d189da87-514b-4284-9b08-81203c870de4 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1735-530/2013                                                                                                        Proceso Nr. 1-24-1-00560-2012-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                 1.1.7.2.5; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.2; 2.15.1.1; 2.1.15.3.3;2.1.10.1; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                          N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2013 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, kaltinamajam E. U., jo gynėjui advokatui M. Å ., nukentėjusiajam M. T., specialistei M. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-03-24, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, UAB „Liftex“ direktorius, Å¡iuo metu vaiko priežiÅ«ros atostogose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

E. U. 2013-01-31 apie 17.30 val., vieÅ¡oje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia elgdamasis įžūliai, grasindamas kÅ«no sužalojimu, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusįjį M. T., po ko tyčia, panaudojo fizinį smurtÄ jo atžvilgiu stverdamas ir tampydamas už striukės, o M. T. atsitraukus, tyčia spyrė į kairės kojos blauzdÄ , tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus – kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžį, Å¡iuo įžūliu elgesiu bei grasinimais vieÅ¡oje vietoje trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis E. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m.

įsigijo butÄ name (duomenys neskelbtini). Nuo pat pirmų dienų pasimatė statybinis brokas – bėgo nuo stogo į jų butÄ . Butas draustas. Buvo praÅ¡oma sutvarkyti, pažadėjo, bet tvarkoma nebuvo. Taip vyksta 6 metai. Ä®vykio metu buvo atÅ¡ilimas, tirpstantis sniegas bėgo per stogÄ Ä¯ jo butÄ . Skambino į „(duomenys neskelbtini)“, namo bendrijos pirmininkui M. T., buvo prižadėta atvykti. Išėjęs į parduotuvę, esančiÄ tame pačiame name ir kieme pamatęs R., K. ir pirmininkÄ , pastarajam pasakė:

„eikit taisyti stogÄ â€œ. Pirmininkas pavartojęs keiksmažodžius atsakė: „užknisot jÅ«s mane su tuo stogu, patys ir tvarkykit“. Abu apsižodžiavo, bet fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Kontaktas su nukentėjusiuoju konflikto metu gal buvo, bet stumdymosi, tampymosi, fizinio smurto nebuvo. Tik apsižodžiavo, pasirėkavo. Pati konfliktinė situacija vyko 2-3 minutes. Jis įvykio metu buvo blaivus. Patvirtino, kad fizinis kontaktas – prisilietimas prie žmogaus buvo, bet stumdymo, tampymo už striukės, spyrio nebuvo.

Bendrijos pirmininkui buvo žinoma situacija su stogu. Problema iÅ¡nyko po konflikto.Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusysis M. T. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas. 2013-01-31 apie 16.30 val. jam paskambino neprisistatęs E. U. ir pasakė, kad pas jį bute per stogÄ bėga vanduo. Pasakė: „ateik, reikia suraÅ¡yti aktÄ â€œ, „kur tu esi, pameni grasinau praeitais metais, kad sudorosiu“.

Jam atsakė, kad Å¡iuo metu darbe, grįžęs užsuks pasižiÅ«rėti. Susisiekė su R. R. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ ir su K., kuris rÅ«pinasi pastato garantine priežiÅ«ra. R. sakė, jog žino problemÄ , buvo ten nuvykęs, paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ suraÅ¡ys apžiÅ«ros aktÄ ir nuveÅ¡ jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantiniam skyriui. Perspėjo, kad kaltinamasis iÅ¡gėręs, geriau nevažiuoti, bus problemų. K. jį informavo, kad yra nuvykęs prie minėto namo ir eina pasižiÅ«rėti.

Dar sulaukė pora kaltinamojo skambučių su grasinimais. Jis jam atsakė iÅ¡siblaivyti ir kitÄ dienÄ spręsti, negu rėkauti ir grasinti. K. praneÅ¡us, kad negali apžiÅ«rėti, jis nuvyko prie minėto namo. K. sėdėjo automobilyje, o kaltinamasis ėjo iÅ¡ parduotuvės ir pamatęs jį suÅ¡uko: „ko lauki, einam greičiau“. Jis tikrai nesikeikė, o visa tirada keiksmažodžių buvo iÅ¡ kaltinamojo pusės, vadino jį „gaidžiu“, „pideru“. Kaltinamasis jautėsi, kad iÅ¡gėręs, kiek teko jam su juo susidurti, matydavo, jog iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus.

Prasidėjo priekabiavimai, už rankos tampymai, jis norėjo to iÅ¡vengti ir nueiti nuo jo. Kaltinamasis ir toliau kabinėjosi, bandė vytis, stverti jo kuprinės rankenÄ . Jam iÅ¡sisukus, pajuto spyrį į blauzdos vidinę pusę, žingsnio metu koja rėmėsi tik pirÅ¡tais ir iÅ¡ to judesio kryptelėjo, pajuto skausmÄ . E. grasino: „gal tau sudaužyti snukį, ar atsineÅ¡ti iÅ¡ namų peilį ir supjaustyti“. Norėjo paskambinti pagalbos 112, bet nusprendė eiti į bendrijos patalpas pasižiÅ«rėti schemas, kurioje vietoje gali bėgti vanduo.

Susirado stogo raktus ir nusprendė kitÄ dienÄ apžiÅ«rėti. Jam grįžus į namus, kojos skausmas nepraėjo, čiurna buvo iÅ¡tinusi. KitÄ dienÄ policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ . Ligoninėje buvo nustatytas čiurnos kauliuko lūžis. Po to iÅ¡ kaimynų sužinojo, apie kaltinamojo susiraÅ¡inėjimÄ socialiniame tinklapyje „Facebook“ dėl įvykio su kitais dviem kaimynais. SusiraÅ¡inėjimo metu jis buvo įžeidinėjamas įvairiais žodžiais. Pažymėjo, kad kiek jam tekę susidurti su kaltinamuoju, kiek jis iÅ¡gėręs, tiek agresyvus.

Blaivas kaltinamasis į jį niekada nėra kreipęsis. Stogo problema buvo, matė ant stogo buvusius lopus, kaltinamojo buto nematė. Bendrijos pirmininkas yra nuo 2005 m.. Stogas bendra namo nuosavybė. Namas yra garantinis ir jeigu prakiuro stogas, jie kreipiasi į garantinį servisÄ . Apie stogo problemÄ sužinojo 2011 m. ir apie tai pranešė garantiniam servisui. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį pilnai ir praÅ¡o priteisti.Liudytojas K. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, atsakingas už namo garantinę priežiÅ«rÄ .

Ä®vykio dienÄ jam skambino kaltinamasis ir su gÄ sdinimu emocingai pasakė, kad per valandÄ turi atvykti pas jį. Jis atvažiavęs, užėjo į butÄ , kaltinamojo nebuvo, buvo žmona, apžiÅ«rėjo defektÄ . Po to atvažiavo M. T., atsirado ir kaltinamasis, pradėjo rėkti ant pirmininko. Suprato, kad gali įvykti konfliktas, buvo vartojami keiksmažodžiai, kuriuos vartojo tik kaltinamasis. Kaltinamasis bandė M. T. sugriebti už striukės, bet nukentėjusysis iÅ¡sisuko. Jie užėjo už automobilio ir įvyko susistumdymas.

Vyko apie 10 minučių. A. R., kuris sulaikė kaltinamÄ jį. Jis paties susistumdymo nematė, tuo metu buvo automobilyje, norėjo pasiimti fotoaparatÄ , kad įraÅ¡ytų ginÄÄ . Ä®raÅ¡o nepavyko padaryti. Pirmininkas, einant jiems į patalpas, sakė, kad skauda kojÄ . EmociÅ¡kai pati situacija buvo įtempta, kaltinamasis buvo agresyvus. Jis pretenzijų kaltinamajam neturi.L. R. R. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, atstovauja minėto namo administravimo įmonę. Ä®vykio dienÄ Ä¯ jį kreipėsi namo gyventojas E. U., kad bėga vanduo per stogÄ .

Buvo kreiptasi į garantinio serviso atstovÄ . Jam paskambino pirmininkas M. T. ir kvietė atvažiuoti į namÄ apžiÅ«rėti, taip pat buvo iÅ¡kviestas ir garantinės priežiÅ«ros atstovas. Jam atvažiavus prie minėto namo, M. T., kaltinamasis ir K. buvo kieme, vyko barnis. Kaltinamasis plÅ«do pirmininkÄ dėl neatliktų darbų, buvo piktas ant jo, kaltino dėl jo bute drėkstančių lubų, kad niekas nesutvarko. M. T. tylėjo. Kaltinamasis matėsi iÅ¡ jo elgesio, kad iÅ¡gėręs, vartojo keiksmažodžius, bandė konfliktuoti, kibo M.

T. į atlapus, bandė smÅ«giuoti. Jis kaltinamÄ jį sulaikė, neleido kilti muÅ¡tynėms. Sulaikius kaltinamÄ jį, jis su pirmininku ir garantinio serviso atstovu nuėjo į patalpas žiÅ«rėti problemos. Kaltinamasis kartu nėjo. Jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, kaltinamasis su juo bendravo gerai. Problema yra ne pirmi metai. Jam dienos metu apžiÅ«rėjus, matė tÄ pačiÄ dėmę, kuri ir prieÅ¡ kelis metus buvo. Dėl ko buvo iÅ¡kviestas M. T., nežino, nes į jo pareigas visiÅ¡kai neįeina ir kaltinimai buvo nepagrįsti.

Paties M. T. sužalojimo nematė, žino, kad jam lūžo koja iÅ¡ M. T., kuris jam apie tai pasakė kitÄ dienÄ . Specialistė M. K. paaiÅ¡kino, kad M. T. sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, bei pateiktas galimas mechanizmas. Gali spirti, smogti su pagaliu, nustatyta iÅ¡ medicininių dokumentų ir nukentėjusysis atėjo gipsuota koja. Simuliuoti negali, yra rentgeno įraÅ¡ai. Gali bÅ«ti kaip netiesioginio smÅ«gio pasekmė, nežino, į kuriÄ vietÄ spyrė, bet priklauso kokioje padėtyje buvo koja, galėjo koja pakrypti.

Medicininiuose dokumentuose raÅ¡o tik apie čiurnÄ , tai apžiÅ«ri ligoninėje, kas tuo metu aktualu. Ji neturi galimybės pažiÅ«rėti, nes yra gipsas. Galėjo bÅ«ti ir toks variantas, tiesioginio spyrio į čiurnÄ ar spyrio į blauzdÄ ir pakrypti koja. L. S. P.-U. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jie atsikraustė į minėtÄ butÄ 2007 m., Å¡lapo lubos. Buvo kreiptasi ne kartÄ , bet niekas nebuvo daroma. PrieÅ¡ įvykį nakties metu buvo vandens bėgimas. Buvo bemiegė naktis, turėjo viskÄ kraustyt.

Vyras E. U. skambino į „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjo pasižiÅ«rėti. Vyras buvo išėjęs į parduotuvę, už 10 minučių grįžo piktas, sakė apsižodžiavo su bendrijos pirmininku M. T.. Jai ir pačiai nervai nelaiko, reikia kiekvienÄ kartÄ iÅ¡kraustyti spintÄ . Bendrijai kiekvienÄ mėnesį moka, pirmininkui algÄ moka, galvojo, kad žmogus dirba savo darbÄ . Pas juos bute pirmininkas nebuvo atėjęs, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas apžiÅ«rėjo. Lubos buvo įtrÅ«kę.

Iki Å¡iol niekas nesutvarkyta. Paties įvykio ji nematė. Teigia, kad įvykio dienÄ vyras buvo blaivus. Ji susiraÅ¡inėjo socialiniame tinklalapyje su kitais bendrijos nariais. RaÅ¡ydama tinklalapyje, ji turėjo omenyje, kad gerai jį (M. T.) reikėjo pakratyt, gerÄ sprigtÄ galėjo duoti, tada pradėtų tvarkyti. RaÅ¡ytine medžiaga: 2013-02-01 apžiÅ«ros protokolu nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukÅ¡te yra maisto prekių parduotuvė (b. l. 12-13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto 2013-02-07 iÅ¡vada Nr. G352/13(02) M.

T. konstatuota kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 18). Daiktų, dokumentų peikimo protokolu nukentėjusysis M. T. savo iniciatyva pateikė susiraÅ¡inėjimo socialiniame tinklalapyje medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad įvykio metu buvo kontaktas tarp E. U. ir M.

T., kurio atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas. Kaltinamojo sutuoktinė S. P.-U. susiraÅ¡inėdama rašė: „kad mÅ«sų pirmininkas taip greit reaguotų į bėgantį stogÄ ir dirbtų savo darbÄ ! Kaip sureagavo, kai mano vyras jį pastumdė. <...> AÅ¡ manau, kad jis buvo vertas ir stipresnio „sprigto“ už tai, kad 4 metus nesugeba sutvarkyti stogo bėdų!“ (b. l. 28-30). Kaltinamojo E. U. pateikta analogiÅ¡ka susiraÅ¡inėjimo socialiniame tinklalapyje medžiaga - <...> „tau 4 metus stogas bėgtų dar ne taip įspirtum“ (b. l. 99-102).Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. (nusikaltimų sutaptis).

Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ â€¦â€œ. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis buvo vieÅ¡oje vietoje, nes įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini) mieste, namo kieme. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad namo pirmame aukÅ¡te yra maisto prekių parduotuvė, kurioje lankosi pirkėjai (b. l. 12-13). Ä®vykis buvo apie 17.30 val., kai tokiu laiku paprastai iÅ¡ darbų grįžta namo gyventojai. NagrinėjamÄ nusikaltimÄ sudarantys veiksmai gali pasireikÅ¡ti vieÅ¡oje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra( nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Å ioje byloje nustatyta ir tai, kad tuo metu aikÅ¡telėje stovėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai R. R. ir K. S.. Bylos duomenimis ( nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o ir kaltinamojo paaiÅ¡kinimais) nustatyta, jog kaltinamasis pyko ant nukentėjusiojo dėl to, jog pastarasis jo nuomone nevykdė jam pavestų bendrijos pirmininko pareigų, nesirÅ«pino namo stogu, darė žalÄ jo Å¡eimai. Liudytojų R. R., K. S. bei pačio nukentėjusiojo M. T. parodymais nustatyta, jog aikÅ¡telėje, tai yra vieÅ¡oje vietoje kaltinamasis elgėsi nukentėjusiojo atžvilgiu nepagarbiai, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais „pideru“, „gaidžiu“( nukentėjusiojo parodymai), buvo agresyvus, elgėsi įžūliai, nes ne kartÄ stÅ«mė nukentėjusįjį, kibo į pastarojo atlapus, taip bandydamas iÅ¡provokuoti didesnį konfliktÄ .

Liudytojo K. S. teigimu teisme, pati situacija emociÅ¡kai buvo įtempta, kaltinamasis buvo agresyvus. Liudytojas R. R. teigė, jog kaltinamasis bandė smÅ«giuoti M. T., tačiau jis kaltinamÄ jį sulaikė, neleido kilti muÅ¡tynėms ir tuo konfliktas pasibaigė, jie nuėjo į patalpas, o E. U. nuėjo savo keliais. Liudytojų teigimu, kojos sužalojimo momento nematė. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ Ä¯Å¾Å«liais veiksmais pripažintas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Įžūlūs veiksmai šioje situacijoje pasireiškė grasinimais, necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinės jėgos panaudojimu tampant už striukės, dėl ko kiti konflikte nedalyvavę asmenys K. S. bei R. R. pasijuto nejaukiai. Liudytojų teigimu tai galėjo užtrukti apie dešimtį minučių. Išanalizavus visus byloje esančius ir teisme ištirtus įrodymus bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad pats įvykis užtruko gana trumpai, kad liudytojui E. U. atskyrus nuo M.

T., konfliktas pasibaigė ir visi nuėjo dirbti savo darbų, spyrio koja nematė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo Å¡ioje konkrečioje situacijoje nebuvo. Kiekvienas nepadorus žodis iÅ¡sakytas vieÅ¡ai, ar patampymas už atlapų yra aplinkiniams nemalonus dalykas, tačiau tai nėra tiek pavojingas, kad bÅ«tų galima pripažinti visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Tačiau padarinių nebuvimas dar neduoda pagrindo iÅ¡teisinti asmenį, jei nustatyti įstatyme numatyti pavojingos veikos požymiai.

BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai yra formalioji nusikaltimo sudėtis kuri nereikalauja BK 284str.1d. numatytų pasekmių. Kaltinamojo veiksmai, tai yra smurtavimas bei siekis sukelti konfliktinę situacijÄ , necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡ojoje vietoje yra aiÅ¡kiai vertintini ne tik kaip įžūlus, bet ir kaip nepadorus elgesys, kas atitinka BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Tokios praktikos yra laikomasi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-10-15 priimtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-405/2013. Todėl kaltinamojo E. U. veiksmai perkvalifikuotini iÅ¡ BK 284str.1 d. į to paties straipsnio 2d. ( baudžiamÄ jį nusižengimÄ ). Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å iÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).

Å ioje byloje nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusiajam E. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas( b.l.18). Ekspertė M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tai, kad ji neturėjo fizinės galimybės apžiÅ«rėti spyrio vietÄ , nes koja buvo sugipsuota, tačiau toks mechanizmas, kad nuo spyrio į blauzdÄ , pakrypo koja ir atskilo kulkÅ¡nelis yra galimas. Liudytojai R. R. ir K. S. teisme parodė, jog spyrio į kojÄ jie nepastebėjo, tačiau K.

S. patvirtino, jog pirmininkas einant į patalpas pasakė, jog jam skauda kojÄ . Kaltinamasis teisme neigė padaręs nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , mano jog jį M. T. apkalba. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Liudytoja S. U. teisme patvirtino faktÄ , jog ji susiraÅ¡inėjo internetiniame puslapyje su kitais bendrijos nariais. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo medžiagos ( b.l. 29-30), matyti, jog S. U. rašė apie pirmininko (M. T. ) pastumdymÄ ir „spriktÄ â€œ kurį pirmininkas gavo nuo jos vyro. Nors susiraÅ¡inėjimo medžiaga nėra tiesioginis įrodymas, iÅ¡sakyta ne kaltinamojo, tačiau joje nurodyta informacija iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais duotais teisme. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog nesunkų sveikatos sutrikdymÄ M.

T. padarė kaltinamasis spirdamas į kairės kojos blauzdÄ , nuo ko kaip teigė nukentėjusysis koja kryptelėjo ir atskilo kulkÅ¡nelis. Netikėti liudytojo K. S. parodymais, ar nukentėjusiojo parodymais duotais tiek teisme, tiek ikiteisminiame tardyme, teismas neturi jokio pagrindo. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dominavo asmeniniai santykiai, - kaip tarp bendrijos pirmininko ir tos pačios bendrijos nario, kaltinamasis yra nekartÄ reiÅ¡kęs pretenzijas dėl blogo namo stogo, buto apliejimo, tačiau jo nuomone pirmininkas į tai nereagavo, nors privalo rÅ«pintis bendrijos reikalais.

Å ios aplinkybės rodo, jog po nakties dėl vandens bėgimo per lubas, kaltinamasis veikė pykčio įtakoje, o ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini iÅ¡ BK 138str.2d.8p. į BK 138str.1d.. Toks veikos perkvalifikavimas yra galimas, kadangi nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, o prieÅ¡ingai- jÄ lengvina bei iÅ¡ esmės faktinės aplinkybės nesikeičia( BPK 256str.4d.). IÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. U. veikė netiesiogine tyčia, spirdamas į kojÄ siekė sukelti padarinius, tai yra fizinį skausmÄ , tačiau pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokie padariniai.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ iÅ¡vada apie kaltininko kaltės turinį (o iÅ¡ jo ir apie kaltės formÄ , rūšį) turi bÅ«ti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize(2008-04-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.1A-188/2008; 2007-05-29 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr.1A-9-401/2007).Teismas remdamasi teismų suformuota praktika, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atliko ne vienÄ tyčinį veiksmÄ tuo pačiu metu, tai yra stumdė nukentėjusįjį, spyrė koja, grasino sveikatos sužalojimu, darytina iÅ¡vada jog jis siekė nusikalstamų padarinių, kas Å¡iuo atveju ir atsitiko.

Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, kaltinamasis privalo atsakyti už savo veiksmus, kurie atitinka BK 138str.1d. Teismas neiÅ¡eidamas iÅ¡ už kaltinimo ribų, kaltinimÄ nežymiai pakoreguoja iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant aplinkybes „bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio“, „dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, siekdamas pargriauti nukentėjusįjį M. T.“ bei „demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį“, pastarasis keistinas į žodžius:

„trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€œ. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo nustatyta , jog Å¡ios veikos padarymo metu E. U. buvo neblaivus. Liudytojai spėjo, jog E. U. buvo neblaivus dėl to, kad elgėsi agresyviai, tokios pačios nuomonės buvo ir nukentėjusysis. Liudytoja S. U. teisme teigė, kad jos vyras buvo supykęs dėl nemiegotos nakties, o alkoholio jis visai nevartoja. E. U. taip pat teigė jog jis nebuvo girtas. Byloje kitų duomenų, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, apie E. U. girtumÄ nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojai teigė, kad jie alkoholio kvapo neužuodė, koordinacijos sutrikimų nepastebėjo. Teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad teiginys jog E. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus kelia pagrįstas abejones, kurių paÅ¡alinti teismas neturi jokios galimybės, todėl visas abejones vertina kaltinamojo naudai. Taip pat byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad E. U. tampydamas nukentėjusįjį M. T., siekė jį pargriauti ant žemės. Liudytojų parodymais nustatyta, jog E. U. siekė iÅ¡provokuoti konfliktÄ kibdamas už atlapų, ir pastarÄ jį tampydamas, o ne pargriauti ant žemės, kaip teigiama kaltinime.

Toks kaltinimo patikslinimas iÅ¡ esmės nekeičia faktinių bylos aplinkybių, jis nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, bei nepažeidžia jo teisių( BPK 256str.4d.).             Dėl civilinio ieÅ¡kinio.          Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo M. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl 718,01 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1281,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26, 91-95). Nukentėjusysis M. T. praÅ¡yme nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro patirtos iÅ¡laidos už pirktÄ kojai longetę ir negautas ligos laikotarpiu darbo užmokestis.

Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kalto asmens.           Nukentėjusysis reiÅ¡kia ieÅ¡kinį – 1281,99 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jis buvo stumdomas, buvo įspirta į kairės kojos blauzdÄ ir kojai pakrypus įvyko kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžis.

Dėl patirto sužalojimo buvo apribotos galimybės laisvai judėti, koja buvo gipsuota, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį nestabilumÄ . Pablogėjo kaip bendrijos pirmininko reputacija bendraujant su kitais daugiabučių savininkais tiek dėl sužalojimo, tiek dėl Å¡meižimo socialiniame tinklalapyje „Facebook“, buvo apribotos ir sumažėjo bendravimo galimybės atliekant tiesiogines bendrijos pirmininko funkcijas ir asmeniniame gyvenime. Nukentėjusiojo M. T. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų reiÅ¡kinius.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos duomenų, E. U. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtų sužalojimų gydymas užtruko, todėl nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės atliekant tiesiogines bendrijos pirmininko funkcijas ir asmeniniame gyvenime.             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ , priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo kelių Å¡imtų iki 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).

Ä®vertinus sužalojimo pobÅ«dį, nepatogumus, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kaltinamojo galimybę atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ , nukentėjusiajam priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu nustatyti neturtinės žalos dydį deÅ¡imčių litų ar litų ( vienetų) bei centų tikslumu, faktiÅ¡kai bÅ«tų neįmanoma. Toks teismo nustatytas 1000 Lt dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, bei teismų praktikÄ .Nuosavybės teisių apribojimas Å¡ioje byloje netaikytas.

Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.Kaltinamajam E. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. E. U. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.). Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).Kaltinamasis E. U. padarė vienÄ Â nesunkų nusikaltimÄ bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ , anksčiau neteistas (b. l. 50), administracine tvarka baustas (b. l. 51-63), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 67), dirba (b. l. 49), sportuoja Kauno miesto Å alčiaus sporto klube, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 98).

Atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, galimybę perauklėti asmenį, kad Å¡is ateityje nedarytų nusikalstamų veikų, jam skirtina sankcijoje numatyta viena iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių -laisvės apribojimo bausmė( BK 48), paskiriant įpareigojimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a : E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti:pagal LR BK 284 str. 2 d.( baudžiamasis nusižengimas) – laisvės apribojimu 3(trims) mėnesiams.pagal LR BK 138 str. 1d. - laisvės apribojimu 8 ( aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimÄ 8 ( aÅ¡tuoniems) mėnesiams paskiriant E. U.

įpareigojimÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ir per 5( penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

          Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. U. 718,01 Lt (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika litų, 01 ct) turtinei žalai ir 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti M. T. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Danutė Giačaitė