi bÅ«ti ir yra 0,0852 ha (852 m2). IÅ¡ UAB „GEOMANAI“ parengto 2019-08-19 plano matyti, kad: Sklypo Nr. 1 plotas nurodomas 0,0851 ha (851 m2); ieÅ¡kovė jau faktiÅ¡kai naudojasi didesniu, t. y. 0,0894 ha (894 m2) Sklypo Nr. 1 plotu; pagal nurodytame plane pažymėtus posÅ«kio taÅ¡kus nustačius Sklypo Nr. 1 ribas, Sklypo Nr. 1 plotas bÅ«tų dar didesnis ir sudarytų 0,0929 ha (929 m2).

Pagal UAB „GEOMANAI“ parengtÄ 2019-08-19 planÄ Sklypo Nr. 1 plotas padidėja pažeidžiant leistinumo ribas (Kadastro nuostatų 21 punktas). Kadangi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi didesniu nei 0,0852 ha Sklypo Nr. 1 plotu, t. y. 0,0894 ha (894 m2) plotu, todėl ieÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ neteisės. IeÅ¡kovė siekia savo interesų patenkinimo kitų asmenų sÄ skaita. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad: Sklype Nr. 1 pastatytas ir iki Å¡iol Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, kuris yra arčiau nei 3 m iki Sklypo Nr. 3 ribos; ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi Sklypo Nr. 3 dalimi, t. y. apie 38 m2 ieÅ¡kovei nepriklausančiu plotu, esančiu prie Sklypo Nr. 1 vakarinės ribos. 8.5.

IeÅ¡kovės reikalavimo dėl Sklypo Nr. 1 ribų nustatymo tenkinimas reikÅ¡tų Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3, taip pat ir trečiajam asmeniui J. Å . priklausančio sklypo kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio, kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimÄ (Kadastro nuostatų 15, 19 punktai), todėl duomenys tam turi bÅ«ti surinkti ir įtvirtinti laikantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo (atstatymo), kartu su ieÅ¡kiniu turi pateikti teismui pasiÅ«lymÄ -planÄ , kuriame teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų aiÅ¡kiai ir tiksliai pažymėti Sklypo Nr. 1 plotas, posÅ«kio ir kartu žemės sklypų bendros ribos taÅ¡kai, žemės sklype esantys statiniai ir kt.

UAB „GEOMANAI“ parengtas 2019-08-19 planas neatitinka Taisyklių reikalavimų. 8.6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog apie Ä®sakymÄ I ir Ä®sakymÄ II sužinojo 2014 m., o termino praleidimÄ motyvavo liga ir atliekamomis operacijomis, tačiau NŽT 2013-07-30 atsakyme į ieÅ¡kovės atstovo raÅ¡tÄ buvo nurodyta informacija apie Ä®sakymo I ir Ä®sakymo II priėmimÄ . IeÅ¡kovei buvo suraÅ¡ytas 2013-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo.

Apie Ä®sakymo I ir Ä®sakymo II priėmimÄ ir savo galimai pažeidžiamÄ teisę ieÅ¡kovė sužinojo dar 2013-07-30 ir nuo Å¡ios datos turi bÅ«ti skaičiuojamas 1 (vieno) mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas juos apskųsti. Kadangi ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2019-01-16, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Net ir įrodžius ieÅ¡kovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 (penkerius) metus praleistas terminas ieÅ¡kiniui pateikti negali bÅ«ti svarbia priežastimi.

Teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

9. Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. A. Å . atsiliepime į ieÅ¡kovės R. M. B. apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 9.1. Apeliantė nenurodė, kokias teisės normas pažeidė apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė praleido senaties terminÄ administracinius aktus apskųsti ir nepateikė objektyvių priežasčių juos atnaujinti, praėjus septyniems metams nuo jų priėmimo. Teismas teisingai nustatė momentÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė sužinojo apie priimtus įsakymus (nuo 2013-07-30). IeÅ¡kovė periodiÅ¡kai lankėsi pas gydytojus, gydėsi atlikdama paskirtas procedÅ«ras, tačiau tuo pačiu metu galėjo spręsti ir klausimus, susijusius su Sklypu Nr.

1. Apeliantė galėjo pavesti kitiems asmenims Å¡iuos klausimus spręsti pagal įgaliojimÄ . 9.2. IeÅ¡kovė trukdė D. A. Å . samdytiems statybininkams tverti tvorÄ . Dėl Å¡ios priežasties buvo kviečiama antstolė D. P. D. A. Å . 2014 m. pastatė tvorÄ , skiriančiÄ D. A. Å . sklypÄ nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo. Dėl tvoros statymo vyko teisminis procesas (civilinė byla Nr. 2-3956-910/2014), kuriame dalyvavo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su o ginču.

IeÅ¡kovė sutiko su teismo sprendimu, kad D. A. Å . tvora pastatyta teisėtai. IeÅ¡kovės bandymas teismo keliu peržiÅ«rėti kaimyninių žemės sklypų ribas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės E. P. žemės sklypo bei atsakovų Ž. sklypo nepagrįstas. IeÅ¡kovė neįrodė, kad sklypo ribos, atsakovams atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, buvo pažeistos, pasikeitė jos sklypo konfigÅ«racija, dydis. 9.3. UAB „GEOMANAI“ rengiant planÄ neatsižvelgta į SB „Mokslas“ teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į 2009 m. parengtÄ ir patvirtintÄ detalųjį planÄ .

Tiek rengiant 2009 m. teritorijos SB „Mokslas“ detalųjį planÄ , tiek teikiant ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovė neatliko tikslių savo sklypo kadastrinių matavimų. SB „Mokslas“ teritorijoje rengiant detalųjį planÄ buvo atliktos visos Teritorijų planavimo įstatyme nurodytos procedÅ«ros. Kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ploto pakitimai, nevirÅ¡ijantys leistinų ploto paklaidų yra galimi, o žemės sklypo plotas gali bÅ«ti patikslinamas. Apeliantė turėtų parengti žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, ko teikdama ieÅ¡kinį teismui nepadarė.

Tik atlikus ieÅ¡kovės žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėtų kokio dydžio sklypÄ ieÅ¡kovė valdo ir naudoja bei ar kas nors iÅ¡ kaimyninių besiribojančių žemės sklypų savininkų pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (el. b. t. 5, b. l. 27–34), kuriuo atmestas ieškovės R. M. B. ieškinys, kuris buvo tikslintas (el. b. t. 1, b. l. 1–3; t. 4, b. l. 62–64, 148–150), dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise disponuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (nutarties tekste ir Sklypas Nr.

1) ribų nustatymo bei individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo:

i) UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atlikto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-01-06 akto (nutarties tekste ir Aktas Nr. 1 (el. b. t. 1, b. l. 4–5); ii) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-03-06 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790 (nutarties tekste ir Įsakymas Nr. 1) (el. b. t. 1, b. l. 21); iii) UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atlikto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-01-12 akto (nutarties tekste ir Aktas Nr. 2) (el. b. t. 1, b. l. 19–20) ir; iv) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-02-13 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (nutarties tekste ir Įsakymas Nr. 2) (el. b. t. 1, b. l. 15–16). Dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese prijungimo 13. Ieškovė (apeliantė) su apeliaciniu skundu pridėjo naujus įrodymus (el. b. t. 5, b. l. 65), kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos:

i) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-12 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013; ii) VÅ¡Ä® Varėnos ligoninės 2013-08-29 pažymÄ dėl neatvykimo į darbÄ , darbo birÅ¾Ä ar ugdymo įstaigÄ ; iii) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-21, 2013-08-30 ir 2013-09-13 praneÅ¡imus apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ ; iv) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymas Nr. 2942, Nr. 3174, Nr. 3238;

v) Vilniaus universiteto Onkologijos skyriaus Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2014-02-18 protokolÄ ; vi) Nacionalinio vėžio instituto Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2016-04-19 protokolÄ . PraÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad praÅ¡omi prijungti raÅ¡ytiniai įrodymai pateisina ginčijamų įsakymų apskundimo termino praleidimÄ . Pridedami dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ sunkiai sirgo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-12 sprendimas pagrindžia tai, kad ieÅ¡kovei nebuvo pateikti Aktai ir Ä®sakymai, nors ieÅ¡kovė (apeliantė) dėjo pastangas aptartus dokumentus gauti. IeÅ¡kovę ankščiau atstovavęs atstovas neinformavo, kad ieÅ¡kovė turi rinkti ir teikti tokio pobÅ«džio įrodymus.

14. Atsakovė NŽT su ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡ymu prijungti naujus įrodymus nesutiko (el. b. t. 5, b. l. 72–80), kadangi praÅ¡omi prijunti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti kartu su ieÅ¡kiniu (patikslintu ieÅ¡kiniu) arba per vykusius teismo posėdžius. Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. A. Å . atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skunda nurodė, kad nauji įrodymai dėl praleistų terminų atnaujinimo galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (el. b. t. 5, b. l. 92–97).

15. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamais įrodymais, sprendžia, kad aukščiau iÅ¡vardinti nauji įrodymai prijungtini apeliacinio proceso metu. Viena vertus, sutiktina su atsakovais NŽT bei E. P., taip pat trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. A. Å ., jog ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (įrodymai) galėjo bÅ«ti pateikti į bylÄ dar proceso pirmosios instancijos teisme metu, kadangi visų naujai teikiamų įrodymų sudarymo data ankstesnė, nei buvo iÅ¡kelta civilinė byla (2019-02-04) (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, įrodymai nedidelės apimties, pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Atsakovės NŽT ir E. P., taip pat trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. A. Å ., teikdami atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , pasisakė ne tik dėl aptartų įrodymo neprijungimo, tačiau ir įrodymų įrodomosios vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų prijungimas sudarys prielaidas tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes. Dėl ginčijamų individualių administracinių aktų panaikinimo ir Sklypo Nr. 1 ribų nustatymo 17.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suraÅ¡ant AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2 ieÅ¡kovei nepraneÅ¡ta ir ieÅ¡kovė nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime–parodyme, kad suraÅ¡ant AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2 buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, tačiau procedÅ«riniai pažeidimai ieÅ¡kovės (apeliantės) materialiųjų teisių nepažeidė. IeÅ¡kovė (apeliantė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nurodo, kad netinkamai suraÅ¡ytų Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu negalėjo bÅ«ti priimti Ä®sakymai Nr. 1 ir Nr. 2, taip pakeičiant ieÅ¡kovei priklausančio Sklypo Nr. 1 ribas.

18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau neturi bÅ«ti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas); ii) pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi bÅ«ti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Pakeitimai negali bÅ«ti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sÄ skaita, t. y. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali bÅ«ti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ ; iii) tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų; iv) galimybė pakeisti žemės sklypų konfigÅ«racijÄ reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti pakeistos sklypų formos (figÅ«ros), pavyzdžiui, iÅ¡ keturkampio formos į Å¡eÅ¡iakampio arba kitokio daugiakampio formÄ ;

v) ieÅ¡kovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir privalo jį pagrįsti; vi) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas ir tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir galima derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-701/2020, nutarties 32, 40 punktai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 88 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

19. Sutiktina su ieškove (apeliante), kad žemės sklypo ribų-paženklinimo aktas yra reikšmingas dokumentas, siekiant priimti įsakymus dėl žemės sklypo suformavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Visgi, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog ne kiekvienas procedūrinis žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo pažeidimas gali būti pagrindas įsakymų, priimtų vadovaujantis aptariamu dokumento, panaikinimo pagrindas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad ginčijamais Aktais Nr. 1 ir Nr. 2, be procedūrinio pažeidimo, būtų kitokių pažeidimų.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka su žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu nereiÅ¡kia, kad žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte nurodyti (užfiksuoti) duomenys yra klaidingi arba prieÅ¡taringi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, kaip Sklypo Nr. 1 paveldėtoja, nors ir nebuvo tinkamai informuota apie žemės sklypo paženklinimÄ -parodymÄ , tačiau aptartas pažeidimas konkrečių neigiamų materialinių pasekmių ieÅ¡kovei nesukėlė.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų tokio akto ydingumÄ , nes siekiant pripažinti kadastro duomenų nustatymo dokumentus negaliojančiais, tokie dokumentai turi bÅ«ti sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 93 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Esmingų pažeidimų, sudarant ginčijamus AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2, nenustatyta.

20. Ieškovė (apeliantė) taip pat teigė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribų nustatymo Sklype Nr. 1 esantis statinys priartėjo prie žemės sklypų ribos arčiau nei per 3 m. Analizuojant šiuos teiginius matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašų apie statinius Sklype Nr. 1 nėra (el. b. t. 1, b. l. 8, 17; t. 2, b. l. 10–11; t. 3, b. l. 169–170). Visgi, byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad Sklype Nr. 1 faktiškai statinys yra (el. b. t. 1, b. l. 14, 30; t. 3, b. l. 167–168, 175–187; t. 4, b. l. 67, 73).

Byloje nesprendžiamas statinio, esančio Sklype 1, statybos teisėtumo klausimas, todėl plačiau dėl statinio, esančio Sklype Nr. 1, (ne)teisėtumo nepasisakoma. Kita vertus, sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimais, jog nustatyti sklypo ribas pagal 1986 m. situacijos planÄ teisinio pagrindo nėra. Analizuojant į bylÄ pateiktÄ 1986-12-22 situacijos schemÄ matyti, jog Sklype Nr. 1 buvo pažymėtas sodo namelis, kuris nuo vienos Sklypo Nr. 1 ribos buvo nutolęs 4 m (el. b. t. 1, b. l. 8, 28–29). Visgi, statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taip pat nepažymėtas ir 1992-03-28 Sklypo Nr. 1 plane (el. b. t. 2, b. l. 52).

Nekilnojamojo turto registro 2019-02-28 išrašas rodo, kad Sklypas Nr. 1 suformuotas atliekant preliminarius matavimus (el. b. t. 2, b. l. 10–11). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovų E. P. ir L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus (el. b. t. 1, b. l. 6–7, 11–12). Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovės kaimyninių sklypų plotai buvo nustatyti tikslesniais matavimais, o ieškovės sklypo kadastriniai duomenys liko nepatikslinti.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovei priklausančios Sklypo Nr. 1 plotas – 852 m2. IeÅ¡kovė nepagrindžia aplinkybės, kodėl praÅ¡omomis nustatyti žemės sklypo ribomis pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 žemės sklypo planÄ Å¾emės plotas turi didėti iki faktiÅ¡kai valdomo 894 m2 arba iki praÅ¡omo nustatyti 929 m2 ploto. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje, cituotoje aukščiau, nurodyta, kad yra galimybė keisti žemės sklypo forma (ar ribas), tačiau neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė praÅ¡omomis nustatyti sklypo ribomis siekia Sklypo Nr. 1 ploto padidėjimo.

Kita vertus, ieÅ¡kovė ir pati apeliaciniame skunde pripažino, kad praÅ¡omomis nustatyti sklypo ribomis nepagrįstai didinamas Sklypo Nr. 1 plotas. Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės Å¡ioje civilinėje byloje, siekiant žemės sklypų ribų nustatymo, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ne Aktų Nr. 1 ar Nr. 2 neteisėtumÄ , o savo nuosavybės teisės (valdomo žemės sklypo ribų) pažeidimÄ . IeÅ¡kovei neatlikus tikslių Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, nėra galimybės apskritai nustatyti, jog kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovei E. P. ar atsakovams L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. suformavus Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 kadastrinius duomenis bei nustačius aptartų sklypų ribas bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės, pvz., sumažėjęs Sklypo Nr. 1 plotas, Sklypas Nr. 1 turėtų neracionaliÄ kontÅ«ro linijÄ ar pan. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, ir pati ieÅ¡kovė pripažino, kad pagal siÅ«lomÄ Sklypo Nr. 1 ribų projektÄ Sklypo Nr. 1 ribos negalėtų bÅ«ti nustatytos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė iš esmės neįrodė, jog Sklypo Nr. 1 ribos neaiškios, o nustatytos Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos kaip nors pažeistų ieškovės, kaip Sklypo Nr. 1 savininkės, teises.

21. IeÅ¡kovė (apeliantė) taip pat nurodė, jog apylinkės teismas, net ir nustatęs, kad Sklypo Nr. 1 ribos negali bÅ«ti patvirtintos pagal UAB „GEOMANAI“ 2019-08-19 planÄ , turėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir atstatyti Sklypo Nr. 1 ribas, kurios buvo iki Ä®sakymo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Viena vertus, Ä®sakymais Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nustatytos ne ieÅ¡kovei priklausančio Sklypo Nr. 1 ribos, o atsakovei E. P. (Sklypas Nr.

2) ir atsakovams L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. (Sklypas Nr.

3) priklausančios žemės sklypų ribos. IeÅ¡kovės Sklypo Nr. 1 ribos, po preliminarių matavimų atlikimo, nebuvo keistos. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 1 ribos bÅ«tų atstatytos į ankstesnę padėtį panaikinus Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi Sklypo Nr. 1 ribos apskritai nekeistos. Sklypo Nr. 1 planas nepanaikintas. Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė galimai turi siekį iÅ¡laikyti 3 m atstumÄ iki Sklype Nr. 1 esančių faktinių statinių nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 kraÅ¡tinių (ribų) nereiÅ¡kia, kad teismas turi panaikinti Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr.

2. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iÅ¡ esmės Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 bei Ä®sakymų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo pagrindų ieÅ¡kovė neįrodė, o tokių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovės, kaip Sklypo Nr. 1 savininkės, teisės bÅ«tų buvusios pažeistos. Dėl ieÅ¡kinio senaties (ne)taikymo 22. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ ginčyti individualius administracinius aktus – Ä®sakymÄ Nr. 1 ir Ä®sakymÄ Nr.

2. Apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė apie Ä®sakymÄ Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2013-07-30, o į teismÄ kreipėsi 2019-01-16. Nors ieÅ¡kovė ir prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ administracinių aktų ginčijimui, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieÅ¡kiniui pateikti negali bÅ«ti svarbia priežastimi. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigė, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė momentÄ , nuo kuriuo prasidėjo termino eiga apskųsti administracinius aktus bei buvo teisinis pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ ginčyti administracinio pobÅ«džio aktus.

23. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTÄ® 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad:

i) ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas, todėl aptarto termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės. Ä®tvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis; ii) spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu.

Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ ir klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Nuosavybės teisė yra viena iÅ¡ svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindÄ administracinio akto teisėtumÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. KlausimÄ , ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 55 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, nutarties 71–72 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, nutarties 65 punktas).

25. Bylos duomenimis, atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausančio Sklypo Nr. 3 kadastriniai matavimai atlikti 2012-01-06, o Įsakymas Nr. 1 priimtas 2012-03-06 bei Nekilnojamojo turto registre išviešintas nuo 2012-04-17 (el. b. t. 1, b. l. 11–12). Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų byla parengta 2012-01-12, Įsakymas Nr. 2 priimtas 2012-02-13, o Nekilnojamojo turto registre išviešintas 2012-04-16 (el. b. t. 2, b. l. 14–16). Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apie ginčijamus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo išviešinta nuo 2012-04-17 (Įsakymas Nr.

1) ir nuo 2012-04-16 (Ä®sakymas Nr. 2), tačiau ieÅ¡kovė neturi pareigos nuolat bei sistemingai tikrinti Nekilnojamojo registro duomenų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-95-464/2020, nutarties 51 punktÄ ). Kita vertus, bylos duomenys rodo, jog ieÅ¡kovė, kuriÄ atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas – 2013-06-12 kreipėsi į atsakovę NŽT su paklausimu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad paaiÅ¡kėjo, jog buvo atlikti Sklypo Nr. 3 ir Sklypo Nr. 2 (Sklypas Nr. 2 buvo gautas sujungus du sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 2, b. l. 14–18, 55–77) kadastriniai matavimai (el. b. t. 3, b. l. 66).

Atsakovė NŽT į aptartÄ ieÅ¡kovės atstovo laiÅ¡kÄ atsakė 2013-07-30 (el. b. t. 3, b. l. 60–62). Susipažinus su atsakovės NŽT 2013-07-30 raÅ¡to turiniu, teisėjų kolegija sutinka, kad aptartame raÅ¡te buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančiu suprasti, jog buvo priimti paženklinimo-parodymo aktai (Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr.

2) ir jų pagrindu įregistruoti kadastriniai matavimai. Ir nors sutiktina su ieÅ¡kove, jog aptartame raÅ¡te konkrečiai neįvardinti skundžiami aktai (Ä®sakymas Nr. 1 ir Ä®sakymas Nr. 2), t. y. nepateikti labiau identifikuojantys duomenys, tačiau nurodyta, kad aptariami duomenys iÅ¡vieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre. Taigi sutiktina su apylinkės teismu, jog ieÅ¡kovė (ir jos atstovas) turėjo pakankamo pagrindÄ suprasti, kad dėl Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 kadastrinių duomenų registravimo yra priimti administraciniai aktai – įsakymai.

Taip pat ieÅ¡kovė, atstovaujama teisininko, galėjo pasitikrinti ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovės 2013-06-12 raÅ¡te nurodyta, jog ieÅ¡kovei žinoma apie Sklypo Nr. 3 atliktus kadastrinius matavimus bei nurodoma, kad pridedamas Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as (byloje su 2013-06-12 raÅ¡tu teiktas Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as nepateiktas). Aptartos aplinkybės sudaro pagrįstÄ pagrindÄ sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus aktus galėjo sužinoti dar nuo 2013-07-30.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės pozicija, jog ji su aktais buvo susipažindinta tik prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį į teismÄ 2019-02-04 nepagrįsta. IeÅ¡kovei buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyninio žemės sklypo užėmimo (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo pertvarkytas į SklypÄ Nr. 2) (el. b. t. 3, b. l. 54–59). IeÅ¡kovė taip pat skundė NŽT 2013-07-30 raÅ¡tÄ , o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5473-596/2013 ieÅ¡kovės skundÄ atmetė (el. b. t. 5, b. l. 65).

Aptartame įsiteisėjusiame sprendime (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nurodyta, kad NŽT į paklausimÄ iÅ¡ esmės atsakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3956-910/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28976-2013-7) (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nutraukė tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ginÄÄ dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vėliau buvo pertvarkytas į SklypÄ Nr.

2) valdymo pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, t. y. teisminiai procesai, profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) pagalba, administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas labiau rodo tÄ aplinkybė, jog ieÅ¡kovė turėjo galimybę apie ginčijamus Aktus bei Ä®sakymus susižinoti operatyviai, juolab, kad tam tikra dalimi informacijos (žiniomis, jog yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kadastrinių matavimų atlikimo faktas, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis) ieÅ¡kovė jau disponavo. IeÅ¡kovė turėjo galimybę dėl skundžiamų Aktų bei Ä®sakymų panaikinimo kreiptis kur kas anksčiau.

27. IeÅ¡kovė taip pat prašė praleistÄ terminÄ ginčyti administracinius skundus atnaujinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovės pateiktas dokumentais, kuriais grindžiamas termino praleidimas (pažymomis dėl neatvykimo į darbÄ , darbo birÅ¾Ä ar ugdymo įstaigÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-21, 2013-08-30 ir 2013-09-13 praneÅ¡imais apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis, Onkologijos skyriaus Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2014-02-18 protokolu, Nacionalinio vėžio instituto Gydytojų komisijos multidisciplininio aptarimo 2016-04-19 protokolu) (el. b. t. 5, b. l.

65) sprendžia, jog pateikti duomenys nepatvirtina ieškovės delsimo nuo 2013-07-30 iki 2019-02-04 (ieškinio padavimo momento). Sutiktina, jog tam tikri periodai nuo 2013 m. iki 2019 m. gali būti pateisinti ieškovės liga, tačiau daugiau kaip 5 metų delsimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes – nepateisinamas. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad delsimas ginčyti administracinius aktus daugiau kaip 5 metus galėtų būti pateisintas.

IeÅ¡kovės liga neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo imtis konkrečių veiksmų ginti savo teises. Juolab, iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3956-910/2014 turinio matyti, kad ieÅ¡kovė teisminiame procese dalyvavo gana aktyviai (teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, skundė nutartis). Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieÅ¡kovė 2013–2019 m. dalyvavo ir kitose teisminėse bylose (žr. pvz., civilinę bylÄ Nr. 2-790-864/2013, Nr. 2A-1096-619/2014, Nr. 2-1233-294/2014, Nr. 2A- 2805-262/2014, Nr. 2-38-308/2016, Nr. 2A-1146-273/2017).

Tai labiau pagrindžia aplinkybę, kad ieÅ¡kovės liga negali bÅ«ti pagrindas pateisinti 5 metų delsimÄ inicijuoti teisminį procesÄ dėl Aktų ir Ä®sakymų ginčijimo.

28. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei naujai pateikti įrodymai nepateisina ilgo ieÅ¡kovės delsimo ginčyti administracinius aktus bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 1 mėnesio terminÄ administraciniams aktams skųsti.

29. Kiti (likę) ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

30. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesÄ 31. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-15 nutartimi atidėjo ieÅ¡kovei R. M. B. 225 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo (el. b. 5 t. b. l. 66). Kadangi Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovei atidėta 225 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundÄ priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ .

33. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Atsakovė E. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas bei teikė įrodymus apie 350 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. 5, b. l. 98). Atsakovai L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. prašė priteisti 1 573 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas (el. b. t. 5, b. l. 103–105).

34. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje ).

35. Atsižvelgiant į priimamÄ teismo sprendimÄ , į tai, kad atmestas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad byla iÅ¡ esmės nebuvo sudėtinga teisinių aplinkybių prasme, atsakovės E. P. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos (350 Eur) yra protingo dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla iÅ¡ esmės nebuvo sudėtinga, į atsakovų L. Ž., T. Ž. bei K. Ž. atstovo atliktÄ procesinį veiksmÄ â€“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , sumažina atsakovų patirtas 1 573 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 1 200 Eur, t. y. iki 400 Eur kiekvienam atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų L.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus