d18b180c-8eab-4e92-8b8b-7be35952fc79 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-316/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38817-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.8.1.2; 1.2.4.6.1; 2.1.2.12; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.2.2.7; 2.3.2.2.13; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7; 2.4.9 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui nuteistosios L.

P. gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei (nuotoliniu bÅ«du), nukentėjusiosios S. T. atstovui advokatui Jonui NekraÅ¡iui, teismo ekspertui V. K. (V. K.) (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo: L. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Bausmės pradžia L. P. skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos. Iš L. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 97,31 (devyniasdešimt septyni eurai trisdešimt vienas euro centas) eurų turtinės žalos atlyginimo už S. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš L. P. nukentėjusiajai S. T. priteista 600 (šeši šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuoni šimtai) eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. L. P. nuteista už tai, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 1.

Apeliaciniu skundu nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva BalčiÅ«nienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį dėl L. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jos atžvilgiu jų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to praÅ¡o paskirti Å¡ioje byloje paskirti kompleksinę teismo ekspertizę į ekspertizės atlikimÄ Ä¯traukiant gydytojÄ â€“neurologÄ , jÄ pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams ((duomenys neskelbtini)) ir užduoti klausimÄ â€“ Ar S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo–neurologo konsultacijos metu pagal objektyviuosius požymius pagrįstai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė? 1.1.

Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, tačiau nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais ne, neanalizavo visų įrodymų ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio, iš kurio logiškai išplauktų L. P. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 302 straipsnio reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir nuteistosios atžvilgiu priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis. 1.2.

Dėl nuteistosios teisės žinoti kuo yra kaltinama ir teisės gintis pažeidimo nurodo, kad kaltinimas turi bÅ«ti tikslus ir aiÅ¡kus tiek fakto, tiek teisės prasme, suraÅ¡ytas neprieÅ¡taringai, be gramatinių ir loginių klaidų. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nuosprendyje nurodytas nusikaltimo padarymo bÅ«das – „užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T.“, anot gynėjos, yra netikslus ir dviprasmiÅ¡kas. Pagal lietuvių kalbos gramatikÄ â€žužvažiuoti“ reiÅ¡kia važiuoti ant, virÅ¡ kažkokio objekto, arba už kažkokio objekto.

KokiÄ prasmę formuluotei „užvažiavo“ ir „kliudė“ nuosprendyje suteikė apylinkės teismas nėra aiÅ¡ku, t. y. ant ko ar už ko užvažiavo?, kas tas užvažiavimo objektas, koks „užvažiavimo“ ir „kliudymo“ mechanizmas, jei „užvažiavo“ ant S. T., ant kokios jos kÅ«no vietos?, kokia automobilio dalimi?, kokia automobilio dalimi kliudė?, kokiÄ kÅ«no vietÄ kliudė? ir t. t. 1.3. Dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamame žemesnės instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra paremti selektyviu ir pavirÅ¡utiniÅ¡ku byloje surinktų įrodymų vertinimu, ignoruojant byloje esančius prieÅ¡taravimus.

Nuteistoji L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta apylinkės teisme visÄ laikÄ kategoriÅ¡kai neigė S. T. kliudymÄ automobiliu, nuosekliai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Be to, nuteistoji parodė, kad 2018 m. liepos 30 d., vakare, važiuodama pamatė asmenis jos (duomenys neskelbtini) skinančius (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) virÅ¡Å«nes ir Å¡alia Å¡okinėjantį Å¡unį. Toje vietoje yra L. P. (duomenys neskelbtini), joje pririÅ¡ti jos (duomenys neskelbtini), kurie dėl (duomenys neskelbtini) vedžiojamų ir juos puolančių Å¡unų patiria „stresÄ â€œ.

Privažiavusi, ji prasidarė automobilio langÄ ir pareiÅ¡kė priekaiÅ¡tus ten buvusiems S. T. ir T. S.. Ä® tai liudytojas T. S. sureagavo apspardydamas jos automobilį, todėl nuteistoji paskambino 112. Nukentėjusioji S. T. visÄ laikÄ vaikščiojo su Å¡uniuku glėbyje. Pirmas į įvykio vietÄ atvažiavo liudytojas J. V. (T. S. įmonės (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini)), po to atvyko policijos pareigÅ«nai, buvo iÅ¡kviesta greitoji. Pažymi, kad liudytojas T. S. parodė, jog jie (nukentėjusioji ir liudytojas) su Å¡unimis ten ((duomenys neskelbtini)) kiekvienÄ vakarÄ vaikÅ¡tinėdavo, iki įvykio turėjo pokalbių, nepatenkintų pokalbių su kaltinamÄ ja.

Liudytojas T. S. iÅ¡ tolo atpažino atvažiuojantį L. P. automobilį. Taigi, tai nebuvo pirmas ir atsitiktinis Å¡ių asmenų konfliktiÅ¡kas susidÅ«rimas. 1.4. Å ioje byloje nėra paneigta versija, kad, pasinaudojant įvykusio ginčo situacija, t. y. L. P. vienai atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) su automobiliu ir apÅ¡aukus S. T. ir T. S. dėl (duomenys neskelbtini) skynimo, jiems kerÅ¡ijant už ankstesnes nuteistosios keltas pretenzijas dėl Å¡unų vedžiojimo jos (duomenys neskelbtini), dėl galvijų pjudymo ir pan., buvo sukurta „istorija apie užvažiavimÄ ant S. T.“, pasitelkiant pažįstamus buvusius ir esamus policijos pareigÅ«nus, tuo inicijuojant nuteistajai baudžiamÄ jį procesÄ . 1.5.

Apeliaciniame skunde gynėja pažymi, kad nukentėjusiosios S. T. ir liudytojo T. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, juose gausu prieštaravimų, todėl apylinkės teismas negalėjo jais remtis kaip patikimais. S. T. parodymai nelogiški, nes, anot gynėjos, žmogus negali būti tuo pačiu metu ir susikūprinęs, ir išsitiesęs, ir sėdėti, ir gulėti, nežinoti, kaip tai atsitiko, strateguoti, kaip palįsti po bamperiu, ir pan. Nukentėjusioji teigia, kad jai buvo sužalota dešinė galvos pusė, kairė šlaunis.

S. T. teigia, kad ant šlaunies buvo didžiulė mėlynė, bet chirurgo apžiūros metu jokie sužalojimai jai šioje vietoje – nenustatyti. Nukentėjusioji įvykio metu buvo su šviesia suknele, bet jokių sugadinimų, supurvinimų ant drabužio po smūgio – neliko. Liudytojo T. S. parodymai, kad jis ištraukė S. T. iš po automobilio bamperio, bet iš viso negali pasakyti, kuria kūno dalimi ar puse ji buvo neva palindusi po tuo bamperiu, taip pat neįtikinami ir nelogiški, kaip ir parodymai apie tolimesnius jo veiksmus.

Liudytojas iÅ¡traukė S. T. iÅ¡ po automobilio, bet nesidomėjo, ar ji sveika, tik puolė prie vairuotojos. Po to liudytojas neprisimena, kaip iÅ¡ po automobilio iÅ¡traukta ir su greitÄ ja iÅ¡vežta jo (duomenys neskelbtini) grįžo namo („gal pėsčiomis, gal parvežė pareigÅ«nai, nežinau“), nežino, kokie jai sužalojimai buvo padaryti („grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sakė, kad skauda kažkÄ , konkrečiai kurioje vietoje, irgi neatsakysiu, minėjo fizinį sumuÅ¡imÄ , kad skauda, bet kurioje vietoje, neatsakysiu“) ir pan. 1.6.

Atkreipia aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje nebuvo iÅ¡matuota, kokiame aukÅ¡tyje nuo žemės yra L. P. automobilio priekinio bamperio apačia, todėl negalima daryti net prielaidos, kad kokia nors S. T. kÅ«no dalis galėjo po juo (-ja) palįsti (byloje esančios automobilio priekinės dalies fotonuotraukos patvirtina, kad tarpas tarp bamperio apačios ir grunto yra labai mažas). Dulkių nubraukimo žymė ant priekinio bamperio labiau panaÅ¡i ne į „nubraukimÄ â€œ, o į skysčio nubėgimo žymę.

Be to, nuteistoji parodė, kad jos automobilį T. S. apspardė, dėl ko taip pat ant priekinio automobilio bamperio galėjo likti žymės. 1.7. Kiti byloje apklausti liudytojai yra esami arba buvę policijos pareigÅ«nai – J. V. (buvęs (duomenys neskelbtini)), atvykęs į įvykio vietÄ T. S. kvietimu, A. M. ir Ž. B. (policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ ), A. L. (policijos pareigÅ«nas), neaiÅ¡kiu tikslu iÅ¡sikvietęs L. P. ir klausinėjęs apie įvykį, S. N. (policijos pareigÅ«nas), A.

L. kabineto kolega, vėliau atstovavęs policijos komisariatÄ apylinkės teisme nagrinėjant nuteistosios skundÄ administracinio nusižengimo byloje. Pvz., liudytojas Ž. B. medžiagoje nurodytas kaip įvykio schemÄ sudaręs asmuo, tačiau iÅ¡ schemos neaiÅ¡ku, nei kur įvykio vieta, nei kokia automobilio judėjimo kryptis (automobilio priekis nurodytas į prieÅ¡ingÄ pusę nuo įvykio vietos). Tos pačios schemos kitoje pusėje nurodyta, kad automobilis neapgadintas, jokie dulkių nuvalymai neapraÅ¡yti, todėl parodymai, kad apžiÅ«rėjus automobilio priekį, „lygtai matėsi nuvalytos dulkės“, negali bÅ«ti siejami su nagrinėjamu įvykiu, nes toks faktas automobilio apžiÅ«roje neužfiksuotas. 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime A.

M. nurodė, kad T. S. ir S. T. paaiÅ¡kino, kad automobilis „VOLVO“ užvažiavo ant sėdinčios S. T., o T. S. paaiÅ¡kino, jog automobilis pavažiavo atbuline eiga, nuvažiavo kelias deÅ¡imtis metrų, apsisuko ir sustojo. Tačiau, gynėjos manymu, nei automobilio nuvažiuotos kelios deÅ¡imtys metrų, nei apsisukimo vieta įvykio vietos schemoje yra nepažymėtos. Liudytoju teisme apklausiamas J. V. parodė: „[...] atvažiavo policijos pareigÅ«nai, vienas iÅ¡ jų buvo Ž. B. [...] (pripažino, kad yra pažįstami), pareigÅ«nai klausė, kas atsitiko, praÅ¡iau apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , dar policijos pareigÅ«nai paklausė, ar iÅ¡kvietėte greitÄ ja pagalbÄ , atsakiau, kad ne kvietėme, kad reikia medikų, tada pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ ja pagalbÄ â€œ.

Å ios aplinkybės įrodo, kad „tariamas užvažiavimas“ ir sužalojimas buvo konstruojami pasinaudojant situacija, kad L. P. į pievÄ atvažiavo automobiliu, kad atvažiavo viena ir neturi nei vieno liudytojo savo pozicijai patvirtinti. Todėl, anot nuteistosios gynėjos, negalima liudytojų parodymus vertinti kaip nuoseklius ir teisingus. 1.8. Liudytojų A. L., S. N. parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad dėl nagrinėjamo įvykio administracinio nusižengimo protokolas nuteistajai suraÅ¡ytas 2018 m. gruodžio 13 d. ir jį surašė ne pareigÅ«nas A.

L., o pareigÅ«nė E. S. Byloje nėra jokio dokumento, liudijančio, kad A. L. bÅ«tų buvę pavesta tirti 2018 m. liepos 30 d. įvykį dėl L. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, kad jis bÅ«tų Å¡iame tyrime atlikęs kokį nors procesinį veiksmÄ . Taigi nėra jokių duomenų, kad A. L. turėjo teisėtÄ pagrindÄ iÅ¡kviesti į policijos komisariatÄ ir apklausinėti L. P. apie 2018 m. liepos 30 d. įvykio aplinkybes. Policijos vyresnysis tyrėjas S. N. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmė tik (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nės E. S. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ , taigi S. N. įvykio medžiagÄ savo žinioje galėjo turėti ne anksčiau, nei buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

Taigi visas aplinkybės dėl nuteistosios administracinio nusižengimo, kurios nutarimÄ priėmusiam S. N. buvo žinomos toje byloje, jis privalėjo nurodyti (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo nutarime, tačiau to nepadarė. 1.9. Dėl 2018 m. liepos 30 d. nuteistosios paaiÅ¡kinimo kaip įrodymo vertinimo, gynėja nurodo, kad kaltinamoji pirminiame paaiÅ¡kinime teigė, jog tikrai nejuto, kad kliudė ant žemės sėdinčiÄ moterį ir tai vertino kaip jos netiesioginį prisipažinimÄ automobiliu kliudžius nukentėjusiÄ jÄ .

Apylinkės teismas nepagrįstai Å¡iam pirminiam (2018 m. liepos 30 d.) L. P. paaiÅ¡kinimui suteikė įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. 2018 m. liepos 30 d. po įvykio suraÅ¡ant L. P. paaiÅ¡kinimÄ , jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ save. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį. Vėliau dėl to paties įvykio jai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, o dar vėliau – 2018 m. liepos 30 d. paaiÅ¡kinimÄ L.

P. rašė ne pati (tai akivaizdu pagal raÅ¡ysenų skirtumÄ . Nuteistoji tik padarė įraÅ¡Ä â€žsuraÅ¡yta teisingai perskaičiau“ ir pasirašė), o jos paaiÅ¡kinimÄ užrašęs asmuo – nepasirašė. Dėl nurodytų priežasčių 2018 m. liepos 30 d. L. P. paaiÅ¡kinimas gautas neleistinu bÅ«du, jis negali bÅ«ti pripažįstamas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. 1.10. Dėl nukentėjusiajai padaryto smegenų sukrėtimo vertinimo nuteistosios gynėjas pažymi, kad S. T. greitosios medicinos pagalbos kortelėje yra nurodyti subjektyvÅ«s nukentėjusiosios nusiskundimai, nenurodyti jokie objektyvÅ«s sužalojimų požymiai.

Nors ligoninės priėmimo skyriuje nurodyta nustatyta diagnozė: galvos ir kairės šlaunies sumušimas, tame pačiame yra nurodyta, kad kraujosruvų, sutinimo nėra, todėl (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. nukentėjusiajai S. T. nustatytas kairės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrista objektyviais traumavimo požymiais.

Nukentėjusioji S. T., duodama parodymus, aiÅ¡kino, kad jai buvo nubrozdinta Å¡launis (nubrozdinimas yra odos sluoksnio pažeidimas ir chirurgo negalėjo bÅ«ti nepastebėtas) yra didžiulė mėlynė. Apylinkės teisme specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas T. Å . nurodė, kad teoriÅ¡kai gali pasakyti, jog jei gilesniuose sluoksniuose yra susiformavę kraujosruvos, jos iÅ¡oriÅ¡kai gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir vėliau, tačiau tai ne faktas, kad jos S. T. buvo iÅ¡ryÅ¡kėjusios, t. y. kad sumuÅ¡imai buvo padaryti.

Todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad specialistas taip pat iÅ¡samiai paaiÅ¡kino ir dėl kraujosruvų ant kÅ«no susidarymo momentų, kas galėjo sÄ lygoti, jog pirminės nukentėjusiosios kÅ«no apžiÅ«ros metu ligoninėje kraujosruvos jai nebuvo nustatytos, nuosprendį pagrindė tik prielaida, kad sužalojimas buvo padarytas. 1.11. Akcentuoja, kad žemesnės instancijos teisme apklausiamas teismo ekspertas T. Å . gana iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kas sÄ lygojo jo duotÄ iÅ¡vadÄ apie S. T. nustatytÄ galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ jis rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo įraÅ¡ais S. T. med. dokumentuose.

Minėtuose gydytojo neurologo įrašuose nurodytas vienintelis požymis, kuris siejamas su galvos smegenų sukrėtimu – spontaninis horizontalus nistagmas. Visi kiti tirti požymiai – sausgysliniai refleksai, raumenų tonusas, jutimai, piršto–nosies ir kulno–kojos mėginiai, raumenų jėga, pilvo odos refleksai, Rombergo poza, eisena ir t. t. yra geri, taigi nerodo galvos smegenų sukrėtimo. Gydytojas chirurgas 2018 m. liepos 30 d. apžiūrėjęs S. T., nurodė, kad nistagmo nėra. Anot nuteistosios gynėjos, šešių dienų bėgyje galvos sukrėtimo požymiai turėjo nykti, o ne ryškėti.

Be to, vieÅ¡ai skelbiamoje medicininėje literatÅ«roje raÅ¡oma, kad nistagmas gali bÅ«ti ne tik traumų, bet ir nervų ligų, ausų, akių ligų pasekmė. Å ioje byloje nevertina S. T. sveikatos bÅ«klė visumoje, taigi nėra paneigta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo matytas spontaninis horizontalus nistagmas yra galvos smegenų sukrėtimo, kurį S. T. tariamai patyrė 2018 m. liepos 30 d., požymis. 1.12. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai L. P. inkriminuotas nukentėjusiajai S. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas nustatytas, remiantis abejonių keliančia gydytojo neurologo diagnoze, abejonėms paÅ¡alinti Å¡ioje byloje praÅ¡oma skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, į komisijÄ Ä¯traukiant gydytojÄ neurologÄ , kad bÅ«tų galima atsakyti į klausimÄ : ar pagrįstai, remiantis tik vienu objektyviu požymiu – spontaniniu horizontaliu nistagmu S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė? 1.13.

Nuteistosios gynėja apibendrindama apeliacinį skundÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji L. P. padarė jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Be to, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir nuteistoji L. P. iÅ¡teisintina. Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmestini civiliniai ieÅ¡kiniai ir praÅ¡ymas dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

2. Atsiliepimu į nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės skundÄ nukentėjusiosios S. T. atstovas advokatas Jonas NekraÅ¡ius praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ bei atmesti nuteistosios gynėjos praÅ¡ymÄ paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę. 2.1. Atsiliepime nukentėjusiosios S. T. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai baudžiamojoje byloje iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, apylinkės teismas nepažeidė BPK 302 straipsnio reikalavimų bei pagrįstai pripažino L.

P. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.2. Nurodo, kad Å¡iuo nuosprendžiu nėra pažeista nuteistosios L. P. teisė žinoti, kuo ji kaltinama, kaip apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia nuteistosios gynėja. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jos ginamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme visÄ laikÄ kategoriÅ¡kai neigė S. T. kliudymÄ , jos užvažiavimÄ automobiliu – tiek tyčinį, tiek netyčinį. Tokia L. P. pasirinkta gynybos taktika, anot nukentėjusiosios atstovo, vertintina kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teigia, kad nuteistosios L. P. nenuoširdus elgesys ir melagingi aiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštarauja pačios nuteistosios parodymams (1 t., b. 1. 11), nukentėjusios S. T., liudytojo T. S. parodymams. 2.3. Pažymi, kad nuteistosios gynėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas išvedžiojimais, įvykio aplinkybių, įrodymu nepagrįstu ir klaidinamu interpretavimu, daromos įvairios nepagrįstos prielaidos ir be jokio pagrindo siekiama sukompromituoti liudytojų J. V., A. M., Ž. B., S. N., A.

L. parodymus, jų atžvilgiu iÅ¡sakomi vertinimai, anot atstovo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir klaidinantys. 2.4. (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gali bÅ«ti padaromas tiek galvos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir galvos sritį veikiant greitėjimo ir stabdymo jėgoms (1 t., b. 1. 60-61). Å iÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teisme patvirtino apklaustas specialistas.

Kadangi nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatymo aplinkybės yra visiÅ¡kai iÅ¡tirtos, todėl atmestinas nuteistosios advokatės perteklinis ir nepagrįstas praÅ¡ymas paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, į ekspertizės atlikimÄ Ä¯traukiant gydytojÄ neurologÄ , pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams. 2.5. Apibendrindamas atsiliepimÄ nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L.

P. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepadarė BPK normų pažeidimų, todėl nuteistosios gynėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis paliktinas galioti.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva BalčiÅ«nienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti bei nuteistÄ jÄ iÅ¡teisinti, prokuroras Gintautas Vileikis prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti, pakeisti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytų faktinių aplinkybių, įraÅ¡ant, jog nuteistoji savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ , panaikinant aplinkybę, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Jonas NekraÅ¡ius prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti prokuroro praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ bei civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo, nuteistosios L. P. kaltės, teisės žinoti kuo yra kaltinama nuteistoji bei nukentėjusiajai S. T. nustatytos diagnozės – smegenų sukrėtimo klausimai, papildomai prašant byloje paskirti kompleksinę teismo ekspertizę.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinio skundo argumentais, nukentėjusiosios S. T. atstovo advokato Jono NekraÅ¡iaus atsiliepimo argumentais, jų ir prokuroro apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytais argumentais, ir, siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl L.

P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja nuteistosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patikslinto kaltinimo rėmuose.

6. Apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ tenkintas nuteistosios gynėjos praÅ¡ymas ir paskirta papildoma komisijinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė, gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai apeliacinės instancijos teismo apklaustas teismo ekspertas V. K. 6.1. 2021 m. vasario 10 d. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi paskirta komisijinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams ((duomenys neskelbtini)).

Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimÄ : Ar S. T. pagrįstai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė? (2 t., b. l. 184-187). 6.2. 2021 m. spalio 25 d. Å iaulių apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodoma, jog S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta nepagrįstai (argumentai iÅ¡dėstyti apibendrinimo dalyje), todėl ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina nepagrįsta.

Teismo ekspertai savo iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, jog S. T. po 2018 m. liepos 30 d. įvykio nebuvo praradusi sÄ monės, duomenų apie amnezijÄ (atminties sutrikimus) nėra. ApžiÅ«ros metu medikai vizualiai nenustatė objektyvių traumavimo požymių galvoje ar kitose kÅ«no vietose. Galvos KT tyrimu nėra patvirtinta iÅ¡orinio traumavimo požymių, kaukolės kaulo lūžių, galvos smegenų pabrinkimo. Vienintelis simptomas (horizontalus nistagmas) fiksuojamas vienkartinai 2018 m. rugpjūčio 6 d. Kitokios neurologinės patologijos nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad vien tik horizontalus nistagmas nėra galvos smegenų sukrėtimo specifinis simptomas, kadangi aptinkamas ir prie kitų patologijų ne trauminės kilmės. Be to Å¡is simptomas gali bÅ«ti ir fiziologinis. Gydytojas neurologas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatęs vienintelį nistagmo simptomÄ , neatliko jo diferencinės diagnostikos, neįvertino paties siunčiamo galvos KT tyrimo rezultatų, smegenų sukrėtimo diagnozę susiejo su pacientės nurodytomis įvykio aplinkybėmis (2 t., b. l. 210-213). 6.3.

Apeliacinės instancijos teisme (nuotoliniu bÅ«du) apklaustas teismo ekspertas V. K. patvirtino ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas, jas papildė tuo, jog simptomas – horizontalus nistagmas buvo vienÄ kartÄ pažymėtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Duodant iÅ¡vadÄ , konkrečiu atveju, iÅ¡nagrinėjus visumÄ duomenų, teismo ekspertas mano, kad jo nepakanka. Papildomai pažymėjo, jog praktikoje, paprastai pirminės apžiÅ«ros metu, Å¡itas simptomas dažnai sutinkamas. Å iuo atveju, apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ , jai nistagmas nebuvo nustatytas.

Atvirkščiai, buvo paraÅ¡yta, kad nistagmo nėra (2 t., b. l. 223). Dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme bei nuteistosios teisės į gynybÄ užtikrinimo.

7. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014 ir kt.). Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamÄ praktikÄ tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai bÅ«tų praneÅ¡ta jam suprantama kalba apie jam reiÅ¡kiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.).

8. L. P. buvo kaltinama ir nuteista padariusi nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y., 2018 m. liepos 30 d., apie 20.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimÄ .

9. Po 2021 m. spalio 25 d. Å iaulių apygardos teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 210-213) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Helvijas Keturakis pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis (2 t., b. l. 215). 2021 m. gruodžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 222-223) prokuroras prašė pakeisti kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, jas pakeičiant taip:

L. P. kaltinama tuo, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T., taip jai sumušė kairę Å¡launį ir galvÄ , tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. kaltinama (praÅ¡yme nurodyta įtariama) padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

10. Pažymėtina, jog iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta aplinkybė „nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€œ bei papildomai kaltinime patikslinama aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo „taip jai sumušė kairę Å¡launį ir galvÄ , tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmÄ â€œ. Be to, prokuroro praÅ¡yme patikslintas ir įvykio laikas, t. y. iÅ¡ 20:22 val. į 20:30 val.

11. Prokuroro praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ buvo įteikti nuteistosios gynėjai, nukentėjusiosios atstovui. Nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva BalčiÅ«nienė apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog yra susipažinusi su prokuroro praÅ¡ymu pakeisti kaltinimÄ , be to, nuteistosios gynėja neprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai dėl kaltinimo pakeitimo iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkybėmis. Proceso dalyviai neprieÅ¡taravo, kad baudžiamoji byla bÅ«tų toliau nagrinėjama pagal prokuroro praÅ¡yme patikslintÄ kaltinimÄ .

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks kaltinimo pakeitimas neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos kaltinimo pakeitimo galimybės apeliacinės instancijos teisme. Lyginant prokuroro pateiktÄ kaltinimÄ pirmosios instancijos teisme bei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro praÅ¡yme pateiktÄ pakeistÄ kaltinimÄ matyti, kad pastarajame patikslinamas apylinkės teismo nuosprendyje patikslintas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. 20:30 val. Be to, naujame kaltinime patikslinamos faktinės aplinkybės – paÅ¡alinamas nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis (galvos smegenų sukrėtimas), jį pakeičiant fizinio skausmo sukėlimo požymiu (taip jai sumušė kairę Å¡launį ir galvÄ ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo kaltinimu nėra keičiama L. P. nusikalstamos veikos kvalifikacija, tik keičiami nusikalstamos veikos padariniai, patikslinamas nusikalstamos veikos padarymo laikas.

13. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimÄ neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybÄ suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas Å¡alina iÅ¡ kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamÄ veikÄ ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir (ar) argumentus, iÅ¡ankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimÄ kaltinimo keitimÄ praranda savo teisinę reikÅ¡mę teisei į gynybÄ užtikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

14. Atsakant į nuteistojo gynėjos argumentÄ dėl nuteistajai pirminiame ir patikslintame kaltinime inkriminuoto nusikaltimo padarymo bÅ«do – „užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T.“ pažymima, jog prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, iÅ¡ nuteistajai suformuluoto nusikaltimo padarymo bÅ«do yra aiÅ¡kiai nurodyta kam konkrečiai buvo padaryta nusikalstama veika (S. T. sėdint ant žemės) bei kuo pasireiÅ¡kė padaryta veika – „vairuodama automobilį užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T.“.

Vien tai, jog, anot gynėjos, nepatikslinta kokia automobilio dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji bei ant kokios nukentėjusiosios kÅ«no vietos buvo „užvažiuota“ nedaro kaltinimo neaiÅ¡kiu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad pati gynėja skunde aiÅ¡kiai nurodo automobilio bamperį – kuriuo buvo kliudyta nukentėjusioji į jÄ atsitrenkus automobilio priekiu. Patikslinus kaltinimÄ , skirtingai nei ankstesniame kaltinime yra iÅ¡taisomi kaltinimo netikslumai – nurodomas nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas galvoje ir kairėje Å¡launyje (vietos, kurios buvo kliudytos automobiliu).

Apie naujai pakeistÄ kaltinimÄ buvo informuoti tiek nuteistosios gynėja, tiek nukentėjusiosios atstovas. Nuteistosios gynėja neprašė daryti pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai. Taigi, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta bei nuteistajai pakeitus kaltinimÄ iÅ¡ esmės skirtomis aplinkybėmis, nebėra pagrindo teigti, kad nuteistosios teisė žinoti kuo yra kaltinama buvo aiÅ¡kiai pažeista.

15. Atsižvelgiant į byloje gautÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateiktÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir L. P. pakeičia kaltinimÄ , palikdama apylinkės teismo nuosprendyje patikslintÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ (baudžiamojoje byloje esantys birt žiÅ«ryklės duomenys patvirtina, jog telefoninis praneÅ¡imas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui buvo 20.22 val., todėl įvykis negalėjo įvykti 20:30 val. (1 t., b. l. 178)), jį iÅ¡dėstydama naujai:

L. P. kaltinama tuo, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20:22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčiÄ S. T., taip jai sumušė kairę Å¡launį ir galvÄ , tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmÄ , t. y., kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

16. Kadangi minėtame Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta nepagrįstai, nuteistajai yra pakeičiamas kaltinimas paÅ¡alinant nuteistajai kaltinime inkriminuotÄ nežymų sveikatos sutrikdymo požymį – galvos smegenų sukrėtimÄ , apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajai nepagrįstai nustatytos diagnozės – galvos smegenų sukrėtimo – nenagrinėjami.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 17. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistajai yra pakeičiamas kaltinimas bei iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. P. ir jos gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

18. Ä®rodymų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net nuteistajai pakeitus jai inkriminuotÄ kaltinimÄ , pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje iÅ¡tyręs, pagrįstai L.

P. pripažino kalta, padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį motyvuojamojoje dalyje dėstė motyvus dėl nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl L. P. kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimo (neanalizuojant fizinio skausmo sukėlimo požymio) visumoje yra iÅ¡ esmės pagrįstos, argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus.

19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. P. kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais: nukentėjusiosios S. T., liudytojų T. S., J. V., policijos pareigūnų Ž. B., A. M., A. L., S. N., specialisto T. Š. parodymais, nuteistosios L. P., nukentėjusiosios S. T. ir liudytojo T. S. 2018 m. liepos 30 d. paaiškinimais, birt žiūryklės duomenimis, byloje esančiu telefoninio skambučio įrašu Bendrajam pagalbos centrui, greitosios medicinos kortele, specialisto išvadoje nurodytais nukentėjusiosios medicininiais dokumentais bei kita rašytine bylos medžiaga.

20. Nuteistoji L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog moteris matė, kad ji su automobiliu artėja link jos. Galėjo suprasti, kad važiuoja link jų. Važiuojant automobiliu ji matė, kaip vyriÅ¡kis skina (duomenys neskelbtini). Kai ji važiavo nukentėjusioji sėdėjo prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), priekiu į automobilį, rankose laikė Å¡unį. Privažiavo ir prasidariusi langÄ paklausė, kÄ Äia daro. Tada pripuolė vyriÅ¡kis ir pradėjo spardyti maÅ¡inos priekį, dureles. Ji užsidarė langÄ ir atsitraukė atgal atbuline eiga 20-30 m., nes ten apsisukti neįmanoma, paskambino policijai.

Atvažiuodama tikrai nekliudė sėdinčios moters. Jeigu bÅ«tų kliudžiusi, tai pirmiausia bÅ«tų kvietę greitÄ jÄ , o dabar vyriÅ¡kis puolė spardyti jos automobilį. Kokiu atstumu buvo nukentėjusioji, kai ji sustojo, negali pasakyti, bet matė jÄ priekyje. Nematė, kad nukentėjusioji skintų (duomenys neskelbtini), bet jie abu buvo tame (duomenys neskelbtini). PareigÅ«nai parodė, kad matosi žymė nuvalytų dulkių. Nuteistoji minėjo, kad nuo batų, nes maÅ¡ina buvo spardoma. Kai buvo policijos komisariate, suraÅ¡ant protokolÄ dėl greičio virÅ¡ijimo, neatsimena kiek kabinete buvo pareigÅ«nų.

Nepamena, ar kalbėjo su pareigÅ«nais apie Å¡itÄ Ä¯vykį (2 t., b. l. 59-61). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklausos metu L. P. pažymėjo, jog ji sustojo apie 2 m. atstumu iki moters, nes jÄ matė sėdinčiÄ ant žemės (1 t., b. l. 127-128). 2018 m. liepos 30 d. paaiÅ¡kinime nuteistoji nurodė, jog privažiavus prie jų tikrai nejuto, kad kliudė ant žemės sėdėjusios moters. Jai nekilo mintis, kad galėjo kliudyti moteriÅ¡kę. Pasakė, kad važiavo priekiu link minėtų piliečių.

Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėti švieži, du nežymus dulkių sluoksnio nuvalymai (1 t., b. l. 11).

21. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji S. T. parodė, kad atsisėdo pasitvarkyti batÄ , buvo atsisukusi į (duomenys neskelbtini). IÅ¡girdo, kad važiuoja automobilis. Važiuodama greičio nemažino, nestabdė, nesignalizavo, ji tikėjosi, kad sustos. Pasisuko per Å¡onÄ pasižiÅ«rėti, moteris važiavo automobiliu ir sustojo atsitrenkusi į jÄ . Po to T. jÄ patraukė. Moteris automatiÅ¡kai pradėjo važiuoti atgal ir nuvažiavo gal 20-30 metrų. Buvo palindusi po automobiliu, juto smÅ«gį galvoje, lyg deÅ¡inėje pusėje.

SkausmÄ pajuto Å¡launyje ir klube. Buvo nustatyti kojos nubrozdinimai. Kliudė jÄ automobilio plastmasiniu priekiu, gal ties viduriu, labiau į deÅ¡inę, keleivio pusę. Patikslino, kad prieÅ¡ smÅ«gį ji susigūžė ir tada pajuto smÅ«gį (2 t., b. l. 61-66). AnalogiÅ¡kus parodymus S. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, jog kol važiavo greitoji, ji visada verkė, jai buvo didelis Å¡okas. Moteris L. P. priėjusi prie jos, dar kartÄ kartojo, kad džiaugtųsi, jog liko gyva, kad jai taip ir reikėjo.

Priėmimo skyriuje ji buvo apžiūrėta. Jai nustatė kojos nubrozdinimus. Dėl L. P. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 39-40, 42).

22. Liudytojas T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad S. prisėdo pailsėti ir tada pamatė atvažiuojant automobilį. Automobilis nestabdydamas trenkėsi į sėdinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Ä® kuriÄ nukentėjusiosios vietÄ trenkėsi, nepamena. Kai trenkėsi, S. palindo po priekiniu buferiu. Jis puolė prie S., iÅ¡traukė jÄ , nes kiek pamena ji gulėjo po priekiniu bamperiu ir priėjo prie vairuotojo durelių pasižiÅ«rėti, kas vairuoja automobilį. Jis jokių veiksmų neatliko, tik sakė patraukti maÅ¡inÄ , kad užvažiavo ant žmogaus.

Nespardė kaltinamosios automobilio. Po to nuteistoji truputį patraukė automobilį, o jis paskambino pagalbos telefonu 112, vėliau paskambino savo bendradarbiui J. V. Po susidÅ«rimo nukentėjusioji sakė, kad labai skauda Å¡onÄ , klubÄ ir galvÄ (2 t., b. l. 75-81). Liudytojas J. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog jam paskambino T. S., sakė, kad atsitiko įvykis, paklausė, ar negali atvažiuoti. Jis nuvažiavo į nurodytÄ vietÄ . IÅ¡ tolo pamatė ant (duomenys neskelbtini) sėdinčiÄ S. T.

Priėjo prie jos, klausė kas atsitiko. S. buvo Å¡oke, rėkė, kad jÄ partrenkė, kad jai skauda. Nurodė, kad skauda pilvÄ , kojÄ , buvo Å¡oko bÅ«senoje (2 t., b. l. 81-85). Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, jog nuėjo iki įvykio vietos, ten pamatė prie (duomenys neskelbtini) sėdinčiÄ , ar tai gulinčiÄ moterį. Moteris buvo Å¡oko bÅ«senoje, kÅ«kčiojo, su ja bendrauti buvo sunku. Minėjo, kad jÄ kliudė automobilio priekiu. Jis L. P. paklausė, ar ji automobiliu kliudė moterį, L.

P. neigė. ApžiÅ«rėjus kartu su L. P. jos automobilį pastebėjo, kad ant priekinio bamperio panelės matosi nuvalytos dulkės. Tai parodė savininkei L. P. Ji pripažino, kad stabdant automobilį ir jam slystant galėjo kliudyti sėdinčiÄ moterį (1 t. b. l. 89). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas patikslino, jog nuteistoji aiÅ¡kino, kad galėjo kliudyti moterį slystant automobiliui. Nefiksavo, ar žolė buvo Å¡lapia įvykio vietoje. Nesimatė stabdymo žymių, nors automobilis buvo patrauktas.

Neatsimena, kad įvykio vietoje bÅ«tų kas sakę, kad buvo spardoma į automobilį, ar, kad žymės ant automobilio nuo spardymo (2 t., b. l. 68-69). Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme pagarsinus pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ (1 t., b. l. 9), patikslino, kad praneÅ¡ime nurodytus sužalojimus – galvos ir klubo sumuÅ¡imus, bus pasakę medikai. Ä®vykio smulkmenų – nepamena (2 t., b. l. 91-92). Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, jog pas juos į kabinetÄ atėjo L.

P., nes jis jai buvo iÅ¡siuntęs administracinio nusižengimo protokolÄ dėl greičio virÅ¡ijimo. Atėjusi ji prisipažino, kad vairuodama automobilį virÅ¡ijo greitį. Jis žinodamas, kad 2018 m. liepos 30 d. nuteistoji automobiliu sužalojo moterį, jos paklausė apie įvykio aplinkybes. L. P. pasakė, kad važiuodama pamatė, kad netoli (duomenys neskelbtini) yra žmonės, todėl ji privažiavusi ratu kliudė sėdėjusiÄ moterį nuslydusio automobilio galiniu ratu. Jis iÅ¡ L. P. pokalbio suprato, kad ji netyčia kliudė moterį automobilio ratu ir dėl to pilnai prisipažino, tačiau nesigailėjo (1 t., b. l. 100).

Apklausiamas apylinkės teisme A. L. patikslino, kad paklausus, kaip užvažiavo ant moters, nuteistoji jam pasakė, kad jai dar ne taip reikėjo, nes pastoviai (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog nuteistoji prisipažino, kad užvažiavo ant žmogaus, pati pasakė, kad užvažiavo netyčia (2 t., b. l. 69-70). Liudytojas S. N. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog L. P. galimai kliudė moterį, suprato, nes ji pati pasakė, kad taip jai reikia, dar mažai kliuvo. A. L. tiesiog paklausė apie kliudytÄ moterį ir toks buvo nuteistosios atsakymas.

Nebuvo pasakyta žodžių, kad „taip, aÅ¡ kliudžiau, važiavau“, bet ji atsakė sakydama: „ir teisingai, ir dar mažai kliuvo, taip jai reikia“, iÅ¡ to susidarė tokiÄ nuomonę (2 t., b. l. 89-91).

23. A. M. 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad prisėdo prie (duomenys neskelbtini), pamatė link jos atvažiuoja automobilis. Automobilis užvažiavo ant jos. Po susidÅ«rimo ji patyrė Å¡okÄ , pradėjo skaudėti kojÄ ir galvÄ . Atvykę medikai jai nustatė galvos ir kairiojo klubo sumuÅ¡imus. L. P. paaiÅ¡kino, jog nekliudė jokios moters. T. S. paaiÅ¡kino, jog automobilis „Volvo“ nesustojęs užvažiavo ant jo sėdinčios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog iÅ¡ birt žiÅ«ryklės duomenimis praneÅ¡imas apie eismo įvykį gautas 2018 m. liepos 30 d., 20:22 val. vairuotoja patrenkė moterį (nurodyta einančiÄ ). Vairuotoja su automobiliu bando Å¡alintis. Pranešėjas T. S. (nurodyta A.) (1 t., b. l. 178). IÅ¡ administracinėje byloje esančio T. S. telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla, b. l.

25) užfiksuota, kad liudytojas T. S. skambina į 112. Pokalbio pradžioje girdimas nukentėjusiosios balsas sakant: „KÄ aÅ¡ dariau? Sėdėjau. Patrenkė“. T. S. operatorei pasako, jog: „atlėkė kažkokia (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir „besėdinčiÄ â€œ moterį nutrenkė. Su „Volvo“ į (duomenys neskelbtini) atlėkė“ (įraÅ¡o 00:09 – 00:28 min.). Toliau įraÅ¡e vėl girdimas nukentėjusiosios balsas sakant: „mes čia su Å¡uniu ėjom, aÅ¡ sėdėjau.

Ar Jūs...“ (negirdima, nes operatorė T. S. tuo metu paklausia: „Ar yra sužeistų žmonių?“ (įrašo 00:34 – 00:37 min.). Vėliau įraše girdimas nukentėjusiosios balsas: „lėkėt visu greičiu“ (įrašo 00:44 – 00:45 min.). Operatorė T. S. sako: „čia ta moteriškė, kur rėkia yra partrenkta?“ T. S. atsako: „jo, jo“. Operatorei paklausus: „ar reikia greitosios?“ T. S. paklausia nukentėjusiosios: „Ar reikia greitosios?“ Nukentėjusioji atsako:

„ne, gal nereikia. AÅ¡ pati nuvažiuosiu į priėmimÄ â€œ (įraÅ¡o 00:48 – 00:59 min.). Vėliau įraÅ¡e girdimas galimai nukentėjusiosios iÅ¡sigandęs balsas sakant: „bet kaip aÅ¡ iÅ¡sigandau“ (įraÅ¡o 01:29 – 01:31 min.). T. S. pradeda Å¡aukti: „stokit, stokit, kur jÅ«s čia važiuojant?“ Kažkas pasako: „iÅ¡važiuoj“. T. S. sako: „Tegul važiuoj, dar geriau“. Operatorei paklausus liudytojo T. S.: „ji dabar nori pasiÅ¡alinti, ta moteris?“ T.

S. atsakymas: „nu pavažiavo dabar“. (įrašo 01:33 – 01:51 min.). Iš administracinėje ir baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuteistosios automobilis, atsuktu priekiniu kairės pusės ratu į kairę pusę, kuris stovi priekiu į (duomenys neskelbtini). Automobilio apačioje, priekiniame bamperyje, ties keleivio puse matosi ilga nubraukimo juosta (1 t., b. l. 201; administracinė byla, b. l. 38-43). Nuteistosios pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, matosi (duomenys neskelbtini) keliukas, šalia auga (duomenys neskelbtini), nuotraukoje matosi stovinti nukentėjusioji, šalia jos šuo (USB laikmena, esanti pridėta prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio).

24. IÅ¡ 2018 m. liepos 30 d. Greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad nukentėjusioji skundėsi galvos ir kairės kojos skausmu. Nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimu ji stipriai susimušė galvÄ ir kairį klubÄ . Diagnozė: galvos sumuÅ¡imas ir klubo sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 192-194). 2019 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusiosios S. T. protokole–pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 20:20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur vedžiojo Å¡unį, prisėdo pailsėti.

Besėdint ant (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdo atvažiuojantį automobilį, tačiau nieko neįtarusi sėdėjo toliau, kai labai priartėjo, pamatė, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja tiesiai į jÄ , tačiau jau nebespėjo pasitraukti, kai automobilio priekiu buvo kliudyta, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 23-24). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. medicininiame iÅ¡raÅ¡e S. T. nustatytas kairės Å¡launies sumuÅ¡imas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (1 t., b. l. 60-61).

25. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog įvykio aplinkybių parodymai yra prieštaringi, jog nukentėjusiosios S. T., T. S. parodymai dėl tų pačių aplinkybių skiriasi, ir todėl kyla abejonių dėl parodymų patikimumo, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde visuma aplinkybių paneigia dėl nukentėjusiosios ir liudytojo T. S. parodymų apeliaciniame skunde keliamas abejones. Iš aukščiau išvardintų aplinkybių matyti, kad atvirkščiai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nukentėjusioji dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius, analogiškus parodymus, kad būtent L.

P. atvažiavusi (duomenys neskelbtini) sustojo tik atsitrenkusi į S. T., o T. S. puolė iÅ¡traukti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ po automobilio, puolė prie vairuotojos, kuri buvo užsirakinusi ir tada skambino bendruoju pagalbos numeriu (patvirtina tiek nukentėjusiosios, liudytojo T. S. parodymai, jų pirminiai paaiÅ¡kinimai). Be to, po įvykio iÅ¡ T. S. telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti tai, jog nukentėjusioji aiÅ¡kiai nurodė, kad ji sėdėjo, labai iÅ¡sigando, o L.

P., anot nukentėjusiosios, ant jos „lėkė visu greičiu“. Taip pat garso įraÅ¡e girdima, jog liudytojas T. S. Å¡aukia L. P. „stokit, stokit, kur jÅ«s čia važiuojant?“, o vėliau nurodoma, kad automobiliu nuteistoji pavažiavo. Minėta aplinkybė patvirtina, kad nuteistosios automobilis po susidÅ«rimo su nukentėjusiÄ ja buvo pastumtas atbuline eiga (patvirtina ir įvykio vietoje policijos pareigÅ«no užfiksuoto nuteistosios automobilio nuotraukos). Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji automobilį patraukė ne dėl to, kad kliudė nukentėjusiÄ jÄ , o kad liudytojas T.

S. pradėjo spardyti jos automobilį. Tačiau minėta nuteistosios versijÄ akivaizdžiai paneigia tiek liudytojo T. S. parodymai, tiek ir byloje esantis ir anksčiau aptartas garso įraÅ¡as, kuriame nuteistoji pratraukia automobilį be T. S. atliekamų veiksmų. Ä®raÅ¡e nesigirdi, kad liudytojas bÅ«tų puolęs ant nuteistosios, todėl nuteistosios versija yra akivaizdžiai neteisinga. Nuteistoji, be kita ko, papildomai kelia versija, kad iÅ¡ jos buvo (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusioji ir kiti liudytojai „sukÅ«rė istorijÄ â€œ, norėdami jÄ pamokyti.

Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, jog minėta nuteistosios ir jos gynėjos versija yra paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma, o bÅ«tent į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no Ž. B. parodymais, kuriais jis įvykio vietoje nerado nei indo, nei maiÅ¡iuko su nuteistosios (duomenys neskelbtini). Antra, byloje nėra paraÅ¡yto nuteistosios pareiÅ¡kimo dėl iÅ¡ jos (duomenys neskelbtini) vagiamų (duomenys neskelbtini). Todėl nuteistosios ir jos gynėjos nurodyta versija yra laikytina gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai vien tai, kokia dalimi po automobiliu buvo palindusi nukentėjusioji, liudytojas nesirÅ«pino nukentėjusiosios sveikata paneigiama tiek garso įraÅ¡u, kuriame liudytojas klausia ar nukentėjusiajai reikia pagalbos, bet ir byloje esančiais medicininiais dokumentais, kad nukentėjusioji medikams nurodė, kad jai skaudėjo galvÄ ir kairį klubÄ .

Nuteistoji patikslindama apylinkės teisme daug kartų nurodė, kad jÄ kliudė nuteistosios vairuojamas automobilis, taip pat liudytojo T. S. parodymai, kad jis iÅ¡traukė nukentėjusiÄ jÄ . Taip pat atmestini apeliantų argumentai, susiję su nukentėjusiosios drabužiais, kad ji palindusi turėjo iÅ¡sipurvinti, nes iÅ¡ byloje esančio eismo įvykio duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 30 d. sausa ir giedra, todėl nukentėjusioji krisdama negalėjo susipurvinti savo drabužių (1 t., b. l. 182).

26. Be jau paminėtų nukentėjusiosios ir liudytojo T. S. parodymų jų parodymus patvirtina ir į įvykio vietÄ atvykusio J. V. parodymai, kad nukentėjusioji jam sakė, kad jÄ partrenkė, kad jai skauda galvÄ , kojÄ . Liudytojai policijos pareigÅ«nai Ž. B. ir A. M. taip pat patvirtino, jog nukentėjusiÄ ja kliudė automobilio priekiu. Be to, liudytojai nuosekliai patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusioji S. T. skundėsi skausmu dėl sumuÅ¡tos galvos ir klubo, buvo Å¡oke. Taigi, įvertinus paminėtus duomenis nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios ir liudytojo T.

S. duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, juolab, kad liudytojas T. S. duodamas parodymus viso proceso metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistoji jos parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s (nesutampa aplinkybė ar nukentėjusioji skynė (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios sėdėjimo kryptis – nugara į (duomenys neskelbtini)). Nuteistoji patvirtino, kad matė nuteistÄ jÄ sėdinčiÄ , kad važiavo nukentėjusiosios sėdėjimo kryptimi, liudytoju įvykio vietoje apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž.

B. patvirtino, jog nuteistoji jam sakė, kad galėjo kliudyti nukentėjusiÄ ja automobiliu. Be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ir jos (duomenys neskelbtini) bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, byloje nėra duomenų apie anksčiau proceso dalyvių tarpusavyje buvusius konfliktus (nėra jokių duomenų, (apart pačios nuteistosios parodymų), kad nukentėjusioji ir jos (duomenys neskelbtini) Å¡unimis bÅ«tų pjudę nuteistosios (duomenys neskelbtini)).

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

28. Nėra pagrindo sutikti, kad L. P. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes fizinio skausmo sukėlimas Å¡ioje byloje nebuvo konstatuotas teismo medicinos eksperto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių nei viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktÄ nustatyti teismo medicinos ekspertams.

Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad iÅ¡vadÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ , tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali bÅ«ti nustatomas kitokiais bÅ«dais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra bÅ«tinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktÄ gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020) 29.

Nagrinėjamu atveju, tiek pirminiuose nukentėjusiosios S. T. medicininės apžiÅ«ros dokumentuose, t. y. greitosios medicinos pagalbos kortelėje, yra aiÅ¡kiai nurodomi nukentėjusiosios nusiskundimai dėl fizinio skausmo sukėlimo galvoje ir kairiame klube. Tuos pačius nusiskundimus nukentėjusioji patvirtino ir apžiÅ«rima ligoninės priėmimo skyriuje, kur jai buvo nustatyti galvos ir klubo sumuÅ¡imai. Tuos pačius nusiskundimus ji nurodė ir protokole–pareiÅ¡kime. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad visi liudytojai buvę įvykio vietoje matė, kad girdėjo nukentėjusiÄ ja sakant, kad jai skaudėjo galvÄ , kairį klubÄ .

MinėtÄ faktÄ netiesiogiai patvirtina ir garso įraÅ¡as, kuriame girdisi, kaip nukentėjusioji nurodo: labai iÅ¡sigandau. Taigi vien tai, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. S. T. nustatytas kairės Å¡launies sumuÅ¡imas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, atsižvelgiant į teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai minėtu įvykiu nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas. Paminėtina, jog fiziniam skausmui nustatyti nebÅ«tina turėti tai patvirtinančius duomenis, o nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančiu, kad nukentėjusioji po įvykio jautė fizinį skausmÄ , kad jai skaudėjo galvÄ ir kairį klubÄ .

30. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, nuteistosios kaltę patvirtina ir netiesioginiai liudytojų A. L., S. N. parodymai. Abu liudytojai apklausiami apylinkės teisme teigė, jog L. P. neneigė kliudžiusi moterį, pateisindama savo elgesį tuo, jog nukentėjusioji galimai (duomenys neskelbtini). Apeliantai papildomai ginčija nuteistajai suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo ir priimto nutarimo aplinkybes. Atsakant į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ tiesų nuteistajai (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolÄ surašė ne A.

L., o E. S. (1 t., b. l. 14). Tačiau nuteistajai (duomenys neskelbtini) buvo suraÅ¡ytas kitas administracinio nusižengimo protokolas už (duomenys neskelbtini) padarytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. už greičio virÅ¡ijimÄ 1 t., b. l. 116). Todėl nuteistoji dėl jo atvyko į policijos komisariatÄ kviečiama policijos pareigÅ«nų pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tuo pačiu ir dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, nes bÅ«tent tuo metu dėl įvykio aplinkybių buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Nuteistajai dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje surašė S. N. (1 t., b. l. 15). Kadangi S. N. parodymais, A. L. buvo tame pačiame kabinete, todėl jis girdėjo nuteistosios pokalbį su policijos pareigÅ«nu. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie aiÅ¡kiai ir nuosekliai parodė, kad nuteistoji pas juos buvo apklausiama dėl ankstesnio administracinio nusižengimo, padaryto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dienos iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio).

Nuteistoji policijos pareigÅ«nų paklausta dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių parodė, jog ir „teisingai, ir dar mažai kliuvo, taip jai reikia“ (patvirtina S. N.), o A. L. liudytojo parodymus papildė tuo, jog užvažiavo ant moters, nuteistoji jam pasakė, kad jai dar ne taip reikėjo, nes pastoviai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji neneigia, kad galėjo atvykti Å¡aukiama policijos pareigÅ«nų, juolab, kad minėtÄ faktÄ patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie nuteistosios (duomenys neskelbtini) padaryta administracinį nusižengimÄ .

Todėl apeliantų argumentai dėl minėtų liudytojų parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti.

31. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog 2018 m. liepos 30 d. nuteistosios duotas paaiškinimas negali būti laikomas įrodymu. Priešingai, iš minėto paaiškinimo (1 t., b. l.

11) matyti, jog nuteistoji duodama paaiÅ¡kinimÄ buvo įspėta dėl melagingo praneÅ¡imo ir įskundimo (BK 236 straipsnis). Po paaiÅ¡kinimo ji savo ranka parašė, jog „suraÅ¡yta teisingai“, parašė savo vardÄ bei pavardę ir pasirašė. Pastabų, kad jos paaiÅ¡kinimas yra neteisingas, užraÅ¡ytas kita ranka ar yra neatitinkantis tikrovės – nenurodė. Vien tai, kad pats paaiÅ¡kinimas, anot apeliantų, nėra suraÅ¡ytas pačios nuteistosios ranka nereiÅ¡kia, kad jis savaime yra niekinis. PrieÅ¡ingai, pati nuteistoji savo paraÅ¡u patvirtino ne tik savo paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, bet ir neprieÅ¡taravo paaiÅ¡kinime nurodytam turiniui. Todėl apeliantų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Atsakant į kitÄ apeliantų skundo argumentÄ dėl iÅ¡ esmės neapžiÅ«rėto automobilio (neiÅ¡matuoto automobilio bamperio iki žemės), nustatytų dėmių ant bamperio vertinimo pasakytina tai, jog nors byloje nėra galimybės nustatyti nuo ko galėjo atsirasti minėtas bamperio nubraukimas, tačiau byloje esantis garso įraÅ¡as, kuriame liudytojas T. S. skambina į BendrÄ jį pagalbos centrÄ patvirtina, jog automobilis nuo nukentėjusiosios buvo atbuline eiga patrauktas jam kalbant telefonu.

Minėta aplinkybė duoda pagrindÄ teigti, kad automobilis kontaktavo su nukentėjusiÄ jÄ , nes bÅ«tų nelogiÅ¡ka atbuline eiga atitraukti automobilį, jeigu nebÅ«tų jokio kontakto (bÅ«tų paliktas stovėti automobilis). Nukentėjusioji minėtame garso įraÅ¡e skundėsi, kad labai iÅ¡sigando, buvo susijaudinusi. Net pats liudytojas T. S. įraÅ¡e skambinęs Bendrajam pagalbos centrui iÅ¡ karto po įvykio buvo susijaudinęs, nes jo (duomenys neskelbtini) partrenkė nuteistosios vairuojamas automobilis.

Policijos pareigÅ«nas Ž. B. matė ant nuteistosios automobilio priekinio bamperio keleivio pusėje esantį nubraukimÄ , kurio nuteistoji negalėjo objektyviai paaiÅ¡kinti, tik nurodė, kad jis galėjo atsirasti nuo T. S. spyrių koja. Kaip jau minėta, Å¡i nuteistosios versija buvo paneigta ne tik liudytojo T. S. parodymais (jis nespardė jos automobilio), tačiau ir nukentėjusiosios parodymais (iÅ¡traukus iÅ¡ maÅ¡inos T. bėgo prie vairuotojos dÅ«relių). Taip pat nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, kad jai fizinis skausmas buvo sukeltas nuteistajai jÄ kliudžius automobiliu, nukentėjusioji aiÅ¡kiai liudytojams nurodė, kad jai skauda kairį klubÄ ir galvÄ , todėl neatmetama, jog nukentėjusioji buvo kliudyta nuteistosios automobiliu.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo negali bÅ«ti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014).

Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas apeliacinį skundÄ tenkinti.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina patikslintame kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas pripažįstant L. P. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ä®vertinus aptartus įrodymus pagal naujai nuteistajai inkriminuotÄ kaltinimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. P. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka. Dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

35. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). L. P. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112), anksčiau neteista (1 t., b. l. 113), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119; 2 t., b. l. 109-112).

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nuteistoji yra bausta administracine tvarka, nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms nuo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje už kurios padarymÄ (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta (duomenys neskelbtini) eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (duomenys neskelbtini) mėnesiui.

Pažymėtina, kad nuteistajai dėl 2018 m. liepos 30 d. įvykio 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimu buvo nutraukta administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 114-118).

36. L. P. padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Parinkdamas bausmės dydį ir rūšį apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nuteistajai keičiamas kaltinimas, todėl konstatuoja, kad nuteistajai yra paskirta per griežta bausmė, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalys).

37. BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytÄ nuteistosios charakterizuojančiÄ medžiagÄ , į tai, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama paÅ¡alinant sunkiausius padarinius – galvos smegenų sukrėtimÄ , taip pat atsižvelgdama į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos požymis – fizinio skausmo sukėlimas yra numatytas tame pačiame BK 140 straipsnio 1 dalyje, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistosios veiksmus, nukentėjusiajai sukeltÄ fizinį skausmÄ , į tai, kad nuteistoji yra teisiama pirmÄ kartÄ (BK 55 straipsnis) bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi sprendžia, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai L.

P. parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ tÄ pačiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , tačiau bausmės dydį parenkant minimalų – 3 (tris) mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis). AukÅ¡tesnės instancijos teismo manymu, teismo paskirto įpareigojimo taikymas nuteistajai negali užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimo ir turėti didžiausiÄ poveikį nuteistosios elgesiui, nes paskirtas įpareigojimas – neatlygintinai iÅ¡dirbti sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, Å¡iuo atveju yra neadekvatus.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba bei atsižvelgiant į šalyje augančius Covid-19 rodiklius, Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai sumažinus paskirtos bausmės dydį bei neskiriant papildomų įpareigojimų bus pasiekti ne tik bausmės tikslai bet ir bus įgyvendintas teisingumo principas, paskirtos bausmės dydis bus proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio.

38. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusioji S. T. dėl L. P. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė Å¡iÄ Å¾alÄ S. T. priteisti iÅ¡ nuteistosios.

39. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

40. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

41. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. T. priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl įvykdytos L. P. tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. T. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gÄ stį; jai skaudėjo sumuÅ¡tas vietas (nagrinėjamu atveju buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas).

Apygardos teismas, spręsdamas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, įvertina tai, kad nuteistajai iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alinami padarytos nusikalstamos veikos sunkiausi padariniai – galvos smegenų sukrėtimas, atsižvelgia į teismų praktikoje formuojamus priteistinos neturtinės žalos dydžius, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas, į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir patirto skausmo dislokacijÄ , priežastis (nuteistoji tyčia, vairuodama padidinto pavojaus Å¡altinį – automobilį užvažiavo ant sėdinčios nukentėjusiosios), tai Å¡iuo atveju mažina veikos pavojingumÄ ir tuo pačiu priteistinos neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, jog kaltininko turtinė padėtis turi reikšmės sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau pastebėtina, jog tai savaime nėra aplinkybė, mažinanti priteistinos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji dirba. Taigi, nuteistosios L. P. turtinė padėtis nėra prasta. Vis dėlto, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pirmiausia yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, o ne išimtinai į kaltininko turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad L. P. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ (nesant nustatyto galvos smegenų sukrėtimo), nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinis skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra proporcinga, todėl jos dydis mažintinas iki 400 (keturių Å¡imtų) eurų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistos turtinės žalos 42. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama iÅ¡ nuteistosios L. P. priteisti turtinę žalÄ , t. y. 97,31 (devyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 31 ct) eurus už nukentėjusiosios S. T. gydymÄ (1 t., b. l. 64-70).

Prie civilinio ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pridėjo savo reikalavimÄ patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 67-69). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas dėl nuteistosios L. P. padarytos nusikalstamos veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys patirtÄ turtinę žalÄ , todėl (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ .

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus dokumentus, nukentėjusiajai taikytÄ gydymÄ , atsižvelgdama į tai, kad nuteistajai iÅ¡ kaltinimo Å¡alinami sunkiausi veikos padariniai – galvos smegenų sukrėtimas, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos pateikti dokumentai nekelia jokių abejonių dėl nukentėjusiosios gydymo po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau priteistinas turtinės žalos dydis, Å¡iuo atveju yra neteisingas, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, todėl apylinkės teismo nuosprendžiu priteistinos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 30,52 (trisdeÅ¡imties eurų ir 52 ct) eurų, kadangi kompiuterinės tomografijos tyrimas nepavirtino 2018 m. birželio 6 d. gydytojo neurologo diagnozės: galvos smegenų sukrėtimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiosios S. T. atstovo advokato Jono NekraÅ¡iaus praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios L. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu, ir nukentėjusiosios atstovavimu. Kartu su minėtu praÅ¡ymu nukentėjusiosios atstovas pateikė (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurios matyti, kad už suteiktas nukentėjusiajai konsultacijas (2 val.) – 100 (vienas Å¡imtas) eurų ir už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme – 300 (trys Å¡imtai) eurų – viso 400 (keturi Å¡imtai) eurų, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T.

S. nukentėjusiosios advokatui Jonui NekraÅ¡iui į banko sÄ skaitÄ pervedė 400 (keturis Å¡imtus) eurų ir (duomenys neskelbtini) advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177-178).

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ji kreipėsi į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ . Nuteistosios ir jos gynėjos paduotas apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ .

46. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios S. T. turėtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas (atstovavimÄ ir dokumento – atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistosios L. P., kurios apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai 400 (keturis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti. Patikslinti nuteistajai suformuluotÄ kaltinimÄ iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymį – galvos smegenų sukrėtimÄ , jį papildant fizinio skausmo sukėlimo požymiu – sumuÅ¡ant kairę Å¡launį ir galvÄ bei paliekant apylinkės teismo nustatytÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ â€“ 20:22 val. Pakeisti nuteistajai L. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – dydį jį sumažinant iki 3 (trijų) mėnesių.

Panaikinti L. P. paskirtÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. IÅ¡ nuteistosios L. P. nukentėjusiajai S. T. priteistÄ 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 (keturių Å¡imtų) eurų.

IÅ¡ nuteistosios L. P. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteistÄ 97,31 (devyniasdeÅ¡imt septynių eurų ir 31 ct) eurų turtinės žalos dydį sumažinti iki 30,52 (trisdeÅ¡imties eurų ir 52 ct) eurų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistosios L. P. priteisti nukentėjusiajai S. T. 400 (keturis Å¡imtus) eurų turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė