2017-08-31 Nr. AB-15876-3-61-3-03698-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1017-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03698-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, 15 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas paaiškino, kad žalą kildina iš Panevėžio pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. jam buvo paskirtas pasimatymas su sutuoktine D. D., atliekančia bausmę Panevėžio pataisos namuose. Kadangi D. D. prieš tai šventė savo gimimo dieną (jubiliejų), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kuriame kalinamas pareiškėjas, administracija leido jam iš asmeninių lėšų parduotuvėje įsigyti gėlių (5 rožes). Puokštę pareiškėjas padovanojo sutuoktinei. Pasimatymui pasibaigus, Panevėžio pataisos namų pareigūnai neleido D. D. parsinešti gėlių, nors buvo pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus rašytinis sutikimas. Dėl to pareiškėjas patyrė 15 Eur dydžio išlaidų gėlėms (turtinė žala) ir 100 Eur neturtinės žalos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7–13).

Atsakovas paaiškino, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, jog nuteistieji gali iš pasimatymų parsivežti daiktų, kurių perdavimas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) nenumatytas. Nuteistajai D. D. buvo paaiškinta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus leidimas jos sutuoktiniui įsigyti ir jai perduoti gėles nesuteikia teisės šias gėles įnešti į Panevėžio pataisos namų teritoriją. Daiktų, kurie gali būti perduoti nuteistiesiems, sąrašas yra baigtinis. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 90 punktą, pašto siuntinyje ar smulkiame pakete su spauda radus daiktų, kurių perdavimas Bausmių vykdymo kodekse nenumatytas, jie perduodami saugoti arba sunaikinami; analogiškai elgiamasi ir nuteistiesiems parvykus iš pasimatymų, jei pas juos randama tokių daiktų (tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2953/2011).

Atsakovas pažymėjo, kad Panevėžio pataisos namų pareigūnai nesiekė pažeminti pareiškėjo ar jo sutuoktinės, bet laikėsi nustatytos tvarkos. Pareigūnai elgėsi taip, kaip pagal įstatymus ir jiems suteiktus įgaliojimus turėjo ir privalėjo veikti, todėl žala pareiškėjui negali būti atlyginama. Be to, atsakovo atstovas prašė priteisti jam iš pareiškėjo 115 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro priemoka Administracijos reikalų skyriaus viršininkei už papildomą užduotį, nes Panevėžio pataisos namuose nėra juriskonsulto pareigybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė ir priteisė Lietuvos valstybės atstovui Panevėžio pataisos namams iš pareiškėjo A. D. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40–43).

Teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visos trys jai atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 3 punktas numato, kad nuteistieji gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį; vadovaujantis šio kodekso 96 straipsnio 1 dalimi nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 97 straipsnį nuteistiesiems leidžiama turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktas nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Apibendrindamas cituotas nuostatas teismas padarė išvadą, kad tarp nuteistiesiems leidžiamų gauti ar įsigyti daiktų gėlės nėra numatytos, t. y. teisinis reglamentavimas įtvirtina baigtinį sąrašą leistinų įsigyti ir turėti daiktų, maisto produktų ir reikmenų.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 punktą, pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas Bausmių vykdymo kodekse nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, <…> atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Pagal Instrukcijos 149 punktą, kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Remiantis Instrukcijos 153.1 ir 153.6 punktais suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, taip pat prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Panevėžio pataisos namų pareigūnai, pagal jiems suteiktus įgaliojimus atlikdami pareiškėjo sutuoktinės visuminę kratą, jai grįžus į pataisos namus iš pasimatymo su pareiškėju, radę gėlių, jų pagrįstai ir teisėtai neleido pasiimti, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Pareiškėjo minimas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus jam suteiktas leidimas įsigyti gėles įstaigos parduotuvėje, teismo vertinimu, nėra teisinę galią Panevėžio pataisos namuose turintis dokumentas, nes čia atitinkamus sprendimus, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima Panevėžio pataisos namų direktorius. Dėl šios priežasties Panevėžio pataisos namų pareigūnai nurodytu leidimu pagrįstai nesivadovavo.

Nagrinėdamas atsakovo prašymą priteisti Panevėžio pataisos namams 115 Eur atstovavimo išlaidų, teismas nustatė, kad pataisos įstaigoje nėra juriskonsulto pareigybės ir tokias pareigas atliekančio darbuotojo, todėl atsiliepimą parengti buvo pavesta Administracijos reikalų skyriaus viršininkei, kuriai Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. P-68 buvo skirta vienkartinė 115 Eur priemoka. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsiliepimas parengtas 2015 m. liepos mėn., todėl vidutinis šalies darbo užmokesčio dydis 2015 m. I ketvirtį buvo 699,80 Eur; remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už atsiliepimo surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 699,80 Eur x 2,5 = 1 749,50 Eur. Panevėžio pataisos namų prašoma priteisti 115 Eur suma už atsiliepimo surašymą neviršija šio dydžio, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo teisinę ir turtinę padėtį, į tai, kad ginčas nėra itin sudėtingas, sumažinta iki 50 Eur.

III. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti (b. l. 49–50).

Pareiškėjas paaiškina, kad jis kreipėsi į teismas dėl 115 Eur žalos, patirtos viešojo administravimo srityje, atlyginimo ir sutapimas, jog būtent tokia pačia suma Panevėžio pataisos namai įvertino procesinio dokumento (atsiliepimo) į bylą parengimą. A. D. pabrėžia, jog jo sutuoktinė D. D. yra išskiriama iš kitų nuteistųjų, nes kitoms moterims, atliekančioms bausmę Panevėžio pataisos namuose, leidžiama į šios įstaigos teritoriją įnešti pasimatymų metu gautas gėles. Jo įsitikinimu, gėlėse neįmanoma paslėpti draudžiamų daiktų, juo labiau, kad paties A. D. laisvė yra suvaržyta.

2016 m. gegužės 2 d. paaiškinimuose pareiškėjas pabrėžia, jog nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus gali nustatyti tik įstatymas. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą nuteistajam galima įsigyti prekes parduotuvėje, jei jos nėra įtrauktos į draudžiamų daiktų sąrašą. Šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius leido pareiškėjui parduotuvėje užsisakyti gėlių. Pareiškėjas pastebi ir tai, kad 2016 m. kovo 8 d. renginyje, vykusiame Panevėžio pataisos namuose, dalyvavę Lietuvos Respublikos Seimo nariai nuteistosioms dovanojo gėlių (po 1 rožę) (b. l. 63–64).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio pataisos namų, prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 55–61).

Atsiliepime atsakovas pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatė baigtinį sąrašą leistinų įsigyti ir turėti daiktų, maisto produktų bei reikmenų, ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, susiję su ginčijamu Panevėžio pataisos namų sprendimu, nesukėlė pareiškėjui tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Be to, pasak Panevėžio pataisos namų, dėl nepagrįstų nuteistųjų skundų ši įstaiga patiria papildomų išlaidų. Teisę reikalauti jų atlyginimo atsakovui suteikia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atlyginimo. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, 15 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2) dėl to, kad jo nupirktas ir padovanotas gėles sutuoktinei nebuvo leista įsinešti į Panevėžio pataisos namus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Apelianto A. D. teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes įstatyme nėra nustatyta apribojimo įsinešti gėles į laisvės atėmimo įstaigą, gėlėse neįmanoma paslėpti draudžiamų daiktų.

Apelianto argumentas, tai, jog jam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime, buvo leista prieš pasimatymą nusipirkti gėles, todėl jis įgijo teisę jas dovanoti ir tokiam į pasimatymą atvykusiam asmeniui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir šiam asmeniui, gavusiam šias gėlės iš apelianto, turi būti leista jas įsinešti į Panevėžio pataisos namus. Toks apelianto argumentas, kaip ir jo argumentas, kad gėlėse neįmanoma paslėpti draudžiamų daiktų, todėl turi būti leista jas įsinešti į Panevėžio pataisos namus, atmestini, nes šie argumentai neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Taigi, pirmiausia turi būti nustatomi neteisėti pareigūnų veiksmai, ir konstatavus neteisėtus veiksmus, vertinamas žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje A. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas pirmiausia nustačius jo nurodytos institucijos – Panevėžio pataisos namų – neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu teisinio reguliavimo, reglamentuojančio daiktų, kuriuos leidžiama turėti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, vertinimu.

Papildomai pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje (aktuali bylai straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2010 m. kovo 1 d.) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi įstatymo leidėjas suteikė teisę poįstatyminiu aktu – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kurias pagal Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnį tvirtina Teisingumo ministerija, nustatyti papildomą daiktų, leidžiamų naudotis nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, sąrašą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 “Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 173 punkte (bylai aktuali punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; kompiuteriais; vandens šildytuvais; plaukų džiovintuvais; elektriniais virduliais; skrudintuvais; sumuštinių keptuvėmis; muzikos instrumentais; kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis; stalinėmis lempomis; patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Šiame Taisyklių 173 punkte, nei kituose taisyklių punktuose nėra nurodyta, kad galima turėti gėles (nepriklausomai nuo to ar jos yra skintos, kurioms reikalingas atitinkamas indas patalpinti ar sodintos gėles atitinkame vazone). Aukščiau nurodyti teisės aktai (Bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) yra viešosios teisės aktai, o pagal viešąją teisę galima tik tai, kas leidžiama. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu bylos atveju pareigūnai veikė pagrįstai neleisdami apelianto sutuoktinei įsinešti gėles į Panevėžio pataisos namus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo žalai atsirasti pagal CK) 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija sutinka su kitais, šioje nutartyje neaptartais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja.

Vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius