2022-03-23 Nr. AB-7254-3-61-3-04154-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1649-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. D. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. D. A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31224 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1333 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas. Iš kilmės valstybės išvyko, bijodama dėl savo gyvybės. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) sukilėliai nužudė jos tėvą, o ji buvo pagrobta ir dvi paras buvo laikoma nelaisvėje. Pareiškėja pabrėžė, jog atsakovo surinkti duomenys patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų namai, grobiami ir žudomi žmonės. Beatodairiškas smurtas vyksta (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame ji gyveno. Tokia kilmės valstybės informacija sutampa su jos pateiktu pasakojimu ir prieglobsčio prašymo motyvais, todėl jos baimė patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę laikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, tvirtino, kad, nepriklausomai nuo kilmės šalies, moterys ir nepilnamečiai vaikai pagal analogiją priskiriami padidintos rizikos asmenų grupėms. Pareiškėjos nuomone, bet kurioje šalyje vykstantis karinis konfliktas kelia grėsmę moteriai ir vaikui, šios asmenų grupės yra labiau pažeidžiamos, joms kyla padidinta rizika, todėl į tokią riziką būtina atsižvelgti, nepriklausomai nuo kilmės šalies. Pareiškėja prašė vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika ir Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau ir – EPPB) išskirtais asmenų, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo rizika, profiliais. Pažymėjo, kad teismų praktikoje ir EPPB išskirti padidintos rizikos asmenų profiliai nėra savitiksliai, jie yra skirti prieglobsčio prašytojams, kurie turėtų būti vertinami vienodai nepriklausomai nuo kilmės šalies. Pareiškėja pažymėjo, kad, pagal ESTT praktiką, grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o, pagal EPPB reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ji yra moteris, nepilnametė. Pareiškėja tvirtino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) ir nesutiko su atlikto tyrimo išvada dėl nustatyto jos biologinio amžiaus.

3. Pareiškėja nurodė, kad Komisija, nagrinėdama jos skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo, nesuteikė galimybės jai dalyvauti skundo nagrinėjimo procedūroje, pažeidė jos teisės būti išklausytai principą. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Komisija nepasisakė dėl jos skunde išdėstytų motyvų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Manė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra neteisingas ir neproporcingas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateikta istorija dėl galimos grėsmės kilmės valstybėje yra abstrakti, ribota, o pats pasakojimas nepasižymi detalumu, nuoseklumu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) sukilėliai galbūt nužudė jos tėvą ir dėl kokių priežasčių norėtų nužudyti ją. Be to, pati užsienietė net nežinojo, ar jos tėvas yra miręs. Atsakovas pažymėjo, kad, neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti persekiojimo priemonių bei jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė informacijos, pakankamai pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti jos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti. Pareiškėjos pateikta istorija nepaaiškino tariamo persekiotojo motyvų ir tikslų ją persekioti. Be to, atsižvelgus į pareiškėjos pasakojimo trūkumus ir siekį nuslėpti savo amžių, labai tikėtina, kad jos istorija yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės valstybės motyvų.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, jog jai yra draudžiama išvykti iš Lietuvos, kol bus nagrinėjamas prieglobsčio prašymas. Nepaisant to, pareiškėja kartu su kitais prieglobsčio prašytojais išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir buvo sulaikyta, jai kertant Lietuvos – Lenkijos sieną.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jos nurodytos aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nurodytus pabėgėlio statuso suteikimo pagrindus. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos pasakojime nurodytos aplinkybės ir prieglobsčio prašymo motyvai pagrindžia jai kylančios grėsmės realumą. Nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas apie užpuolimo ir jos tėvo tariamo nužudymo aplinkybes nebuvo laikomas patikimu ir nepatvirtino „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijaus, numatyto Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentui užsienietė sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, klaidino Migracijos departamento pareigūnus ir vilkino tyrimą. Ekspertų pateiktos išvados patvirtino, kad užsienietė yra pilnametė. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog, nepriklausomai nuo kilmės valstybės, moterys ir nepilnamečiai pagal analogiją yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms. Atsakovas neturėjo duomenų, kad moterys pareiškėjos kilmės šalyje būtų persekiojamos, joms gresia kankinimai ar mirties bausmė. Atsakovo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo sąlygų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjos pasakojimas apie saugumo situaciją kilmės šalyje sutampa su surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau nestabili šalies saugumo padėtis ne visada sąlygoja papildomos apsaugos suteikimą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama būtent individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Nurodė, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė. Atsakovo vertinimu, saugumo situacija (duomenys neskelbtini) mieste, iš kurio išvyko pareiškėja, nesuteikė pagrindo teigti, jog regione vyksta beatodairiškas smurtas. Pareiškėjos gyvenamajame regione kilmės valstybėje smurto lygis yra toks žemas, kad yra iš esmės minimali rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų. Įvertinus pareiškėjai gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį. Pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėtas vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl Migracijos departamentas vertino jos pasakojimo turinio patikimumą, atsižvelgdamas į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikydamasis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Atsakovo teigimu, Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nepažeidė Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatų.

11. Atsakovas taip pat nurodė, kad, pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Pažymėjo, kad pareiškėja pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, kartu su asmenų grupe kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio paprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Be to, pareiškėja teikė žinomai neteisingą informaciją apie savo amžių, siekdama palankesnių tyrimo išvadų, buvo neteisėtai pasišalinusi iš Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje bei kartu su kitais prieglobsčio prašytojais sulaikyta pasienyje kertant Lietuvos – Lenkijos sieną (vairuotojo telefone rasta žinutė su instrukcija, ką iš kur paimti, kur nuvežti Vokietijoje). Aplinkybių visuma leido atsakovui vertinti pareiškėjos veiksmus kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje ir daryti išvadą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsakovas pažymėjo, kad yra tikėtina, jog pareiškėja, vengdama gražinimo, gali pasislėpti. Atsakovas taip pat nurodė, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 5 punktas nustato, kad, įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika, teikė melagingą informaciją, kėlė nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos M. D. A. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31224 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti M. D. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo M. D. A. M. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 6K-1333 dalį. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. 2021 m. liepos 1 d. pareiškėją sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos sargybos pareigūnai, kai pareiškėja neteisėtai, kartu su asmenų grupe kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad dokumentus pametė miške, eidama į Lietuvos Respubliką.

14.2. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad iš kilmės valstybės pabėgo dėl vykstančio karo, kuriame žuvo jos tėvas.

14.3. Apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 2 d. metu, pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, kilmės valstybėje sulaukė grasinimų, žmonės su kaukėmis sumušė jos tėvą, o ją prievarta uždarė ir laikė dvi paras. Grįžusi namo rado tėvą, gulintį ant žemės, todėl manė, kas jis yra miręs. Po šio incidento pabėgo. Nurodė, jog nežino, dėl kokių priežasčių sumušė jos tėvą ir ar jis priklausė kokiai politinei partijai. Teigė, kad atvyko į Lietuvą, kad gautų apsaugą, nes, jei grįš į kilmės šalį, bus nužudyta.

14.4. Apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 29 d. metu, pareiškėja nurodė, kad jos tėvą galbūt nužudė nežinomi asmenys (teroristai). Dėl karinių susirėmimų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) ją gali persekioti ginkluoti žmonės, kurie nužudė jos tėvą. Pareiškėja negalėjo nurodyti asmenų grupuotės pavadinimo, tačiau manė, kad tai gali būti žmonės, kurie save vadina „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja nurodė, kad nenori grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), nes bijo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ją nužudys. Pareiškėjos teigimu, ši grupuotė yra visur. Apklausos metu pareiškėja negalėjo paaiškinti, kodėl šie asmenys galėtų ja domėtis, nurodė, kad nežino tėvo politinių paslapčių, neplanuoja dalyvauti politinėje veikloje. Paaiškino, kad nori likti Lietuvoje, eiti į mokyklą, studijuoti.

14.5. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

14.6. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, 2021 m. spalio 27 d. su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą.

14.7. Migracijos departamento Komisija 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė prieglobsčio prašytojos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas apie įvykius kilmės valstybėje buvo nedetalus ir prieštaringas, pareiškėjos pasakojimas apie įvykį, privertusį ją palikti šalį, nėra nuoseklus, pareiškėja nepateikė aiškių detalių, o kai kurios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pasakojimo tikrumu. Komisija sprendime pažymėjo, kad, vertinant persekiojimo riziką, būtina identifikuoti potencialų persekiotoją, jo motyvus ir tikslus persekioti prieglobsčio prašytoją, persekiotojui prieinamas persekiojimo priemones bei potencialų šių priemonių taikymo poveikį prieglobsčio prašytojui.

Komisijos vertinimu, pareiškėjos pateikta istorija nepaaiškino tariamo persekiotojo („(duomenys neskelbtini)“ sukilėlių) motyvų (kodėl „(duomenys neskelbtini)“ sukilėliai nužudė jos tėvą ir norėtų nužudyti ją) ir tikslų (ką „(duomenys neskelbtini)“ sukilėliai pasiektų, nužudydami pareiškėją) persekioti pareiškėją. Komisija sprendime nurodė, kad EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Komisijos vertinimu, EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

Komisija sprendime pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Komisija nenustatė, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje kiltų individualaus pobūdžio grėsmė, taip pat nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Komisija, įvertinusi pareiškėjai gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatė ir individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio kilmės šalyje.

Komisijos vertinimu, Migracijos departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę sprendimo teisėtumą. Komisija sprendime pažymėjo, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėja taip pat neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Komisija sprendime konstatavo, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybę.

Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99, 89 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatymo 86 ir 87 straipsnių taikymo aspektais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

16. Teismas nurodė, kad tyrimo metu surinkta ir į bylą pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regionų. (duomenys neskelbtini) veikia vyriausybinės pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis. Pasak HRW, beveik kiekviena bendruomenė turi savo grupes, kurios visos bendrai vadinamos „(duomenys neskelbtini)“. Jų priskaičiuojama apie 10, žinomiausios – (duomenys neskelbtini) gynybos pajėgos bei (duomenys neskelbtini). Kai kurios grupės kovoja ginklais, kitos stengiasi spręsti konfliktą su vyriausybe diplomatijos keliu, trečioji dalis remia ginkluotas grupes teikiant įvairią pagalbą. Nėra aišku, kaip šios grupės veikia tarpusavyje, tačiau pagrindiniai ginkluotų grupių rėmėjai yra (duomenys neskelbtini), gyvenanti užsienyje. (duomenys neskelbtini) separatistai siejami su dvejomis politinėmis struktūromis – Vidaus vyriausybe ir (duomenys neskelbtini) valdymo taryba. Jos buvo įkurtos, siekiant įgyvendinti separatistų siekius atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini) bei sukurti savo valstybę. Vidaus vyriausybės lyderis J. S. buvo suimtas ir nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Tačiau egzistuoja ir antrasis Vidinės vyriausybės sparnas, kuriam vadovauja JAV gyvenantis pastorius S. I. S.. Vidinė vyriausybė priima kolegialius sprendimus. 2013 m. įkurtai (duomenys neskelbtini) valdymo tarybai vadovauja A. C. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Iš esmės sprendimus jis priima vienas ir jo tikslas yra padaryti (duomenys neskelbtini) regioną nestabiliu ir nevaldomu, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybei jo išlaikymas atsieitų taip brangiai, jog kovoti nebūtų naudinga. 2021 m. sausį pateiktais HRW duomenimis, (duomenys neskelbtini) dalyje tęsėsi plataus masto saugumo operacijos ir separatistų atakos. Nuo 2016 m. iki 2021 m., t. y. per 5 metus, šiame regione žuvo per 3 000 civilių bei keli šimtai vyriausybės pareigūnų. Per šį laikotarpį beveik pusė milijono regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugesnės vietos apsistoti. Civiliai dažnai tampa atsitiktinių atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai.

17. Migracijos departamento sprendime pažymėta, kad, 2016 m. (naujausias iš randamų) duomenimis apie (duomenys neskelbtini) regiono populiaciją, šiame regione gyvena apie 16 proc. (duomenys neskelbtini) gyventojų. Remiantis turimais duomenimis, 2016 m. (duomenys neskelbtini) gyveno 23,926,551 žmogus, taigi (duomenys neskelbtini) regione gyveno apie 3,8 mln. žmonių. Netgi skaičiuojant, kad 3 000 civilių būtų žuvę per 1 metus, o ne 5 metus, civilių žūtis siektų 0,078 proc. populiacijos, o per 5 metų laikotarpį žūčių procentas populiacijoje būtų dar mažesnis. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) ir nepatenka į (duomenys neskelbtini) regioną. (duomenys neskelbtini) regione įvyksta nuo 12 iki 16 incidentų, kuriuose žuvo 0–8 žmonės. Nors (duomenys neskelbtini) mieste įvyko keletas incidentų, pareikalavusių aukų, tačiau aukų skaičius (duomenys neskelbtini) mieste nesuteikė pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas.

18. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento surinktą informaciją, darė išvadą, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinus prieglobsčio prašytojai gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią, naujausią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindė tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos pasakojimas apie jai gresiantį persekiojimą buvo abstraktaus pobūdžio. Nors baimę grįžti į kilmės valstybę pareiškėja siejo ir su savo tėvo politine veikla, tačiau šios tėvo veiklos ji negalėjo detalizuoti, pati pripažindama, jog ji pati jokioje politinėje veikloje nedalyvauja. Pareiškėja taip pat nenurodė asmenų, vykdančių tariamą jos persekiojimą, įtikinamų priežasčių, dėl kurių jos atžvilgiu vykdomas persekiojimas.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžė, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nurodydama, jog yra nepilnametė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2021 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. MK-O 159-2021 (01) nurodyta, kad biologinis pareiškėjos amžius yra (duomenys neskelbtini) metai (+/- 2 metai). Pareiškėja ir teismo posėdžio metu vengė atsakyti į konkrečius teismo klausimus, toliau tvirtindama, jog yra nepilnametė, taip siekdama save priskirti prie pažeidžiamų asmenų. Pareiškėjos papasakota istorija buvo visiškai neįtikinama.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Taigi prieglobsčio prašytoja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

23. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus baudžiama tokiu būdu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė. Pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

24. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

25. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų.

26. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Prieglobsčio prašytoja atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai (kartu su asmenų grupe), kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Šiuo konkrečiu atveju užsienietei pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

27. Teismas nustatė, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpis neatitinka Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) nustatytų kriterijų ir, teismo vertinimu, jis nėra proporcingas. Migracijos departamentas sprendime nepateikė motyvų dėl nustatyto 5 (penkerių) metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo dienos laikotarpio.

28. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėja gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga nustatyti pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 2 (dvejų) metų laikotarpį. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Pareiškėja atitiko Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėtas skubos tvarka.

29. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, pagrįstai nuspręsta pateikti centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS II) duomenis apie prieglobsčio prašytoją. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 (dvejų) metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas darė išvadą, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

31. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl, netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Pareiškėja nurodo, kad nesutiktina su teismo argumentais, jog jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja teigia, kad kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjos pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei tvirtina, kad jos tėvo nužudymas buvo neišgalvotas, o tikras, todėl jos baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjos pasakojimas yra tikras, ji jau patyrė realią grėsmę, nes po tėvo nužudymo buvo priversta slėptis ir dėl to išvyko iš šalies. Nurodo, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra moteris ir iš esmės dar vaikas (nepilnametė). Taigi šiuo atveju pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms pagal dvi kategorijas, todėl atsakovas, vertindamas individualią riziką, privalėjo į tai atsižvelgti.

34. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja teigia, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Atsakovas skundžiamame Sprendime pripažino, kad jos kilmės šalyje nusikalstamumo ir kriminogeninė situacija yra itin bloga. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą.

35. Pareiškėjos vertinimu, iš skunde pateiktos informacijos bei jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

36. Pareiškėjos teigimu, prieglobstis ir papildoma apsauga jai nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovas, nuspręsdamas išsiųsti pareiškėją ir taikyti jai draudimą atvykti, neproporcingai užkerta kelią pareiškėjai gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

39. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovo nuomone, deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

40. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių ir tuo klaidino bei vilkino tyrimą, todėl nebuvo vadovaujamasi jos parodymais, o, pagal ekspertų pateiktas išvadas, pareiškėjos prieglobsčio prašymas pagrįstai buvo nagrinėjamas kaip pilnamečio asmens prašymas.

41. Atsakovas nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Tyrimo metu nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja neįrodinėjo savo prieglobsčio prašymo tokiomis aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje prieš ją naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde.

42. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėja ir nurodo, jog Migracijos departamentas pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Tokie skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės. Kaip matyti tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais, pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti, buvo pateiktas jų teisinis įvertinimas.

43. Atsakovas, pasisakydamas dėl draudimo atvykti, pažymi, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pažymi, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

48. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas tenkino skundą iš dalies, pakeitė Sprendimą, sutrumpindamas draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų ir nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jai nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

51. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

53. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

55. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

56. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

57. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

58. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

59. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

60. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnyje.

61. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją, teiktais apklausos metu. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjos apklausos metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį. Pažymėtina, kad baimės grįžti į kilmės šalį pareiškėja negrindžia jos galimu persekiojimu dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, jog jai turi būti suteiktas prieglobstis, nes kilmės valstybėje jai gresia pavojus dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sukilėliai (ji galvoja, kad tai buvo jie) nužudė jos tėvą (ji galvoja, kad jis negyvas), todėl grįžimo į kilmės šalį atveju jie gali nužudyti ir pareiškėją (prieglobsčio prašytoja nežino, kodėl (duomenys neskelbtini) sukilėliai nužudė jos tėvą ir kodėl jie norėtų ją nužudyti). Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), pietvakarių (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje surinktą medžiagą, sutiktina su Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Byloje nenustatytos individualios aplinkybės, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

62. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ji nurodė, jog yra nepilnametė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2021 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. MK-O 159-2021 (01) nurodyta, kad biologinis pareiškėjos amžius yra (duomenys neskelbtini) metai (+/- 2 metai). Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog yra nepilnametė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos nurodyta informacija apie jos amžių yra nepagrįsta.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, surinkta informacija nepatvirtino, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė jos gyvenamojoje vietovėje. Įvertinus šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai asmeniškai kyla grėsmė. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

64. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos pateiktus pareiškimus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

66. Argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėja grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimu jai pagrįstai jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje jos kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio gresia pavojus asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei vien dėl buvimo toje teritorijoje. Taigi pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

67. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Migracijos departamento, tiek ir pareiškėjos argumentus, teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė